Civilinė byla Nr. e2A-547-856/2020

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25425-2019-9

              Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.3.1;

               3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (        S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. G. (N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1341-1080/2020 pagal ieškovės D. G. (N.) ieškinį atsakovei Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai - Sinodui dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. G. (N.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovę Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčią – Sinodą su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi nustatęs, jog šalys 2013 m. liepos 18 d. Panaudos sutarties 4.2 punktu išreiškė valią ginčus spręsti Lietuvos arbitražo teisme pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso kodeksą, arbitražinė išlyga yra nenuginčyta ir galiojanti šalims, paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtu.

3.       Atsakovė teismui pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovės 1 400 Eur jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai – Sinodui iš ieškovės D. N. (G.) 1 400 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas.

5.       Teismas vertino, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė ieškovės veiksmai įvertinant tai, jog būtent ieškovė inicijavo šios bylos iškėlimą, nors jai buvo žinomos aplinkybės apie galiojančią arbitražinę išlygą, taip pat apie Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1310-852/2019, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartis, kur taip pat buvo sprendžiama dėl tos pačios arbitražinės išlygos. Tuo tarpu atsakovas tinkamai vykdė pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, į bylą teikė kitus procesinius dokumentus, konsultavosi su teisininkais ir rinko bylai reikalingus įrodymus tiek prieš pateikiant atsilepimą, tiek prieš rengiantis bylos nagrinėjimui parengiamajame teismo posėdyje, o parengiamajame teismo posėdyje atsakovas buvo atstovaujamas advokato. Šiame kontekste teismas sprendė, jog atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra būtinos bei pagrįstos.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovas, pateikdamas teismui atsiliepimą, buvo suformulavęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Sąskaita už teisines paslaugas atsakovui buvo išrašyta 2019 m. gruodžio 31 d., ieškovė su ja yra susipažinusi. Teismas nerado pagrindo abejoti, jog atsakovo sąskaita už teisines paslaugas buvo apmokėta po 2020 m. sausio 9 d. nutarties priėmimo, dėl negalėjimo numatyti, kada baigsis bylos nagrinėjimas bei tam tikrų atsakovo finansinių sunkumų (užsibaigus bylos nagrinėjimui neturėjo pakankamai lėšų sąskaitai apmokėti; buvo derinami skolų/permokų likučiai; uždaromi finansiniai metai), įvertinant tai, kad atsakovas yra Bažnyčia, išlaikoma iš tikinčiųjų surinktų lėšų. Be to, teismas įvertino ir tai, kad sąskaitą už teisines paslaugas atsakovas apmokėjo per pakankamai trumpą laiką po bylos išnagrinėjimo (2020 m. sausio 9 d. priimta teismo nutartis, kuri įsiteisėjo 2020 m. sausio 20 d., o sąskaita apmokėta 2020 m. sausio 28 d.). Teismas vertino, kad išdėstytos aplinkybės, nesudaro pagrindo paneigti atsakovo teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Teismas nurodė, jog atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus – 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitą už teisines paslaugas APSM N. (duomenys neskelbtini); ataskaitą apie suteiktas teisines paslaugas – suma 1 400 Eur bei 2020 m. sausio 28 d. mokėjimo pavedimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktos ataskaitos teismas nustatė, kad išlaidos paskaičiuotos už (i) rašytinių paaiškinimų - prašymo dėl termino atsiliepimui į ieškovės ieškinį pateikti pratęsimo projekto parengimą – 50 Eur; (ii) atsiliepimo į ieškovės ieškinį ir prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą projektų parengimą – 1 250 Eur; (iii) paruošiamuosius veiksmus bylos nagrinėjimui 2020 m. sausio 7 d. parengiamajame teismo posėdyje – 100 Eur. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatavo, kad atsakovo patirtos išlaidos neviršija nustatytos maksimalios už tokias paslaugas priteistinos sumos, todėl, tenkindamas atsakovo prašymą, priėmė papildomą sprendimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė D. G. (N.) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti bei žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.       Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė nepažeidė dokumentų į bylą pateikimui nustatytų terminų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, tačiau jos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ši taisyklė yra išaiškinta ir kasacinio teismo praktikoje (žr. c. b. Nr. 3K-3-35-248/2016, 3K-3-207/313/2015), kurioje formuojama jurisprudencija, kad teisė gauti bylinėjimosi išlaidas egzistuoja, bet tik tada, kai jas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti laiku, išimtis daroma nebent nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė, priešingai, ne tik kad nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo, kaip šalių prievolę yra suformavęs kasacinis teismas, t. y. iki nutarties priėmimo dienos 2020 m. sausio 9 d., bet netgi jų nepateikė ir iki nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2020 m. sausio 20 d. Dokumentai pateikti tik 2020 m. sausio 28 d. Atsakovė terminą pateikti dokumentus praleido net 19 dienų nuo tada, kai buvo priimta nutartis, ir netgi 8 dienas po to, kai nutartis jau buvo įsiteisėjus. Tokių terminų praleidimas negali būti laikytinas neženkliu, priešingai, nei papildomame sprendime nurodė teismas.

8.2.       Teismas papildomą sprendimą priėmė vadovaudamasis nepagrįstais argumentais dėl sunkios atsakovės finansinės padėties. Teismo teiginiai yra deklaratyvūs ir negali būti laikytini įrodymais, pagrindžiančiais atsakovės argumentus dėl sunkios finansinės padėties, nes jų pagrįstumo neįrodinėjo net ir pati atsakovė pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vien iš viešai prieinamos informacijos apie juridinius asmenis, pateikiamos www.rekvizitai.lt, matoma, kad atsakovas nuo 2015 m. gegužės mėnesio nėra turėjęs didesnės nei 3 Eur skolos už socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Atsakovui nuosavybės teise priklauso net septyni automobiliai, nors įmonėje dirba du darbuotojai. Tai pagrindžia, kad atsakovo finansinė padėtis nėra sunki.

8.3.       Atsakovas argumentų apie piniginių lėšų neturėjimą nei parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose, nei parengiamojo teismo posėdžio metu nebuvo išsakęs - argumentai apie neva sunkią materialinę padėtį buvo išdėstyti tik prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nesant jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Tas argumentas, kad atsakovas yra bažnyčia, išlaikoma iš tikinčiųjų lėšų, buvo uždarinėjami finansiniai metai, dar nereiškia prezumpcijos, jog jam turėtų būti taikomas išimtinis nei kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims galiojantis teisinis reguliavimas.

8.4.       Vien tik deklaratyvūs teiginiai apie sunkią finansinę padėtį, šių nepagrindžiant jokiais įrodymais, laikytini piktnaudžiavimo procesu priemone, sukuriant teisinį netikrumą ir neapibrėžtumą sprendžiant procesinius klausimus, tarp jų ir klausimus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų priteisimu.

8.5.       Nepaisant aplinkybės, kad atsakovas pažeidė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą, net neprašė jo atnaujinti, tačiau teismas neatsižvelgė ir į šią aplinkybę. Atsakovas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tokio prašymo nekėlė, tačiau akcentavo, kad viso proceso metu konsultavosi su teisininkais, todėl negalima teigti, kad jis galėjo nežinoti šios pareigos.

8.6.       Įstatymų leidėjas, reglamentavęs teismo nutartims taikomą reguliavimą, nėra numatęs galimybės, kad dėl nutartimi sprendžiamų/išspręstų klausimų gali būti priimamas papildomas sprendimas. Net jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad teismas turėjo procesinę teisę priimti papildomą procesinį dokumentą, dėl nutarties galėjo priimti tik papildomą nutartį, o ne papildomą sprendimą. Byloje priėmus papildomą nutartį, o ne papildomą sprendimą, keičiasi ir procesinio dokumento apskundimo tvarka. Dėl papildomos nutarties gali būti paduodamas atskirasis, o ne apeliacinis skundas.

8.7.       Teismas, priimdamas papildomą sprendimą, nesuteikė ieškovei galimybės pateikti poziciją dėl atsakovo pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. ieškovei nebuvo suteikta galimybė atsiliepti į atsakovo prašymą. Šalys turi vienodas galimybes būti išgirstos procese, tačiau šiuo atveju teismas nepagrįstai ignoravo tokią ieškovės teisę.

9.       Atsakovas Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – Sinodas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, kadangi 2020 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, ieškovė nepagrįstai siekia suniveliuoti situacijas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, su situacija, kai byla yra išnagrinėjama priimant teismo sprendimą dėl ginčo esmės. Atsakovas pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, o ne kokio nors kito pobūdžio procesinį dokumentą/prašymą, kaip tą nepagrįstai nurodo ieškovė. Atsakovas neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, atitinkamai buvo siekiamą šį klausimą išspręsti taikant papildomo sprendimo institutą, kaip tai yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017; ir kt.). Atsakovas, nepraleisdamas CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, iškėlė klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

9.2.       Byloje įvyko tik pirmasis parengiamasis posėdis (2020-01-07), kurio metu priimta protokoline nutartimi teismo buvo nutarta atidėti parengiamąjį teismo posėdį be datos, klausimą dėl bylos sustabdymo išspręsti rašytinio proceso tvarka 2020 m. sausio 9 d. Tuo tarpu 2020 m. sausio 9 d. nutartimi teismas apskritai nutarė palikti ieškinį nenagrinėtą, nebesvarstant klausimo dėl bylos sustabdymo. Vien numatyto spręsti klausimo pobūdis suponavo tai, kad procesas tikėtinai bus tęsiamas toliau. Bylos nagrinėjimas iš esmės, su kuriuo siejamas prašymo atlyginti atstovavimo išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų pateikimo vėliausias momentas, ne tik nebuvo pasibaigęs, ši stadija iš viso nebuvo pasiekta (prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų šalys gali teikti iki baigiamųjų kalbų). Tai reiškia, kad šalys ir po 2020 m. sausio 7 d. parengiamojo posėdžio dar turėjo teisę teikti teismui prašymus ir įrodymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

9.3.       Atsakovas, teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, pažymėjo, kad jis nenumatė, jog bylos nagrinėjimas pasibaigs teismui priėmus 2020 m. sausio 9 d. nutartį (ko, beje, nenumatė ir pati ieškovė, kadangi irgi nebuvo spėjusi pateikti atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų). Nors atsakovas dar iki 2020 m. sausio 7 d. parengiamojo posėdžio buvo gavęs 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitą už patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau neturėjo pakankamai piniginių lėšų šiai sąskaitai už teisines paslaugas apmokėti nei iki parengiamojo posėdžio, nei iki numatytos rašytinio nagrinėjimo datos. Galimybės apmokėti sąskaitą atsirado tik 2020 m. sausio 28 d. ir tas buvo nedelsiant padaryta. Metų pabaigai buvo derinami skolų (permokų) likučiai, mokėtinos sumos, uždaromi finansiniai metai ir kt.

9.4.       Prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo atsakovas papildomai atkreipė teismo dėmesį į tai, kad šis atsakovo prašymas yra reiškiamas visų tikinčiųjų interesais, kadangi Bažnyčia yra išlaikoma tikinčiųjų suaukotomis lėšomis, todėl svarbu išieškoti visas priklausančias sumas, kad būtų kuo labiau užtikrintas tikinčiųjų ir kartu viešasis interesas. Atsakovo į bylą pateiktame atsiliepime į ieškovės ieškinį buvo itin plačiai pasisakyta apie sunkią Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos finansinę padėtį, kuri susidarė būtent ieškovei kartu su kitais asmenimis neteisėtai užvaldžius vertingiausią bažnytinį nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu dėl savalaikių įsipareigojimų vykdymo SODRAI, dėl automobilių ir dviejų darbuotojų santykio nurodo, jog šios aplinkybės neturi nieko bendro su atsakovo finansinės būklės įvertinimu arba traktavimu, kad ji yra gera arba bloga.

9.5.       Aplinkybės, jog atsakovas, turėdamas teisę pateikti išlaidas pagrindžiančius įrodymus po teismo nutarties ieškinį palikti nenagrinėtu ir prašyti teismo priimti papildomą sprendimą, šia teise pasinaudojo, nelaikytinos netinkamu atsakovo procesiniu elgesiu ar juolab piktnaudžiavimo procesu priemone.

9.6.       Įstatymas numato pareigą apie teismo posėdžio datą, vietą, laiką ir teismo sudėtį pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka tik tokiu atveju, kai byla rašytinio proceso tvarka nagrinėjama iš esmės, o sprendžiant kitus procesinius klausimus apie posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais. Kadangi prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo išsprendimas nelaikytinas bylos nagrinėjimu iš esmės, ir esant CPK 277 straipsnio 3 dalies nurodymui, jog tik nagrinėjat prašymą žodinio proceso tvarka dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas atsakovo prašymą priimti papildomą teismo sprendimą rašytinio proceso tvarka, papildomai apie tai nepranešdamas ieškovei, nepažeidė proceso teisės normų.

9.7.       Jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvardijo priimamą procesinį dokumentą, tai akivaizdžiai nesutrukdė ieškovei apginti galimai pažeistas jos teises, todėl ieškovės nurodomas tariamas proceso tesės normų pažeidimas, jeigu toks būtų nustatytas, bet kuriuo atveju nebūtų laikytinas esminiu.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylos sustabdymo

11.       Ieškovė D. G. (N.) 2020 m. birželio 9 d. apeliacinės instancijos teismui CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Prašyme nurodė, kad šiuo metu Lietuvos apeliacinis teismas turi nustatyti, ar Vilniaus apygardos teismas teisingai išaiškino arbitražinės išlygos galiojimą, jos taikymą ir aplinkybes, susijusias su šalių pažeistų teisių gynimo galimybėmis, kas yra tiesiogiai susiję su ieškinio nagrinėjimu, tiksliau, jo palikimu nenagrinėtu. Šiuo metu dar nesant Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo nėra aišku, ar šioje situacijoje Vilniaus miesto apylinkes teismas, priimdamas 2020 m. sausio 9 d. bei 2020 m. vasario 5 d. papildomą sprendimą, buvo teisus. Todėl, jos manymu, pirmiausia turi būti išsiaiškinta, ar ieškovė į atsakovą kreipėsi turėdama nepagrįstą reikalavimą, ar kaip tik priešingai, ieškovė turėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu, kadangi nuolatinė arbitražo įstaiga yra įgijusi likviduojamo juridinio asmens statusą. Taigi, jei Lietuvos apeliacinio teismo būtų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkes teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis yra neteisėta, neteisėtas būtų ir papildomas sprendimas, kuris priimtas 2020 m. vasario 5 d., kuriuo atsakovei buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir kurio klausimas yra nagrinėjamas šioje civilinėje byloje.

12.       CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog teismas privalo stabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-219/2018). Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2014). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020).

13.       Nagrinėjimu atveju apeliacijos objektą sudaro tik pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 5 d. priimto papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Tuo tarpu prašymu dėl bylos sustabdymo apeliantė kvestionuoja įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkes teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį, kuria ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantės prašymas dėl bylos sustabdymo yra nesusijęs su šios civilinės bylos apeliacijos objektu. Apeliantės nurodytose kitose bylose nustatyti faktai dėl arbitražinės išlygos neturės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi tarp šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ir apeliantės nurodytų bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu stabdyti šią bylą atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14.       CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pasisakydamas dėl asmenų teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame papildomame sprendime pagrįstai sprendė, jog atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje nustatyta, kad šalys 2013 m. liepos 18 d. Panaudos sutarties 4.2 punktu išreiškė valią ginčus spręsti Lietuvos arbitražo teisme pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso kodeksą. Esant galiojančiai arbitražinei išlygai, ieškovė pareiškė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, t. y. nesilaikė šalių tarpusavio susitarimo dėl ginčų sprendimo Lietuvos arbitražo teisme, todėl ji veikė išimtinai savo rizika ir turi atsakyti už atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, todėl, teismui šį reikalavimą tenkinus, laikytina, kad iš esmės buvo priimtas atsakovui palankus sprendimas.

16.       Apeliantė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog atsakovas laiku nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, taip pažeisdamas CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą ir šiuo klausimu suformuluotą kasacinio teismo praktiką.

17.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Vis dėlto, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju teismas CPK 277 straipsnio pagrindu turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

18.       Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi priėmė atsakovo atsiliepimą, kuriame, be kita ko, atsakovas išreiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą skyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2020 m. sausio 7 d. ir įpareigojo ieškovę iki 2019 m. lapkričio 29 d. pateikti teismui atsiliepimą į atsakovo pareikštą prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu bei bylos sustabdymo ir kt. Ieškovė 2019 m. lapkričio 29 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo teismo prašė atsakovo prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir bylos sustabdymo atmesti kaip nepagrįstus. 2020 m. sausio 7 d. byla buvo nagrinėjama parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu šalys laikėsi savo procesiniuose dokumentuose išdėstytų pozicijų. Tos pačios dienos  protokoline nutartimi teismas nutarė atidėti parengiamąjį teismo posėdį be datos, klausimą dėl bylos sustabdymo išspręsti 2020 m. sausio 9 d. rašytinio proceso tvarka. 2020 m. sausio 9 d. nutartimi teismas nutarė ieškinį palikti nenagrinėtu. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad būtent 2020 m. sausio 9 d. teismas priims nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą ir todėl iki šios dienos būtina pateikti CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatytą prašymą. Vadinasi, pagal paminėtą kasacinio teismo formuojamą praktiką, atsakovas neprarado teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

19.       CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Kartu pažymėtina, kad teismo įgaliojimai priimti papildomą sprendimą nėra siejami su teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimu. Kaip minėta pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, tuo tarpu iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad atsakovas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismui pateikė 2020 m. sausio 29 d. (pasirašytas elektroniniu parašu dokumentą pateikusio asmens 2020-01-29, 17:16:41). Taigi, konstatuotina, kad atsakovas iškėlė klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo nepraleisdamas CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Vadinasi, teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 277 straipsniu, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

20.       Apeliantė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas papildomą sprendimą priėmė rašytinio proceso tvarka, neišklausęs ieškovės nuomonės dėl pareikšto prašymo.

21.       CPK 277 straipsnis reglamentuoja papildomo sprendimo priėmimo tvarką. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą.

22.       CPK 153 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

23.       Taigi, įstatymas numato pareigą apie teismo posėdžio datą, vietą, laiką ir teismo sudėtį pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka tik tokiu atveju, kai byla rašytinio proceso tvarka nagrinėjama iš esmės, o sprendžiant kitus procesinius klausimus apie posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais. Kadangi prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo išsprendimas nelaikytinas bylos nagrinėjimu iš esmės ir, esant CPK 277 straipsnio 3 dalyje nurodymui, jog tik nagrinėjat prašymą žodinio proceso tvarka dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas atsakovo atstovo prašymą priimti papildomą teismo sprendimą rašytinio proceso tvarka nepranešdamas ieškovei, nepažeidė proceso teisės normų.

24.       Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priėmė papildomą sprendimą, nors pagal proceso teisės normas turėjo būti priimama papildoma nutartis. Apeliacinės instancijos teismas, šiuo aspektu sutikdamas su apeliantės argumentais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė netinkamos formos procesinį dokumentą. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, tais atvejais, kada pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi (CPK 297 straipsnio 1 dalis). Tokia teismo nutartimi, be kitų, turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 94 straipsnis). Jei toks klausimas teismo nutartimi neišsprendžiamas, jis gali būti išsprendžiamas papildoma nutartimi, pagal įstatymo analogiją taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017 24 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas priėmė netinkamos formos procesinį dokumentą, ieškovei nebuvo užkirstas kelias dėl šio procesinio sprendimo pateikti skundą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė net turėjo nustatytą ilgesnį procesinį terminą apeliaciniam skundui paduoti (30 dienų), nei kad numatyta atskiriesiems skundams (7 dienos), todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismo priimtas netinkamos formos procesinis dokumentas nepažeidė ieškovės interesų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą papildomą sprendimą, iš esmės tinkamai vadovavosi CPK 277 straipsnio nuostatomis, o CPK 328 straipsnis numato, kad draudžiama formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

25.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

26.       Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas papildomas sprendimas paliekamas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovui priteisiamos 550 Eur bylinėjimosi išlaidos.

28.       Atsižvelgiant į šios nutarties 24 punkte išdėstytus argumentus, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, jog už atskirojo skundo pateikimą nagrinėjamu atveju apeliantei nebūtų pareigos mokėti žyminį mokestį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškovei D. G. (N.) grąžinti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai – Sinodui, juridinio asmens kodas 192100594, iš ieškovės D. G. (N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovei D. G. (N.) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                          Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė