Administracinė byla Nr. eA-853-624/2019

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02215-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.2; 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – (duomenys neskelbtini) evangelikų liuteronų parapija, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorija, valstybė įmonė Registrų centras) dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja J. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 26 d. išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-14822136 (toliau – ir ginčijama išvada, Išvada).

2.       Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) evangelikų liuteronų parapija (toliau – ir Parapija) yra viešasis juridinis asmuo, (duomenys neskelbtini) įregistruotas Religinių kultų reikalų taryboje. Parapija Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – ir Registras) (duomenys neskelbtini) įregistruota kaip tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija. Pažymėjo, kad Parapija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis bei Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios (toliau – ir LELB) (duomenys neskelbtini) patvirtintu LELB statutu (toliau – ir Statutas). LELB konsistorija (toliau – ir Konsistorija) yra vykdomoji institucija, numatyta Statute, kuri tarp sinodo posėdžių priima sprendimus pagal bažnyčios vidinę tvarką ir galiojančių teisės norminių aktų nuostatas. Konsistorija yra savarankiškas viešasis juridinis asmuo. Teigė, kad pagal Statutą Parapijos aukščiausioji institucija yra visuotinis parapijos narių susirinkimas, o vykdančioji institucija – Parapijos taryba. Parapijos visuotiniame susirinkime priimti nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja dauguma susirinkime dalyvaujančių parapijos narių, o Parapijos tarybą, vadovaujantis Statuto 4.4 punktu, tvirtina Konsistorija.

3.       Pareiškėja paaiškino, kad 2016 m. kovo 27 d. įvykusiame visuotiniame narių susitikime buvo išrinktas valdymo organas – taryba iš penkių narių. Parapijos kunigo į tarybą iškelti kandidatai surinko mažąją dalį visuotinio narių susirinkimo balsų ir nebuvo išrinkti į tarybą. Parapijos tarybos 2016 m. balandžio 3 d. posėdyje, kurį sušaukė kunigas D. P., tarybos nariai pasiskirstė pareigomis, tarybos pirmininke išrinkta pareiškėja.

4.       Pareiškėja nurodė, kad Konsistorijos 2016 m. lapkričio 2 d. posėdyje buvo priimtas sprendimas, kuriuo nutarta netvirtinti Parapijos visuotinio narių susirinkime išrinktos tarybos sudėties. Taryba buvo patvirtinta kitos sudėties, nei ją išrinko visuotinis narių susirinkimas. Tarybos nariais patvirtinti susirinkime neišrinkti asmenys: D. M. ir A. Š., o netvirtinti išrinkti nariai V. M. ir J. A., Parapijos tarybos pirmininke patvirtinta pareiškėja. Teigė, kad Konsistorijos 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėja buvo atleista iš Parapijos tarybos narių. Atleidimo iš pareigų motyvas buvo tas, kad, Konsistorijos nuomone, pareiškėjos elgesys yra nesuderinamas su krikščioniška morale, nes neva ji teikia Parapijos vardu skundus prieš Parapijos kunigą. Pareiškėjos vertinimu, toks sprendimas yra niekinis ir absoliučiai negaliojantis, kadangi priimtas iš esmės pažeidžiant Statuto reikalavimus.

5.       Pareiškėja pažymėjo, kad pagal Statuto 4.4, 4.9 punktus Parapijos tarybą (jos narius) renka ir atšaukia aukščiausiasis Parapijos organas – visuotinis narių susirinkimas, tačiau ją, kaip išrinktą Parapijos tarybos pirmininkę, atšaukė Konsistorija, kuri neturėjo tam jokios teisės. Teigė, kad ji negalėjo būti atleista iš tarybos pirmininkės pareigų pagal Statuto 7.8 e punktą, kadangi ji nėra nei ordinuota, nei neordinuota bažnyčios tarnautoja. Tokiais tarnautojais gali būti tik dvasininkai, o ne Parapijos savivaldos organų nariai. Dėl nurodytos priežasties sprendimą dėl Parapijos nario atleidimo iš pareigų gali priimti tik Parapijos visuotinis narių susirinkimas.

6.       Pareiškėjos teigimu, nurodyto Konsistorijos sprendimo pagrindu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2017 m. birželio 26 d. pateikė teigiamą Išvadą, kurios 2 punkte nurodyta, kad Teisingumo ministerijai pateiktas Statuto 7.8 punkto reikalavimus atitinkantis sprendimas atleisti iš pareigų pareiškėją. Mano, kad Teisingumo ministerija privalėjo įvertinti Konsistorijos 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo teisėtumo klausimą Statuto ir Lietuvos Respublikos teisės norminių aktų prasme bei šio sprendimo nepriimti kaip teisėto ir juo nesivadovauti.

7.       Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Atsakovas nurodė, kad gavo Konsistorijos 2017 m. gegužės 22 d. pranešimą dėl religinės bendruomenės ar bendrijos teisinės formos juridinio asmens Parapijos duomenų pakeitimų įtraukimo į Registrą. Pranešimu buvo nurodyta, kad pasikeitė Parapijos Registro duomenys, todėl prašoma patvirtinti pasikeitusių duomenų tikrumą ir pateikti išvadą valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui dėl jų įtraukimo į Registrą. Atšaukiamas asmuo – J. G., o asmuo, galintis sudaryti sandorius bendruomenės vardu – D. P.. Kartu su pranešimu Konsistorija atsakovui pateikė Parapijos tarybos narių 2017 m. gegužės 8 d. protokolo Nr. 19-1.1 išrašą, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį Nr. e2S-730-613/2017, Parapijos atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-563-439/2017 panaikinimo, Konsistorijos raštą „Dėl (duomenys neskelbtini) ev. liut. tarybos tvirtinimo“, Advokato A. S. raštą, Konsistorijos 2016 m. lapkričio 7 d. protokolo Nr. 71-1.1 išrašą, M. S. asmens tapatybės kortelės kopiją. Atsakovas teigė, kad įvertinęs Konsistorijos 2017 m. gegužės 22 d. pranešimą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, priėmė ginčijamą išvadą, kurioje nurodė, jog teikia išvadą Registrui, kad tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) evangelikų liuteronų pasikeitusius duomenis galima įrašyti į Registrą.

9.       Atsakovo vertinimu, su Konsistorijos 2017 m. gegužės 22 d. pranešimu pateikti dokumentai atitiko Sąrašo 5.1 ir 5.5 punktų reikalavimus. Iš Konsistorijos 2017 m. gegužės 8 d. posėdžio protokolo išrašo matyti, kad Konsistorija nuo 2017 m. gegužės 5 d. pareiškėją atleidžia iš Parapijos tarybos narių pagal Statuto 7.8 e punktą. Nurodė, kad pagal šį punktą Konsistorija kartu su Parapija nagrinėja skundus prieš ordinuotus ir neordinuotus bažnyčios tarnautojus, prireikus – kaltuosius perkelia į kitą Parapiją arba atleidžia iš pareigų (suspenduoja). Kadangi Konsistorija yra aukščiausios LELB institucijos – sinodo vykdomasis organas, turintis teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus, Teisingumo ministerija nei Išvados priėmimo, nei šios bylos nagrinėjimo metu neturi pagrindo abejoti jos priimtų sprendimų teisėtumu.

10.       Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėja skunde teigia, jog ji nėra nei ordinuota, nei neordinuota bažnyčios tarnautoja, kadangi jais gali būti tik dvasininkai, dėl to Konsistorija neturėjo teisės jos atleisti, tačiau iš Statuto 9 punkto matyti, kad liuteronų bažnyčios dvasininkai yra apibrėžiami kaip dvasiniai darbuotojai, o ne tarnautojai. Akcentavo, kad Teisingumo ministerija apskritai neturi teisės vertinti Konsistorijos sprendimo turinio, o pagrindinis pareiškėjos skundo argumentas susijęs ne su Teisingumo ministerijos galimai netinkamai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis ar neteisingai taikytomis teisės normomis, bet su Konsistorijos sprendimu atleisti ją iš Parapijos tarybos narių.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12.       Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja skunde nekvestionuoja ginčijamos išvados teisėtumo, o priešingai, kaip matyti iš skundo turinio, kvestionuoja Konsistorijos sprendimą, kuriuo ji atleista iš Parapijos tarybos narių. Nurodė, kad ginčas dėl Konsistorijos sprendimo teisėtumo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 43 straipsnio 4, 7 dalimis, nėra teismingas Lietuvos teismams. Akcentavo, kad ginčai, kilę dėl vidinių bažnyčios institucinių subjektų priimtų sprendimų, turi būti sprendžiami bažnytinės teisės – kanonų teisės, kitų norminių aktų – vidinių statutų, konstitucijų ir pan. nustatyta tvarka.

II.

13.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje Išvados neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, jog Teisingumo ministerija nevertino Konsistorijos sprendimo atleisti ją iš Parapijos tarybos narių teisėtumo.

15.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1293-575/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-730-613/2017 pateiktus išaiškinimus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1–2 dalių nuostatomis, sprendė, kad Teisingumo ministerija pagrįstai nevertino Konsistorijos 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo, įforminto Konsistorijos 2017 m. gegužės 8 d. Protokolu Nr. 19-1.1, turinio, o vertindamas tik Konsistorijos 2017 m. gegužės 22 d. pranešimą ir pateiktus dokumentus, nepažeidė Įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1R-275 patvirtinto „Dokumentų, pateikiamų Teisingumo ministerijai steigiant religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti juridinius asmenis, filialus ar atstovybes, keičiant jų įstatus ar juos atitinkančius dokumentus ir registro duomenis, išbraukiant juos iš Juridinių asmenų registro, sąrašo“ (toliau – ir Sąrašas) reikalavimų.

16.       Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia Išvada ir Konsistorijos 2017 m. gegužės 22 d. pranešimu bei kartu su juo pateiktais dokumentais, padarė išvadą, jog Teisingumo ministerija ginčijamoje išvadoje pagrįstai nurodė, kad pateikti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi Konsistorijos 2017 m. gegužės 22 d. pranešimą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimų įtraukimo į Registrą pasirašė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas M. S., kartu su pranešimu pateikta M. S. asmens tapatybės kortelės kopija, o tai reiškia, jog Sąrašo 5.1 ir 5.5 punktų reikalavimai buvo įvykdyti. Teismas vertino, kad tuo atveju, jeigu Teisingumo ministerija būtų vertinusi pareiškėjos atleidimą iš Parapijos tarybos narių, ji būtų peržengusi teisės aktuose nustatytas kompetencijos ribas.

17.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjos skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai dėl Konsistorijos sprendimo atleisti ją iš Parapijos tarybos narių teisėtumo, taip pat specialisto Dr. A. H.-J. H. pateikti paaiškinimai, jog pareiškėja nėra nei ordinuota, nei neordinuota bažnyčios tarnautoja, dėl ko Konsistorija negalėjo pareiškėjos atleisti iš Parapijos tarybos nario pareigų, ir kad pats pareiškėjos atleidimas pažeidė Statuto reikalavimus, nėra teisiškai reikšmingi ir nedarantys įtakos Išvados teisėtumui bei pagrįstumui, kadangi ginčai dėl Parapijos tarybos narių atleidimo teisėtumo sprendžiami bažnytinės teisės – kanonų teisės bei kitų norminių aktų – vidinių statutų, konstitucijų nustatyta tvarka. Teismas akcentavo, kad Teisingumo ministerija turi teisę tik patikrinti, ar keistini duomenys ir dokumentai pateikti pagal konkrečios religinės bendruomenės kanonus, statutus ir tuo pačiu patikrinti, ar pateikti duomenys, jų pakeitimai gali būti įtraukti į Registrą, t. y. įvykdyti jai teisės aktais priskirtas viešojo administravimo funkcijas, ką nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija ir padarė.

18.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Teisingumo ministerija savo kompetencijos ribose priėmė teisėtą ir pagrįstą Išvadą, kurią naikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

III.

19.       Pareiškėja J. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20.       Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Savo nesutikimą su teismo sprendimu pareiškėja iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.

21.       Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal Nuostatus ir Sąrašą Teisingumo ministerijai yra suteikiama tik pareiga patikrinti, ar įgaliota bažnyčios institucija / asmuo pateikė prašomus pakeisti / išbraukti duomenis iš Registro, o vertinti pateikiamų dokumentų turinio Teisingumo ministerija neprivalo. Pažymi, kad nepaisant bažnyčios autonomijos, kurią garantuoja Konstitucija ir Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, Teisingumo ministerija registruoja Religinių bendruomenių statutus ir vykdo jų priežiūrą, todėl privalo užtikrinti, kad nebūtų priimami įstatymams prieštaraujantys bažnytiniai aktai. Mano, kad atsakovas privalėjo patikrinti Konsistorijos 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo teisėtumą.

22.       Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teologijos mokslų specialisto H. A. išvadą, kurioje nurodyta, jog Konsistorijos 2017 m. gegužės 5 d. sprendimas yra niekinis. Pareiškėjos nuomone, nurodytos aplinkybės įrodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra formalus, nemotyvuotas, todėl naikintinas.

23.       Pareiškėja 2019 m. kovo 19 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, jog jos skundo dalykas yra Konsistorijos 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo, o ne Teisingumo ministerijos priimtos ginčijamos išvados teisėtumas. Teigia, kad skundžiamas sprendimas yra prieštaringas, o argumentai dėl Teisingumo ministerijos kompetencijos ribų yra nepagrįsti. Pareiškėja, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išaiškinimus, pažymi, kad teismas privalėjo užtikrinti jos teises, įtvirtintas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios statute.

24.       Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25.       Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad teismas pagrįstai pažymėjo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas valstybės ir bažnyčios atskirumo principas, todėl ginčai, kylantys tarp religinių bendruomenių vidinės organizacijos subjektų, teismams nėra teismingi.

26.       Atsakovo nuomone, nors pareiškėja teigia, kad Teisingumo ministerija privalėjo įvertinti Konsistorijos 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo teisėtumą Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios (duomenys neskelbtini) patvirtinto statuto prasme, tačiau tokia Teisingumo ministerijos teisė nėra įtvirtinta teisės aktuose. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Teisingumo ministerijos kompetencijai priskirtina tik formaliai patikrinti, ar jai buvo pateikti visi Registro duomenims pateikti reikiami dokumentai ir, ar jie tikri, kas nagrinėjamu atveju ir buvo atlikta. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjos teiginiai apie tariamai Teisingumo ministerijos vykdomą religinių bendruomenių ir jų priimtų teisės aktų (statutų, kanonų ar kt.) priežiūrą bei kontrolę neturi jokio teisinio pagrindo ir prieštarauja ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės teisės aktams.

27.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorija atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad Teisingumo ministerijai buvo pateikti visi teisės aktais reikalaujami dokumentai ginčijamai išvadai priimti, atsakovas dokumentus įvertino tinkamai ir visapusiškai, ginčijama išvada yra tinkamai motyvuotas, atitinka individualaus teisės akto reikalavimus, Išvados priėmimui taikyti galiojantys teisės aktai, įvertinti pateikti dokumentai.

29.       Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1293-575/2017, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-730-613/2017. Akcentuoja, kad teismų nutartys net ir skirtingose ginčo teisenose (administracinė ir civilinė) formuoja vieningą teismų praktiką – ginčai, kilę dėl vidinių bažnyčios institucinių subjektų priimtų sprendimų, turi būti sprendžiami bažnytinės teisės – kanonų teisės bei kitų norminių aktų – vidinių statutų, konstitucijų nustatyta tvarka. Religinėms bendruomenėms bei bendrijoms Lietuvos Respublikos teisės aktais yra suteikiama vidinės organizacijos, hierarchinės ir institucinės struktūros autonomija, todėl ginčai, kylantys tarp religinių bendruomenių vidinės organizacijos subjektų, teismams nėra teismingi.

30.       Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad teismas nevertino byloje H. A. išvados, kadangi skundžiamame sprendime pasisakyta apie šią išvadą, ji įvertinta, tačiau teismas ja nesivadovavo, kadangi ji nesusijusi su ginčijamos išvados teisėtumu. Pažymi, kad pareiškėjos iniciatyva gauta H. A. išvada užtikrino pareiškėjos teisę į tinkamą ir teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau pati savaime nėra įpareigojanti teismą ja vadovautis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

31.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 26 d. išvados Nr. (8.3.46.)-7R-14822136, kuria pritarta Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos 2017 m. gegužės 22 d. prašymui įrašyti pasikeitusius tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) evangelikų liuteronų parapijos duomenis į Registrą, teisėtumo bei pagrįstumo.

32.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Teisingumo ministerija pagrįstai priėmė ginčijamą išvadą, o kompetencija ir pareiga vertinti Konsistorijos 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo, kuriuo pareiškėja atleista iš Parapijos tarybos pirmininkės pareigų, teisėtumą, Teisingumo ministerijai nesuteikta. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

33.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34.       Iš pareiškėjos apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pareiškėjos nuomone, nepaisant bažnyčios autonomijos, kurią garantuoja Konstitucija ir Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, Teisingumo ministerija registruoja Religinių bendruomenių statutus ir vykdo jų priežiūrą, todėl privalo užtikrinti, kad nebūtų priimami įstatymams prieštaraujantys bažnytiniai aktai. Pareiškėjos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija privalėjo patikrinti Konsistorijos 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo teisėtumą.

35.       Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

36.       Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino ginčo šalių pateiktus dokumentus ar nesivadovavo jos pateikta teologijos mokslų specialisto H. A. išvada, dėl ko bylą išnagrinėjo formaliai ir priėmė nemotyvuotą sprendimą, yra iš esmės deklaratyvūs: iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas tyrė ir vertino ginčui išspręsti reikšmingus įrodymus (iš jų – ir H. A. išvadą) bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad byla išnagrinėta formaliai, o priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

37.       Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

38.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais dėl Teisingumo ministerijos priimtos ginčijamos išvados, kuria pritarta Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos 2017 m. gegužės 22 d. prašymui įrašyti pasikeitusius tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) evangelikų liuteronų parapijos duomenis į Registrą, teisėtumo bei pagrįstumo.

39.       Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 38.4 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 18 d.) nustatė, kad duomenis, informaciją ir dokumentus apie Registro objektus Registro tvarkytojui teikia tradicinių religinių bendruomenių ar bendrijų, į Registrą įtraukiant tradicines religines bendruomenes ar bendrijas, jų filialus ar atstovybes, keičiant jų duomenis, išbraukiant juos iš Registro, – Teisingumo ministerija, kuriai Nuostatuose nurodytus duomenis ir dokumentus arba jų pakeitimus pateikia pagal konkrečios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė; prašymus pakeisti Registro informaciją tiesiogiai Registro tvarkytojui gali teikti asmenys, turintys teisę tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vardu sudaryti sandorius.

40.       Dokumentų, pateikiamų Teisingumo ministerijai steigiant religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti juridinius asmenis, filialus ar atstovybes, keičiant jų įstatus ar juos atitinkančius dokumentus ir registro duomenis, išbraukiant juos iš Juridinių asmenų registro, sąrašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1R-275, 5 punktas (Teisingumo ministro 2014 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) numato, kad pasikeitus tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų Registro duomenims – pavadinimui, buveinei, valdymo organų nariams, turintiems teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių riboms, – taip pat pasikeitus jų filialų ar atstovybių duomenims, Teisingumo ministerijai pateikiami šie dokumentai: 5.1 pranešimas dėl duomenų pakeitimų įtraukimo į Registrą. Pranešimas turi būti pasirašytas pagal konkrečios religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentingos vadovybės; 5.2 kompetentingos vadovybės sprendimas, patvirtinantis Registro duomenų pakeitimų teisėtumą, jeigu keičiami Registro duomenys; 5.3 jeigu keičiamas tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos, centro, tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigto juridinio asmens pavadinimas – viešo paskelbimo apie pavadinimo pakeitimą arba pranešimo apie tai visiems kreditoriams raštu kopijos. Jei juridinis asmuo neturi kreditorių, tai patvirtinama pranešime, o šiame punkte nurodyti dokumentai neteikiami; 5.4 savininko ar bendraturčio sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinei registruoti, jeigu keičiama buveinė; 5.5 pranešimą pasirašiusio fizinio asmens, fizinių asmenų, turinčių teisę veikti juridinio asmens vardu, tapatybę patvirtinantys dokumentai arba jų kopijos.

41.       Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios statuto 1.2 punkte nurodyta, kad Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia yra savarankiška, nuo valstybės valdžios nepriklausoma religinė, sinodalinė-episkopalinė institucija, turinti juridinio asmens statusą. Jos aukščiausia institucija yra Sinodas, renkantis 6 metams 11 asmenų savo vykdomąjį organą – Konsistoriją (Statuto 6.6 f p.). Konsistorijos prezidiumas, kurį sudaro Vyskupas ir du prezidiumo nariai, reprezentuoja Konsistoriją (Statuto 7.2 p.). Konsistorija kartu su parapijomis turi, valdo Bažnyčios turtą ir juo disponuoja, rūpinasi jo atgavimu ir išsaugojimu. Ji priima nutarimus dėl nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo, nuomos, panaudos, įkeitimo, paskolų bei laidavimo sutarčių sudarymo (Statuto 7.1 p.). Konsistorija plenariniuose posėdžiuose, be kita ko: kartu su parapija nagrinėja ir skundus prieš ordinuotus ir neordinuotus bažnyčios tarnautojus, prireikus – kaltuosius perkelia į kitą parapiją arba atleidžia iš pareigų (suspenduoja); registruoja parapijas ir jų įstatus; nagrinėja pareiškimus bei skundus ir priimta sprendimus (Statuto 7.8 e, f, u p.). Parapija, esanti Lietuvoje, Konsistorijos nutarimu tvirtinama ir registruojama pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą tvarką, yra juridinis asmuo, gali turėti antspaudą ir sąskaitą banke (Statuto 2.1. 2.2 p.). Parapijos vadovas (administratorius) yra parapijos išrinktas ir Konsistorijos patvirtintas dvasininkas, kuris jai vadovauja su parapijiečių visuotiniame susirinkime išrinkta parapijos taryba (Statuto 2.4 p.). Parapijos taryba patvirtinama Konsistorijoje (Statuto 4.4 p.).        

42.       Nagrinėjamoje byloje 2017 m. gegužės 22 d. pranešimą dėl religinės bendruomenės ar bendrijos teisinės formos juridinio asmens Parapijos duomenų pakeitimų įtraukimo į Registrą pasirašė vyskupas M. S. (b. l. 47). Vyskupui teisę pasirašyti tokio pobūdžio dokumentus suteikia Statuto 9.1.5 punktas, todėl minėtas prašymas atitiko Sąrašo 5.1 punkto reikalavimus. Pagrindžiant Registro duomenų pakeitimo teisėtumą, be kita ko, prie pranešimo buvo pridėta Konsistorijos 2017 m. gegužės 8 d. posėdžio protokolo Nr. 19-1.1 išrašo kopija (b. l. 32), todėl Sąrašo 5.2 punkto nuostatos buvo taip pat įgyvendintos. Prieš prašymo pridėta vyskupo M. S. asmens tapatybės kortelės kopija (b. l. 77), kas atitinka Sąrašo 5.5 punkto reikalavimus. Sąrašo 5.3 ir 5.4 punktai šiuo nagrinėjamu atveju netaikomi, kadangi jie reglamentuoja sąlygas keičiant religinės bendruomenės, bendrijos, centro, tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigto juridinio asmens pavadinimą, taip pat keičiant buveinės adresą.

43.       Teisingumo ministerija, formaliai patikrinusi Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos pateiktus dokumentus dėl Parapijos duomenų, įrašytų Registre, pakeitimo, pagrįstai sprendė, jog jie patvirtina Registro duomenų pakeitimų teisėtumą, t. y. kad pateiktas Konsistorijos 2017 m. gegužės 8 d. posėdžio protokolo Nr. 19-1.1 išrašas pripažintinas dokumentu, sudarančiu pagrindą pakeisti Parapijos duomenis Juridinių asmenų registre. Byloje nėra duomenų, kad Konsistorijos 2017 m. gegužės 5 d. protokole Nr. 1.2.1-P4 nurodytas sprendimas atleisti pareiškėją iš Parapijos tarybos pirmininkės pareigų būtų nuginčytas bažnytinės (kanoninės) teisės ar kitų norminių aktų – vidinių statutų, konstitucijų nustatyta tvarka.

44.       Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumento, kad Teisingumo ministerija privalėjo patikrinti Konsistorijos 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo, kuriuo ji atleista iš Parapijos tarybos pirmininkės pareigų, teisėtumą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog Teisingumo ministerija turi teisę tik formaliai patikrinti, ar egzistuoja baigtinis dokumentų sąrašas, numatytas Sąrašo 5.1 ir 5.5 punktuose, ir ar jie tikri (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1293-575/2017, 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-520/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-347-442/2019). Šiame kontekste akcentuotina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra nurodyta, jog Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas valstybinės religijos nebuvimo Lietuvoje principas. Ši Konstitucijos norma ir norma, numatanti, kad yra tradicinės Lietuvoje bažnyčios bei religinės organizacijos, reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus (Konstitucijos 43 str. 4 d.). Konstitucinis valstybės ir bažnyčios atskirumo principas yra Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jų veiklos pasaulietiškumo pamatas. Šis principas, taip pat Konstitucijoje įtvirtinta įsitikinimų, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė, konstitucinis asmenų lygybės principas kartu su kitomis konstitucinėmis nuostatomis lemia valstybės pasaulėžiūrinį ir religinį neutralumą. Tai, kad Lietuvos valstybė ir jos institucijos yra pasaulėžiūros ir religijos požiūriu neutralios, reiškia valstybės ir tikybos sričių, valstybės ir bažnyčių bei religinių organizacijų paskirties, funkcijų ir veiklos atribojimą. Pabrėžtina, kad valstybės neutralumas ir pasaulietiškumas negali būti pagrindas diskriminuoti tikinčiuosius, varžyti jų teises ir laisves. Valstybės pasaulietiškumas suponuoja ir valstybės nesikišimą į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus gyvenimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimą).

45.       Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas.

46.       Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, Konstitucinio Teismo doktriną, įtvirtintus konstitucinius tikybinės veiklos laisvės, bažnyčių bei religinių organizacijų tvarkymosi laisvės principus, galima daryti išvadą, kad Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia ir į jos sudėtį įeinančios parapijos (bendruomenės) turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti pagal Statutą bei parapijų įstatus. Narystės parapijoje klausimai, parapijos pirmininko rinkimas, kitų parapijos organizacinės struktūros institucijų sudarymas yra Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vidaus gyvenimo klausimai. Nagrinėjamo ginčo kontekste, pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl neteisėto atleidimo iš Parapijos tarybos pirmininkės pareigų teisinis vertinimas, atliktas valstybės institucijos (šiuo atveju atsakovo ar teismo) neatitiktų konstitucinio valstybės nesikišimo į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus gyvenimą principo, pažeistų Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vidinio gyvenimo autonomijos bei laisvo organizacinės struktūros nustatymo teisę. Todėl teisėjų kolegija dėl minėtų pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepasisako.

47.       Apibendrindama byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinių ir teisinių aspektų analizės bei padarytų išvadų. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

48.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorija prašo priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašomas priteisti išlaidas grindžia 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 181, išrašyta už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 847 Eur (su PVM) sumai; 2017 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu PVM sąskaitos-faktūros Nr. 181 apmokėjimą.

49.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, teisėjų kolegija sprendžia, jog buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos, kuri nesutiko su pareiškėjos skundu ir palaikė atsakovo poziciją, teisės, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

50.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

51.       Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo paslauga suteikta 2017 m. IV ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2017 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 838,70 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1 090,31 Eur. Taigi trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 847 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl ji priteistina iš pareiškėjos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijai iš pareiškėjos J. G. 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė