Civilinė byla Nr. 3K-3-132/2009
Procesinio sprendimo
kategorija 30.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo
Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. G. kasacinį
skundą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei L. G. dėl leidimo
rekonstruoti namą be bendraturčio sutikimo; trečiasis asmuo – Šiaulių
apskrities viršininko administracija.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė
teismo: 1) pripažinti jam teisę atlikti priestato statybos darbus (t. y.
pastatyti priestatą) prie namo Šiauliuose, Šatrijos g. 1A, be atsakovės
sutikimo pagal ieškovo pateiktą Gyvenamojo namo priestato statybos pasiūlymą
(toliau – priešprojektinis pasiūlymas); 2) priteisti atsakovei iš ieškovo 1000
Lt kompensaciją už atsakovei priklausančios bendraturčių bendrai naudojamos
žemės dalį, kurią užims priestatas (t. y. 0,0332 aro); 3) priteisti
bylinėjimosi išlaidas.
Bylą
nagrinėję teismai nustatė, kad šalys yra 86,61 kv. m gyvenamojo namo (duomenys
neskelbtini), kiemo statinių (duomenys neskelbtini) ir 0,0601 ha žemės
sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini),
bendraturčiai. Ieškovas nori statyti namo priestatą, tam būtinas kito
bendraturčio – atsakovės – sutikimas, bet ši atsisako jį duoti. Ieškovui
priklauso 0,6 dalys namo ir kiemo statinių, 361/601 dalis sklypo, o atsakovei –
0,4 dalys namo ir kiemo statinių, 240/601 dalys sklypo. Ieškovas naudojasi
pirmuoju namo aukštu, o atsakovė – namo mansarda. Žemės sklypu šalys naudojasi
pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 1997 m. spalio 2 d. nutartimi patvirtintą
taikos sutartį, pagal kurią ir jos sudėtinę dalį – 1997 m. rugsėjo 22 d. žemės
sklypo planą – 1998 m. balandžio 8 d. šalys išsipirko jiems priklausančią žemę.
Išsiperkant žemę pagal nurodytą planą nustatyta vieno metro pločio žemės juosta
apie namą šalims naudotis bendrai. Numatomo priestato prie namo sienos dalies
konstrukcijos yra savarankiškos, jas planuojama prijungti prie esamo pastato,
todėl esamo namo konstrukcijos nebus papildomai apkrautos ir priestato statyba
nepablogins esamo statinio konstrukcijų pastovumo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šiaulių
miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš
dalies: 1) leido ieškovui atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise
priklausančio namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal
pateiktą projektinį pasiūlymą (gyvenamojo namo 5,18 m pločio, 13,32 m ilgio ir
6,80 m aukščio priestato statybos pasiūlymas (duomenys neskelbtini),
parengtas projekto autorės architektės I. Š., patvirtintas
architektės D. Š. individualiosios įmonės) be atsakovės
sutikimo; 2) priteisė ieškovui iš atsakovės 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų; 3)
priteisė valstybei iš atsakovės 20,88 Lt pašto išlaidų; žyminio mokesčio; 4)
kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas
sprendė, kad ieškovas turi teisę atlikti namo rekonstrukcijos darbus be
atsakovės sutikimo, nes ši nepagrįstai atsisako duoti sutikimą. Teismas
pažymėjo, kad sprendimas šioje byloje tiesiogiai nesuteikia ieškovui teisės
vykdyti statybos darbų, jis turėtų būti pateikiamas statybos priežiūros
įstaigai tam, jog būtų galima gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, nes
sprendimu pripažįstama tik teisė gauti projektavimo sąlygas ir statybos leidimą.
Teismas akcentavo tai, kad toks sprendimas nereiškia statybos leidimo
įteisinimo ir kad ieškovas yra tik galimas statytojas, o teisę į statybą jis
galės įgyvendinti tik gavęs projektavimo sąlygas ir statybos leidimą. Atsakovės
argumentą, kad ieškovas turėjo parengti būsimo priestato projektą, teismas
atmetė, nes nurodė, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 27, 30, 21 dalis,
20 straipsnio 1–7 dalis ir 23 straipsnio 6 dalį prieš statinio projekto
parengimą turi būti parengti projektiniai pasiūlymai ir sudarytas projektavimo
sąlygų sąvadas, o būtent tam projektavimo stadijos metu ieškovas ir siekė gauti
bendraturtės sutikimą, bet ši atsisakė jį duoti. Teismas laikė neįrodytais
atsakovės atsisakymo duoti ieškovui sutikimą motyvus, nes atsakovė nepateikė
įrodymų, patvirtinančių, kad tik abiejų bendraturčių bendrai atliekama
rekonstrukcija gali užtikrinti bendrosios dalinės nuosavybės objektų stabilų ir
ekonomišką valdymą bei naudojimą ir kad dėl priestato statybos sumažės jos
patalpų apšvietimas ar kitaip neigiamai bus paveiktos jos teisės. Teismas
padarė išvadą, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą pažeidžia ieškovo, kaip
namo bendraturčio, teises, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas
nurodė, kad ieškovas neprivalo paneigti atsakovės įrodymais nepagrįstų
prielaidų dėl jos teisių pažeidimo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir
surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktas priešprojektinis
pasiūlymas atitinka Statybos įstatymo 4, 6 straipsnių reikalavimus ir
nepažeidžia atsakovės teisių. Teismas nurodė, kad atsakovės abejonės,
susijusios su tuo, jog, ieškovui pastačius priestatą, sumažės jos dalis
bendrojoje dalinėje nuosavybėje, negali paneigti projektinio pasiūlymo. Teismas
atmetė ieškovo reikalavimą iš jo atsakovei priteisti kompensaciją už jai
priklausančią užstatomą sklypo dalį, nes už šį reikalavimą nesumokėtas žyminis
mokestis. Taip pat teismas tokį ieškovo reikalavimą pripažino reikalavimu sau
pačiam, o tokį reikalavimą gali pareikšti tik priešinga šalis – atsakovė. Be
to, remdamasis bylos duomenimis ir kasacinio teismo praktika, teismas nurodė,
kad pirmiausia turi būti svarstoma galimybė už prarandamą sklypo dalį atsakovei
kompensuoti natūra suteikiant kitą sklypo dalį. Teismas šio klausimo nesvarstė,
nes atsakovė teismui tokio reikalavimo nepateikė.
Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 21 d. nutartimi
atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės
10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko
su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis. Papildomai Šiaulių
apygardos teismas nurodė, kad atmeta atsakovės argumentus, jog ieškovas jai
turėjo pateikti jau parengtą rekonstrukcijos projektą. Taip pat apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad tai, jog atsakovei gali kilti nepatogumų dėl
priestato statybos, nesudaro pagrindo atsisakyti duoti sutikimą.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d.
nutartį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimą bei
priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi
išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Dėl kasatorės nuosavybės teisių į žemės sklypą
pažeidimo
1.
Kasatorė nurodo, kad teismai nepagrįstai apribojo jos nuosavybės teisę į
žemės sklypo dalį, kurią ieškovas ketina panaudoti priestato statybai, nes,
teismams leidus ieškovui panaudoti kasatorės žemės sklypo dalį, kasatorė
nebeturi galimybės apginti savo nuosavybės teisės į užstatomą žemės sklypo
dalį. Nors teismai atmetė ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos kasatorei
priteisimo, bet leido ieškovui atlikti namo rekonstrukcijos darbus kasatorės
naudojamoje sklypo dalyje, neatsižvelgdami į tai, kad klausimas dėl sklypo
naudojimo išspręstas teismo patvirtinta taikos sutartimi ir kad kasatorė
nesutinka užleisti jai priklausančios sklypo dalies už ieškovo siūlomą
kompensaciją.
2.
Kasatorė teigia, kad teismai nepagrįstai taikė Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartyje
civilinėje byloje A. K. v. J. M., byla Nr. 3K-3-58/2008, esančius
išaiškinimus, nes nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės
skirtingos: nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl bendrosios dalinės
nuosavybės objekto rekonstrukcijos kitam bendraturčiui priklausančioje sklypo
dalyje, o teismų nurodytoje kasacinėje byloje spręstas klausimas dėl
rekonstrukciją atlikti norinčio bendraturčio sklypo dalyje esančio statinio.
3.
Kasatorė tvirtina, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartyje
civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., byla Nr. 3K-3-964/2003 išaiškinimo,
kad jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai,
įrenginiai, būtina paskirti naudotis žeme taip, jog šie statiniai, įrenginiai
liktų jo valdomi; kitam bendraturčiui turi būti kompensuota, paskiriant žemės
sklypą kitoje vietoje. Remdamasi šiuo išaiškinimu, kasatorė teigia, kad, prieš
statant papildomus statinius bendrame žemės sklype, turi būti pakeičiama prieš
tai buvusi naudojimosi žemės sklypu tvarka.
Dėl ieškovo pateikto priešprojektinio pasiūlymo neatitikties
įstatymų reikalavimams ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo
4.
Kasatorė nurodo, kad teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl ieškovo
siekiamų vykdyti statybų nepablogės kasatorės naudojimosi turtu sąlygos,
natūralus apšvietimas, nebus pažeisti higienos standartai ir reikalavimai dėl
triukšmo, oro taršos, pan. Kasatorė pabrėžė, kad tokiai teismo išvadai padaryti
būtinos specialios statybos srities žinios, tam teismai turėjo pasitelkti
ekspertus CPK 212 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne patys vertinti būsimą
statinį pagal teisės normas.
5.
Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje A. V. v.
S. Š., byla Nr. 3K-3-462/2007, kasatorė nurodo, kad ieškovo pateiktą
projektą teismai galėjo vertinti tik byloje esant surinktiems įrodymams – tam
tikriems dokumentams, patvirtinantiems statinio atitikį teisės aktų
reikalavimams.
6.
Kasatorė teigia, kad teismai pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį, nes jų išvada
dėl planuojamo priestato tinkamumo pagrįsta spėjimu, bet ne konkrečiais
įrodymais.
7.
Kasatorė pabrėžia, kad ieškovas turėjo pateikti įrodymus apie norimo
statyti statinio atitiktį teisės aktų reikalavimams, pagal kuriuos teismas
galėtų daryti išvadas, susijusias su planuojamos rekonstrukcijos poveikiu
esamam statiniui. Ieškovas nenurodė, kokius konkrečiai statybos darbus atliks,
o tai neatitinka kasacinio teismo praktikos, kad bendraturčio sutikimas kitam
bendraturčiui yra duodamas konkretiems statybos darbams atlikti, bet ne
apskritai teisei į statybą įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis
civilinėje byloje V. B. v. A. A., byla Nr. 3K-3-1265/2002).
8.
Kasatorė nurodo, kad teismai pažeidė CPK 12, 178 straipsnius, nes
įrodinėjimo pareigą dėl būsimo statinio atitikties teisės aktų reikalavimams nepagrįstai
perkėlė jai, bet ne ieškovui.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei
nutartį palikti nepakeistus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
Dėl
kasatorės nuosavybės teisių į žemės sklypą pažeidimo
1. Ieškovas tvirtina,
kad kasatorės argumentas, jog namo priestatas bus statomas ant jai skirtos
žemės sklypo dalies, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes priestatą
numatyta statyti ant atsakovui priklausančios sklypo dalies ir dalies bendro naudojimo
žemės, priskirtos abiem bendraturčiams. Be to, kitaip pastatyti priestato nėra
techninės galimybės, nes priešingu atveju jis būtų nesujungtas su ieškovui
priklausančia namo dalimi. Kasatorė atsisakė bet kokios ieškovo siūlomos
kompensacijos – piniginės ar kompensuojant kita sklypo dalimi.
2. Ieškovas
teigia, kad nepagrįstas kasatorės argumentas, kad teismas leido ieškovui
atlikti rekonstrukcijos darbus be ieškovės sutikimo pagal priešprojektinį
pasiūlymą, kuriame numatytas kasatorei priklausančios nuosavybės užstatymas.
Ieškovas akcentuoja tai, kad teismas suteikė ieškovui teisę kreiptis į statybos
priežiūros įstaigą dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo
gavimo, bet nesuteikė teisės atlikti rekonstrukcijos darbus.
3. Atsiliepime
nurodoma, kad ieškovas stengėsi suderinti savo valią dėl bendrosios nuosavybės,
aktyviai ieškojo priimtiniausio sprendimo būdo, du kartus keitė priešprojektinį
pasiūlymą, atsižvelgdamas į kasatorės interesus, bet ji nesutiko nė su vienu
pasiūlymu ir siekia savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo
sąskaita.
4. Atsiliepime
teigiama, kad kasatorės argumentai dėl teismų nukrypimo nuo kasacinio teismo
praktikos yra nepagrįsti, nes kasatorės nurodytų ir nagrinėjamos bylų faktinės
aplinkybės nesutampa.
Dėl ieškovo pateikto priešprojektinio pasiūlymo atitikties
įstatymų reikalavimams ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo
5. Atsiliepime
pabrėžiama, kad teismai teisingai rėmėsi Šiaulių apskrities viršininko
administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
skyriaus specialisto Z. K. išvada, kad planuojama statyba
nepažeis kasatorės teisių.
6. Ieškovas
nurodo, kad kasatorės argumentas, jog teismai negalėjo priimti šioje byloje
sprendimo be specialių statybos žinių, yra nepagrįstas, nes teismai tokią teisę
turėjo, šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, o kasatorė neprašė skirti
ekspertizės, nenurodė, kokios jos teisės bus pažeistos priestato statyba.
7. Atsiliepime
nurodoma, kad teismai tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, ir nesutinkama
su kasatorės teiginiu, kad iš priešprojektinio pasiūlymo neaišku, kokie
konkretūs darbai bus atlikti. Naujo priestato statyba nėra esamų patalpų
rekonstrukcija, kai, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje V. B. v. A. A., byla Nr. 3K-3-1265/2002 esančiais
išaiškinimais, reikėtų išvardyti konkrečius statybos darbus. Dėl to kasatorė
taip pat nepagrįstai teigia, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo
praktikos.
Teisėjų
kolegija
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
CPK 353
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,
neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo
aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą
pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų
pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui,
jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Teisėjų
kolegija nagrinėjamoje byloje tiria kasacinio skundo argumentus, susijusius su
tuo, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 4.75–4.77 straipsnių nuostatas dėl
bendraturčio teisių ir pareigų įgyvendinimo naudojantis bendrąja daline
nuosavybe, t. y. tuo atveju, kai vienas iš bendraturčių siekia atlikti
bendrosios nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijos
darbus, pastatydamas prie jo naudojamos dalies priestatą, taip pat dėl
įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose,
pažeidimo. Tai yra teisės klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija turi pasisakyti
(CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl
bendraturčio teisių ir pareigų įgyvendinimo naudojantis bendrąja daline
nuosavybe, kai bendraturtis rekonstrukcijos (statybos) būdu siekia padidinti
bendrosios dalinės nuosavybės objektą
Kasacinio
teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių
ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo
būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš
jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti
įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai
gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad
pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į
bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto
pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių
turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. Į
argumentus dėl bendraturčių interesų derinimo principo neatsižvelgiama, kai
bendraturtis savo teisėms įgyvendinti aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis
veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis
civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir
kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. J. M., byla Nr. 3K-3-58/2008).
Bendraturtis turi
teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruodamas bendrai valdomą
daiktą (CK 4.77 straipsnis), bet šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis
teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi, bendraturčiai
turi turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą. Ginčijamą teisę
į statybą ginant teisme, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios
paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir
įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Nuo galimo statytojo konkretaus tikslo
priklauso projektavimas, leidimo atlikti atitinkamus statybos darbus turinys ir
kito bendraturčio sutikimas. Bendraturtis duoda sutikimą ne bendrai teisei į
statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio
28 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. A.
A., byla Nr. 3K-3-1265/2002). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama,
kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m.
lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003). Protingais
motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais
patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies
rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki
rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose,
teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz.,
turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė pateikti į
kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų lemiami
reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kt. Bendraturčio teisei
padidinti bendrąją nuosavybę įgyvendinti būtinos sąlygos – kitų bendraturčių
sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, pristatant
ar perstatant, yra tarpusavyje susijusios. Bendraturtis, nesutikdamas su
tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi
nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Jeigu bendraturtis nenurodo
protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams
pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam
bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m.
lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003). Namo
rekonstrukcija pripažįstama statybos rūšimi (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18
dalis), todėl ji turi atitikti Statybos įstatymo 4–6 straipsnius.
Bendraturčio
teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta
tvarka. Pagal nurodyto straipsnio 2, 3 punktus, 11 straipsnio 1 dalies 3, 4
punktus statytojas turi pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybos
leidimą. Statinio projektui ir statinio projektavimo sąlygoms rengti statytojas
privalo pateikti žemės sklypo ir statinio bendraturčių sutikimus (Statybos
įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Taigi specialiosiose statybą
reglamentuojančiuose teisės normose nustatyta, kad bendraturčių sutikimas
rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki prašymo gauti statinio projektavimo
sąlygų sąvadą pateikimo, t. y. projektavimo metu. Apie numatomą rekonstrukciją
bendraturtis gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti statinio
projektą, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą,
aukštį, plotį ir kt.).
Nagrinėjamo ginčo
atveju ieškovas negali inicijuoti numatomo statinio projektavimo procedūros,
nes kasatorė atsisako duoti sutikimą dėl planuojamos statybai (rekonstrukcijai)
panaudoti bendram naudojimui paskirtos sklypo dalies (vieno metro pločio žemės juostos
aplink namą, skirtos jo priežiūrai, dalies) ir namo rekonstrukcijos, t. y. namo
priestato statybos. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsisakymo duoti
ieškovui sutikimą argumentuotų motyvų kasatorė nepateikė ir neįrodė, kad ieškovo
pateiktas priešprojektinis pasiūlymas pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises
ir teisėtus interesu, nors pažymėtina, jog ieškovas du kartus keitė
priešprojektinį pasiūlymą, atsižvelgdamas į kasatorės pareikštus prieštaravimus
ir jos teisėtus interesus. Ieškovo pateiktame priešpojektiniame pasiūlyme yra
visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys duomenys, pasiūlymą parengė asmuo,
turintis tam reikalingą architekto kvalifikacijos laipsnį. Iš teismų byloje
nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė atsisakymo duoti ieškovui sutikimą
motyvus ne kartą keitė, teikė skirtingas pozicijas dėl jos interesų pažeidimo,
jų motyvuotai nepagrindė, nes nenurodė faktų, kodėl šis rekonstrukcijos
projektas pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises, nepateikė specialistų
išvadų, kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad namo dalies rekonstrukcija
pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos,
kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose,
reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Taip pat kasatorė
nenurodė kokių nors, jos nuomone, teisės normų pažeidimų. Teisėjų kolegija
saistoma žemesniųjų instancijų teismų nustatytų aplinkybių, todėl, remdamasi
jomis, daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą pripažinti
nemotyvuotu, t. y. protingais motyvais nepagrįstu ir kitam bendraturčiui
trukdančiu įgyvendinti teisę į statybą, kasatorės atsisakymą duoti sutikimą ir
laikė, jog toks atsakovės atsisakymas pažeidžia ieškovo, kaip bendraturčio,
teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.75 straipsnio 1 dalis)
Dėl kasatorės nuosavybės teisių į bendrai
naudojamo žemės sklypo dalį
Kasatorės argumentas,
kad, leidus ieškovui atlikti bendro daikto rekonstrukcijos darbus, pažeidžiamos
jos nuosavybės teisės į užstatomą (plotas – 0,0332 aro) sklypo dalį, kuri
paskirta bendrai naudotis (vieno metro pločio žemės juostos aplink namą,
skirtos jo priežiūrai, dalies), yra nepagrįstas, nes teismo leidimas ieškovui
atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus be rekonstruojamo pastato
bendraturtės (kasatorės) sutikimo yra duotas tam tikslui, kad ieškovas gautų
projektavimo sąlygas ir statybos (rekonstrukcijos) leidimą be atsakovės
sutikimo, bet ne konkretiems statybos darbams atlikti. Ieškovas yra galimas
statytojas, t. y. jis neturi statytojo statuso, todėl, esant teismo duotam
tokiam leidimui, negali vykdyti statybos darbų. Įgyvendinti teisę į statybą ir kartu
tapti statytoju ieškovas turės galimybę tik gavęs projektavimo sąlygas ir
statybos (rekonstrukcijos) leidimą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės
instancijos teismai procesinių sprendimų motyvuojamosiose dalyse šį argumentą
akcentavo, t. y. pabrėžė, kad šioje byloje išduodamu leidimu atlikti statybos
(rekonstrukcijos) darbus ieškovui pripažįstama tik teisė gauti projektavimo
sąlygų sąvadą ir statybos leidimą be kasatorės sutikimo ir kad nurodytas teismo
leidimas nereiškia statybos leidimo įteisinimo. Dėl to kasatorė neteisingai
teigia, kad žemesniųjų instancijų teismai leido ieškovui vykdyti statybos
(rekonstrukcijos) darbus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, teismams
pripažinus ieškovo teisę gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą
be kasatorės sutikimo, nepažeista kasatorės nuosavybės teisė į planuojamą
užstatyti bendrai naudojamą sklypo dalį, nes byloje nespręstas reikalavimas dėl
kasatorei priklausančios ir užstatomos dalies kompensavimo (natūra ar
pinigais), nes kasatorė tokio reikalavimo byloje nepareiškė. Kasatorė turi
teisę į prarandamos bendro daikto dalies kompensavimą ir ją gali įgyvendinti po
projektavimo procedūros pradžios. Šią teisę taip pat pripažino ir pirmosios
instancijos teismas, pabrėždamas, kad dėl ieškovo atliekamos namo
rekonstrukcijos (priestato statybos) pirmiausia svarstytinas kasatorės
prarandamos bendro naudojimo žemės dalies kompensavimas natūra, taip pat gali
būti svarstomas klausimas dėl kompensavimo pinigais. Tačiau byloje kasatorė nenurodė
jai priimtino konkretaus kompensavimo būdo, tik teigia, kad toks
rekonstrukcijos projektas pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises į bendrosios
nuosavybės tvarkymą, sumažina jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip
pat netenkina ieškovo siūlomas kompensavimo būdas bei dydis (T. 2, b. l. 67). Taigi
kasatorė nepasisakė dėl jos teisų gynimo būdo. Be to, teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad, kasatorė byloje pateikė savo priešprojektinį
pasiūlymą dėl priestato kitoje namo pusėje ant jai priklausančios žemės dalies
ir bendrai naudotis aplink namą paskirtos žemės juostos statybos, bet
nepareiškė jokio reikalavimo. Taigi jeigu kasatorė siektų įgyvendinti teisę į
statybą ir statytų priestatą, kuris projektuojamas ne tik ant jai
priklausančios žemės, bet ir ant bendrai naudojamos žemės juostos, einančios
aplink namą, tai ir kasatorius turėtų tokią pat teisę į prarandamos nuosavybės
dalies kompensavimą.
Dėl ieškovo pateikto priešprojektinio pasiūlymo
atitikties įstatymų reikalavimams ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo
Teisėjų
kolegija atmeta kasatorės argumentus, susijusius su ieškovo pateikto
priešprojektinio pasiūlymo neatitikties įstatymų reikalavimams, nes, pirma,
kasatorė nenurodė, teisės normų, kurių neatitinka priešprojektinis pasiūlymas.
Antra, ieškovo pateiktame priešpojektiniame pasiūlyme yra visi rekonstrukcijos
pobūdį apibrėžiantys duomenys. Nurodytą pasiūlymą parengė asmuo, turintis tam
reikalingą architekto kvalifikacijos laipsnį. Trečia, Šiaulių apskrities
viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės
priežiūros skyriaus specialistas patvirtino, kad ieškovo planuojama statyba
nepažeis kasatorės teisių. Kasatorės argumentai, kad ieškovas turėjo pareigą
įrodyti planuojamos statybos (rekonstrukcijos) atitiktį teisės aktų
reikalavimams, o ji neturėjo pareigos įrodyti teisės aktų ir savo interesų
pažeidimų, prieštarauja pirmiau nurodytiems kasacinio teismo išaiškinimams, kad
su planuojama statyba (rekonstrukcija) nesutinkantis bendraturtis privalo
nurodyti ir įrodyti protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams
pasiūlymams pagrindus. Taigi teismai, vertindami byloje pateiktus įrodymus,
nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185
straipsniuose.
Kiti
kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamų teismų
sprendimo ir nutarties teisėtumui, jie yra išvestiniai iš argumentų, kurie
nagrinėti šioje byloje, todėl jų kolegija nenagrinėja. Atsižvelgdama į tai, kas
išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo
argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl kasacinis
skundas atmetamas, o apskųsta teismo nutartis paliekama nepakeista.
Ieškovas
prašo priteisti 400 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį
skundą surašymą. Prie atsiliepimo į kasacinį skundą ieškovas pridėjo jo ir advokatės
E. P. 2009 m. vasario 9 d. atstovavimo sutartį dėl
atsiliepimo į kasacinį skundą surašymo ir 2009 m. vasario 9 d. pinigų priėmimo
kvitą serija LAT, Nr. 492492, kurie patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo
surašymą advokatei sumokėjo 400 Lt. Atmetusi kasacinį skundą, teisėjų kolegija ieškovo
prašymą tenkina, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr.
1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus
dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, kuriame nurodyta, kad už atsiliepimo surašymą
rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą (CPK 98
straipsnio 2 dalis). Dėl to ieškovei priteisiamos 400 Lt dydžio išlaidos
advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio
1 dalies 1 punktas).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1
dalimi,
nutaria:
Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Ieškovui A. S. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. G. (duomenys neskelbtini) priteisti
400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į
kasacinį skundą surašymą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Česlovas Jokūbauskas
|
|
|
Birutė Janavičiūtė
|
|
|
Egidijus Laužikas
|