Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-502-1078-11].docx
Bylos nr.: A-502-1078-11
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr. A502-1078/2011

Teisminio proceso  Nr. 3-62-3-00014-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 14.3.1

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gegužės 13 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Artūro Drigoto (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjai V. P.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Redai Aglinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. T. ir akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos dujos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

 

Pareiškėja V. P. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. USD-196 „Dėl specialiųjų sąlygų neišdavimo“ ir įpareigoti atsakovą išduoti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti žemės sklypui kadastriniu adresu Nr. (duomenys neskelbtini) Karmėlavos k. v., Pabiržio k., Kauno r.; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar ūkio ministro ir aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146 patvirtinto sritinio norminio dokumento „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės) 4.14 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 24 straipsniui.

Patikslintame skunde (b. l. 44-47) ji paaiškino, kad Taisyklių 1.1 punktas nustato, jog Magistralinių dujotiekių įrengimo taisyklės yra taikomos projektuojant ir statant visus statinius 200 m atstumu nuo veikiančių magistralinių dujotiekių. Pažymėjo, jog ginčo žemės sklypas nėra apsaugos zonoje, kurioje statybos veikla draudžiama. Žemės sklypas patenka ir į vietovės klasės vieneto teritoriją, kuri tęsiasi 200 m į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir eina 1600 m išilgai vamzdyno. Vietovės klasė saugos kriterijus, kuris nustatomas įvertinant magistralinio dujotiekio trasą, apibūdinamas pagal greta jos esančių pastatų, skirtų žmonių buvimui, užstatymo tankumą ir aukštingumą. AB „Lietuvos dujos“ atsisakymą išduoti detalaus planavimo sąlygas motyvavo tuo, jog nurodytame klasės vienete jau dabar yra viršijamas leistinas užstatymo tankumas, t. y. jau dabar yra suformuota daugiau nei 10 sklypų, kuriuose galima mažaaukštė gyvenamųjų namų statyba. Tokia pozicija pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius, lygiateisiškumo principą. Konstitucijos 23 straipsnis nustato, jog nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Žemės įstatymo 24 straipsnis nustato, jog pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Todėl būtina patikrinti, ar šioms nuostatoms neprieštarauja Taisyklių 4.14 punktas.

Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime į skundą (b. l. 29-33) paaiškino, kad taryba 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS -1 patvirtino Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Vadovaujantis juo, pareiškėjos žemės sklypas patenka į prioritetines teritorijas gyvenamųjų teritorijų plėtrai, taip pat į ribojamo užstatymo intensyvumo zoną. Šioje vietovės klasėje galimas pastatų, skirtų žmonėms būti, kiekis neturi viršyti 10 pastatų 1600 metrų išilgai vamzdžio ašies. Atsižvelgdamas į tai, kad iš bendrojo plano aiškiai matyti, jog ginčo žemės sklypas patenka į ribojamo užstatymo intensyvumo zoną išilgai dujotiekio ašies, Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius kreipėsi į AB „Lietuvos dujos“ dėl planavimo sąlygų išdavimo žemės sklypo detaliajam planui rengti. AB „Lietuvos dujos“ motyvuotu 2009 m. liepos 27 d. raštu Nr. 7-215-947 atsisakė pritarti žemės paskirties keitimui ir siūlė sklypą naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį. Atsakovas pažymėjo, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu, todėl kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą analizuojamu atveju netikslinga.

 

II.

 

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 84-87).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, jog V. P. iš esmės ginčija AB „Lietuvos dujos“ 2009 m. liepos 29 d. rašte Nr. 7-215-947 išdėstytus motyvus, kurie gali būti savarankiško teisminio ginčo dalykas. Nurodė, kad Taisyklių 3.7 punkte yra pateikta magistralinio dujotiekio sąvoka, nustatanti, jog tai slėginiai vamzdynai ir jų atjungimo įtaisai, slėgio reguliavimo ir palaikymo technologiniai, automatikos įrenginiai bei apskaitos prietaisai, priešgaisrinės ir apsaugos nuo korozijos įrenginiai, statiniai, inžineriniai tinklai bei komunikacijos, kurių visuma užtikrina saugų ir patikimą dujų transportavimą bei apskaitą nuo dujų verslovių iki dujų skirstymo stočių imtinai. Magistralinis dujotiekis priskiriamas potencialiai pavojingiems įrenginiams (Taisyklių 4.1 p.), todėl tiek jų eksploatavimas, tiek priežiūra yra susijusi su specialiais apribojimais ir naudojimo rėžimu. Taisyklių 1.1 punkte yra nustatyta, jog jos taikomos projektuojant ir statant visus statinius 200 metrų atstumu nuo veikiančių magistralinių dujotiekių. Kadangi ginčo žemės sklypui taikomas magistralinių dujotiekių įrengimo rėžimas, jo statusui apibūdinti yra taikomas saugos kriterijus, vadinamas vietovės klase. Vietovės klasė yra apibūdinama pagal pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienete, kaip nurodyta tolesniuose punktuose. Kiekvienas atskiras pastato butas daugiabučiame name laikomas kaip atskiras pastatas, skirtas žmonėms būti (Taisyklių 4.11 p.). Vietovės klasė yra apibūdinama pagal pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės vienete ir Taisyklėse išskiriamos keturios klasės: 1 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti; 2 klasės – turintis daugiau kaip 10 ir mažiau kaip 46 pastatus; 3 klasės vietovė – turintis 46 arba daugiau pastatų, skirtų žmonėms būti bei vietovės klasės vienetas, kur dujotiekio vamzdynas yra nutiestas 90 metrų arba mažesniu atstumu nuo pastato arba kito statinio, kuriame būna 50 ir daugiau žmonių (žaidimų aikštelės, pramogų zona, lauko teatras, pobūvių ir prekybos salės ar kitos vietos, skirtos viešam žmonių susibūrimui); 4 klasės vietovė – kur yra nors vienas keturių aukštų arba aukštesnis pastatas (Taisyklių 4.11.1-4.11.4 p.). Taisyklių 4.14. punktas nustato, jog projektuojamo magistralinio dujotiekio trasa įvertinama priskiriant ją vienai ar kitai vietovės klasei. Vietovė, kurioje jau yra suprojektuotas, nutiestas ir iki šių taisyklių įsigaliojimo pripažintas tinkamu naudoti magistralinis dujotiekis, priskiriama 1 klasei. Iš byloje esančio Kauno rajono Pabiržio kaimo žemės sklypo plano matyti, jog šalia ginčo sklypo esantys sklypai, kurie taip pat priklauso 1 klasės vietovės vienetui, ir kuriame leistinas pastatų skaičius skirtas žmonėms būti ribojamas iki 10 pastatų, jau yra viršytas ribojamo užstatymo tankumas (b. l. 35). Tokia situacija susidarė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. ĮS-1420 patvirtinus žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (b. l. 36). Tačiau ši aplinkybė nelaikytina pakankama ir pagrindžiančia pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, motyvuojant lygiateisiškumo principo pažeidimu. Teismo manymu, nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog  Taisyklėse nustatyti ribojimai, ypač atsižvelgiant į magistralinių dujotiekių, kaip pavojingų objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, visuomeninę ir ekonominę reikšmę aplinkai, yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, kad savininko nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Todėl pareiškėja, žinodama įstatymo reikalavimus, negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog įstatymas nebus vykdomas. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, jog jai nekyla abejonių dėl pareiškėjos skunde paminėtų norminių teisės aktų konstitucingumo.

 

III.

 

Pareiškėja V. P. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 92-95), kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde paaiškino, kad 2006 m. liepos 19 d. gavusi dovanų žemės sklypą, pagrįstai tikėjosi, kad atlikusi įstatymų numatytas procedūras pakeis jo tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamąją teritoriją ir pasistatys namą. Vykdydama šį ketinimą, 2006 m. spalio 18 d. ji kreipėsi į atsakovą dėl planavimo sąlygų išdavimo, tačiau Kauno rajono savivaldybės administracija prašymo nagrinėjimą sustabdė iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo (2009 m. sausio 29 d.). Minėtu laikotarpiu įsigaliojo teisės akto, kurio pagrindu AB „Lietuvos dujos“ atsisakė išduoti planavimo sąlygas, pakeitimai. Nuo 2006 m. gruodžio 1 d. aktuali Taisyklių redakcija sugriežtino reikalavimus, taikomus vykdant statybą 200 m atstumu nuo veikiančių magistralinių dujotiekių. Ši aplinkybė įrodo V. P. teisėtų lūkesčių pažeidimą. Pareiškėja teigia nežinojusi, jog ginčo sklypui yra taikomi kokie nors apribojimai, ir kad jis patenka į ribojamo užstatymo intensyvumo zoną. Tokių duomenų nėra ir Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano ištraukoje. V. P. nuomone, spręsdamas ginčą, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, turėtų taikyti teisės aktus, galiojusius jos pirmojo prašymo pateikimo atsakovui metu.

Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 116-118).

Nurodo, kad pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. 2005 m. rugpjūčio 3 d. sutarties (reg. Nr. RK-4846) 2.29 punktu, kuriuo tarp bendraturčių buvo padalintas 3,37 ha žemės sklypas Nr. 54-29, yra įrašytas žemės naudojimo apribojimas – magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos. Vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, pareiškėjos žemės sklypas patenka į prioritetines teritorijas gyvenamųjų teritorijų plėtrai bei į ribojamo užstatymo intensyvumo zoną išilgai dujotiekio ašies. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad V. P. prašymas perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį detaliajam planui rengti jam buvo pateiktas 2009 m. balandžio 10 d., t. y. galiojant ūkio ministro ir aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 4-438/D1-548 padarytiems Taisyklių pakeitimams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos dujos“ nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu.

Atsiliepime (b. l. 119-121) nurodo, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Karmėlavos k. v., Pabiržio k., Kauno r., buvo suformuotas padalijus žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Jam taikomi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, VII skyriaus „Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos“ bei Taisyklių 1 vietovės klasės vienetui nustatyti užstatymo tankumo reikalavimai. 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl administracinio akto bei viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylą būtina vertinti skundžiamo administracinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei viešojo administravimo subjekto kompetenciją bei pareigą atlikti reikalaujamus veiksmus, o pareiškėjo teisę reikalauti tokius veiksmus atlikti.

Atsakovas 2009 m. gruodžio 4 d. raštu pareiškėjai pranešė, kad negali išduoti planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti dėl to, jog  AB „Lietuvos dujos“ išdavė neigiamas sąlygas.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalį prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi kreiptis į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad šis pateiktų planavimo sąlygų sąvadą. Teritorijų planavimo dokumentų planavimo sąlygų rengimo, išdavimo ir galiojimo tvarką reglamentuojantis Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintas Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (30 punktas) nustato savivaldybės vyriausiojo architekto pareigą kreiptis į atitinkamas Aprašo 22.1-22.8  punktuose nurodytas institucijas, kad gauti visus reikalingus duomenis sąlygų parengimui. Be to, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (25.4. punktas) nustato, kad rengiantis statyti bet kuriuos pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio ar naftotiekio trasos, priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su magistralinius dujotiekius ir naftotiekius eksploatuojančia organizacija. Atsakovui kreipusis į trečiąjį  suinteresuotą asmenį tokio suderinimo 2009 m. liepos 297 d. raštu Nr. 7-215-947 buvo gautas AB „Lietuvos dujos“ atsisakymas išduoti planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti su išdėstytais motyvais.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei Taisyklių nuostatas pagrįstai konstatavo, kad ginčo žemės sklypui taikomas magistralinių dujotiekių įrengimo rėžimas, jo statusui apibūdinti yra taikomas saugos kriterijus, vadinamas vietovės klase. Vietovės klasė yra apibūdinama pagal pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienete. Vietovė, kurioje jau yra suprojektuotas, nutiestas ir iki šių taisyklių įsigaliojimo pripažintas tinkamu naudoti magistralinis dujotiekis, priskiriama 1 klasei. Iš byloje esančio Kauno rajono Pabiržio kaimo žemės sklypo plano matyti, jog šalia ginčo sklypo esančioje teritorijoje, kuri taip pat priklauso 1 klasės vietovės vienetui, ir kurioje leistinas pastatų skaičius skirtas žmonėms būti ribojamas iki 10 pastatų, jau yra viršytas ribojamo užstatymo tankumas. Aprašo 14 punkte nustatyta, kad planavimo sąlygos neišduodamos, jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento tikslai prieštarauja įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs tokį prieštaravimą pagrįstai atsisakė pareiškėjos skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija pritaria teismo sprendimo nuostatai, kad Taisyklių nustatyti ribojimai ir draudimai proporcingi, o savininko nuosavybės teisės nėra ribojamos antikonstituciniu būdu atiduodant prioritetą apsaugai nuo ypatingai pavojingų objektų. Abejonių dėl Taisyklių nuostatų prieštaravimo Konstitucijai neiškilo, o duomenų, kad atitinkami techniniai ribojimai ir draudimai šiame teisės akte nėra pagrįsti specialiųjų žinių taikymo prasme, byloje nepateikta. 

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu , teisėjų kolegija

             

n u t a r i a :

 

              Pareiškėjos V. P. apeliacinį skundą atmesti.

              Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

Roma Sabina Alimienė

 

 

Anatolijus Baranovas

 

 

 

Artūras Drigotas