Administracinė byla Nr. A-2243-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06715-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 20.2.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)-23-NT-000152 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą paskirti pareiškėjui advokatą Tarnybos sprendimo apskundimo procese ir baudžiamojoje byloje dėl patyčių ir diskriminacijos; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu išaiškinti, ar Tarnyba, tyčia nevertindama pateiktų įrodymų, ar keršydama, kad buvo skundžiami jos veiksmai, nepažeidė pareiškėjo teisių į tinkamą atstovavimą teisme, sąžiningą teismo procesą, apribodama pareiškėjui galimybę prisiteisti patirtą ir toliau daromą žalą, kvalifikuotai pateikti turimus įrodymus, kad jie būtų tinkamai įvertinti teisme.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jam Tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-06688 (toliau – ir 2023 m. balandžio 25 d. sprendimas) buvo pranešta apie advokato, atstovaujančio pareiškėjo interesus civilinėje byloje Nr. e2-615-1150/2023 (toliau – ir civilinė byla), pakeitimą. Pareiškėjo teigimu, minėtame sprendime buvo nedviprasmiškai grasinama, kad jeigu pareiškėjas ir toliau nesutiks su advokato pozicija, kuri, pareiškėjo manymu, gali neleisti jam apginti savo teisių ir turto, jis privalės apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Tokius Tarnybos darbuotojų grasinimus pareiškėjas vertino kaip piktnaudžiavimą tarnyba, persekiojimą dėl kritikos, diskriminaciją dėl turtinės padėties, negalios, įsitikinimų ir pažiūrų. Pasak pareiškėjo, Tarnybos darbuotojai žino apie jo ketinimus priešieškiniu civilinėje byloje įtraukti Tarnybą į bylą dėl pareiškėjui padarytos ir toliau daromos žalos. Vilniaus apygardos administraciniame teisme (šiuo metu – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose) jau yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I2-6279-816/2023, kuri tiesiogiai susijusi su šia byla.

3.       Pareiškėjas teigė, kad tokie Tarnybos veiksmai kartu su Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjos Monikos Ambrasaitės-Valentinavičienės 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-615-1150/2023 8 punkto tekstu sudaro prielaidas manyti, kad galbūt per politinius ar kitokius korupcinius ryšius bandoma bet kokia kaina sužlugdyti priešieškinio ir kitų procesinių veiksmų pateikimą civilinėje byloje Nr. e2-615-1150/2023.

4.       Pareiškėjas nurodė 2023 m. gegužės 2 d. išsiuntęs Tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kuriame prašė suteikti advokato teisinę pagalbą byloje, apskundžiant Tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą ir suteikiant teisę į valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą be jokių apribojimų ir išankstinių sąlygų, bei suteikti advokato teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl Tarnybos darbuotojų patyčių ir diskriminacijos. Tarnyba ginčijamu Sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, apskundžiant pačios Tarnybos galbūt neteisėtus veiksmus.

5.       Pareiškėjas teigė, kad Tarnyba siekia apriboti jo galimybę gauti nešališką ir visapusišką gynybą nuo galbūt neteisėtų veiksmų, siekia užvilkinti procesą, kad civilinę bylą teismas išnagrinėtų už akių ir nevertintų visų rašytinių ir vaizdo įrodymų, taip pat siekia apriboti pareiškėjui galimybę prisiteisti jau patiriamą ir toliau daromą žalą. Pareiškėjas mano, kad Elektrėnų savivaldybė, Elektrėnų komunalinis ūkis, Tarnyba, prokuratūra, policija ir teismai tyčia siekia nuslėpti institucijų neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas tai vertino kaip savivaldžiavimą, pasipinigavimą, patyčias, tautinės nesantaikos kurstymą, įgaliojimų viršijimą, dokumentų klastojimą, konstitucinių ir įstatymais ginamų teisių ribojimą. Pasak pareiškėjo, Tarnyba, kurios tikslas turėtų būti nepasiturinčių piliečių galimybė ginti savo teises, iš esmės pasidarė monopolinių įmonių pasipinigavimo ir politikų teisiniu socialinių eksperimentų įrankiu. Pareiškėjas teigė patyręs 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą dėl to, kad Tarnyba galbūt tyčia bando sužlugdyti civilinę bylą, pasinaudodama savo padėtimi.

6.       Pareiškėjas nurodė, kad šioje byloje yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Tarnyba, nevertindama pateiktų įrodymų, dėl galimo suinteresuotumo, atsižvelgiant į tai, kad buvo skundžiami jos veiksmai, nepažeidė pareiškėjo teisių į tinkamą atstovavimą teisme, sąžiningą teismo procesą, apribojant pareiškėjo galimybę prisiteisti patirtą ir toliau daromą žalą, kvalifikuotai pateikti turimus įrodymus teismui.

7.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. 

8.       Atsakovas nurodė, kad Tarnyba, įvertinusi 2023 m. balandžio 7 d. gautą motyvuotą advokatės D. J. prašymą, kitas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas nuolat reiškia neigiamą nuomonę apie advokatę, visiškai nebendradarbiauja, skiriasi jų nuomonės dėl bylos vedimo pozicijos, padarė išvadą, kad tolimesnis advokatės D. J. atstovavimas pareiškėjui tampa neįmanomu, todėl 2023 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą pakeisti advokatę D. J. į advokatę A. P.. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, apskundžiant minėtą Tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą. Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, apskundžiant Tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą. 

9.       Atsakovas teigė, jog atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui toje pačioje byloje ne kartą buvo keičiamas advokatas ir įvertinęs kitas aplinkybes (galėjimą atstovauti savo interesus savarankiškai nagrinėjamoje byloje, socialinę padėtį ir kt.), nusprendus dar kartą pakeisti pareiškėjui advokatą, tačiau įspėjo pareiškėją apie pareigas ir pasekmes, kurias numato Įstatymas.

10.       Atsakovas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką padėtis, kai pareiškėjas siekia apskųsti Tarnybos sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nutraukimo ar nesuteikimo, prašydamas Tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą tokiai teisei realizuoti, yra ydinga. Tarnybos Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, apskundžiant Tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą, yra pagrįstas tiek teisės aktų reikalavimais, tiek suformuota teismų praktika. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių pagrįstų motyvų, kodėl Sprendimas gali būti neteisėtas.

11.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsakovo teigimu, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą žalą, nes nėra tenkintos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

II.

12.       Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. Ž. skundą. 

13.       Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju susidarė tokia teisinė situacija, kad pareiškėjas pateikė prašymą Tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekdamas apskųsti Tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą atsisakyti suteikti jam antrinę teisinę pagalbą. Tokia situacija, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, laikytina ydinga ir netoleruotina bei pripažintina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, laikėsi Įstatyme nustatytos prašymo nagrinėjimo tvarkos, skyrė pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kelis kartus pareiškėjo prašymu keitė advokatą, motyvuotai paaiškino atsisakymo tenkinti vėlesnius pareiškėjo prašymus motyvus. Visgi, nepaisant to, kad pareiškėjas siekia gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, jis (pareiškėjas) nepakankamai vykdo bendradarbiavimą su paskirtais advokatais, neįsiklauso į jų teikiamas konsultacijas dėl galimų pažeistų teisių gynimo būdų ir galimybių bei nepataikaujančius pareiškėjui advokatus prašo pakeisti, o juos pakeitus – siekia tokius sprendimus panaikinti. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys neatitinka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tikslo ir pagalbos teikimo sąlygų bei prieštarauja pareiškėjo deklaruojamam interesui – profesionalios pažeistų savo teisių gynybos gavimui.

14.       Teismas atkreipė dėmesį, kad dalis pareiškėjo skundo argumentų yra susiję su kitais Tarnybos priimtais sprendimais dėl pareiškėjo, kurių pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas jų nevertino ir dėl jų išsamiau nepasisakė.

15.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą, nes jis priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, yra motyvuotas ir pagrįstas.

16.       Vertindamas pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismui nekilo abejonių dėl Įstatymo 11 straipsnio atitikties Konstitucijai. Pareiškėjas nenurodė argumentų dėl minėtos teisės normos prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) (konkrečioms Konstitucijos nuostatoms), t. y. pareiškėjas nepateikė teismui motyvuoto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

17.       Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Tarnybos 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų, teismas nurodė, kad byloje nėra nustatyti Tarnybos neteisėti veiksmai priimant Sprendimą. Pareiškėjas nepagrindė ir nepateikė įrodymų dėl kitų neteisėtų Tarnybos veiksmų, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti, kad valstybė, kuriai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimo srityje atstovauja Tarnyba, būtų atlikusi neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas taip pat nepagrindė ir nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos fakto, nenurodė, o teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas būtų patyręs tokio intensyvumo išgyvenimus, kuriuos būtų galima įvertinti pinigais. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje neįrodytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, atmetė pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

III.        

18.       Pareiškėjas A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) pridėti prie bylos naujus įrodymus (Tarnybos 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. liepos 4 d., 2022 m. rugpjūčio 12 d., 2024 m. rugsėjo 19 d., 2024 m. rugsėjo 27 d., 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimų kopijas; susirašinėjimo su Tarnyba ir advokatais kopijas; teisminių procesų sąrašą; Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 9 d., 2024 m. rugsėjo 25 d., 2024 m. lapkričio 4 d. raštų kopijas; 2024 m. rugsėjo 18 d. skundo–prašymo kopiją; 2024 m. liepos 3 d. skundo Elektrėnų savivaldybės tarybai kopiją; 2024 m. rugsėjo 26 d. skundo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai kopiją; 2024 m. spalio 9 d. Vyriausios tarnybinės etikos komisijos pranešimo kopiją); 2) šią bylą nagrinėti, panaudojant civilinio proceso Nr. 2-33-01296-2022-5 ir administracinių procesų Nr. 3-61-3-02944-2023-9, Nr. 3-61-3-08001-2023-9, Nr. 3-61-3-08393-2023-3, Nr. 3-61-3-09333-2023-8, Nr. 3-61-3-09456-2023-4, Nr. 3-61-3-09452-2023-0, Nr. 3-61-3-00239-2024-5, Nr. 3-61-3-00362-2024-2, Nr. 3-61-3-01296-2024-l, Nr. 3-62-3-00798-2024-6, Nr. 3-62-3-01236-2024-4 medžiagą; taip pat panaudoti vaizdo retransliavimo priemones teisminių procesų Nr. 3-61-3-02944-2023-9 ir Nr. 2-33-3-01296-2022-5 vaizdo ir garso medžiagai peržiūrėti, nes tai, pareiškėjo teigimu, yra tiesiogiai susiję su šiuo teisminiu procesu; 3) kreiptis į Konstitucinį Teismą ar kitą kompetentingą Europos sąjungos instituciją su prašymu išaiškinti, ar nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės į teismo procesą pirmosios instancijos teisme, kai pareiškimą dėl teisėjų ir teismo nušalinimo nagrinėjo Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Jovita Einikienė, kuri yra tos pačios nušalinamos teisėjų kolegijos narė ir yra nagrinėjusi bylą Nr. I2-6279-816/2023, kurioje priėmė galbūt šališką sprendimą, prisidėjusį prie civilinio teisminio proceso sužlugdymo; 4) pasinaudojant vieno langelio principu perduoti teisėją Jovitą Einikienę Teisėjų garbės teismui dėl įvertinimo, ar anksčiau nurodyti teisėjos Jovitos Einikienės veiksmai nežemina teisėjo vardo ir atitinka teisėjų etikos kodekse numatytas elgesio normas.

19.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia subjektyvaus pobūdžio vertinimą apie teismo sprendimą priėmusią teisėjų kolegiją, teismų sistemą, valstybės institucijas, teisinę valstybę. Pareiškėjas paaiškina vykstančio civilinio proceso Nr. 2-33-01296-2022-5 aplinkybes. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjant bylą nebuvo tinkamai įvertinti jo patiekti įrodymai, netenkinti jo prašymai dėl įrodymų išreikalavimo, bylų sujungimo, nušalinimo klausimą nepagrįstai sprendė teisėjų kolegija, dėl kurios buvo pareikštas nušalinimas. 

20.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. 

21.       Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, laikėsi Įstatyme nustatytos prašymo nagrinėjimo tvarkos, skyrė pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kelis kartus, pareiškėjo prašymu, keitė advokatą, motyvuotai paaiškino atsisakymo tenkinti vėlesnius pareiškėjo prašymus motyvus. Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis nepakankamu bendradarbiavimu su paskirtais advokatais, neįsiklausymu į jų teikiamas konsultacijas, pasikartojančių prašymų pakeisti paskirtą advokatą teikimas, neatitinka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tikslo ir pagalbos teikimo sąlygų bei prieštarauja pareiškėjo deklaruojamam interesui – profesionalios pažeistų savo teisių gynybos gavimui.

22.       Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, nepagrįstą jokiais argumentais ar įrodymais, todėl dėl tokių pareiškėjo argumentų Tarnyba išsamiau nepasisako.

Teisėjų kolegija        

k o n s t a t u o j a:

IV.

23.       Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo A. Ž. skundo reikalavimai panaikinti Tarnybos 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)-23-NT-000152 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, įpareigoti Tarnybą paskirti pareiškėjui advokatą Tarnybos sprendimo apskundimo procese ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstumas ir teisėtumas. 

24.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 22 d. pateikė Tarnybai prašymą (dokumentai gauti 2022 m. lapkričio 23 d.) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-615-1150/2023 dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo. Tarnyba 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-22-T-06688 nusprendė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, antrinę teisinę pagalbą paskiriant teikti advokatą G. A. P., nustatant, kad pareiškėjas turi teisę į 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą.

25.       Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė Tarnybai prašymą pakeisti advokatą. Tarnybos 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-06688 advokatas G. A. P. pakeistas į advokatę D. I. V., atsižvelgiant į pareiškėjo 2022 m. lapkričio 30 d. prašymą.

26.       Tarnyboje 2022 m. gruodžio 9 d. gauti pareiškėjo ir advokatės D. I. V. prašymai paskirti kitą advokatą. Tarnybos 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-06688 advokatė D. I. V. pakeista į advokatę D. J..

27.       Pareiškėjas 2023 m. sausio 10 d. pateikė Tarnybai prašymą pakeisti advokatę D. J. kitu advokatu, teigdamas, kad advokatė atsisakė surašyti priešieškinį byloje (advokatė mano, kad pakanka apginti savo poziciją teikiant atsiliepimą ir jį pagrindžiančius įrodymus), kurio (priešieškinio) atsakovais galbūt būtų Tarnybos darbuotojai, policijos, prokuratūros pareigūnai, Elektrėnų savivaldybės meras, administracijos direktorius. Pareiškėjas nurodė, kad jam sunku susisiekti su paskirta advokate. Tarnyba 2023 m. sausio 10 d. gavo ir advokatės D. J. prašymą dėl advokato pakeitimo teisinei pagalbai teikti, kuriame advokatė nurodė, kad pareiškėjas, susisiekęs su advokate, pageidavo teikti priešieškinį civilinėje byloje, įtraukiant atsakovais tiek Tarnybą, tiek Elektrėnų savivaldybę, tiek kitas institucijas, tačiau priešieškinio teikimo klausimu advokatės ir pareiškėjo pozicijos išsiskyrė. Tarnyba 2023 m sausio 17 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TPS-06688 nusprendė atsisakyti pakeisti paskirtą advokatę D. J. kitu advokatu ir prašė pareiškėjo susisiekti ir bendradarbiauti su jam paskirta advokate D. J..

28.       Advokatė D. J. 2023 m. balandžio 7 d. pateikė Tarnybai prašymą „Dėl advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą A. Ž., pakeitimo“, kuriuo prašė skubiai pakeisti advokatą, kadangi pareiškėjas atsisako bendrauti su advokate, nuolat reiškia neigiamą nuomonę ir visiškai nebendradarbiauja, išsiskiria nuomonės dėl bylos vedimo pozicijos.

29.       Tarnyba 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (8.1Mr.)TP-23-T-06688 pakeitė pareiškėjui paskirtą advokatę D. J. kita advokate A. P.. Pareiškėjas šiuo sprendimu taip pat buvo informuotas, jog Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti savo teises neleistinais būdais. Pareiškėjas buvo įspėtas, kad ateityje ir toliau nebendradarbiaujant ir konfrontuojant su jam paskirtu advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nurauks antrinės teisinės pagalbos teikimą, bei pranešė, kad tokiu atveju visos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu, įstatymų nustatyta tvarka bus išieškotos iš pareiškėjo.

30.       Pareiškėjas 2023 m. gegužės 2 d. pateikė Tarnybai prašymą Nr. PER-ATP-2023-05149, kuriame nurodė, kad jam reikalinga antrinė teisinė pagalba dėl Tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo apskundimo ir advokato teisinė pagalba baudžiamojoje byloje dėl Tarnybos darbuotojų patyčių ir diskriminacijos.

31.       Tarnyba ginčijamu 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)-23-NT-000152 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, apskundžiant Tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą, kuriuo paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą advokatė D. J. pakeista į advokatę A. P.. Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, ir nustačius, kad pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus.

32.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad atsakovas pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką situacija, kai pareiškėjas teikia prašymą Tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekdamas apskųsti pačios Tarnybos sprendimą atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, yra ydinga ir netoleruotina bei pripažintina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismas vertino, kad toks pareiškėjo elgesys neatitinka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tikslo ir pagalbos teikimo sąlygų bei prieštarauja pareiškėjo deklaruojamam interesui – profesionalios pažeistų savo teisių gynybos gavimui. Teismas, byloje nenustatęs būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat atmetė pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

33.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjant bylą nebuvo tinkamai įvertinti jo patiekti įrodymai, netenkinti jo prašymai dėl teisėjų nušalinimo, nespręsta dėl įrodymų išreikalavimo, bylų sujungimo.

34.       Pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus (Tarnybos 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. liepos 4 d., 2022 m. rugpjūčio 12 d., 2024 m. rugsėjo 19 d., 2024 m. rugsėjo 27 d., 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimų kopijas; susirašinėjimo su Tarnyba ir advokatais kopijas; teisminių procesų sąrašą; Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 9 d., 2024 m. rugsėjo 25 d., 2024 m. lapkričio 4 d. raštų kopijas; 2024 m. rugsėjo 18 d. skundo–prašymo kopiją; 2024 m. liepos 3 d. skundo Elektrėnų savivaldybės tarybai kopiją; 2024 m. rugsėjo 26 d. skundo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai kopiją; 2024 m. spalio 9 d. Vyriausios tarnybinės etikos komisijos pranešimo kopiją), taip pat prašymą nagrinėti šią bylą, panaudojant civilinio proceso Nr. 2-33-01296-2022-5 ir administracinių procesų Nr. 3-61-3-02944-2023-9, Nr. 3-61-3-08001-2023-9, Nr. 3-61-3-08393-2023-3, Nr. 3-61-3-09333-2023-8, Nr. 3-61-3-09456-2023-4, Nr. 3-61-3-09452-2023-0, Nr. 3-61-3-00239-2024-5, Nr. 3-61-3-00362-2024-2, Nr. 3-61-3-01296-2024-l, Nr. 3-62-3-00798-2024-6, Nr. 3-62-3-01236-2024-4 medžiagą, teisminių procesų Nr. 3-61-3-02944-2023-9 ir Nr. 2-33-3-01296-2022-5 vaizdo retransliavimo priemones.

35.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo prašymą dėl naujų įrodymų ir kitų teisminių procesų medžiagos pridėjimo prie bylos, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

36.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.).

37.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytu teisiniu reguliavimu ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos aspektu, netenkina pareiškėjo prašymo priimti ir tirti naujus įrodymus / kitų teisminių procesų medžiagą. Tokia išvada daroma nustačius, kad pateikiami ir prašomi ištirti įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės, nes nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku – Tarnybos 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)-23-NT-000152 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“; pareiškėjo pateikti įrodymai, taip pat pareiškėjo prašyme nurodyti kiti teisminiai procesai nėra niekaip susiję su šia nagrinėjama byla, todėl minėti įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti byloje ginčijamas aplinkybes.

38.       Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

39.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40.       Kaip minėta, Tarnyba Sprendimu atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, ir nustačiusi, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą yra nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus.

41.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kurio 11–12 straipsniuose konkretizuota, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019; kt.). Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).

42.       Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.); jei atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.).

43.       Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad atstovavimo byloje perspektyvumas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti ištyrusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti arba jau gauna valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba neteikiama arba antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011; 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5318-552/2019; kt.). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012; 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019; kt.).

44.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad padėtis, kai pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, siekdamas apskųsti Tarnybos sprendimą, kuriuo atsisakyta tokią teisinę pagalbą suteikti, yra ydinga; tokiu atveju pareiškėjas jau pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų pradinio tikslo.

45.       Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas siekia gauti teisinę pagalbą tam, kad galėtų kreiptis į teismą dėl Tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo, kuriuo, atsižvelgiant į advokatės D. J. prašymą paskirti kitą advokatą dėl konfliktinės situacijos su pareiškėju ir dėl pozicijų nesuderinimo, advokatė D. J. buvo pakeista kita advokate A. P.. 

46.       Pažymėtina, kad, kaip nustatyta iš byloje pateiktų duomenų, pareiškėjas 2023 m. sausio 10 d. pats teikė Tarnybai prašymą, prašydamas pakeisti advokatę D. J. kitu advokatu, teigdamas, kad advokatė atsisakė surašyti priešieškinį civilinėje byloje, su advokate jam sunku susisiekti. Advokatė D. J. 2023 m. sausio 10 d. taip pat pateikė prašymą dėl advokato pakeitimo teisinei pagalbai teikti, kuriame nurodė, kad pareiškėjas, susisiekęs su advokate, pageidavo teikti priešieškinį civilinėje byloje, įtraukiant atsakovais tiek Tarnybą, tiek Elektrėnų savivaldybę, tiek kitas institucijas, tačiau priešieškinio teikimo klausimu advokatės ir kliento pozicijos išsiskyrė. Tarnyba 2023 m sausio 17 d. sprendimu netenkino prašymų pakeisti advokatę D. J. kitu advokatu, Tarnyba prašė pareiškėjo susisiekti ir bendradarbiauti su jam paskirta advokate. Tarnyba, gavusi pakartotinį advokatės D. J. prašymą dėl advokato pakeitimo, pareiškėjui nebendradarbiaujant su advokate, nuolat reiškiant neigiamą nuomonę ir išsiskiriant nuomonėms dėl bylos vedimo pozicijos, 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu pakeitė advokatę D. J. kita advokate A. P.. Tarnyba 2023 m. balandžio 25 d. sprendime taip pat priminė pareiškėjui jo teises ir pareigas bei įspėjo apie teisines pasekmes, jeigu bus nustatytas pagrindas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu (pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais).

47.       Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su ta Tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo dalimi, kuria jis buvo įspėtas, kad jeigu ateityje toliau nebendradarbiaus ir konfrontuos su paskirtu advokatu, Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nurauks antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėjas tokius Tarnybos argumentus vertina kaip grasinimą ir piktnaudžiavimą teise.

48.       Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato pareigas asmeniui, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba. Minėtoje teisės normoje, be kita ko, nustatyta pareiga bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 4 str. 1 d.); teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją (Įstatymo 4 str. 1 d.). Pareiškėjas, vykdydamas Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose jam nustatytas pareigas, privalo savo aktyviais veiksmais palaikyti nenutrūkstamą ryšį inter alia (be kita ko) su paskirtu teikti jam antrinę teisinę pagalbą advokatu, toks ryšys turi pasireikšti konstruktyviu pareiškėjo ir advokato bendravimu, kilusių problemų aptarimu ir jų sprendimo būdų ieškojimu, nuolatiniu abipusiu keitimusi išsamia ir teisinga informacija, susijusia su atstovavimu ir bylos eiga. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, primygtinas reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-565/2007; 2014 m. kovo 31 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-636/2014, 2016 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3648-602/2016).

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba 2023 m. balandžio 25 d. sprendime pagrįstai priminė pareiškėjui jo teises ir pareigas bei antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindus ir teisines pasekmes. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus ir kitus duomenis, pareiškėjo 2023 m. gegužės 2 d. pateikto prašymo suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir teismui pateikto skundo turinį, sprendžia, jog nagrinėjimu atveju Tarnyba Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo atstovavimas byloje, ginčijant Tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą, nėra perspektyvus, kadangi nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad advokato pakeitimas nagrinėjamu atveju atitiko Įstatymo 18 straipsnio 8 dalies sąlygas, pakeisti advokatą prašė tiek pareiškėjas, tiek pati teisinę pagalbą pareiškėjui teikianti advokatė, o pareiškėjas teismui pateiktame skunde nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl advokatės D. J. 2023 m. balandžio 7 d. prašymas „Dėl advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą A. Ž. pakeitimo“ neturėjo būti tenkintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo 2023 m. gegužės 2 d. prašyme suformuotas reikalavimas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl Tarnybos darbuotojų patyčių ir diskriminacijos, taip pat vertintinas kaip neperspektyvus, nes pareiškėjas nenurodė pagrįstų argumentų ir nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą įtarti, kad galbūt prieš pareiškėją buvo padaryta nusikalstama veika.

50.       Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus, nereiškia, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

51.       Pareiškėja neįrodė, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą, atliko neteisėtus veiksmus. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, dėl kurių buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį dėl skunde nurodytų aplinkybių.

52.       Teisėjų kolegija, vertindama apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl teismo sprendimą priėmusios teisėjų kolegijos šališkumo, pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, jog sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (žr., EŽTT 2005 m. gegužės 1 d. sprendimą byloje I. prieš Slovakiją). Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje G. ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje F. ir S. prieš Italiją).

53.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymai nušalinti teisėjų kolegiją, nagrinėjančią administracinę bylą Nr. I2-1823-811/2024, buvo nagrinėti du kartus. Regionų administracinio teismo pirmininkas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo pareiškimo (ABTĮ 45 str. 1 d.), nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė jokių faktinių aplinkybių, nesusijusių su teisėjų vykdoma jurisdikcine veikla, kurios būtų pagrįstos objektyviais duomenimis ir keltų pagrįstą abejonę dėl teisėjų kolegijos nešališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi; pareiškėjui, be kita ko, buvo priminta, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 13 d. ir 2024 m. balandžio 4 d. nutartimis, priimtomis administracinėse bylose Nr. I2-3812-535/2024 ir Nr. I2-3819-1114/2024, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad kartotinis nepagrįstas ir neobjektyvus teisėjo ar kitų proceso dalyvių šalinimas nuo bylos nagrinėjimo gali sudaryti pagrindą spręsti dėl šalies galimo piktnaudžiavimo teismo procesu ir / ar suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas pakartotinį, analogiško pobūdžio pareiškimą dėl teisėjų kolegijos nušalinimo administracinėje byloje Nr. I2-1823-811/2024 pateikė 2024 m. gegužės 28 d., kurio teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 28 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi netenkino. Pažymėtina, kad ABTĮ 45 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikia teisę pakartotinį nušalinimą, grindžiamą tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas teismo pirmininko nutartimi, spręsti bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjų kolegijai. Taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos jo teisės į teismo procesą pirmosios instancijos teisme, kai nušalinimo klausimą sprendė teisėjų kolegija, dėl kurios buvo pareikštas nušalinimas.

54.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų teisėjų kolegijos šališkumą tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektais. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Be to, kiti tos pačios teisėjų kolegijos nario priimti procesiniai sprendimai (pavyzdžiui, pareiškėjo minimos teisėjos Jovitos Einikienės priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-6279-816/2023 dėl Tarnybos 2023 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (8.1 Mr)-23-NT-00047 panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) nors ir nepalankus pareiškėjui, nėra pakankamas pagrindas laikyti teisėją Jovitą Einikienę iš anksto nusistačiusią prieš pareiškėją. Šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą dėl teismas buvo šališkumas. Vien subjektyvi pareiškėjo nuomonė apie bylą nagrinėjusią teisėją Jovitą Einikienę ir jos darbą kitose pareiškėjo inicijuotose bylose nėra pakankamas pagrindas laikyti ją šališka visose pareiškėjo inicijuotose bylose. Vadovaujantis tais pačiais argumentais vertintina, kad nagrinėjamu atveju pagal ABTĮ 110 straipsnį negali būti tenkinamas pareiškėjo prašymas perduoti teisėją Jovitą Einikienę Teisėjų garbės teismui dėl įvertinimo, ar teisėjos veiksmai nežemina teisėjo vardo ir atitinka teisėjų etikos kodekse numatytas elgesio normas.

55.       Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas apeliacinės instancijos teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisėjos Jovitos Einikienės galimo šališkumo, yra nesuderinamas su Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme apibrėžta Konstitucinio Teismo kompetencija (Konstitucijos 105 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnis, 73 straipsnis), o prašymas kreiptis į kitą kompetentingą Europos Sąjungos instituciją yra abstraktaus pobūdžio, todėl minėti prašymai netenkinami.

56.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

57.       Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis