Civilinė byla Nr. e2-1726-852/2020

Teisminio proceso 2-55-3-01321-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 2.6.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

2020 m. liepos 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

sekretoriaujant Maženai Lazurkevič,

dalyvaujant ieškovo AB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui advokatui Stanislav Papijanc,

atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ atstovui advokatui Mariui Rindinui,

trečiojo asmens atstovams UAB „MTTC“ atstovams advokato padėjėjai Linai Bulovienei ir įgaliotiems asmenims R. K. ir A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“, tretiesiems asmenims UAB „MTTC“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas AB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškiniu prašo: 1) Pripažinti 2016 m. gegužės 11 d. Elektroninės saugos sutarties Nr. 2217217 Bendrosios dalies 7.1 p. dalį, pagal kurią nustatytas ribotas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ civilinės atsakomybės dydis esant atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ dideliam neatsargumui arba tyčiai („Biuro turtinės atsakomybės dydis kiekvienam stebimam objektui nustatomas Specialioje sutarties dalyje – „Finansiniai duomenys“ individualiai, atsižvelgiant į stebimo objekto pobūdį. Tačiau bet kokiu atveju Biuras įsipareigoja atlyginti Kliento patirtą žalą ne didesnio dydžio kaip numatyta Biuro civilinės atsakomybės draudimo sutartyje“) ir 2016 m. gegužės 11 d. Elektroninės saugos sutarties Nr. 2217217 Specialiosios dalies 10 p. niekiniais ir negaliojančiais ab initio; 2) Priteisti iš atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ ieškovui 395 695,73 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdomo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškina, kad 2016 m. gegužės 11 d. UAB „Mobiliųjų telefonų techninis centras“ (šiuo metu pavadinimas – UAB „MTTC“) (toliau – MTTC) ir UAB „Ekskomisarų biuras“ (toliau – atsakovas) sudarė Elektroninės saugos sutartį Nr. 2217217 (toliau – Saugos sutartis). Saugos sutarties Specialiosios dalies skyriuje „Stebimo objekto duomenys“ nurodyta: objektas – patalpos; objekto adresas – (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). Taip pat ieškovas paaiškina, kad 2017 m. balandžio 5 d. AB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – Ieškovas) išdavė MTTC įmonių turto draudimo liudijimą (polisą) 9812 Nr. 9002561 (toliau – Draudimo liudijimas). Priedo Nr. 2 prie Draudimo liudijimo 3 p., nurodyta, jog draudimo objektas: 2.1. Pastatai: 1) sandėlis, logistikos centras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (Objektas); 2) nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 2.2. Įrengimai ir atsargos: 1) įrenginiai (nuosavas turtas ir išsinuomotas ar kitais pagrindais valdomas trečiųjų asmenų turtas); ir 2) atsargos (nuosavas turtas ir patikėtos atsargos (remontuojami mobilieji telefonai ir panašaus pobūdžio įranga)); 2.3. Verslo nutrūkimas. Ieškovas paaiškina, kad 2017 m. balandžio 30 d. buvo įsilaužta į ieškovo apdraustą MTTC objektą bei pavogtas MTTC ir kitų asmenų MTTC patikėtas turtas (toliau – Vagystė). Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 14 d. priėmė papildomą sprendimą žalos byloje Nr. 9037593-1 Nr. 90375931/CA52 (toliau – Sprendimas), kuriuo nusprendė išmokėti MTTC 395 695,73 EUR draudimo išmoką. Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką ir atlygino MTTC patirtus nuostolius (395 695,73 EUR), todėl ieškovui subrogacijos tvarka perėjo reikalavimo teisė (dėl 395 695,73 EUR) į asmenį, atsakingą už MTTC atsiradusią žalą (nuostolius). Ieškovo teigimu, atsakingu asmeniu už atsiradusią žalą yra UAB „Ekskomisarų biuras“. Paaiškina, kad vienas esminių kriterijų teikiant nuotolines objektų apsaugos paslaugas yra apsaugos paslaugų teikėjo atstovų operatyvus atvykimas prie saugomo objekto, gavus pavojaus (aliarmo) signalą. Apsaugos paslaugų teikėjui sureagavus nedelsiant ir operatyviai atvykus į saugomą objektą, užkertamas kelias padaryti žalą paslaugos gavėjo turtui (ir/ar sumažinti žalos padarymo apimtį ir/ar sulaikyti žalą padariusius asmenis). Saugos sutarties Bendrosios dalies 4.3 p. nurodyta, jog gavęs į Biuro CSP signalizacijos sistemos suveikimo signalą Biuras: privalo nedelsdamas atvykti prie objekto, tačiau ne vėliau kaip per šalių sutartą laiką, kuris numatytas šioje sutartyje, nuo signalo gavimo momento Biuro CSP (Saugos sutarties Bendrosios dalies 4.3.1 p.). Saugos sutarties Specialiosios dalies 12 p. nurodyta, jog Biuro reagavimo laikas gavus Biuro CSP sistemos suveikimo signalą: darbo dienomis nuo 6.00 iki 20.00 val. – 5 min.; kitu laiku – 5 min. Nagrinėjamu atveju 2017 m. balandžio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys nugriovė dalį tvoros įsibrovė į objekto kiemo teritoriją ir išdaužę objekto lango stiklą pateko į objektą bei pavogė MTTC sandėliuojamą savo bei trečiųjų asmenų MTTC patikėtą turtą (t. y. mobiliuosius telefonus ir kitą įrangą). Nenustatytiems asmenims išdaužus objekto lango stiklą suveikė stiklo dūžio daviklis (01:35:39 val.), kurio signalas perduotas Atsakovo centriniam stebėjimo pultui (CSP) (01:35:41 val.). Remiantis tuo, bei minėtais Saugos sutarties Bendrosios dalies 4.3 p. ir Saugos sutarties Specialiosios dalies 12 p., Atsakovas (jo darbuotojai) turėjo pareigą atvykti prie objekto ne vėliau nei iki 01:40:41 val. (t. y. per 5 min.), tačiau prie objekto atvyko tik 01:46:27 val., t. y. atsakovas prie patalpų atvyko po 10 min. 46 sek. nuo signalo atsakovo centriniame stebėjimo pulte gavimo (CSP). Ieškovas pažymi, kad asmenys, padarę nusikalstamą veiką, objekto viduje užtruko apie 6 min., o pasišalinti iš objekto kiemo teritorijos šiems asmenims taip pat prireikė papildomo laiko. Tai reiškia, kad atsakovas pažeidė Saugos sutarties Bendrosios dalies 4.3 p. ir Saugos sutarties Specialiosios dalies 12 p., t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Sutarties pažeidimo neneigė ir pats atsakovas. Be to, ieškovas paaiškina, kad atvykus prie objekto kiemo teritorijos buvo matyti aiškūs įsibrovimo į objektą požymiai (t. y. įjungta šviesa vienoje iš objekto patalpų, kas tamsiuoju paros metu, remiantis MTTC atstovo paaiškinimais, buvo gerai matoma, bei išdaužtas lango stiklas, taip pat nugriauta dalis objekto kiemo tvoros), tačiau atsakovas (jo darbuotojai) nesiėmė (neatliko) jokių pagal Saugos sutartį nustatytų veiksmų. Dar daugiau, policijos pareigūnai dėl vagystės buvo iškviesti tik po 47 min. nuo atsakovo darbuotojų atvykimo prie patalpų (policijos pareigūnus iškvietė MTTC atstovas). Atsakovas yra savo srities profesionalas, turintis 25 metų patirtį teikiant apsaugos paslaugas. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas (jo darbuotojai), užsiimdamas šia profesine veikla, yra daugybę kartų susidūręs su tokio ir panašaus pobūdžio situacijomis (įsilaužimais ir vagystėmis iš komercinių patalpų). Dėl to atsakovui turi būti ir turėjo būti žinoma, jog į signalizacijos signalo suveikimą būtina reaguoti kuo skubiau tam, kad būtų užskirtas kelias padaryti žalą paslaugos gavėjo turtui. Dar daugiau, atsakovui kaip savo srities profesionalui taip pat privalo būti žinoma, kokius konkrečius veiksmus būtina atlikti ir kokiu būdu įsitikinti, ar į saugotą objektą nebuvo įsibrauta. Nepaisant viso to, nagrinėjamu atveju, atsakovas (jo darbuotojai) prie objekto atvyko per dvigubai ilgesnį laiką nei buvo aptartą pagal Saugos sutartį, o atvykus apskritai neatliko jokių veiksmų, kad būtų tinkamai patikrinta, ar į objektą nebuvo įsilaužta bei informuotos specialiosios tarnybos. Ieškovas paaiškina, kad MTTC patirta žala (nuostoliai) yra tiesioginė, o ją sudaro MTTC turto netekimas (vagystė), trečiųjų asmenų MTTC patikėto turto netekimas (vagystė) ir MTTC turto sugadinimas: - 67 803,2 EUR suma dėl Telia Lietuva, AB patikėto turto vagystės; - 1 622,98 EUR suma dėl Alcatel patikėto turto vagystės; - 24 180,06 EUR dėl CAT patikėto turto vagystės; - 4 421,89 EUR dėl Huawei Device (Hong Kong) Co., Ltd. patikėto turto vagystės; - 14 227,06 EUR dėl UAB „Bitė Lietuva“ patikėto turto vagystės; - 601,08 EUR UAB „MIKROVISATA“ (šiuo metu pavadinimas – UAB „Droneda“) turto vagystės; - 13 735,44 EUR dėl ZTE (H.K.) Limited patikėto turto vagystės; - 82 878,87 EUR MTTC priklausančio turto vagystės; - 183 313,7 EUR dėl UAB „AVAD Baltic“ patikėto turto; - 2 911,45 EUR dėl MTTC turto apgadinimo ir papildomo darbo užmokesčio. Ieškovo įsitikinimu, atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), kuomet prie objekto buvo atvykta per daugiau nei dvigubai ilgesnį laikotarpį nei numatyta Saugos sutartyje, laikytini susijusiais tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusia MTTC (Ieškovo) žala. Priežastiniu ryšiu su žala yra susiję ir sutartį pažeidžiantis atsakovo neveikimas, t.y. objekto netinkama apžiūra ir specialių tarnybų neiškvietimas nedelsiant. Ieškovas pažymi, kad atsakovo kaltė yra preziumuojama. Dėl reikalavimo pripažinti sutarties nuostatas negaliojančiomis ieškovas paaiškina, kad CK 6.252 str. 1 d. nurodyta, jog šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. CK 6.252 str. 1 d. įtvirtinta, jog šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį. Saugos sutarties Specialiosios dalies 10 p. įtvirtinta, kad Biuro turtinė atsakomybė žalos turtui atveju stebint šį objektą, sutarties galiojimo laikotarpiu visais atvejais yra ne didesnė kaip 50 000 EUR. Ieškovo teigimu, remiantis CK 1.80 str. ir CK 6.252 str., Saugos sutarties Bendrosios dalies 7.1 p. dalis, pagal kurią ribojamas atsakovo civilinės atsakomybės dydis, bei Saugos sutarties Specialiosios dalies 10 p. yra niekinės ir negalioja ab initio. Atsakovas negali remtis Saugos sutartyje nurodyta ribota atsakomybe ir turi pareigą atlyginti visą MTTC (ieškovo) žalą.

2.       Atsakovas UAB „Ekskomisarų biuras“ atsiliepimu prašo ieškinio netenkinti. Paaiškina, kad 2017 m. balandžio 30 d. 01:35 val. į atsakovo centrinį stebėjimo pultą (toliau – CSP) iš objekto gautas signalizacijos suveikimo signalas. 2017 m. balandžio 30 d. 01:35 val. CSP operatorė telefonu nurodė arčiausiai objekto esančiam laisvam greitojo reagavimo ekipažo darbuotojui R. G. vykti į objektą. Darbuotojas į objektą vyko iš faktinės buvimo vietos, esančios netoli (duomenys neskelbtini). Prie objekto atvyko 2017 m. balandžio 30 d. 01:46 val., t.y. po apytiksliai 11 min. nuo signalizacijos suveikimo signalo gavimo. Atvykęs darbuotas keliu lėtai apvažiavo palei tvorą, buvo privažiavęs prie abiejų išvažiavimo/įvažiavimo į objektą vartų, kurie buvo uždaryti. Sustojęs prie pagrindinių įvažiavimo vartų R. G. pastebėjo, kad viename iš objekto langų dega palikta šviesa ir girdisi signalizacijos signalas. Tačiau jokių įsibrovimo požymių nepastebėjo – iš už tvoros nebuvo galima įžiūrėti, kad langas buvo išdaužtas, kadangi viskas vyko tamsiu paros metu, o teritorija buvo blogai apšviesta, aplinkui nebuvo jokių įtarimą keliančių daiktų, nebuvo jokių asmenų ar įtarimą keliančių transporto priemonių, patalpų viduje taip pat nebuvo jokio judesio. Atsakovas paaiškina, kad tik po to, kai MTTC atsakingas asmuo kelis kartus peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus (jau po policijos atvykimo), paaiškėjo, kad į objekto teritoriją nenustatyti asmenys automobiliu pateko tvoroje iškirpdami dvi sekcijas. Šie asmenys (kurių buvo ne mažiau kaip 5) kirviais išdaužė pirmo aukšto langą, pro jį pateko į objekto patalpas, iš jų pavogė mobiliuosius telefonus ir pasišalino. Iš ieškovo pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad šie asmenys buvo gerai pasirengę vagystei, vagystę buvo suplanavę iš anksto ir turėjo konfidencialios informacijos, kurią galėjo turėti tik MTTC darbuotojai. Atsakovas paaiškina, kad 2019 m. kovo 27 d. gavo ieškovo pretenziją, kuria ieškovas reikalavo sumokėti 304 836,14 EUR kaip MTTC išmokėtą papildomą draudimo išmoką. Atsakovas išanalizavęs gautus dokumentus 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu informavo ieškovą apie jo keliamų reikalavimų nepagrįstumą ir dar kartą pasiūlė kompromisinį variantą – sumokėti 50 000 EUR kompensaciją, su sąlyga, jeigu ginčas bus baigtas taikos sutartimi. Atsakovas pažymi, kad sutartyje šalys aiškiai susitarė, jog atsakovo atsakomybė galima tik esant jo kaltei (Sutarties 7.1 punktas). Atsakovas paaiškina, kad jis neginčija, jog į objektą įvykio metu atvyko vėliau nei numatyta sutartyje. Tačiau pažymi, kad vien šios aplinkybės nepakanka daryti išvadai, kad yra kitos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t.y.: teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp šios sutarties sąlygos vykdymo ir ieškovo prašomų priteisti nuostolių bei atsakovo kaltės. Teigia, kad atsakovas į MTTC objekto signalizacijos suveikimą reagavo nedelsiant ir atsakingas atsakovo darbuotojas, tuo metu buvęs arčiausiai objekto, laikydamasis kelių eismo taisyklių ir neturėdamas teisės jų pažeisti, į objektą nuvyko per tiek pat laiko, kiek pagal pridedamą „Google maps“ nuorodą užtrunka kelionė nuo reagavimo pradžios iki galutinio kelionės tikslo pasiekimo. Atsakovo vertinimu, tai aiškiai parodo, kad atsižvelgiant į aplinkybes atsakovas dėjo protingas pastangas įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus MTTC, o kartu ir paneigia ieškovo teiginius dėl atsakovo kaltės buvimo. Taip pat atsakovas paaiškina, kad tuo atveju, jeigu darbuotojas į objektą būtų atvykęs anksčiau (per 5 min), tai negarantuotų, kad žalos būtų buvę išvengta. Atsakovo nuomone, yra rimtas pagrindas abejoti ieškovo teiginiu, kad nusikaltėliai objekto patalpose įvykio metu užtruko apie 6 min. Atsakovo vertinimu, ieškovo pateikti vaizdo įrašai rodo, kad nuo to momento, kai buvo išdaužtas lango stiklas (CSP signalizacijos suveikimo signalą galėjo gauti ir gavo tik po to, kai lango stiklas buvo išdaužtas), iki tol, kol nenustatyti asmenys po vagystės pasišalino iš objekto teritorijos, praėjo apie 4 minutes ir 10 sekundžių. Taigi, sprendžiant iš šio įrašo, jeigu atsakovo darbuotojas į objektą būtų atvažiavęs per 5 min, nusikaltėlių jame jau nebebūtų. Atsakovas taip pat paaiškina, kad darbuotojui atvykus į objektą jokių aiškių įsibrovimo į požymių ar kitų teisės pažeidimo požymių nebuvo, todėl jis neturėjo teisės net mėginti patekti į objekto teritoriją ir neturėjo jokio pagrindo kviesti policiją ar kitą spec. tarnybas. Faktas, jog objekte įvykdyta vagystė, paaiškėjo tik po to, kai atsakovo darbuotojas kartu su MTTC atsakingu asmeniu pateko į objekto teritoriją prie pat pastato. Tuo tarpu aplinkybė, kad į teritoriją nusikaltėliai pateko išardę tvorą, apskritai paaiškėjo tik po to, kai jau buvo policija ir MTTC atsakingas asmuo nebe pirmą kartą peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus. Atsakovas nurodo, kad nesutinka ir su atsakovo reikalavimu pripažinti negaliojančiomis sutarties nuostatas, ribojančias atsakovo atsakomybę. Paaiškina, kad sutartimi atsakovas ir MTTC laisva valia aiškiai susitarė, kad atsakovui civilinė atsakomybė gali kilti tik esant jo kaltei (Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punktas) ir visais atvejais yra ribojama 50 000 Eur suma (Sutarties Specialiosios dalies 10 punktas). Toks šalių susitarimas atitinka minėtas CK 6.256 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsakovas paaiškina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, jei sutartyje įtvirtinta atlygintinos paslaugos teikėjo ribota atsakomybė dėl jo kaltės, CK 6.252 straipsnio nuostatos dėl atsakomybės neribojimo dėl tyčios ir didelio neatsargumo netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-250-687/2017 ). Taigi, Sutarties nuostatos, kuriomis nustatyta, jog Atsakovo atsakomybė galima tik esant jo kaltei ir visais atvejais ribojama 50 000 Eur suma, neprieštarauja ir net negali prieštarauti CK 6.252 straipsniui, nes jis šiuo atveju apskritai netaikytinas. Vien tai, kad MTTC objekte savo rizika laikė galimai didelės vertės turtą, nepasirūpindama papildomu jo saugumu (nelaikydama vertingo turto rakinamuose seifuose/spintose, neįrengdama objekto pirmo aukšto patalpų langų apsaugų, kurios ženkliai apsunkintų patekimą į patalpas per langus, nesamdydama fizinės saugos objekte nakties metu, neužsakinėdama vaizdo stebėjimo paslaugos ir kt.), neleidžia daryti išvados, kad atsakovas turėjo prisiimti objekto netinkamos apsaugos riziką dėl didelės šio turto vertės, taip faktiškai praplėsdamas savo civilinės atsakomybės ribas. Paaiškina, kad atsakovo ir MTTC buvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovo civilinė atsakomybė buvo apribota maksimalia 50 000 Eur suma, buvo sudaryta po derybų, sąžiningai, tiek MTTC, tiek atsakovui įvertinus visas rizikas.

3.       Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo yra apdraudęs atsakovo civilinę atsakomybę vykdant profesinę veiklą. Trečiojo asmens įsitikinimu, atsakovas teikdamas saugos paslaugas sutarties nepažeidė, o ieškovas neįrodė, kad žala atsirado dėl atsakovo kaltės. Taip pat mano, jog nėra pagrindo sutarties nuostatas, ribojančias atsakomybės dydį iki 50000 Eur, pripažinti negaliojančiomis. Paaiškina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Sutarties šalių valia, jei ji neprieštarauja bendriesiems teisės principams (LR CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (LR CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms negali būti ignoruojama ne tik sutarties šalių tarpusavio santykiuose, bet ir sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nurodo, kad palaiko visus atsakovo atsiliepime teikiamus atsikirtimus į ieškinį ir nurodomas faktines aplinkybes dėl 2017 m. balandžio 30 d. įvykusio įvykio.

4.       Ieškovas AB „Compensa Vienna Insurance Group“ dublike nurodo, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškina, kad atsakovas, kaip profesionalas ir ūkio subjektas, sudarydamas Saugos sutartį, kuria įsipareigojo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 5 minutes, reaguoti į objekto signalizacijos pranešimus, prisiėmė pareigą užtikrinti, kad iki 5 minučių važiavimo automobiliu atstumu nuo objekto visada turės bent vieną reikiamos kvalifikacijos ekipažą, kuris laiku atvyks pagal pranešimą, tinkamai įvertins grėsmės buvimą bei jai esant - nedelsiant iškvies policiją bei pats (tiesiogiai arba sulaukęs pastiprinimo) imsis veiksmų užtikrinant objekte esančio turto apsaugą, sulaikant objekte esančius pašalinius asmenis (Saugos sutarties Bendrosios dalies 4.3.1 p., 4.3.2 p.). Atsakovo kaltės nešalina, tai, kad įvykio metu jo ekipažai negalėjo atvykti per sutartyje numatytą laiką. Ieškovas pažymi, kad pavėluoto atvykimo faktas byloje yra įrodytas. Įvykio metu objekto lango stiklo dūžio daviklis suveikė 01:35:39 val., jo signalas perduotas Atsakovo centriniam stebėjimo pultui (CSP) 01:35:41 val. Tai reiškia, kad pagal Saugos sutarties Bendrosios dalies 4.3 p. ir Saugos sutarties Specialiosios dalies 12 p. atsakovas turėjo pareigą atvykti prie objekto vėliausiai iki 01:40:41 val. (per 5 min.), bet ekipažas prie objekto atvyko 01:46:27 val. (po daugiau nei 10 min. nuo signalo gavimo). Ieškovas pažymi, kad atsakovo teiginiai, kad atvykus laiku, jis vis tiek nebūtų galėjęs išsaugoti turto, neturi reikšmės, nes atsakovo darbuotojai neatvyko laiku. Iš vaizdo įrašo įvykio metu nustatyta, kad vagystę įvykdę asmenys po lango išdaužymo užtruko ilgiau nei 6 min. Šiame vaizdo įraše aiškiai matyti, kad po lango išdaužymo vien objekto patalpoje plėšikai buvo 5 min. ir 28 sek. Todėl netgi įvertinus atsakovo įrodymais nepagrįstą teiginį, kad įvykio metu signalą iš objekto atsakovas gavo tik išdaužus langą (ne pirmųjų smūgių metu), reiškia, kad atsakovo ekipažui atvyktus į objektą per 5 minutes dar vyktų vagystė. Todėl ieškovo vertinimu, kilusi žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovo netinkamu sutarties vykdymu. Ieškovas taip pat pažymi, kad siūlydamas savo komercinių patalpų apsaugos paslaugą atsakovas viešai skelbia, kad: „<...> 2) Gavęs pavojaus signalą, centrinio pulto operatorius siunčia ginkluotą ir profesionalų greitojo reagavimo grupės ekipažą; 3) Greitasis reagavimo ekipažas, atvykęs į vietą, iš kurios gautas signalas, nutraukia pasikėsinimą, nukreiptą prieš Jūsų ar artimųjų sveikatą ar turtą, bei nedelsiant sulaiko pažeidėjus“. Neabejotina, kad ginkluotas ir profesionalus atsakovo ekipažas, įvykio metu atvykęs į objektą per 5 minutes, t.y. grobikams tebesant objekte, panaudodamas ginklus turėtų realias galimybes sulaikyti vagystę atliekančius asmenis arba juos išgąsdinti, tokiu būdu nutraukdamas vagystę bei išsaugodamas turtą. Ieškovo vertinimu, atvykęs į objektą atsakovo darbuotojas turėjo matyti ir įjungtą šviesą ir išdaužtą langą detalių logistikos patalpose, tačiau nesiėmė priemonių, kad patektų į vidų ir neapžiūrėjo teritorijos. Atsakovas teigia, kad MTTC buvo užsisakiusi per mažai saugos paslaugų, t.y. tik reagavimo paslaugą, ir kad tokių paslaugų neužtenka turtui išsaugoti. Ieškovo nuomone, tokiais teiginiais atsakovas tvirtina, kad jo paslaugos buvo bevertės ir nereikalingos. Ieškovas paaiškina, kad kasacinio teismo praktikoje yra iš kitokių sprendimų, kuriais teismas remiantis CK 6.252 str. pagrindu yra pripažinęs negaliojančiomis stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutarties nuostatas, kurios numatė apsaugos bendrovės civilinės sutartinės atsakomybės ribojimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Be to, ieškovo įsitikinimu, saugos sutarties pažeidimą atsakovas padarė mažiausiai dėl didelio neatsargumo, todėl atsakovo atsakomybė negali būti ribojama.

5.       Atsakovas tripliku prašo ieškinio netenkinti. Paaiškina, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad neva sutarties tikslas buvo išsaugoti MTTC turtą. Sutartimi atsakovas niekaip negarantavo MTTC minimo rezultato (tokių pareigų neprisiėmė). Sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus (teikti paslaugas), t.y. sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi stebėti signalizacijos suveikimus ir juos reaguoti. Atsakovas turėjo dvi pareigas, aktualias šiame ginče, t.y.: pirma – atvykti į objektą per sutartyje nustatytą terminą; antra – atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus jau būnant prie objekto. Atsakovo vertinimu, abi šias pareigas jis vykdė pakankamai rūpestingai. Ieškovas teigia, kad vagystę įvykdę asmenys prie objekto po lango išdaužimo užtruko ilgiau nei 6 min. ir šį teiginį grindžia vaizdo įrašu. Tačiau kitas vaizdo įrašas rodo, kad nuo to momento, kai buvo išdaužtas lango stiklas (Atsakovo CSP signalizacijos suveikimo signalą galėjo gauti ir gavo tik po to, kai lango stiklas buvo išdaužtas), iki tol, kol nenustatyti asmenys po vagystės pasišalino iš objekto teritorijos, praėjo apie 4 minutes ir 10 sekundžių. Todėl byloje neįrodyta, kad jeigu atsakovo darbuotojas prie objekto būtų atvažiavęs per 5 min, nusikaltėliai objekte dar būtų buvę. Atvykęs darbuotojas nebūtų galėjęs sukliudyti vagystei, nes nusikaltėlių buvo ne mažiau kaip 5 ir jie buvo ginkluoti kirviais. Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 17 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kada apsaugos darbuotojas gali panaudoti šaunamąjį ginklą kaip išimtinę priemonę, t.y.: 1) atremdamas pasikėsinimą ar saugomo objekto ginkluotą užpuolimą, gresiančius jo gyvybei; 2) gindamas saugomą subjektą nuo užpuolimo, gresiančio šio gyvybei; 3) sulaikydamas asmenį, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, jei šis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo (šaunamasis ginklas, išskyrus įspėjamuosius šūvius, negali būti naudojamas prieš įtariamą teisės pažeidėją, kuris vengia sulaikymo tik bėgdamas nuo apsaugos darbuotojo, nesukeldamas grėsmės nei jo, nei saugomo subjekto gyvybei). Atsakovas pažymi, kad jeigu apsaugos darbuotojas būtų iškvietęs policiją iš karto, kai tik atvyko prie objekto (kai nusikaltėliai jau buvo pasišalinę), policija į objektą būtų atvažiavusi ne greičiau nei per 30 min. Taigi šios sutartinės pareigos netinkamas vykdymas irgi nėra susijęs priežastiniu ryšiu su žala. Byloje esantis raštas, pasirašytas MTTC darbuotojo A. M., kuriame nurodoma, kad atvykus jis matė įsilaužimo požymius, turėtų būti vertinamas kritiškai ir nelaikytinas patikimu įrodymu, nes jis yra MTTC darbuotojas ir yra suinteresuotas, kad atsakovas būtų pripažintas pažeidusiu sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas taip pat nesutinka su žalos dydžiu. Paaiškina, kad pareiga įrodyti nuostolių faktą, ir jų dydį tenka ieškovui. Nepaisant to, kad ieškovas kartu su ieškiniu ir dubliku į bylą pateikė didelį kiekį dokumentų, tačiau šie dokumentai nepatvirtina nei nuostolių fakto, nei juo labiau jų dydžio. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad būtent tie daiktai, už kuriuos jis išmokėjo draudimo išmoką MTTC, buvo objekte įvykio metu ir, kad nusikaltėliai galimai pavogė būtent ieškinio bei dubliko prieduose nurodytus daiktus. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad MTTC turi net 7 salonus 4 Lietuvos miestuose ir dar 3 partnerių salonus 3 Lietuvos miestuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dauguma ar net visi ieškinio ir dubliko prieduose nurodytų daiktų tikėtinai galėjo būti bet kuriuose iš minėtų salonų, o ne objekte. Pateiktuose dokumentuose yra nesutapimų. Ieškovas nepateikė dokumentų, galinčių patvirtinti pasisavintų daiktų faktinę būklę ir jų vertę įvykio metu. Daiktai galėjo būti naudoti, pasenę, netinkami naudoti ir neturintys vertės. Be to, atsakovas paaiškina, kad MTTC išimtinai savo rizika objekte laikė galimai didelės vertės turtą, nepasirūpindama papildomu jo saugumu (nelaikydama turto rakinamuose seifuose/spintose, neįrengdama objekto pirmo aukšto patalpų langų apsaugų/grotų, kurios ženkliai apsunkintų patekimą į patalpas per langus, nesamdydama fizinės saugos objekte nakties metu, neužsakinėdama vaizdo stebėjimo paslaugos, neįrengdama perimetro (tvoros) signalizacijos ir kt.). Šiuo atveju MTTC savo verslo rizikas valdė apdrausdama objekte esantį turtą. Kitaip tariant, MTTC vietoje papildomų turto saugos priemonių diegimo ir esamų priemonių trūkumų šalinimo pasirinko objekte esantį turtą apdrausti, kad, pavyzdžiui, vagystės atveju gautų draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad MTTC prisiėmė ir visas su tuo susijusias rizikas ir šių rizikų atsakovui perkelti nėra jokio pagrindo. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo vertinimu, jog spręsdamas dėl sutarties nuostatų, ribojančių atsakovo atsakomybę 50000 Eur suma, teismas neturėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017 pateiktais išaiškinimais. Atsakovas mano, jog tiek kasacinio teismo, tiek šios bylos ratio decidendi visiškai sutampa, todėl minėtas kasacinio teismo suformuotas precedentas ne tik gali, bet ir turi (privalo) būti taikomas šioje byloje. Atsakovo vertinimu, ieškovas dublike nepagrįstai teigia, kad neva sutartyje numatytos nuostatos dėl Atsakovo atsakomybės ribojimo prieštarauja CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinam visiško nuostolių atlyginimo principui. Šiame CK straipsnyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Taigi ši nuostata akivaizdžiai yra dispozityvi, o tai reiškia, kad šalys gali susitarti dėl riboto nuostolių atlyginimo, kas ir buvo padaryta sudarant sutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl ieškinio esmės

6.       Ieškovas AB „Compensa Vienna Insurance Group“ nurodo, kad 2017 m. balandžio 5 d. įmonių turto draudimo liudijimo 9812 Nr. 9002561 (e. bylos t. 2, b.l. 21-22) pagrindu bei 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo žalos byloje Nr. 9037593-1 Nr. 9037593-1/CA52 pagrindu išmokėjo UAB „MTTC“ 395 695,73 EUR draudimo išmoką dėl 2017 m. balandžio 30 d. įvykdytos vagystės (e bylos t. 2, b.l. 26) metu iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pagrobto turto (e. bylos t. 2, b.l. 27-32).

7.       Ieškovas AB „Compensa Vienna Insurance Group“, ieškinį atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras” reiškia remiantis CK 6.1015 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija).

8.       Ieškovas AB „Compensa Vienna Insurance Group“ veikdamas subrogacijos teisės pagrindu bei apdraustojo UAB „MTTC“ interesais tvirtina, jog atsakovas UAB „Ekskomisarų biuras” pažeidė 2016 m.. gegužės 11 d Elektroninės saugos sutartį (e. bylos t. 2, b.l. 14-20) ir pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su 2017 m. balandžio 30 d. kilusia žala, kurią draudikas kompensavo.

Dėl atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ sutartinės atsakomybės.

9.       Ieškovas prašo taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę. CK 6.245 str. 2 d. įtvirtinta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinė atsakomybė taikoma nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, o tokios atsakomybės atveju veikos neteisėtumas yra siejamas su sutartį pažeidusios sutarties šalies prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdymu.

10.       Ieškovas nurodo, kad atsakovas, įsipareigojęs teikti UAB “MTTC” reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus paslaugas, pavėluotai atvyko į saugomą objektą ir nesulaikė nusikaltimą įvykdžiusių asmenų. Be to, ieškovo teigimu, atsakovas netinkamai vykdė ir kitas sutartines pareigas nukvykus į objektą, t.y. tinkamai neapžiūrėjo objekto, neiškvietė policijos.

11.       Byloje nustatyta, kad UAB „MTTC” ir UAB „Ekskomisarų biuras” 2016 m. gegužės 11 d sudarė Elektroninės saugos sutartį Nr. 2217217 dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini) signalizacijos sistemos signalų stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus. Šios Saugos sutarties Bendrosios dalies 3.1.1 punkte nurodyta, jog Biuras įsipareigoja šia sutartimi nustatyta tvarka stebėti objekto signalizacijos sistemos signalus (pranešimus) Biuro centriniame stebėjimo pulte (CSP) ir sutartyje nustatytomis sąlygomis į juos reaguoti.

12.       Saugos sutarties Bendrosios dalies 4.3.1 p. numatyta, jog gavęs į Biuro CSP signalizacijos sistemos suveikimo signalą Biuras privalo nedelsdamas atvykti prie objekto, tačiau ne vėliau kaip per šalių sutartą laiką, kuris numatytas šioje sutartyje, nuo signalo gavimo momento Biuro CSP. Specialiosios dalies 12 p. nurodyta, jog Biuro reagavimo laikas gavus Biuro CSP sistemos suveikimo signalą: darbo dienomis nuo 6.00 iki 20.00 val. – 5 min.; kitu laiku – 5 min.

13.       Saugos sutarties Bendrosios dalies 4.3 p. taip pat įtvirtinta, jog gavus į Biuro CSP signalizacijos sistemos suveikimo signalą <...> Biuro darbuotojai, atvykę prie stebimo objekto, apžiūri iš išorės objekto perimetrą, imasi įstatymų leidžiamų priemonių užtikrinant objekto ir jame esančių asmenų bei turto apsaugą. Tuo tikslu, kai yra aiškūs įsibrovimo į objektą požymiai, Biuro darbuotojai turi teisę įeiti į stebimą objektą. Esant reikalui, iškviečia į objektą atitinkamą specializuotą tarnybą (greitąją medicinos pagalbą, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ir pan.), o pastebėję teisės pažeidimo požymius informuoja policiją (Saugos sutarties Bendrosios dalies 4.3.1 p.); imasi priemonių sulaikyti aptiktus objekte ar prie objekto asmenis, įtariamus teisės pažeidimo padarymu, o sulaikę juos perduoda atitinkamoms tarnyboms (Saugos sutarties Bendrosios dalies 4.3.2 p.) Biuro darbuotojai, atvykę ir apžiūrėję objektą, informuoja Klientą (MTTC) ar jo atsakingą asmenį apie signalizacijos sistemos suveikimą ir esamus objekto perimetro pažeidimus ar įsibrovimo požymius (išdaužti langai, išlaužtos durys, atrakintos durys ir pan.) (Saugos sutarties Bendrosios dalies 4.3.4 p.).

14.       Teismas vertina, kad byloje įrodyta, jog atsakovas pažeidė paminėtuose sutarties punktuose nurodytus įsipareigojimus ir kad yra pagrindas spręsti dėl atsakovo sutartinės atsakomybės.

15.       Ieškovas pagrįstai teigia, kad atsakovas neužtikrino, kad jo darbuotojai atvyktų į saugomą objektą taip, kaip buvo įsipareigojęs pagal sutartį – per 5 minutes nuo signalo suveikimo. Atsakovas vėlavimo fakto neginčijo. Pavėlavimo faktą patvirtina ir teismo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai bei techniniai signalizacijos sistemos duomenys apie signalų perdavimą (e. bylos t. 2, b.l. 33-35). Techniniai signalizacijos sistemos duomenys rodo, kad stiklo dūžio daviklis objekte suveikė 01:35:39 val. ir šio daviklio signalas buvo perduotas atsakovo centriniam stebėjimo pultui (CSP) 01:35:41 val. Remiantis minėtais Saugos sutarties Bendrosios dalies 4.3 p. ir Saugos sutarties Specialiosios dalies 12 p., atsakovo darbuotojai turėjo pareigą atvykti prie objekto ne vėliau nei iki 01:40:41 val. (t. y. per 5 min.), tačiau patalpose esančių stebėjimo kamerų vaizdo įrašai patvirtina, kad atsakovo ekipažas prie objekto atvyko tik 01:46:27 val., t. y. atsakovo darbuotojai prie patalpų atvyko po 10 min. 46 sek. nuo signalo centriniame stebėjimo pulte gavimo (CSP).

16.       Teismas pritaria ieškovui, kad nagrinėjamu atveju toks pavėlavimas atvykti į objektą yra esminis. Vaizdo įraše matyti, kad po lango išdaužymo objekto patalpoje vagystę įvykdę asmenys užtruko ne trumpiau nei nurodo ieškovas - 5 min. ir 28 sek. (pavyzdžiui, vaizdo įrašo faile „SRN-4000_172.19.19.200_80-Cam28_20170430_013505_20170430_014121_ ID_0000.exe“ matyti, kad langas išdaužiamas 1:35:14 val., o automobilis per teritorija pajuda 1:41:20 val., t.y. daugiau nei po 6 minučių) Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovu, kad atsakovo ekipažui atvyktus į objektą per 5 minutes vagystė dar būtų vykusi. Teismas pritaria ieškovui, kad atsakovas tinkamai vykdydamas sutartį būtų galėjęs įtakoti įvykių eigą ir sustabdyti nusikaltimą, sulaikyti pažeidimą padariusius asmenis ar palengvinti nusikaltimo išaiškinimą. Taigi tarp kilusios žalos yra atsakovo netinkamo sutarties vykdymo yra tiesioginis ir pakankamas faktinis bei teisinis priežastinis ryšys.

17.       Atsakovas ginčijo vaizdo įrašuose fiksuotą laiko trukmę (eigą realiu laiku), tačiau teismas neturi pagrindo abejoti įrašuose fiksuotomis aplinkybėmis. Atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų apie tai, kad UAB „MTTC“ naudota vaizdo įrašymo įranga dėl techninių charakteristikų yra netinkama ar netiksli. Atsakovas neprašė skirti ekspertizės. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui jo greitojo reagavimo ekipažo atvykimo į objektą laikas yra žinomas (buvo patvirtintas radijo pranešimais), tačiau techninių įrodymų atsakovas neteikė.

18.       Atsakovas teigia, kad net ir atvykus į objektą sutartyje nurodytų laiku, jo darbuotojai nebūtų galėję pakeisti įvykių eigos ir sustabdyti nusikaltimo, nes nusikaltėlių buvo ne mažiau kaip 5, jie buvo ginkluoti kirviais, kuriais išdaužė langą.

19.       Teismas vertina, kad tokie argumentai yra nepagrįsti ir nešalina atsakovo sutartinės atsakomybės. Skirtingai nei teigia atsakovas, jo teikiamų paslaugų esmę sudaro ne tik techninis signalizacijos sistemos signalų stebėjimas, bet ir reagavimas į šiuos signalus. Saugos sutarties Bendrosios dalies 4.3.2 p. numatyta, kad atvykę į objektą atsakovo darbuotojai imasi priemonių sulaikyti aptiktus objekte ar prie objekto asmenis, įtariamus teisės pažeidimo padarymu, o sulaikę juos perduoda atitinkamoms tarnyboms. Atsakovas UAB „Ekskomisarų biuras“ užsiimdamas tokia profesine veikla neabejotinai turėjo žinoti kaip tai padaryti nepažeidžiant įstatymų, kada ir kaip naudoti šaunamąjį ginklą, kurį šiuo atveju turėjo į objektą atvykęs atsakovo darbuotojas. Paminėtina ir tai, kad saugomame objekte aptikto nusikaltėlio sulaikymas nebuvo atsakovo pilietinė pareiga, atsakovas pagal sutartį įsipareigojo klientui tai padaryti ir todėl privalėjo rizikuoti ir imtis visų protingų priemonių, kad šią pareigą įvykdytų.

20.       Atsakovas teigia, kad dėl pavėluoto atvykimo į objektą nėra jo kaltės, kadangi artimiausias greitojo reagavimo ekipažas buvo per toli nuo objekto, kad atvyktų per 5 minutes. Teismui nekyla abejonių, kad tokie atsakovo argumentai ne tik nešalina atsakovo kaltės, bet priešingai, - patvirtina nerūpestingą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Atsakovas privalėjo savo darbuotojų darbą organizuoti taip, kad galėtų įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, o to nepadaręs elgėsi nerūpestingai.

21.       Ieškovas nurodo, kad atsakovas UAB „Ekskomisarų biuras“ padarė ir kitų sutarties pažeidimų, t.y. nevykdė sutarties nuostatų, numatančių atsakovo darbuotojų veiksmus atvykus į objektą. Ieškovas teigia, kad atsakovo darbuotojas įdėmiai neapžiūrėjo teritorijos, nenustatė įsilaužimo požymių, skubiai neiškvietė policijos. Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad tokie sutarties pažeidimai nėra susiję pakankamu priežastiniu ryšiu su žala. Nusikaltimą įvykdę asmenys tuo metu jau buvo pasišalinę, todėl mažai tikėtina, kad tinkamas ir savalaikis tokių pareigų vykdymas būtų galėjęs padėti išaiškinti nusikaltimą. Kita vertus, teismas pripažįsta, kad įsibrovimas į teritoriją buvo įvykdytas specifiniu būdu, t.y. išėmus tvoros segmentus. Teismo posėdžio metu apžiūrėtos fotonuotraukos (e. bylos t. 3, b.l. 32) patvirtina, kad tas faktas nebuvo akivaizdus ir apvažiavus teritoriją iš esmės negalėjo būti pastebėtas. Ieškovas pagrįstai tvirtina, kad atsakovo darbuotojas galėjo apeiti perimetrą arba bent patikrinti, ar nėra užrakinti vartai. Taigi atsakovas ir šiuo aspektu sutartį vykdė ne itin rūpestingai. Vis tik teismo vertinimu, negalima sutikti, kad tokių veiksmų neatlikimas tiesiogiai prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo. Kaip matyti, atsakovo darbuotojas saugojo objektą iki kol atvyko atsakingas UAB „MTTC“ darbuotojas, žala tuo metu neatsirado ir nepadidėjo.

22.       Teismas pritaria ieškovui, jog neatvykdamas į objektą per sutartą laiką atsakovas pažeidė sutartį, dėl to yra kaltas ir kad šis pažeidimas yra tiesiogiai susijęs su kilusią žala dėl įvykdytos vagystės. Tačiau teismas nesutinka su ieškovu, kad vertinant atsakovo kaltės formą ir laipsnį, reikia atsižvelgti ir į tokių sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, kurie neįtakojo žalos, t.y. teritorijos netinkamą apžiūrėjimą, policijos savalaikį neiškvietimą.

Dėl atsakovo atsakomybės ribojimo ir žalos dydžio

23.       Elektroninės saugos sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkte atsakovas su klientu UAB „MTTC“ susitarė, kad UAB „Ekskomisarų biuras“ civilinės atsakomybės dydis esant atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ dideliam neatsargumui arba tyčiai kiekvienam stebimam objektui nustatomas Specialioje sutarties dalyje – „Finansiniai duomenys“ individualiai, atsižvelgiant į stebimo objekto pobūdį, tačiau bet kokiu atveju Biuras įsipareigoja atlyginti Kliento patirtą žalą ne didesnio dydžio kaip numatyta Biuro civilinės atsakomybės draudimo sutartyje. Elektroninės saugos sutarties Specialiosios dalies 10 punkte numatyta, kad Biuro turtinė atsakomybė žalos turtui atveju stebint šį objektą, sutarties galiojimo laikotarpiu visais atvejais yra ne didesnė kaip 50 000 EUR.

24.       Ieškovas prašo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio šias sutarties nuostatas. Ieškovo vertinimu, tokios nuostatos prieštarauja CK 6.252 str. 1 d. nuostatoms, numatančioms kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja, ir kad šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį. Šis ieškinio reikalavimas netenkinamas.

25.       Ieškovas paaiškina, kad kasacinis teismas formuodamas praktiką, remiantis CK 6.252 str. pagrindu yra pripažinęs negaliojančiomis analogiškas stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutarties nuostatas, kurios numatė apsaugos bendrovės civilinės sutartinės atsakomybės ribojimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017 yra pripažinęs, kad susitarimai dėl civilinės atsakomybės ribojimo esant neatsargumui, nėra ribojami, imperatyvams neprieštarauja. Atsakovas pažymi, kad ši sąlyga buvo aptarta individualiai, ji nėra nesąžininga įvertinant teikiamų sutartinių paslaugų pobūdį.

26.       Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, kuria remiasi ieškovas, nebuvo sprendžiama dėl sutarties nuostatų negaliojimo dėl CK 6.252 str. numatytų pagrindų, t.y. šis klausimas nebuvo kasacijos objektu. Be to, minėtoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai negaliojančiomis laikė tik tas sutarties nuostatas, kurios numatė sutartinės atsakomybės ribojimą, esant tyčiai ir dideliam neatsargumui. Teismas sutinka su atsakovu, jog sutarties nuostatos, ribojančios atsakovo atsakomybę buvo aptartos individualiai ir nėra aiškiai nesąžiningos ar neproporcingos priešpriešiniams šalių įsipareigojimams. Be to, iš faktinio UAB „MTTC“ elgesio matyti, kad tokios paslaugos teikimo sąlygos ir atsakovo atsakomybės ribos šiai įmonei buvo žinomos ir suprantamos, ir kad būtent dėl to įmonė savo turtinių interesų apsaugai sudarė įmonės turto draudimo sutartį su ieškovu.

27.       Atsižvelgdamas į aptartas sutarties pažeidimo aplinkybes ir priežastinį ryšį, teismas sprendžia, kad atsakovo padarytas reikšmingas sutarties pažeidimas, susijęs priežastiniu ryšiu su žala, (t.y. pavėluotas atvykimas į saugomą objektą), yra padarytas dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios ar didelio neatsargumo. Todėl nėra pagrindo netaikyti sutarties nuostatų, ribojančių atsakovo atsakomybę, kai žala padaryta pažeidus sutartį dėl neatsargumo. Teismo įsitikinimu, tai, kad atsakovo greitojo reagavimo ekipažas signalizacijos signalo suveikimo metu buvo per toli nuo saugomo objekto, neįrodo atsakovo didelio neatsargumo ar tyčios. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas siekė vykdyti sutartį, t.y. iš karto reagavo į signalą, prie objekto atvyko per įmanomai trumpiausią laiką. Objektyviai vėlavimas nebuvo didelis. Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad šis pažeidimas yra atsiradęs dėl ypatingai aplaidaus atsakovo elgesio, ar iš anksto žinant, kad sutartis bus pažeista, t.y. turint tikslą pažeisti sutartį. Teismo įsitikinimu, nagrinėjama situacija neatitinka ieškovo ieškinyje nurodomos kasacinio teismo praktikos, kurioje formuojami didelio neatsargumo ar tyčios nustatymo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015, 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015).

28.       Ieškovas nurodo, kad dėl vagystės buvo padaryta žala, kurią sudaro UAB „MTTC“ turto bei jam kitų įmonių konsolidacijos pagrindais patikėto turto netekimas: - 67 803,2 EUR suma dėl Telia Lietuva, AB patikėto turto vagystės; - 1 622,98 EUR suma dėl Alcatel patikėto turto vagystės; - 24 180,06 EUR dėl CAT patikėto turto vagystės; - 4 421,89 EUR dėl Huawei Device (Hong Kong) Co., Ltd. patikėto turto vagystės; - 14 227,06 EUR dėl UAB „Bitė Lietuva“ patikėto turto vagystės; - 601,08 EUR UAB „Droneda“ turto vagystės; - 13 735,44 EUR dėl ZTE (H.K.) Limited patikėto turto vagystės; - 82 878,87 EUR MTTC priklausančio turto vagystės; - 183 313,7 EUR dėl UAB „AVAD Baltic“ patikėto turto; - 2 911,45 EUR dėl MTTC turto apgadinimo ir papildomo darbo užmokesčio.

29.       Atsakovas ginčijo žalą, teigdamas, kad ieškovo pateiktų duomenų nepakanka įvertinti, ar nurodyti daiktai iš tikrųjų buvo pavogti iš saugomo objekto. Atsakovo atstovas teisme teigė, kad byloje taip pat nepakanka duomenų, siekiant įvertinti daiktų būklę ir vertę. Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog vaizdo įrašai patvirtina, kad iš UAB „MTTC“ techninių patalpų buvo pagrobtas didelis kiekis prekių ir įrangos. Taip pat teismas neturi pagrindo remtis atsakovo iškeltomis abejonėmis dėl to, kad UAB „MTTC“ negalėjo turėti kitų juridinių asmenų patikėto turto, kuris nebuvo apskaitomas įmonės apskaitoje. Apie įmonės vykdomą veiklą bei susitarimus su kitais ūkio subjektais teismo posėdžio metu paaiškino UAB „MTTC“ atstovai R. K. ir A. M., kurie patvirtino, kad UAB „MTTC“ vykdo elektroninės įrangos remontą ir kad kitų įmonių patikėtas turtas, skirtas remontui, yra valdomas konsolidacijos pagrindais, t.y. neapskaitomas, o už jį sumokama tuomet, kai jis realizuojamas. Atstovai tvirtino, kad po vagystės patikėtas turtas buvo apskaitytas kaip realizuotas ir tuo pagrindu buvo atsikaityta su turtą patikėjusiomis įmonėmis pagal jų pateiktą kiekį ir vertę. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais paaiškinimais ir jais nesiremti. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus vien UAB „MTTC“ priklausančio turto buvo pagrobta už 82 878,87 EUR sumą (e. bylos t. 2, b.l. 263-279).

30.       Taikydamas ribotą sutartinę atsakovo atsakomybę, teismas ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia ieškovui žalą, neviršydamas numatytos 50 000 Eur ribos.

31.       Nuo šios sumos priteisiamos ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32.       Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).

33.       Šiuo atveju teismas neturtinį ieškinio reikalavimą atmetė (50 proc.), o turtinį reikalavimą tenkino 13 proc. apimtyje (50000 Eur x 100 / 395 695,73 Eur).

34.       Ieškovas sumokėjo 4056 Eur žyminio mokesčio. Ieškovui iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis proporcingas patenkintam turtiniam reikalavimui (13 proc.), iš viso 527,28 Eur. Ieškovas taip pat prašo priteisti 10987,60 Eur išlaidų už advokato pagalbą byloje. Šios išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 714,19 Eur (10987,60 Eur / 2 x 13 proc. / 100). Iš viso ieškovui iš atsakovo priteisiama 1241,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35.       Trečiasis asmuo UAB „MTTC“ prašo priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atstovaujant teisme. Trečiasis asmuo veikė ieškovo pusėje, todėl šios išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 39,33 Eur (605 Eur / 2 x 13 proc. /100).

36.       Atsakovas UAB „Ekskomisarų biuras“ prašo priteisti iš ieškovo 6534 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą byloje. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai atmestiems reikalavimams (6534 Eur / 2 x 87 proc. / 100). Iš viso atsakovui iš ieškovo priteisiama 2842,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

37.       Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ įrodymų apie procese patirtas išlaidas nepateikė.

38.       Valstybės lėšomis apmokėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 14,29 Eur. Šios išlaidos paskirstomos ieškovui ir atsakovui proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai: iš atsakovo priteisiama 1,86 Eur (13 proc.), iš ieškovo 12,43 Eur (87 proc.) (CK 96 str.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo AB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“, juridinio asmens kodas 122755433, 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti ieškovui AB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“, juridinio asmens kodas 122755433, 1241,47 Eur (tūkstantį du šimtus keturiasdešimt vieną eurą, 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „MTTC“ juridinio asmens kodas 300013050, iš atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“, juridinio asmens kodas 122755433, 39,33 Eur (trisdešimt devynis eurus, 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“, juridinio asmens kodas 122755433, iš ieškovo AB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš 2842,29 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus, 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovo AB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 12,43 Eur (dvylika eurų, 43 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“, juridinio asmens kodas 122755433, 1,86 Eur (vieną eurą, 86 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Valstybei priteistos sumos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita ). Įmokos kodas 5660. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                      Andrius Verikas