Civilinė byla Nr. e2A-490-933/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00689-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.4.3.2.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,
dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Nerijui Jurkui,
atsakovui A. V. ir atsakovų atstovui advokatui Daliui Vaitiekūnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „JUMIGA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „JUMIGA“ netiesioginį ieškinį, reiškiamą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Giralus“ vardu, atsakovams J. V. ir A. V. dėl nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. A. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „JUMIGA“ (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydami priteisti:
1.1. likviduojamai dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Giralus“ (toliau – ir Bendrovė):
1.1.1. iš atsakovo J. V. (toliau – ir Atsakovas 1) 43 911,50 Eur nuostolių atlyginimą dėl bankroto bylos neinicijavimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (43 911,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
1.1.2. solidariai iš atsakovų J. V. bei A. V. (toliau – ir Atsakovas 2) 65 654,93 Eur nuostolių atlyginimą dėl bankroto bylos neinicijavimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (65 654,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
1.2. ieškovams iš atsakovų J. V. bei A. V. bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad Bendrovė faktiškai nemokia tapo 2018 m. balandžio 5 d., todėl nuo šio momento atsakovas J. V. (tuometinis Bendrovės vadovas bei akcininkas), o nuo (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. V. (jam tapus Bendrovės vadovu), privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Atsakovams laiku neįvykdžius šios įstatyme nustatytos pareigos, Bendrovė patyrė nuostolius, kuriuos sudaro atitinkamais laikotarpiais padidėję kreditorių finansiniai reikalavimai.
II. Pisprendimo ir papildomo teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad UAB „Giralus“ vadovas A. V. 2020 m. vasario 12 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Iš visų Bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų anksčiausiai pradelstu tapo kreditoriaus (ieškovo) A. A. 49 525,02 Eur finansinis reikalavimas, kurio terminas suėjo 2016 m. gegužės 16 d. Todėl, teismo vertinimu, Bendrovės nemokumo momentui nustatyti ginčo atveju yra aktualus pradelstų įmonės įsipareigojimų ir pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis nuo 2016 iki 2020 m.
5. Teismas atkreipė dėmesį į kreditorės (liudytojos) V. V. paaiškinimus, kad dėl savo asmeninių (šeiminių) ryšių su įmonės akcininku atsakovu J. V., ji buvo suinteresuota tolimesne Bendrovės veikla; Bendrovė mokėjo mokesčius ir įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Sodra). Šią aplinkybę patvirtinta tai, kad V. V. Bendrovei suteikė beprocentines paskolas. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 14 d. Paskolų mokėjimo sutartimi kreditorė V. V. sutiko laisva valia atidėti paskolų grąžinimo terminus, ši sutartis buvo sudaryta tą dieną, kai suėjo vėliausiai grąžintinos paskolos grąžinimo terminas ir pagal ankstesnius žodinius šalių susitarimus tą dieną turėjo būti sprendžiamas negrąžintų paskolų grąžinimo klausimas. Kreditorė 2019 m. sausio 14 d. Paskolų mokėjimo sutartimi sutiko dar kartą pratęsti suteiktų paskolų grąžinimo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau su sąlyga, kad bus įkeistas skolininkės (Bendrovės) turtas. Priežastis, kad paskolų grąžinimo terminas buvo pratęstas su sąlyga, lėmė tai, jog toks susitarimas, skirtingai negu anksčiau, buvo įformintas rašytiniu (o ne žodiniu) šalių susitarimu – 2019 m. sausio 14 d. Paskolų mokėjimo sutartimi. Teismo vertinimu, žodinio susitarimo dėl paskolų grąžinimo terminų pratęsimo iki 2019 m. sausio 14 d. tarp šalių buvimą patvirtina kreditorės V. V. konkliudentiniai veiksmai – ji nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. sausio 14 d., t. y. beveik dvejus metus, nereiškė skolininkei (Bendrovei) pretenzijų dėl „negrąžintos“ paskolos, reikalavimų nedelsiant grąžinti skolą ir pan. Teismas konstatavo, kad kreditorės V. V. Bendrovei suteiktų paskolų grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. gruodžio 31 d. (pirmiausia žodiniu šalių susitarimu iki 2019 m. sausio 14 d., o vėliau ir rašytiniu šalių susitarimu iki 2019 m. gruodžio 31 d.), dėl to nei viena ieškovų nurodyta Bendrovės skola kreditorei V. V. 2018 m. balandžio 5 d. nebuvo pradelsta, o Bendrovė ieškovų nurodytą dieną nebuvo nemoki.
6. Teismas, įvertinęs Bendrovės 2017–2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad Bendrovė turėjo ilgalaikį turtą už 300 000 Eur, kuris nebuvo apsunkintas įsipareigojimais, vykdė veiklą, generavo pajamas, vyko atsiskaitymai su kreditoriais, Bendrovės pardavimo pajamos per vienerius metus siekė apie 100 000 Eur. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovė turėjo pradelstų skolų valstybės biudžetui. Teismas nusprendė, kad Bendrovės veikla buvo stabili.
7. Teismas, įvertinęs Bendrovės 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad Bendrovės finansinė padėtis pradėjo blogėti 2019 m. Išklausęs atsakovo bei kreditorės V. V. paaiškinimus, teismas nusprendė, kad žymiai prastesni 2019 m. finansiniai rezultatai sietini išimtinai su aplinkybe, jog 2019 m. vienas iš Bendrovės akcininkų – ieškovas A. A. nusprendė pasitraukti iš verslo ir susigrąžinti Bendrovei suteiktas paskolas. Teismas nustatė, kad 2019 m. Bendrovės pardavimo pajamos krito 37 proc. (sumažėjo nuo 113 675 Eur iki 71 752 Eur), bendras pelnas sumažėjo nuo 58 220 Eur iki 23 977 Eur, grynasis nuostolis išaugo nuo 10 913 Eur iki 95 016 Eur. Lyginant 2019 m. finansinius rodiklius su 2018 m. rodikliais, matyti, kad UAB „Giralus“ turimas turtas sumažėjo 116 548 Eur suma (318 973 Eur – 202 425 Eur), o skolos (įsipareigojimai) išaugo. 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai (297 549,03 Eur) jau viršijo jos turimo turto vertę. Teismas nusprendė, kad Bendrovė nemokia tapo tik 2019 m. gruodžio 31 d.
8. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 8 straipsnio 3 dalį atsakovas A. V. nurodė kreditoriams minimalų terminą savo nuomonei pareikšti – 15 kalendorinių dienų, kurios pradėtos skaičiuoti nuo 2020 m. sausio 22 d., t. y. praėjus 7 dienoms nuo pranešimo išsiuntimo. 2020 m. vasario 6 d. pasibaigė terminas, nustatytas susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba pritarti įmonės bankroto procedūrų vykdymui ne teismo tvarka, todėl jau 2020 m. vasario 12 d. atsakovas A. V. pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Teismo vertinimu, aptarta procedūra pagal JANĮ nustatytą tvarką yra privaloma, atsakovas A. V. jos laikėsi nedelsdamas, tik išaiškėjus nemokumo faktui. Bankroto byla Bendrovei iškelta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi, tačiau tokios bankroto bylos iškėlimo datos nei vienas iš atsakovų negalėjo nulemti. Byloje ieškovai neįrodinėja, kad atsakovai vilkino procesą, piktnaudžiavo savo teisėmis ir pan., todėl protingumo ir sąžiningumo principui prieštarauja ieškovų pozicija Bendrovės žalą apskaičiuoti iki nutarties dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo priėmimo datos. Nei iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. faktinio Bendrovės nemokumo momento, nei po šios datos atsiradę (padidėję) kreditorių finansiniai reikalavimai nelaikyti atsiradusiais dėl neteisėtų atsakovų veiksmų.
9. Teismas nusprendė, kad ieškovai neįrodė atsakovo J. V. faktinio vadovavimo Bendrovei nuo (duomenys neskelbtini) požymių. Teismas konstatavo, kad ieškovai neteisingai nustatė atsakomybės už Bendrovės patirtą žalą subjektus. Remiantis kasacinio teismo praktika, skirtingais laikotarpiais įmonei vadovavusių asmenų atsakomybė už nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo nėra solidari ir turi būti individualizuojama.
10. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 10 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės UAB „JUMIGA“ atsakovams J. V. ir A. V. papildomai 1 953,15 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo A. A. atsakovams J. V. ir A. V. papildomai 1 953,15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovai A. A. ir UAB „JUMIGA“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas dėl įmonės nemokumo momento nustatymo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas. 2019 m. sausio 14 d. Paskolų mokėjimo sutartyje nurodyti kreditorės V. V. suteiktų paskolų Bendrovei negrąžinti likučiai, kurių mokėjimo terminai buvo suėję vėliausiai iki 2018 m. balandžio 4 d., todėl jau tuo metu tai buvo pradelsti įsipareigojimai. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad tarp atsakovo J. V. ir kreditorės V. V. buvo sudaryti žodiniai susitarimai atidėti paskolų mokėjimo terminus pagal V. V. Bendrovei suteiktas paskolas. Rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančiu, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 2 dalis). Kadangi žodinių susitarimų dėl paskolų termino pratęsimo sudarymo metu atsakovas J. V. ir kreditorė V. V. nesilaikė įstatymo reikalavimo sudaryti susitarimą rašytine forma, ginčijamo sandorio sudarymo fakto negalima įrodinėti liudytojų parodymais. Teismas negalėjo remtis neįrodytomis aplinkybėmis, kad 2018 m. balandžio 5 d. buvęs Bendrovės nemokumas buvo atidėtas dėl tariamo žodinio susitarimo.
11.2. Įstatyme imperatyviai nustatyta, kad įmonės buhalterinė apskaita nėra ir negali būti vedama žodžiu. Remiantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 4 straipsniu, ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami, ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. FAĮ 12 straipsnyje reglamentuotas ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas, pagal kurį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Byloje nėra įrodymų, kad Bendrovei V. V. suteiktų paskolų mokėjimo termino pratęsimas būtų pagrįstas apskaitos dokumentu ir įregistruotas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje 2018 m. balandžio 5 d. Teismo išvados, kad dėl nemokumo galima spręsti pagal žodinius ir konkliudentinius susijusių asmenų sandorius, iš kurių naudą gauna ne pati Bendrovė, bet išimtinai atsakovai ir kreditorė V. V., neatitinka teisinės ir ekonominės logikos. Be to, teismas privalėjo kritiškai vertinti subjektyvius atsakovų ir kreditorės V. V. aiškinimus apie tariamus žodinius susitarimus atgaline data dėl paskolų mokėjimo termino pratęsimo, atsižvelgiant į tai, kad šie asmenys yra tarpusavyje susiję šeimos santykiais ir tokie aiškinimai yra išimtinai naudingi atsakovams, tačiau neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl rašytinės tokio susitarimo formos ir privalomo pagrindimo apskaitos dokumentų ir registravimo Bendrovės buhalterinėje apskaitoje.
11.3. Teismas netinkamai įvertino 2019 m. sausio 14 d. Paskolų mokėjimo sutarties bei 2019 m. kovo 18 d. įkeitimo sandorio įtaką Bendrovės nemokumui. 2019 m. sausio 14 d. Paskolų mokėjimo sutarties sudarymo aplinkybės patvirtina tai, kad šis sandoris buvo sudarytas tada, kuomet Bendrovė jau buvo de facto (faktiškai) bei de jure (teisiškai) nemoki. Teismas klaidingai konstatavo, kad 2019 m. sausio 14 d. Paskolų mokėjimo sutartis buvo skirta Bendrovės mokumui atstatyti, tačiau šis sandoris negalėjo pakeisti ir nepakeitė Bendrovės nemokumo momento nuo 2018 m. balandžio 5 d. 2019 m. sausio 14 d. Paskolų mokėjimo sutartis buvo skirta ne išsaugoti Bendrovę, bet patenkinti tik vieno kreditoriaus – V. V. (tuo pačiu ir atsakovų, kaip jos artimųjų) turtinius interesus, 2019 m. kovo 18 d. įkeitimo sandoriu suteikiant jai pirmenybę prieš kitus Bendrovės kreditorius.
11.4. Kritiškai vertintini teismo argumentai dėl Bendrovės finansinės atskaitomybės rodiklių 2019 m. ir jų lyginimas su 2017 m. bei 2018 m., kadangi žodiniai susitarimai negali ir nebuvo registruoti Bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Teismas pateikė tik fragmentinius duomenis iš Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau neatsižvelgė į tai, kad 2019 m. Bendrovė praktiškai nevykdė realios veiklos, kuri galėtų pakeisti Bendrovės nemokumo padėtį, ir dar labiau didino Bendrovės nuostolius bei mažino galimybes kreditoriams atgauti skolas. Bendrovės vadovui dar 2018 m. turėjo būti ir buvo žinoma, kokios Bendrovės perspektyvos. Tai turėjo būti žinoma ir Bendrovės vyr. buhalterei V. V.. Atsakovų pateikta ir teismo sprendimu nepagrįstai konstatuota versija, kad Bendrovės nemokumas atsirado ne anksčiau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. neatitinka realios faktinės situacijos. Atsižvelgus į Bendrovės finansines perspektyvas, per mažiau negu vienerius metus nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. sausio 14 d. Paskolų mokėjimo sutarties ir 2019 m. kovo 18 d. įkeitimo sandorio Bendrovės rezultatai iš esmės tik dar labiau pablogino Bendrovės turtinę padėtį. Tai rodo, kad faktinis ir teisinis Bendrovės nemokumo momentas jau buvo 2018 m. balandžio 5 d. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai 2018 m. balandžio 5 d. buvo 222 177,01 Eur, todėl jie buvo didesni negu ½ dalis į Bendrovės balansą įrašyto turto vertės, kuris tuo metu buvo 172 171,50 Eur. Bendrovė pagal tuo metu galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį buvo nemoki.
11.5. Atsakovai nepateikė duomenų nei apie savo veiksmus, nei apie reikšmingus ir esminius Bendrovės veiklos pakeitimus nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki bankroto bylos inicijavimo, kurie patvirtintų, kad buvo persiorientuojama nuo nuostolingos prie pelningos veiklos ar ieškoma būdų sumažinti Bendrovės nuostolius ir apsaugoti kreditorių interesus dėl negalėjimo su jais atsiskaityti.
11.6. Teismo išvados, kad A. A. esą išimtinai nulėmė Bendrovės nemokumą, neatitinka faktinės situacijos, nes Bendrovės rezultatai blogėjo nuo 2015 m., Bendrovė per 2015–2018 m. laikotarpį tik didino nuostolius. A. A. reikalavimai Bendrovei buvo galiojantys ir jų vykdymo terminas jau buvo suėjęs dar iki 2018 m. balandžio 5 d.
11.7. Teismas neįvertino aplinkybės, kad 2019 m. sausio 14 d. Paskolų mokėjimo sutarties sudarymo metu ir 2019 m. kovo 18 d. įkeitimo sandorio sudarymo metu Bendrovė negalėjo ir neketino vykdyti savo įsipareigojimų, nes šių įsipareigojimų vykdymas priklausė nuo pačių atsakovų. Atsakovas 1 kartu su savo šeimos nariais, Atsakovu 2 bei V. V. turėjo žinoti bei žinojo Bendrovės galimybes vykdyti įsipareigojimus. Bendrovės nemokumo nepripažinimas iki šių sandorių sudarymo tik blogino Bendrovės finansinę padėtį.
11.8. Teismas nevertino, kad net ir tariamas paskolų mokėjimų terminų atidėjimas žodiniais susitarimais bei vėlesnis jų įforminimas raštu jau nebegalėjo atstatyti Bendrovės mokumo. 2019 m. sausio 14 d. Paskolų mokėjimo sutartimi buvo sudarytos sąlygos įvykdyti 2019 m. kovo 18 d. įkeitimo sandorį tik V. V. naudai, apribojant galimybes kitiems kreditoriams patenkinti finansinius reikalavimus Bendrovės nemokumo proceso metu. Teismo argumentas, kad V. V. suteikė beprocentes paskolas ir neprašė jų grąžinti laiku, nekeičia fakto, jog paskolų mokėjimo terminas buvo pradelstas 2018 m. balandžio 5 d., jis nebuvo pratęstas rašytine forma, be to, paskolų mokėjimo terminas nebuvo užfiksuotas Bendrovės apskaitoje.
11.9. Teismas netinkamai įvertino 2019 m. sausio 14 d. Paskolų mokėjimo sutarties bei 2019 m. kovo 18 d. įkeitimo sandorio neigiamą įtaką kitų Bendrovės kreditorių interesams. Teismas nevertino fakto, kad jeigu Atsakovas 1 būtų inicijavęs bankroto bylos iškėlimą ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 5 d., kuomet Bendrovė tapo nemoki, Bendrovė ir V. V. nebūtų galėję sudaryti ir nebūtų sudarę 2019 m. sausio 14 d. Paskolų mokėjimo sutarties, V. V. nebegalėtų gauti jos naudai 2019 m. kovo 18 d. įkeitimo sandoriu atlikto Bendrovės turto įkeitimo ir tokiu būdu kaip kreditorė įgyti pirmumo teisių į vertingiausią Bendrovės turtą. Teismas nevertino, kad 2019 m. kovo 18 d. įkeitimo sandoriu buvo pažeisti kitų Bendrovės kreditorių interesai, o išskirtinis vienos kreditorės V. V. interesų protegavimas yra neteisėtas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė turėjo ir daugiau kreditorių, kuriems Bendrovės įsipareigojimai buvo reikšmingi, tačiau Atsakovas 1 po 2018 m. balandžio 5 d. neinicijuodamas Bendrovės bankroto ir sudarydamas 2019 m. sausio 14 d. Paskolų mokėjimo sutartį, o vėliau ir Atsakovas 2 sudarydamas 2019 m. kovo 18 d. įkeitimo sandorį pažeidė kitų Bendrovės kreditorių interesus, nes Bendrovės bankroto atveju pirmenybę patenkinti savo reikalavimus turi kreditoriai – įkaito turėtojai.
12. Atsakovai J. V. ir A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimų į skundą argumentus:
12.1. Apeliantai siekia bylos nagrinėjimo iš naujo. Tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti apeliacinį skundą, kadangi jis neatitinka įstatymo keliamų turinio reikalavimų. Konkrečių argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą, apeliaciniame skunde nėra nurodyta.
12.2. Apeliantai piktnaudžiauja procesu, apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme. Ieškovams pareiškus ieškinį, kad atsakovai laiku nesikreipė dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo ir kad tokia pareiga atsakovams buvo atsiradusi nuo 2018 m. balandžio 5 d., ieškovams tenka pareiga įrodyti, jog Bendrovė buvo nemoki ieškovų nurodytą dieną. Ieškovams teigiant, kad byloje nėra įrodymų apie buhalterinę pažymą dėl paskolų grąžinimo V. V. termino pratęsimo pirmiausia iki 2019 m. sausio 14 d., ieškovai turėjo įrodinėti šią aplinkybę, tačiau to nedarė. Ieškovai neįrodė, kad Bendrovė buvo nemoki 2018 m. balandžio 5 d. Įrodinėdami Bendrovės nemokumo momentą, apeliantai remiasi ne 2018 m. balandžio 5 d., o 2017 m. gruodžio 31 d. balanse įrašyta turto verte, todėl nėra pagrindo spręsti, kad 2018 m. balandžio 5 d. Bendrovės pradelstų įsipareigojimų ir į jos balansą įrašyto turto vertės santykis buvo toks, kokiam esant būtų buvę galima konstatuoti įmonės nemokumo būseną.
12.3. Tiek apeliantų, tiek kreditorės V. V. Bendrovei suteiktos paskolos iš esmės gali būti prilygintos įmonės akcininkų įmonei suteiktoms paskoloms, įmonės akcininkų investicijoms į įmonę paskolų forma. Įmonė negali tapti nemokia, jei vieną dieną vėluoja atsiskaityti su savo akcininku ar kitu jos veiklos tęstinumu suinteresuotu asmeniu. Nei vienoje iš Bendrovės ir V. V. sudarytų paskolų sutarčių nėra numatyta, kad sutartis gali būti keičiama tik rašytiniu susitarimu. Sutartys galėjo būti keičiamos žodine forma. Apeliantai nenurodė pagrįstų priežasčių, dėl kurių liudytojos V. V. parodymais nebūtų galima remtis byloje. Apeliantai Bendrovės nemokumo momentą skaičiuoja neteisingai. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai 2018 m. balandžio 5 d. sudarė ne 222 177,01 Eur, o 134 225,20 Eur, ir neviršijo pusės į Bendrovės balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
12.4. Nei 2019 m. sausio 14 d. Paskolų mokėjimo sutartis, nei 2019 m. kovo 18 d. įkeitimo sandoris iš esmės nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme. Šie sandoriai neturėjo įtakos nei Bendrovės nemokumui, nei kitų kreditorių teisėms. Nei apeliantas A. A. (būdamas Bendrovės akcininku (dalyviu) ir kreditoriumi), nei apeliantė UAB „JUMIGA“ (turinti reikalavimą Bendrovei, kurios įvykdymo terminas suėjo dar 2017 m. gruodžio 26 d.), nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.
12.5. Apeliantui A. A. išreiškus norą trauktis iš verslo, buvo ieškoma įvairių variantų. Nepavykus rasti bendro, abiem pusėms priimtino susitarimo, apeliantas A. A. tiek asmeniškai, tiek su juo susijusios įmonės (įskaitant apeliantę UAB „JUMIGA“) inicijavo teisminius procesus bei priverstinius skolų išieškojimus, dėl ko buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotas įmonės turtas bei lėšos atsiskaitomojoje sąskaitoje, susiformavo skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Sodrai, pritaikyti apribojimai lėmė Bendrovės negalėjimą įsigyti žaliavų, atsiskaityti su tiekėjais ir generuoti pastovias pajamas. Dėl šių priežasčių Bendrovė tapo nepajėgi toliau vykdyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Nurodytu momentu Bendrovė turėjo ilgalaikį turtą už 300 000 Eur, kuris nebuvo apsunkintas įsipareigojimais. UAB „Giralus“ „nuostolis balanse“ didžiąja dalimi priklausė nuo brangios giros virimo įrangos buhalterinio nusidėvėjimo. Nurašius įrangą, tačiau esant didelėms jos panaudojimo galimybėms, net ir palaikant tas pačias gamybos apimtis, įmonės pelningumo rodikliai būtų išaugę.
12.6. Apeliantai nutyli, kad 2019 m. sausio 23 d. (panašiu metu, kai buvo sudaryta sutartis su V. V.) buvo sudaryta paskolos sutartis su atsakovų surastu investuotoju E. V. (E. V.), pagal kurią E. V. paskolino Bendrovei 35 000 Eur atsiskaityti su apelianto A. A. įmone UAB „Tolleda“. Dėl to 2019 m. sausio 23 d. buvo įkeistas Bendrovės turtas E. V.. Apeliantai neįvardija šio sandorio kaip „pažeidžiančio Bendrovės kreditorių interesus“. Nei dėl 2019 m. sausio 14 d. Paskolų mokėjimo sutarties, nei dėl 2019 m. kovo 18 d. įkeitimo sutarties sudarymo apeliantai Bendrovei neturėjo pretenzijų, šios sutartys nėra ir nebuvo ginčijamos.
13. LUAB „Giralus“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nemokumo administratorė, patikrinusi Bendrovės sandorius, nenustatė, jog Bendrovės vadovai būtų padarę kokius nors pažeidimus, kad Bendrovė tapo nemoki anksčiau nei 2019 m. gruodžio 31 d. Ieškovų kvestionuojamai datai Bendrovė turėjo ilgalaikio turto, kurio vertė siekė beveik 300 000 Eur ir kurio vertė buvo didesnė negu Bendrovės tuo metu turimi įsipareigojimai. Prašo apeliantų apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.
IV. Apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo procesiniai sprendimai
14. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2022 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-728-407/2023 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pripažino ieškovų teisę į netiesioginio ieškinio dėl nuostolių atlyginimo patenkinimą. Bylos dalį dėl iš atsakovų priteistino nuostolių dydžio nustatymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-684/2023 Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kasacinis teismas nurodė, kad:
15.1. Ieškovai 2022 m. rugsėjo 28 d., t. y. likus penkioms dienoms iki teismo posėdžio dienos, pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą pridėti prie bylos naują rašytinį įrodymą (2018 m. gruodžio 27 d. parašytą kreditorės reikalavimą Bendrovei grąžinti suteiktas paskolas). Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. spalio 4 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą ir tos pačios dienos nutartimi sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo spalio 27 d. Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu priėmė ieškovų teiktą naują įrodymą, konstatavęs, kad naujas įrodymas susijęs su bylai reikšmingomis aplinkybėmis, ieškovai neturėjo galimybės šio įrodymo pateikti anksčiau, o atsakovams apie kreditorės V. V. reikalavimą bendrovei turėjo būti žinoma. Kasacinį skundą pateikę atsakovai nebuvo informuoti apie tokį apeliacinės instancijos teismo ketinimą (priimti naują įrodymą), jiems nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl ieškovų prašomo priimti naujo įrodymo bei teikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovų prašyme nurodytos aplinkybės dėl sužinojimo apie šį įrodymą neatitinka tikrovės, t. y. įrodinėti aplinkybes dėl sužinojimo momento ir objektyvios galimybės jį pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde, dėl kurio argumentų atsakovai teikė atsiliepimą, ieškovai nenurodė tokios aplinkybės. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje reglamentuojamą naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme tvarką, CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus, nukrypo nuo teismų praktikos dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo (26 punktas).
15.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo argumentus, nusprendė, kad atsakovams nebuvo sudaryta tinkamų prielaidų atsikirsti į pateiktą naują ir teismo priimtą įrodymą, kuris iš esmės nulėmė apeliacinės instancijos teismo sprendimą, savo esme priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui (30 punktas).
15.3. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog atsakovų procesinės teisės buvo apribotos ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nesudarė tinkamų procesinių prielaidų atsakovams atsikirsti į ieškovų pateiktą naują ir šio teismo priimtą įrodymą, kurio vertinimas daugiausiai lėmė apeliacinės instancijos teismo argumentus paneigiant pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, ir dėl to, kad teismas iš anksto nepranešė byloje dalyvaujantiems asmenims ir apie ketinimą priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo, neišklausė šių asmenų nuomonės. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė atsakovų teisę į teisingą teismą, nes nesuteikė jiems galimybės iš anksto būti informuotiems apie teismo ketinimą priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir pateikti teismui savo nuomonę (CPK 261 straipsnio 5 dalis) (34 punktas).
15.4. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 314 straipsnį, 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus, o priimdamas sprendimą netinkamai vadovavosi CPK 261 straipsnio 5 dalimi. Tokius teismo padarytus pažeidimus pripažino esminiais, sudarančiais pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui teikiamo naujo įrodymo priėmimo klausimui spręsti (35 punktas).
16. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartimi nutarta: informuoti proceso dalyvius apie galimą ketinimą priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir sudaryti galimybę pateikti nuomonę šiuo klausimu iki 2023 m. birželio 12 d.; priimti ieškovų 2022 m. rugsėjo 28 d. pateiktą naują rašytinį įrodymą – 2018 m. gruodžio 27 d. V. V. reikalavimą UAB „Giralus“ dėl suteiktų paskolų grąžinimo; sudaryti galimybę atsakovams J. V. ir A. V. pateikti nuomonę dėl ieškovų 2022 m. rugsėjo 28 d. pateikto naujo rašytinio įrodymo iki 2023 m. birželio 12 d.; sudaryti proceso dalyviams galimybę pasisakyti dėl atsakovų J. V. ir A. V. prašymų: bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka; papildomai apklausti liudytoją V. V. iki 2023 m. birželio 12 d.; bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka atidėti ir kitą teismo posėdį rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovų A. A. ir UAB „JUMIGA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. A. ir UAB „JUMIGA“ netiesioginį ieškinį, reiškiamą LUAB „Giralus“ vardu, atsakovams J. V. ir A. V. dėl nuostolių priteisimo skirti 2023 m. birželio 13 d. 9 val.
17. Teismo posėdžio metu 2023 m. liepos 5 d.: paaiškinimus, susijusius su apeliaciniu skundu, teikė ieškovų atstovas; atsikirtimus į apeliacinį skundą išdėstė atsakovų atstovas; apklausta liudytoja V. V. davė parodymus dėl ginčo aplinkybių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byla buvo nagrinėta ir kasaciniame teisme.
20. Byloje kilo ginčas dėl buvusių Bendrovės vadovų atsakomybės, jiems laiku (ne)inicijavus UAB „Giralus“ bankroto proceso. Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jų pareikštas netiesioginis ieškinys dėl Bendrovei padarytos žalos atlyginimo, apeliaciniame skunde nurodo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo nustatant Bendrovės nemokumo momentą, ginčija teismo išvadas dėl neįrodytų atsakovų neteisėtų veiksmų.
Dėl esminių bylos aplinkybių
21. UAB „Giralus“ įsteigta (duomenys neskelbtini) Atsakovas J. V. nuo Bendrovės įsteigimo momento buvo vienintelis akcininkas. Nuo 2013 m. kovo 14 d. Bendrovės akcininkais buvo atsakovas J. V., turintis didžiąją akcijų dalį, ir ieškovas A. A..
22. Bendrovės vadovo pareigas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ėjo atsakovas J. V., o nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo – atsakovas A. V..
23. A. V., kaip Bendrovės vadovas, 2020 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla; 2020 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį bendra kreditorių reikalavimų suma sudaro 387 496,87 Eur.
Dėl vadovo pareigos inicijuoti bendrovei bankroto bylą
24. Byloje pareikštu ieškiniu įrodinėjama, kad UAB „Giralus“ vėliausiai 2018 m. balandžio 5 d. buvo faktiškai nemoki ir jos vadovai – atsakovai turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylą, todėl kilusiam ginčui spręsti taikytinos ĮBĮ normos, kuriomis buvo reglamentuojama įmonės vadovo, savininko pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo.
25. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
26. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalą, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).
27. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies teisės normą, išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu pareiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, teismas turi įvertinti, ar ir kada ši pareiga kilo, ar bendrovės vadovas šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 53, 54 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika; 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022 25 punktas). Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau, vertinant pareigos atsiradimo momentą, taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 21 punktas).
28. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/20164 46 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 33 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022 27 punktas).
30. Apibendrinant aptartą teisinį reglamentavimą bei nagrinėjamai bylai aktualią kasacinio teismo praktiką, akcentuotina tai, kad, sprendžiant dėl įmonės vadovo ir (ar) dalyvio civilinės atsakomybės už bankroto bylos neinicijavimą laiku, reikšminga tai, kada įmonė tapo nemoki ir kada įmonės vadovas ir (ar) dalyvis sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą.
Dėl Bendrovės nemokumo momento
31. Byloje kilo ginčas dėl Bendrovės nemokumo momento. Ieškovai įrodinėja, kad UAB „Giralus“ jau 2018 m. balandžio 5 d. buvo nemoki, tačiau įmonės vadovai – J. V., ėjęs pareigas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir A. V., ėjęs pareigas nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo, nevykdė pareigos inicijuoti nemokumo procesą, todėl padarė įmonei žalą. Ieškovai tokią aplinkybę grindžia tuo, kad 2018 m. balandžio 5 d. suėjo terminas Bendrovei grąžinti 63 678,41 Eur skolą kreditorei V. V. pagal 2013 m. balandžio 5 d. Paskolos sutartį, todėl ši skola bendrai su kitomis pradelstomis skolomis, t. y. 20 273,40 Eur skola pagal 2014 m. balandžio 4 d. Paskolos sutartį ir 5 000 Eur skola pagal 2017 m. sausio 2 d. Paskolos sutartį kreditorei V. V., 49 525,02 Eur skola pagal 2014 m. gegužės 16 d. Pirkimo–pardavimo sutartį kreditoriui A. A., 46 049,58 Eur skola pagal 2012 m. gruodžio 26 d. Paskolos sutartį kreditorei UAB „JUMIGA“, viršijo pusę į Bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. balansą įrašyto turto vertės (344 343 Eur ÷ 2 = 172 171,50 Eur).
32. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas, spręsdamas dėl bendrovės nemokumo momento, konstatavo, jog kreditorės V. V. Bendrovei suteiktų paskolų grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. gruodžio 31 d. (pirmiausia žodiniu šalių susitarimu iki 2019 m. sausio 14 d., o vėliau ir rašytiniu šalių susitarimu iki 2019 m. gruodžio 31 d.), dėl to nei viena Bendrovės skola kreditorei V. V. 2018 m. balandžio 5 d. nebuvo pradelsta, o Bendrovė nebuvo nemoki. Teismas vadovavosi liudytojos V. V. teismo posėdyje duotais parodymais, kad ji dėl savo asmeninių (šeiminių) ryšių su Bendrovės akcininku atsakovu J. V. (Atsakovas 1) buvo suinteresuota tolesne Bendrovės veikla, todėl žodiniu šalių susitarimu sutiko atidėti paskolų grąžinimo terminus, o 2019 m. sausio 14 d., kai suėjo vėliausiai grąžintinos paskolos grąžinimo terminas, sudarė rašytinės formos Paskolų mokėjimo sutartį, kuria visų jos suteiktų ir negrąžintų paskolų grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. gruodžio 31 d. su sąlyga, kad bus įkeistas Bendrovės turtas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, esminę reikšmę turi ir tai, kad žodinio susitarimo dėl paskolų grąžinimo terminų pratęsimo iki 2019 m. sausio 14 d. tarp šalių buvimą patvirtina kreditorės V. V. konkliudentiniai veiksmai, t. y. jog ji nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. sausio 14 d. (beveik dvejus metus) nereiškė Bendrovei pretenzijų dėl „negrąžintos“ paskolos, reikalavimų nedelsiant grąžinti skolą ir pan.
33. Apeliantai (ieškovai), nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Bendrovės nemokumo momento, nurodė, kad Bendrovė nemoki tapo ne vėliau nei 2018 m. balandžio 5 d., o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog tarp Atsakovo 1 ir V. V. buvo sudaryti žodiniai susitarimai atidėti paskolų mokėjimo terminus pagal V. V. Bendrovei suteiktas paskolas pagal paskolų sutartis.
34. Pažymėtina, kad bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovai (apeliantai) pateikė V. V. 2018 m. gruodžio 27 d. raštą (rašytinį reikalavimą) UAB „Giralus“ dėl suteiktų paskolų pagal 2013 m. balandžio 5 d., 2014 m. balandžio 3 d., 2015 m. gegužės 1 d., 2015 m. liepos 10 d., 2017 m. sausio 2 d. ir 2017 m. spalio 9 d. paskolos sutartis grąžinimo. Apeliantų vertinimu, šis raštas patvirtina, kad dar 2018 m. gruodžio 27 d. kreditorė V. V. raštu reikalavo UAB „Giralus“ grąžinti pinigus pagal paskolų sutartis, jog minėtų paskolų sutarčių grąžinimo terminai buvo pasibaigę.
35. Šiuo atveju atsakovų ir liudytojos V. V. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neatskleista aplinkybė apie reikalavimą UAB „Giralus“ grąžinti paskolas lėmė, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti UAB „Giralus“ nemokumo momentą, klaidingai ir netinkamai įvertino aplinkybes, kada suėjo (atsirado) paskolų grąžinimo terminas.
36. Šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais – kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012).
37. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad: pirma, pagal 2013 m. balandžio 5 d. Paskolos sutartį terminas grąžinti 63 678,41 Eur paskolą kreditorei V. V. suėjo 2018 m. balandžio 4 d.; antra, 2018 m. gruodžio 27 d. rašte (rašytiniame reikalavime) UAB „Giralus“ dėl suteiktų paskolų grąžinimo nėra žymų apie paskolos termino pratęsimą žodine tvarka; trečia, tik 2019 m. sausio 14 d. buvo sudarytas rašytinis paskolos termino pratęsimas, tačiau jame taip pat nėra fiksuota apie esą prieš tai pratęstą paskolos grąžinimo terminą; ketvirta, Bendrovės dokumentuose nėra fiksuotas paskolos pratęsimas suėjus jos grąžinimo terminui 2018 m. balandžio 4 d., o paskolos grąžinimo terminas fiksuotas sutartyje. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu aplinkybė esą apie paskolos grąžinimo termino pratęsimą žodine tvarka laikytina neįrodyta. Nurodytų klaidingų išvadų pagrindu pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė UAB „Giralus“ nemokumo momentą 2019 m. gruodžio 31 d.
38. Iš UAB „Giralus“ 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės turtas sudarė 344 343 Eur (iš jų ilgalaikis turtas 292 428 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 323 706 Eur (iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 255 177 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 68 529 Eur); nuosavas kapitalas sudarė (-)43 358 Eur. Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad Bendrovės nuostoliai siekė 27 104 Eur.
39. Iš UAB „Giralus“ 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės turtas sudarė 318 973 Eur (iš jų ilgalaikis turtas 244 732 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 340 879 Eur (iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 245 177 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 95 702 Eur); nuosavas kapitalas (-)54 271 Eur. Iš 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad Bendrovės nuostoliai siekė 10 913 Eur.
40. Iš UAB „Giralus“ 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės turtas sudarė 202 425 Eur (iš jų ilgalaikis turtas 188 091 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 351 712 Eur (iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 251 067 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 100 645 Eur); nuosavas kapitalas sudarė (-)149 287 Eur. Iš 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad Bendrovės nuostoliai siekė 95 016 Eur.
41. Iš UAB „Giralus“ 2020 m. vasario 8 d. balanso duomenų matyti, kad nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 11 d. Bendrovės turtas sudarė 198 445 Eur (iš jų ilgalaikis turtas 184 397 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 355 187 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai); nuosavas kapitalas (-)156 742 Eur. Iš 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad Bendrovės nuostoliai siekė 7 455 Eur.
42. Bendrovė ginčui aktualiu laikotarpiu veikė nuostolingai (2017 m. (-)27 104 Eur; 2018 m. (-)10 913 Eur; 2019 m. (-)95 016 Eur; 2020 m. (-)7 455 Eur), Bendrovės turtas nuolat mažėjo (2017 m. – 344 343 Eur; 2018 m. – 318 973 Eur; 2019 m. – 202 425 Eur; 2020 m. – 198 445 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai augo (2017 m. – 323 706 Eur; 2018 m. – 340 879 Eur; 2019 m. – 351 712 Eur; 2020 m. – 355 187 Eur). Nurodyti dokumentai leidžia daryti išvadą, kad Bendrovės finansinė padėtis buvo prasta, tai buvo ne laikini finansiniai sunkumai, o tam tikrą laiką besitęsiantis nemokumas. Bendrovė nuolat neturėjo pakankamų finansinių galimybių tinkamai vykdyti einamuosius finansinius įsipareigojimus, dėl to buvo priversta skolintis taip ir toliau didinant Bendrovės finansinius įsipareigojimus.
43. 2013–2018 m. Bendrovė vien iš V. V. skolinosi aštuonis kartus: 1) 2013 m. balandžio 5 d. paskolos sutartimi 320 000 Lt sumą (1 punktas). Paskola suteikta penkerių metų laikotarpiui ir turėjo būti grąžinta iki 2018 m. balandžio 4 d. (2 punktas); 2) 2014 m. balandžio 4 d. paskolos sutartimi 70 000 Lt sumą (1 punktas). Paskola suteikta trijų metų laikotarpiui ir turėjo būti grąžinta iki 2017 m. balandžio 4 d. (2 punktas); 3) 2015 m. gegužės 1 d. paskolos sutartimi 3 000 Eur sumą (1 punktas). Paskola suteikta trejų metų laikotarpiui ir turėjo būti grąžinta iki 2018 m. gegužės 1 d. (2 punktas); 4) 2015 m. liepos 10 d. paskolos sutartimi 6 000 Eur sumą (1 punktas). Paskola suteikta trejų metų laikotarpiui ir turėjo būti grąžinta iki 2018 m. liepos 10 d. (2 punktas); 5) 2016 m. sausio 14 d. paskolos sutartimi 18 000 Eur sumą (1 punktas). Paskola suteikta trejų metų laikotarpiui ir turėjo būti grąžinta iki 2019 m. sausio 14 d. (2 punktas); 6) 2017 m. sausio 2 d. paskolos sutartimi 5 000 Eur sumą (1 punktas). Paskola suteikta vieneriems metams ir turėjo būti grąžinta iki 2018 m. sausio 1 d. (2 punktas); 7) 2017 m. spalio 9 d. paskolos sutartimi 5 000 Eur sumą (1 punktas). Paskola suteikta vieneriems metams ir turėjo būti grąžinta iki 2018 m. spalio 9 d. (2 punktas); 8) 2018 m. sausio 5 d. paskolos sutartimi 7 000 Eur sumą (1 punktas). Paskola suteikta vieneriems metams ir turėjo būti grąžinta iki 2019 m. sausio 5 d. (2 punktas). 2019 m. sausio 14 d. paskolų mokėjimo sutartimi V. V. apjungė aukščiau išvardintas paskolas į vieną 127 951,81 Eur paskolą ir nustatė jos grąžinimo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d. imtinai su sąlyga, kad bus įkeistas Bendrovės turtas. Sutartinis įkeitimas sudarytas 2019 m. kovo 18 d.
44. Kaip jau buvo minėta pirmiau, sprendžiant dėl bendrovės nemokumo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nemokumo sampratą (įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės) reikšmingas ne visų įsipareigojimų, bet pradelstų įsipareigojimų dydis, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (žr. šios nutarties 30–31 punktus).
45. Ieškovai nurodė, kad Bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams jau 2018 m. balandžio 5 d. viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir siekė 222 177,01 Eur sumą: 1) 49 525,02 Eur skola A. A. pagal 2014 m. gegužės 16 d. Pirkimo–pardavimo sutartį (terminas atsiskaityti suėjo 2016 m. gegužės 16 d.); 2) 20 273,40 Eur skola V. V. pagal 2014 m. balandžio 4 d. Paskolos sutartį (terminas atsiskaityti suėjo 2017 m. balandžio 4 d.); 3) 37 650,60 Eur skola A. A. pagal 2012 m. gruodžio 27 d. Paskolos sutartį (terminas atsiskaityti suėjo 2017 m. gruodžio 26 d.); 4) 46 049,58 Eur skola UAB „JUMIGA“ pagal 2012 m. gruodžio 26 d. Paskolos sutartį (terminas atsiskaityti suėjo 2017 m. gruodžio 26 d.); 4) 5 000 Eur skola V. V. pagal 2017 m. sausio 2 d. Paskolos sutartį (terminas atsiskaityti suėjo 2018 m. sausio 1 d.); 5) 63 678,41 Eur skola V. V. pagal 2013 m. balandžio 5 d. Paskolos sutartį (terminas atsiskaityti suėjo 2018 m. balandžio 4 d.).
46. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, įvertinusi šalių argumentus, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Bendrovė nemoki tapo anksčiausiai 2019 m. gruodžio 31 d.
47. Visų pirma, 2018 m. gruodžio 27 d. raštas (rašytinis reikalavimas) dėl suteiktų paskolų grąžinimo, patvirtina, kad įsipareigojimai V. V. tuo metu buvo pradelsti, taip pat paneigia argumentus, jog buvo sudaryti žodiniai susitarimai atidėti paskolų grąžinimo terminus. Minėto rašto turinys patvirtina, kad V. V. reikalavo UAB „Giralus“ grąžinti pinigus pagal paskolų sutartis, kurių grąžinimo terminai yra pasibaigę (tarp jų 2013 m. balandžio 5 d. paskolos sutartį, aiškiai rašte įvardinant ir pačioje sutartyje nustatytą paskolos grąžinimo terminą 2018 m. balandžio 4 d. – 63 678,41 Eur, 2014 m. balandžio 3 d. paskolos sutartį aiškiai rašte įvardinant ir pačioje sutartyje nustatytą paskolos grąžinimo terminą 2017 m. balandžio 4 d. – 20 273,40 Eur, 2017 m. sausio 2 d. paskolos sutartį aiškiai rašte įvardinant ir pačioje sutartyje nustatytą paskolos grąžinimo terminą 2018 m. sausio 1 d. – 5 000 Eur).
48. Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad liudytoja (kreditorė) V. V. yra šeiminiais ryšiais susijusi su atsakovu J. V. (Atsakovas 1) – jo motina bei su atsakovu A. V. (Atsakovas 2) – buvusi jo sutuoktinė, todėl laikytina, jog turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi. V. V., teikdama byloje parodymus, nurodė, kad 2018 m. balandžio 5 d., suėjus 63 678,41 Eur dydžio paskolos grąžinimo terminui, nereikalavo jos grąžinimo ir žodiniu susitarimu pratęsė šios ir kitų paskolų grąžinimo terminus, kadangi buvo suinteresuota Bendrovės veiklos tęstinumu. Liudytojos parodymai apie žodinį paskolų sutarčių termino pratęsimą vertintini visų byloje esančių įrodymų kontekste. V. V. buvo Bendrovės vyr. finansininkė, todėl ji žinojo (turėjo žinoti) Bendrovės finansines galimybes, Bendrovės kreditorinių įsipareigojimų mąstą. Tačiau byloje nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes dėl žodinio paskolų grąžinimo termino pratęsimo, nėra pagrindo pripažinti, jog Bendrovės įsipareigojimai V. V. nebuvo pradelsti. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad V. V. suteikė beprocentes paskolas ir iš karto atskiru reikalavimu neprašė jų grąžinti, nepaneigia fakto, kad paminėtų paskolų mokėjimo terminas buvo praleistas.
49. Jeigu J. V. (Atsakovas 1) būtų inicijavęs bankroto bylos iškėlimą operatyviai po 2018 m. balandžio 5 d., kuomet Bendrovė tapo faktiškai nemoki, vėliau nebūtų sudarytas ir 2019 m. kovo 18 d. turto įkeitimo sandoris. J. V., eidamas Bendrovės vadovo pareigas, žinojo (turėjo žinoti) tai, kad pasibaigus prievolių pagal 2013 m. balandžio 5 d. Paskolos sutartį įvykdymo terminui atsiras 63 678,41 Eur dydžio pradelsta skola, kuri kartu su kitomis pradelstomis skolomis viršys pusę į Bendrovės balansą įrašyto turto vertės, t. y. kad Bendrovė, suėjus minėtos paskolos sutarties įvykdymo terminui, bus pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį faktiškai nemoki. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2018 m. balandžio 5 d., kai bendrovės pradelstos skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, Bendrovės dalyviai ėmėsi veiksmų faktinio nemokumo situacijoje atsidūrusios bendrovės finansinėms problemoms išspręsti. Taigi, atsakovai ignoravo Bendrovės nemokumą bei dirbtinai atidėjo Bendrovės nemokumo momentą.
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo buvus žodinius susitarimus dėl mokėjimo terminų atidėjimo, tuo pačiu paneigdamas ieškovų nurodytas aplinkybes dėl Bendrovės nemokumo 2018 m. balandžio 5 d. (2013 m. balandžio 5 d. paskolos sutartimi nustatytas paskolos grąžinimo terminas 2018 m. balandžio 4 d. – 63 678,41 Eur, 2014 m. balandžio 3 d. paskolos sutartimi nustatytas paskolos grąžinimo terminas 2017 m. balandžio 4 d. – 20 273,40 Eur, 2017 m. sausio 2 d. paskolos sutartimi nustatytas paskolos grąžinimo terminas 2018 m. sausio 1 d. – 5 000 Eur). Pagal nustatytas byloje aplinkybes darytina išvada, kad pirmiau nurodytų paskolos sutarčių grąžinimo terminai buvo pasibaigę dar 2018 m. balandžio 5 d., jie nebuvo pratęsti. Tai, kad 2019 m. sausio 14 d. Paskolų mokėjimo sutartimi paskolų mokėjimo terminas buvo pratęstas nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nepaneigia fakto, jog Bendrovės įsipareigojimai V. V. (88 951,81 Eur) pagal 2014 m. balandžio 4 d. Paskolos sutartį (terminas suėjo 2017 m. balandžio 4 d.), pagal 2017 m. sausio 2 d. Paskolos sutartį (terminas suėjo 2018 m. sausio 1 d.) ir pagal 2013 m. balandžio 5 d. Paskolos sutartį (terminas suėjo 2018 m. balandžio 4 d.) jau buvo pradelsti vykdyti.
51. Kadangi 2018 m. balandžio 5 d. pradelsti Bendrovės įsipareigojimai (222 177,01 Eur: 49 525,02 Eur skola A. A. pagal 2014 m. gegužės 16 d. Pirkimo–pardavimo sutartį (terminas atsiskaityti suėjo 2016 m. gegužės 16 d.); 20 273,40 Eur skola V. V. pagal 2014 m. balandžio 4 d. Paskolos sutartį (terminas atsiskaityti suėjo 2017 m. balandžio 4 d.); 37 650,60 Eur skola A. A. pagal 2012 m. gruodžio 27 d. Paskolos sutartį (terminas atsiskaityti suėjo 2017 m. gruodžio 26 d.); 46 049,58 Eur skola UAB „JUMIGA“ pagal 2012 m. gruodžio 26 d. Paskolos sutartį (terminas atsiskaityti suėjo 2017 m. gruodžio 26 d.); 5 000 Eur skola V. V. pagal 2017 m. sausio 2 d. Paskolos sutartį (terminas atsiskaityti suėjo 2018 m. sausio 1 d.); 63 678,41 Eur skola V. V. pagal 2013 m. balandžio 5 d. Paskolos sutartį (terminas atsiskaityti suėjo 2018 m. balandžio 4 d.)) viršijo pusę į Bendrovės balansą įrašyto turto vertės (344 343 Eur ÷ 2 = 172 171,50 Eur), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad 2018 m. balandžio 5 d. Bendrovė buvo moki, o Bendrovės nemokumo faktą siejo su 2019 m. gruodžio 31 d. Duomenų, kad nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. Bendrovė būtų įgijusi turto, kuris keistų pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykį, byloje nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrovės nemokumas atsirado ne anksčiau nei 2019 m. gruodžio 31 d. neatitinka realios byloje nustatytos faktinės situacijos.
52. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė Bendrovės nemokumo atsiradimo momentą ir nuo to priklausantį vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo laikotarpį. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad Bendrovės nemokumas, o kartu ir Bendrovės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei inicijavimo atsirado 2018 m. balandžio 5 d.
53. Kiti (likę) ieškovų apeliaciniame skunde bei atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai nelemtų kitokios teismo išvados, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
54. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).
55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius, kad Bendrovė 2018 m. balandžio 5 d. buvo nemoki, laikytina, kad Bendrovės vadovai – J. V., ėjęs pareigas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir A. V., ėjęs pareigas nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą.
56. Taigi, atsakovai neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai Bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, nors faktiškai Bendrovė nuo 2018 m. balandžio 5 d. jau buvo nemoki. Tokiais neteisėtais veiksmais (neteisėtu neveikimu) Bendrovei (jos kreditoriams) galėjo būti padaryta žala.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
57. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009, 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
58. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nusprendęs atmesti ieškinį dėl to, kad ieškovai neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, kitų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų (t. y. žalos fakto ir dydžio, priežastinio ryšio) nenustatinėjo (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 29–31 punktus).
59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė šalių ginčą, nes esą nebuvo įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai, laikytina, jog bylos dalis dėl kitų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų esmė liko neatskleista ir šis esminis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, nes atitinkama bylos dalis beveik visa apimtimi turi būti nagrinėjama iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą iš esmės tik apeliacinės instancijos teisme, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.
61. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
62. Kaip minėta pirmiau, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 10 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės UAB „JUMIGA“ atsakovams J. V. ir A. V. papildomai 1 953,15 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo A. A. atsakovams J. V. ir A. V. papildomai 1 953,15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
63. Papildomas sprendimas, priimtas dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas), yra sudėtinė priimto pagrindinio teismo sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra procesinis klausimas, tiesiogiai priklausantis nuo materialiojo šalių ginčo išsprendimo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tai atvejais, kai apeliaciniame skunde nors ir nenurodomi motyvai dėl papildomo teismo sprendimo, tačiau papildomam sprendimui neatsiejamai esant susijusiam su pagrindiniu sprendimu (išspręstas procesinis bylinėjimosi išlaidų klausimas), todėl panaikinant teismo sprendimą ir perduodant bylą nagrinėti iš naujo naikinamas ir papildomas sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-50/2006).
64. Aptariamu atveju panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tuo pačiu naikinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. papildomas sprendimas, kuris yra sudėtinė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo dalis.
65. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos, tiek kasaciniame teisme, atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir 2022 m. kovo 10 d. papildomą sprendimą panaikinti ir bylą pagal ieškovų A. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „JUMIGA“ netiesioginį ieškinį, reiškiamą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Giralus“ vardu, atsakovams J. V. ir A. V. dėl nuostolių priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė
Irmantas Šulcas