VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,
sekretoriaujant Linai Kelevišienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei Kristinai Gudeliūnei,
atsakovės vadovui Audriui Varslavėnui, atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Voruta materials“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės 12 448,33 Eur skolą (negrąžintą paskolą), 12,36 Eur paskolos palūkanų, 223,93 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, 6,64 Eur delspinigius iki paskolos sutarties nutraukimo, 652,94 Eur delspinigius po paskolos sutarties nutraukimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos 13 344,20 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys teisme buvo priimtas 2022 m. spalio 3 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemą, kuria pavedė ieškovei įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. Tuo pagrindu ieškovė atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal schemą su finansų tarpininku – uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Finansų bitė verslui“ ir jam suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal schemą. 2020 m. liepos 22 d. paskolos davėjas UAB „Finansų bitė verslui“ ir atsakovė sudarė paskolos sutartį Nr. 82255582 dėl 15 514 Eur paskolos suteikimo. Paskolos davėjas pervedė atsakovei paskolos sumą, atskaičius atsakovės mokėtiną 2 proc. administravimo mokestį (310,28 Eur) nuo paskolos sumos. Atsakovė paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti palūkanas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Ieškovės teigimu, atsakovė nevykdė šio įsipareigojimo, tuo pažeisdama paskolos sutarties nuostatas.
Be to, ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė, pildydama paraišką paskolai gauti, nurodė deklaratyvius duomenis apie apyvartos sumažėjimą. Pagal skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ įgyvendinimo sąlygų aprašą, patvirtintą ieškovės generalinio direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. B-43 su vėlesniais pakeitimais (toliau – Aprašas), lengvatinė paskola galėjo būti suteikta, jei paskolos gavėjo vidutinė vieno mėnesio apyvarta nukrito daugiau kaip 30 procentų. Skaičiuojant apyvartos sumažėjimą vidutinė paskolos gavėjo mėnesio apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. lyginama su vidutine mėnesio apyvarta, buvusia per 2019 metus. Atitikimas reikalavimui vertinamas pagal paskolos gavėjo deklaraciją ir finansinę atskaitomybę labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių atveju arba pajamų deklaracijas verslininkų atveju. Ieškovei palyginus atsakovės deklaratyvius duomenis su Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktais PVM deklaracijose, nustatyta, kad jie skiriasi ir neatitinka Aprašo reikalavimų, keliamų tinkamam paskolos gavėjui. Todėl 2022 m. vasario 10 d. UAB „Finansų bitė verslui“ išsiuntė pranešimą atsakovei su prašymu iki 2022 m. vasario 20 d. ištaisyti pažeidimą, pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai pažymą, patvirtinančią patikslintą informaciją, arba grąžinti visą suteiktą paskolą su priskaičiuotomis palūkanomis. Atsakovė per pranešime nurodytą terminą nepatikslino duomenų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir neapmokėjo reikalaujamų sumų, todėl 2022 m. kovo 17 d. ieškovė ir UAB „Finansų bitė verslui“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo aktą Nr. 30 2022 m. rugsėjo 25 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 20092501 pagrindu. Minėto akto pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal paskolos sutartį. Apie reikalavimo teisių pagal paskolos sutartį perleidimą atsakovė buvo informuota UAB „Finansų bitė verslui“ 2022 m. kovo 21 d. pranešimu. Ieškovė papildomai 2022 m. balandžio 15 d. pranešimu ragino atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau į jį atsakovei nereaguojant, ieškovė paskolos sutartį 2022 m. gegužės 15 d. nutraukė dėl atsakovės padaryto esminio paskolos sutarties pažeidimo.
2022 m. spalio 13 d. teismas priėmė preliminarų sprendimą šioje byloje, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino.
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. spalio 13 d. preliminarų sprendimą ir bylą nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Prieštaravimuose atsakovė nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. liepos 22 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 82255582 dėl 15 514 Eur tikslinės paskolos suteikimo. Paskola buvo suteikta įgyvendinant ieškovės skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“. Paskola buvo suteikta ir vykdoma. Ieškinys grindžiamas tuo, kad neva atsakovė, pildydama paraišką paskolai gauti, nurodė deklaratyvius duomenis apie savo apyvartos sumažėjimą. Pagal Aprašo reikalavimus lengvatinė paskola galėjo būti suteikta, jei pareiškėjo (paskolos gavėjo) vidutinė vieno mėnesio apyvarta nukrito daugiau kaip 30 procentų. Apyvartos sumažėjimas skaičiuojamas taip: vidutinė paskolos gavėjo mėnesio apyvarta po kovo 16 d. lyginama su vidutine mėnesio apyvarta, buvusia per 2019 m., apyvartos sumažėjimo kriterijus nėra vertinamas. Dėl šios ieškinio pozicijos ginčo nėra. Ginčas kyla dėl to, ar atsakovės apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. krito daugiau nei 30 procentų, ją lyginant su vidutine mėnesio apyvarta, buvusia 2019 m. Esminė problema – apyvartų apskaičiavimo laiko tarpas ir atitinkamas duomenų vertinimas, dėl ko pagal ieškovę atsakovės apyvarta nekrito daugiau nei 30 procentų, nors pagal apskaitos duomenis ir faktiškai ji krito daugiau nei 30 procentų. Atsakovė laikosi pozicijos, kad privalo būti matuojamas lyginamasis periodas, t. y. 2019 m. vidutinė mėnesio apyvarta skaičiuojama aktualiu laiku, o ne imant mėnesius plačiau nei apima taisyklės (tai aktualu skaičiuojant 2019 m. kovo mėn. apyvartą, taip pat 2020 m. liepos mėn. apyvartą). Pagal atsakovės buhalterinę pažymą atsakovės vidutinė apyvarta 2019 m. buvo 9 473,58 Eur. Atsižvelgiant į išrašytų sąskaitų datas akivaizdu, kad neturėtų būti įtraukta 2020 m. liepos 31 d. sąskaita, o 2019 m. kovo mėnesiui turėtų būti priskirta pusė sumos už matuojamą pusę mėnesio, t. y. 6 149,25 Eur. Atsakovė gi apima viso mėnesio apyvartas ir tokiu būdu skirtingais laikais lygina skirtingas apimtis. Vienodai skaičiuojant periodus gaunasi, kad atsakovės apyvarta už 2020 m. kovo 16 d. – 2020 m. liepos 22 d. yra 30 917,77 Eur, o vidutinė mėnesio apyvarta minėtu laikotarpiu – 6 183,56 Eur. Taigi, mėnesio apyvartos kritimas 2020 m. lyginant su 2019 m. yra 3 290,03, kas sudaro 34,73 proc., o tai rodo, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas. Taip pat ieškiniu prašoma priteisti 12 448,33 Eur skolą, tačiau nenurodoma, kad iš šios sumos 1 020 Eur jau yra grąžinti.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus.
Atsiliepime nurodo, kad pagal Aprašo 2.2 punktą paskola galėjo būti suteikta tik tokiam subjektui, kuris 2000 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. apyvarta nukrito daugiau kaip 30 procentų. Apraše nurodoma, kad apyvartos sumažėjimas skaičiuojamas taip: vidutinė paskolos gavėjo mėnesio apyvarta po kovo 16 d. lyginama su vidutine mėnesio apyvarta, buvusia per 2019 m.; atitikimas reikalavimui vertinamas pagal paskolos gavėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020 m. kovo 16 d.) ir finansinę atskaitomybę (VĮ „Registrų centras“ pateiktą audituotą arba, nesant audituotos, neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. apyvarta) labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių atveju arba pajamų deklaracijas verslininkų atveju. Todėl atsakovės prieštaravimuose pateiktas argumentas, kad 2019 m. kovo mėnesiui turėtų būti priskirta pusė sumos už matuojamą pusę mėnesio, yra nepagrįstas. Aprašas aiškiai nurodo, kad lyginama 2019 m. vidutinė mėnesio apyvarta, o ne atitinkami 2019 m. laikotarpiai su 2020 m. mėnesio apyvarta po kovo 16 d. Ši nuostata atsakovei buvo žinoma paraiškos pateikimo metu.
Pažymi, kad paraiškos dėl paskolos suteikimo pateikimo metu atsakovė pateikė finansinę atskaitomybę, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovės pardavimo pajamos per 2019 m. sudarė 112 613 Eur, kas tolygu 9 384 Eur per mėnesį (112 613 Eur /12). Atsakovės prieštaravimuose nurodoma jos surašyta buhalterinė pažyma nėra finansinės atskaitomybės dokumentas, todėl ja vadovautis nėra pagrindo. Vidutinė mėnesio apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos pateikimo momento (2020 m. liepos 14 d.) neplaninės patikros metu buvo apskaičiuota tokiu būdu: vidutinė apyvarta 2020 m. kovo 16 d. skaičiuojama dalinant kovo mėnesio apyvartą pusiau, o liepos mėnesio dalinant iš 30 ir dauginant iš 13, nes paraiška pateikta 2020 m. liepos 14 d. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad atsakovės apyvarta Apraše nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau nei 30 procentų. Atkreipia dėmesį, kad apie atliktą neplaninę patikrą bei jos rezultatus atsakovę paskolos davėjas informavo raštu 2022 m. vasario 10 d., todėl atsakovė galėjo teikti papildomus duomenis jos apyvartai pagrįsti. Šia teise atsakovė nesinaudojo.
Nurodo, kad atsakovės kartu su prieštaravimais pateikti įrodymai leidžia konstatuoti, kad atsakovės apyvarta 2020 m. kovo mėn. buvo 12 299 Eur, balandžio mėn. 10 507 Eur, gegužės mėn. 7 641 Eur, birželio mėn. 6 620 Eur, liepos mėn. 0 Eur. Kadangi nuo 2020 m. kovo 16 d. iki atsakovės paraiškos pateikimo yra 120 dienų, vidutinė atsakovės mėnesio apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos pateikimo buvo 9 267 Eur. Taigi, mėnesio apyvarta 2020 m. atitinkamais laikotarpiais lyginant su 2019 m. yra mažesnė 117 Eur (9 384 Eur – 9 267 Eur), kas sudaro 1,25 proc. apyvartos kritimą. Todėl paskola pagal finansinę priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir neteisėtos valstybės pagalbos palūkanomis.
Paaiškina, kad po ieškinio pateikimo atsakovė atliko papildomą 1 020 Eur mokėjimą, kuris buvo paskirstytas 659,58 Eur delspinigiams, 12,36 Eur paskolos palūkanoms ir 348,06 Eur paskolos sumai. Todėl likusi atsakovės įsiskolinimo šiai dienai suma - 12 324,20 Eur, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, taip pat priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė poziciją, nurodytą atsiliepime į prieštaravimus, pakartojo aplinkybes, argumentus, nurodytus ieškinyje, atsiliepime į prieštaravimus. Papildomai nurodė, kad ieškovė, nustačiusi, kad atsakovės apyvarta nebuvo kritusi daugiau nei 30 procentų, siūlė atsakovei teikti papildomus duomenis, tačiau atsakovė jų neteikė, teikė prašymus išdėstyti mokėjimus, juos atidėti, tačiau tokios galimybės ieškovė neturi, todėl ieškovė nutraukė Paskolos sutartį; iš atsakovės sumokėtos 1 020 Eur sumos buvo dengti delspinigiai 659,58 Eur, paskolos palūkanos 12,86 Eur ir dalis paskolos; į prašomą priteisti sumą 12 324 Eur patenka paskolos suma ir neteisėtos valstybės pagalbos palūkanos iki ieškinio pateikimo teismui, nes jos dengiamos paskiausiai; neteisėtos valstybės pagalbos palūkanos skaičiuojamos kiekvieną dieną, šiai dienai jos sudaro 291,26 Eur, jos padidėjo nuo ieškinio pateikimo dienos bylos nagrinėjimo dienai 67,33 Eur; komunikatas nurodo, kad atsakovė pilnai atsiskaito, kai grąžina paskolą su priklausančiomis palūkanomis ir neteisėtos valstybės pagalbos palūkanas; atsakovės mokėjimas 1 020 Eur sumai atliktas 2022 m. lapkričio 27 d.
Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas palaikė prieštaravimuose nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad atsakovė pasinaudojo paskola, nes buvo tokia galimybė; pagal atsakovės skaičiavimus ji turėjo teisę prašyti paskolos, ją gavo, naudojosi, iki kol gavo pranešimą; gavusi pranešimą, skambino, klausė, buvo pasakyta, kad skaičiavo kontrolieriai; Paskolos sutartis buvo nutraukta, atsakovė nieko dėl to negalėjo padaryti, todėl bando grąžinti; atsakovė buvo pateikusi savo skaičiavimus, bet sprendimus darė ieškovė; atsakovė prieštaravo skaičiavimams žodžiu, tačiau oficialių prieštaravimų nepateikė; mokėjimų dalimis ieškovei šiuo metu neatlieka, nes tai jau atsakovės likimo klausimas, padarė vieną mokėjimą, nes tiek galėjo; paraišką teikdama atsakovė rėmėsi finansiniais dokumentais, apyvartos sumažėjimas tikrai buvo; atsakovė veiklą vykdo, bankroto byla atsakovei nekeliama.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas nurodė, kad šioje byloje nereiškia reikalavimų dėl Paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo, ginčo dėl atsakovės atlikto 1 020 Eur mokėjimo paskirstymo nėra.
Preliminarus sprendimas keistinas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemą (toliau – Schema), kuria pavedė ieškovei įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. Schemoje numatyta, kad: paskolos bus teikiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (Schemos 2 punktas); paskolos bus teikiamos per ieškovės atrinktus finansų tarpininkus (Schemos 4 punktas); paskolos bus teikiamos iš skatinamosios priemonės lėšų ir finansų tarpininkas prie paskolų neprisidės savo lėšomis (Schemos 4 punktas); finansų tarpininkai neprisiima paskolų negrąžinimo ir kitų mokėjimų pagal paskolos sutartis nemokėjimo rizikos (Schemos 4 punktas). Ieškovė, įgyvendindama paskolų teikimo priemonę pagal Schemą, atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal Schemą su finansų tarpininku – UAB „Finansų bitė verslui“, ir įmonei suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal Schemą. 2020 m. liepos 22 d. UAB „Finansų bitė verslui“ ir atsakovė sudarė paskolos sutartį Nr. 82255582 (toliau – Paskolos sutartis), kuria atsakovei buvo suteikta 15 514 Eur paskola (Paskolos sutarties 2.1 punktas). UAB „Finansų bitė verslui“ pervedė atsakovei visą paskolos sumą, atskaičius atsakovės mokėtiną 2 proc. administravimo mokestį (310,28 Eur) (Paskolos sutarties 6.2 punktas). Atsakovė Paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti palūkanas bei vykdyti kitus įsipareigojimus (Paskolos sutarties 2.2 punktas), tačiau atsakovė sutartinius įsipareigojimus pažeidė – neatliko įmokų Paskolos sutartyje nustatyta tvarka. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
Byloje surinkti įrodymai liudija, kad atsakovė, pildydama paraišką paskolai gauti, nurodė deklaratyvius duomenis apie savo apyvartos sumažėjimą, nors pagal Aprašo 3.9 punktą atsakovė privalėjo pateikti teisingus duomenis apie savo tinkamumą paskolai gauti. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė atliko neplaninę patikrą, kurios metu įvertino iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautą informaciją ir konstatavo, jog atsakovės apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, Apraše nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 proc., todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nuketėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta (Aprašo 2.4 punktas, Aprašo priedo Nr. 1 2.2 punktas). Pažymėtina, kad šių aplinkybių nepaneigia ir atsakovės kartu su prieštaravimais pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, atsakovės vadovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, nes jie, kaip ir aplinkybės, kiek konkrečiai krito atsakovės apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. lyginant su 2019 m., esminės reikšmės šiam ginčui teisingai išnagrinėti neturi. Dėl to teismas pasisakys toliau sprendime.
Byloje surinkti įrodymai liudija, kad 2022 m. vasario 10 d. UAB „Finansų bitė verslui“ atsakovei išsiuntė pranešimą su prašymu per 10 dienų, t. y. iki 2022 m. vasario 20 d., ištaisyti pažeidimą, pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai pažymą, patvirtinančią patikslintą informaciją, arba grąžinti visą suteiktą paskolą su priskaičiuotomis palūkanomis. Atsakovė per pranešime nurodytą terminą duomenų nepatikslino ir reikalaujamų sumų nesumokėjo, ką patvirtino atsakovės vadovas taip pat teismo posėdžio metu, todėl 2022 m. kovo 17 d. ieškovė ir UAB „Finansų bitė verslui“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo aktą Nr. 30 prie 2020 m. rugsėjo 25 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 20092501, kuriuo UAB „Finansų bitė verslui“ reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą pagal Paskolos sutartį perleido ieškovei. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota 2022 m. kovo 21 d. pranešimu. Atsakovei tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, 2022 m. balandžio 15 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo ieškovė informavo atsakovę, kad nuo 2022 m. gegužės 15 d. nutraukia Paskolos sutartį Paskolos sutarties 10.1 punkte, 10.2 punkto a) skirsnyje nurodytais pagrindais.
2022 m. spalio 13 d. preliminariame sprendime teismas konstatavo, kad tarp paskolos davėjos, t. y. UAB „Finansų bitė verslui“, ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė paskolos gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Analogiška atsakovės sutartinė prievolė buvo nustatyta ir Paskolos sutarties 2.2 punkte. Ieškovei perėmus reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu pagal Paskolos sutartį, ji įgijo teisę iš atsakovės reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.101 straipsnis, 6.109 straipsnis).
CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, jiems taikytinų teisės normų, dėl ko teismas pasisakė, priimdamas 2022 m. spalio 13 d. preliminarų sprendimą. Tarp šalių kilo ginčas tik dėl aplinkybės, kiek konkrečiai krito atsakovės apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. lyginant su 2019 m. ir kaip ji turėtų būti skaičiuojama.
Teismas, vertindamas šią atsakovės prieštaravimuose nurodytą aplinkybę kaip teismo nustatytą neteisingai, remiantis tik ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuoja, kad ji šiai bylai esminės reikšmės neturi. Byloje nustatyta, kad Paskolos sutartis nuo 2022 m. gegužės 15 d. ieškovės buvo vienašališkai nutraukta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kada nors būtų ginčijusi Paskolos sutarties nutraukimą. Tokių materialinių teisinių reikalavimų ji nekelia ir šioje byloje. Todėl vertinti, kiek konkrečiai buvo nukritusi atsakovės apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. lyginant su 2019 m., kaip apyvartos kritimas turėjo būti skaičiuojamas, teismas neturi pagrindo, nes tai nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko. Tokios aplinkybės gali būti reikšmingos tik sprendžiant Paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, nes jas nustačiusi ieškovė naudojosi teise nutraukti Paskolos sutartį vienašališkai. Šioje byloje sprendžiamas ne Paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas, o klausimas dėl kilusių pasekmių ieškovei Paskolos sutartį nutraukus vienašališkai prieš joje nurodytą paskolos grąžinimo terminą.
Prieštaravimuose atsakovė taip pat nurodo, jog ieškovė nėra įtraukusi vieno iš atsakovės atliktų mokėjimų 1 020 Eur sumai.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė 1 020 Eur mokėjimą ieškovei atliko po šios civilinės bylos iškėlimo. Civilinė byla teisme iškelta 2022 m. spalio 3 d., mokėjimas atliktas 2022 m. lapkričio 27 d. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovės sumokėta 1 020 Eur suma buvo paskirstyta 659,58 Eur delspinigiams ir 12,36 Eur paskolos palūkanoms, kurios buvo priteistos iš atsakovės 2022 m. spalio 13 d. preliminariu sprendimu, dengti, o likusi suma – 348,06 Eur buvo skirta pagrindinei paskolos sumai dengti, dėl ko atsakovės negrąžintos paskolos suma, lyginant su 2022 m. spalio 13 d. preliminariame sprendime nurodyta, sumažėjo iki 12 100,27 Eur (12 448,33 Eur – 348,06 Eur). Įvertinus tai, kad dalyje dėl 659,58 Eur delspinigių, 12,36 Eur paskolos palūkanų, 348,06 Eur paskolos sumos ieškovė reikalavimų nepalaiko, juos atsiliepime nurodo atitinkamai mažinanti (CPK 42 straipsnio 1 dalis), 2022 m. spalio 13 d. preliminarus sprendimas keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 12 100,27 Eur dydžio negrąžintą paskolą (Paskolos sutarties 10.1 punktas, CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šio negrąžinto paskolos dydžio ir fakto atsakovė byloje neginčijo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 223,93 Eur neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas, paskaičiuotas nuo pinigų atsakovei išmokėjimo dienos (2020 m. liepos 22 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2022 m. rugsėjo 23 d.) ir neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas, paskaičiuotas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Aprašo priede Nr. 1 numatyta, kad jei nustatoma, kad paskolos gavėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus ir (ar) nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės paskolos suteikimui, paskolos gavėjas privalo grąžinti visą suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles. Byloje nustatyta, kad atsakovė, kreipdamasi dėl paskolos suteikimo, neatitiko Aprašo reikalavimų, todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 223,93 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas, paskaičiuotas nuo pinigų atsakovei išmokėjimo dienos (2020 m. liepos 22 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2022 m. rugsėjo 23 d.) ir neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas, paskaičiuotas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, laiko pagrįstu, todėl keisti 2022 m. spalio 13 d. preliminarų sprendimą šioje dalyje neturi pagrindo.
Kaip nurodyta 2022 m. spalio 13 d. preliminariame sprendime, teismas, priimdamas sprendimą dėl neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų priteisimo nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, konkretaus procento dydžio nenurodo, kadangi neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos skaičiuojamos nuo negražintos paskolos sumos, taikant bazinę neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normą, nustatytą pagal Europos Komisijos skelbiamą orientacinę palūkanų normą, prie atitinkamos orientacinės palūkanų normos, nustatytos konkrečiam laikotarpiui, pridedant 100 bazinių punktų. Taikoma palūkanų norma yra peržiūrima ir atitinkamai pakeičiama 12 mėnesių periodiškumu pagal Europos Komisijos nustatytą ir skelbiamą orientacinių palūkanų normų dydį, taikomą atitinkamu laikotarpiu. Neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos yra skaičiuojamos sudėtinių palūkanų būdu.
Teismas tik atkreipia dėmesį į tai, kad rezoliucinėje galutinio sprendimo dalyje, tenkindamas reikalavimą dėl neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, paskaičiuotų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo iš atsakovės ieškovės naudai, teismas nenurodo konkrečios negrąžintos palūkanos sumos, nes ji kito laikotarpyje nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki galutinio sprendimo byloje priėmimo: ieškinio priėmimo dieną negrąžinta paskolos suma sudarė 12 448,33 Eur, o galutinio sprendimo priėmimo dieną – 12 100,27 Eur, dalį paskolos sumos atsakovei sumokėjus ieškovei 2022 m. lapkričio 27 d.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, 2022 m. spalio 13 d. preliminarus sprendimas keistinas taip pat dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 324,40 Eur (12 100,27 Eur + 223,93 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Kaip nurodyta 2022 m. spalio 13 d. preliminariame sprendime, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų verslo garantijos“ veiklos“ 2.1.3, 2.1.6 punktai). Įvertinus šią aplinkybę, taip pat tai, kad ieškovė dėl atsakovės atlikto mokėjimo po 2022 m. spalio 13 d. preliminaraus sprendimo priėmimo ieškinio reikalavimus sumažino, 2022 m. spalio 13 d. preliminarus sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistinas, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiant ne 150 Eur, o 139 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, liudijančius, kad ji patyrė 665,50 Eur advokato pagalbos išlaidų už prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo parengimą, atstovavimą teisme. Nors šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, jas priteisti iš ieškovės atsakovei teismas nemato pagrindo. 2022 m. spalio 13 d. preliminarus sprendimas šioje byloje buvo pakeistas ne dėl pareikšto nepagrįsto ieškinio (jo dalies), o dėl tos priežasties, kad po jo priėmimo atsakovė dalį skolos sumokėjo, kas lėmė ieškovės naudojimąsi teise mažinti pareikštus reikalavimus šioje byloje, ko įstatymas nedraudžia (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalis, 42 straipsnio 1 dalis, 430 straipsnio 4 dalis).
Valstybė šioje byloje patyrė 22,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos valstybės naudai iš atsakovės, nes jos atžvilgiu ieškovės ieškinys galutiniu sprendimu yra patenkintas (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 428-429 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. preliminarų sprendimą šioje byloje.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ (į. k. 110084026) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Voruta materials“ (į. k. 300590714) 12 100,27 Eur (dvylikos tūkstančių vieno šimto eurų 27 ct) negrąžintą paskolą, 223,93 Eur (dviejų šimtų dvidešimt trijų eurų 93 ct) valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 324,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (taikant bazinę susigrąžinimo palūkanų normą, nustatytą pagal Europos Komisijos skelbiamą orientacinę palūkanų normą, prie atitinkamos orientacinės palūkanų normos, nustatytos konkrečiam laikotarpiui, pridedant 100 bazinių punktų).
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Voruta materials“ (į. k. 300590714) į valstybės biudžetą 139 Eur (vieno šimto trisdešimt devynių eurų) žyminį mokestį ir 22,24 Eur (dvidešimt du eurus 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir