Civilinė byla Nr. e2A-1217-781/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00573-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Trakų energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trakų energija“ ieškinį atsakovėms Prienų rajono savivaldybei ir akcinei bendrovei „Prienų šilumos tinklai“ dėl baudos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Trakų energija“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti solidariai iš atsakovių Prienų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) ir akcinės bendrovės „Prienų šilumos tinklai“ (toliau – PŠT) 178 034,36 Eur baudą, iš kiekvienos atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2000 m. rugsėjo 28 d. ieškovė (tuometinis pavadinimas UAB „Prienų energija) su atsakovėmis sudarė Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutartį bei Turto nuomos sutartį, kuriomis ieškovei buvo išnuomotas Prienų rajono šilumos ūkis. 2005 m. rugsėjo 28 d. ieškovė sudarė koncesijos sutartį su Trakų rajono savivaldybe ir pradėjo šilumos ir karšto vandens tiekimą Trakų rajono gyventojams.
3. 2014 m. balandžio 29 d. UAB LITGAS (toliau – LITGAS) ir ieškovė sudarė Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Dujų tiekimo sutartis), kurioje buvo įtvirtinta ieškovės įstatyminė pareiga šilumos gamybai skirtas dujas pirmumo tvarka pirkti iš suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo. Pagal Dujų tiekimo sutarties 5.1 punktą paskirtasis tiekėjas, t. y. LITGAS SGD terminalo būtinąjį kiekį turėjo paskirstyti energijos gamintojui, atsižvelgdamas į energijos gamintojo prognozuojamą vartojimo poreikį, o pagal 4.3 punktą – atsižvelgti į energijos gamintojo veiklos tendencijas, rinkos plėtros perspektyvas bei kitą energijos gamintojo pateiktą informaciją.
4. 2015 m. sausio 1 d. LITGAS pradėjo ieškovei tiekti SGD terminalo dujas, skirtas dviejų – Prienų ir Trakų – rajonų ieškovės valdomiems šilumos tinklams.
5. 2015 m. birželio mėnesį Savivaldybė pasiūlė ieškovei susitarti dėl 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio ir turto nuomos sutarčių pasibaigimo prieš terminą, PŠT perimant šilumos tiekėjo funkcijas Prienų rajone. 2015 m. liepos 31 d. ieškovė ir atsakovės sudarė Sutartį dėl Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutarties pasibaigimo, turto nuomos sutarties pasibaigimo ir turto perdavimo (toliau – Pasibaigimo sutartis), kuria anksčiau laiko nutrauktos šilumos ūkio ir turto nuomos sutartys. Pagal Pasibaigimo sutarties 10 punktą ir jos priedą Nr. 6, PŠT ir Savivaldybė įsipareigojo nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. perimti iš ieškovės visas teises ir pareigas pagal Dujų tiekimo sutartį be atskiro susitarimo.
6. Tačiau PŠT ir LITGAS sudarė atskirą sutartį dėl SGD terminalo dujų tiekimo dėl daugiau nei šešis kartus mažesnio kiekio (1 160,732 MWh), negu PŠT turėjo perimti iš ieškovės pagal Dujų tiekimo sutartį (7 432,11 MWh), o LITGAS 2015 m. gruodžio 31 d. pareikalavo iš ieškovės sumokėti 308 738,88 Eur už PŠT neperimtą dujų kiekį. Ieškovei nesutikus su šiuo reikalavimu, LITGAS kreipėsi į Vilniaus komercinį arbitražo teismą (toliau – VKAT) dėl šios skolos priteisimo. VKAT 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu priteisė iš ieškovės 308 738,88 Eur skolos, 20 129,77 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo arbitražo teisme dienos iki visiško arbitražo teismo sprendimo įvykdymo, 15 550,17 Eur arbitražo rinkliavą. Kadangi VKAT sprendimas neskundžiamas, ieškovė 2017 m. gegužės 11 d. visiškai atsiskaitė su LITGAS.
7. Dėl neteisėtų atsakovių veiksmų, t. y. neperimto viso dujų kiekio, skirto Prienų rajonui, ieškovė patyrė tiesioginių nuostolių. Ieškovė sumokėjo LITGAS 308 738,88 Eur už 7 807,714 MWh; dalis šio kiekio (448,892 MWh) buvo suvartota Trakų rajone už 17 750,44 Eur; akcinė bendrovė (toliau – AB) „Amber Grid“ pardavė biržoje nesuvartotą dujų kiekį (7 358,822 MWh) ir, atskaičiusi disbalanso mokestį, sumokėjo ieškovei 136 594,80 Eur. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija, VKEKK) 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu nurodė ieškovei priskirti Prienų rajonui 52 proc. nesuvartoto dujų kiekio, įskaitant bylinėjimosi sąnaudas. Dėl to ieškovė patyrė 80 284,69 Eur nuostolių už nesuvartotas dujas Prienų rajone ((308 738,88 Eur - 17 750,44 Eur - 136 594,80 Eur) × 52 proc.). Likusią ieškovės nuostolių dalį sudaro Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtas 13 568,26 Eur PVM už AB „Amber Grid“ parduotą dujų kiekį, skirtą Prienų rajonui; 20 129,77 Eur delspinigių, 16 938,42 procesinių palūkanų ir 15 550,17 Eur arbitražo rinkliavos, sumokėtų LITGAS pagal VKAT sprendimą; 31 563,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų arbitražo byloje.
8. Pasibaigimo sutartimi šalys buvo sutarusios, kad paaiškėjus, jog viena iš šalių sudarydama ar vykdydama šią sutartį buvo nesąžininga, tokia šalis privalo mokėti nukentėjusiajai šaliai baudą, lygią patirtų tiesioginių nuostolių dydžiui. Atsakovės turi atsakyti solidariai, nes tiek Savivaldybė, tiek PŠT buvo saistomos sutartinės pareigos perimti visą dujų kiekį pagal Dujų tiekimo sutartį kaip tai numatė Pasibaigimo sutartis, ir ši pareiga nebuvo tinkamai įgyvendinta.
9. Atsakovės su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutarties 10.5 ir 10.5.1 punktus, kuriuose buvo numatyti sutarties galiojimo pasibaigimo prieš terminą pagrindai, Pasibaigimo sutartyje negalėjo būti nenumatytų šalių įsipareigojimų tretiesiems asmenims ir neapspręstų santykių. Atsižvelgdamas į Pasibaigimo sutarties 10, 13, 14 punktus, teismas sprendė, kad šia sutartimi šalys išsprendė visus ieškovės veiklos Prienų rajone klausimus, sureguliavo tarpusavio prievolinius teisinius santykius. Teismas nustatė, kad sudarant Pasibaigimo sutartį, ieškovė žinojo apie savo įsipareigojimus LITGAS, tačiau joje nėra nurodyti jokie atsakovių įsipareigojimai dėl ieškovės nesuvartoto LITGAS gamtinių dujų kiekio. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pripažino, kad iki Pasibaigimo sutarties sudarymo PŠT buvo įvykdžiusi visus įsipareigojimus. Atsakovių atstovo teigimu, ieškovė nei iki Pasibaigimo sutarties pasirašymo, nei iki Prienų šilumos ūkio perdavimo paskutinės dienos (2015 m. rugpjūčio 31 d.) jokia forma neatskleidė atsakovėms savo įsipareigojimų LITGAS pobūdžio ar apimties, atsakovės apie tai sužinojo tik gavusios ieškovės 2015 m. rugsėjo 2 d. raštą. Ieškovės atstovės aiškinimas, kad žodžiu žymiai anksčiau apie tai buvo informuota PŠT vadovė, su kuo nesutinka atsakovių atstovas, nepagrįstas jokiais kitais įrodymais. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad LITGAS sutiko perkelti ieškovės įsipareigojimus PŠT ar kad PŠT perėmė ieškovės skolą.
12. Teismas PŠT 2015 m. rugsėjo 7 d. rašto, adresuoto Komisijai bei LITGAS, prašant sumažinti būtinąjį gamtinių dujų kiekį nuo 7 434 MWh iki 572 MWh, nelaikė įrodymu, patvirtinančiu atsakovės įsipareigojimų pripažinimą. Teismas sutiko su atsakovių atstovu, kad minėtas raštas buvo bandymas aiškintis situaciją sužinojus apie ieškovės siekį perkelti prievolę atsakovėms.
13. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad būtent ieškovė tinkamai ir laiku neatskleidė atsakovėms informacijos apie Dujų tiekimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (užsakyto priskirtojo gamtinių dujų kiekio suvartojimo) vykdymą, todėl už jų vykdymą, vadovaujantis Pasibaigimo sutartimi, atsakinga pati ieškovė, kuri neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų.
14. Teismas nurodė ir tai, kad Pasibaigimo sutarties pasirašymo dieną galiojusio Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 4 dalis nustatė, jog, pasibaigus valdymo perdavimo laikotarpiui, valdymą perėmusiam subjektui draudžiama kartu su grąžinamu turto valdymu perduoti neįvykdytus finansinius įsipareigojimus ar kitas šio subjekto neįvykdytas prievoles, susijusias su grąžinamu turto valdymu.
15. Teismo vertinimu, nėra pagrįstas ir ieškovės prašomų priteisti 178 034,36 Eur nuostolių dydis bei priežastinis ryšys tarp atsakovių veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pareiga sumokėti delspinigius kilo pagal Dujų tiekimo sutartį neatsiskaičius už dujas su LITGAS. Nuo atsakovių nepriklausė šių ieškovės prievolių vykdymas. Procesinės palūkanos, arbitražo rinkliava, bylinėjimosi išlaidos susijusios su ieškovės ir LITGAS ginčo nagrinėjimu VKAT. Ieškovė nepagrįstai taiko skirtingas nuostolių skaičiavimo proporcijas (už nesuvartotas dujas ieškovė prašo priteisti 52 procentus jos patirtų nuostolių, tačiau VKAT priteistus delspinigius, palūkanas, arbitražo rinkliavą, bylinėjimosi išlaidas prašo kompensuoti 100 procentų).
16. Teismas pažymėjo ir tai, kad 2017 m. gegužės 16 d. ieškovė kreipėsi į Komisiją, nurodydama, kad įvykdė VKAT sprendimą, prašydama patirtas sąnaudas įtraukti į Trakų rajono šilumos kainą, tačiau ieškiniu kelia reikalavimus atsakovėms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovė UAB „Trakų energija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Šalys susitarė, kad Pasibaigimo sutartimi atsakovėms nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. yra perleidžiamos teisės ir pareigos pagal sutartis, ieškovės sudarytas su trečiaisiais asmenimis. Pasibaigimo sutarties priede Nr. 6 buvo išvardintos aštuonios sutartys, sudarytos su trečiaisiais asmenimis, tarp kurių buvo nurodyta ir Dujų tiekimo sutartis. Pasibaigimo sutartyje nebuvo nurodyti perimtini tikslūs įsipareigojimai pagal visas aštuonias sutartis, tačiau įsipareigojimai pagal kitas septynias sutartis buvo sėkmingai perimti. Atsakovės įsipareigojo perimti visas teises ir pareigas ir pagal Dujų tiekimo sutartį, tačiau tokios pareigos neįvykdė, nors Komisija nurodė, kad įsipareigojimas dujas suvartoti turi pereiti PŠT.
17.2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės pateiktą įrodymą – 2015 m. rugsėjo 1 d. PŠT raštą, adresuotą Komisijai bei LITGAS, kuriuo PŠT prašė sumažinti būtinąjį gamtinių dujų kiekį nuo 7 434 MWh iki 572 MWh. Komisijos 2015 m. lapkričio 13 d. atsakyme nurodyta, kad ieškovei priskirto SGD terminalo gamtinių dujų kiekio dalis, skirta PŠT perimtai Prienų rajono teritorijai, ir įsipareigojimas tas dujas suvartoti turi pereiti PŠT.
17.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2004) yra išaiškinęs, kad CK 6.116 straipsnyje numatytas kreditoriaus sutikimas nebūtinai turi būti formalus ir rašytinis; visais atvejais aiškinantis, ar kreditorius davė sutikimą skolos perkėlimui, turi būti patikrinama, ar kreditorius konkliudentiniais veiksmais faktiškai sutiko su skolos perkėlimu ir tam neprieštaravo. LITGAS buvo informuota apie šalių susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal Dujų tiekimo sutartį ir tam neprieštaravo.
17.4. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. ieškovė Prienų rajone prarado šilumos energijos gamintojo statusą, todėl nuo šio momento pasibaigė ieškovės įstatyminė pareiga pirkti Prienų rajonui skirtą SGD terminalo būtinąjį dujų kiekį. Kadangi tai yra sąlyginė prievolė, ši prievolė pasibaigė ir CK 6.30 straipsnio 1 dalies pagrindu.
17.5. Ieškovės valdytoms šilumos tiekimo sistemoms Prienų ir Trakų rajonuose buvo nustatytos skirtingos kainos. Valstybė, per Komisiją nustatydama skirtingas kainas, šias dvi ieškovės valdytas šilumos tiekimo sistemas kainų reguliavimo prasme laikė dviem atskirais šilumos gamintojais. Ieškovė negalėjo Prienų rajonui priskirtas nesuvartotas dujas už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. vartoti Trakų rajono vartotojų sąskaita, nes tuomet būtų pažeistas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme įtvirtintas būtinųjų sąnaudų principas bei viešasis interesas. Tokią poziciją yra išreiškusi ir Komisija 2016 m. kovo 31 d. rašte.
17.6. Teismas, konstatuodamas, kad būtent ieškovė tinkamai ir laiku neatskleidė atsakovėms informacijos apie Dujų tiekimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (užsakyto priskirtojo gamtinių dujų kiekio suvartojimo) vykdymą, neįvertino to fakto, kad ieškovė dar 2014 m. lapkričio 19 d. raštu kreipėsi į atsakoves, nurodydama, kad PŠT turi pateikti šilumos kiekių pardavimo grafiką MWh, kurie planuojami patiekti į centralizuotą šilumos tiekimo tinklą pagal kiekvieną mėnesį 2015 metams. Minėtame rašte ieškovė nurodė, kad planuodama gamtinių dujų poreikį 2015 metams, ieškovė turi kiek galima tiksliau tai suplanuoti, priešingu atveju galioja „take-or-pay“ sąlyga, t. y. reikia apmokėti visą sutartyje numatytą gamtinių dujų kiekį, net jei ir nesuvartoji. Atsakovės žinojo, kad sudarius Pasibaigimo sutartį bei nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. PŠT perėmus šilumos tiekėjo veiklą Prienų rajone, reikės toliau vartoti Prienų rajonui priskirtas dujas iki 2015 m. gruodžio 31 d.
17.7. Ieškovė nemokėjo LITGAS už dujas, nes Komisija 2015 m. lapkričio 13 d. rašte nurodė, kad ieškovei priskirto SGD terminalo gamtinių dujų kiekio dalis, skirta Prienų rajono teritorijai, ir įsipareigojimas tas dujas suvartoti turi pereiti PŠT. Atsakovės turėjo sumokėti už nesuvartotas dujas už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl jos ir turi padengti visus nuostolius (įskaitant procesines palūkanas, arbitražo rinkliavą, bylinėjimosi išlaidas, susijusias su Ieškovės ir LITGAS ginčo nagrinėjimu VKAT), atsiradusius dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo. Be to, į 2015 metais Prienų rajone tiekiamos šilumos kainą buvo įtrauktas visas Prienų rajonui skirtas dujų kiekis metams (3 7798 MWh) ir ši kaina galiojo iki 2016 m. gegužės 31 d. Kitaip tariant, Prienų rajono šilumos vartotojai PŠT sumokėjo už visą SGD terminalo būtinąjį kiekį, kuris buvo perleistas PŠT. Teismas šių aplinkybių neįvertino.
17.8. Ieškovė, vadovaudamasi Komisijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu, apskaičiavo nuostolius, patirtus nuo viso nesuvartoto dujų kiekio pagal Komisijos nustatytą proporciją: 52 proc. nesuvartotų dujų kiekio skiriama Prienų rajonui, 48 proc. – Trakų rajonui. Tokia pati proporcija taikoma ir nuostolių, atsiradusių sumokėjus PVM Valstybinei mokesčių inspekcijai, apskaičiavimui. Visiems kitiems nuostoliams (delspinigiams, procesinėms palūkanoms, arbitražo rinkliavai, bylinėjimosi išlaidoms) minėta proporcija netaikoma, nes tokie nuostoliai negali būti įtraukti į Trakų rajono šilumos kainą. Teismas neįvertino šio įrodymo.
17.9. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovių veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovė patyrė nuostolių dėl atsakovių nesąžiningo elgesio, vengiant tinkamai įvykdyti Pasibaigimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus perimti teises ir pareigas pagal Dujų tiekimo sutartį. Jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad atsakovės neperims įsipareigojimų pagal Dujų tiekimo sutartį, ieškovė nebūtų sudariusi Pasibaigimo sutarties.
18. Atsakovės Prienų rajono savivaldybė ir AB „Prienų šilumos tinklai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės ginčija su atsakovių civilinės atsakomybės sąlygomis nesusijusias aplinkybes.
18.2. Ieškovė visas savo pretenzijas atsakovėms kildina vien tik iš 2017 m. balandžio 27 d. VKAT sprendimo priėmimo fakto. Tačiau atsakovės VKAT nagrinėtoje byloje nedalyvavo ir negalėjo daryti jokios įtakos arbitražo teismo sprendimui. Minėtas VKAT sprendimas patvirtina, kad būtent ieškovė atliko neteisėtus veiksmus LITGAS atžvilgiu ir dėl to iš ieškovės ir buvo priteista tiek pagrindinė skola už dujas, tiek ir visos fakultatyvios prievolės, tokios kaip pareiga atlyginti kitos šalies atstovavimo išlaidas, pareiga sumokėti arbitražo rinkliavą, pareiga mokėti palūkanas ir pan.
18.3. Ieškovė nutyli priežastis, dėl kurių atsirado toks didelis nesuvartotų dujų kiekis: ieškovės LITGAS deklaruotas 2015 m. gamtinių dujų poreikis, neįvertinant savo sprendimų nuo 2014 m. pradžios iki 2015 m. pabaigos 67,5 proc. sumažinti gamtinių dujų suvartojimą Trakų rajone; ieškovės sprendimas, dar nesuvartojus priskirtojo kiekio ir nepasivijus dujų vartojimo grafiko, papildomai įsigyti gamtinių dujų iš kitų dujų tiekėjų (ieškovė iš kitų dujų tiekėjų per 2015 m. įsigijo ne mažiau negu 17 088 MWh dujų); ieškovė nuolat visus 2015 m. atsilikinėjo nuo LITGAS dujų vartojimo grafiko; ieškovė nesilaikė 2012 m. lapkričio 7 d. dienos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo 10 punkto, įpareigojančio gamtinių dujų vartotojus pirmiausia pirkti ir suvartoti SGD terminalo būtinąjį kiekį ar jo dalį iš paskirtojo tiekėjo; ieškovės neįvykdytų prievolių perėmimas draudžiamas pagal Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 4 dalį.
18.4. Ieškovė nenurodo jokių konkrečių Savivaldybės neteisėtų veiksmų, kylančių iš Pasibaigimo sutarties. Ieškovės neįvykdytos iš Dujų tiekimo sutarties kilusios mokėjimo prievolės, kurios neįvykdymą konstatavo VKAT, negali būti atsakovių padaryta žala. Savivaldybei neatlikus neteisėtų veiksmų, neįrodytas ir žalos faktas bei dydis. Ieškovė nepaaiškina Savivaldybės padarytos žalos atsiradimo mechanizmo, taip pat nenurodo ir aplinkybių, kuriomis galėjo pasireikšti Savivaldybės kaltė. Savivaldybė, nebūdama šilumos gamintoju ir gamtinių dujų vartotoju, apskritai negalėjo suvartoti jokių gamtinių dujų, dėl to ieškovės atžvilgiu negalėjo atlikti jokių kaltų veiksmų.
18.5. PŠT neteisėti veiksmai neįrodyti, nes pagal Pasibaigimo sutarties 10 punktą PŠT įsipareigojo perimti iš ieškovės teises ir pareigas pagal sutartis, kurios reikalingos šilumos ūkio funkcionavimui. Visi kiti įsipareigojimai tiekėjams, atsiradę iki 2015 m. rugsėjo 1 d., lieka ir turėjo būti įvykdyti ieškovės. Dėl to PŠT neprivalo perimti 7881 MWh nenupirktų LITGAS dujų suvartojimo ar apmokėjimo už jas įsipareigojimo. Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 4 dalis draudė bet kokia forma ieškovei su grąžinamu šilumos ūkiu perleisti bet kokius neįvykdytus savo įsipareigojimus.
18.6. Ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį, taiko dvigubą PVM mokestį. LITGAS iš ieškovės priteisti delspinigiai, procesinės palūkanos, arbitražo rinkliava ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos arbitražo byloje negali būti laikomos žala, nes šios išlaidos buvo pačios ieškovės veiksmų pasekmė. Pagrindinė ieškovės prašoma priteisti 80 284,69 Eur skola už dujas (su PVM) taip pat nėra ir negali būti PŠT padaryta žala, nes ši skola yra ieškovės prievolės, kilusios iš sutarties su LITGAS, dalis. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą apskaičiuotos mokesčių mokėtojo prievolės yra asmeninės ir negali būti žalos objektu.
18.7. Nesant PŠT neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, nėra ir priežastinio ryšio. PŠT 2015 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė LITGAS pasiūlytą sutartį. Ieškovė apie perimtinas prievoles atsakoves informavo tik 2015 m. rugsėjo 2 d. Tai patvirtina pačios ieškovės nesąžiningą elgesį. PŠT neatliko jokių kaltų veiksmų ieškovės atžvilgiu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atsakovei AB „Prienų šilumos tinklai“ atmestas, ir dėl šios ginčo dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš AB „Prienų šilumos tinklai“ 90 263,28 Eur dydžio baudą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 341,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei UAB „Trakų energija“, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
21. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo teiginius, jog atsakovės netinkamai įvykdė pareigą perimti Prienų rajonui nustatytą dujų kiekį pagal Dujų tiekimo sutartį, nurodė, jog Pasibaigimo sutarties 10 punkte, be kita ko, nustatyta, kad šia sutartimi Prienų rajono savivaldybei ir (ar) AB „Prienų šilumos tinklai“ yra perleidžiamos teisės ir pareigos pagal sutartis, UAB „Prienų energija“ sudarytas su trečiaisiais asmenimis, tokias kaip sutartys su elektros energijos, vandens, gamtinių dujų tiekėjais, kurios reikalingos šilumos ūkio funkcionavimui, todėl atskiro susitarimo dėl teisių ir pareigų perleidimo šalys nesudarys, išskyrus atvejus, jeigu to reikalautų įstatymai. Prienų rajono savivaldybė ir (ar) AB „Prienų šilumos tinklai“ perima tik tuos įsipareigojimus elektros energijos, vandens bei gamtinių dujų tiekėjams, kurie yra susiję su elektros energijos, gamtinių dujų ar vandens vartojimu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.
22. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog Pasibaigimo sutarties priede Nr. 6 pateiktame sutarčių su trečiaisiais asmenimis sąraše yra nurodyta ir Dujų tiekimo sutartis. Pagal šią sutartį UAB LITGAS įsipareigojo parduoti energijos gamintojai (ieškovei) sutartyje nustatyta tvarka paskirstytą SGD terminalo būtinojo kiekio dalį, o energijos gamintoja – nupirkti šią dalį sutartyje nurodytu kiekiu bei terminais ir apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (Dujų tiekimo sutarties 2.1 punktas). Paskirtasis tiekėjas taip pat įsipareigojo kasmet iki spalio 5 d. pateikti energijos gamintojai ateinantiems kalendoriniams metams paskirstytą SGD terminalo būtinojo kiekio dalį ir pagal sutarties 6.1 punktą suderintą gamtinių dujų tiekimo grafiką, kuris tampa neatsiejama šios sutarties dalimi (Dujų tiekimo sutarties 6.2 punktas). Gamtinių dujų tiekimo grafike nustatytas gamtinių dujų kiekis pripažįstamas faktiškai parduotu ir nupirktu dujų kiekiu (Dujų tiekimo sutarties 6.4 punktas). Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – SGDTĮ) 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte taip pat buvo nustatyta energijos gamintojų, kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama, imperatyvi pareiga pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju (t. y. UAB LITGAS) pirkti Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirstomą būtinąjį dujų kiekį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagal minėtą įstatymo nuostatą turėjo pareigą sudaryti Dujų tiekimo sutartį su UAB LITGAS. Tokią pareigą turėjo ir AB „Prienų šilumos tinklai“ nuo to momento, kai tapo šilumos energijos gamintoja ir pradėjo tiekti šilumos energiją buvusioje ieškovės šilumos tiekimo teritorijoje Prienų rajone. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, abi bylos šalys, sudarydamos Pasibaigimo sutartį ir žinodamos įstatymo reikalavimą dėl privalomo dujų tiekimo sutarties sudarymo, turėjo susitarti dėl teisių ir pareigų perėmimo pagal ieškovės sudarytą Dujų tiekimo sutartį, įskaitant ir prievolę pirkti Prienų rajonui 2015 m. rugsėjo–gruodžio mėn. tenkantį būtinąjį dujų kiekį.
23. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė tinkamai ir laiku neatskleidė atsakovėms informacijos apie Dujų tiekimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (užsakyto priskirtojo gamtinių dujų kiekio suvartojimo) vykdymą. Iš Dujų tiekimo sutarties 6.2 punkto nuostatų atsakovėms turėjo būti žinoma, kad ieškovė buvo įsipareigojusi nupirkti būtinąjį dujų kiekį pagal visiems kalendoriniams metams sudaromą gamtinių dujų tiekimo grafiką. Byloje nebuvo įrodymų, kad atsakovės iki Pasibaigimo sutarties sudarymo prašė ieškovės pateikti konkrečius duomenis apie 2015 m. rugsėjo–gruodžio mėn. laikotarpiui, kai Prienų rajone šilumos energiją jau turėjo tiekti AB „Prienų šilumos tinklai“, pagal minėtą grafiką šiai teritorijai priskirtą būtinąjį dujų kiekį.
24. Teisėjų kolegija taip pat vertino, jog Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 4 dalis, nustatanti, jog, pasibaigus valdymo perdavimo laikotarpiui, valdymą perėmusiam subjektui draudžiama kartu su grąžinamu turto valdymu perduoti neįvykdytus finansinius įsipareigojimus ar kitas šio subjekto neįvykdytas prievoles, susijusias su grąžinamu turto valdymu, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes prievolė sumokėti už gamtinių dujų kiekį, kuris pagal nustatytą grafiką turėjo būti suvartotas 2015 m. rugsėjo–gruodžio mėn., iki Pasibaigimo sutarties sudarymo neturėjo būti vykdoma.
25. Teisėjų kolegija pabrėžė, jog bylos šalys iš esmės neginčijo VKEKK 2017 m. rugpjūčio 3 d. rašte nustatytos proporcijos, jog, įvertinus visą faktiškai įsigytą ir suvartotą gamtinių dujų kiekį atskirose teritorijose, Prienų rajonui būtų priskirta 52 proc. nesuvartoto dujų kiekio, Trakų rajonui – 48 proc. Tame pačiame VKEKK rašte pateiktoje lentelėje buvo nurodyta, kad pagal minėtą proporciją paskirstytos nesuvartoto dujų kiekio sąnaudos, tenkančios Prienų rajonui (t. y. AB „Prienų šilumos tinklai“), sudaro 66 227,54 Eur. Ieškovė padengė šias sąnaudas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, patyrė atitinkamo dydžio nuostolius. Be to, ieškovė už AB „Amber Grid“ realizuotą visą nesuvartotų per minėtą laikotarpį dujų kiekį sumokėjo 26 141,40 Eur dydžio PVM į valstybės biudžetą. Prienų rajonui skirtam dujų kiekiui tenkanti PVM dalis (52 proc.) sudaro 13 568,26 Eur sumą, kuri taip pat laikytina ieškovės patirtais nuostoliais. Be to, ieškovė pagal VKAT 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą sumokėjo UAB LITGAS 20 129,77 Eur delspinigių, jų dalis (52 proc.) – 10 467,48 Eur taip pat laikytina ieškovės patirtais nuostoliais. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovės teiginiu, jog į jos patirtus nuostolius turėtų būti įskaičiuojama visa VKAT sprendimu priteista delspinigių suma (20 129,77 Eur), įvertinusi tai, jog ieškovė pati nepagrįstai delsė sumokėti už Trakų rajonui priskirtą nesuvartotų dujų kiekį. Teisėjų kolegija sprendė, jog kitos ieškovės išlaidos, patirtos vykdant VKAT sprendimą, nėra susijusios priežastiniu ryšiu su AB „Prienų šilumos tinklai“ neteisėtais veiksmais. Arbitražinė išlyga buvo nustatyta ieškovės su UAB LITGAS sudarytoje Dujų tiekimo sutartyje, ginčas arbitražo teisme buvo sprendžiamas tarp šios sutarties šalių jų pačių valia, o AB „Prienų šilumos tinklai“ toje byloje nedalyvavo.
26. Teisėjų kolegija konstatavo, jog pareiga nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. perimti ieškovės įsipareigojimus pagal Dujų tiekimo sutartį ir SGDTĮ bei nupirkti Prienų rajonui skirtą privalomą gamtinių dujų kiekį tenka šilumos energijos gamintojai AB „Prienų šilumos tinklai“, o ne Prienų rajono savivaldybei, todėl jai kaip solidariajai atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra pagrindo (Pasibaigimo sutarties 15 punktas).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių Prienų rajono savivaldybės ir AB „Prienų šilumos tinklai“ kasacinį skundą, 2020 m. spalio 1 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį bei pripažinęs, kad atsakovė AB „Prienų šilumos tinklai“ privalėjo perimti įsipareigojimus iš ieškovės pagal Dujų tiekimo sutartį, netinkamai kvalifikavo Pasibaigimo sutarties 10 punkte įtvirtintą šalių susitarimą, dėl to nepagrįstai visiškai nevertino, ar buvo kreditorės UAB LITGAS sutikimas dėl teisių ir pareigų pagal Dujų tiekimo sutartį perdavimo. Atitinkamai nevertino, ar toks susitarimas galioja ir (ar) kokia apimtimi galioja. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 4 dalis nagrinėjamo ginčo atveju visiškai netaikytina, neatsižvelgdamas į tai, ar nesuvartotas dujų likutis susidarė per 2015 m. rugsėjo–gruodžio mėn., ar jis susidarė per 2015 m. sausio–rugpjūčio mėn., perkeliant dujų suvartojimą vėlesniam laikui, ar buvo laikomasi Dujų tiekimo sutartyje nustatyto grafiko, ar nebuvo pažeistas Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo 10 punkte įtvirtintas gamtinių dujų pirkimo eiliškumas. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, jog atsakovės Prienų rajono savivaldybė ir AB „Prienų šilumos tinklai“ atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį, nurodžiusios, jog arbitražo sprendimas, iš kurio ieškovė kildina savo reikalavimo teisę, buvo priimtas 2017 m. balandžio 7 d., o ieškinys teismui pateiktas 2018 m. liepos 3 d., t. y. praleidus šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl baudos pareikšti, ieškovė neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, todėl atsakovės prašė teismo taikyti ieškinio senatį byloje ir šiuo pagrindu atmesti pateiktą ieškinį, tačiau teismai nenagrinėjo pateikto prašymo taikyti ieškinio senatį bei dėl jo visiškai nepasisakė, o šis civilinio proceso teisės normų pažeidimas galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro Pasibaigimo sutarties 10 punkte įtvirtinto šalių susitarimo vertinimas, nustatymas, ar buvo kreditorės UAB LITGAS sutikimas dėl teisių ir pareigų pagal Dujų tiekimo sutartį perdavimo, šio susitarimo galiojimo apimties įvertinimas, Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo įvertinimas bei prašymo taikyti ieškinio senatį pagrįstumo vertinimas.
Dėl ieškovę ir atsakoves siejančių teisinių santykių kvalifikavimo
28. Pasibaigimo sutarties 10 punkte, be kita ko, nustatyta, kad šia sutartimi Prienų rajono savivaldybei ir (ar) AB „Prienų šilumos tinklai“ yra perleidžiamos teisės ir pareigos pagal sutartis, UAB „Prienų energija“ sudarytas su trečiaisiais asmenimis, tokias kaip sutartys su elektros energijos, vandens, gamtinių dujų tiekėjais (sąrašas pateikiamas priede Nr. 6), kurios reikalingos šilumos ūkiui funkcionuoti, todėl atskiro susitarimo dėl teisių ir pareigų perleidimo šalys nesudarys, išskyrus atvejus, jeigu to reikalautų įstatymai. Taip pat nustatyta, kad Prienų rajono savivaldybė ir (ar) AB „Prienų šilumos tinklai“ perima tik tuos įsipareigojimus elektros energijos, vandens bei gamtinių dujų tiekėjams, kurie yra susiję su elektros energijos, gamtinių dujų ar vandens vartojimu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovių Prienų rajono savivaldybės ir AB „Prienų šilumos tinklai“ kasacinį skundą, 2020 m. spalio 1 d. nutartyje konstatavo, jog šalių sudarytos Pasibaigimo sutarties 10 punkto dalis dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal Dujų tiekimo sutartį kvalifikuotina kaip sutarties perleidimas, todėl taikomas ir pagrindinis reikalavimas norint perleisti skolą – kreditorės sutikimas; kreditorės sutikimo nebuvimas tokį susitarimą daro negaliojantį.
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumą ir patikimumą, nenustatyta kitaip. Įstatymas nenustato, kokia forma turi būti išreiškiamas kreditoriaus sutikimas dėl skolos perkėlimo. Tačiau bet kuriuo atveju kreditoriaus sutikimas turi būti aiškus, apibrėžtas (angl. definite) ir nedviprasmiškas (angl. unequivocal). Todėl turi būti laikomasi analogiškos akceptui taisyklės, kai tylėjimas ar neaktyvumas patys savaime negali būti prilyginti akceptui (CK 6.173 straipsnio 1 dalis).
31. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei ir atsakovėms susitariant Pasibaigimo sutarties 10 punkte dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal Dujų tiekimo sutartį, buvo būtinas kreditorės UAB LITGAS sutikimas.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB LITGAS 2015 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu, adresuotu ieškovei ir atsakovei AB „Prienų šilumos tinklai“, nurodė, kad ieškovė ir atsakovės turėtų susiderinti tarpusavyje perduodamus – perimamus gamtinių dujų kiekius bei UAB LITGAS pateikti patvirtintus planuojamų vartoti gamtinių dujų būtinojo kiekio grafikus 2015 m. rugsėjo – gruodžio mėn. Be to, ieškovė ir atsakovė AB „Prienų šilumos tinklai“ 2015 m. rugsėjo mėn. pranešimais UAB LITGAS informavo, jog ieškovė baigia šilumos tiekimo veiklą Prienų rajone, o atsakovė tampa šiame rajone šilumos tiekėja.
33. Atsižvelgdama į pirmiau minėtus kreditorės sutikimui įstatyme keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog vien kreditorės informavimas apie sutarties perleidimą negali būti vertinamas kaip aiškus ir nedviprasmiškas kreditorės sutikimas. Be to, faktas, jog kreditorė UAB LITGAS pareiškė ieškinį arbitraže būtent ieškovei, patvirtina, jog kreditorė UAB LITGAS nebuvo išreiškusi sutikimo dėl teisių ir pareigų pagal ieškovės sudarytą Dujų tiekimo sutartį perleidimo atsakovėms. Nesant byloje įrodymų apie aiškų ir nedviprasmišką kreditorės UAB LITGAS sutikimą dėl Pasibaigimo sutarties 10 punkte numatyto teisių ir pareigų perleidimo pagal Dujų tiekimo sutartį atsakovėms, konstatuotina, jog ieškovė pažeidė CK 6.116 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtas imperatyvios teisės normos pažeidimas lemia tai, jog ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų atsakovėms remdamasi Pasibaigimo sutarties 10 punkto nuostatomis.
34. Nustačius, jog ieškovė neturėjo kreditorės sutikimo perleisti savo įsipareigojimus pagal Dujų tiekimo sutartį atsakovėms, o kreditorės sutikimo nebuvimas susitarimą tarp ieškovės ir atsakovių daro negaliojantį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė dėl įsipareigojimų, kuriuos ieškovė galėjo perleisti atsakovėms esant kreditorės sutikimui vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga, todėl plačiau dėl jos nepasisakoma.
Dėl ieškinio senaties taikymo
35. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
36. Atsakovės Prienų rajono savivaldybė ir AB „Prienų šilumos tinklai“ atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį, nurodžiusios, jog arbitražo sprendimas, iš kurio ieškovė kildina savo reikalavimo teisę, buvo priimtas 2017 m. balandžio 7 d., o ieškinys teismui pateiktas 2018 m. birželio 28 d., t. y. praleidus šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl baudos pareikšti, ieškovė neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, todėl atsakovės prašė teismo taikyti ieškinio senatį byloje ir šiuo pagrindu atmesti pateiktą ieškinį.
37. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
38. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti netesybas, kurios yra apibrėžiamos kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Teisinis reguliavimas nustato, jog ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017 24 punktą).
40. Ieškovė savo reikalavimą atsakovėms sieja su Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu, kuriuo kreditorei UAB LITGAS priteista iš ieškovės 308 738,88 Eur skolos, 20 129,77 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo arbitražo teisme dienos iki visiško arbitražo teismo sprendimo įvykdymo, 15 550,17 Eur arbitražo rinkliava ir kurį ieškovė 2017 m. gegužės 11 d. visiškai įvykdė, t. y. atsiskaitė su UAB LITGAS.
41. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė apie savo galimai pažeistas teises sužinojo arba turėjo sužinoti Vilniaus komercinio arbitražo teismui 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu priteisus iš ieškovės skolą kreditorei UAB LITGAS. Ieškovė nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė 2018 m. birželio 28 d. Įvertinęs tai, jog ieškovė byloje prašo priteisti baudą pagal Pasibaigimo sutarties 15 punktą, ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, ieškinys pareikštas 2018 m. birželio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo 2017 m. balandžio 27 d., t. y. nuo dienos, kurią ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškinys šioje byloje pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
42. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-449/2009). Analizuojamu atveju nenustatyta objektyvių aplinkybių, pateisinančių akivaizdžiai nesavalaikį ieškinio pareiškimą. Apeliantė neprašo praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti, priešingai – laikosi nuoseklios pozicijos, kuria grindžiama jos subjektyvi nuomonė dėl ieškinio senaties termino eigos, kuri nepaneigia aplinkybės, jog ieškinio senaties termino pradžia yra 2017 m. balandžio 27 d., kuomet ieškovei atsirado prievolė sumokėti skolą UAB LITGAS, t. y. ieškovės sužinojimo apie savo teisės pažeidimą diena. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad svarbių aplinkybių praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui byloje nenustatyta.
Dėl procesinės bylos baigties
43. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovių argumentų dėl ieškinio senaties taikymo ir netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tačiau apeliacinio proceso metu nustačius esant pagrindui taikyti ieškinio senaties terminą bei nesant kreditorės sutikimui šalių susitarimui dėl sutarties perleidimo, ieškovės (apeliantės) UAB ,,Trakų energija“ apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymo
44. Atsakovės AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybė 2020 m. spalio 30 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė prašymą išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą. Atsakovės pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymų kopijas, iš kurių matyti, jog atsakovė AB „Prienų šilumos tinklai“ ieškovei sumokėjo 92 605,15 Eur priteistą skolą ir bylinėjimosi išlaidas bei 8 102,64 Eur palūkanų.
45. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki įvykdymo teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla iš esmės išspręsta kitaip, negu prieš tai priimtu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė), t. y. neteisėto sprendimo įvykdymo padariniai taip pat turi būti laikomi neteisėtais. Neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina šalis, įvykdžiusias neteisėtą teismo sprendimą, grąžinti į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2014).
46. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto pagrindu skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą. Taigi skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką vykdant teismo sprendimą iš jo gavo išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014).
47. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas, kurio pagrindu atsakovė sumokėjo pinigines lėšas ieškovei, išnagrinėjus atsakovių kasacinį skundą, panaikintas, o nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija apeliacinio proceso metu nustatė pagrindus ieškovės ieškinį atsakovėms atmesti, konstatuotina, jog yra pagrindas atsakovių prašymą tenkinti ir įpareigoti ieškovę UAB „Trakų energija“ pagal apeliacinės instancijos teismo sprendimą gautas pinigines lėšas grąžinti atsakovei AB „Prienų šilumos tinklai“ (CPK 762 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
49. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės apeliacinės instancijos teisme bei kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
50. Kasaciniame teisme atsakovė AB „Prienų šilumos tinklai“ sumokėjo 1 579 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovių kasacinį skundą tenkinus, o ieškovės apeliacinį skundą atmetus, nurodytos atsakovės patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB „Trakų energija“ atsakovei AB „Prienų šilumos tinklai“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
51. Atsakovė Prienų rajono savivaldybė pateikė prašymą priteisti jai 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme (už kasacinio skundo rengimą).
52. Atsakovė Prienų rajono savivaldybė pateikė prašymą priteisti jai 3 121,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (2 613,60 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą ir 508,20 Eur už rašytinių paaiškinimų rengimą).
53. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU).
54. Atsakovės Prienų rajono savivaldybės teisinės pagalbos išlaidos kasaciniame teisme buvo patirtos 2020 m. vasario 25 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2019 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 317,6 Eur. Už kasacinio skundo rengimą Rekomendacijų 8.12 punkte numatytas koeficientas yra 3. Taigi, matyti, jog už kasacinio skundo parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 3 952,80 Eur, nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trakų energija“ atsakovei Prienų rajono savivaldybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
55. Atsakovės Prienų rajono savivaldybės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą buvo patirtos 2019 m. vasario 18 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2018 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 935,7 Eur. Atsakovės Prienų rajono savivaldybės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme už rašytinių paaiškinimų rengimą buvo patirtos 2020 m. lapkričio 3 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. II ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 398,5 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3, o už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, Rekomendacijų 8.16 punkte numatytas koeficientas yra 0,4. Taigi, matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 1 216,41 Eur, o už rašytinių paaiškinimų parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 559,40 Eur. Nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos 508,20 Eur už rašytinių paaiškinimų rengimą bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės „Trakų energija“ atsakovei Prienų rajono savivaldybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose patvirtintus maksimalių atlygintinų išlaidų dydžius, iš ieškovės atsakovei Prienų rajono savivaldybės už advokato teisines paslaugas priteisiama 1 216,41 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagrindo viršyti apskaičiuotą bylinėjimosi išlaidų dydžio sumą byloje nenustatyta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 762 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovių akcinės bendrovės „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybės prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo tenkinti – priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trakų energija“ juridinio asmens kodas 170795677, atsakovei akcinei bendrovei „Prienų šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 170759250, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo pagrindu sumokėtus 92 605,15 Eur (devyniasdešimt du tūkstančius šešis šimtus penkis eurus ir 15 centų) skolą ir bylinėjimosi išlaidas bei 8 102,64 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą du eurus ir 64 centus) palūkanų.
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Prienų šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 170759250, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trakų energija“, juridinio asmens kodas 170795677, 1 579 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.
Priteisti atsakovei Prienų rajono savivaldybei, juridinio asmens kodas 288742590, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trakų energija“, juridinio asmens kodas 170795677, 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.
Priteisti atsakovei Prienų rajono savivaldybei, juridinio asmens kodas 288742590, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trakų energija“, juridinio asmens kodas 170795677, 1 724,61 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 61 centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Artūras Driukas
Aldona Tilindienė
Jūratė Varanauskaitė