Civilinė byla Nr. e2-1432-823/2018

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00789-2018-0

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Karbonita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutarties, kuria teismas iškėlė UAB ,,Karbonita“ bankroto bylą, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas P. B. prašė atsakovei UAB „Karbonita“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė nesumokėjo jam darbo užmokesčio už 2016 m. birželio – liepos mėnesius ir liko skolinga 2 702,70 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų bei 500 Eur sumą pagal avansinę apyskaitą.
2. Pareiškėja L. C. prašė iškelti atsakovei UAB „Karbonita“ bankroto bylą. Nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2017 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. DGKS-460 nutarė išieškoti jai iš atsakovės 16 267,68 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, kurių atsakovė nėra sumokėjusi.
3. Pareiškėja E. B. prašė iškelti atsakovei UAB „Karbonita“ bankroto bylą. Nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2016 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-4724 nutarė išieškoti jai iš atsakovės 3 113,53 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, kurių atsakovė nėra sumokėjusi.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pareiškėjų pusėje – UAB „Horseline LT“, nurodė, kad pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Karbonita“ iškėlimo palaiko. Paaiškino, kad teikė atsakovei statybos rangos paslaugas. Atsakovė nuo 2016 m. liepos mėnesio nemoka susidariusio įsiskolinimo, kuris sudaro 13 648,46 Eur.  
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pareiškėjų pusėje – UAB „SDG kodas“, nurodė, kad pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Karbonita“ iškėlimo palaiko. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Karbonita“ jai skolinga 2 257,24 Eur sumą už prekes.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pareiškėjų pusėje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nurodė, kad UAB „Karbonita“ skola valstybės biudžetui 2018 m. birželio 4 d. duomenimis sudaro 188,70 Eur.   
7. Atsakovė UAB „Karbonita“ prašė bankroto bylos jai nekelti. Nurodė, kad pareiškėjo P. B. pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės tik iš dalies atitinka įmonės buhalterinius dokumentus. Atsakovė yra sumokėjusi pareiškėjui 4 247,39 Eur, atskaičius mokesčius, su darbo santykiais susijusių išmokų. Atsakovė liko skolinga pareiškėjui 1 433,71 Eur, atskaičius mokesčius, su darbo santykiais susijusių išmokų. Kelios išmokos, atliekant dalinius mokėjimus, pareiškėjo prašymu buvo pervestos į R. U. atsiskaitomąsias sąskaitas. Patikrinusi UAB „Karbonita“ sąskaitų aktyvumo ataskaitą atsakovė nustatė, kad pagal avansinę apyskaitą atsakovė liko skolinga pareiškėjui ne 500 Eur, o 623,78 Eur. Šios sumos atsakovė neginčija. Kartu su atsiliepimu pateikiami duomenys patvirtina, kad UAB „Karbonita“ finansinių įsipareigojimų ir skolų sumos neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus  apygardos teismas 2018 m. liepos 2 d. nutartimi iškėlė UAB „Karbonita“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto centras“.
9. Teismas iš viešų registrų duomenų nustatė, kad paskutinį kartą atsakovė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2016 m. laikotarpį. Pagal Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktą balansą už 2016 metus, UAB „Karbonita“ turėjo turto už 1 649 885 Eur, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 109 624 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos už 2016 m. matyti, kad atsakovė patyrė 340 367 Eur nuostolių. Pagal atsakovės teismui pateiktą 2017 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovė turi turto už 1 509 764 Eur, atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 619 484 Eur. Įmonės ilgalaikis turtas sudaro 1 255 150 Eur, iš kurio pastatai ir statiniai – 821 083 Eur, mašinos ir įrenginiai – 237 221 Eur, kita įranga, prietaisai, įrankiai – 2 342 Eur, nebaigta statyba – 92 421 Eur, kitas materialusis turtas – 14 407 Eur, trumpalaikis turtas – 254 614 Eur, iš kurio 222 227 Eur atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 84 017 Eur atsargos, 54 985 Eur žaliavos ir komplektavimo gaminiai, 372 Eur nebaigta statyba, 16 984 Eur pagaminta produkcija, 11 676 Eur pirktos prekės, skirtos perparduoti, 138 210 Eur išankstiniai mokėjimai, 26 152 Eur per vienerius metus gautinos sumos.
10. Teismas nurodė, kad, vien tik formaliai vertinant nurodytus duomenis, atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau atsakovė nepateikė teismui debitorių sąrašo, įrodymų dėl realių galimybių ir (ar) jos ketinimų (aktyvių veiksmų) atgauti debitines skolas, o, nesant byloje įrodymų, kad yra realių galimybių atgauti debitines skolas, tokių skolų suma neįskaitytina į realią bendrovės turto vertę. Be to, atsakovė nepateikė duomenų, kas sudaro jos nurodomas per vienerius metus gautinas sumas, kitas gautinas sumas, kitą trumpalaikį turtą, prekes, žaliavas, pagamintą produkciją bei atsargas, nebaigtas vykdyti sutartis ir pan. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Atsakovės pateiktame balanse nurodyta pastatų ir statinių vertė (821 083 Eur) ženkliai skiriasi nuo nekilnojamojo turto nurodytos vertės viešajame registre. Atsakovei nepateikus jokių duomenų, pagrindžiančių jos nurodytą nekilnojamojo turto vertę, teismas rėmėsi viešųjų registrų duomenimis. Pažymėjo, kad kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovės vardu transporto priemonių neregistruota.
11. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, jog ji pareiškėjui P. B. yra skolinga 1 433,71 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų bei 623,78 Eur skolos pagal avansinę apyskaitą, viso 2 066,49 Eur, kuriuos pareiškėjui sumokėjo. Trečiasis asmuo UAB „Horseline LT“ nurodė, kad atsakovė jam skolinga 13 648,46 Eur, tačiau atsakovė pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovės skola trečiajam asmeniui sudaro 5 171,26 Eur, o ne 13 648,46 Eur. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjai L. C. atsakovė yra skolinga 10 0015,56 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 6 252,12 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką; pareiškėjai E. B. – 2 543,80 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei išeitinę išmoką ir 569,73 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką; trečiajam asmeniui UAB „SDG kodas“ – 2 257,24 Eur už prekes. Patikrinęs VSDF viešuosius duomenis teismas nustatė, kad atsakovės skola VSDF biudžetui sudaro 518,18 Eur. VMI duomenimis atsakovės skola valstybės biudžetui 2018 m. birželio 4 d. yra 188,70 Eur. Turto areštų aktų registro duomenis UAB „Karbonita“ įregistruota 10 turto areštų, atsakovės atžvilgiu vykdoma 15 vykdomųjų bylų. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje.
12. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Karbonita“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti jai bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Nutartį iškelti UAB „Karbonita“ bankroto bylą teismas priėmė objektyviai neištyręs visų bylos aplinkybių bei neatsižvelgęs į pateiktus rašytinius įrodymus, todėl nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą turi būti panaikinta.
2. Atsakovė 2018 m. birželio 12 d. pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius skolos sumokėjimą pareiškėjui P. B., o 2018 m. birželio 29 d. – prašymą įpareigoti pareiškėją P. B. pateikti jo turimus įrodymus, kuriais jis grindžia savo finansinį reikalavimą, tačiau Vilniaus apygardos teismas jokių veiksmų dėl šio prašymo neatliko, prašymą ignoravo, todėl pažeidė teisingo bylinėjimosi ir šalių lygiateisiškumo principus. Atsakovė yra pasirengusi sumokėti susidariusius įsiskolinimus, tačiau gali grąžinti tik tas skolas, kurios yra patvirtintos objektyviais įrodymais. Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tik tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Atsakovė ginčija pareiškėjo P. B. ir trečiojo asmens UAB „Horselina LT“ pareikštų finansinių reikalavimų dydį. Tik nustačius tikslias ir pagrįstas kreditorių finansinių reikalavimų sumas UAB „Karbonita“ galės pradėti skolų mokėjimą kreditoriams, sudaryti skolų mokėjimo grafikus ir teikti taikos sutarties pasiūlymus, todėl išreikalauti iš pareiškėjo ir trečiųjų asmenų atitinkamus rašytinius įrodymus yra būtina.
3.   Skola bankrotą inicijavusiam asmeniui P. B. 2018 m. birželio 11 d. buvo visiškai sumokėta, todėl ginčijama nutartis turėtų būti panaikinta, o civilinė byla nutraukta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
14. Pareiškėjas P. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas turėjo nutraukti civilinę bylą, nes atsakovė įvykdė pareiškėjo P. B. reikalavimą. Pareiškėjas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad atsakovė už 2016 m. birželio – rugpjūčio mėnesius liko skolinga jam 2 702,70 Eur darbo užmokesčio. VSDFV pateikta pažyma apie darbo užmokestį patvirtina, kad pareiškėjui už šį laikotarpį priklausė 4 620,97 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų. Atsakovė pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad mokėjimai pareiškėjui buvo atliekami už laikotarpį iki 2016 m. gegužės mėnesio įskaitytinai. Pateikti mokėjimų nurodymai bei kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad po atleidimo atsakovė pareiškėjui P. B. sumokėjo 1 680 Eur darbo užmokestį. Taigi, pareiškėjas pareiškime nurodė netgi mažesnį gautiną darbo užmokestį, nei jam yra skolinga atsakovė – 2 940,97 Eur. Be to, atsakovė dar liko nesumokėjusi 623,78 Eur skolos pagal avansinę apyskaitą (šią sumą nurodo pati atsakovė atskirajame skunde).
2.   Atsakovė su pareiškėjomis  E. B. ir L. C. visiškai neatsiskaitė, todėl teismas neturėjo pagrindo nutraukti bylą, kadangi atsakovė padengė ne visų pareiškėjų reikalavimus.
3. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas vadovavosi trečiojo asmens UAB „Horseline LT“ nurodyta skolos suma, o ne atsakovės pateiktais duomenimis. Kaip matyti iš ginčijamos nutarties, teismas trečiojo asmens UAB  „Horseline LT“ skolą vertino pagal atsakovės pateiktus duomenis. Net ir neįtraukus ginčijamos 8 477,20 Eur sumos į pradelstų mokėjimų sumą, šios aplinkybės nekeistų atsakovės mokumo, nes teismas nustatė, kad atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 619 484 Eur sumą, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 166 972 Eur, o tai ženkliai viršija atsakovės turimą turtą.
4.   Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad tik įmonės balansas pagrindžia įmonės finansinę padėtį. Atsakovė iki šiol nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui balanso už 2017 m., jis parengtas atsakovės buvusio vadovo, neturinčio jokio ekonominio ar finansinio išsilavinimo. Prie 2017 m. balanso nepateiktas aiškinamasis raštas. Balanse nurodyta turto vertė neatitinka viešuosiuose registruose nurodytų turto verčių. Visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių atsakovės parengto 2017 m. balanso teisingumu.
5.   Atsakovės pateiktos sutartys yra suklastotos ir niekinės, kadangi įmonėje šiuo metu nedirba nei vienas darbuotojas, iš direktoriaus pareigų atleistas generalinis direktorius E. M.. Tokiu atveju nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu, nebūdamas įmonės vadovu, jis sudarinėja sandorius su trečiaisiais asmenimis. Sutartis su UAB „Bromela“ yra akivaizdžiai apsimestinė, nes darbų pradžia numatyta 2018 m. liepos 10 d. UAB „Karbonita“ iki šiol nedirba nė vienas darbuotojas. Sutarties kaina – 3 Eur už vieną darbuotojo darbo valandą, minimalus darbo užmokestis Lietuvoje yra 2,45 Eur. Nuo šios sumos atsakovė dar turės sumokėti mokesčius valstybei, su darbo santykiais susijusius mokesčius valstybės biudžetui ir VSDFV, padengti įmonės sąnaudas (pvz., direktoriaus darbo užmokestį, kelionės išlaidas ir pan.). Be to, iš sutarties visiškai neaišku, kokias bent minimalias pajamas turėtų gauti atsakovė. Akivaizdu, kad net jeigu sutartis būtų realiai vykdoma, ji būtų nuostolinga ir nesuteiktų atsakovei jokių pajamų, iš kurių būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. UAB „Bromela“ nuo pat įsteigimo nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, todėl nėra jokių garantijų, kad su atsakove už pastarosios suteiktas paslaugas (jeigu tokios iš tiesų būtų suteiktos) bus atsiskaityta.
6.   Atsakovė pateikė 2018 m. sausio mėnesio pirkimo – pardavimo sutartį su La Forestiere Du Nord Sarl. Pagal sutartį apmokėjimas už pateiktas prekes turėjo būti atliktas per 5 darbo dienas po sąskaitos išrašymo. Atsakovė pateikė 2018 m. gegužės 7 d. sąskaitą, kuri turėjo būti apmokėta iki 2018 m. gegužės 14 d., tačiau nepateikė apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Be to, abejonių kelia ir CMR važtaraštis, kuriame vežėju nurodytas Rusijos Federacijos įmonė OOO „Optitrans“, nors vežimas buvo neva atliekamas iš Lietuvos į Prancūziją. Šios aplinkybės kelia abejonių atsakovės pateiktų dokumentų tikrumu.
7.   Atsakovė pateikė žaliavinės medienos pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurias įsipareigojo pirkti medieną, taip pat įsipareigojo už perkamą medieną sumokėti per 15 kalendorinių dienų. Pažymėtina, kad atsakovės atžvilgiu vykdomas ne vienas priverstinis skolos išieškojimas ir visos atsakovės sąskaitos yra areštuotos. Kadangi pareiškėjai yra pirmos eilės kreditoriai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsniu, būtent jie, o ne valstybinė miškų urėdija, turi pirmenybės teisę gauti bet kokias atsakovės mokėtinas sumas. Taigi akivaizdu, kad atsakovės sutartys su valstybine miškų urėdija yra neįgyvendinamos, nes atsakovė neturi galimybių sumokėti už produkciją. Be to, atsakovė atskirąjį skundą pateikė 2018 m. liepos 10 d., t. y. praėjus beveik 1,5 mėnesio po sandorių sudarymo, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie šių sutarčių realų vykdymą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą, konstatavęs jos nemokumą bei negalėjimą vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir kreditorių prašymų įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis

16. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimis priėmė į bylą apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
17. Lietuvos apeliaciniame teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo gauti atsakovės kreditorių V. D., V. D. privačios firmos „Adneda“, UAB „Dangera“, UAB „MB Idėja“ bei A. J. prašymai įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis atsakovės pusėje. Kadangi galimybės įstoti į bylą trečiuoju asmeniu apeliacinės instancijos teisme CPK nuostatos nenumato – tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios,  t. y. tik pirmosios instancijos teisme (CPK 47 straipsnio 1 dalis), UAB „Karbonita“ kreditorių V. D., V. D. privačios firmos „Adneda“, UAB „Dangera“, UAB „MB Idėja“ bei A. J. prašymai įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis apeliacinės instancijos atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl ginčo esmės

18. Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Teismų praktikoje pažymėta, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
19. Įmonės nemokumas ĮBĮ apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.
20. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo ir bankroto bylos jai iškėlimo pagrindų, vertino aktualius, tinkamam klausimo išsprendimui reikšmingus, tiek bylos, tiek viešųjų registrų duomenis, t. y. bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis apie jos turimą turtą bei jo santykį su tame pačiame balanse fiksuota bendrovės per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma, bendrovės turimo turto sudėtį; Nekilnojamojo turto registro duomenis apie bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto vertę, jo santykį su atsakovės balanse nurodyta jos turimo nekilnojamojo turo verte; kelių transporto priemonių registro duomenis; duomenis apie bendrovės įsiskolinimus pareiškėjams (ieškovams) bei tretiesiems asmenims, viešai skelbiamus duomenis apie bendrovės įsiskolinimus VSDF biudžetui bei VMI, turto areštų akto registro duomenis. Taigi, skundžiama pirmosios instancijos nutartis priimta aptarus reikšmingus tinkamam klausimo išsprendimui duomenis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pati apeliantė, kuriai pagal teismų formuojamą praktiką tenka savo mokumo įrodinėjimo procesinė pareiga, šią pareigą nagrinėjamoje byloje vykdo akivaizdžiai netinkamai, nesavalaikiai teikdama teismui duomenis, būtinus tinkamai įvertinti atsakovės mokumą. Visgi, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgs ir į apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateiktus jos mokumą patvirtinančius duomenis.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimo visapusiškumo principo, kai kurios ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvados, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra prieštaringos ir neišplaukiančios iš teismo atlikto įrodymų tyrimo bei vertinimo. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies turinio matyti, kad teismas, įvertinęs aktualius atsakovės finansinės atskaitomybės – 2017 m. gruodžio 31 d. balanso, duomenis (bendrovės turimo turto santykį su jos per vienerius metus mokėtinomis sumomis ir trumpalaikiais įsipareigojimais), konstatavo, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, t. y. pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė, jog atsakovė finansinė padėtis neatitinka nemokumo sąvokos, kaip ji yra apibrėžiama ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, tačiau atsakovės nemokumą konstatavo įvertinęs tokias aplinkybes: neįskaitęs į realią bendrovės turto vertę debitorinių skolų, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, o apie atsakovės nekilnojamojo turto vertę sprendęs pagal viešųjų registrų duomenis, o ne atsakovės balanso duomenis. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nutartyje nurodęs minėtas aplinkybes, aiškiai nepagrindė, kaip šios aplinkybės keičia teismo pirmiau nutartyje padarytą išvadą dėl atsakovės mokumo.
22. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad debitorinės skolos, kurių išieškojimo galimybių atsakovė nepagrindė, neįtrauktinos į bendrą atsakovės turto masę vertinant jos mokumą. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai atitinka šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1112-798/2018 ir joje nurodytą praktiką). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis jos per vienerius metus gautinos sumos, kurių realumo, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepagrindė, sudaro tik labai neženklią dalį visoje atsakovės turto masėje – 26 152 Eur, kas sudaro vos 1,7 proc. viso į atsakovės balansą įrašyto jos turimo turto vertės, todėl šių sumų neįtraukimas į atsakovės turtą neturi esminės įtakos atsakovės mokumo vertinimui. 
23. Nekilnojamojo turto registro duomenimis – išrašais, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatyta, kad bendra jame fiksuota atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė viso sudaro 207 503 Eur. Taigi, į bendrą atsakovės turto masę neįtraukiant jos gautinų sumų bei atsakovės nekilnojamojo turto vertę vertinant pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovės 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytos jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, sudarantys 619 484 Eur, iš tiesų viršija pusę atsakovės turimo turto vertės. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tokių duomenų pagrindu atsakovės nemokumo konstatuoti negalima visų pirma dėl ne visiškai pagrįstai teismo iškeltų abejonių dėl į atsakovės balansą įrašytų jos pastatų ir statinių vertės, antra, dėl nevertinto atsakovės pradelstų, o ne visų, įsipareigojimų santykio su jos turimu turtu.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors atsakovės 2017 m. gruodžio 31 d. balansas nebuvo teiktas Juridinių asmenų registrui, byloje nėra įrodymų leidžiančių pagrįstai abejoti šio balanso duomenų teisingumu. Kalbant apie atsakovės 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytą materialaus turto vertę, atkreiptinas dėmesys, kad ji yra net mažesnė nei buvo nurodyta atsakovės Juridinių asmenų registrui teiktame jos 2016 m. sausio 1 d. balanse – nebe 1 200 926 Eur, o 1 167 474 Eur. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė jos 2014 m. kovo 31 d. nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymą (Nekilnojamojo turto registre fiksuotos atsakovės nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės taip pat nustatytos 2014 m.), kurioje fiksuota 3 167 000 Lt (917 226,60 Eur) atsakovės nekilnojamojo turto vertė. Pastarasis atsakovės naujai pateiktas įrodymas iš esmės paneigia pirmosios instancijos teismo abejones dėl analizuoto atsakovės balanso duomenų, susijusių su jai priklausančių pastatų bei statinių verte. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė duomenis apie jai priklausančias mašinas bei įrenginius, jų įsigijimo, nusidėvėjimo bei aktualią balansinę vertę – 237 301,77 Eur, iš esmės sutampančią su jos 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodoma šio turto verte – 237 221 Eur. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, vertinant atsakovės turimo turto bei jos pradelstų įsipareigojimų santykį, atsakovės turimo turto vertė nustatytina pagal jos 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis ir, nevertinant atsakovės nepagrįstų jos per vienerius metus gautinų sumų, sudaro 1 483 612 Eur.
25. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė, be kita ko, pateikė duomenis apie jos kreditorius 2018 m. rugpjūčio 29 d. bei pradelstus įsipareigojimus jiems. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, vertinant net ir tas sumas, dėl kurių, kaip nurodo apeliantė, vyksta teisminiai ir kiti ginčai, sudaro 441 533,21 Eur ir neviršija pusės į atsakovės balansą įrašytos jos turimo 1 483 612 Eur turto vertės. Taigi, atsakovė finansinė būklė neatitinka nemokumo sąvokos, kaip ji apibrėžiama ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje.
26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir kad dėl šios priežasties jai turi būti keliama bankroto byla. Tokiam konstatavimui nėra pakankama nustatyti, jog bendrovė turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kadangi įsipareigojimų buvimas nebūtinai gali būti nulemtas bendrovės nemokumo – tai gali būti ir laikinų bendrovės finansinių sunkumų, kilusių ginčų su kreditoriais ir kt. pasekmė. Apeliacinės instancijos teismui apeliantės pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad apeliantė turi galimybių įveikti kilusius finansinius sunkumus – į bylą pateikta atsakovės 2018 m. sudaryta medienos pirkimo – pardavimo sutartis, medienos priėmimo – perdavimo aktai, išrašytos PVM sąskaitos – faktūros. Iš viešai skelbiamų draudėjų duomenų matyti, kad atsakovė turi penkis apdraustuosius asmenis, nors 2018 m. gegužės 4 d. duomenimis neturėjo nė vieno. Bendrovės kreditoriai, suteikę jai paskolas, nurodė, kad yra įsitikinę bendrovės pateikto verslo plano įgyvendinimo sėkme, todėl ateityje, esant poreikiui, yra pasiryžę ją papildomai finansuoti (2018 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimas). Atsakovės 2016 m. bei 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis jos nuostoliai 2017 m., lyginant su 2016 m., sumažėjo. Be to, po ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo atsakovė atsiskaitė su kai kuriais kreditoriais – 2018 m. liepos 19 d. lėšų pervedimo nurodymais VMI buvo pervesta 188,70 Eur suma, VSDFV – 518,18 Eur suma, 2018 m. rugpjūčio 14 d. E. B. pervesta 3 113,53 Eur suma. Viešai skelbiamais duomenimis atsakovė įsiskolinimų nei VMI, nei VSDF biudžetui neturi.
27. Nenustačius atsakovės nemokumo bei negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, panaikinama, o klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo apeliacinės instancijos teismo išsprendžiamas iš esmės – atsisakant kelti atsakovei bankroto bylą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

      Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

            Atmesti V. D., V. D. privačios firmos „Adneda“, UAB „Dangera“, UAB „MB Idėja“ bei A. J. prašymus dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis.

           Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Karbonita“.

Teisėja                                                                                               Goda Ambrasaitė - Balynienė