Baudžiamoji byla Nr. 2K–495/2013

                                                                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-58-1-00100-2012-1

                                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.4.1.;1.2.14.1.2.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. gynėjos advokatės Odetos Daminaitytės kasacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 9 d. nutarties.

Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu S. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems mėnesiams.

Priteista iš K. Z., S. D. ir S. V. 800 Lt – nusikalstamai veikai įvykdyti panaudotos konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio vertė.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti K. Z. ir S. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi nuteistojo S. D. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

S. D. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su K. Z. ir S. V., 2012 m. balandžio 20 d., apie 21.30 val., Zarasų r., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, atvažiavo S. V. vairuojamu automobiliu „VW Passat“ ir sustojo netoli V. D. priklausančio gyvenamojo namo; K. Z. nuėjo prie nukentėjusiojo V. D. gyvenamojo namo ir išmušė lango stiklą, po to prie namo priėjo S. V. ir S. D., tada K. Z. įsibrovė į V. D. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė šiam priklausantį televizorių „Samsung“ su distanciniu pulteliu, kurių vertė 4000 Lt. S. D. ir S. V. grįžus prie automobilio, K. Z. su pavogtais daiktais grįžo prie kelio ir priėjęs prie automobilio, kuriame jo laukė S. V. ir S. D., paprašė privažiuoti prie pavogtų daiktų. S. V. privažiavus prie nurodytos vietos, S. D., žinodamas, kad televizorius „Samsung“ yra vogtas, padėjo jį įkelti į automobilio saloną ir išvažiavo automobiliu, vairuojamu S. V., kuris veždamas televizorių su distanciniu pulteliu suprato, kad šis yra vogtas, tačiau toliau tęsė K. Z. pradėtą vagystę, niekieno neverčiamas kartu su S. D. ir K. Z. parvežė į S. D. namus ir taip bendrai pagrobė V. D. priklausantį televizorių „Samsung“ su pulteliu, kurių vertė 4000 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistojo S. D. gynėja advokatė Odeta Daminaitytė prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 9 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasatorė teigia, kad S. D. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, nes jis nesuvokė, jog K. Z. planuoja pagrobti svetimą turtą. Tai, kad S. D. nuvežė K. Z. į nusikaltimo padarymo vietą, o vogtus daiktus parvežė į savo namus, neįrodo jo bendrininkavimo padarant BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Anot kasatorės, S. D., vykdamas į nusikaltimo padarymo vietą, nesuprato, kad K. Z. į V. D. sodybą eina vogti, o manė, jog televizorių jie nusipirks. Tai, kad nebuvo išankstinio susitarimo pagrobti svetimą turtą, teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir K. Z. Iš bylos duomenų matyti, kad S. V. ir S. D. tik tęsė K. Z. pradėtus veiksmus ir taip prisidėjo prie daromo nusikaltimo, todėl kasatorė mano, kad teismo išvados yra prieštaringos, nes negalima vienu metu ir iš anksto susitarus daryti nusikaltimą, ir prie jo prisidėti. Kad nebuvo išankstinio susitarimo pagrobti svetimą turtą, patvirtina ir tai, jog išgirdę dūžtant stiklą S. D. ir S. V. nuėję į nusikaltimo vietą nesiėmė jokių veiksmų, kad padėtų padaryti nusikalstamą veiką, nepadėjo atnešti televizoriaus iki automobilio. Nesant išankstinio susitarimo padaryti vagystę, S. D. veikoje nėra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

Kadangi S. D. ketino iš K. Z. pirkti televizorių ir iš anksto nežinojo, jog jis bus vogtas, todėl, padėdamas šį televizorių įkelti į automobilį bei jį išsigabenti, nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad prisideda prie jau pradėtos vykdyti vagystės. Pasak kasatorės, įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra, o visos nepašalintos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

Taip pat kasatorė nurodo, kad teismai, S. D. nuteisdami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neteisingai nustatė vagystės baigtumo momentą. Vagystės atveju nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja realią galimybę neteisėtai valdyti, naudoti ir disponuoti turtu savo nuožiūra. Byloje nustatyta, kad K. Z. prie namo nuėjo vienas, pats išmušė lango stiklą ir įsibrovė į V. D. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė televizorių. Pažymėtina, kad K. Z. televizorių nuo gyvenamojo namo iki kelio, kur jo automobilyje laukė S. D. ir S. V., nešė vienas. Taigi visus turtui užvaldyti reikalingus veiksmus K. Z. jau buvo atlikęs, t. y. fiziškai užvaldęs pagrobtą televizorių ir įgijęs galimybę juo disponuoti savo nuožiūra (jį išmesti ar paslėpti), vagystė buvo baigta, todėl S. D. negalėjo prisidėti prie K. Z. pradėtos ir vykdomos vagystės. Be to, bendrininkavimo atveju turi būti suvokiamos ne tik savo, bet ir kitų bendrininkų veika bei pasekmės. Jei to nėra, kiekvienas asmuo atsako už savo padarytą nusikaltimą. Akivaizdu, kad nuteistasis S. D. nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad atlikdamas nuosprendyje aprašytus veiksmus, prisideda prie K. Z. vykdomos vagystės kaip jo bendrininkas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio reikalavimais, įvertino bylos įrodymus ir S. D. pagrįstai nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nors nuteistojo gynėja skunde teigia, kad tarp S. D. ir K. Z. nebuvo išankstinio susitarimo padaryti nusikaltimą ir bendrininkavimo, tačiau byloje surinkti ir teismo išnagrinėti bei įvertinti įrodymai, taip pat ir nusikaltimo padarymo aplinkybės patvirtina, jog tarp nuteistųjų S. D., K. Z. ir S. V. buvo susitarimas pagrobti svetimą turtą. Iš nuoseklių viso proceso metu duotų nuteistojo K. Z. parodymų matyti, kad S. D. ir S. V. dar iki nusikaltimo teiravosi apie daiktus, kuriuos būtų galima pavogti, ir žinojo, jog vėlų vakarą į (duomenys neskelbtini ) kaimą važiuoja vogti televizoriaus. Iš paties S. D., taip pat ir nuteistojo S. V. parodymų matyti, kad jie buvo priėję prie namo, į kurį įsibrovė K. Z., matė, kad į namą jis pateko neteisėtai, išdaužęs langą, taip pat kad iš ten jis išnešė televizorių, kurį S. D. padedant įkėlė į automobilį ir išsivežė. Pažymėtina, kad S. D. tą televizorių pasiėmė sau, K.Z. už jį pinigų nemokėjo. Be to, suvokdamas, kad vykdomas nusikaltimas ir būdamas daug vyresnis už K. Z. (kuriam nusikaltimo padarymo metu buvo 20 metų), jo nestabdė ir nesiekė stabdyti, o atvirkščiai – aktyviai veikė kartu su juo, padėdamas jam ir savo veiksmais išreikšdamas pritarimą. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne vien iš subjektyvių paties kaltininko paaiškinimų, bet ir iš kitų, objektyvių bylos duomenų: atliktų veiksmų, jų pobūdžio, pastangų, vietos, laiko ir kitų aplinkybių. Bylos duomenys patvirtina, kad teismai tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, kad S. D. nusikaltimą padarė veikdamas kartu su K. Z. ir S. V., visi jie buvo nusikaltimo vykdytojai ir veikė bendrininkų grupe.

Nepagrįstas ir gynėjos argumentas, kad vagystė buvo baigta nuo to momento, kai K. Z. perdavė pavogtą televizorių S. D. įkelti į automobilį. Teismų praktikoje vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti pagrobtu turtu pagal savo valią. Tačiau turtas turi būti užvaldytas ne tik fiziškai, bet kaltininkas turi turėti ir realią galimybę juo disponuoti, pasinaudoti bei savo nuožiūra spręsti jo likimą. Tačiau iš paties S. D. parodymų akivaizdu, kad K. Z. nepanešė paimto iš namo televizoriaus, todėl paprašė bendrininkų privažiuoti automobiliu arčiau, o tada S. D. įkėlė televizorių į automobilį ir jie visi kartu automobiliu išgabeno jį iš nusikaltimo vietos. Šios aplinkybės rodo, kad, K. Z. išnešus televizorių iš nukentėjusiojo, disponuoti juo jis nebūtų galėjęs (nes televizoriaus nepanešė), o bendrininkai S. D. ir S. V. kaip tik ir atliko veiksmus, sudariusius galimybę pabaigti šį nusikaltimą.

Taip pat nėra pagrindo teigti, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų. Priešingai, aprašomojoje dalyje yra išdėstytos visos nustatytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Nuteistojo S. D. gynėjos advokatės Odetos Daminaitytės kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies taikymo ir bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką

Kasatorė skunde ginčija S. D., kaip bendrininko, vaidmenį darant nusikalstamą veiką ir teigia, kad jis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, nes nebuvo susitaręs pagrobti svetimą turtą ir nesuvokė, jog dalyvauja nusikalstamos veikos padaryme.

Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y situaciją, kurią galima apibūdinti teiginiu „aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau,“ kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu.

Vagystės bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009). Vagystės vykdytoju (bendravykdytoju) pripažįstamas toks asmuo, kuris pilnai ar iš dalies realizuoja BK 178 straipsnio atitinkamoje dalyje aprašytus veikos objektyviuosius požymius.

Nagrinėjamoje byloje teismai kasatoriaus kaltę bendrininkų grupe padarius svetimo turto vagystę konstatavo remdamiesi ne prielaidomis ir spėjimais, tačiau atkreipę dėmesį į nustatytas bylos aplinkybes, jog S. D., kartu su kitais nuteistaisiais šioje byloje S. V. ir K. Z. tarėsi pagrobti svetimus daiktus, automobiliu nuvyko 20 kilometrų iki nukentėjusiojo S. D. sodybos, buvo priėję prie namo, į kurį išdaužęs lango stiklą, įsibrovė K. Z. ir išnešė televizorių. Kadangi šis nuteistasis vienas nepanešė pagrobto televizoriaus, todėl jį padėjo šalia kelio, o privažiavus automobiliui, kartu su S. D. televizorių įkėlė ir nuvežė į S. D. namus. D. D. tuo televizoriumi naudojosi pats, K. Z. už jį pinigų nemokėjo. Minėti duomenys patvirtina, kad S. D. savo veiksmais (kartu įkeldamas pagrobtą televizorių į automobilį ir jį veždamas į savo namus) išreiškė pritarimą K. Z. daromai nusikalstamai veikai, suvokė, jog veikdamas kartu su kitais dviem nuteistaisiais šioje byloje bendrai dalyvauja nusikalstamos veikos padaryme – grobia svetimą turtą iš patalpos, bei nori taip veikti.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2008). Nagrinėjamoje televizoriaus vagystės byloje akivaizdu, kad kaltininkams reali galimybė naudotis pagrobtu svetimu turtu atsirado ne jį išnešus iš sodybos, tačiau automobiliu nuvežus į tinkamą vietą, šiuo atveju S. D. namus. Taigi, nors S. D. pats tiesiogiai į patalpą neįsibrovė ir svetimo turto nepaėmė, tačiau jis tęsė K. Z. pradėtą svetimo turto užvaldymą nunešdamas šį turtą į automobilį ir nuveždamas į savo namus. Taigi šiuo atveju K. Z. pilnai, o S. D. – iš dalies realizavo BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Esant šioms aplinkybėms, S. D. laikytinas vagystės, padarytos įsibraunant į patalpą, bendravykdytoju.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundą, pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui bei padarytoms išvadoms dėl S. D. kaltumo šiam padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl viso to, kas pirmiau išdėstyta, kasacine tvarka skundžiamų nuosprendžio ir nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų šiuos teismų sprendimus naikinti ir S. D. baudžiamąją bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. D. gynėjos advokatės Odetos Daminaitytės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                                                           Viktoras Aidukas

Jonas Prapiestis

Tomas Šeškauskas