Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-107-185-2007].doc
Bylos nr.: 1A-107-185-2007
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                       N U O R A Š A S

 

Pranešėjas Pranas Šimkus                     Baudžiamoji byla Nr. 1NTA-000107-185-2007-59

Teisėjas Artūras Dilys                        Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1.

 

 (S)

 

 

 

 

 

       N U T A R T I S

            2007 m. kovo 8 d.

                  Panevėžys

 

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

teisėjų Valdo Meidaus, Eligijaus Gladučio,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei,

gynėjui adv. Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo  nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 3 d.  nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK  138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems)  mėnesiams.

             Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

 

N U S T A T Ė :

 

 

            A. V. nuteistas už tai, kad  2006 m. birželio 13 d., apie 21 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)  Rokiškio r., konflikto metu dėl pykčio, smogdamas trijų litrų talpos stiklainiu su pienu G. V. į galvą, padarydamas atvirą kairės plaštakos antrojo piršto pamatinio sąnario ir tiesiamosios sausgyslės sužalojimą, pirmojo piršto naginės falangos žaizdą su nago pažeidimu ir pjautinę kairiojo skruosto žaizdą, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios G. V. sveikatą.

            Apeliaciniu skundu A. V. prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Konflikto metu žmona pirmoji sudavė smūgį, o jis, gindamasis nuo žmonos, pataikė į jos rankose buvusį stiklainį, nuo ko buvo jai nesunkiai sutrikdyta sveikata. Suprato, kad nereikėjo prieš žmoną naudoti jėgos, atsiprašė ir susitaikė su ja. Davė sutikimą abiejų valia nutraukti santuoką. Susirado darbą, padeda išlaikyti vaikus. Netekus laisvės, materialiai kentėtų vaikai. Todėl mano, kad teisinga bausmė būtų nesusijusi su laisvės atėmimu.

          Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

          Skundas atmestinas.

          A. V. apeliaciniu skundu teigia, kad žmona pirmoji sudavė smūgį, o jis, gindamasis nuo žmonos, pataikė į jos rankose buvusį stiklainį, nuo ko buvo jai nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šis nuteistojo argumentas prieštarauja pirmos instancijos teismo nustatytoms nusikalstamos veikos aplinkybėms, kurios pripažintos įrodytomis, tinkamai įvertinus ištirtų įrodymų visetą. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. V. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs, konflikto kilimo ir sužalojimo priežastys buvo nurodomos skirtingos. Tuo tarpu, nukentėjusiosios G. V. parodymai viso proceso metu buvo logiški ir nuoseklūs, juos patvirtino apklausti liudytojai, G. V. parodymų patikrinimas vietoje bei specialisto išvada, iš kurios matyti, kad sužalojimai galėjo atsirasti dengiantis rankomis veidą ir tuo metu suduodant vieną smūgį dūžtančiu stiklainiu į kairės rankos pirštus ir kairį skruostą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti byloje surinktus įrodymus, nei tai padarė apylinkės teismas, o nuteistojo argumentai vertintini kaip siekimas sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

Pirmos instancijos teismas bausmę skyrė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str. 1d.).

      Baudžiamasis   įstatymas  už  A. V. padarytą  nusikalstamą  veiką  numato  tris

alternatyvias bausmes:  laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Pirmos instancijos teismas bausmės rūšį nustatė tinkamai.  A. V. tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas, o nusikaltimą padaręs asmuo laikomas recidyvistu.  Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę  (BK 56 str. 1 d.). Nors įstatymas neįpareigoja teismą recidyvistui skirti tik laisvės atėmimo bausmę - išskirtiniais, netipiškais atvejais teismas motyvuotai gali skirti švelnesnę bausmės rūšį. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. seniūnijos seniūno charakterizuojamas kaip girtaujantis, ūmaus būdo ir agresyvus asmuo (b.l. 79), smurtaudavo prieš žmoną ir vaikus (b.l. 139-140, 176). Tai rodo, kad šis padarytas smurtinis nusikaltimas prieš sutuoktinę buvo ne atsitiktinis, o dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys.  Be to, kaltu neprisipažino, nesigailėjo, žalos neatlygino. Teisiamas ketvirtą kartą, baustas administracine tvarka (b.l. 88). Todėl teismas pagrįstai nesvarstė galimybės skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei laisvės atėmimas. Įvertinus paminėtas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas taip pat neturėjo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 str.).

Bausmės dydis už padarytą veiką individualizuotas, atsižvelgus į BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, t.y., padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, paskirta 1 (vienerių) metų 6 mėnesių  laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Tokia bausmė  negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Po nusikalstamos veikos padarymo įsidarbino (b.l. 124), tačiau vaikų išlaikymu nesirūpina (b.l. 176), todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad netekus laisvės, materialiai kentėtų vaikai. Apeliacinio skundo motyvai, kad atsiprašė žmonos ir susitaikė su ja, davė jai sutikimą nutraukti santuoką, nėra pakankamas pagrindas keisti nuosprendį ir švelninti bausmę.

Dėl paminėto, teismo nuosprendis nekeistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d., 1 p.,

 

 

N U T A R Ė:

 

Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

           

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                            Pranas   Šimkus

 

Teisėjai                                                                                                             Valdas  Meidus

 

                                                                                                                               Eligijus Gladutis