Civilinė byla Nr. 2-278-494/2014
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01119-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija:
20.2;74.2; 75.4.3; 75.6; 75.7; 75.9;
99.5; 113.1; 114.5; 116.4.
S p r e n d i m a s
Lietuvos Respublikos vardu
2014 m. kovo 27 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,
sekretoriaujant E.Drungilaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovams N. P., adv.D.Židanavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Č. K. (Č. K.) ieškinį atsakovei T. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, išlaikymo ir neturtinės žalos priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas Č. K. kreipėsi su ieškiniu į teismą (b.l.56-65), kuriuo prašė: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CMS įregistruotą ieškovo ir atsakovės T. K. santuoką (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei paliekant ikisantuokinę pavardę – K.; 2) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą sekančiai: priteisti ieškovui butą (unikalus Nr. 4197(duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), t.y. 2/3 dalis buto natūra priteisiant ieškovui, o 1/3 dalį buto priteisti iš atsakovės kaip išlaikymą turtu, nepriteisiant iš ieškovo atsakovei kompensacijos, priteisti ieškovui: šaldytuvą 400 Lt vertės, televizorių 1000 Lt vertės, svetainės sekciją 400 Lt vertės, svetainės kilimą 150 Lt vertės, viso kilnojamųjų daiktų už 1950 Lt, o atsakovei priteisti: 2 pakabinamas spinteles ir stalą – 100 Lt vertės, dujinę viryklę 200 Lt vertės, sofą lovą 80 Lt vertės, miegamojo fotelį 30 Lt vertės, žurnalinį staliuką 30 Lt vertės, svetainės sofą-lovą 200 Lt vertės, 2 svetainės fotelius 80 Lt vertės, pusiau automatinę skalbimo mašiną 200 Lt vertės, lovą ir stalą 80 Lt vertės, viso daiktų 1000 Lt sumai; priteisti atsakovei dvi transporto priemonės (duomenys neskelbtini) 1983 m. ir 1985 m. gamybos, kiekvienos transporto priemonės vertė – po 1250 Lt; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalių (ieškovo ir atsakovės) santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo santuokos sudarymo praėjo (duomenys neskelbtini) metai, šalys santuokos metu vaikų nesusilaukė. Paskutinius aštuonis metus išryškėjo atsakovės elgesys, kuriuo atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, t.y. ieškovas buvo engiamas, ieškovui susirgus, atsakovė juo nesirūpino, pradėjo į namus vestis kitus vyrus, vartoti alkoholį, visiškai ignoruoti ieškovą kaip sutuoktinį, jį žeminti, atsakovė buvo ieškovui neištikima. Negana to, atsakovė visiškai neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, pradėjo naudotis ieškovo gaunamomis pajamomis – pašalpa, savo asmeniniams poreikiams. Toks atsakovės elgesys tapo šalių santuokos iširimo priežastimi. Nuo 2007 metų gruodžio mėnesio ieškovo sveikata ėmė sparčiai blogėti, ieškovas negalėjo dirbti, tapo nervingas, nekantrus, verksmingas, todėl padedamas giminaičių, kreipėsi į privatų neurologą, kuris taikė ieškovui medikamentinę gydymo terapiją, vienok, gydymas ieškovui nepadėjo. 2008 metų balandžio mėnesį ieškovas buvo hospitalizuotas į VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, kurioje buvo gydomas apie vieną mėnesį, 2008-11-17 ieškovas buvo hospitalizuotas ir buvo gydomas VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (Neurologijos centre), kur jam buvo diagnozuotas neurosifilinis meningoencefalitas, ataksinis sindromas, kognityvinis sutrikimas. Konstatuota ieškovo būklė jį išrašant – paciento būklė išrašant išlieka nepakitusi, išlieka atakija, atminties sutrikimas, sutrikusi orientacija, lengvo laipsnio kognityvinis sutrikimas. Vėliau ieškovas tolimesniam gydymui bei tyrimams buvo perkeltas į Dermatovenerologijos centrą, kur buvo gydytas iki 2008 -12-31. Nuo 2008-12-30 iki 2009-12-29 ieškovui buvo nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis, o nuo 2011-12-01 iki 2030-07-02 70 proc. netekto darbingumo lygis, o nuo 2012-01-14 ieškovui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, ieškovas ir šiuo metu yra intensyvios slaugos ligoninėje. 2013-02-26 ieškovui diagnozuota demensija segant neurosifiliu, konstatuota intelekto funkcijų progresuojantis blogėjimas, nustatytas nuolatinės priežiūros specialusis poreikis, nuolatinis psichiatrinis gydymas, o 2013-02-27 Vilniaus rajono centrinės poliklinikos įraše fiksuota, kad ieškovui diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas bei demencija sergant kitomis ligomis.
Nuo 2012-12-24 ieškovas yra slaugomas ir prižiūrimas (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninėje, į kurią buvo paguldytas jo sesers N. P. dėka. Atsakovė ieškovu nesidomi ir nesidomėjo pastarajam susirgus, jo neprižiūrėjo ir neprižiūri. Tai, kad būtent atsakovė būdama ieškovui neištikima, užkrėtė ieškovą venerine liga, atsispindi dokumentuose apie ieškovo gydymą, kur anamnezėje pažymėta, kad žmonos teigimu prieš 5 metus jai buvo diagnozuotas sifilis, tuomet jie abu gydėsi ambulatoriškai; prieš 2003 m. žmona gydyta nuo sifilio, manomai gydytas ir pacientas ambulatoriškai, dokumentacijos nėra. Taigi, galimai per savo sutuoktinę sunkia liga užsikrėtęs, ieškovas buvo ilgą laiką atsakovės ignoruojamas. Kadangi ieškovo gyvenimo sąlygos pasidarė nepakeliamos, ieškovas 2012 metų pabaigoje išsikraustė iš buto, (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, būti lojalia kitam sutuoktiniui, jį gerbti, remti jį moraliai ir materialiai, todėl atsakovė yra kalta dėl santuokos nutraukimo.
CK 3.72 str. 1-2 d.d. nuostatų pagrindu, ieškovui iš atsakovės priteistinas išlaikymas, nes ieškovas yra nedarbingas ir jo gaunamos pajamos nėra pakankamos save išlaikyti. Ieškovas jau ilgą laiką yra netękęs 70 proc. darbingumo, serga sunkiomis psichinėmis ligomis, gyvena iš gaunamos pašalpos, kuri nesiekia 700 Lt, atsakovui yra reikalingas papildomas išlaikymas bent 450 Lt kas mėnesį. Ieškovui reikalingos pajamos vaistams, medikamentams. Nurodo, kad atsakovė jokių pajamų negauna, ilgą laiką gyveno iš ieškovo gaunamos pašalpos, todėl išlaikymo priteisimas pinigais po 450 Lt kas mėnesį dvejus metus taptų niekine būsimo teismo sprendimo dalimi. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ieškovui išlaikymą turtu, eliminuojant atsakovės gautiną dalintino turto (buto) dalį po jo padalijimo ir priteisiant 1/3 dalį buto, (duomenys neskelbtini) kaip išlaikymą ieškovui. Šalių santuokos metu, (duomenys neskelbtini) Pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, ieškovo vardu buvo įsigytas butas, (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas privatizavo savo vardu, buto rinkos vertė yra 30100 Lt. Ieškovas mano, kad dalijant šį butą, turi būti nukrypta nuo lygių turto dalių, t.y. ieškovui priteisiant 2/3 dalis šio buto, o likusią šio buto 1/3 dalį ( 450 Lt x 24 mėn. lygu 10800 Lt; pastaroji suma net yra mažesnė, nei atsakovei priteistina 1/3 dalis buto, kuri sudaro 10033,34 Lt), priteisiant ieškovui kaip išlaikymą turtu. Atsakovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra. Atkreipia dėmesį, jog dalintinas butas yra tik 34.60 kv. m gyvenamojo ploto, todėl dalinti butą, t.y. ieškovui priteisiant 2/3 dalį, o atsakovei 1/3 dalį buto būtų neracionalu, kadangi 1/3 buto gyvenamojo ploto sudarytų apytiksliai 11 kv. m. Todėl visas minėtas butas priteistinas natūra ieškovui, kartu jo neįpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, tačiau kompensuotiną dalį užskaitant kaip atsakovės teiktiną išlaikymą ieškovui. Taip pat ieškovo vardu buvo įregistruotos VĮ „Regitra“ dvi transporto priemonės (duomenys neskelbtini)1983 m. ir 1985 m. gamybos, pagal ieškovo pateikiamus duomenis apie analogiškų transporto priemonių vertę, vienos tokios transporto priemonės vertė yra 1250 Lt. Ieškovas duomenų apie šias transporto priemones pateikti negali, nes prieš 10 metų viena iš transporto priemonių buvo išrinkta. Kadangi ieškovas yra sunkios sveikatos būklės, transporto priemonės priteistinos atsakovei. Šalys taip pat santuokos metu įgijo kilnojamuosius daiktus, kurie randasi aukščiau paminėtame bute, kuriuos ieškovas prašo padalinti taip pat nukrypstant nuo lygių turto dalių principo, o būtent: ieškovui priteisti – šaldytuvą 400 Lt vertės, televizorių 1000 Lt vertės, svetainės sekciją 400 Lt vertės, svetainės kilimą 150 Lt vertės, viso kilnojamųjų daiktų už 1950 Lt, o atsakovei priteisti: 2 pakabinamas spinteles, stalas – 100 Lt vertės, dujinę viryklę 200 Lt vertės, sofą lovą 80 Lt vertės, miegamojo fotelį 30 Lt vertės, žurnalinį staliuką 30 Lt vertės, svetainės sofą-lovą 200 Lt vertės, 2 svetainės fotelius 80 Lt vertės, pusiau automatinę skalbimo mašiną 200 Lt vertės, lovą ir stalą mažame kambaryje 80 Lt vertės, viso daiktų 1000 Lt sumai. Paminėtų kilnojamųjų daiktų įsigijimo dokumentų neišliko, todėl ieškovas negali jų pateikti
Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės. Dėl aukščiau nurodytų atsakovės kaip sutuoktinės pareigų nevykdymo, ieškovas patyrė išgyvenimus. Atsakovė nesirūpino ieškovo sveikata, dėl tokio atsakovės neveikimo ieškovo liga komplikavosi, ieškovas sunkiai orientavosi aplinkoje, ieškovas prarado darbingumą bei bet kokį gyvenimo džiaugsmą, pilnavertiškumą. Atsakovė ilgą laiką ieškovą engė, girtuokliavo, vedėsi svetimus vyrus į namus, dėl šių atsakovės veiksmų ieškovo patirti išgyvenimai, nepilnavertiškumas, jį lydės visą gyvenimą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai, palaikydami ieškinyje nurodytas aplinkybes prašė ieškinį tenkinti visiškai jame nurodytais argumentais. Ieškovo įgaliota atstovė N. P. papildomai parodė, kad ieškovas yra jos brolis. Atsakovė, nedirbo, visai nesirūpino ieškovu, vartojo alkoholį, į butą, kuriame ieškovas gyveno kartu su atsakove, atsakovė pradėjo vestis kitus vyrus apie tai jai sakė pats ieškovas. Ji pati 2012 metų rugsėjo mėnesį lankydama ieškovą bute, pamatė namuose atsakovę su svetimu vyru. Atsakovė ir ieškovas kaip sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2012-10-30, o nuo 2013-06-13 ieškovas dėl sveikatos apsigyveno globos namuose, atsakovė jo nelanko, juo rūpinasi ji, jo sesuo. Ieškovas gauna 679 Lt socialinę pašalpą, 80 proc. šios pašalpos pervedama į globos įstaigos sąskaitą, o ieškovui lieka 20 proc. pašalpos, iš kurios ieškovui būtina įsigyti vaistus, medikamentus. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes atsakovė jį užkrėtė venerine liga, dėl ko ieškovas sunkiai susirgo ir negrįžtamai pablogėjo jo sveikata.
Ieškovo atstovas advokatas D.Židanavičius papildomai parodė, kad atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinė pareigas ieškovo atžvilgiu, tai rodo visas jos elgesys, girtuokliavimas, į namus atsivedimas svetimų vyrų, nesirūpinimas ieškovu. Ieškovui turi būti priteistas iš atsakovės išlaikymas, vienok, ne piniginėmis lėšomis, o turtu, nes atsakovė jokių pajamų neturi ir teikti išlaikymo ieškovui negalės. Ieškovas dėl atsakovės veiksmų, užkrėtimo venerine liga, sunkiai susirgo bei patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl to yra prašoma priteisti iš atsakovės neturtinė žala. Atsakovė jokio ginčo dėl dalintino turto vertės nekėlė, todėl turi būti vadovaujamąsi ieškovo pateikta turto verte. UAB „General Financing“ kaip ieškovo kreditorius Švenčionių rajono apylinkės teisme jau yra pareiškęs savarankišką reikalavimą ieškovui dėl skolos priteisimo, ieškinio atsakovės atžvilgiu nėra pareiškęs, todėl šioje byloje iš viso nėra pagrindo spręsti klausimo dėl UAB „General Financing“ reikalavimo.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai yra žinoma, pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant. Atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, paskirtas valstybės advokatas, vienok, dėl atsakovės nebendradarbiavimo su jai paskirtu valstybės atstovu, atsakovei teikiama teisinė pagalba buvo nutraukta.
Tretysis asmuo UAB „General Financing“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka tik su solidaria sutuoktinių atsakomybe pagal vartojimo kredito sutarties finansavimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį 2012-08-01 Č. K. buvo suteiktas vartojamasis kreditas. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartimi Nr. 3K-3-275/2007, kurioje nurodyta, kad nutraukiant santuoką, sutuoktinių solidariosios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, ir 2009-07-03 nutartimi Nr. 3K-7-242/2009, kurioje išaiškinta sutuoktinių atsakomybė pagal turtines prievoles. 2013-05-06 dienai sutuoktinių finansiniai įsipareigojimai pagal sutartį sudaro 9877,16 Lt mokėtinų įmokų ir 26,64 Lt delspinigių (b.l. 51-52, 68-72).
Trečiojo asmens atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Liudytoja J. V. parodė, kad pažįsta ir ieškovą ir atsakovę, jie yra kaimynai, pati liudytoja dirba slaugytoja. Ieškovas su atsakove kartu negyvena nuo 2012 metų, ieškovas nebuvo atsakovės prižiūrėtas, be to atsakovė į namus vesdavosi kitus vyrus, girtavo, mušdavo ieškovą. Ji (liudytoja) matė ieškovą sumuštą, be to ieškovas pas ją užeidavo į namus, matydavo ieškovo apibrozdijimus. Dažnai ieškovas pas ją ateidavo į namus, prašydavo valgyti, vaistų nuo skausmo, raminamųjų vaistų. Šiai dienai atsakovė bute gyvena su kitu vyru.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovo Č. K. (K.) ir atsakovės T. K. (ikisantuokinė pavardė – K.) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono sav. CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.10 a). Šalys santuokoje vaikų nesusilaukė. Šalys santuokos metu įgijo kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę: 3 kambarių butą, 55.14 kv. m bendro ploto ir 34.60 kv. m gyvenamojo ploto (unikal.Nr. (duomenys neskelbtini), 30100 Lt vidutinės rinkos vertės), esantį (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas ieškovo Č. K. nuosavybės teise (įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini)); dvi transporto priemones - (duomenys neskelbtini) 1983 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 1985 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurie įregistruoti ieškovo vardu (b.l.25-30, 153).
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti santuokinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų iškaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str.). Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas turi būti aktyvus (CPK 376 str.).
Dėl sutuoktinio kaltės.
Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1d.) Lojalumas šia prasme reiškia, kad sutuoktinis visada šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais. Abipusė sutuoktinių pagarba pasireiškia ne tik ištikimybe vienas kitam, bet ir visų klausimų, iškilusių šeimoje, sprendimą bendru sutarimu, nevartojimą vienas kito atžvilgiu jokio smurto, prievartos, grąsinimų, gąsdinimų, įžeidinėjimų ir panašiai. Tuo tarpu vieno iš sutuoktinių žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu, fizinės ar kitokio pobūdžio prievartos pavartojimas jo atžvilgiu ir pan. yra laikytinas tame tarpe esminiu santuokinių pareigų pažeidimu.
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK šeštoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str.2 d.). Teismo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir esantys įrodymai (tame tarpe ieškovo atstovų, liudytojos parodymai) vienareikšmiškai patvirtina, jog būtent atsakovė, kaip ieškovo sutuoktinė, pažeidė aukščiau nurodytas savo kaip sutuoktinės pareigas ieškovo atžvilgiu, o būtent, kaip matyti iš į bylą pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų apie ieškovo gydymą, jo sveikatos stovį 2008, 2012, 213 metais (b.l.11-13, 19-23), atsakovei apie 2003 metus buvo diagnozuotas sifilis, tiek atsakovė, tiek ieškovas nuo šios ligos buvo gydyti (nors apie tai nėra išlikusių dokumentų); ieškovui diagnozuotas – neurosifilis: sifilinis meningoencefalitas, taksinis sindromas, kognityvinis sutrikimas, depresija, demensija sergant neurosifiliu, asmenybės sutrikimas ir kt.; atsakovė buvo ieškovui neištikima, visiškai nesirūpino ir nesirūpina ieškovu, pastarajam susirgus, jo sveikata, gydymu bei priežiūra, be to, gyvendama viename bute kartu su savo sutuoktiniu – ieškovu, atsivesdavo į butą kitus vyrus, vartojo alkoholį. Šių duomenų atsakovė neginčijo. Toks atsakovės elgesys peržengia visas padorumo ribas, vertinant šeimą kaip šalių bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.26, 3.28 str.) bei prieštarauja sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams (CK 1.5 str.). Todėl atsakovė yra laikytina kalta dėl šalių santuokos iširimo (CK 3.60 str. 1 d.) ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, atsakovei po santuokos nutraukimo paliekant ikisantuokinę pavardę – K. (CK 3.69 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, sudalyvavo tik viename parengiamąjame teismo posėdyje, kas tik patvirtina jos visišką abejingumą ieškovo atžvilgiu bei jos nenorą išsaugoti šeimą.
LR CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 str. 1 d.). Akivaizdu, jog, nagrinėjamu atveju ieškovas gyvendamas tokiomis atsakovės jam sudarytomis sąlygomis bei matydamas ir kęsdamas aukščiau nurodytus atsakovės veiksmus, kuriais buvo žeminamas ieškovo orumas, būdamas jau pasiligojęs, patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, nervinę įtampą dėl aukščiau nurodytų atsakovės santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio šeimos iširimą bei santuokos nutraukimą.
Neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovės santuokinių pareigų pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šių pažeidimų bei ieškovo patirtų fizinių bei dvasinių išgyvenimų buvimas sudaro pagrindą atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei už neturtinę žalą kilti bei teismui spręsti dėl tokios atsakomybės dydžio (CK 6.246 – 6.250 str.). Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus - sutuoktinio kaltės formą, laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šalių santuoka trunka beveik dešimt keturis metus, jau kelerius metus sutuoktiniai kartu nebegyvena. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į kalto dėl santuokos iširimo asmens - atsakovės elgesį, turtinę padėtį (nedirba, neturi jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (LAT 2007-05-02 nutartis c.b. S.B. v R.B., Nr. 3K-3-177/2007; 2007-12-03 nutartis c.b. B.U. v J.U., Nr. 3K-3-532/2007; 2007-10-23 nutartis c.b. V.Z. v D.Z., Nr. 3K-3-463/2007; 2008-02-20 nutartis c.b. R.b. v A.B., Nr. 3K-3-128/2008 ir kt.), ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, tačiau tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kadangi šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl nespręstini klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos nustatymu ir pan. (CK 3.59 str.).
Dėl ir turto padalijimo ir ieškovui priteistino išlaikymo.
Nustatant šalių santuokoje įgyto turto teisinį režimą taikytinos nuo 2001-07-01 įsigaliojusio CK 3 knygos VI skyriaus II skirsnio normos, nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-08 įstatymo Nr.VIII-1864 25 str.1d.).Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 str. str.). Turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe išvardintas CK 3.88 str.1d. Pagal LR CK 3.118 str. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatytas bendras sutuoktinių turtas ir jų asmeninis turtas. Dalijamo bendro sutuoktinių turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (LR CK 3.119 str.).
Taigi CK 88 str. pagrindu, šalių dalintiną bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudaro: 3 kambarių butas (unikal.Nr. (duomenys neskelbtini), 30100 Lt vidutinės rinkos vertės), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas ieškovo Č. K. nuosavybės teise (įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374); kilnojamieji daiktai: dvi transporto priemonės (duomenys neskelbtini) 1983 m. ir 1985 m. gamybos, kiekvienos transporto priemonės vertė yra 1250 Lt bei - šaldytuvas 400 Lt vertės, televizorius 1000 Lt vertės, svetainės sekcija 400 Lt vertės, svetainės kilimas 150 Lt vertės, 2 pakabinamos spintelės ir stalas – 100 Lt vertės, dujinė viryklė 200 Lt vertės, sofa lova 80 Lt vertės, miegamojo fotelis 30 Lt vertės, žurnalinis staliukas 30 Lt vertės, svetainės sofa-lova 200 Lt vertės, du svetainės foteliai, viso 80 Lt vertės, pusiau automatinė skalbimo mašina 200 Lt vertės, lova ir stalas, viso 80 Lt vertės.
Ginčo tarp ieškovo ar atsakovės, jog tai yra visas jų dalintinas turtas ar dėl ieškovo nurodyto turto vertės, nekilo, atsakovė jokių prieštaravimų nereiškė, todėl teismas vadovaujasi ieškovo pateiktu ir nurodytu teismui šio turto įvertinimu ir jo sudėtimi.
Taigi, viso šalių dalintino turto vertė sudaro 35550 Lt, todėl pagal bendrą prezumpciją, šalims turėtų tekti po 17775 Lt vertės turto (CK 3.117 str.1d).
Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau pagal CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str. 1 d. teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1d., neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio (vaiko interesus); jog vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo; kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-06-29 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-301/2007; 2009-11-03 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-479/2009 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civ.byloje Nr.3K-P-186/2010). Taip pat Kasacinis Teismas yra suformavęs išsamią praktiką dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo turto padalijimo bylose. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-517/2011).
Atsakovė jokio ginčo ar prieštaravimų dėl ieškovo prašomo padalinti ieškinyje nurodyto tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto nepareiškė. Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į šalių sudarytos santuokos trukmę (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)), šalių turtinę padėtį, į ieškovo sveikatos būklę, į atsakovės vedamą gyvenimo būdą, dar net esant nenutrauktai šalių santuokai bei ieškovui esant slaugos namuose, į tai, kad šalių santuoka nutrauktina išimtinai dėl atsakovės kaltės - visos nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis ir sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo bei netaikyti CK 3.117 str.1 d. nurodyto reglamentavimo. Todėl ieškovui priteistina 2/3 d. o atsakovei 1/3 d. buto (viso buto vertė – 30100 Lt), (duomenys neskelbtini) o ieškovo prašomas padalinti kilnojamasis turtas padalintinas tarp šalių kaip ieškiniu prašė ieškovas, akivaizdu, jog dabartiniu metu ieškovui gydantis, jis negali disponuoti nei transporto priemonėmis, nei dauguma baldų.
Pagal CK 3.123 str. 2 d., sutuoktinio, kuris privalo mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui, dalis iš bendro turto gali būti mažinama išlaikymo suma, jeigu išlaikymas yra priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma ar priteisiamas tam tikras turtas.
CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Taigi, pagal bendrąją taisyklę, išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo, o esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies prezumpcijai, įrodinėjimo naštos paskirstymo pareiga keičiasi, t.y. prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai.
Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta.
Taigi byloje nustatyta, kad ieškovo nuosavybės teise yra įregistruotos dvi transporto priemonės (apie tai pateikti oficialūs duomenys nėra nuginčyti, todėl yra galiojantys), butas, (duomenys neskelbtini), ieškovui nuo 2013-10-07 iki 2030-07-02 nustatytas 25 proc. darbingumo lygis (nedarbingas 80 proc.), jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai, ieškovas yra neįgalus, ieškovo sąskaitose bankuose piniginių lėšų nėra, ieškovas nuo 2013-06-14 gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, ieškovas gauna 45,32 Lt socialinę pašalpą bei 672.79 Lt netekto darbingumo pensiją, ieškovo pajamos į mėnesį sudaro – viso 718, 11 Lt (b.l. 14-22, 25-27, 29-30, 31-41, 94-99,112-115, 129-131, 145 ); tuo tarpu atsakovė nedirba, jokių duomenų, kad atsakovė iš viso negali dirbti ar nedirba dėl sveikatos problemų, byloje nėra (priešingai, kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikto 2012-11-13 atsakovės moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akto, jame nurodyta, kad atsakovė yra žinoma kaip moteris, gyvenanti lengvabūdišką gyvenimo būdą, vartojanti alkoholį, gyvena bute, priklausančiame ieškovui ir atsakovei su kitu vyru; atsakovės vardu nėra nuosavybės teise įregistruoto nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto (vienok, kaip nustatyta byloje šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas, (duomenys neskelbtini) bei dvi transporto priemonės ir kilnojamieji daiktai), atsakovės sąskaitose bankuose piniginių lėšų nėra (b.l. 28-29, 108-110, 112-115, 126).
Nagrinėjamu atveju, esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, darytina išvada, kad atsakovė, nors ir neturi pajamų, vienok, jų neturi, nes nedirba ir nesistengia rasti darbą, veda netinkamą gyvenimo būdą, vienok, privalo teikti ieškovui, kuris yra neįgalus, išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė CK 3.72 str. 2 d. nustatytos prezumpcijos neginčijo. Pagal CK 3.72 str. 8 d., išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas. Kaip jau pasisakyta aukščiau, atsakovė realiai pajamų negauna, todėl išlaikymo priteisimas iš atsakovės ieškovui piniginėmis lėšomis būtų negalimas, todėl ieškovui išlaikymas priteistinas nekilnojamuoju turtu - 1/3 dalimi (10033 Lt vertės) buto, (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovei iš ieškovo kompensacija nepriteistina.
Dėl šalių prievolės UAB „General Financing“.
Pagal CK 3.109 str.1d.5 p., iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutikimo sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jei vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 str.3d.). Pagal CK 3.92 str.3d., preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarime civ.byloje Nr.3K-P-186/2010, išaiškinta, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str.1-3d.d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.1d.). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.)
Todėl, nesutiktiktina su UAB „General Financing“ atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, jog pagal vartojimo kredito sutarties finansavimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį 2012-08-01 ieškovui Č. K. buvo suteiktas vartojamasis 4400 Lt kreditas (b.l.68-72), prisiimtos prievolės laikytinos tiek ieškovo tiek atsakovės solidariomis prievolėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje UAB „General Financing“ savarankiškų reikalavimų šalims dėl prievolės įvykdymo nereiškė, priešingai, kaip nustatyta byloje, Švenčionių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-196-763/2013 būtent pagal UAB „General Finacing“ ieškinį tik atsakovui Č. K. dėl 9903,80 Lt skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo pagal 2012-08-01 vartojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo atstovės priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; jokių ieškinio reikalavimų T. K. byloje nereiškiami. Todėl UAB „General Financing“ savo atsiliepime nurodyti argumentai apie solidarią ieškovo ir atsakovės prievolę UAB „General Financing“ atžvilgiu yra atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93 str., 96 str. str.).
Ieškovas už ieškinio pateikimą sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios dalies, t.y. nuo 1053 Lt žyminio mokesčio buvo atleistas; ieškovas buvo atstovaujamas advokato, duomenų apie advokato atstovavimo išlaidas į bylą nepateikta. Todėl, kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovui proporcingai priteistina ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 49,50 Lt žyminio mokesčio. Taip pat valstybei iš atsakovės priteistina 32,98 Lt pašto išlaidų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str.
n u s p r e n d ė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo Č. K. (Č. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono sav. Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovės T. K. kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei paliekant ikisantuokinę pavardę – K.;
padalinti ieškovo Č. K. (Č. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kitą turtą sekančiai:
priteisti ieškovui Č. K. (Č. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise natūra 2/3 dalis 20067 Lt (dvidešimties tūkstančių šešiasdešimt septynių litų) vertės buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei - T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį 10033 Lt (dešimties tūkstančių trisdešimt trijų litų) vertės buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);
priteisti iš atsakovės T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Č. K. (Č. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nekilnojamuoju turtu - 1/3 dalį T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Lavoriškių (duomenys neskelbtini);
priteisti ieškovui Č. K. (Č. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise - šaldytuvą 400 Lt vertės, televizorių 1000 Lt vertės, svetainės sekciją 400 Lt vertės, svetainės kilimą 150 Lt vertės, viso kilnojamųjų daiktų 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) sumai;
priteisti atsakovei T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise - 2 (dvi) pakabinamas spinteles ir stalą – 100 Lt vertės, dujinę viryklę 200 Lt vertės, sofą lovą 80 Lt vertės, miegamojo fotelį 30 Lt vertės, žurnalinį staliuką 30 Lt vertės, svetainės sofą-lovą 200 Lt vertės, 2 (du) svetainės fotelius, viso 80 Lt vertės, pusiau automatinę skalbimo mašiną 200 Lt vertės, lovą ir stalą 80 Lt vertės, viso 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) sumai bei 2 (dvi) transporto priemones: (duomenys neskelbtini) 1983 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt litų) vertės ir (duomenys neskelbtini), 1985 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt litų) vertės, viso kilnojamųjų daiktų 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) sumai;
priteisti iš atsakovės T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Č. K. (Č. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti;
priteisti iš atsakovės T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Č. K. (Č. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) 49,50 Lt (keturiasdešimt devynis litus 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų;
priteisti valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) iš atsakovės T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 32,98 Lt (trisdešimt du litus 98 ct.) pašto išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Dalia Zeniauskaitė