Civilinė byla Nr. e3K-3-51-916/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15795-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.7; 3.3.1.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stikmeta“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti paskirtą baudą, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos ir Airijos uždarosios akcinės bendrovės „Abromika“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Stikmeta“, uždarajai akcinei bendrovei Š. K. projektavimo studijai dėl garantiniu terminu paaiškėjusių defektų šalinimo ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ekodora“, uždaroji akcinė bendrovė „Smailusis skliautas“, K. V., uždaroji akcinė bendrovė ,,Tondas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių baudos skyrimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas, aiškinimo ir taikymo.
2. Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovėms UAB „Stikmeta“ ir UAB Š. K. projektavimo studijai dėl garantiniu terminu paaiškėjusių defektų šalinimo ir netesybų priteisimo ieškovė pateikė teismui prašymą skirti atsakovei UAB „Stikmeta“ baudą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė teismui ir proceso dalyviams pateikė melagingą informaciją apie neva lenktų stiklų gamintoją UAB ,,Stiklorama“ ir pateikė lenktų stiklų eksploatacinių savybių deklaraciją, kuri yra išduota visiškai ne tiems stiklams, dėl kurių yra nagrinėjama byla. Tokiu būdu atsakovė, teikdama melagingus duomenis, siekė suklaidinti teismą, teismo ekspertą, kitus proceso dalyvius.
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi atsakovei UAB „Stikmeta“ paskyrė 4000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos priteisė sumokėti ieškovei, kitą dalį – valstybei. Atsakovei bauda buvo skirta už tai, kad ji nepateikė informacijos apie ginčo lenkto stiklo paketo gamintoją. Teismas nurodė, kad atsakovė sąmoningai teikė su ginčo objektu nesusijusią informaciją, nenurodė visų jai žinomų faktinių aplinkybių apie lenktų stiklų gamintoją, ir tai lėmė teismo, kitų proceso dalyvių bei eksperto klaidinimą, o tai turi tiesioginę įtaką tam, jog nagrinėjamoje byloje gali iškilti būtinybė atlikti pakartotinę ekspertizę ir tokiu būdu dar labiau užsitęs ir taip ilgas bylos nagrinėjimas, taip pat išaugs bylinėjimosi išlaidos. Tokį atsakovės elgesį (neveikimą) teismas pripažino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis bei veikimu prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
4. Atsakovė UAB „Stikmeta“ 2024 m. gegužės 13 d. pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą. Atsakovė teigė, kad ji nesiekė piktnaudžiauti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, o priešingai – dėjo pastangas, kad atkurtų ištrintus duomenis ir pateiktų teismui prašomus rašytinius įrodymus apie ginčo lenkto stiklo paketo gamintoją; pažymėjo, kad ieškovei ginčo lenkto stiklo paketo gamintojas buvo žinomas vėliausiai nuo 2019 m., tačiau šios informacijos ji teismui taip pat nepateikė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB ,,Stikmeta“ prašymo dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo.
6. Teismas nurodė, kad visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovei buvo žinoma, jog lenktas stiklas buvo pagamintas ne UAB ,,Stiklorama“, tačiau nė viename procesiniame dokumente apie tai nebuvo užsiminta, teismo ekspertui prašant duomenų iš atsakovės apie lenktų stiklų gamintoją UAB ,,Stiklorama“, nebuvo nurodoma, jog stiklus pagamino kitas gamintojas, kaip vėliau paaiškėjo, Ukrainoje veikiantis fizinis asmuo. Toks atsakovės neveikimas leido teismui ir kitiems proceso dalyviams, ekspertui tikėti, jog lenkto stiklo gamintojas yra UAB ,,Stiklorama“. Atsakovei neatskleidus tikrojo gamintojo, kilo būtinybė byloje pakartotinai apklausti ekspertą, dėl to užsitęsė bylos nagrinėjimas, šalys patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų. Toks atsakovės piktybiškas elgesys, t. y. žinojimas ir neatskleidimas lenktų stiklų gamintojo, laikytinas atsakovės sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą bei siekiu nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą.
7. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės atskirąjį skundą, 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį paliko nepakeistą.
8. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovė atskirajame skunde remiasi aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui teikiant prašymą dėl baudos panaikinimo – atsakovė buvo įpareigota pateikti duomenis, todėl ji turėjo ne teisę, o pareigą pateikti teismui prašomus dokumentus; neįvykdžius šių įpareigojimų, atsakovei galėjo grėsti specialiojoje proceso teisės normoje, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 199 straipsnio 6 dalyje, nustatyta atsakomybė. Nurodęs, kad, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šių atskirojo skundo argumentų.
9. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad mažai tikėtina, jog apie ieškovės užsakytus pagaminti langus, apie jų faktinę gamybą, gamintoją, pristatymą ir sumontavimą žinojo vienintelis įmonės darbuotojas. Teismas pažymėjo, kad rangos sutartį su ieškove, jos priedus, pakeitimus, atliktų darbų aktus, atsakymus į pretenzijas ir kitus dokumentus pasirašė atsakovės direktorius, todėl padarė išvadą, kad įmonės vadovas turėjo žinoti apie įmonėje vykstančius užsakymus. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo nežinoti aplinkybių, ar lenktus stiklo paketus pagamino pati, ar juos pagamino UAB „Stiklorama“ pagal atsakovės užsakymą, ar dar kita įmonė. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, kad neva J. B., išeidamas iš darbo, ištrynė visą savo naudotuose įrenginiuose buvusią informaciją apie stiklo gamintoją ir dėl to atsakovė negalėjo teismui pateikti teisingos informacijos.
10. Iš pateikto 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. spalio 16 d. susirašinėjimo apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės darbuotojų vyko pokalbis dėl stiklo paketo, tačiau teismas nesutiko su atsakove, kad šis įrodymas patvirtina jos nurodytas aplinkybes, jog buvo kalbama būtent apie ginčo lenkto stiklo paketo gamybą ir jo pristatymo terminus. Teismas vertino, kad tai nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog ieškovei ginčo lenkto stiklo paketo gamintojas buvo žinomas dar 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nesutinka, jog žinojo apie ginčo lenkto stiklo paketo gamintoją, ir nurodo, kad susirašinėjimo objektas buvo ne tas stiklo paketas, dėl kurio šiuo metu vyksta ginčas.
11. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, žinodama, kas yra lenkto stiklo gamintojas, kad tai ne UAB ,,Stiklorama“, tokių duomenų teismui ir ekspertui nepateikė, dėl to ekspertizės atlikimas užsitęsė ir ji buvo atliekama nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio. Tokie atsakovės veiksmai (neveikimas) lėmė teismo, kitų proceso dalyvių bei eksperto klaidinimą, o tai turėjo tiesioginę įtaką užsitęsusiam bylos nagrinėjimui, byloje gali iškilti būtinybė atlikti pakartotinę ekspertizę ir tokiu būdu dar labiau užsitęs ir taip ilgas bylos nagrinėjimas, išaugs bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad toks atsakovės elgesys (neveikimas) yra laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis bei veikimu prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti atsakovei skirtą baudą.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, prašydama sumažinti paskirtą baudą, atsakovė nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl bauda turėtų būti mažinama; atsakovė nurodė, kad jos grynasis pelnas 2022 metais buvo vos 33 473 Eur, todėl paskirta bauda sudarytų net 11,94 proc. viso 2022 m. atsakovės grynojo pelno. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį 2023–2024 metais, nepateikė banko sąskaitų išrašų, duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kitų įrodymų, kurie pagrįstų jos sunkią finansinę padėtį, dėl kurios būtų pagrindas sumažinti teismo paskirtą baudą. Teismas pabrėžė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovei ginčo lenkto stiklo paketo gamintojas buvo žinomas dar 2019 m. rugpjūčio mėnesį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad yra neteisinga dalį atsakovei paskirtos baudos įpareigoti sumokėti ieškovei.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį, kuria atsakovei paskirta 4000 Eur bauda, arba nustačius, kad paskirta bauda yra per didelė, ją sumažinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismai nepagrįstai atsakovei skyrė baudą vadovaudamiesi CPK 95 straipsniu. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, pirmiausia turi būti nustatyta, kad asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę, veikti tam tikru būdu, įgyvendinti procesinę teisę arba ne. Jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023). Darytina išvada, jog CPK 95 straipsnis nėra skirtas teisiniam santykiui reguliuoti, kai byloje dalyvaujantis asmuo netinkamai vykdo procesinę prievolę (pareigą), todėl asmeniui bauda negali būti skiriama pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį.
13.2. Atsakovei bauda galėjo būti paskirta vadovaujantis CPK 199 straipsniu, nustatančiu asmeniui prievolę (pareigą) pateikti rašytinį įrodymą, kurios nevykdymas gali užtraukti baudą iki 300 Eur. Baudos skyrimas asmeniui, nevykdančiam procesinės pareigos pateikti rašytinį įrodymą, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, prieštarautų aptartam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-219/2020). Lingvistinis bei doktrininis (Brazdeikis, A. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis: daktaro disertacija. Vilnius, 2011, p. 64) teisės aiškinimas nuosekliai patvirtina, kad CPK 95 straipsnis reglamentuoja teisinę atsakomybę byloje dalyvaujančiam asmeniui už procesinės teisės, o ne prievolės netinkamą įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs atsakovę pateikti duomenis (rašytinius įrodymus) vadovaudamasis CPK 199 straipsniu. Teismo nustatyti įpareigojimai pateikti duomenis (atskleisti stiklų gamintoją ir pateikti kitus rašytinius įrodymus) negali būti suprantami kaip asmens procesinė teisė. CPK 95 straipsnis nustato atsakomybę tik už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o atsakovė procesinėmis teisėmis ginčo situacijoje nesinaudojo, todėl jos veiksmai negalėjo būti pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
13.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias bylos nagrinėjimo ribas apeliacinėje instancijoje, bei principą iura novit curia (teismas žino teisę), lemiantį teismo pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas. Atsakovė atskirajame skunde nurodė pirmosios instancijos teismo padarytą proceso teisės normų pažeidimą, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo šias aplinkybes nagrinėti ir pasisakyti ne tik dėl CPK 95 straipsnio, bet ir dėl CPK 199 straipsnio nuostatų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamo proceso teisės normos pritaikymo yra laikomi naujų aplinkybių ar duomenų nurodymu. Atsakovė, nurodydama pirmosios instancijos teismo padarytas teisės normų taikymo klaidas, nei naujų duomenų, nei aplinkybių nenurodė. Tinkamai kvalifikuoti teisinį santykį yra teismo pareiga. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus ir turėdamas galimybę ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų pažeidimus, nepagrįstai pripažino atskirojo skundo argumentus dėl netinkamo teisinių santykių kvalifikavimo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų peržengimu.
13.4. Apeliacinės instancijos teismas, nepasisakydamas dėl atsakovės kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su netinkamu proceso teisės normos taikymu, nukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos – teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020). Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjant tiek fakto, tiek ir teisės klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021). Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus – pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2022). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).
13.5. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindų taikyti atsakovei beveik maksimalaus dydžio baudą. Pagal kasacinio teismo praktiką, panašiose bylose buvo paskirtos 289 Eur, 100 Eur baudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-219/2020). Atsakovei paskirta bauda yra per didelė. Be to, atsakovė pateikė finansinius veiklos rezultatus (2022 m.), kurie leidžia daryti išvadą, kad paskirta bauda sudarė daugiau nei 10 proc. grynojo pelno.
14. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Atsakovės nurodyti argumentai dėl CPK 95 ir 199 straipsnių taikymo yra teisingi, tačiau neaktualūs išnagrinėtai bylai, nes bauda atsakovei buvo paskirta ne dėl įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus nevykdymo, o dėl ilgą laiką teismo, kitų proceso dalyvių bei eksperto klaidinimo. Byloje paskyrus teismo ekspertizę, atsakovė sąmoningai nutylėjo itin reikšmingą informaciją (apie stiklo gamintoją), sąmoningai leido ekspertui atlikti ekspertizę pagal tikrovės neatitinkančius duomenis, teikė duomenis ne apie ginčo stiklo gamintoją (o apie kitų stiklų, nesusijusių su ginčo objektu, gamintoją) ir toks elgesys pagrįstai yra laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, t. y. sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Nepateikus žinomos informacijos, kilo būtinybė pakartotinai apklausti ekspertą, užsitęsė bylos nagrinėjimas, šalys patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų. Toks atsakovės piktybiškas elgesys negali būti kvalifikuojamas pagal CPK 199 straipsnio 6 dalį. Atsakovė turėjo teisę pasirinkti, ar atskleisti jai žinomus faktus, nurodyti teisingą informaciją apie stiklo gamintoją arba pateikti melagingą informaciją. Atsakovės pasirinkimas nutylėti tam tikras jai žinomas aplinkybes (teismui pateikti melagingas) negali būti laikomas sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis.
14.2. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios apeliacijos ribas. Teikdama atskirąjį skundą atsakovė nurodė naujas aplinkybes, t. y. tvirtino, jog bauda galėjo būti paskirta ne pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, o pagal CPK 199 straipsnio 6 dalį. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Klausimų, išspręstų skundžiama nutartimi, nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nenurodė argumentų, susijusių su CPK 199 straipsnio taikymu, todėl apeliacinės instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį.
14.3. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad jai bauda turėjo būti arba neskirta, arba paskirta mažesnė. Teismai atsakovei paskyrė baudą įvertinę visas aplinkybes apie jos veiksmų pobūdį, mastą, pasekmes, įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui. Asmuo, atlikęs neteisėtą veiksmą – piktnaudžiavęs procesu, valstybės įgaliotos institucijos (teismo) procesiniu sprendimu yra valstybės vardu pasmerkiamas už tai ir patiria negatyvių finansinių pasekmių – yra įpareigojamas sumokėti atitinkamą pinigų sumą į valstybės biudžetą. Skirdami atsakovei baudą, teismai teisingai ją nubaudė ir iš dalies kompensavo ieškovės praradimus, valstybės išlaidas, todėl panaikinti paskirtą baudą nėra pagrindo. Atsakovė ilgą laiką sąmoningai klaidino tiek teismą, tiek kitus bylos dalyvius, dėl to užtęsė bylos nagrinėjimas, padidėjo bylinėjimosi išlaidos, todėl nėra teisėto pagrindo mažinti jai paskirtą baudą.
15. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio baudos skyrimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ir CPK 199 straipsnio 6 dalies, reglamentuojančios baudos skyrimą už teismo reikalavimo pateikti rašytinį įrodymą neįvykdymą, aiškinimo ir taikymo
16. Nagrinėjamoje byloje teismas paskyrė atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, būtent už tai, kad ji, žinodama, jog nėra ginčo dalyko – lenkto stiklo paketo – gamintoja, šios informacijos teismui ilgą laiką nenurodė, taip pat nenurodė, kas yra tikrasis lenkto stiklo paketo gamintojas, nors ši informacija buvo reikšminga nustatant lenkto stiklo paketo skilimo priežastis. Neatskleidus šios informacijos teismui ir kitiems proceso dalyviams, bylos nagrinėjimas užtruko, iškilo būtinybė skirti pakartotinę ekspertizę, padidėjo bylinėjimosi išlaidos.
17. Atsakovės įsitikinimu, teismai netinkamai kvalifikavo jos veiksmus ir padarė neteisingą išvadą dėl jos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsakovės teigimu, jei bauda jai ir galėjo būti paskirta, tai ne pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, o vadovaujantis CPK 199 straipsnio 6 dalimi.
18. Teisėjų kolegija pasisakys dėl CPK 95 straipsnio 1 dalies ir CPK 199 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygų bei šių teisės normų aiškinimo ir taikymo ypatumų.
19. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
20. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
21. Šių procesinių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas gali padaryti neigiamą įtaką operatyviam ir ekonomiškam ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimui, toks veikimas savaime yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – pašalinti ar sumažinti aptariamų procesinių reikalavimų nevykdymo ar jų netinkamo vykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo.
22. CPK 95 straipsnyje reglamentuojami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.
23. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).
24. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 95 straipsnis yra skirtas teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023, 28 punktas).
26. Pagal kasacinio teismo praktiką, piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas).
27. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).
28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad piktnaudžiavimas procesine teise yra susijęs su atitinkamos teisės įgyvendinimu, t. y. kaip konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimas. Taigi tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, pirmiausia turi būti nustatyta, kad asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu, įgyvendinti procesinę teisę arba ne. Jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023, 30 punktas).
29. Doktrinoje taip pat išsakoma pozicija, kad jei susiduriama su absoliučiomis procesinėmis pareigomis, apie piktnaudžiavimą procesine teise negali būti jokios kalbos. Tokiu atveju galima kalbėti tik apie konkrečių procesinių pareigų nevykdymą, jų pažeidimą, o ne apie netinkamą naudojimąsi procesine teise – piktnaudžiavimą ja. Todėl yra svarbu, ar įstatymų leidėjas, formuluodamas tam tikrą elgesio taisyklę, suteikė asmeniui tam tikrą teisę, kartu privalomomis nuostatomis apibrėždamas jos ribas ir įgyvendinimo sąlygas. Tik nustačius, kad asmuo turi (turėjo) procesinę teisę ir jos garantuojamą laisvę veikti tam tikru būdu, taip pat ir galimybę įgyvendinti procesinę teisę arba ne, būtų galima kalbėti apie piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Jei asmuo turi absoliučią („gryną“) procesinę pareigą, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti (Brazdeikis, A. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis: daktaro disertacija. Vilnius, 2011, p. 89–90).
30. CPK 199 straipsnis reglamentuoja rašytinių įrodymų išreikalavimą. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda.
31. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bauda už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriama, kai egzistuoja šios sąlygos: teismo reikalaujami rašytiniai įrodymai nepateikti nustatytu terminu; juos pateikti privalantis asmuo nepranešė teismui apie negalimumą įvykdyti teismo įpareigojimą, nurodydamas ir to priežastis, arba teismas tas priežastis pripažino nesvarbiomis. Kadangi pateikti rašytinį įrodymą gali būti įpareigotas bet kuris asmuo, turintis savo žinioje tą įrodymą, baudos už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriamos tiek dalyvaujantiems byloje, tiek ir kitiems asmenims, svarbu, kad tas asmuo disponuotų reikalaujamais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017, 19 punktas).
32. Iš aptartų proceso teisės normų darytina išvada, kad tiek CPK 95 straipsnis, tiek 199 straipsnio 6 dalis reglamentuoja skirtingus civilinio proceso aspektus ir turi skirtingą paskirtį. CPK 95 straipsnis taikomas ir bauda skiriama, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis arba veikimas prieš greitą ir veiksmingą bylos nagrinėjimą. CPK 199 straipsnio 6 dalis taikoma, kai neįvykdomas konkretus teismo nurodymas pateikti rašytinį įrodymą, ir užtikrina, kad dalyvaujantys byloje asmenys laiku pateiktų teismo reikalaujamus rašytinius įrodymus, taip padėdami veiksmingai nagrinėti bylą.
33. Atsižvelgiant į šios nutarties 22–32 punktuose aptartą reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką bei doktriną, darytina išvada, kad tuo atveju, kai teismas įpareigoja asmenį pateikti rašytinį įrodymą, jam yra nustatoma procesinė pareiga ir jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, todėl asmens veiksmų, pagal teismo reikalavimą nepateikus rašytinių įrodymų, nebūtų pagrindo kvalifikuoti pagal CPK 95 straipsnį. Šiuo atveju asmuo turi aiškiai apibrėžtą teismo nustatytą pareigą, todėl tokie veiksmai nepatenka į CPK 95 straipsnio reguliavimą.
34. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo sutikti su atsakovės kasacinio skundo argumentais, kad jos veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes ji turėjo pareigą pateikti rašytinį įrodymą ir tai nėra procesinė teisė.
35. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovei bauda buvo paskirta ne dėl to, kad ji neįvykdė konkretaus teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus, o įvertinus jos elgesį viso proceso metu, jai žinant ar negalint nežinoti, tačiau nutylinti informaciją apie lenkto stiklo paketo gamintoją ir leidžiant teismui ir proceso dalyviams manyti, kad stiklo gamintojas yra UAB „Stiklorama“.
36. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti aliuminio stiklo gaminius objekte. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės sumontuoto lenkto stiklo paketo kokybės, nes lenktas stiklas du kartus įtrūko. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, įrodinėdama, kad atsakovės sumontuotas stiklas yra netinkamos kokybės. Atsakovė byloje gynėsi teigdama, kad lenkto stiklo įtrūkimai galėjo atsirasti dėl to, kad netinkamai įrengtos pastato antstato laikančiosios konstrukcijos. Taigi, bylos nagrinėjimo dalykas buvo susijęs su atsakovės sumontuoto lenkto stiklo paketo kokybe ir jo skilimo priežastimis. Tam, kad būtų nustatytos stiklo skilimo priežastys, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė ir teismo ekspertui buvo pavesta atsakyti į klausimą, dėl kokių priežasčių nekilnojamojo turto objekte skilo atsakovės pagamintas ir sumontuotas lenkto stiklo paketas.
37. Nors duomenis, kad lenkto stiklo paketo gamintojas yra UAB „Stiklorama“, ir stiklų eksploatacinių savybių deklaraciją į bylą pateikė trečiasis asmuo UAB ,,Ekodora“ kartu su atsiliepimu į ieškinį (2022 m. balandžio 6 d.), tačiau jau nuo šio momento atsakovė, būdama rangos sutarties šalis ir žinodama, kas yra tikrasis lenkto stiklo paketo gamintojas, turėjo suprasti, kad teismas daro klaidingą prielaidą apie stiklo paketo gamintoją ir aiškinasi su ginčo dalyku nesusijusią informaciją. Tik 2024 m. kovo 18 d., kai UAB ,,Stiklorama“ pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ji lenkto stiklo paketo bendrovei ,,Stikmeta“ negamino, teismui tapo aišku, jog lenkto stiklo paketo gamintojas nėra UAB,,Stiklorama“. Atsakovė tik 2024 m. balandžio 22 d. teismui nurodė, kad lenktų stiklų gamintojas yra fizinis asmuo iš Ukrainos.
38. Atsakovė, žinodama, kad UAB ,,Stiklorama“ nėra stiklo paketo gamintoja, iš esmės dvejus metus, t. y. nuo 2022 m. balandžio 6 d. iki pat 2024 m. balandžio 22 d., jokių paaiškinimų šiuo klausimu teismui nepateikė, nenurodė teismui informacijos apie tikrąjį stiklo paketo gamintoją, pati teikė su ginčo dalyku nesusijusius įrodymus ir leido teismui manyti, kad stiklo paketo gamintojas yra UAB „Stiklorama“. Dėl šių atsakovės veiksmų tiek teismas, tiek ekspertas aiškinosi ir tyrė su ginčo dalyku nesusijusias aplinkybes, teismas priėmė nutartis, kuriomis šalys buvo įpareigojamos pateikti su ginčo dalyku nesusijusią informaciją ir įrodymus, tokiu būdu buvo trukdoma normali proceso eiga, sklandus ir operatyvus bylos nagrinėjimas, nepateisinamai eikvojamas teismo, eksperto ir šalių laikas.
39. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovė sąmoningai teikė su ginčo objektu nesusijusią informaciją, nenurodė visų jai žinomų faktinių aplinkybių apie lenktų stiklų gamintoją, o tai lėmė teismo, kitų proceso dalyvių bei eksperto klaidinimą ir turi tiesioginę įtaką tam, kad nagrinėjamoje byloje gali iškilti būtinybė atlikti pakartotinę ekspertizę, dėl to dar labiau užsitęs ir taip ilgas bylos nagrinėjimas, išaugs bylinėjimosi išlaidos. Todėl toks atsakovės elgesys (neveikimas) yra laikytinas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis bei veikimu prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
40. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės argumentų pagrįstumą, kad ji apie lenkto stiklo gamintoją nežinojo, konstatavo, kad atsakovė turėjo žinoti, kas yra tikrasis skilusio stiklo gamintojas; mažai tikėtina, kad apie ieškovės užsakytus pagaminti langus, apie jų faktinę gamybą, gamintoją, pristatymą ir sumontavimą žinojo vienintelis įmonės darbuotojas; rangos sutartį su ieškove, jos priedus, pakeitimus, atliktų darbų aktus, atsakymus į pretenzijas ir kitus dokumentus pasirašė asmeniškai atsakovės direktorius; įmonės vadovas turėjo žinoti apie įmonėje vykstančius užsakymus, ypač kai faktiškai yra pasirašęs visus esminius dokumentus dėl stiklų užsakymo, pagaminimo ir sumontavimo.
41. Viena iš CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų šalies teisių yra duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Atsakovė, teikdama paaiškinimus teismui, informaciją apie tikrąjį stiklo gamintoją nutylėjo, teikė su ginčo dalyku nesusijusią informaciją, klaidino teismą ir proceso dalyvius ir tokie atsakovės veiksmai atitinka CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieną iš piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindų – sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal CPK 95 straipsnį ir pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Dėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirtos baudos dydžio
42. CPK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą. Taip pat įtvirtinta galimybė iki 50 procentų skirtos baudos sumos pervesti kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui.
43. Nagrinėjamoje byloje teismas paskyrė atsakovei 4000 Eur baudą, pusę šios baudos sumokant ieškovei, likusią dalį – valstybei. Atsakovė teigia, jog teismai nepagrįstai nesvarstė paskirtos baudos sumažinimo klausimo, ir nurodo, kad paskirta bauda yra per didelė.
44. Sprendžiant dėl CPK 95 straipsnyje įtvirtintų sankcijų taikymo byloje dalyvaujančiam asmeniui, kiekvienu konkrečiu piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju būtina įvertinti asmens procesinį elgesį, jo veiksmus ar neveikimą bylos nagrinėjimo metu, jų pobūdį, mastą, poveikį teismo proceso trukmei, operatyvumui ir kitiems su bylos nagrinėjimu susijusiems aspektams. Atsižvelgus į tokių veiksmų padarinius, sprendžiamas baudos dydžio klausimas. Taigi, konkretaus baudos dydžio nustatymas priklauso teismo diskrecijai.
45. Nagrinėjamu atveju teismas paskyrė atsakovei baudą, kurios dydis viršija CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudos vidurkį, tačiau paskirta bauda nėra didžiausia galima. Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertino atsakovės argumentus dėl paskirtos baudos dydžio ir analizavo jos 2022 metų finansinius duomenis. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė aktualių duomenų apie savo finansinę padėtį 2023–2024 metais, kurie galėtų pagrįsti jos sunkią turtinę padėtį ir sudarytų pagrindą sumažinti paskirtą baudą. Taigi, teismas vertino atsakovės pateiktus duomenis apie jos turtinę padėtį, tačiau nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti atsakovei paskirtą baudą.
46. Atsižvelgdama į tai, kad teismas įvertino atsakovės veiksmų įtaką teismo proceso operatyvumui, dėl jos elgesio užsitęsusį bylos nagrinėjimą, padidėjusias šalių bylinėjimosi išlaidas, taip pat į tai, kad paskirta bauda nėra didžiausia galima sankcija už tokio pobūdžio šalies procesinį elgesį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė kasaciniame skunde nenurodė argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad teismai netinkamai taikė CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias baudos dydžio nustatymą, todėl nėra teisinių prielaidų sumažinti atsakovei paskirtą baudą.
Dėl CPK 320 straipsnio, reglamentuojančio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, aiškinimo ir taikymo
47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismui teiktą atsakovės prašymą panaikinti paskirtą baudą, nustatė, kad jame nebuvo nurodyti argumentai dėl CPK 199 straipsnio 6 dalies taikymo, jų pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, dėl jų nepasisakė, todėl, vadovaudamasis CPK 306 straipsnio 2 dalimi ir 320 straipsniu, šių atsakovės atskirojo skundo argumentų nevertino.
48. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs nagrinėti atskirojo skundo argumentus, susijusius su CPK 199 straipsnio 6 dalies ginčo teisiniams santykiams taikymu, pažeidė CPK 320 straipsnį, reglamentuojantį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, ir nepagrįstai neišnagrinėjo šios jos atskirojo skundo dalies.
49. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Jas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
50. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvoje įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (lot. revisio prioris instantiae) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek teisės taikymo, tiek faktiniu aspektu.
51. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismui įstatymu nustatytus uždavinius, į tai, kad teisinė ginčo kvalifikacija yra teismo prerogatyva, pagrįstais pripažintini atsakovės kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs nagrinėti atsakovės atskirojo skundo argumentus dėl CPK 199 straipsnio 6 dalies taikymo, netinkamai vadovavosi CPK 306 straipsnio 2 dalimi ir 320 straipsniu. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl ginčo teisiniam santykiui taikytinos kitos, nei teismas taikė, proceso normos nelaikytini naujomis aplinkybėmis pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį ir tokių argumentų įvertinimas nebūtų pripažintas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų peržengimu. Kita vertus, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
52. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo atsakovės veiksmus pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, o CPK 306 straipsnio 2 dalies ir 320 straipsnio netinkamas taikymas neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl aptartas proceso teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
53. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad teismai teisingai kvalifikavo ginčo faktines aplinkybes ir pagrįstai atsakovės veiksmus teisminio bylos nagrinėjimo procese įvertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tinkamai taikė ir aiškino CPK 95 straipsnį, reglamentuojantį baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą ir baudos dydžio nustatymą, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu).
54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasacinį skundą atmetus, atsakovės kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
55. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1089 Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) įtvirtinto maksimalaus atlygintino atstovavimo išlaidų dydžio (8.14 punktas), todėl priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).
56. Kasaciniame teisme nepatirta su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Lietuvos ir Airijos uždarajai akcinei bendrovei „Abromika“ (j. a. k. 134775568) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stikmeta“ (j. a. k. 300141089) 1089 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis) Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė