Civilinė byla Nr. 3K-3-39-313/2017

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01352-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.1.1; 3.4.2.6.1; 3.4.2.6.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. M. ir likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Utetra“ dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja L. M. prašė teismo iškelti jai bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorių Laurą Virgailą Mečkauską.
3. Pareiškėja teigė, kad yra nemoki, negali atsiskaityti su kreditore LUAB „Utetra“, skola ne mažėja, o tik auga. Jos skaičiavimu, įsipareigojimų kreditorei suma (kartu su palūkanomis) sudaro 79 869,20 Eur. Skola auga, nes vykdydama teismo sprendimą, kuriuo iš jos priteista skola kreditorei, ji privalo mokėti ir 5 proc. metines palūkanas. Pareiškėja nurodė, kad dirba ir gauna nuolatines pajamas, kurios sudaro apie 365 Eur per mėnesį, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjos L. M. pareiškimo netenkino.
5. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalis nurodo, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
6. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti.
7. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-303-227/2006, iš pareiškėjos ir M. B. kreditorei LUAB „Utetra“ solidariai priteisė 65 615,73 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas, 1601,89 Eur žyminio mokesčio bei po 724,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Skolos išieškojimas vykdomas antstolės Aistės Mikulėnienės kontoroje. Iš pareiškėjos darbovietės periodiškai vykdomi išskaitymai kreditorės skolai padengti. Nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. iš pareiškėjos darbo užmokesčio išskaityta 13 872 Eur. 2015 m. liepos mėn. likusi neišieškota kreditorei skola sudarė 55 779,84 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų. Kreditorė atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka atsisakyti priteistų 5 proc. metinių palūkanų.
8. Kitoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-63/2009, pareiškėjos naudai iš J. M. priteisė 115 848 Eur, iš kurių 65 615,73 Eur nukreipė Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-227/2006 iš skolininkės L. M. kreditorei LUAB „Utetra“ priteistam nuostolių atlyginimo reikalavimui patenkinti. Pateikta pažyma patvirtina, kad iš skolininkės J. M. išieškota 8733,49 Eur. Neišieškotos skolos dalis sudaro 55 989,63 Eur.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjos skola (atmetus išieškotas sumas) sudaro daugiau nei 25 MMA. Skolų terminų sumokėjimo terminai suėję. Pareiškėja išlaikytinių, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Pareiškėja dirba, gauna pastovias pajamas, kurios sudaro apie 400 Eur per mėnesį. Ji turi sutuoktinį B. M., kuris nedirba, registruotas darbo biržoje. Pareiškėjos vardu yra atidaryta sąskaita AB SEB banke, likutis 2016 m. sausio 16 d. – 193,10 Eur. Duomenų apie kitas santaupas nėra.
10. Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui B. M. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-155-755/2015, atsisakyta iškelti bankroto bylą. Šioje byloje teismas, atsižvelgdamas į skolos dydį, daromus išskaitymus iš gaunamo darbo užmokesčio, taip pat vykdomą išieškojimą iš skolininkės J. M., konstatavo, kad žalos atlyginimas yra mokamas, jo išmokėjimas nėra hipotetinis, todėl negalima spręsti, kad pareiškėja prievolės negalės įvykdyti. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, jog skola buvo priteista solidariai ir iš skolininko M. B. Kasacinį skundą dėl šios teismo nutarties atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 3P-1060/2015, konstatavus, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
11. Pareiškėja pakartotinai dėl bankroto bylos iškėlimo į Utenos rajono apylinkės teismą kreipėsi nepraėjus nė penkiems mėnesiams nuo Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-155-755/2015 priėmimo ir nepraėjus nė dviem mėnesiams po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą, kurio pagrindas, motyvai ir teisiniai argumentai yra iš esmės analogiški pateiktam pareiškimui (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Teismas nenustatė, kad po Panevėžio apygardos teismo nutarties priėmimo pareiškėjos padėtis būtų pablogėjusi, priešingai, nustatyta, jog padėtis, tikėtina, pagerės, nes, kaip minėta (nutarties 7 punktas), kreditorė sutinka atsisakyti teismo sprendimu priteistų 5 proc. metinių palūkanų.
12. Teismas sprendė, kad, esant iš esmės tokioms pačioms aplinkybėms, daryti priešingą išvadą nei ta, kuri buvo padaryta Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-155-755/2015, ir konstatuoti, kad pareiškėja yra nemoki, jos finansinė būklė yra kritinė ir ji iš esmės negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, nėra pagrindo. Pareiškėjos sąžiningumas, nuolatinis žalos darymas kreditorei LUAB „Utetra“ taip pat yra įvertinti minėtoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje, todėl teismas dėl to pakartotinai nepasisakė (CPK 182 straipsnio 2 dalis).
13. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi, netenkinus pareiškėjos L. M. atskirojo skundo, palikta nepakeista Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis.
14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės Aistės Mikulėnienės kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0104/07/01490 pagal Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-303-227/2006 dėl 67 941,67 Eur (234 589 Lt) solidarios skolos (iš jų 724,05 Eur nesolidari skola) bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš L. M. ir M. B. išieškotojos LUAB „Utetra“ naudai.
15. Iš M. B. LUAB „Utetra“ išieškota 289,62 Eur. Patikslintais duomenimis, iš L. M. iki 2015 m. lapkričio 1 d. išieškota 13 872 Eur, o iš J. M. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. – 8733,49 Eur. Neišieškotos skolos likutis sudaro 44 322,51 Eur (67 217,62 – 22 895,11 = 44 322,51).
16. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ar kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2015; 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2015; ir kt.).
18. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-63/2009, konstatavo, kad L. M. ir jos sutuoktinis B. M. buvo nesąžiningi, nes žinodami, kad, perkant nepagrįstai didelės kainos turtą, yra pažeidžiami įmonės interesai, ir siekdami išvengti to, kad, ginant įmonės pažeistas teises išieškojimas bus nukreipiamas į turimą nekilnojamąjį turtą, jį padovanojo dukteriai, taip veikdami prieš ieškovės, kaip kreditorės, interesus. Teismas pripažino, kad kreditorės teises pažeidusio neatlygintinio sandorio šalys – sutuoktiniai L. ir B. M. ir J. M. – buvo nesąžiningos, o dovanų gavusi ir turtą perpardavusi duktė teismo priteistų pinigų tėvams negrąžino.
19. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad pareiškėja, nuginčytu sandoriu perleisdama nekilnojamąjį turtą dukteriai, siekė išvengti priteistos skolos mokėjimo kreditorei. Be to, pareiškėja nepasirašė kreditorės pateikto 2016 m. sausio 7 d. susitarimo dėl procesinių palūkanų atsisakymo (Nutarties 7, 11 punktai). Todėl teismas sprendė, kad pareiškėja nėra sąžininga skolininkė ir siekia išvengti priteistos skolos sumokėjimo (CPK 595, 639 straipsniai).
20. Pareiškėjos banko sąskaitos išrašas kelia pagrįstų abejonių dėl jos realios turtinės padėties. Neturėdama, kaip teigia pareiškėja, papildomų pajamų ir įrodinėdama, kad yra nemoki, moka teniso klubo nario mokestį, draudimo įmokas, įmokas daugiabučių namų bendrijai (duomenys neskelbtini) ir daugiabučių namų bendrijai (duomenys neskelbtini), neatskleisdama šių išlaidų būtinybės.
21. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartyje konstatavo abiejų pareiškėjų (L. M. ir B. M.) nesąžiningumą, L. M. mokumą ir dėl to atsisakė kelti bankroto bylą. L. M., pakartotinai kreipdamasi į teismą, nenurodė naujų aplinkybių, kurios paneigtų Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Kasaciniu skundu pareiškėja L. M. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis ir priimti naują sprendimą kasatorės pareiškimą tenkinti, o nesant galimybės galutinai išspręsti bylą kasaciniame teisme, skundžiamas nutartis panaikinti ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiamose nutartyse teismai, pažeisdami FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą imperatyviąją teisės normą (lot. ius cogens) ir nesilaikydami jos pagrindu suformuotos LAT praktikos, vertino kasatorės veiksmus sąžiningumo požiūriu už daugiau negu 13 metų laikotarpį, nors privalėjo tai daryti tik už 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.
2. Viena iš sąlygų, kurioms egzistuojant fiziniam asmeniui negali būti keliama bankroto bylą, yra fizinio asmens nesąžiningumas, pasireiškęs per 3 metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme dienos (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Šis asmens nesąžiningumas privalo būti priežastiniu ryšiu susijęs su fizinio asmens nemokumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Trejų metų termino pradžia skaičiuojama nuo nesąžiningų veiksmų atlikimo laiko, tačiau ne nuo teismo sprendimo, kuriuo tie veiksmai pripažinti nesąžiningais, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).
3. Neatsižvelgdamas į tai, Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartyje išaiškino, kad kasatorės 2003 m. gegužės 26 d. sudarytas sandoris (t. y. sandoris, sudarytas prieš daugiau negu 13 metų) turi reikšmės konstatuojant kasatorės nesąžiningumą. Dėl šio sandorio, konstatavus kasatorės ir M. B. nesąžiningumą, iš jų solidariai jau buvo priteistas 67 941,67 Eur nuostolių atlyginimas kartu su 5 proc. procesinėmis palūkanomis Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-227/2006. Tų pačių kasatorės veiksmų vertinimas siekiant užkirsti kelią kasatorei iškelti bankroto bylą prieštarauja teisės principui, kuris draudžia bausti du kartus už tą patį teisės pažeidimą (lot. non bis in idem).
4. Teismai, pažeisdami FABĮ reglamentavimą, paneigdami fizinių asmenų bankroto instituto reikšmę ir nesilaikydami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, sprendė, kad tai, jog kasatorė atsisako pasirašyti susitarimą dėl procesinių palūkanų atsisakymo, vengia pradėti išieškojimą iš savo skolininkės – dukters J. M., sumokėjo 30 Eur už sporto klubo paslaugas ir kelis kartus nedideles pinigų sumas (po 10 Eur) išgrynino bankomatuose, rodo kasatorės nesąžiningumą.
5. Kasatorės atsisakymas pasirašyti susitarimą dėl reikalavimo dalies (procesinių palūkanų) atsisakymo negalėjo būti formaliai teismo įvertintas kaip kasatorės nesąžiningas elgesys remiantis FABĮ. Fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas ir vyksta jau po bankroto bylos iškėlimo griežtai pagal FABĮ reikalavimus – tik tada kreditoriams galima išdėstyti skolų mokėjimą, atleidžiant skolininką nuo visų ar dalies skolų. Šio tikslo ir siekiama tvirtinant ir vykdant patvirtintą skolininko mokumo atkūrimo planą. Mokumo atkūrimas iškėlus bankroto bylą FABĮ nenustatytas, prieštarauja įstatymo tikslams ir nustatytai tvarkai.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks kasatorės elgesys neturi užkirsti kelio jai bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016). Atsižvelgiant į tai, kasatorei taip pat nėra suprantama, kodėl tokios menkavertės kasatorės atliktos piniginės operacijos (nuo 10 iki 30 Eur) apeliacinės instancijos teismo buvo įvertintos kaip aplinkybės, kuriomis remiantis konstatuotas jos nesąžiningumas.
7. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad kasatorė yra moki ir turi visas galimybes padengti įsiskolinimą kreditorei.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015 konstatuota, kad teismai turi nurodyti, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimų vykdymui toks asmuo galėtų padengti visus savo įsipareigojimus. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).
9. Skundžiamose teismų nutartyse nenurodyta, kiek laiko galėtų trukti skolų padengimas (t. y. kokį laikotarpį teismai laiko protingu atsiskaityti su kreditoriais), jos nepagrįstos skaičiavimais, kaip keisis skoliniai įsipareigojimai nurodytu laikotarpiu vykdant prievoles kreditoriams, mokant pagal sutartis skaičiuojamas palūkanas. Spręsdami dėl kasatorės mokumo teismai neįvertino, kad iš kasatorės skolininkės ketverius metus nėra atlikti jokie išskaitymai, nes kasatorės skolininkė nebeturi pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Po 6 metų (2021 m.) kasatorė sulauks pensinio amžiaus. Kasatorė įsipareigojimus kreditorei sąžiningai mažino nuolat kiekvieną mėnesį iš nedidelio darbo užmokesčio, nedidino savo bendrų įsipareigojimų. Į tai teismai neatsižvelgė spręsdami dėl kasatorės mokumo.
10. Teismai nutartyse ta apimtimi, kiek, spręsdami bankroto bylos iškėlimo kasatorei atskirai nuo jos sutuoktinio klausimą, rėmėsi Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi nustatytais faktais apie kasatorės ir jos sutuoktinio mokumą bei sąžiningumą kaip prejudiciniais, pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178, 182, 185 straipsnius) ir nukrypo nuo jų pagrindu suformuotos ir su jomis susijusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl civilinių bylų nagrinėjimo ribų bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų prejudicinių faktų panaudojimo nagrinėjant kitas civilines bylas.
11. Kasatorė ir jos sutuoktinis, ankstesnėje byloje 2014 m. liepos 10 d. pareiškimu kreipdamiesi į Utenos rajono apylinkės teismą, prašė jiems abiem iškelti bankroto bylą. Su kasatore ir jos sutuoktiniu kartu (lot. in corpore) susijusios aplinkybės nėra ir negali būti įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo kasatorei atskirai nuo jos sutuoktinio.
23. Suinteresuotas asmuo B. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pareiškėjos kasacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Aplinkybės dėl kasatorės nemokumo teismų nebuvo išsamiai nustatytos ir objektyviai įvertintos.
2. Sprendžiant bankroto bylos kasatorei iškėlimo klausimą, būtent tuo metu siūlydama susitarti dėl procesinių palūkanų atsisakymo ir taip tariamai siekdama palengvinti kasatorės padėtį, kreditorė veikė savo turtinių interesų vedama ir neslėpė savo siekio sutrukdyti fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą. Fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas ir vyksta tik po bankroto bylos iškėlimo griežtai pagal FABĮ reikalavimus – tik tada  galima išdėstyti skolų kreditoriams mokėjimą, atleidžiant skolininką nuo visų ar dalies skolų ir kt. Reikalavimui dėl palūkanų atsisakymo kasatorės valia iš viso nebuvo reikalinga, nes tai iš esmės yra vienašalis kreditoriaus aktas, kuriam atskiras susitarimas nėra reikalingas ir būtinas.
3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinamas kasatorės elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jos nemokumui.
24. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) LUAB „Utetra“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Pareiškėja L. M. yra moki, nes trečdalis skolos (iš viso solidari kasatorės skola yra 67 217,62 Eur, iš viso išieškota – 22 895,11 Eur, skolos likutis – 44 322,51 Eur) yra išieškota, ji gauna stabilias darbo užmokesčio pajamas, apie 450 Eur per mėnesį, iš darbo užmokesčio jau yra grąžinusi 13 872 Eur, už pareiškėjos skolą iš jos dukters J. M. išieškomos lėšos, iš jos išieškota 8733,49 Eur. Priteistos žalos atlyginimas yra mokamas, jo išmokėjimas nėra hipotetinis, todėl negalima spręsti, kad skolininkė prievolės negalės įvykdyti.
2. Duktė, perpardavusi neteisėtai dovanų gautą turtą, pinigų tėvams negrąžino, M. dėl vykdomojo rašto nesikreipė ir nepateikė jo priverstinai vykdyti. Tai patvirtina, kad pareiškėja neišnaudojo visų galimybių grąžinti kreditorei skolą.
3. Egzistuoja visos objektyvios prielaidos ateityje atsiskaityti su kreditore, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti pareiškėjos nemokumo. Jeigu asmens skoliniai įsipareigojimai ir yra didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos nuolatinės kasmėnesinės pajamos ir turimi kreditorių reikalavimai tretiesiems asmenims leidžia per tam tikrą laikotarpį juos įvykdyti visiškai, turi būti daroma išvada, kad šis asmuo yra mokus, gali ir yra finansiškai pajėgus vykdyti jau turimus skolinius įsipareigojimus.
4. Pareiškėjos atsisakymas pasirašyti kreditorės siūlomą atleidimą nuo procesinių palūkanų patvirtina pareiškėjos tikslą ne atsiskaityti su kreditore, o bankrutuoti ir taip išvengti prievolės vykdymo. Joks teisės aktas nedraudžia sudaryti tokio susitarimo šioje proceso stadijoje, kai teismui pateiktas pareiškimas iškelti bankroto bylą.
5. Pareiškėja teikia neteisingą informaciją apie savo finansinę būklę ir susilaiko nuo veiksmų, kurie šią pagerintų, todėl yra pagrindas jos elgesį vertinti kaip nesąžiningą ir atsisakyti kelti bankroto bylą pagal FABĮ.
6. Teismai nutartyse neapsiribojo aplinkybių paminėjimu iš ankstesnėje byloje, kurioje atsisakyta iškelti bankroto bylą, priimtos Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties, o aplinkybes vertino pakartotinai, todėl nėra pagrindo sutikti su kasatorės teiginiais, kad taip teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl fizinio asmens nemokumo nustatymo teismui sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo pagal FABĮ

25. Remiantis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015; kt.).
26. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sąvoka: tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl FABĮ 2 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, be kita ko, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
29. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nekonstatavo pareiškėjos nemokumo. Vertinant teismų išvados apie pareiškėjos mokumą pagrįstumą atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą atsižvelgdamas į tokio asmens turimą turtą ir jo gaunamas pajamas. Tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimams vykdyti toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).
30. Taigi teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, inter alia, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį.
31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos L. M. pagrindinis įsiskolinimas kreditorei LUAB „Utetra“ atsirado Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-227/2006 solidariai iš skolininkų L. M. ir M. B. kreditorei LUAB „Utetra“ priteisus 65 615,73 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas, 1601,89 Eur žyminio mokesčio bei po 724,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
32. Kitoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-63/2009, pareiškėjos naudai iš J. M. priteisė 115 848 Eur, iš kurių 65 615,73 Eur nukreipė Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-227/2006 iš skolininkės L. M. kreditorei LUAB „Utetra“ priteistam nuostolių atlyginimo reikalavimui patenkinti.
33. Antstolė A. Mikulėnienė vykdė Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-303-227/2006 dėl 67 941,67 Eur solidarios skolos (iš jų 724,05 Eur nesolidari skola) bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš L. M. ir M. B. išieškotojos LUAB „Utetra“ naudai. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iš pareiškėjos L. M. iki 2015 m. lapkričio 1 d. išieškota 13 872 Eur, iš J. M. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. – 8733,49 Eur, iš M. B. – 289,62 Eur išieškotojos LUAB „Utetra“ naudai, o neišieškotos solidarios skolos likutis 2015 m. lapkričio 1 d. buvo 44 322,51 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja yra nemoki, jos skolos likutis (įvertinus išieškotas sumas) – 44 322,51 Eur – sudaro daugiau nei 25 MMA.
34. Vertindami pareiškėjos turto, iš kurio galėtų būti dengiama skola kreditorei, apimtį teismai nustatė, kad ji neturi išlaikytinių, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Pareiškėja dirba, gauna nuolatines pajamas, kurios sudaro apie 400 Eur per mėnesį. Pareiškėjos sąskaitos AB SEB banke likutis 2016 m. sausio 16 d. – 193,10 Eur.
35. Į pareiškėjos turto apimtį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai neįtraukė pareiškėjos turimo 50 232,27 Eur reikalavimo J. M. teisės, kuri atsirado Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-63/2009 pagrindu (nutarties 33 punktas). Ši reikalavimo teisė nėra įgyvendinta, jos dydis viršija pareiškėjos turimos skolos dydį (44 322,51 Eur), todėl pareiškėjos turima reikalavimo teisė yra reikšminga sprendžiant dėl jos nemokumo būklės.
36. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad reikalavimo teisės, kaip turto objektas, gali būti perleidžiamos, jas parduodant, paveldint ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2014).
37. Reikalavimo teisės yra realus turtas, įtrauktinas į pareiškėjo, inicijuojančio bankroto bylos iškėlimą, turto masę, sprendžiant dėl pareiškėjo turimo turto ir įsiskolinimų santykio ir reikalavimo teisės įgyvendinimo galimybių sumažinant ar visiškai padengiant įsiskolinimus.
38. Minėta, kad įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu įgijusi reikalavimo teisę pareiškėja jos neįgyvendino ir nesiekė įgyvendinti, nėra duomenų apie tai, kad ji būtų atlikusi kokius nors veiksmus reikalavimo teisei įgyvendinti, nesikreipė į antstolį dėl išieškojimo pradėjimo.
39. Reikalavimo J. M. teises turi ir pareiškėja, ir LUAB „Utetra“, pastaroji iš J. M. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. su antstolio pagalba išieškojo 8733,49 Eur. Byloje nustatyta, kad J. M. 2015 m. liepos 16 d. gimė vaikas ir ji išėjo motinystės ir vaiko priežiūros atostogų. Bylos įrodymais teismai nepaneigė, kad pareiškėjai išlieka galimybė reikalavimo teisę J. M. įgyvendinti ateityje.
40. Atsižvelgiant į pareiškėjos turimą reikalavimo teisę, viršijančią jos skolinius įsipareigojimus, į tai, kad reikalavimo teisės pareiškėja nepradėjo įgyvendinti, o sąlygos ją įgyvendinti nėra paneigtos, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, todėl nekonstatuotinas jos nemokumas FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme. Pareiškėjos nemokumo nebuvimas yra teisinis pagrindas atsisakyti iškelti jai bankroto bylą (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
41. Pareiškėjos vienkartinių nedidelių sumų mokėjimai teniso klubo narystei apmokėti, draudimo įmokos, įmokos daugiabučio namo savininkų bendrijai, taip pat pareiškėjos atsisakymas pasirašyti kreditorės siūlomą susitarimą, kuriuo ši atsisako teisės reikalauti iš pareiškėjos 5 proc. metinių palūkanų už pradelstą vykdyti skolinį įsipareigojimą, neturi esminės reikšmės vertinant pareiškėjos mokumą.

Dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto atsisakymo iškelti bankroto bylą nemokiam fiziniam asmeniui teisinio pagrindo

42. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).
44. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-63/2009 pripažintu negaliojančiu sandoriu perleisdama nekilnojamąjį turtą dukteriai siekė išvengti priteistos skolos mokėjimo kreditorei, todėl buvo nesąžininga FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.
45. Remdamasi nutarties 43 punkte nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016 (20 punktas), kurioje konstatuota, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto 3 metų termino pradžia skaičiuojama nuo nesąžiningų veiksmų atlikimo laiko, o ne nuo teismo sprendimo, kuriuo tie veiksmai pripažinti nesąžiningais, įsiteisėjimo dienos, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos prieš daugiau kaip 13 metų sudarytas jos nekilnojamojo turto perleidimo sandoris sudarytas anksčiau negu prieš trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos, todėl sandorio sudarymą apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip pareiškėjos veiksmų nesąžiningumą, sudarantį pagrindą teismui atsisakyti iškelti bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą.
46. Pažymėtina, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas yra nemokaus fizinio asmens atsisakymo iškelti bankroto bylą teisinis pagrindas. Kai teismas nekonstatuoja fizinio asmens nemokumo, neturi teisinės reikšmės nesąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme tyrimas, nes teismui nenustačius nemokumo, atsisakoma iškelti bankroto bylą pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Nutarties 40 punkte nekonstatavus pareiškėjos nemokumo, spręstina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nusprendė atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjai. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Kasaciniame teisme patirta 7,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjos, kurios kasacinis skundas netenkintas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos L. M. valstybei 7,11 Eur (septynis Eur 11 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                      Vincas Verseckas