Civilinė byla Nr. e2-420-869/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00580-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,

sekretoriaujant Karinai Stokaitei, Kristinai Pečiukaitienei, Aušrai Razutienei,

dalyvaujant ieškovei I. S., ieškovo atstovei, advokatei Renatai Janušytei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Matonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB Legal Balance, A. P., A. P., UAB Julianus Inkaso, UAB Ignitis, UAB Naujininkų ūkis, AB Vilniaus šilumos tinklai, UAB CONLEX, UAB TOMADAS, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė I. S. 2023 m. sausio 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų ((duomenys neskelbtini) kurio reikalavimus 2024 m. spalio 22 d. patikslinusi teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti, jog santuokos nutraukimas pasekmes turtinėms teisėms sukėlė nuo 2022 m. balandžio 30 d.; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 10.000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę „S.“; 5) šalių nepilnamečio vaiko R. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 6) priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 306 Eur per mėnesį; 7) priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 metų balandžio mėnesio iki 2022 metų gruodžio mėnesio, sudarantį 1751 Eur; 8) nepilnamečio vaiko R. S. išlaikymo ir turto tvarkytoja paskirti ieškovę; 9) nustatyti I. S. su nepilnamečiu vaiku R. S. uzufruktą į butą, nuosavybės teise priklausantį A. S.; 10) nustatyti, jog po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka automobilis SEAT ir motoroleris KEEWAY F-ACT (duomenys neskelbtini); 11) ieškovės siūlomu būdu spręsti dėl prievolių kreditoriams pobūdžio ir tolimesnio vykdymo; 12) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (DOK-158282).

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. S.. Santuokos metu atsakovas pradėjo dažnai vartoti alkoholinius gėrimus, pasidarė priešiškas ieškovei, prasidėjo grasinimai naudoti smurtą (taip pat ir ieškovės vaikų iš kitos santuokos atžvilgiu), įžeidinėjimai. Dėl atsakovo elgesio ir smurto šeimoje buvo kviesta policija, atliekamos žalos ieškovės sveikatai nustatymo ekspertizės, tačiau ieškovė, siekdama išsaugoti šeimą, baudžiamojo persekiojimo neinicijavo. Po to, kai 2022 metų balandžio mėnesį atsakovas smurtavo prieš savo nepilnametį posūnį, ieškovės sūnų E. S., gim. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai buvo įvykis, po kurio ieškovė priėmė galutinį sprendimą nutraukti santuoką su atsakovu. Taip pat, 2022 metų lapkričio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovės draugą. Taigi, nuo 2022 metų balandžio mėnesio ginčo šalys kartu nebegyvena, sutuoktinių ryšių nepalaiko, neveda bendro ūkio. Sutuoktiniai bendrų interesų neturi, nebendrauja, jų niekas nesieja. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teismo prašė nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. balandžio 30 d., kai šalys pradėjo gyventi atskirai. Ieškovė nurodė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir jo kaltę grindė tuo, kad atsakovas nevykdė lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės ir materialiosios paramos pareigų, ignoravo bendro gyvenimo taisykles. Tokiu būdu atsakovas pažeidė esmines savo, kaip sutuoktinio, pareigas - remti ieškovę moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos, kito sutuoktinio ir vaiko poreikių tenkinimo, gerbti ieškovę ir būti jai lojaliu. Ieškovė nurodė, jog sudarius santuoką palaipsniui pasireiškė atsakovo neatsakingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes. Dar vėliau pradėjo ryškėti skirtumai ir nesuderinamumas, daugėjo nesutarimų šeimoje, dėl ko kilę ginčai privesdavo iki smurtinių veiksmų. Ieškovė su atsakovu neberado bendros kalbos, išblėso jausmai, taip pat noras būti kartu ir kurti bendrą ateitį. Pasirodė, jog atsakovas yra valdingas, sunkiai sugyvenamo charakterio, agresyvus bei smurtaujantis. Ieškovė dėl atsakovo veiksmų kentė nuolatinį emocinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, fizinį smurtą, pastovų nesaugumo jausmą, nusivylimą dėl jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, prarado galimybę gyventi šeimoje ir puoselėti šeimos vertybes. Įvertinusi šalių santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, ieškovė pagrįstai mano, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrindas jai iš atsakovo priteisti 10.000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pasisakydama dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovė nurodė, jog šiuo metu ji kartu su sūnumi gyvena nuomojamame bute. Ieškovė sūnumi visapusiškai rūpinasi, todėl atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ieškovės manymu, bendravimo tvarkos nustatymas yra nereikalingas, kadangi ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra. Ieškovė nesiekia riboti vaiko bendravimo su tėvu laiko, nustatant konkrečias bendravimo dienas ar valandas, todėl teismo prašo nustatyti maksimalų vaiko bendravimą su tėvu. Tokiu atveju, vaikas galės bendrauti su tėvu, atsižvelgiant į savo norą, užimtumą ir dienos režimą. Ieškovė teikdama ieškinį nurodė, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje nustatytas 708,40 Eur (atskaičius mokesčius) minimalios mėnesinės algos dydis, be to, vaikui mokama 96,25 eurų išmoka, todėl šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 306 Eur per mėnesį iki sūnaus R. S. pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2022 metų balandžio mėnesio sutuoktiniai gyvena atskirai ir šiuo laikotarpiu atsakovas savo nepilnamečiui vaikui išlaikymo neteikė, įvertinus, kad 2022 metais Lietuvoje buvo nustatytas 468,00 eurų (atskaičius mokesčius) minimalios mėnesinės algos dydis ir iki 2022 m. birželio 1 d. vaikui buvo mokama 73,50 Eur išmoka, o nuo 2022 m. birželio 1 d. buvo mokama 80,50 eurų išmoka, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. S. 1.751,00 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 metų balandžio mėnesio iki 2022 metų gruodžio mėnesio. Pasak ieškovės, atsakovo A. S. vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės, įgytos po šalių santuokos sudarymo: automobilis SEAT, identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir motoroleris KEEWAY F-ACT (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis SEAT yra sugadintas autoįvykio metu ir jo rinkos vertė yra nulinė, o motorolerio KEEWAY rinkos vertė, ieškovės vertinimu, yra 2000,00 Eur. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo šias transporto priemones pripažinti Atsakovo A. S. asmeninė nuosavybe, nepriteisiant jai iš atsakovo jokios piniginės kompensacijos. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovui asmeninė nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiame bute yra deklaruota ieškovės bei šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Iki 2022 metų balandžio mėnesio šiame bute šeima gyveno kartu. Siekiant užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą, ieškovė pastaruoju metu nedirba, augina mažametį vaiką, jokio nekilnojamojo turto neturi, kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti, neturi. Pareiga pasirūpinti vaiko gyvenamąja patalpa yra abiejų tėvų, o ne vien tik ieškovės. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo nustatyti jai su nepilnamečiu vaiku R. S. uzufruktą į butą, asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. S., kurio bendras plotas 50,53 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kol šalių nepilnametis sūnus R. S. sulauks pilnametystės. Pasisakydama dėl prievolių kreditoriams, ieškovė nurodė, jog jos atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai šiose vykdomosiose bylose: 1) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomasis dokumentas – 2022 m. rugsėjo 21 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas Nr. ((duomenys neskelbtini)), išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 2) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomasis dokumentas – 2021 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas UAB „Legal Balance“; 3) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomasis dokumentas – 2009 m. spalio 6 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 4) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas UAB „Julijanus Inkaso“; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas UAB „Julianus Inkaso“ ir prašo šias prievoles pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Atsakovo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai kitose patikslintame ieškinyje nurodytose vykdomosiose bylose, o taip pat iš atsakovo yra priteisti įsiskolinimai UAB „Ignitis“ bei A. P. ir A. P. Ieškovė teismo prašo šias prievoles pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo jai palikti santuokos metu turėtą pavardę – „S“, kadangi ieškovė nori turėti vieną pavardę su savo nepilnamečiu vaiku, taip pat išvengti su asmens dokumentų keitimu susijusių išlaidų.

3.       Nepavykus atsakovui A. S. įteikti procesinių dokumentų, 2023 m. balandžio 7 d. buvo paskelbta atsakovo paieška. Procesiniai dokumentai (pirminis ieškinys su priedais, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovui A. S. įteikti vykdant paiešką 2023 m. balandžio 20 d. (DOK-68024). Kadangi atsakovas savo faktinės gyvenamosios vietos adreso byloje nenurodė, 2023 m. rugsėjo 11 d. posėdžio metu, nusprendus patikrinti atsakovo blaivumą, A. S. savavališkai pasišalino iš teismo, savo gyvenamosios vietos adreso ir telefono numerio nenurodė, motyvuodamas tuo, kad jie nuolat keičiasi (DOK-150165), atsakovui skirti procesiniai dokumentai (patikslintas ieškinys su priedais) buvo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, per EPP sistemą, atsakovo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir papildomai atsakovui įteiktini viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo byloje nepateikė.

4.       2023 m. balandžio 17 d. byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) išvada dėl pirminio ieškinio (DOK-62543), kurioje nurodoma, jog Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2020 m. lapkričio 21 d., 2021 m. vasario 19 d., 2022 m. gegužės 17 d., 2022 m. rugpjūčio 29 d., 2023 m. vasario 1 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Šeimai nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. taikomas atvejo vadybos procesas BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centre. Tarnybos specialistai apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu buvo nustatyta, jog ieškovė kartu su sūnumis, sugyventiniu ir jo sūnumi gyvena dviejų kambarių bute, kuris, anot ieškovės, yra nuomojamas. Apsilankymo metu namuose buvo palaikoma tvarka, būstas su visais patogumais. Ieškovė nurodė, jog berniukas miega kambaryje su broliu ir įbroliu. Kambaryje yra dvigulė lova, sofa-lova, fotelis, stalas, spinta, sekcija, vaikų daiktai. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu yra bedarbė. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro – apie 340 Eur per mėnesį bedarbio pašalpa, apie 200 Eur per mėnesį socialinė pašalpa, 171,50 Eur per mėnesį vaikų pinigai. Pokalbio metu ieškovė nurodė, kad su atsakovu skyriumi gyvena apie metus laiko. Anot ieškovės, atsakovas išlaikymo vaikui neteikia. Skyriaus specialistė su atsakovu bendravo 2023 m. kovo 24 d. telefonu. Pasak A., jis laikinai gyvena „su moterimi“ ne Vilniaus mieste. Anot jo, artimiausiu metu jis planuoja įsigyti nuosavą būstą. Atsakovas žadėjo informuoti specialistę, kai turės nuolatinę gyvenamąją vietą. A. teigimu, su sūnumi jis šiuo metu nebendrauja, kadangi jam neleidžia ieškovė.

5.       Tarnyba nurodė, jog vaiko nuomonė išklausyta motinai nedalyvaujant, berniukas buvo labai komunikabilus, bendravo drąsiai, į klausimus atsakinėjo noriai. R. nurodė, kad gyvena su mama, broliu E., R. ir su netikru tėvu – A. Tikras tėvas – S., pasak vaiko, gyvena atskirai. Berniukas nurodė, kad su S. gyventi jis nenori, nes „be mamos jam bus liūdna“. R. užsiminė, kad tik norėtų iš S. pasiimti savo žaislinį vairą. R. pasakojo, kad S. „dubasino“ mamą, kai mama stovėjo prie sienos, taip pat sudaužė dvi mašinas – Siat ir Audi. Berniukas prisiminė, kad tėvas jam kartais atnešdavo „kinderių“, tačiau tuomet paprašydavo, kad R. jam paduotų cigarečių, kadangi „tėvas yra aklas ir mato tik siluetus“. Vaiko teigimu, susitikti su tėvu jis nenorėtų, nes „jeigu mama jį duos tėvui, tai mama sau kitą vaiką pagimdys, o jį atiduos tėvui“. Berniuko teigimu, jam tokio dalyko niekas nesakė, tačiau jis „pats tai žino“. Į svečius, pasak R., pas tėtį jis taip pat nenorėtų vykti, kadangi, pasak berniuko, tėtis gali jam „liepti pasilikti pas jį ir mamai neatiduoti“. R. nurodė, kad su mama jis žaidžia, važiuoja pas sesę. Kartais pasipyksta, kadangi jis mamos nesiklauso. Pasak vaiko, mama ir A. jam skaito pasakas. Su E. ir R., anot berniuko, jis sutaria gerai. R. teigimu, drabužius, žaisliukus jam perka mama, kai turi pinigėlių. Taip pat, su mama kartu jie eina apsipirkti į parduotuvę „IKI“, kur perka kiaušinius, mėsytę, žuvytę, limonadą, vandenuką, saldainiukų. Vaiko teigimu, su mama jam gyventi patinka, o bendrauti su tėvu jis nenorėtų.

6.       Pasisakydama dėl ieškinio reikalavimų Tarnyba nurodė, jog ieškovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo į būstą adresu (duomenys neskelbtini), yra pareikštas išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, siekiant užtikrinti nepilnamečio teisę į gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į šiuo metu byloje esančią medžiagą, vaiko amžių, sūnaus išsakytą nuomonę, manytina, kad ieškovė galimai tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, stengiasi atliepti jo poreikius, berniukas su atsakovu šiuo metu santykio nepalaiko, todėl Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio R. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina I. S.. Tarnyba 2024 m. gruodžio 4 d. byloje pateikė išvadą dėl patikslinto ieškinio (DOK-181688), kurioje nurodė, jog palaiko savo į bylą pateiktą pirminę išvadą ir patikslina, jog ieškovės prašomas nustatyti tėvo vaikui teikiamo išlaikymo dydis po 306 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į visuotinai žinomas aplinkybes apie pragyvenimo Lietuvoje lygį, taip pat teismų praktikoje suformuotą orientacinį vaikui tiektino išlaikymo dydį (pusė neto minimalios mėnesio algos) galėtų būti pakankamas būtiniems kasdieniams R. poreikiams tenkinti. Pateikdama patikslintą išvadą Tarnyba informavo, jog 2024 m. rugsėjo 26 d. atliko R. situacijos vertinimą, nagrinėdama atsakovo pranešimą dėl to, jog ieškovė nuteikinėja sūnų prieš jį, o motinos sugyventinis vartoja alkoholį bei prieš vaiką smurtauja. Aiškinantis aplinkybes R. apie motiną ir jos sugyventinį atsiliepė tik teigiamai, išsakė, jog namuose jo niekas neskriaudžia, tuo tarpu kalbėdamas apie tėvą, vaikas nurodo jo bijantis, su tėčiu bendrauti norėtų tik tada, jei mama šalia būtų, o jei be mamos, tada slėptųsi nuo tėčio. Vaiko situacijos vertinimo metu taip pat nustatyta, kad tėvas su R. nebendrauja ir ryšio nepalaiko metus laiko ir nors tėvas išsako, jog su sūnumi bendrauti nori, kaltina vaiko motiną dėl trukdymo palaikyti santykius su sūnumi, visgi specialistams bandant su tėvu aptarti galimus situacijos sprendimo būdus, vyras nuoširdaus suinteresuotumo ir pasiryžimo nedemonstruoja, nėra nusiteikęs bendradarbiauti su šeimos pagalbos specialistais, net negali nurodyti savo gyvenamosios vietos. 2024 m. rugsėjo 27 d. įvyko I. S. atvejo vadybos posėdis, kurio metu atvejo vadybos specialistai nurodė, jog paslaugų gavėjos šeima aktyviai bendradarbiauja su pagalbą teikiančiais specialistais, informuoja apie pokyčius šeimoje, yra pasiekiama telefonu bei sudaro galimybes apsilankyti namuose. I. S. atsakingai vykdo pagalbos plane šeimai numatytus uždavinius, tinkamai rūpinasi šeimoje augančiais vaikais. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. R. pradėjo mokytis Vilniaus savivaldybės (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Darbo su šeima metu pastebėta, kad motina vasaros atostogų metu ruošė vaiką ugdymo procesui. R. su mama atlikdavo trumpas užduotėles, mokėsi skaitymo bei rašymo pradmenų. Berniukas yra atviras, puikiai reiškia savo mintis, žingeidus, mėgsta dėmesį. Socialinei darbuotojai vaikas teigia, kad norėtų lankyti arba futbolą arba krepšinį. Paslaugų gavėja planuoja užtikrinti vaikui turiningą laisvalaikį, kai bus paskelbtas nuolatinis pamokų tvarkaraštis, vaikas taip pat registruotas „Lego“ būrelyje. 2024 m. rugsėjo 16 d. paslaugų gavėja informavo, kad R. S. prie mokyklos buvo sustabdęs tėvas A. S., kuris norėjo, kad berniukas susipažintų su jo sugyventinės vaikais. R. teigimu, jis išsigando ir niekur su tėčiu nenorėjo eiti.

7.       2023 m. kovo 9 d. trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI prie FM), pateikė byloje atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog I. S. 2023 m. kovo 9 d. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, valstybės biudžetui skolinga 23,00 Eur baudų už administracinius nusižengimus. A. S. 2023 m. kovo 9 d. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, valstybės biudžetui skolingas 1.618,77 Eur baudų už administracinius nusižengimus ir 4,00 Eur žemės mokesčio. Pagal Antstolių informacinės sistemos 2023 m. kovo 9 d. duomenis, I. S. atžvilgiu užvestos 4 vykdomosios bylos dėl 112,76 Eur išieškojimo valstybės naudai. Pagal Antstolių informacinės sistemos 2023 m. kovo 9 d. duomenis, A. S. atžvilgiu užvestos 6 vykdomosios bylos dėl 1.648,20 Eur išieškojimo valstybės naudai. VMI prie FM neprieštarauja I. S. ir A. S. santuokos nutraukimui (DOK-40959).

8.       2024 m. lapkričio 18 d. trečiasis asmuo AB Vilniaus šilumos tinklai pateikė byloje atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog trečiasis asmuo neprieštarauja patikslinto ieškinio nuostatoms, kurios susijusios su atsakovo A. S. įsipareigojimais AB Vilniaus šilumos tinklai, t. y., kad visi finansiniai įsipareigojimai, susidarę trečiajam asmeniui AB Vilniaus šilumos tinklai, lieka atsakovui A. S. (DOK-172496).

9.       2024 m. lapkričio 20 d. trečiasis asmuo UAB ,,Julianus Inkaso‘‘ pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo trečiajam asmeniui nedalyvaujant ir nurodė, jog trečiasis asmuo neprieštarauja, kad patikslintame ieškinyje nurodyti įsiskolinimai liktų asmeniniais įsiskolinimais (DOK-173532).

10.       2024 m. lapkričio 20 d. trečiasis asmuo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad A. S. prievolė Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui po santuokos nutraukimo būtų pripažinta asmenine atsakovo prievole (DOK-174121).

11.       Tretieji asmenys UAB Legal Balance, A. P., A. P., UAB Ignitis, UAB Naujininkų ūkis, UAB CONLEX, UAB TOMADAS atsiliepimų į patikslintą ieškinį byloje nepateikė, į byloje paskirtus teismo posėdžius neatvyko, todėl civilinė byla išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

12.       Trečiasis asmuo E. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi pašalintas iš bylos.

13.       Teismo posėdžių metu ieškovė I. S. pareikštą patikslintą ieškinį palaikė pilnai ir prašė tenkinti jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė pasisakė dėl kiekvieno iš pareikštų ieškinio reikalavimų.

14.       Atsakovas A. S. į parengiamąjį teismo posėdį vykusį 2023 m. rugsėjo 11 d. atvyko, tačiau teismui kilus abejonių dėl atsakovo blaivumo, buvo iškviesti policijos pareigūnai atsakovo blaivumui nustatyti, tačiau atsakovas nesulaukęs policijos pareigūnų iš teismo posėdžių salės savavališkai pasišalino, savo gyvenamosios vietos adreso ir telefono numerio nenurodė, motyvuodamas tuo, kad jie nuolat keičiasi (DOK-150165), atsakovui skirti procesiniai dokumentai, įskaitant ir šaukimus į byloje paskirtus teismo posėdžius, buvo siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, per EPP sistemą, atsakovo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir papildomai atsakovui įteiktini viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas į 2024 m. gruodžio 5 d. teismo posėdį neatvyko, todėl civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl santuokos nutraukimo bei faktinio gyvenimo skyrium pradžios

15.       Iš teismui pateikto šalių santuokos liudijimo nustatyta, jog ieškovė I. S. (iki santuokos turėta pavardė „L.“) ir atsakovas A. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 6, 117).

16.       Ieškovė tiek teismui pateiktame pirminiame ieškinyje, tiek ir patikslintame ieškinyje nurodė, jog, atsakovui pavartojus smurtą ieškovės sūnaus atžvilgiu, nuo 2022 m. balandžio 30 d. šalys gyvena atskirai.

17.       Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnio 1 dalis numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog atsakovas nuolatos naudojo smurtą, išgėrinėdavo, ne kartą buvo išvijęs posūnį iš namų, todėl ieškovė slapta nuo sutuoktinio 2022 m. vasario mėnesį išsinuomojo nedidelį butą tam, kad jame galėtų apsigyventi jos sūnus, o pati ieškovė grįždavo į bendrus su atsakovu namus, kadangi A. S. grasino, kad neatiduos jai šalių sūnaus R. Pasak ieškovės, A. S. 2022 m. balandžio 23 d. panaudojo smurtą prieš ieškovės sūnų E. Dėl šių įvykių atsakovas buvo gydytas, tuomet ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi R. iš šeimos gyvenamosios vietos išsikraustė į nuomojamą būstą. Ieškovė nurodė, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2022 m. balandžio 30 d. ir nuo šios dienos prašė teismo taikyti teisines pasekmes, atsakovas byloje atsiliepimo nepateikė. Prieštaravimų dėl šio reikalavimo nepareiškė, o bendraudamas su Tarnybos atstovais patvirtino, jog sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, o jis gyvena su moterimi ne Vilniaus mieste.

19.       Šios nustatytos aplinkybės, o taip pat ir 2023 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės apie šalių faktinį gyvenimą skyrium po 2022 m. balandžio 23 d. įvykių, įskaitant E. S. parodymus (tomas 3, e. b. l. 105-119), leidžia teismui daryti išvadą, jog bendras šalių gyvenimas faktiškai pasibaigė nuo 2022 m. balandžio 30 dienos ir nuo šios dienos taikyti sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes (CK 3.67 straipsnio 1 dalis).

20.       Šis faktinio santuokos iširimo momentas yra svarbus sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nes vadovaujantis teismų praktika, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2121-467/2015). Taigi, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, negali būti vadovaujamasi į bylą pateiktais įrodymais apie tai, kokie šalių susiklostė jau po faktinio santuokos iširimo.

21.       Nustačius šalių santuokos iširimo momentą, spręstina dėl kokių priežasčių santuoka iširo.

22.       CK 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015, 2016 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017 ir kt.).

23.       Ieškovė paaiškino, jog atsakovo kaltė pasireiškė tuo, jog atsakovas pradėjo dažnai vartoti alkoholinius gėrimus, pasidarė priešiškas ieškovei, prasidėjo grasinimai naudoti smurtą (taip pat ir ieškovės vaikų iš kitos santuokos atžvilgiu), įžeidinėjimai. Pasak ieškovės, santuokos metu atsakovas vartojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, o 2022 metų balandžio mėnesį smurtavo prieš nepilnametį posūnį, ieškovės sūnų E. S..

24.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog bendras šalių gyvenimas kartu pasibaigė 2022 m. balandžio 30 d., šalims pradėjus faktiškai gyventi skyrium, nustojus vesti bendrą ūkį, gyventi santuokinį gyvenimą. Šis faktinio santuokos iširimo momentas yra svarbus sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nes vadovaujantis teismų praktika, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2121-467/2015). Taigi, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, negali būti vadovaujamasi šalių paaiškinimais ir kitais į bylą pateiktais įrodymais apie tai, kokie šalių susiklostė jau po faktinio santuokos iširimo, t. y., po 2022 m. balandžio 30 d.

25.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (2010 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi, teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes (2017 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017).

26.       Pagal CPK 176 straipsnio 1dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (2013 m. liepos 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

27.       Nagrinėjamu atveju, išklausius bylos nagrinėjimo teisme metu duotų ieškovės paaiškinimų, ištyrus byloje surinktą rašytinę medžiagą, spręstina, jog byloje surinkti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog dar šalims gyvenant kartu, t. y., iki 2022 m. balandžio 30 d. atsakovas ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, o taip pat vartojo fizinį smurtą ieškovės bei nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kas turėjo tiesioginę įtaką šalių bendro gyvenimo pabaigai ir lėmė šalių santuokos nutrūkimą. Be teismo posėdžio metu duotų ieškovės paaiškinimų, šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, t. y.: 1) 2017 m. birželio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas (jame nustatytos aplinkybės), priimtas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas A. S. buvo pripažintas kaltu 2016 m. rugpjūčio 31 d. (t. y., kiek daugiau nei po 2 savaičių po šalių santuokos sudarymo) vartojęs fizinį smurtą ir sukėlęs fizinį smurtą bei nežymiai sutrikdęs sveikatą ieškovei (sutuoktinei) I. S. bei šeimos nariui, nepilnamečiui posūniui A. S. (tomas 3 e. b. l. 4-10); 2) 2023 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas A. S. buvo pripažintas kaltu 2022 m. balandžio 23 d. panaudojęs fizinį smurtą prieš šeimos narį – savo nepilnametį posūnį E. S. (tomas 3, e. b. l. 105-119). Iš šiame nuosprendyje užfiksuotų liudytojų S. K., A. V., nukentėjusiojo E. S. parodymų spręstina, jog atsakovas iki 2022 m. balandžio 23 d. įvykių ne kartą yra vartojęs alkoholį bei fizinį smurtą tiek ieškovės, tiek ir šeimos narių (vaikų) atžvilgiu.

28.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nenustačius ieškovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo, pripažinus įrodytu atsakovo alkoholio vartojimo faktą, o taip pat fizinio smurto vartojimo ieškovės bei šeimos narių atžvilgiu faktą, sąlygojusį santuokos iširimą, šalių santuoka nutrauktina CK 3.60 straipsnio pagrindu dėl atsakovo A. S. kaltės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y., dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (2008 m. vasario 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Dėl neturtinės žalos dydžio sprendžia teismas, atsižvelgdamas į prašančio šios žalos asmens nurodytas aplinkybes, neturtinės žalos dydis nustatomas taip pat įvertinant aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat nukentėjusio sutuoktinio išgyvenimus dėl kito sutuoktinio elgesio.

30.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, priteisti iš atsakovo 10.000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prašymą ieškovė grindė tuo, jog ieškovė dėl atsakovo veiksmų kentė nuolatinį emocinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, fizinį smurtą, pastovų nesaugumo jausmą, nusivylimą dėl jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, prarado galimybę gyventi šeimoje ir puoselėti šeimos vertybes, taip pat dėl atsakovo nuolatinio persekiojimo ir grasinimų, prarado darbą. Atsakovo elgesys suteikė neigiamų išgyvenimų ir sukėlė neigiamų pasekmių nepilnamečiams vaikams, įskaitant ir bendrą šalių nepilnametį sūnų, kuris atsakovo bijo, prisimena ir ne kartą yra nurodęs, jog tėvas jį muša nuo 4 metų. Dėl tokio atsakovo elgesio bei šio elgesio sukeltų pasekmių ieškovė periodiškai buvo konsultuojama specialistų, 14 kartų konsultuota psichologo, jai ir iki šiol sunku prisiminti ir pasakoti apie patirtus išgyvenimus.

31.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

32.       Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose.

33.       Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, atsižvelgia į: a) šalių santuokos trukmę (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)); b) santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis (šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pasireiškusios nesaikingu alkoholio vartojimu, o taip pat fizinio smurto vartojimu ieškovės bei kitų šeimos narių atžvilgiu); c) ieškovės išgyvenimų pobūdį, sukeltas pasekmes (bylos duomenimis, ieškovė patyrė emocinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir fizinį smurtą); e) šalių turtinę padėtį.

34.       Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus apie patirtus išgyvenimus, ieškovės dvasines kančias dėl atsakovo elgesio, ieškovės reikalavimą dėl 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš atsakovo 1500 Eur sumą, kuri teismo nuomone yra pakankama kompensuoti ieškovei jos patirtus dvasinius išgyvenimus, taip pat atitinka formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose (CK 6.250 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

35.       Ieškovė nurodė, jog po santuokos nutraukimo siekia turėti tą pačią pavardę kaip ir sūnaus, o taip pat siekia išvengti dokumentų keitimo, todėl teismo prašė nutraukiant santuoką jai palikti santuokos metu pavardę – „S.“, atsakovui palikti jo pavardę – „S.“.

36.       Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

37.       Nagrinėjamu atveju šalims turint bendrą vaiką bei atsakovą pripažinus kaltu dėl šalių santuokos nutraukimo, ieškovės pareikštas reikalavimas dėl pavardžių tenkintinas pilnai, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės „S.“, „S.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

38.       Nei ieškovas, nei atsakovė byloje nepareiškė reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio priteisimo. Esant tokioms aplinkybėms, išlaikymas nei vienai iš šalių nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

39.       Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateikto gimimo įrašo kopijos (tomas 1, e. b. l. 10) nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų R. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam teismo sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini). Šalys nuo 2022 m. balandžio 30 d. gyvena skyrium. Bylos duomenimis, šalių nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su motina.

40.       CK 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus. Lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

41.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi ji visapusiškai rūpinasi sūnumi. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog neprieštarauja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, atsižvelgiant į tai, jog nepilnametis vaikas su atsakovu ryšio nepalaiko.

42.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo ir prieštaravimų nepateikė, su sūnumi faktiškai nebendrauja ir ryšio nepalaiko, nuo gimimo juo rūpinasi ieškovė, teismui neturint duomenų, kad vaiko motina netinkamai naudotųsi motinos valdžia, teismas ieškovės pareikštą reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių nepilnamečio sūnaus R. S. gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove I. S. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

43.       Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

44.       Ieškovė teikdama ieškinį nurodė, jog bendravimo tvarkos nustatymas yra nereikalingas, kadangi ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra. Ieškovė nesiekia riboti vaiko bendravimo su tėvu laiko. 2024 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, jog tėvo bendravimui su sūnumi neprieštarauja ir kliūčių nedaro, atsakovui skambinant, sudaro galimybes jam pakalbėti su sūnumi ar pasveikinti su gimtadieniu, tačiau pats sūnus patiria stresą dėl bendravimo su tėvu (pvz., kai tėvas jį neplanuotai aplankė mokykloje, norėdamas supažindinti su dabartinės draugės vaikais). Ieškovė nurodė, jog šiuo metu esant praktiškai nutrūkus tėvo ir sūnaus ryšiui, bendravimas be trečiųjų asmenų būtų neįmanomas, ji pati, dėl konfliktiškų šalių santykių ir bijodama atsakovo, tėvo ir sūnaus bendravime nenorėtų dalyvauti. Ieškovė nurodė, jog yra pateikusi prašymą seniūnijai sudaryti galimybę atsakovui seniūnijos patalpose bendrauti su sūnumi, dalyvaujant tretiesiems asmenims (socialiniams darbuotojams), tačiau atsakovas šia galimybe nesinaudoja. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė bei jos atstovė patikslino prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, nurodydamos, jog teismo prašo nustatyti, jog atsakovas bendrauja su sūnumi 2 (du) kartus per savaitę po 2 (dvi) valandas, dalyvaujant tretiesiems asmenims. Apie pageidaujamą bendravimą su sūnumi jis turėtų pranešti ieškovei iš anksto, t. y., prieš 2 (dvi) dienas ir tuo atveju, jei bendravimo metu būtų patiriama papildomų išlaidų (pvz., apmokamos trečiųjų asmenų dalyvavimo bendravime paslaugos ar kt.,) šios išlaidos turėtų tekti pačiam atsakovui.

45.       Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, tačiau su juo bendravusiems Tarnybos specialistams nurodė, jog su sūnumi nebendrauja, nes ieškovė neleidžia.

46.       CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (2014 m. balandžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (2019 m. balandžio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su abiem savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šias pareigas turi abu tėvai. Teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena iš pagrindinių vaiko teisių. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą.

47.       Pagal bendrąjį Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijos dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio taikymo principą, valstybė, spręsdama globos klausimus, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau šios ribos siaurėja sprendžiant dėl bendravimo nustatymo klausimų (nes egzistuoja pavojus nutrūkti tėvų ir jauno amžiaus vaiko santykiams) (Diamanate and Pelliconi v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, § 175 ir kt.). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

48.       Bylos nagrinėjimo teisme metu išklausius ieškovės paaiškinimų, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, įskaitant ir Tarnybos pateiktą medžiagą (vaiko nuomonės išklausymo akto, pagalbos planų bei situacijos vertinimo anketų duomenis) (tomas 2, e. b. l. 1-62, 131-154), iš kurios nustatyta, jog atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praktiškai nebendrauja, pats vaikas nurodė, jog vienas su tėvu susitikti nenorėtų. Bendraudamas su Tarnybos specialistais, atsakovas taip pat iš esmės pripažino aplinkybę, kad bendravimas su sūnumi nevyksta. Išdėstytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog šiuo metu atsakovo ryšys su nepilnamečiu sūnumi yra ženkliai susilpnėjęs ir pirmiausia yra reikalinga jį atkurti. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog maksimalios tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymas neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Atsižvelgiant į ieškovės prašomą nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, Tarnybos specialistų užfiksuotą šalių nepilnamečio vaiko nuomonę, aplinkybę, jog atsakovas, viena vertus, Tarnybos specialistams deklaravo, jog pageidautų bendrauti su sūnumi, tačiau kita vertus, atsiliepimo byloje nei į pirminį, nei į patikslintą ieškinį nepateikė, savo pozicijos šiuo klausimu neišdėstė, teismui nėra žinomas atsakovo bendravimas su kitais turimais nepilnamečiais vaikais laikas (t. y., ar atsakovas su jais bendrauja, jei taip – kuriuo laiku), o taip pat galimybės bendrauti su šalių nepilnamečiu sūnumi, todėl teismas nustato neženkliai modifikuotą ieškovės siūlomą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su šalių nepilnamečių sūnumi 2 (du) kartus per savaitę be nakvynių, konkretų bendravimo laiką, intensyvumą ir trukmę kiekvieną kartą iš anksto, t. y., ne mažiau, nei prieš 2 (dvi) kalendorines dienas, suderinęs su ieškove. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju pirmiausia yra reikalinga atkurti atsakovo ryšį su sūnumi, su kuriuo tėvas ilgą laiką nebendravo, į šalių nepilnamečio sūnaus amžių bei išsakytą nuomonę dėl bendravimo su tėvu, teismas nustato, jog pirmuose 10 (dešimtyje) tėvo susitikimų su vaiku privalo dalyvauti šalių suderinti tretieji asmenys, atsakovui apmokant su tuo susijusias išlaidas.

49.       Pažymėtina, kad teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Skyrium gyvenantis tėvas/motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikus tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

50.       Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y., esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

51.       CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas seka iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

52.       Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

53.       Nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas klausimas dėl išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimo.

54.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartimi teismas priteisė iš atsakovo A. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. S. mokamą periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslinusi ieškinį teismo prašė priteisti po 306 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

55.       Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

56.       Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

57.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

58.       Ieškovo ieškinys teismui pateiktas 2023 m. sausio 13 dieną. Nuo 2023 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) sudarė 840 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarė apie 633 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta MMA sudaro 924 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarė apie 709 Eur. Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarė 85,75 Eur arba 136,22 Eur tėvams auginantiems 3 vaikus (85,75 Eur +50,47 Eur ), o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur arba 152,90 Eur tėvams auginantiems 3 vaikus (96,25 Eur + 56,65 Eur).

59.        Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina vaikui reikalingo išlaikymo suma, tėvams lygiomis dalimis prisidedant prie vaiko išlaikymo nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. sudarė 274 Eur (633 Eur – 85,75 Eur = 547,25 Eur/2) arba 248 Eur (auginantiems tris ir daugiau vaikų) (633 Eur – 136,22 Eur = 496,78 Eur/2), o 2024 m. sausio 1 d. 306 Eur (709 Eur – 96,25 Eur = 612,37 Eur/2) arba 278 Eur (auginantiems tris ir daugiau vaikų) (709 Eur – 152,90 Eur = 556,10 Eur/2) per mėnesį.

60.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 306 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., 2023 m. sausio 13 d.) iki vaiko pilnametystės.

61.       Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovė turi nepilnametį sūnų E. S., gim. (duomenys neskelbtini) (tomas 2, e. b. l. 5), šalys turi bendrą nepilnametį vaiką R. S. (tomas 1, e. b. l. 10) ir (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra V. S. (tomas 4, e. b. l. 36-37), gimus dukrai, t. y., ieškovei, auginančiai 3 nepilnamečiui vaikus, mokama padidinta išmoka vaikui, kuri skiriama nuo 2023 m. gruodžio mėnesio ir už 2023 m. gruodžio mėnesį faktiškai išmokama 2024 m. sausio mėnesį. Dėl šios priežasties minimali neįrodinėtina išlaikymo suma ieškovei sudarytų po 274 Eur per mėnesį laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir atitinkamai po 278 Eur laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d.

62.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 306 Eur per mėnesį, t. y., prašo priteisti didesnę sumą, nei teismų praktikoje nusistovėjusi minimali neįrodinėtina suma. Dėl šios priežasties ieškovei tenka pareiga pagrįsti tiek ir didesnius, nei minimalūs neįrodinėtini, vaiko poreikius, tiek ir prašomą priteisti 306 Eur per mėnesį išlaikymo sumą.

63.       Bylos duomenimis, nepilnametis R. S., yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir teismo sprendimo priėmimo metu jam yra (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 10). Berniukas specialių sveikatos ar kt. poreikių neturi. Teismo sprendimo priėmimo metu vaikas lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę, lanko ,,Lego‘‘ būrelį (45 Eur per mėnesį). Prieš tai lankė valstybinį lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini).

64.       Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametis sūnus R. lanko valstybinę mokyklą, specialių sveikatos ar kitų poreikių neturi. Pradėjus lankyti 1 klasę buvo patiriamos su mokyklos lankymu susijusios išlaidos, t. y., išlaidos pratyboms (70 Eur), uniformai (50 Eur), mokyklos emblemai (10 Eur). Ieškovė paaiškino, jog šalims pradėjus gyventi skyrium, ji su vaikais persikraustė į nuomojamą būstą, nuo 2024 m. sausio mėnesio gyvena nuomojamame 3 kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio nuomos mokestis sudaro 500 Eur per mėnesį, taip pat papildomai mokami mokesčiai už komunalines paslaugas. Šiame būste iš viso gyvena 4 asmenys; ieškovė, jos draugas ir dukters tėvas bei 3 ieškovės nepilnamečiai vaikai. Įrodymų, pagrindžiančių šias teismo posėdžio metu ieškovės nurodytas išlaidas vaiko išlaikymui I. S. į bylą nepateikė.

65.       2023 m. kovo 6 d. byloje priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria teismas iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, įpareigojant atsakovą išlaikymo sumą sumokėti į ieškovės I. S. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 (dešimtosios) dienos. Duomenų, jog bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas būtų teikęs nepilnamečiui sūnui išlaikymą, įskaitant ir laikiną išlaikymą pagal 2023 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, byloje nėra.

66.       Kaip jau buvo minėta, ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo, didesnė nei minimali neįrodinėtina suma, priteisimo privalėjo pagrįsti tiek ir didesnius, nei minimalūs neįrodinėtini, vaiko poreikius, tiek ir prašomą priteisti 306 Eur per mėnesį išlaikymo sumą, tačiau kartu su ieškiniu I. S. vaiko poreikių patenkinimui patiriamas išlaidan pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Išklausius ieškovės paaiškinimų, ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai viršija teismų praktikoje nusistovėjusią neįrodinėtiną sumą – minimalią mėnesinę algą, kadangi šalių nepilnametis sūnus specialiųjų sveikatos ar kitų poreikių neturi, gyvena nuomojamame būste, lanko valstybinę ugdymo įstaigą, vieną papildomo ugdymo užsiėmimą, todėl teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tiek būtiniesiems, tiek ir papildomiems patenkinti per mėnesį yra reikalinga minimalios mėnesinės algos suma, atskaičius mokesčius, sudaranti apie 633 Eur (2023 metais) ir apie 709 Eur (2024 metais).

67.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2023 m. sausio 1 dienos sudaranti 85,75 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 dienos sudaranti 96,25 Eur. Tėvams, auginantiems tris vaikus, taip pat yra mokama ir papildoma 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, nuo 2023 m. sausio 1 d. sudariusi 50,47 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaranti 56,65 Eur. Tokiu atveju, ieškovei 2023 metais buvo mokama 85,75 Eur išmoka vaikui, o 2023 m. lapkričio 4 d. susilaukus trečio nepilnamečio vaiko, nuo 2024 m. sausio mėnesio (mokama už 2023 m. gruodžio mėnesį) ieškovei mokama padidinta išmoka vaikui, sudaranti 152,90 Eur per mėnesį).

68.       Kaip jau buvo minėta nutarties 58 punkte, kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, todėl teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Dėl šios priežasties, įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus R. S. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga suma apskaičiuotina iš MMA atėmus ieškovės gaunamą išmoką vaikui ir kuri sudaro 547 Eur (633 Eur – 85,75 Eur = 547,25 Eur) laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., 2023 m. sausio 1 d.) iki 2024 m. sausio 1 d. ir 556 Eur (709 Eur – 152,90 Eur = 556,10 Eur) laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d., kurią turėtų skirti abu tėvai. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį.

69.       Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

70.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

71.       Bylos duomenimis, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra sveiki, darbingo amžiaus, jų darbingumas nėra ribotas, neįgalumo nei viena iš šalių neturi, ieškovė be šalių nepilnamečio vaiko turi dar du nepilnamečius vaikus. Ieškovė duodama paaiškinimus, nurodė, jog atsakovas iki santuokos su ieškove yra susilaukęs trijų vaikų, kurių atžvilgu jam neterminuotai apribota tėvo valdžia, tačiau duomenų apie kitus atsakovo turimus vaikus ir jiems tėvo teikiamą išlaikymą, byloje nėra.

72.       Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog viena vertus, atsakovo turimų išlaikytinių skaičius yra didesnis, tačiau tai, kad atsakovas turi ir kitų išlaikytinių, neatleidžia jo nuo pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). 

73.       Bylos duomenimis, ieškovė nuo 2023 m. lapkričio 4 d. yra draudžiama asmens, auginančio vaiką iki trejų metų, draudimu (tomas 5, e. b. l. 92-98). Vadovaujantis viešųjų registrų duomenimis, ieškovė nėra įgijusi nekilnojamojo turto (tomas 5, e. b. l. 82), nuosavybės teise nėra įgijusi transporto priemonių (tomas 4, e. b. l. 179), turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams (tomas 4, e. b. l. 146-176). Ieškovė juridinių asmenų veikloje nedalyvauja (tomas 5, e. b. l. 61).

74.       Vadovaujantis teismo išreikalautais duomenimis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, atsakovas laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. iki 2025 m. birželio 17 d. gauna Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus išmokas (tomas 5, e. b. l. 120). Vadovaujantis viešųjų registrų duomenimis, atsakovas yra įgijęs nekilnojamojo turto – butą/patalpą, adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 5, e. b. l. 83), juridinių asmenų veikloje nedalyvauja (tomas 5, e. b. l. 60), turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams (tomas 5, e. b. l. 1-58).

75.       Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, susiję su iš atsakovo turimais finansiniais įsipareigojimais kreditoriams, nepaneigia jo, kaip tėvo, asmeninės turtinės pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – kitiems atsakovo kreditoriams.

76.       Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog abiejų šalių turtinė padėtis vertintina kaip panaši, sudaranti jiems galimybes lygiomis dalimis prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo.

77.       Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį, byloje nesant duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo sūnui R. S. priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo nepilnamečiui priteisiant išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 274 Eur (547 Eur / 2) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y., nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir po 278 Eur (556 Eur / 2) nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

78.       Į priteistą išlaikymą įskaitytini atsakovo atlikti mokėjimai vykdant 2023 m. kovo 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas.

79.       Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jų poreikius ir jų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

80.       Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė I. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

81.       Pažymėtina, kad vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

82.       Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

83.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2010).

84.       Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pažymėtina, jog kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (2011 m. gegužės 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). 

85.       Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., 2014 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

86.       Ieškovė teikdama ieškinį nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nuo 2022 metų balandžio mėnesio sutuoktiniai gyvena atskirai, į tai, kad atsakovas savo nepilnamečiui vaikui išlaikymo nuo nurodyto laiko neteikė, į tai, kad 2022 metais Lietuvoje buvo nustatytas 468,00 eurų (atskaičius mokesčius) MMA dydis, bei į tai, kad vaikui iki 2022 m. birželio 1 d. buvo mokama 73,50 eurų išmoka, o nuo 2022 m. birželio 1 d. buvo mokama 80,50 eurų išmoka, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. S. 1.751,00 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 metų balandžio mėnesio iki 2022 metų gruodžio mėnesio (((468,00 Eur x 9 mėn.) – (73,50 Eur x 2 mėn.) – (80,50 Eur x 7 mėn.))/ 2).

87.       Bylos nagrinėjimo teisme metu išklausius ieškovės paaiškinimų, ištyrus ir įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, jog ieškovės nurodomu laikotarpiu šalys faktiškai gyveno skyrium. Įrodymų, jog nurodytu laikotarpiu atsakovas būtų prisidėjęs prie šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo, į bylą nepateikta.

88.       Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą grindė MMA kriterijumi, iš šios sumos atimdama gautą išmoką vaikui. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais bei šalių turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo suteikti sūnui 2047,75 Eur dydžio išlaikymą (730 Eur per mėnesį MMA – mokesčiai = (534 Eur x 9 mėn. – (73,50 Eur išmoka vaikui nuo 2022 m. sausio 1 d. x 2 mėn.) – (80,50 Eur išmoka vaikui nuo 2022 m. birželio 1 d. x 7 mėn.)) /2). Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo priteisti mažesnį išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2022 metų balandžio mėnesio iki 2022 metų gruodžio mėnesio, sudarantį 1.751,00 Eur.

89.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei pareikšto reikalavimo dydį, ieškovės reikalavimas pareikšto reikalavimo ribose tenkintinas pilnai, priteisiant iš atsakovo A. S. išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. S. įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2022 metų balandžio mėnesio iki 2022 metų gruodžio mėnesio, sudarantį 1.751,00 Eur.

90.       Ieškovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl uzufrukto nustatymo

91.       CK 3.71 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta, kad tuo atveju, kai gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai iki vaikai sulauks pilnametystės. CK 3.86 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas).

92.       Ieškovė teismo prašė nutraukiant šalių santuoką, nustatyti uzufruktą į atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - gyvenamąją patalpą/butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės. Pareikštą prašymą ieškovė grindė tuo, kad šiuo metu ji su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame būste. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute yra deklaruota ieškovės bei šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta ir šiame bute iki 2022 metų balandžio mėnesio visa šeima gyveno kartu. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu ji augina mažametį vaiką, jokio nekilnojamojo turto ji neturi, kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti, neturi. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teismo prašė nustatyti jai ir šalių nepilnamečiui sūnui R. S. šalių vaikui uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą.

93.       Atsakovas atsiliepimo tiek į byloje pareikštą pirminį ieškinį, kuriame jau buvo suformuluotas šis reikalavimas, nei į patikslintą ieškinį nepateikė. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog pareikštas reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo atitinka šalių nepilnamečio sūnaus interesus.

94.       CK 4.141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog uzufruktas, tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. CK 4.147 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais. Nagrinėjamu atveju įstatymas – CK 3.71 straipsnio 1 dalis, numato galimybę santuokos nutraukimo atveju teismo sprendimu nustatyti uzufruktą į svetimą daiktą, t. y., jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 3.86 straipsnio 2 dalyje). Kasacinis teismas išaiškinęs, jog spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, ar vaiko interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas, neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, ir vaikas gali netekti gyvenamosios vietos, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (2016 m. balandžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-916/2016, nutarties 23–24 punktai; 2014 m. sausio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014, ir joje nurodyta kasacinė praktika).

95.       Teismas, spręsdamas dėl uzufrukto nustatyto pagrįstumo, turi analizuoti šalių turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovas nedirba, gauna Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus išmoką. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris įgytas dovanojimo sutarties pagrindu. Bylos duomenimis, atsakovas turimu butu faktiškai nesinaudoja, Tarnybos specialistams nurodė, jog laikinai gyvena „su moterimi“ ne Vilniaus mieste. Anot jo, artimiausiu metu jis planuoja įsigyti nuosavą būstą. Tuo tarpu ieškovė nuo 2023 m. lapkričio 4 d. augina vaiką iki trejų metų, gauna Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokas, nekilnojamojo turto nėra įgijusi, su ja po šalių santuokos nutraukimo lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus R. S..

96.       Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo, teismas atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) šalys santuokos metu gyveno atsakovui priklausančiame bute, t. y., šis butas buvo šeimos gyvenamoji patalpa, priskirtina šeimos turtui. Nuo 2022 m. balandžio 30 d. šalys gyvena skyriumi ir ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame būste, atsakovas savo faktinės gyvenamosios vietos byloje neatskleidė, tačiau Tarnybos specialistams nurodė, jog laikinai gyvena „su moterimi“ ne Vilniaus mieste. Anot jo, artimiausiu metu jis planuoja įsigyti nuosavą būstą; 2) ieškovė turto asmeninės nuosavybės teise nėra įgijusi, po santuokos nutraukimo ieškovė asmeninės nuosavybės teise neįgyja jokio nekilnojamojo turto; 3) atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį bei jos gaunamas pajamas, ieškovė neturi finansinių galimybių įsigyti savo nuosavo būsto; 3) po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su motina; 4) tėvas su nepilnamečiu vaiku praktiškai nebendrauja, todėl motinai, su kuria lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu; 5) atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, jis neturi galimybės vaiko teisę į būstą užtikinti kitu būdu, pvz., teikdamas didesnio dydžio išlaikymą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovės pareikštas reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo tenkintinas pilnai, nustatant ieškovei I. S. su nepilnamečiu vaiku R. S., uzufruktą į butą, asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. S., kurio bendras plotas 50,53 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iki kol šalių nepilnametis sūnus R. S. sulauks pilnametystės (t. y., iki (duomenys neskelbtini)).

Dėl turto padalinimo

97.       Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu.

98.       Nustačius, jog šalių bendras gyvenimas baigėsi 2022 m. balandžio 30 d., ir būtent nuo šios dienos sutuoktinių turtinėms teisėms taikant teisines pasekmes, dalintinas turtas, kurį sutuoktiniai įgijo nuo santuokos sudarymo (t. y., nuo (duomenys neskelbtini)) iki faktinio gyvenimo skyrium pradžios (t. y., iki 2022 m. balandžio 30 d.).

99.       Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo: 1) transporto priemonę SEAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); 2) motorolerį KEEWAY, F-ACT (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog Automobilis SEAT yra sugadintas autoįvykio metu ir jo rinkos vertė yra lygi nuliui, o motorolerio KEEWAY rinkos vertė, ieškovės vertinimu, yra 2000 Eur. Ieškovė nurodė, jog po santuokos nutraukimo šias transporto priemones prašo pripažinti atsakovo A. S. asmenine nuosavybe.

100.       Atsakovui prieštaravimų dėl tokio turto padalijimo būdo nepareiškus, ieškovės pareikštas reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, po santuokos nutraukimo atsakovui natūra priteisiant transporto priemonę SEAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir motorolerį KEEWAY, F-ACT (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nepriteisiant ieškovei piniginės kompensacijos už atsakovui atitenkančias transporto priemones.

Dėl prievolių kreditoriams

101.       CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija – turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

102.       Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuojama CK trečiosios knygos VII skyriuje. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas).

103.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pateikti teisės taikymo išaiškinimai, kas yra laikoma bendromis (dalinėmis arba solidariosiomis) ir asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio kriterijus. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialioji įstatymo norma) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Solidarioji sutuoktinių prievolė taip pat neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis), jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

104.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 58 punktas).

105.       Bendros sutuoktinių prievolės reiškia skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetą. CK 6.5 straipsnyje nustatyta skolininkų daugeto taisyklė: jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų numatytais atvejais, taip pat, kai prievolės dalykas yra nedalus.

106.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 taip pat išaiškinta, kad sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra bendra (solidarioji ar dalinė) ar asmeninė.

107.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., 2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019 45 punktą). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (2017 m. gegužės 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017, 34 punktas; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 20 punktas; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019, 45 punktas).

108.       Sprendžiant dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo vadovaujamasi CPK 185 straipsnio nuostatomis, tačiau kreditoriaus, siekiančio, kad prievolė būtų vykdoma iš bendro turto, galimybės įrodyti kito sutuoktinio bendrus veiksmus ar sutikimą sudarant paskolos sutartį yra labai ribotos, nes jis dažniausiai niekaip nėra susijęs kitais santykiais su sutuoktiniais, todėl apie paskolos panaudojimą šeimos reikmėms gali spręsti tik iš jo turimų dokumentų ir duomenų. Dėl to tokiu atveju patikimesniais įrodymais laikytini ne šalių paaiškinimai, o pateikti rašytiniai įrodymai (2019 m. balandžio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019 20 punktas; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019 47 punktas).

109.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi neįvykdytų skolinių įsipareigojimų šiems kreditoriams: 1) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolis S. M., vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini); 2) UAB „Legal Balance“, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolis S. M., vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. L., vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini), SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini); 4) UAB „Julijanus Inkaso“, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolis S. M., vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

110.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi neįvykdytų skolinių įsipareigojimų šiems kreditoriams: 1) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S., vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 2) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 3) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 4) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 5) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 6) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas UAB „Ignitis“; 7) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas UAB „Naujininkų ūkis“; 8) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini)m Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas AB „Vilniaus šilumos tinklai“; 9) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija; 10) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas I. S.; 11) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas UAB „Conlex“; 12) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas UAB „Tomadas“; 13) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras; 14) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija; 15) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija; 16) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija; 17) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas AB „Vilniaus šilumos tinklai“; 18) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija; 19) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija; 20) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas, išieškotojas I. S.; 21) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Regionų administracinio teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija; 22) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija; 23) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė N. Š.-S, vykdomasis dokumentas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija; 24) UAB „Ignitis“ pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 25) A. P. ir A. P. pagal (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo patvirtinta sudaryta taikos sutartis.

111.       Nagrinėjamu atveju didžioji dalis išieškojimų kreditorių naudai yra vykdomi VMI Aar teismo išduotų vykdomųjų dokumentų bei teismo įsakymų pagrindu. Vykdomieji dokumentai buvo išduoti bylose, kuriose buvo sprendžiamas įsiskolinimo iš ieškovės ar atsakovo priteisimo klausimas ar klausimas dėl baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus paskyrimo. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos Liteko bei antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, nustatyta, jog kreditorių naudai priteisus įsiskolinimus, šiems buvo išduoti vykdomieji dokumentai ir jie kreipėsi į nurodytus antstolius dėl priteistų sumų išieškojimo iš to sutuoktinio, iš kurio įsiskolinimas buvo priteistas. Nei vienas iš kreditorių nepareiškė prieštaravimų dėl patikslintame ieškinyje ieškovės nurodytų prievolių pobūdžio, o taip pat nebuvo pareikšta jokių reikalavimų dėl prievolės(-ių) pripažinimo solidaria(-iomis).

112.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, o taip pat byloje nesant ginčo dėl prievolių kreditoriams pobūdžio ir tolimesnio vykdymo, teismas ieškovės patikslintą ieškinį šioje dalyje tenkina pilnai, ieškovės asmeninėmis prievolėmis pripažindamas tas prievoles, kurios yra išieškomos iš I. S., o atsakovo asmeninėmis prievolėmis pripažindamas tas prievoles, kurios yra išieškomos iš A. S..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

113.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

114.       Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, t. y., 92 proc. (ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 100 proc. + ieškovės reikalavimas dėl faktinio gyvenimo skyrium pradžios tenkintas 100 proc. + ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas 15 proc. + reikalavimas dėl pavardžių tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 91 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl prievolių kreditoriams pobūdžio nustatymo tenkintas 100 proc.).

115.       Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Ji buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis 2024 m. gruodžio 5 d. pažyma, valstybės naudai priteistinas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 575,42 Eur (DOK-183181).

116.       Ieškovės ieškinį patenkinus 92 proc., iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 529,39 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (575,42 Eur x 92 proc.)

117.       Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 75 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (278 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) ir 39,40 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo (1751 Eur x 3 proc. x 75 proc.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

118.       2023 m. kovo 6 d. nutartimi teismas byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo A. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. S. mokamą periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, 2023 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino atsakovo išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo yra panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ir teismo sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai.

119.       2023 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įrašas viešame registre dėl atsakovui A. S., asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - patalpos/buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, nustatant, kad ribojimas taikomas iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įsiteisėjimo. 2023 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės I. S. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo A. S. kaltės.

Priteisti ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y., nuo 2022 m. balandžio 30 dienos.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. S. palikti santuokinę pavardę ,,S“, atsakovui A. S. palikti pavardę „S“.

Šalių nepilnamečio sūnaus R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią atsakovas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su šalių nepilnamečiu sūnumi R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 (du) kartus per savaitę be nakvynių, konkretų bendravimo laiką, intensyvumą ir trukmę kiekvieną kartą iš anksto, t. y., ne mažiau, nei prieš 2 (dvi) kalendorines dienas, suderinęs su ieškove I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pirmuose 10 (dešimtyje) tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susitikimų su nepilnamečiu sūnumi R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) privalo dalyvauti šalių suderinti tretieji asmenys, atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apmokant su tuo susijusias išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y., nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir po 278 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 10 (dešimtos) dienos pervedant į Ieškovės I. S. nurodytą sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.751,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt vieno euro) išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 metų balandžio mėnesio iki 2022 metų gruodžio mėnesio.

Paskirti ieškovę I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimo) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufruktą į butą, asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. S., kurio bendras plotas 50,53 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iki kol šalių nepilnametis sūnus R. S. sulauks pilnametystės (t. y., iki (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti, jog po santuokos nutraukimo atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis SEAT, identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir motoroleris KEEWAY F-ACT (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neišmokant ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginės kompensacijos.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo šios prievolės:

1. prievolė trečiajam asmeniui UAB Legal Balance, įmonės kodas 302528679, antstolio S. M. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra vykdomas 184,75 Eur išieškojimas iš skolininkės I. S., išieškotojo UAB Legal Balance naudai, išieškojimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini);

2. prievolės trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, antstolio S. M. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas 23 Eur išieškojimas iš skolininkės I. S., išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, išieškojimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir antstolės N. L. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas 17,38 Eur išieškojimas iš skolininkės I. S., išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, išieškojimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) SĮ ,,Susisiekimo paslaugos‘‘ nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini);

3. prievolė trečiajam asmeniui UAB ,,Julianus Inkaso‘‘, įmonės kodas 300115639, antstolio S. M. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas 337,08 Eur išieškojimas iš skolininkės I. S., išieškotojo UAB Julianus Inkaso naudai, išieškojimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini);

yra asmeninės ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės, vykdomos iš asmeninio atsakovo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo šios prievolės:

1. prievolė tretiesiems asmenims A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą taikos sutartį;

2. prievolės trečiajam asmeniui UAB ,,Ignitis‘‘, įmonės kodas 303383884, antstolės N. Š.-S esančioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas 124,42 Eur išieškojimas iš skolininko A. S., išieškotojo UAB ,,Ignitis‘‘ naudai, išieškojimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

3. prievolė trečiajam asmeniui UAB ,,Naujininkų ūkis‘‘, įmonės kodas 121458016, antstolės N. Š.-S žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas 725,77 Eur išieškojimas iš skolininko A. S., išieškotojo UAB ,,Naujininkų ūkis‘‘ naudai, išieškojimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini);

4. prievolės trečiajam asmeniui AB Vilniaus šilumos tinklai, įmonės kodas 124135580, antstolės N. Š.-S žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas 690,13 Eur išieškojimas iš skolininko A. S., išieškotojo AB Vilniaus šilumos tinklai naudai, išieškojimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas 614,5 Eur išieškojimas iš skolininko A. S., išieškotojo AB Vilniaus šilumos tinklai naudai, išieškojimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini);

5. prievolė UAB ,,CONLEX‘‘, įmonės kodas 302538171, antstolės N. Š.-S žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas 266,91 Eur išieškojimas iš skolininko A. S., išieškotojo UAB ,,CONLEX‘‘ naudai, išieškojimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini);

6. prievolė UAB ,,TOMADAS‘‘, įmonės kodas 302308932, antstolės N. Š.-S žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas 2758,2 Eur išieškojimas iš skolininko A. S., išieškotojo UAB ,,TOMADAS‘‘ naudai, išieškojimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini);

7. prievolė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291, antstolės N. Š.-S žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas 4326,68 Eur išieškojimas iš skolininko A. S., išieškotojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras naudai, išieškojimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini);

8. prievolės trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, antstolės N. Š.-S žinioje esančiose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai;

yra asmeninės atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės, vykdomos iš asmeninio atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 114,40 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų) žyminio mokesčio.

Žyminio mokesčio sumos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 529,39 Eur (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus 39 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630). Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2023 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas, panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ir teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo leisti vykdyti skubiai.

2023 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, VĮ ,,Regitra“, VĮ „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                        Renata Jocienė