Civilinė byla Nr. e2A-426-730/2025

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01144-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.1.1.2.21; 3.1.1.2.14; 3.3.1.19.1

                                                                                (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2025 m. gegužės 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui J. V. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo priteisti iš atsakovo 14 608,04 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo trečiojo asmens Prienų rajono savivaldybės administracijos naudai. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas buvo (duomenys neskelbtini). Prienų rajono savivaldybės interneto puslapio duomenimis, kadencijos laikotarpiu vyko 51 Tarybos posėdis, iš kurių 17 vyko nuotoliniu būdu (34 kontaktiniu būdu). Atsakovas iš viso nedalyvavo 35 Tarybos posėdžiuose – 21 vykusiame posėdyje, kontaktinius būdu, ir 14 posėdžių, vykusių nuotoliniu būdu, tai yra kadencijos laikotarpiu atsakovas į tarybos posėdį vyko 13 kartų. Kadencijos laikotarpiu atsakovas buvo (duomenys neskelbtini) nariu, taip pat (duomenys neskelbtini) nariu. 2019 metais vyko 8 Komiteto kontaktiniai posėdžiai, atsakovas juose nedalyvavo. 2020 m. vyko 4 kontaktiniai ir 7 nuotoliniai posėdžiai – visuose atsakovas dalyvavo. 2021 m. vyko 11 nuotolinių posėdžių – atsakovas dalyvavo dviejuose. 2023 m. vyko 2 nuotoliniai posėdžiai, juose atsakovas nedalyvavo. Kadencijos laikotarpiu į Komisijos posėdį atsakovas vyko vieną kartą. Kadencijos laikotarpiu atsakovui buvo išmokėta 14 769,83 Eur Tarybos nario išmokų, visa ši suma buvo skirta kompensuoti Tarybos nario patirtas transporto išlaidas. Už laikotarpį, kai šalyje buvo taikomi karantino apribojimai (2020 m. kovo 16 d.–2020 m. birželio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 7 d.–2021 m. birželio 30 d.), atsakovui buvo kompensuota atitinkamai 1 015,9 Eur už 1 143,15 litro ir 2 500,06 Eur už 2 448,33 litro degalų; už laikotarpį, kai posėdžiai vyko nuotoliniu būdu (2021 m. spalio–2022 m. vasario mėnesiais), – 1 223,83 Eur už 876,77 litro degalų. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, kadencijos laikotarpiu atsakovo ir jo sutuoktinės vardu registruotų, išregistruotų transporto priemonių ir galiojančių / negaliojančių savininkų deklaravimo kodų nebuvo. Atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Nuo atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos iki Prienų rajono savivaldybės yra (duomenys neskelbtini) km atstumas. Atokiausios Prienų rajono savivaldybės gyvenvietės nuo Prienų rajono savivaldybės nutolusios 34–37 km. Atsakovas audito metu nepateikė jokių duomenų apie Tarybos nario funkcijoms vykdyti naudotą automobilį. Kadangi atsakovas į posėdžius, susijusius su Tarybos nario veikla, kadencijos laikotarpiu vyko 18 kartų, įvertinus atstumą nuo jo gyvenamosios vietos iki Prienų rajono savivaldybės pastato, manoma, kad jam galėjo būti pagrįstai kompensuotos transporto išlaidos 540 km atstumui įveikti, t. y. apie 65 Eur. Duomenų apie kitą atsakovo kaip Tarybos nario veiklą, kuriai vykdyti reikalingi degalai, negauta. Galimą atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir audito metu nustatyti faktai apie tai, kad jam buvo kompensuotos išlaidos dviejų rūšių degalams, kuriuos įsigijo 61 atveju pildamas degalus du kartus per dieną, 6 atvejais – tris kartus per dieną, 3 – keturis kartus per dieną, vienu atveju – 8 kartus per dieną. Iš jų 8 atvejais tą pačią dieną ir tuo pačiu metu buvo įsigyjami skirtingų rūšių degalai. 2019 m. gruodžio 31 d. trijų valandų laikotarpiu degalai įsigyti keturis kartus, iš viso 149,38 litro; 2020 m. rugpjūčio 30 d. trijų valandų laikotarpiu degalai pilti 8 kartus kas keliolika minučių, iš viso įsigyta virš 220 litrų dyzelino. Degalų buvo įsigyta ir ne Prienų rajone, kai kuriais atvejais ir posėdžių metu. Be to, 2021 m. birželio 7 d. pirktas dyzelinas, 155,39 l, kvitas išrašytas ūkininko vardu, nėra sąskaitos faktūros, nors suma viršijo 150 Eur. Už laikotarpius, kai Tarybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, taip pat buvo taikomi karantino apribojimai, kompensuota 4 739,79 Eur. Pastebėtina, kad karantino metu deklaruotos transporto išlaidos ne sumažėjo, o padidėjo – ne karantino laikotarpiu išlaidos siekė vidutiniškai 295 Eur/mėn., o apribojimų laikotarpiu 339 Eur/mėn., už kuriuos įsigyta vidutiniškai 319 l degalų mėnesiui. Akcentuojama, kad kadencijos laikotarpiu atsakovas dirbo ūkininku, vykdė visuomeninę veiklą, todėl tikėtina, kad apmokėti pateikti kvitai labiau susiję su atsakovo kaip ūkininko veikla, o ne su tarybos nario veikla. Mano, kad dauguma išlaidų kompensuota nepagrįstai, atsakovas elgėsi nesąžiningai, jis nepagrįstai praturtėjo 14 608,40 Eur suma. Ši suma apskaičiuojama iš Prienų rajono savivaldybės administracijos kompensuotos už degalus 14 769,83 Eur sumos atėmus pagrįstas 65 Eur išlaidas kelionėms į posėdžius ir atsakovo grąžintą 96,43 Eur sumą už reglamente nenumatytas išlaidas. Pažymi, kad šiuo atveju yra kilęs ginčas, susijęs su savivaldybės lėšų panaudojimu. Nepaisant to, jog teisės aktai numato galimas išmokas savivaldybės tarybos nariams, jų veiklai kompensuoti, šios išlaidos turi būti naudojamos skaidriai ir teisingai. Savivaldybės tarybos narių nepagrįstai naudojamos jų veiklai skiriamos savivaldybės lėšos neabejotinai pažeidžia viešuosius interesus, nes daroma žala savivaldybei.  

2.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo naudai visas atsakovo patirtas bylinėjimo išlaidas. Atsiliepime atsakovas cituoja Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T3-185 patvirtintą Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą ir Prienų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-298 patvirtintą Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, akcentuodamas, kad, remdamasis šiais reglamentais, atsakovas pateikė visus kasos čekius už degalus, kuriuose įrašytas atsakovo vardas, pavardė, asmens kodas. Atsakovas nurodo, kad išmokos nėra susijusios su dalyvavimu tarybos posėdžiuose. Ieškovas nepagrįstai susieja vykusius Tarybos ir Komiteto posėdžius, jų datas, būdą su piltų degalų laikotarpiu ir jo kiekiu. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „Toyota Hilux“. Prie atsiliepimo pateiktas transporto priemonės registracijos dokumentas, kuris patvirtina, jog ši transporto priemonė atsakovui priklauso nuo 2014 m. Tarybos nario veiklos laikotarpiu atsakovas naudojo dviejų rūšių degalus. Ieškovas neteisingai interpretuoja aplinkybes dėl atstumo nuo gyvenamosios vietos iki Prienų rajono savivaldybės pastato. Vadovaujantis šiuo atstumu, neįmanoma apskaičiuoti kompensuotų transporto išlaidų nurodytam atstumui įveikti, juo labiau skaičiuojant tik pagal Tarybos posėdžius. Prie išlaidų nepriskirtini dalyvavimai posėdžiuose, todėl vien dėl to šis ieškovo motyvas atmetamas. Pasak atsakovo, transporto išlaidos yra susijusios su vykimu pas rinkėjus, kurie gyvena Prienų rajono savivaldybėje ir aplink esančiuose kaimuose. Vykdant tarybos nario veiklą, atsakovui įgyvendinant įvairias programas, užduotis, susitinkant su rinkėjais, pristatant Tarybos ir Komiteto medžiagą, nuvažiuojama itin daug kilometrų, pasitaikydavo nuvažiuoti net apie 2 000 kilometrų per vieną dieną. Prienų rajono savivaldybė ribojasi su Alytumi, todėl buvo patogu degalų užsipilti Alytuje. Atsakovas buvo Bendruomenių ir kaimo reikalų komiteto narys, todėl ypatingai daug klausimų su rajono gyventojais spręsdavo vietoje. Atsakovas savo iniciatyva krovininiu transportu ne kartą vežė į mokyklas kietąjį kurą. Atsakovas kadencijos laikotarpiu bendravo su bendruomenių pirmininkais, seniūnijų darbuotojais. Pasitaikydavo ir tokių atvejų, kai buvo vykstama ir su pažįstamų asmenų transportu. 2020 m. rugpjūčio 30 d. buvo piltasi dyzelino 8 kartus, kadangi buvo vykstama pas rinkėjus pristatyti Tarybos ir Komiteto medžiagos. Šią dieną buvo pilamas kuras tiek į automobilį, tiek į bakus, kad kuro nepritrūktų. Nuo atsakovo gyvenamosios vietos iki artimiausios degalinės yra apie 4 kilometrai. Kuro taip pat buvo pilama Marijampolėje, į kurią atsakovas vieną kartą vyko dėl asmeninių priežasčių ir gavo skubų iškvietimą susitikti su rinkėjais, todėl, vykdydamas savo kaip savivaldybės tarybos nario veiklą, buvo priverstas skubiai vykti į Prienų rajoną. Būtent dėl šių priežasčių buvo pilama kuro tiek Marijampolėje, tiek ir Kaune. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad atsakovas karantino laikotarpiu daug dirbo su rinkėjais, kadangi jis yra ūkininkas, vykdantis visuomeninę veiklą, – yra (duomenys neskelbtini) narys, visos šių tarybų veiklos susijusios su jo, kaip Prienų rajono savivaldybės kaip Tarybos nario, veikla. Atsakovas veždavo įvairią informaciją, ją palikdavo rinkėjams prie durų. Atsakovas Jiestrakio, Piliakalnio, Skriaudžių bendruomenėms remontavo patalpas, vežė savo automobiliu statybines medžiagas, todėl kuras priskaičiuotinas prie išlaidų, patirtų vykdant Tarybos nario veiklą. Daug kartų teko vykti į opozicijos posėdžius. Atsakovas ne kartą vyko į Vilnių, į Lietuvos Respublikos ministerijas, Vyriausybę. Atsiliepime akcentuojama, kad, remontuojant atsakovo turimą transporto priemonę, atsakovą į tarybos posėdžius vežė vairuotojas, jis, nuvežęs atsakovą į posėdžius, užpildavo kuro. Nors ieškinyje teigiama, kad 2021 m. birželio 7 d. pirkta 155,39 l dyzelino, kvitas išrašytas ūkininko vardu, nėra sąskaitos faktūros, tačiau atsakovas turėjo pateikti čekį, kuriame turi būti nurodyta vardas, pavardė, asmens kodas. Būtent šiame čekyje ir buvo pateikti visi reikalingi rekvizitai. Atsakovas tuo metu, kai jo automobilis „Toyota Hilux“ buvo remontuojamas, nuomojosi automobilį, kuris naudoja benziną, iš mažosios bendrijos „Nuomita“. Atsiliepime taip pat cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo, pažymint, kad atsakovas yra pateikęs Prienų rajono savivaldybei visus pateisinančius dokumentus, kaip tai numatyta Reglamente, todėl išmokos jam išmokėtos teisėtai ir pagrįstai.

3.       Trečiasis asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2025 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo trečiojo asmens Prienų rajono savivaldybės administracijos naudai 10 956,30 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 12 d.) iki sprendimo įvykdymo, likusią ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo valstybei 246,75 Eur žyminio mokesčio. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

4.1.                      Dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad atsakovas laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo Prienų rajono savivaldybės tarybos nariu. Šiuo laikotarpiu iš Prienų rajono savivaldybės gavo 14 769,83 Eur išlaidoms, susijusioms su Tarybos nario veikla, apmokėti. Išlaidos skirtos transporto išlaidoms kompensuoti. Audito ataskaitoje nustatyta, kad kadencijos laikotarpiu maksimali pervestina suma – 16 208,30 Eur, taigi, atsakovas panaudojo 91,12 procento maksimalios sumos (1 438,47 Eur mažiau nei maksimali pervestina suma). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas gavo nurodytą pinigų sumą ir teikė Prienų rajono savivaldybės apskaitos skyriui išlaidas pateisinančius dokumentuos (kuro įsigijimo čekius), taip grįsdamas jam pervestų pinigų Tarybos nario veiklai vykdyti panaudojimą.

4.2.                      Dėl atlikto audito išvadų teismas nurodė, kad, Prienų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyboje atlikus auditą, parengta Audito ataskaita, siekiant įvertinti biudžeto lėšų naudojimo 2019–2023 metų kadencijos savivaldybės tarybos narių išmokoms teisėtumą ir tinkamumą. Atlikus auditą buvo nustatyta, kad: i) atsakovas naudojo dvi kuro rūšis: benziną ir dyzeliną, daugumą kartų už kurą atsiskaityta tik grynaisiais pinigais (penkis kartus skirtingomis kortelėmis), kuro buvo pilta Prienuose, Kaune, Kauno rajone, Marijampolėje, Alytuje; ii) nustatyta atvejų, kai kuro buvo pilama kelis kartus per dieną. Nurodyta, kad yra dvigubų kvitų, kai vienu metu pilta dyzelinas ir benzinas; iii) už laikotarpį, kai šalyje buvo taikomi karantino apribojimai (2020 m. kovo 16 d.–2020 m. birželio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 7 d.–2021 m. birželio 30 d.), atsakovui buvo kompensuota atitinkamai 1 015,90 Eur už 1 143,15 litro ir 2 500,06 Eur už 2 448,33 litro.

4.3.                      Dėl Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento aiškinimo teismas nurodė, kad nesutinka su ieškovės pozicija, kad pagal minimą reglamentą atsakovas turėjo interesą vykti tik į tarybos ir komiteto posėdžius, kadangi pagal minimo reglamento 23 punktą tarybos narys privalo nuolat bendrauti su rinkėjais, bent kartą per metus viešuose susitikimuose atsiskaityti jiems (Reglamento 13 punktas). Esminiai atsakovo atsikirtimo argumentai yra tai, kad jis, kaip savivaldybės tarybos narys, aktyviai bendravo su savo rinkėjais, dėl ko ir prašė kompensuoti tokio dydžio realiai patirtas transporto priemonės kuro išlaidas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovo argumentai iš dalies yra pagrįsti, tačiau nurodytos jo visos patirtos išlaidos (automobilio kurui) nėra pagrįstos.

4.4.                      Dėl patirtų išlaidų transporto priemonės kurui pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojų paaiškinimai pagrindžia, jog atsakovas buvo aktyvus politikas, dėl to jis turėjo poreikį vykti į atskirus regionus. Teismas nustatė, kad atsakovo transporto priemonė, viešais skelbiamais duomenimis, naudoja apie 10 litrų dyzelino 100 kilometrų atstumui, todėl, pagal panaudotas lėšas, atsakovas turėjo nuvažiuoti 121 254,60 kilometro atstumą. Teismas, įvertinęs atstumus iki seniūnijų, poreikį vykti į jas, atsakovo keliones į Vilnių, nusprendė, kad atsakovas galėjo nuvažiuoti 25 920 kilometrų atstumą per kadenciją. Šis atstumas sudaro 21,82 procento viso galimo už faktiškai gautas Tarybos nario lėšas nuvažiuoti atstumo, todėl pripažino, kad kita ieškovo ieškinio dalis yra pagrįsta, tai yra atsakovas gavo daugiau, nei turėjo gauti, dėl ko nepagrįstai praturtėjo, o dalyvaudamas ūkininko veiklose, Pieno gamintojų asociacijų veikloje iš esmės tenkino savo asmeninius poreikius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1.                      Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi iš jo turinio, motyvų darytina išvada, jog buvo atliktas tik dalinis tyrimas, neatsižvelgta į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai formalūs, paviršutiniški, neatliktas išsamus bylos aplinkybių tyrimas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nurodė, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, tačiau vis tik priėmė nepagrįstą sprendimą atsakovo atžvilgiu. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti tik Savivaldybės reglamentų perrašymas, tačiau realiai jais remiamasi nebuvo, nors šios bylos kontekste ypatingą reikšmę turi Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T3-185 patvirtintas Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, taip pat tinkamai neįvertintas Prienų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-298 patvirtintas Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

5.2.                      Nurodo, kad atsakovas reglamentuose nustatyta tvarka pateikė visus kasos čekius už degalus, kuriuose įrašyta atsakovo vardas, pavardė, asmens kodas. Nors ieškinyje akcentuojamas atsakovo nesilankymas posėdžiuose, tačiau pagal reglamentą išmokos nėra susijusios su dalyvavimu tarybos posėdžiuose, teismas į šias aplinkybės kreipė dėmesį tik iš dalies. Pažymi, kad teismas teisingai nustatė, kad atsakovo veikla kadencijos laikotarpiu buvo susijusi ne tik su vykimu į tarybos ir komiteto posėdžius, kadangi atsakovas privalėjo nuolat bendrauti su rinkėjais, bent kartą per metus viešuose susitikimuose atsiskaityti jiems. Teigia, kad visi atsakovo dokumentai atitinka norminio akto reikalavimams, nurodyti visi apelianto rekvizitai, dėl to jam buvo išmokėta išmoka. Nei ieškinyje, nei sprendime nėra nurodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, jog jis praturtėjo Prienų rajono savivaldybės sąskaita. Pažymi, kad pagal reglamento reikalavimus tarybos nariai taip pat neturėjo nurodyti, kokiu transportu jie naudojasi vykdydami savo, kaip tarybos nario, veiklą, o ir praėjus šešeriems metams apeliantas negali konkrečiai nurodyti, kur jis vyko.

5.3.                      Nurodo, kad priimant sprendimą buvo pažeistos procesinės teisės normos, nurodytos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. Atsakovas, vadovaudamasis reglamento reikalavimais, visais atvejais, prieš gaudamas išmokas, pateikdavo kasos čekius, kuriuose buvo visi reikiami rekvizitai. Tačiau teismas nesuabejojo nė vienu pateiktu rašytiniu įrodymu, leisdamas daryti pagrįstą išvadą, kad visi reikiami dokumentai gauti išmokoms Prienų rajono savivaldybei buvo pateikti. Pažymi, kad teismui galėjo kilti abejonių dėl pirktų degalų tuo metu, kai vykdavo posėdžiai, tačiau šias abejones pašalino paties atsakovo paaiškinimai, kad atsakovą į Tarybos posėdžius nuveždavo vairuotojas, kuris vėliau įpildavo degalų. Tą patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas vairuotojas. Teigia, kad sprendimas priimtas remiantis neaiškiais skaičiavimais dėl sunaudotų degalų, neįvertinant atstumų iki Alytaus teritorijų ribų, neįvertinant, jog atsakovas turėjo bendrauti su rinkėjais, neįvertinant, jog atsakovas buvo itin aktyvus, ką patvirtino ir liudytojai.

5.4.                      Mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekdamas išaiškinti, ar Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T3-185 patvirtintas Prienų rajono savivaldybės reglamento 25.2.1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, ir išsiaiškinti, ar Prienų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-298 patvirtintas Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 23.2.1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.

5.5.                      Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino atsakovo parodymų, jog jis naudojosi jam priklausančiu automobiliu „Toyota Hillux“ (dyzelinis variklis), savo dukrai priklausančiu automobiliu „Audi“ (dyzelinis variklis), sesers automobiliu (benzininiu varikliu), savo sūnėno automobiliu bei nuomojamu automobiliu (nuomos sutartis byloje yra), to pagrindu ir buvo piltas skirtingų degalų kuras. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas iš Prienų rajono savivaldybės negavo išmokos už nuomą automobilio, kuris buvo naudojamas išskirtinai tarybos nario funkcijoms vykdyti. Be kita ko, atsakovas turėjo vairuotoją, kuris kartais vežiodavo atsakovą į Tarybos posėdžius, todėl ir buvo nustatyta, kad atsakovas kuro pildavosi ir Tarybos posėdžių metu. Per metus, vykdydamas savivaldybės Tarybos nario funkcijas, nuvažiuodavo ne mažiau kaip 10 000 km per mėnesį, į Vilnių per mėnesį vykdavo apie 15 ir daugiau kartų, dažnai vykdavo į Kauną, Marijampolę, Alytų, kur atitinkamose institucijose spręsdavo įvairias Prienų savivaldybės gyventojų problemas.

5.6.                      Nurodo, kad atsakovas prašė apklausti ir Lietuvos Respublikos Prezidentą, tačiau teismas tokį prašymą atmetė, tačiau atsakovas kategoriškai teigia, jog ir pas Lietuvos Respublikos Prezidentą vykdavo spręsti savo rinkėjų problemų. Kartais kuro pildavo ir į bakus tam, kad vėliau jis būtų panaudotas vykstant pas rinkėjus. Darytina išvada, kad be jokio teisinio pagrindo, priimant skundžiamą sprendimą, šie argumentai liko teismo neįvertinti, dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

5.7.                      Nurodo, kad neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nepatvirtintas faktas, jog atsakovas turėjo būtent tiek išlaidų kurui, vykdydamas tarybos nario funkcijas. Kadencijos laikotarpiu atsakovui buvo išmokėta 14 769,83 Eur. Už šią sumą jis užsipylė 12 125,46 l kuro per 4 metus, tai tėra tik dalis išlaidų kurui, kurias apeliantas patyrė ginčo kadencijos laikotarpiu. Pažymi, kad atsakovas turėjo teisę į išmokas ne tik už degalus, bet ir už kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, biuro patalpų nuomos išlaidas, tačiau dėl šių išmokų atsakovas nesikreipė, jas apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis (Tarybos veiklai naudojo daug rašymo priemonių, popieriaus), nors ir turėjo visišką teisę į šias išmokas. Sąmoningai taupydamas savivaldybės lėšas, Apeliantas dėl šių išlaidų išmokų nesikreipė. Mano, kad teismo išvados pagrįstos spėjimu, prielaidomis, neaiškiais skaičiavimais dėl nuvažiuotų atstumų. Tinkamai neįvertintos priežastis ir aplinkybės dėl pasikartojančių degalų užpylimų.

5.8.                      Nurodo, kad atsakovas yra pateikęs Prienų rajono savivaldybei visus pateisinančius dokumentus, kaip tai numatyta Reglamente, todėl išmokos jam išmokėtos teisėtai ir pagrįstai, tačiau teismas neištyręs ir neįvertinęs bylos aplinkybių visumos nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas praturtėjo nepagrįstai savivaldybės sąskaita be teisinio pagrindo, todėl tenkino ieškovo ieškinio dalį dėl reikalavimų dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo Prienų rajono savivaldybės administracijos naudai, atsakovui neįrodžius, kad dalis jo nepagrįstai kompensuotų išlaidų (75 proc.) buvo panaudota Tarybos nario veiklai. Nėra pagrindo teigti, kad yra pažeistas viešasis interesas, nes kitos savivaldybės, tokios kaip Kauno miesto savivaldybė (Reglamentas), Kauno rajono savivaldybė ir kitos Lietuvos Respublikos savivaldybės, už analogiškas išlaidas nereikalavo pateikti jokių dokumentų, taip pat ir čekių, Kauno apygardos prokuratūra, vykdydama patikrinimą, nenustatė Tarybos narių pažeidimų dėl analogiškų išmokų, todėl šiuo atveju, kai atsakovas pateikė už transporto išlaidas čekius, kuriuose buvo nurodyta jo vardas, pavardė ir asmens kodas, nėra pagrindo teigti, jog jis nepagrįstai praturtėjo Prienų rajono savivaldybės sąskaita. Mano, kad neegzistuoja nepagrįsto praturtėjimo sąlygų visuma. Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą visiškai neišsiaiškinęs ir neištyręs visų bylos aplinkybių.

6.       Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aptarė, išanalizavo visus šalių pateiktus įrodymus, atsakovo ir jo prašymu apklaustų liudytojų paaiškinimus, juos tinkamai įvertino visų įrodymų kontekste ir padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovas nepatyrė tokio dydžio išlaidų vykdydamas tarybos nario veiklą, kurios jam buvo kompensuotos. Pritaria teismo sprendimo išvadoms, jog tiek atsakovo, tiek liudytojų paaiškinimuose minimos kelionės, jų pobūdis, tikslai, atsižvelgiant į atsakovo įvairias užimamas pareigas, narystę politinėje partijoje ir t. t., daugiau susiję ne su tarybos nario veikla ir tam būtinomis išlaidomis kurui, o su kitų pareigų vykdymu, visuomenine veikla. Mano, kad teismas tinkamai įvertino šalių parodymus, liudytojų paaiškinimus ir padarė pagrįstus skaičiavimus dėl nuvažiuoto atstumo.

6.2.                      Nurodo, kad teismas pagrįstai netyrė ir nevertino kitų tarybos narių išlaidų apmokėjimo reglamentavimo kitose savivaldybėse, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat šioje byloje nėra ginčo dėl Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (su pakeitimais) teisėtumo, juo nustatytos kompensavimo už tarybos nario veiklai patirtas išlaidas tvarkos, kompensuojamų išlaidų rūšies, keliamų reikalavimų joms pagrįsti ar pan. Kaip nurodoma ieškinyje ir skundžiamame teismo sprendime, sutiktina, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją degalams už patirtas išlaidas vykdant tarybos nario veiklą, tačiau nustatyta tvarka pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai nepatvirtina to fakto, jog atsakovas turėjo būtent tiek išlaidų kurui, vykdydamas tarybos nario funkcijas.

6.3.                      Nurodo, kad teismas aptarė ir analizavo visus pateiktus įrodymus, taip pat ir dėl atsakovo galbūt naudotų automobilių, kuro rūšies, byloje apklausė atsakovo liudytojus, jų paaiškinimus aptarė sprendime. Pažymi, jog analogiškai aprašyta situacija įvertinta ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-540-372/2024. Mano, kad teismas šioje byloje tinkamai ištyrė ir įvertino visus pateiktus įrodymus, tiek rašytinius, tiek šalių bei liudytojų paaiškinimus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Pažymi, kad atsakovo prašymas byloje apklausti kaip liudytoją šalies Prezidentą nebuvo aiškiai suformuluotas, o įvertinus aplinkybes, kurias jis galėtų paliudyti, taip pat jau apklaustų byloje asmenų, politikų paaiškinimus, toks prašymas (jei būtų pareikštas) galėtų būti vertinamas kaip aiškiai perteklinis.

6.4.                      Nurodo, kad apeliantas akcentuoja, kad turėjo teisę į išmoką ne tik už degalus, bet ir už kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, biuro patalpų nuomos išlaidas, tačiau dėl šių išmokų apeliantas nesikreipė, jas apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis, nors ir turėjo visišką teisę į šias išmokas. Sąmoningai taupydamas savivaldybės lėšas, apeliantas dėl šių išlaidų išmokų nesikreipė. Skunde daroma išvada, jog, susumavus ir turėtą galimybę gauti išmokas už kanceliarijos išlaidas, apeliantas galėjo ir be kuro kvitų pasiekti maksimalią pervestiną sumą. Tokie skundo motyvai yra nepagrįsti, daromos tik prielaidos, į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie patirtas kitos rūšies ar didesnes atsakovo išlaidas, susijusias su Tarybos nario veikla. Pažymi, kad skunde bandoma paneigti, jog yra pažeistas viešasis interesas, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės reglamentavimą, kur nebuvo reikalavimo pateikti dokumentus, tačiau, ieškovės vertinimu, šioje byloje nagrinėjami ne kitų savivaldybių, o Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu nustatytos kompensacijų tarybos nariams išmokėjimo tvarkos galimi pažeidimai.

6.5.                      Nurodo, kad byloje kilęs ginčas yra susijęs su savivaldybės lėšų panaudojimu. Nepaisant to, jog teisės aktai numato galimas išmokas savivaldybės tarybos nariams, jų veiklai kompensuoti, tačiau šios turi būti naudojamos skaidriai ir teisingai. Savivaldybės tarybos narių nepagrįstai naudojamos jų veiklai skiriamos savivaldybės lėšos neabejotinai pažeidžia viešuosius interesus, nes daroma žala savivaldybei. Pažymi, kad visuomenėje ir spaudoje šiuo metu keliamas klausimas dėl tarybos narių išlaidų pagrįstumo rodo, jog visuomenė turi teisinį suinteresuotumą, kad politikų nepagrįstai gautos išmokos būtų grąžintos savivaldybei. Šiuo atveju Prienų rajono savivaldybės administracija pati nesiėmė iniciatyvos inicijuoti procesą, kad susigrąžintų neteisėtai išmokėtas lėšas. Tokiais atvejais atsiranda pagrindas prokurorui inicijuoti bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pagrindai, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir (ar) absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai nenustatyti (CPK 329 straipsnis).

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

8.       Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir, esant poreikiui, atsakovas sutinka, kad byla teismo posėdyje būtų nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijos, telekonferencijos ir kt.).

9.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

10.       Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose – apeliaciniame skunde ir atsiliepime, kurie vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, šalys (jų atstovai) dalyvavo ir pasisakė duodamos paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog atsakovas prašydamas skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenurodo tokio prašymo motyvų, būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, į tai, kad atsakovas nenurodė objektyvių motyvų, dėl ko prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija nutaria, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą

11.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašo stabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą siekiant išsiaiškinti, ar Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T3-185 patvirtintas Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 25.2.1 punktas ir (ar) Prienų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-298 patvirtintas Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 23.2.1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą privalėjo vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įtvirtintais Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje. Teigia, kad Prienų rajono savivaldybės tarybos nariams buvo mokamos mėnesinės išmokos iki 300 Eur, o Kauno miesto savivaldybėje, Kauno rajono savivaldybėje ir kitose Lietuvos Respublikos savivaldybėse analogišku laikotarpiu buvo mokamos virš 1 000 Eur mėnesinės išmokos, o tarybos nariai dėl jų neteikė nė vieno išmokas pagrindžiančio dokumento, tačiau jokių teisminių ginčų dėl to nėra iškilę. Nurodo, kad, esant abejonių ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu, Europos Žmogaus teisių ir laisvių Konvencijos 14 straipsniu, pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

12.       Įvertinus atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl būtinybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą galima daryti išvadą, kad atsakovas kelia klausimą, ar šiuo atveju galimas skirtingas reglamentavimas atskirose savivaldybėse dėl lėšų mokėjimo (jų dydžio, mokėjimo tvarkos), kurios yra išmokamos savivaldybių tarybos nariams, ar tai nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio lygiateisiškumo principo įgyvendinimo kontekste, dėl ko, atsakovo vertinimu, šiuo atveju Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas turėtų išspręsti klausimą, ar Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T3-185 patvirtinto Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 25.2.1 punktas ir (ar) Prienų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-298 patvirtinto Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 23.2.1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

14.       Nors dalyvaujančio asmens prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą neįpareigoja, tačiau teismas, nuspręsdamas prašymo netenkinti ir atsisakydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, turi pareigą tokį procesinį sprendimą motyvuoti. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad nacionaliniai teismai gali naudotis diskrecijos teise, spręsdami bylos šalių iškeltus klausimus dėl teisės aktų konstitucingumo. Visgi, kai šalys kelia bylos išnagrinėjimui reikšmingą teisės aktų konstitucingumo klausimą ir prašo šį klausimą perduoti Konstituciniam Teismui, nacionaliniai teismai turi pateikti konkrečius argumentus dėl atsisakymo kreiptis į minėtą teismą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas byloje X. F. w P. sp. z o.o. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 4907/18).

15.       Pirmiausia, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia atsakovo panaudotų / gautų lėšų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, kurios jam buvo išmokėtos (kompensuotos) Prienų rajono savivaldybės tarybos patvirtintais šios rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento pagrindais, jam vykdant tarybos nario funkcijas. Nors atsakovas teigia, kad kitose savivaldybėse reglamentavimas dėl lėšų mokėjimo (kompensavimo) yra galbūt kitoks, kas, jo vertinimu, galbūt pažeidžia konstitucinį lygiateisiškumo principą (nutarties 12 punktas), tačiau, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, kitose savivaldybėse nustatytas reglamentavimas dėl lėšų mokėjimo (kompensavimo) tarybos nariams, galimi skirtumai tarp nustatyto reglamentavimo, nėra šios bylos dalykas (nutarties 13 punktas). Be to, vertinant atsakovo prašymo argumentus pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje pasisakyta, kad Konstitucijos nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija. Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas), taigi ta atsakovo nurodoma aplinkybė, jog kitos savivaldybės įgyvendindamos vietos savivaldą, kaip nurodo atsakovas, galbūt nustatė kitokią lėšų tarybos nariams mokėjimo (kompensavimo) tvarką, teismo vertinimu, nesant kitų atsakovo prašymą pagrindžiančių argumentų, nesudaro pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais. Esant šioms aplinkybėms atsakovo prašymas sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas. Be to, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas nevertina kitų teisėkūros subjektų (ne Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės) priimtų teisės aktų (pvz., ministrų įsakymų, savivaldybių tarybų sprendimų) atitikties Konstitucijai ir (ar) įstatymams, tai priskirta kitų Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16.       Nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. buvo Prienų rajono savivaldybės tarybos narys. Atsakovas remiantis 2024 m. kovo 27 d. duomenimis apie asmens socialinį draudimą taip pat vykdo ūkio veiklą. Šiuo laikotarpiu iš Prienų rajono savivaldybės atsakovas gavo 14 769,83 Eur (2019 m. – 2 603,18 Eur, 2020 m. – 3 358,50 Eur, 2021 m. – 3 145,47 Eur, 2022 m. – 4 156,68 Eur, 2023 m. – 1 526 Eur) išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, apmokėti. Šios išlaidos buvo skirtos transporto išlaidoms kompensuoti. Remiantis su ieškiniu pateikta kuro ir kitų prekių įsigijimo laikotarpio lentele nustatyta, kad atsakovas už minėtą sumą įsigijo kuro (dyzelino arba benzino), 2019 m. rugsėjo 6 d. įsigijo elektroninę kelio vinjetę (8 Eur), dujų balioną (29 Eur), 2021 m. sausio 23 d. įsigijo alyvos (12,29 Eur), pjūklų grandinių alyvos (14,90 Eur). Atsakovas vykdydamas Tarybos nario veiklą naudodavosi jam priklausančiu automobiliu „Toyota Hillux“ (dyzelinis variklis), kuris vartoja apie 10 litrų dyzelino 100 kilometrų atstumui, savo dukrai I. R. priklausančiu automobiliu „Audi“ (dyzelinis variklis), sesers automobiliu (benzininiu varikliu). Atsakovas taip pat pateikė įrodymus apie jam suteiktas transporto paslaugas, kurias jam suteikė mažoji bendrija „Nuomita“ už 2 120 Eur sumą.

17.       Atlikus auditą buvo nustatyta, kad kadencijos laikotarpiu maksimali pervestina suma – 16 208,30 Eur, taigi, atsakovas panaudojo 91,12 procento maksimalios sumos (1 438,47 Eur mažiau nei maksimali pervestina suma). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas gavo nurodytą pinigų sumą ir teikė Prienų rajono savivaldybės apskaitos skyriui išlaidas pateisinančius dokumentuos (kuro įsigijimo čekius), taip grįsdamas jam pervestų pinigų Tarybos nario veiklai vykdyti panaudojimą.  Remiantis su ieškiniu pateikta audito ataskaita nustatyta, kad: i) atsakovas naudojo dvi kuro rūšis: benziną ir dyzeliną, daugumą kartų už kurą atsiskaityta tik grynaisiais pinigais (penkis kartus skirtingomis kortelėmis), kuro buvo pilta Prienuose, Kaune, Kauno rajone, Marijampolėje, Alytuje; ii) nustatyta atvejų, kai kuras buvo pilamas kelis kartus per dieną. Yra dvigubų kvitų, kai vienu metu pilta dyzelino ir benzino; iii) už laikotarpį, kai šalyje buvo taikomi karantino apribojimai (2020 m. kovo 16 d.–2020 m. birželio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 7 d.–2021 m. birželio 30 d.), atsakovui buvo kompensuota atitinkamai 1 015,90 Eur už 1 143,15 litro ir 2 500,06 Eur už 2 448,33 litro. Už laikotarpį, kai posėdžiai vyko nuotoliniu būdu (2021 m. spalio–2022 m. vasario mėnesiais), kompensuota 1 223,83 Eur už 876,77 litro degalų; iv) 2021 m. birželio 7 d. pirkta dyzelino 155,39 l, kvitas išrašytas ūkininko vardu, nėra sąskaitos faktūros, nors suma viršijo 150 Eur; v) Tarybos nariui buvo kompensuotos Reglamente nenumatytos išlaidos: 2021 m. lapkričio 6 d. apmokėtas dujų baliono pirkimas (29 Eur), 2021 m. sausio 23 d. pirkta alyva (12,29 Eur), 2021 m. kovo 2 d. apmokėtas nevardinis kvitas (19,62 Eur), 2020 m. rugpjūčio 17 d. pirkta pjūklų grandinių alyva (14,9 Eur), 2019 m. rugsėjo 6 d. pirkta elektroninė kelių vinjetė (8 Eur). Pažymėtina, kad po audito ataskaitos pateikimo atsakovas grąžino 96,43 Eur kompensuotas išlaidas už Reglamente nenumatytas išlaidas (dujų balionus, pjūklų alyvą ir pan.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18.       Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pirmiausia nurodo, kad negali konkrečiai nurodyti, kur jis buvo, kur jis lankėsi, tačiau mano, kad to jam ir nereikia įrodinėti, nes Prienų rajono savivaldybės tarybos patvirtiname reglamente nurodyta, kad, gaunant išmokas, pakanka pateikti tik kasos kvitą su rekvizitais. Be to, teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, atsakovo, kaip tarybos nario, veiklą.  Teigia, kad atsakovo tarybos nario veikla jo kadencijos laikotarpiu nebuvo susijusi išskirtinai tik su vykimu į tarybos ir komiteto posėdžius. Teigia, kad pagal reglamento nuostatas savivaldybės tarybos narys taip pat privalo bendrauti su rinkėjais, bent kartą per metus viešuose susitikimuose atsiskaityti jiems. Nurodo, kad patyrė kur kas daugiau išlaidų, nei buvo kompensuota, dėl ko pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo, yra neteisingos.

19.       Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje šiuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019). CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.

20.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).

21.       Nagrinėjamu atveju atsakovo kaip tarybos nario veiklą, išmokų (kompensacijų) mokėjimo tvarką atsakovo kadencijos laikotarpiu (nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 19 d.) nustatė 2015 m. spalio 8 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-185 patvirtintas Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. Šio reglamento 25 punktas (redakcija, galiojusi iki 2021 m. sausio 1 d.) numatė, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama 50 procentų Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžio išmoka, kuri išmokama iki mėnesio 20 dienos. Išmoka mokama tokio dydžio, kokia yra pateiktuose išlaidas pateisinančiuose dokumentuose nurodytų pinigų suma. Nepateikus iki nustatyto termino dokumentų, išmokos neišmokamos. Išmoka skiriama atsiskaitytinai, pateikus savivaldybės administracijos buhalterijos skyriui iki kito mėnesio 8 dienos išlaidas pateisinančius dokumentus – už degalus, pateikus kasos čekį, kuriame nurodytas savivaldybės administracijos kodas arba asmens kodas, arba sąskaita faktūra. Pagal 2020 m. gruodžio 22 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-298 patvirtinto Prienų rajono savivaldybės tarybos veikos reglamento 23 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 20 d.) numatyta iš esmės ta pati tarybos nario išlaidų kompensavimo tvarka, patikslinant, kad tinkami dokumentai išlaidoms už degalus atlyginti yra sąskaita faktūra arba čekis, kuriame nurodytas vardas, pavardė, gimimo data arba asmens kodas.

22.       Tarybos nario veikla detalizuota 2015 m. spalio 8 d. patvirtinto reglamento (redakcija, galiojusi iki 2021 m. sausio 1 d.)  3 dalyje. Ta pati tvarka nurodyta ir 2020 m. gruodžio 22 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-298 patvirtintame reglamente (Reglamento 3 dalis). Šioje dalyje nurodyta, kad tarybos narys privalo dalyvauti savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų posėdžiuose. Jeigu tarybos narys negali dalyvauti savivaldybės tarybos posėdyje, apie tai jis turi pranešti merui ar mero pavaduotojui ir nurodyti priežastis. Jeigu tarybos narys negali dalyvauti komiteto posėdyje, apie tai jis turi pranešti komiteto pirmininkui ir nurodyti priežastis, būti vieno (be kontrolės komiteto) komiteto nariu, dalyvauti komiteto, komisijų, kurių narys jis yra, posėdžiuose, nebalsuoti savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui; iki pradedant nagrinėti posėdžio darbotvarkės klausimus, raštu arba žodžiu informuoti savivaldybės tarybos, komitetų ir komisijų posėdžių pirmininkus apie nedalyvavimą svarstant ir balsuojant klausimais, kurie gali sukelti interesų konfliktą pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, ir nedalyvauti rengiant, svarstant šiuos klausimus ir balsuojant dėl jų, nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 dienos atsiskaityti jiems. Ataskaitas rinkėjams tarybos nariai pateikia pasirinktinai – viešuose susitikimuose su savivaldybės gyventojais, savivaldybės teritorijoje platinamuose informaciniuose leidiniuose arba savivaldybės interneto svetainėje www.prienai.lt.

23.       Atsakovas teigia, kad negali konkrečiai nurodyti, kur jis buvo, kur lankėsi (vykdydamas tarybos nario veiklą), tačiau mano, kad to jam ir nereikia įrodinėti, nes reglamente (nutarties 21 punktas) nurodyta, kad, gaunant išmokas, pakanka pateikti tik kasos čekį su teisingais rekvizitais, tačiau su šiuo atsakovo argumentu negalima sutikti. Pirmiausia, panašaus pobūdžio bylose nustatyta, kad Audito ataskaitoje buhalterinių pažeidimų ar žalos savivaldybei nenustatymas, kai tarybos nariui yra išmokamos lėšos, savaime nesuponuoja išvados, jog teismas Audito išvados neturėtų vertinti kartu su kitais įrodymais ir spręsti, ar atsakovui kaip tarybos nariui skirtos išlaidos panaudotos teisėtai (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2301-603/2024), pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamoje byloje taip pat yra pateikta kuro ir kitų prekių įsigijimo lentelė atsakovo kadencijos metu, kurią pirmosios instancijos teismas vertino, atsižvelgdamas į atsakovo faktiškai vykdytas tarybos nario funkcijas. Antra, ta aplinkybė, kad dėl teisinio reglamentavimo stokos atsakovo kadencijos metu pagal esamą teisinį reglamentavimą pakako pateikti tik kvitus su rekvizitais, savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad, kilus ginčui dėl nepagrįsto praturtėjimo, atsakovas yra atleistas nuo pareigos atitinkamais įrodymais pagrįsti, ar visos jo pateiktų kvitų pagrindu iš Prienų rajono savivaldybės administracijos gautos lėšos buvo panaudotos tikslingai (CPK 176-185 straipsnis).

24.       Atsakovas teigia, kad jo veikla pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta netinkamai, nurodo, kad jis buvo aktyvus Prienų rajono savivaldybės tarybos narys, padėdavo Prienų rajono savivaldybės gyventojams spręsti įvairias problemas, taip pat ir susijusias su atliekomis, pieno kainomis ir kitas, važinėjo po savivaldybės teritoriją, įkalbinėdamas tėvus leisti vaikus į vieną ar kitą mokyklą, tačiau, įvertinus teisinį reglamentavimą (nutarties 21 ir 22), pirmiausia pažymėtina, kad išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami savo, kaip tarybos nario, veiklą, tai yra gali būti kompensuojamos tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovas būdamas tarybos narys vykdė tarybos nario veiklą, tačiau nesutiktina su atsakovu, jog pirmosios instancijos teismas netikslingai vertino atsakovo dalyvavimą tarybos posėdžiuose, jų būdą ir kitas atsakovo veiklas jo kadencijos laikotarpiu spręsdamas klausimą, ar šiuo atveju visos atsakovui kompensuotos lėšos yra kompensuotos pagrįstai.

25.       Atsakovas apeliaciniame skunde  pirmiausia reiškia kritiką dėl pirmosios instancijos teismo atlikto skaičiavimo atsižvelgiant į atsakovo aktyvumą kadencijos metu, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktą audito išvadą, kuro įsigijimo lentelę, liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir atliktus skaičiavimus su apeliantu nesutinka ir jo argumentus vertina kaip deklaratyvius ir vienpusiškus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas išmokėtų lėšų kurui santykį su nuvažiuojamu atstumu pirmiausia nustatė, kad atsakovas naudojosi transporto priemone „Toyota Hillux“ (dyzelinis variklis), kurio vidutinės sąnaudos, viešai skelbiamais duomenimis, yra apie 10 litrų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog atsakovo kadencijos laikotarpiu vidutinė litro degalų kaina buvo 1,22 Eur, nustatė, kad atsakovas už išmokėtus 14 769,83 Eur turėjo išnaudoti 12 125,46 litro kuro ir kadencijos metu vykdydamas tarybos nario veiklą nuvažiuoti 121 254,60 kilometro atstumą. Pažymėtina, kad atsakovas aplinkybių, jog jo naudota transporto priemonė vidutiniškai sunaudoja 10 litrų dyzelino kuro ir (ar) kad jo kadencijos laikotarpiu vidutinė litro degalų kaina buvo 1,22 Eur, neginčija, taigi dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo, kad atsakovas kadencijos metu turėjo nuvažiuoti 121 254,60 kilometro atstumą, vykdydamas savo, kaip tarybos nario, funkcijas. Minėti skaičiavimai nereikalauja specialių žinių, nėra neaiškūs, kaip tai bando įrodyti atsakovas, o vertintini kaip elementarūs matematiniai skaičiavimai.

26.       Vertinant atsakovo kuro įsigijimus negalima neatkreipti dėmesio į tai, kad, pagal audito ataskaitą, atsakovo kuro ir kitų prekių įsigijimo lentelę (pateikta su ieškiniu), atsakovas pirko ne tik dyzelino, tačiau ir benzino, tai yra kelias kuro rūšis. Atsakovo teigimu, jis naudojosi ne tik asmeniniu automobiliu „Toyota Hillux“ (dyzelinis variklis), tačiau ir sesers benzininiu automobiliu tarybos nario veiklai vykdyti, tačiau šis argumentas, įvertinus kuro ir kitų prekių įsigijimo lentelę, vertintinas kritiškai – pagal kuro ir kitų prekių įsigijimo lentelę, 2019 m. rugsėjo 11 d. kvitai išduoti dviem skirtingoms kuro rūšims vienos minutės skirtumu. Tą pačią dieną benzino su dyzelinu buvo pilama ir 2019 m. birželio 7 d., 2019 m. lapkričio 23 d., 2020 m. birželio 4 d. (vienos valandos skirtumu), 2020 m. birželio 5 d. (du kartus piltas dyzelinas ir du kartus benzinas 20–30 minučių skirtumu), 2021 m. kovo 31 d. (pusantros valandos skirtumu), 2021 m. lapkričio 27 d. (14 minučių skirtumu). Jokių paaiškinimų dėl tokio pobūdžio kuro įsigijimo, poreikio naudoti kelias transporto priemones vienu metu (ar pusvalandžio–valandos skirtumu) atsakovas nenurodo, įrodymų, pagrindžiančių šias nurodomas atsakovo aplinkybes dėl poreikio naudoti kelių degalų rūšių transporto priemones, byloje taip pat nėra (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovo vienpusiški ir deklaratyvūs paaiškinimai dėl dviejų transporto priemonių naudojimo vykdyti tarybos nario veiklai laikytini nepagrįstais, nepaneigiančiais pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų ir (ar) atliktų skaičiavimų pagrįstumo.

27.       Kaip minėta nutarties 25 punkte, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kadencijos metu atsakovas vykdydamas tarybos nario veiklą, pagal kompensuotas lėšas kurui įsigyti išlaidas, turėjo nuvažiuoti 121 254,60 kilometro atstumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs audito išvadą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad atsakovas vykdydamas tarybos nario veiklą galėjo faktiškai nuvažiuoti 25 920 km atstumą, tai yra 21,82 proc. viso galimo už faktiškai gautas tarybos nario lėšas nuvažiuoti atstumo. Atsakovas teigia, kad šie atlikti skaičiavimai yra grindžiami prielaidomis, spėjimais ir yra visiškai neaiškūs, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Pažymėtina, jog civiliniame procese teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį (CPK 175–185 straipsniai). Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų.

28.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju pažeidimai buvo nustatyti Prienų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos parengta audito ataskaita, kuri šiuo atveju laikytina oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, o aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

29.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Prienų rajono savivaldybėje yra devynios seniūnijos (Balbieriškio, Išlaužo. Jiezno, Naujosios Ūtos, Pakuonio, Prienų, Stakliškių, Šilavoto, Veiverių). Kadencijos laikotarpiu atsakovas gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini). Atstumai nuo atsakovo namų iki seniūnijų yra: Balbieriškio – (duomenys neskelbtini) km, Išlaužo – (duomenys neskelbtini) km, Jiezno – (duomenys neskelbtini) km, Naujosios Ūtos – (duomenys neskelbtini) km, Pakuonio – (duomenys neskelbtini) km, Prienų – (duomenys neskelbtini) km, Stakliškių – (duomenys neskelbtini) km, Šilavoto – (duomenys neskelbtini) km, Veiverių – (duomenys neskelbtini) km. Vidutinis atstumas nuo atsakovas namų iki seniūnijos yra (duomenys neskelbtini) km. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo, liudytojų paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nurodė 15 kartų per mėnesį vykstantis į Vilnių, į tai, kad kadencijos laikotarpiu buvo įvesti karantino apribojimai, nusprendė, kad atsakovas galėjo nuvažiuoti 25 920 km atstumą. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino to, jog jis vykdė daugiau funkcijų, tai yra jis padėdavo Prienų rajono savivaldybės gyventojams spręsti įvairias problemas, taip pat ir susijusias su atliekomis, pieno kainomis ir kitas, važinėjo po savivaldybės teritoriją, įkalbinėdamas tėvus leisti vaikus į vieną ar kitą mokyklą, tačiau minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ir (ar) kitokių skaičiavimų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, atsakovas nepateikia, išskyrus deklaratyvų teiginį, jog nuvažiuodavo mažiausiai 10 000 km per metus. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į liudytojų paaiškinimus konstatavo, jog ne 21,82 proc., o 25 proc. lėšų sumą atsakovas gavo teisėtai, atsižvelgiant į kitas atsakovo, kaip tarybos nario, vykdytas veiklas jo kadencijos laikotarpiu, būtinas išvykas į kitus miestus.

30.       Atsakovas kritikuodamas pirmosios instancijos teismo atliktus skaičiavimus deklaratyviai nurodo, kad jis kasmet nuvažiuodavo ne mažiau kaip 10 000 km atstumą (arba 40 000 km per kadenciją atstumą), nors pirmosios instancijos teismas apskaičiavo, jog jis faktiškai galėjo nuvažiuoti per kadenciją 25 920 km atstumą (6 480 km per metus), tačiau atsakovas jokių įrodymų ir (ar) skaičiavimų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nepateikia, o tik nurodo deklaratyvų atstumą. Pažymėtina ir tai, kad, pagal atsakovui kompensuotas lėšas kurui, atsakovas turėjo kasmet nuvažiuoti 30 313 km arba kas mėnesį 2 526 km atstumą vykdydamas tarybos nario veiklą, tačiau tokį nuvažiuotą atstumą pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Atsakovo išsamiai nurodomos deklaratyvios aplinkybės, jog jis buvo aktyvus, sprendė įvairias ūkininkų, pieno gamintojų problemas, nepagrindžia, jog jis visus veiksmus atliko vykdydamas tarybos nario pareigas, pažymėtina ir tai, jog atsakovas iš 51 kadencijos laikotarpiu vykusio tarybos posėdžio dalyvavo tik 16 posėdžių, kas taip pat neabejotinai turėjo mažinti jo patiriamas išlaidas kurui. Dėl aplinkybės, kad atsakovas iš 51 posėdžio dalyvavo tik 16, byloje ginčo nėra, kas taip pat sudaro objektyvų pagrindą abejoti atsakovo deklaruojamu aktyvumu. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas taip pat yra Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas, Prienų ūkininkų sąjungos tarybos narys, Lietuvos žemės ūkio tarybos narys, Tarptautinės pieno tarybos narys, todėl neabejotinai dalį apeliaciniame skunde nurodomų veiklų jis vykdė ir tenkindamas asmeninį interesą, o ne tiesiogiai vykdydamas tarybos nario funkcijas, pažymėtina, jog atsakovas ne kartą kuro pylė tą pačią dieną – atsakovui buvo kompensuotos išlaidos dviejų rūšių degalams, kuriuos įsigijo 61 atveju pildamas degalus du kartus per dieną, 6 atvejais – tris kartus per dieną, 3 – keturis kartus per dieną, vienu atveju – 8 kartus per dieną. Nors atsakovas teigia, kad dažnai pildavosi degalų dėl didelio nuvažiuojamo atstumo ir į bakus, dėl vakarais neveikiančių degalinių Prienų rajono savivaldybėje, tačiau jokių šių argumentų pagrindžiančių įrodymų apie degalinių darbo laiką nurodytoje vietovėje atsakovas nepateikia.

31.       Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinta aplinkybė, jog atsakovas kadencijos metu patyrė daug kanceliarinių išlaidų, sunaudojo daug popieriaus, neįvertino, jog jis taip pat nuomojosi automobilį tarybos nario veiklai vykdyti, tačiau neteikė prašymo šias išlaidas kompensuoti taupydamas savivaldybės lėšas. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Pirma, įvertinus kuro ir kitų prekių įsigijimo lenteles, nenustatyta, kad atsakovas kadencijos metu pirko kanceliarines priemones, įrodymų apie faktiškai įsigytas kanceliarines prekes, didelį popieriaus kiekį atsakovas taip pat nepateikia, taigi atsakovo argumentai laikytini neįrodytais. Antra, atsakovas pateikė įrodymus, jog jis kadencijos metu įsigijo transporto paslaugas iš mažosios bendrijos „Nuomita“, tačiau, įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nenustatyta, jog atsakovas nuomojosi transporto priemonę, kadangi suteikta paslauga sąskaitoje nurodyta kaip „transporto paslauga“, transporto paslaugos buvo suteiktos pagal 2023 m. sausio 20 d., sąskaitą 38 paroms, o, pagal 2023 m. kovo 29 d. sąskaitą, 67 paroms. Šiuo apsektu negalima pažymėti, jog atsakovui 2023 m. sausio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams (Administracinių nusižengimų registro 2024 m. lapkričio 27 d. išrašas apie registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus), taigi atsakovo argumentai, jog jis nuomojosi transporto priemonę tarybos nario veiklai vykdyti, atsižvelgiant į netektos teisės vairuoti atėmimo laikotarpį, vertintini kritiškai. Atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia, jog jis patyrė išlaidų automobilio nuomai tarybos nario veiklai vykdyti.

32.       Atsakovas, akcentuodamas netinkamą įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą pirmosios instancijos teisme, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu apklausti jo nurodomą liudytoją Lietuvos Respublikos Prezidentą, pas kurį, atsakovo teigimu, jis vykdavo spręsti rinkėjų problemų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).

33.       Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai J. B., E. C., A. B., R. V., S. P., G. A., A. K., D. V., G. M., A. T., L. J., A. V., K. M., A. V., S. S., A. M., A. S., H. K., R. M., T. K., I. R., kurie patvirtino, kad atsakovas buvo aktyvus politikas ir visuomenės narys. Atsakovas nenurodo, kokias naujas aplinkybes patvirtins ar paneigs prašomas apklausti liudytojas, byloje dalyvavę liudytojai išsamiai pasisakė apie atsakovo kaip tarybos nario veiklą, atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl liudytojo apklausos.

34.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, tarp jų ir atlikto audito metu nustatytas aplinkybes, atsakovo poziciją, liudytojų parodymus, įvertino atsakovo, kaip tarybos nario, veiklą, nuvažiuotą kilometražą ir nustatė, jog atsakovas pagrįstai gavo 25 procentus iš visų gautų lėšų. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami vienpusiška ir deklaratyvia aplinkybių interpretacija, jie nepaneigia detalių ir išsamių pirmosios instancijos teismo atliktų apskaičiavimų, įvertinus atsakovo, kaip tarybos nario, veiklą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovas įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinų sąlygų visetą (nutarties 19 ir 20 punktai), o atsakovas neįrodė, jog Prienų rajono savivaldybės administracijos jam išmokėtą 14 608,40 Eur piniginę sumą gavo esant teisiniam pagrindui. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir skaičiavimams, kad, įvertinus atsakovo aktyvumą, dalis išlaidų (75 procentai) jam buvo kompensuota nepagrįstai, taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, jį panaikinti ir (ar) pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

35.       Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

36.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, atsižvelgiant į tai, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.