Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-01-17][nuasmeninta nutartis byloje][2S-133-569-2017].docx
Bylos nr.: 2S-133-569/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Mokilizingas" 124926897 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti

Civilinė byla Nr

 

Civilinė byla Nr. 2S-133-569/2017

 

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08971-2016-6

 

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.21.1

(S)

 

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. sausio 16 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

1. Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio A. B. 2016-09-05 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo dalį, kuria skolos išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus gaunamas netekto darbingumo išmokas, bei tuo atveju, jei pagal skundžiamą patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal antstolės V. Š. 2016-04-27 patvarkymus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus gaunamų netekto darbingumo išmokų yra išskaitoma 50 procentų. Pareiškėjas teigė, kad antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo V. V. skundą atmetė. Teismas vertino, kad CPK 739 straipsnyje išvardintos skolininkui priklausančios lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas, minėtame sąraše nėra nurodytos pareiškėjui mokamos netekto darbingumo pensijos. Nagrinėjamu atveju taip pat netaikomas CPK 738 straipsnyje nurodytas išieškojimo apribojimas.

4. Teismas vertino, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu apie CPK 736 straipsnio pažeidimą, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie antstolės V. Š. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priimtus patvarkymus, taip pat įrodymų, kad iš pareiškėjo pajamų daromos išskaitos viršija 50 procentų jo gaunamos netekto darbingumo pensijos.

5. Teismas vertino, jog tai, kad antstolis tiesiogiai skundžiamame patvarkyme nenurodė, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų, nereiškia, kad antstolis vykdydamas išieškojimą šia nuostata nesivadovavo.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo tik sąlygą tokioms lėšoms grąžinti, jei būtų nustatyta, kad jos buvo nurašytos. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis iš pareiškėjo netekto darbingumo pensijos yra išieškojęs kokias nors lėšas, o pareiškėjas kitų įrodymų apie galbūt nurašytas lėšas nepateikė.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį ir antstolio A. B. veiksmus pripažinti neteisėtais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

 

7.1.Teismas turėjo būti aktyvus ir trūkstamus įrodymus galėjo pats išsireikalauti. Teismas turėjo atsižvelgti į skundą pateikusio asmens padėtį. Žinodamas, kad pareiškėjas yra suimtas ir trūkstamų įrodymų negali pateikti, galėjo dalį pareigos pateikti įrodymus perkelti atsakovui.

7.2.Teismas neatžvelgė į tai, kad antstolė V. Š. daro išskaitymus iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos. Neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo gaunamos pajamos neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą išieškojimas pagal vykdomuosius raštus iš fizinių asmenų negali būti vykdomas, jei gaunamos pajamos neviršija vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens.

8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o ja :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, yra pagrįsta ir teisėta.

 

Dėl teismo aktyvumo nagrinėjamoje byloje ir naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje

 

11. Sutiktina su apeliantu, kad ypatingosios teisenos bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesinius ypatumus nustato CPK 443 straipsnis. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės. Tačiau pažymėtina, kad ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti. Apeliantas taip pat turi įstatymų numatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

12.Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus nagrinėjamoje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas priima apelianto teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

 

Dėl antstolio veiksmų priimant 2016-09-05 patvarkymą Dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo

 

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su atskirojo skundo argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-01 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 753,10 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. V. trečios eilės išieškotojai UAB „Mokilizingas“ ir vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui. Antstolis 2016-09-05 priėmė patvarkymą Dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo UAB „KONSOLĖ“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, vadovaujantis CPK 611, 733-743 straipsniais, išskaičiuoti kiekvieną mėnesį iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, o išskaičiuotas sumas pervesti į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą. Antstolis skundžiamame patvarkyme taip pat nurodė, kad, jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę.

14. Nagrinėjamu atveju, remdamasis CPK 668 straipsniu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktu, skolininkas nesutiko su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į skolininkui priklausančią pinigų sumą, kuri pervedama kaip netekto darbingumo išmoka.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

16. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininkui ar jo šeimai pragyventi, dirbti pagal jo profesiją ar mokytis, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Pažymėtina, jog pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatas, išieškojimas negali būti nukreipiamas tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Tačiau vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų, antstolis gali, jam šią teisę suteikia CPK 736 straipsnio 2 dalis.

17. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. CPK 737 straipsnio 7 punktas nustato, jog išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

18.Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos MMA, paneigia skolininko poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas visiškai nėra galimas.

19.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai, nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.  3K-3-154-313/2016.

20.Nagrinėjamu atveju antstolis A. B. vykdomojoje byloje areštavo pareiškėjo 982,10 Eur sumos piniginės lėšas, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 611, 733–743 straipsnių normomis, nurodydamas išskaičiuoti kiekvieną mėnesį iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Pažymėtina, jog antstolis skundžiamame patvarkyme nurodė, kad, jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Tai reiškia, kad, jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui patvarkymus dėl piniginių sumų išieškojimo yra pateikę ir kiti antstoliai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, vykdydamas antstolių patvarkymus, pinigines lėšas perves pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Įvertinus aptartas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolio veiksmai priimant 2016-09-05 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) teisėti.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad antstolės V. Š. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos apelianto atžvilgiu ir, kad pagal juose išduotus patvarkymus iš apelianto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus gaunamų netekto darbingumo išmokų jau yra išskaitoma 50 procentų. Apeliantas pateikė 2016-11-16 pažymą apie asmeniui išmokėtinas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos matyti, kad apeliantui 2016-06-01 – 2016-11-02 laikotarpiu mokėta netekto darbingumo pensija. Matyti, kad yra daromos išskaitos. Tačiau nėra aišku, kokiu tiksliai pagrindu ir kam vykdomos išskaitos. Iš priskaičiuotų išmokos sumų ir išmokėtų sumų matyti, kad iš apelianto gaunamos netekto darbingumo pensijos nėra išskaičiuojama daugiau nei 50 procentų jo gaunamos netekto darbingumo pensijos. Pažymėtina, jeigu iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus galima išieškoti 50 procentų, bet ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Nustačius, kad antstolio veiksmai priimant 2016-09-05 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teisėti ir antstolis areštavo apelianto lėšas, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 611, 733–743 straipsnių normomis, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl nurašytų lėšų grąžinimo. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas į bylą nepateikė duomenų, kad antstolis A. B. iš pareiškėjo netekto darbingumo pensijos yra išieškojęs kokias nors lėšas. Tokių duomenų nėra ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis yra pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                                       Lina Muchtarovienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CPK 443 str. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • CPK 668 str. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma
  • CPK 736 str. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis
  • CPK 737 str. Išieškojimas iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės