Civilinė byla Nr. 3K-3-571/2012

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01151-2011-4              Procesinio sprendimo kategorija: 121.19.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. Petravičiaus projektavimo įmonei dėl sutarties nutraukimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2011 m. birželio 10 d. ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti 2006 m. lapkričio 24 d. projektavimo darbų sutartį ir priteisti jai iš atsakovo A. Petravičiaus projektavimo įmonės 6776 Lt avanso, 3092 Lt delspinigių ir procesines palūkanas.

Ieškovė nurodė, kad, atstovaudama tėvui B. B., 2006 m. lapkričio 24 d. sudarė su atsakovu projektavimo darbų sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2007 m. lapkričio 25 d. parengti žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0399-8009) detalųjį planą. Ši sutartis buvo sudaryta siekiant suskaidyti tėvui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į mažesnius sklypus ir juos pelningai parduoti. Atsakovas sutartyje nustatytu terminu neatliko užsakytų projektavimo darbų. Pasikeitus ekonominei situacijai ir žemės kainoms, ieškovė neketina skaidyti žemės sklypo, todėl užsakyti darbai prarado prasmę ir sudaryta sutartis nutrauktina. 2007 m. lapkričio 13 d. žemės sklypo savininkas B. B. mirė, jo turtą paveldėjo sutuoktinė I. B. (1/4 dalį) ir ieškovė V. S. (3/4 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį (neatliko projektavimo darbų nustatytu terminu) ir dėl to, pasikeitus ekonominei situacijai, jų atlikimas prarado prasmę, todėl ieškovė turi teisę atsisakyti užsakytų darbų ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.652 straipsnio 4 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teisėjų kolegija nurodė, kad projektavimo darbų sutartis pasirašyta ieškovės V. S., tačiau ji veikė kaip įgaliotas B. B. asmuo ir tikroji sandorio šalis – užsakovas – buvo B. B. (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). 2007 m. lapkričio 13 d. B. B. mirė, jo turtą paveldėjo sutuoktinė I. B. ir ieškovė V. S. Priimdami paveldėjimą, įpėdiniai priima ne tik mirusiojo turtą, bet ir teises bei pareigas, kurios nepriskiriamos prie asmeninių mirusiojo teisių ir pareigų. Tiek ieškovei, paveldėjusiai 3/4 dalis, tiek I. B. , paveldėjusiai 1/4 dalį turto, kyla vienodos teisės ir pareigos iš projektavimo darbų sutarties ir kiekviena pagal paveldėtą dalį turi reikalavimo teises pagal šią sutartį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad I. B. nebuvo įtraukta į bylos procesą, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl neįtrauktų į bylą asmenų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė V. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismui nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktos dalyvauti byloje I. B. teisių ir pareigų. 2008 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartimi I. B. padovanojo kasatorei 1/4 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0399-8009), kurią paveldėjo po B. B. mirties. Nuo to laiko I. B. neturi jokių teisių ir pareigų pagal projektavimo darbų sutartį ir teisinio suinteresuotumo byloje. Dėl to teismo sprendimu nutraukus projektavimo sutartį, nebuvo nuspręsta dėl I. B. teisių ir pareigų, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 37 straipsnio 1 dalį ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Atsiliepimo į kasacinį skundą atsakovas nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų išsprendimo kaip absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus bylos šalims teisę skųsti sprendimą (nutartį) atitinkamai apeliacine ar kasacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas (errum in judicande), tiek proceso teisės normas (errum in procedendo). Taip kartu įgyvendinamas vienodo teisės aiškinimo ir taikymo, taigi ir vienodos teismų praktikos formavimo, reikalavimas.

Tiek apeliacinės instancijos teismo, tiek kasacinio teismo veikla ir teisės yra išsamiai reglamentuotos proceso įstatymo – Civilinio proceso kodekso. Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir priimti naują sprendimą (CPK 330 straipsnis, 359 straipsnio 4 dalis). Pažeidus arba neteisingai pritaikius proceso teisės normas, priklausomai nuo to, ar galima šį pažeidimą pašalinti, priklausys ir tai, ar bylos nagrinėjimo procesas baigsis skundus nagrinėjančioje instancijoje (apeliacinėje ar kasaciniame teisme), ar, panaikinus skundžiamą sprendimą (nutartį), byla bus grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnis, 359 straipsnio 4 dalis, 360 straipsnis) ir atitinkamai, jei proceso teisės normų pažeidimas padarytas tik apeliacinės instancijos teisme, byla bus perduota nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Įstatyme konkrečiai įvardyti atvejai, kurie pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Šie atvejai – proceso teisės normų pažeidimai – iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso, todėl ir jų ištaisyti aukštesnės instancijos teisme neįmanoma. Jei aukštesnės instancijos teismas taisytų tokius pažeidimus, tai reikštų, kad bylos šalys prarastų galimybę į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kiekvienoje byloje (esant teismo sprendimui (nutarčiai), apskųstam apeliacine ar kasacine tvarka) patikrinimas, nepriklausomai nuo skundo turinio, ex officio priklauso teismui; konstatavus tokius pagrindus, sprendimas visada naikinamas (nors skunde šalys to ir neprašo), o byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atitinkamai, jei aptariamo pobūdžio proceso teisės normų pažeidimas padarytas tik apeliacinės instancijos teisme, tokiu atveju byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Vienu iš įstatyme pripažintų absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Esant tokiam proceso teisės normų pažeidimui, objektyviai neįmanoma šio pažeidimo bei jo sukeltų padarinių pašalinti bylos negrąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes, nusprendus dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens (asmenų) materialiųjų teisių ir pareigų, toks asmuo apskritai netenka galimybės pasinaudoti visomis jam proceso pirmosios instancijos teisme suteikiamomis teisėmis.

Nagrinėjamos bylos situaciją, kai teisminis ginčas vyko dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo, kurios šalis (užsakovas ) B. B. mirė dar iki ieškinio padavimo teismui, jo turtą paveldėjo duktė ir sutuoktinė, o ieškinį teisme pareiškė tik duktė, apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip atvejį, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens – po B. B. mirties palikimą priėmusios jo sutuoktinės I. B. – teisių ir pareigų.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas A. Petravičiaus projektavimo įmonė jokių materialiųjų reikalavimų projektavimo darbų sutarties užsakovui ar jo teisių perėmėjui (perėmėjams) nereiškė, o pirmosios instancijos teismo sprendime dėl I. B. teisių ir pareigų tiesiogiai nepasakyta bei nenuspręsta. Kita vertus, I. B. dar 2008 m. balandžio 22 d. notariškai patvirtinta dovanojimo sutartimi žemės sklypą, dėl kurio ir buvo su atsakovu 2006 m. lapkričio 24 d. sudaryta projektavimo darbų sutartis, padovanojo savo dukteriai V. S., t. y. šios bylos ieškovei. Ieškovės ieškinys teisme gautas 2011 m. birželio 10 d., kai ji jau buvo vienintelė žemės sklypo savininkė, dėl kurio projektavimo darbų sutarties nutraukimo ir nagrinėjama ši byla. Visa tai įgalina konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas kaip absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris galėtų atitikti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto atvejį, nebuvo nustatytas. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas aptariamu pagrindu buvo panaikintas nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo nutartis, kaip priimta netinkamai taikant proceso teisės normas, naikintina ir bylą perduotina apeliacinės instancijos teismui, kad būtų išnagrinėta pagal atsakovo apeliacinį skundą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kadangi byla grąžinama nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai kasaciniame teisme patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminio mokesčio už kasacinį skundą paskirstymo klausimą turės išspręsti apeliacinės instancijos teismas. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                 Janina Januškienė

Česlovas Jokūbauskas

Vincas Verseckas