Civilinė byla Nr. e2-510-465/2022

Proceso Nr. 2-68-3-33043-2020-6 

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.10.5.2.1;  2.6.39.2.5.1.1; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė

sekretoriaujant Birutei Adamonienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui Edgar Moroz,

atsakovo atstovei  Ingai Sevelionienei,

trečiajam asmeniui O. A. V.

           viešame teismo išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB Gjensidige ieškinį atsakovei UAB „Corpus A“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys O. A. V., AB „Lietuvos draudimas“

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 3101,24 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodo, jog 2019-03-18 dėl prasiskverbusio vandens per pastato išorines konstrukcijas buvo užlietas butas, esantis Gintaro g. 9-21, Kaune. Butas buvo apdraustas Gyventojų turto draudimu, draudimo apsauga galiojo draudimo metu. Ieškovas dėl įvykio apdraustų patalpų savininkui išmokėjo 3101,24 Eur draudimo išmoką. Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams. Remiantis ieškovo surinkta informacija buvo nustatyta, jog už pasato, esančio Gintaro g. 9, Kaune, bendruosius inžinierinius objektus yra atsakingas ir namo priežiūrą vykdo atsakovas, kuris geranoriškai ieškovo reikalavimo atlyginti nuostolius, netenkino. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.  

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė.  Papildomai paaiškino, kad gavęs pranešimą apie įvykį, nuvyko į draudėjo butą bei įvertino padarytą žalą. Kadangi vanduo buvo nutekėjęs iš viršaus, kreipėsi į viršutinio buto savininkę bei jos draudiką. Gavęs informaciją apie tai, kad vanduo prasiskverbė per pastato išorines konstrukcijas, pareiškė pretenziją namo bendrojo naudojimo įrenginių techninę priežiūrą vykdančiam namo administratoriui. Atsakovo pateiktą statinio apžiūros aktą vertina kritiškai, nes jis atsakingų asmenų nepasirašytas. Ieškinį prašo tenkinti pilnai. .

Atsakovas UAB „Corpus A“ atsiliepimu nesutiko su ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas teikia paslaugas daugiabučiam namui, esančiam Gintaro g. 9, Kaune pagal 2018-05-31 sutartį CA-218171, sudarytą su daugiabučio namo savininkų bendrija. Pažymi, kad jis veikia ne kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius, o sutartiniais pagrindais, todėl nelaiko savęs pastato valdytoju, o 2001-05-23 nutarimu Nr.603 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai nėra taikytini. Teigia, jog iki ginčo įvykio, dėl kurio atsirado ieškiniu reikalaujama priteisti žala, atsakovas nėra užfiksavęs jokių trūkumų, kurių buvimas galėjo sąlygoti įvykį ir sukelti žalą. Atsakovas tvirtina, kad nėra visų sąlygų jo civilinei atsakomybei kilti. Mano, jog avarija buvo sąlygota ne atsakovo neteisėtų veiksmų, o įvyko galimai dėl natūralaus sistemų nusidėvėjimo. Ieškovas nepateikė duomenų, jog būtent atsakovo veiksmai ar jo neveikimas sukėlė įvykį. Ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, jog atsakovas atlieka pastato apžiūrą, nustato defektus, bet dėl konkrečių darbų užsakymo nusprendžia bendrija. Teigia, jog nebuvo nustatyta šios avarijos priežastis. Užliejimas galėjo būti dėl kito namo kaimyno atliktų veiksmų, netinkamai atlikto remonto. Atstovės teigimu jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus į bylą nepateikta. Atsakovas nėra turto valdytojas, savarankiškai negalėjo daryti fizinio poveikio namui. Teigia, jog yra netinkamas atsakovas. Ieškinį prašo atmesti.

Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime nurodo, jog 2018-11-03 yra sudaręs su Otilija A. V. savanorišką draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta ne tik draudėjai priklausantis turtas, tačiau ir draudėjos, kaip buto savininkės ir valdytojos, civilinė atsakomybė. Ieškovui vykdant draudiminio įvykio tyrimą, draudėja informavo, jog užliejimas įvyko ne dėl jos kaltės, o dėl pastato išorinės atitvarinės konstrukcijos, statytojo broko, dėl ko su šia problema susiduria namo kaimynai. Konstatavęs, jog draudėja O.A. V. nėra atsakinga dėl įvykio, tretysis asmuo draudimo išmokos ieškovui nemokėjo. Teigia, jog labiau tikėtina, kad už žalą yra atsakingas atsakovas. Nurodo, jog tuo atveju, kai užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių konstrukciniai trūkumai, tai atsakomybė tenka statinių savininkams (valdytojui). Teigia, kad atsakomybė už statinio konstrukcijų saugumą buvo perduota atsakovui sutartimi su daugiabučio namo bendrija. Trečiojo asmens teigimu, namo administratorius nesiėmė būtinųjų ir neatidėliotinų veiksmų, kad užliejimas nevyktų, nes neužtikrino tinkamos pastato konstrukcijos priežiūros.

Tretysis asmuo O. A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu O.A. V. paaiškino, jog prieš dešimt metų užpylimų būdavo dažnai, bet suremontavus stogą, tokių atvejų nepasitaikydavo. Bendrijos pirmininkui pranešus apie užpylimą, nedelsiant nuvyko į savo butą ir rado jį sausą. Todėl yra įsitikinusi, kad užpylimo priežastis kita. Teigė, jog užlietas kaimyno butas, buvo perstatytas, padidintas buto plotas, panaikinus balkoną. Tai ir galėjo būti užpylimo priežastis. Kaimynas jos į butą neįsileido. Patvirtino, kad bendrija susirinkimuose sprendžia dėl poreikio remontuoti namą, remonto darbų užsakymų.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 18 d. dėl prasiskverbusio vandens per pastato išorines konstrukcijas buvo užlietas butas, Gintaro g. 9-21, Kaune. Minėtas butas buvo apdraustas ieškovo Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas PZULT 1824401). Apdraustų patalpų savininkui J. B. ieškovas išmokėjo 3101,24 Eur dydžio draudimo išmoką. 2018-11-03 tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens O. A. V. buvo sudaryta savanoriška būsto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas ne tik draudėjai priklausantis turtas, tačiau ir draudėjos civilinė atsakomybė, susijusi su drausto turto valdymu. Įvertinęs 2019m. kovo 18d. užliejimo aplinkybes, tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmokos ieškovui nemokėjo. Bylos medžiaga patvirtinta, jog atsakovas yra sudaręs su Daugiabučio namo, esančio Gintaro g. 9, Kaune bendrija (toliau – Bendrija) Administravimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. CA-218171 (toliau – Sutartis), kuria įsipareigojo teikti namo gyventojams Sutartyje numatytas paslaugas (3.1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo.

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

Sprendžiant ginčą dėl subrogacijos vertinamas reiškiamo reikalavimo pagrįstumas tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės. Ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad dėl turto sugadinimo yra kaltas atsakovas, kurio veiksmai laikytini neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš konkrečios nustatytos administruojamo turto vietos ir tas šaltinis turi būti aiškus. Taigi, pirmiausia ieškovas privalo įrodyti buto užpylimo židinį, laiką, nes tik taip galima nustatyti atsakingą už žalos atsiradimą asmenį.

Siekiant įvykį įvertinti kaip draudiminį, dėl kurio būtų taikoma konkretaus asmens subrogacija, būtinas kiekvieno konkretaus atvejo ištyrimas ir tikslios priežasties nustatymas. Ieškovo teigimu draudiminis įvykis 2018 m. kovo 18 d. įvyko dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinierinių įrenginių, už kurių techninę priežiūrą yra atsakingas atsakovas, netinkamo pareigų vykdymo. Teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog daugiabučio namo, kuriame įvyko užpylimas, bendro naudojimo objektai, dėl kurių netinkamos priežiūros ieškovas reiškia subrogacinį reikalavimą atsakovui ir reikalauja atlyginti žalą, priklauso visiems butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju namo gyventojai yra įsteigę Bendrija, kuri namo administravimo paslaugas 2018m. gegužės 31d. Administravimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartimi (toliau – Sutartis) pavedė vykdyti atsakovui UAB „Corpus A“. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo teikti pastato techninės priežiūros paslaugas, vykdyti Pastato būklės nuolatinį stebėjimą ir vertinimą, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinierinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą, organizuoti paruošimą šildymo sezonui, gaisrinės saugos palaikymą, bendrojo naudojimo patalpų valymą, namui priskirtos teritorijos tvarkymą (3.1.7 p.). Be to, atsakovas įsipareigojo pagal nuolatinių stebėjimo ir apžiūrų duomenis nustatyti pastato defektus, bendrojo naudojimo objektų remonto darbų poreikį ir privalomuosius atnaujinimo darbus. Nustatęs laikančių konstrukcijų, inžinierinės įrangos ir kitokius pastato defektus, dėl kurių atsiradimo gali būti neužtikrintas tolesnis pastato mechaninis atsparumas ir pastovumas arba dėl kurių gali kilti pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, kai nustatyti pastato defektai yra susiję su pastato privalomaisiais reikalavimais, administratorius privalo informuoti Bendriją dėl būtinumo vykdyti privalomuosius remonto ar kitokio tvarkymo darbus bei atlikti šiuos darbus, gavęs Bendrijos sutikimą (3.1.8 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas, vykdydamas Sutartį, 2018m. birželio 12d. tikrino statinio ir jo konstrukcijų techninę priežiūrą bei surašė Statinio apžiūros aktą Nr. 2378. Jame yra surašyti namo pamatų, fasado, bendrojo naudojimo vidaus patalpų, langų ir durų, parkingo, inžinierinės įrangos defektai bei nurodyti rekomenduojami darbai defektams pašalinti. Nors šiuo atveju poreikio atlikti privalomuosius remonto darbus nebuvo nustatyta, tokie darbai, o taip pat ir darbai, nesusiję su privalomaisiais reikalavimais, gali būti atlikti tik gavus Bendrijos sutikimą ir suderinus su ja darbų pobūdį ir kainą.  Sisteminis Sutarties sąlygų aiškinimas leidžia teigti, jog visos namo priežiūros organizavimo ir vykdymo pareigos atsakovui nebuvo perduotos, nes organizacinius klausimus dėl namo priežiūros sprendžia Bendrija, o atsakovas tik padeda tai įgyvendinti, atlikdamas remonto darbus pagal atskirus susitarimus su Bendrija.

Atlikdamas namo bendrojo naudojimo objektų apžiūras, apie jų rezultatus ir išvadas informuodamas namo Bendriją ir bendraturčius, atsakovas užtikrino tinkamą Sutarties vykdymą, taigi, atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, jog daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, o kartu ir bendraturčiai būtų informuoti apie fiksuotus pastato defektus, poreikį juos šalinti ir prisiimtų atsakomybę už galimus neveikimo padarinius. Remiantis išdėstytu, byloje nenustatyta, kad atsakovas savo veikimu ar neveikimu būtų pažeidęs Sutartį, o tai reiškia, kad nenustatyta ir viena iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, reikalingų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245, 6.246 straipsniai),

 Taip pat pažymėtina, jog iš pateiktų į bylą dokumentų nėra aišku, kuo remiantis ieškovas  padarė išvadą, jog vanduo į draudėjo gyvenamąsias patalpas prasiskverbė per pastato išorines konstrukcijas. Tinkamai nenustačius įvykio priežasties ir šaltinio, negalima atmesti, jog vandens prasiskverbimo priežastis galėtų būti ir kitame privačiame bute esanti santechninė ar kita įranga ar dar kita priežastis. Ieškovo žalos draudimo ekspertė Virginija T. T. apžiūros akte, surašytame 2018m. kovo 20d. pažymėjo, jog avarijos priežastis nenustatyta, tikėtina vienkartinis užpylimas dėl neatsargumo. Ieškovo į bylą pateiktuose dokumentuose pranešime apie įvykį, turto apžiūros akte, fotonuotraukose, remonto sąmatoje ir kituose yra konstatuojamos tik atsiradusios įvykio pasekmės, tačiau šie dokumentai niekaip neįrodo priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų (šiuo atveju – neveikimo). Iš visų aplinkybių matyti, kad ieškovas pats savarankiškai užpylimo priežasčių netyrė, o rėmėsi trečiųjų asmenų, neturinčių kompetencijos šiais klausimais, paaiškinimais.  

      Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis, nenustatė pagrindo išvadai, kad atsakovas netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus ir yra atsakingas už kilusią žalą, dėl to ieškovo ieškinys, kaip pareikštas netinkamam atsakovui, atmestinas.

Atmetus pagrindinį ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas savo išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, jų atlyginti neprašė, todėl jos nepriteistinos.

Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p., iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 29,60 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 29,60 Eur (dvidešimt devynis eurus 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. 

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismą, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė

,