Administracinė byla Nr. I-10332-142/2014
Proc. Nr. 3-61-3-04658-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 73
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. spalio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, susipažinusi su V. K. skundu,
n u s t a t ė:
Teisme 2014 m. spalio 23 d. gautas V. K. (toliau – pareiškėjas) skundas, kuriame pareiškėjas prašo: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, apskaičiuoti ir išmokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Kitas reikalavimas susijęs su įrodymų išreikalavimu.
Dėl skundo padavimo termino pareiškėjas paaiškina, kad apie jam sumažintą valstybinę pensiją sužinojo 2010 m. vasario 24 d., kai sumažinta pensija buvo pervesta į jo sąskaitą, tačiau tuo metu jis nežinojo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Dėl pareiškėjo sumažintos pensijos atskiras individualus administracinis sprendimas nebuvo priimtas, pareiškėjui nebuvo įteiktas koks nors pranešimas apie ginčijamus veiksmus ir jų apskundimo tvarką ir terminus. Sumažinta valstybinė pensija buvo mokama kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Pareiškėjas tikėjosi, kad pensijos bus mažinamos laikinai ir valstybė, pasibaigus ekonominiam sunkmečiui, panaikins laikinus apribojimus. Pažeistos teisės gynybą apsunkino ir tai, kad įstatymų leidėjas nebuvo aiškiai sureguliavęs neišmokėtos valstybinės pensijos išmokėjimo klausimų, dėl apskundimo tvarkos ir terminų pasisakė tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Be to, pareiškėjas tikėjosi, kad valstybė per protingą laikotarpį ir teisingai kompensuos dėl pensijos sumažinimo patirtus praradimus.
Skundą atsisakytina priimti.
Pareiškėjas į teismą kreipėsi, siekdamas prisiteisti dėl Laikinojo įstatymo taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Vienas iš tokios tvarkos reikalavimų – skundo padavimas nustatytu terminu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 straipsnis, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama ginčą dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, taip pat 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas. Taip pat išaiškino, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Taip pat LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad, nors valstybinė pensija yra mokama kiekvieną mėnesį, tai nereiškia, kad pareiškėjas kiekvieną mėnesį, kada jam būdavo išmokama sumažinta valstybinė pensija, iš naujo sužinodavo apie savo teisių pažeidimą, todėl pažeidimo pasekmių skaidymas etapais nėra pagrįstas.
Taigi pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus (apie valstybinės pensijos sumažinimą taikant Laikinojo įstatymo nuostatas) vėliausiai tapo žinoma 2010 m. vasario 24 d., kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis. Todėl į teismą kreipdamasis tik 2014 m. spalio 22 d. (tą dieną skundą teismui išsiuntė paštu), praleido skundo padavimo terminą.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis skundui į teismą paduoti arba turėjo įtakos jo valiai ir jo pasirinktam elgesiui.
Pareiškėjas 2014 m. spalio 22 d. kreipėsi į administracinį teismą teisminės gynybos teisinių santykių srityje, kuri įstatymų leidėjo nebuvo sureguliuota nei procesinio termino kreiptis į teismą prasme, nei kitais aspektais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Būtent šioje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje buvo prieita prie išvadų, kad specialiuoju procesiniu terminu kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas. Taigi iki 2013 m. kovo mėnesio (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties Nr. A552-519/2013 paskelbimo) ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, todėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų (šiuo atveju pareiškėjo) teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas buvo apsunkintas. Teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjas turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, jog valstybė po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo nustatys neišmokėtos pensijos (nuosavybės) kompensavimo mechanizmą ir grąžins neišmokėtą dėl ekonominės krizės valstybinės pensijos dalį, tačiau įsitikinęs, kad įstatymų leidėjas to nedaro, prašo teisminės gynybos. Tačiau konstatuotina, kad pareiškėjai negali laukti neribotą laiką iki kreipimosi į teismą. Jokia valdžios institucija nežadėjo tuoj pat kompensuoti dėl pensijų sumažinimo patirtus praradimus. Pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, kodėl po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, po LVAT 2013 m. kovo 12 d. ir 2013 m. lapkričio 7 d. išaiškinimo dėl kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų ginčo klausimu taip ilgai delsė kreiptis į teismą ir skundą teismui išsiuntė tik 2014 m. spalio 22 d.
Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, nes jos priklausė nuo jo paties pasirinkto elgesio. Pareiškėjas nenurodė jokių svarbių ir objektyvių priežasčių ir nepateikė įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti procesinį skundo dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo padavimo terminą. Todėl nėra pagrindo atnaujinti procesinį skundo padavimo teismui terminą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu (administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą) atsisakytina priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą kompensuoti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 68 straipsniu,
n u t a r ė:
Pareiškėjo V. K. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmesti.
V. K. skundą atsisakyti priimti.
Nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti V. K.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Halina Zaikauskaitė