Administracinė byla Nr. A-1427-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04446-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 1P-1175 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“ (toliau – ir Įsakymas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda –pastaba, – už tai, kad 2015 m. lapkričio 26 d., nuo 21.27 val. iki 22.01 val., įformindamas muitinės deklaraciją, kurioje deklaruotas krovinys – durpės, – netinkamai atliko į Lietuvos Respubliką atvykusios Baltarusijos Respublikos piliečio vairuojamos krovininės transporto priemonės su minėtu kroviniu muitinį tikrinimą. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas, nustatęs, kad transporto junginio tipas, gabenamas krovinys, vairuotojo duomenys ir transporto priemonės registracijos duomenys atitiko mažiausiai 7 rizikos požymius, numatytus Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 1 priede, neinformavo muitiniam patikrinimui vadovaujančio pareigūno, lokalaus rizikos valdytojo, nesiėmė visų priemonių rizikai mažinti ir nenukreipė minėtą transporto priemonę rentgeno kontrolei, nevykdė muitų taisyklių pažeidimų prevencijos ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

3.       Pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepilnai ir paviršutiniškai, 2016 m. vasario 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-513 (toliau – ir Išvada) išsamiai neišanalizuota kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Nors Išvadoje nurodyta, kad dėl pareiškėjo veiksmų atsirado neigiamos pasekmės, tačiau nenurodyta, kuo tai pasireiškė, kokia žala padaryta.

4.       Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Atsakovas nurodė, kad Išvadoje konstatuota, jog dėl pareiškėjo neveikimo (rizikos požymių neįvertinimo) iš muitinės posto teritorijos išleista rizikinga transporto priemonė. Taigi dėl pareiškėjo neveikimo iš esmės nebuvo vykdyta įstatymu muitinei pavesta funkcija – atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą. Vien krovininės transporto priemonės, atitinkančios net 7 rizikos požymius, patekimas į Lietuvos Respublikos, o kartu ir Europos Bendrijos muitų teritoriją, pažeidžia Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-666 patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės nuostatų 8.2 punktą (nustatytą uždavinį apsaugoti Europos Bendriją ir Lietuvos Respubliką nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos, saugoti Europos Bendrijos finansinius interesus) ir 8.5 punktą (nustatytą uždavinį užtikrinti valstybės bei jos gyventojų saugumą ir saugą vykdant tarptautinę prekybą).

II.

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7.       Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl Įsakymo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, – teisėtumo ir pagrįstumo.

8.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 26 d., nuo 21.27 iki 22.01 val. įformindamas muitinės deklaraciją, kurioje deklaruotas krovinys – durpės, – netinkamai atliko į Lietuvos Respubliką atvykusios Baltarusijos Respublikos piliečio vairuojamos krovininės transporto priemonės su minėtu kroviniu muitinė patikrinimą, kadangi nustatęs, kad minėtas transporto junginio tipas, gabenamas krovinys, vairuotojo duomenys ir transporto priemonės registracijos duomenys atitiko mažiausiai 7 rizikos požymius ir turėdamas bei galėdamas suvokti, kad pastebėti rizikos požymiai rodo, kad tikrinimas yra nepakankamas, apie papildomus rizikos požymius neinformavo muitiniam tikrinimui vadovaujančio pareigūno, lokalaus rizikos valdytojo ir nesiėmė visų priemonių rizikai mažinti, netrinko ir nenukreipė minėtos transporto priemonės rentgeno kontrolei, nevykdė muitų taisyklių pažeidimų prevencijos ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, dėl to pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir tinkamai neįvykdė savo pareigybės funkcijų.

9.       Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros nebuvo pažeistos. Teismo vertinimu, atsakovas surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių nusižengimo faktą, tinkamai jį ištyrė bei įvertino. Padarytas tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai, nusižengimo sudėtis ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui (kaltės forma – aplaidumas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinta pareigūno veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo), nustatytos ir įvertintos. Paskirta nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pareigūno kaltę, aplinkybes ir padarinius, skiriant nuobaudą jos skyrimo tvarka ir pagrindiniai atsakomybės principai nebuvo pažeisti. Todėl Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. 

III.

10.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

11.       Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena. Įsakymas dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos parengtas Išvados pagrindu, t. y. tarnybinė nuobauda buvo paskirta praleidus Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute (toliau – ir Statutas) (35 str. 2 d.) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) (29 p.) įtvirtintus terminus. Kadangi minėtas Įsakymas priimtas pažeidus teisės aktus (Statutą ir Taisykles), todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėjo teigimu, tai teismo posėdyje akcentavo ir jo atstovė, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

12.       Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13.       Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju terminas skirti tarnybinę nuobaudą nebuvo praleistas, kadangi tam, kad būtų galima pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą, pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį buvo būtina gauti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo, kurios renkamojo organo – Jaunimo komiteto – nariu yra pareiškėjas, sutikimą. Tarnybinė nuobauda buvo skirta nedelsiant kitą dieną po to, kai įsigaliojo teismo sprendimas, kuriuo panaikintas nepagrįstas Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos sprendimas nesutikti dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad naikinamasis vienerių metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti nebuvo praleistas, o pati tarnybinė nuobauda buvo paskirta laikantis visų įstatymuose numatytų privalomų procedūrų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 1P-1175 (b. l. 5), kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, – teisėtumo ir pagrįstumo.

15.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, pritarė atsakovo pozicijai dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo (t. y. dėl konstatuoto pažeidimo ir skirtos nuobaudos proporcingumo) bei pripažino, kad šios nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo pažeista.

17.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tik termino skirti tarnybinę nuobaudą nesilaikymo vertinimo aspektu (detalesnių argumentų dėl kitų pirmosios instancijos teismo vertintų aspektų nepateikia), t. y. teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 35 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodoma, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, ir negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, ir analogiškos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių 29 punkte įtvirtintos nuostatos.

18.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi analogiško pobūdžio byloje Nr. A-1927-629/2018 pateikė išsamų išaiškinimą dėl Statute ir Taisyklėse nustatytų minėtų terminų taikymo tuo atveju, kai tam, kad būtų galima skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, yra reikalingas profesinės sąjungos sutikimas.

19.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

20.       Minėtoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad teismų praktikos analizė leidžia teigti, jog atvejai, kai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra užtrunka dėl kreipimosi į teismą siekiant panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą daro nepagrįstu ir neteisėtu tik tuomet, jei tokie atvejai trunka ilgiau ir tarnybinė nuobauda paskiriama jau praėjus naikinamajam nuobaudos skyrimo terminui (šiuo atveju – vieneriems metams). Esant Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytai pareigai prieš skiriant tarnybinę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą (kaip šiuo atveju – pareiškėjui), kreiptis išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimo, ir dėl to užtrukus tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrai ilgiau nei Statuto 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio tarnybinės nuobaudos muitinės pareigūnams skyrimo terminas, šio termino praleidimas neturėtų būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu, jei išpildoma antroji imperatyvi šios nuostatos sąlyga – nepraėjo vieneri metai (treji metai, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kompetentingos institucijos patikrinimą) nuo nusižengimo padarymo dienos. Taip aiškinant ir taikant Statuto 35 straipsnio 2 dalies nuostatas, iš esmės būtų užtikrintas viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansas.

21.       Aiškindamas Statuto 35 straipsnio 2 dalies normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs išvadą, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-360/2011). Kadangi šiuo atveju tarnybinis nusižengimas buvo padarytas 2015 m. lapkričio 26 d., tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, t. y. Išvados (b. l. 140–145) patvirtinimo (surašymo) diena – 2016 m. vasario 8 d., o pareiškėjui tarnybinė nuobauda (pastaba) Įsakymu paskirta 2016 m. spalio 12 d., atsižvelgiant, kad buvo kreiptasi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą ir Profesinė sąjunga sprendė dėl sutikimo patraukti pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn bei teismuose buvo nagrinėjamas Profesinės sąjungos 2016 m. kovo 4 d. sprendime Nr. 1P-425 pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui pagrįstumas (t. y. nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016 m. spalio 11 d.), nėra pagrindo pripažinti Statuto 35 straipsnio 2 dalyje ir analogiško Taisyklių 29 punkte nustatyto vieno mėnesio nuobaudos skyrimo termino praleidimą esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu, kadangi, pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nepraėjus naikinamajam vienerių metų terminui nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, todėl ši nustatyta aplinkybė nelemia paskirtos nuobaudos neteisėtumo, o Įsakymo nedaro nepagrįstu ir neteisėtu.

22.       Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios reikšmės sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas laikomas esminiu ir yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados, vertinant pareigūno veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-765/2013). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, o vieno mėnesio nuobaudos skyrimo terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių – privalomo kreipimosi į Profesinę sąjungą, siekiant gauti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tačiau nepraleidus naikinamojo vienerių metų nuobaudos skyrimo termino. Priešingai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas iš anksto negavus profesinės sąjungos sutikimo yra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris yra pakankamas pagrindas paskirtai nuobaudai panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-3129/2011).

23.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

                Veslava Ruskan

                Vaida Urmonaitė-Maculevičienė