Civilinė byla Nr. 2T-29/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-60-3-00090-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. M. prašymą dėl Nyderlandų Karalystės Hagos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties byloje Nr. C/09/441330 ir Nyderlandų Karalystės Hagos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties byloje Nr. 200.130.156/01 nepripažinimo Lietuvos Respublikoje ir dėl Nyderlandų Karalystės Overjissel teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties byloje Nr. C/08/132370 atsisakymo vykdyti Lietuvos Respublikoje, suinteresuotas asmuo – Z. C. S..
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,
n u s t a t ė:
Nyderlandų Karalystės Hagos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi byloje Nr. C/09/441330 atmetė pareiškėjo T. M. prašymą dėl nepilnamečio vaiko M. M. S. sugrąžinimo.
Nyderlandų Karalystės Hagos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi byloje Nr. 200.130.156/01 patvirtino skundžiamą Nyderlandų Karalystės Hagos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį.
Pareiškėjas T. M. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas nepripažinti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės Hagos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties byloje Nr. C/09/441330 ir Nyderlandų Karalystės Hagos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties byloje Nr. 200.130.156/01.
Pareiškėjas T. M. 2014 m. vasario 3 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė patikslintą prašymą dėl Nyderlandų Karalystės Hagos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties byloje Nr. C/09/441330 ir Nyderlandų Karalystės Hagos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties byloje Nr. 200.130.156/01 nepripažinimo Lietuvos Respublikoje ir dėl Nyderlandų Karalystės Overjissel teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties byloje Nr. C/08/132370 atsisakymo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Šiuo prašymu pareiškėjas inter alia prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
Pareiškėjas 2014 m. vasario 7 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl civilinių bylų Nr. 2T-29/2014 ir 2T-45/2014 sujungimo. Pareiškėjo manymu, abi Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos bylos yra susijusios. Abi bylos yra tarp tų pačių šalių, jose nagrinėjami iš esmės tapatūs klausimai ir aplinkybės, prašoma nepripažinti tos pačios Europos Sąjungos valstybės narės teismų priimtų sprendimų. Todėl pareiškėjas mano, kad, siekiant maksimalaus teisminio proceso ekonomiškumo, būtų pagrista abi bylas sujungti ir nagrinėti kartu, nes tokiu atveju, jos abi būtų išnagrinėtos greičiau ir teisingiau.
Pareiškėjas T. M. 2014 m. vasario 10 d. teismui pateikė prašymą skirti žodinį civilinės bylos pagal pareiškėjo prašymus nagrinėjimą. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikoje nėra suformuota teismų praktikos atitinkamais klausimais. Pareiškėjo manymu, žodinis bylos nagrinėjimas padėtų teismui geriau įsigilinti į bylos faktines aplinkybes, susijusias su užsienio valstybėje vykstančiais teismo procesais, išnagrinėti bylą teisingiau, greičiau bei ekonomiškiau.
Pareiškėjas T. M. 2014 m. vasario 10 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo informuoti Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Nyderlandų Karalystės centrinę įstaigą Landelijk Bureau Inning Onderhoudsbijdragen ir Nyderlandų Karalystės Overijssel teismą apie Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2T-29/2014 bei apie šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas taip pat prašo informuoti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismą apie Vilniaus apylinkės teismo bylą Nr. N2-5298-131/2013, nagrinėjamą apeliacine tvarka, pažymint, kad ši byla iškelta 2011 m. balandžio 18 d., o jos dalykas yra santuokos nutraukimas, tėvų pareigų (vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos) nustatymas bei vaiko išlaikymo ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimų išsprendimas.
Civilinė byla dalyje dėl Nyderlandų Karalystės Hagos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties byloje Nr. C/09/441330 ir Nyderlandų Karalystės Hagos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties byloje Nr. 200.130.156/01 nepripažinimo Lietuvos Respublikoje nutraukiama.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste - Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, Įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką. Jeigu Europos Sąjungos reglamentai nenustato Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti tvarkos, šie sprendimai pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius. Analogiška teisės aktų konkurencijos sprendimo taisyklė taikoma ir nagrinėjant civilines bylas dėl užsienio valstybių teismų sprendimų nepripažinimo.
Europos Sąjungos 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau tekste – Reglamentas Nr. 2201/2003) 2 straipsnio 4 punkte numatyta, kad „teismo sprendimas“ šiame reglamente reiškia Europos Sąjungos valstybės narės teismo paskelbtą sprendimą dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimo negaliojančia ir teismo sprendimą, susijusį su tėvų pareigomis, nesvarbu, kaip tas sprendimas vadinamas, įskaitant potvarkį, įsakymą ar nutarimą.
Europos Sąjungos teisinė sistema yra savarankiška ir nuo valstybių narių teisinių sistemų nepriklausoma teisinė sistema (sui generis), turinti savo teisės šaltinius, principus ir teisinį reglamentavimą. Kuriant šią teisinę sistemą buvo siekiama užtikrinti efektyvų jos funkcionavimą, tęstinumą tarp ankstesnių ir juos pakeitusių (panaikinusių) teisės aktų, tokiu būdu garantuojant jų taikymo ir aiškinimo nuoseklumą, Europos Sąjungos teisinės sistemos darnų vystymąsi, teismų praktikos, aiškinant Europos Sąjungos teisės aktus, plėtojimą. Reglamentas Nr. 2201/2003 buvo kuriamas jo pirmtako – 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1347/2000 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo (toliau tekste – Reglamentas Nr. 1347/2000) pagrindu, o pastarojo reglamento turinys, savo ruožtu, iš esmės buvo perimtas iš neratifikuotos 1998 m. gegužės 28 d. Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų bylose, susijusiose su santuoka, pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – 1998 m. gegužės 28 d. Konvencija) (Reglamento Nr. 1347/2000 6 konstatuojamoji dalis).
Reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnio 4 punkte įtvirtintas teismo sprendimo apibrėžimas buvo perimtas iš jo pirmtako - Reglamento Nr. 1347/2000 13 straipsnio 1 dalies. Minėta teisės norma į pastarąjį teisės aktą buvo perkelta iš 1998 m. gegužės 28 d. Konvencijos 13 straipsnio. Atsižvelgiant į faktą, kad minėtus Europos Sąjungos teisės aktus sieja sisteminiai ir funkciniai ryšiai, konstatuotina, kad tiek aiškinant Reglamentą Nr. 2201/2003 apskritai, tiek aiškinant šiai bylai aktualaus Reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnio 4 punkto turinį, turi būti atsižvelgiama į minėtų Europos Sąjungos teisės aktų genezę, jų paskirtį, funkcijas ir svarbą Europos Sąjungos teisinės sistemos kontekste.
Aiškinant Reglamento 2 straipsnio 4 punkto turinį, pirmiausia pažymėtina, kad Reglamento Nr. 2201/2003 tekste anglų kalba 2 straipsnio 4 punkto prasmė skiriasi nuo aptariamo straipsnio formuluotės lietuvių kalba. Angliškajame minėto reglamento straipsnio tekste įtvirtinta, kad „terminas „sprendimas“ turi reikšti santuokos nutraukimą, separaciją ar santuokos pripažinimą negaliojančia, taip pat, sprendimus, susijusius su tėvų pareigomis, nesvarbu, kaip tas sprendimas vadinamas, įskaitant potvarkį, įsakymą ar nutarimą“. Iš Reglamento 2 straipsnio 4 punkto lietuvių ir anglų kalbomis lyginamosios analizės, atsižvelgiant į laisvo teismų sprendimų judėjimo Europos Sąjungoje doktrinos esmę ir paskirtį, darytina išvada, kad teisės aktų leidėjas sąvokai „teismo sprendimas“ Reglamento Nr. 2201/2003 kontekste siekė suteikti tik pozityviojo pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su santuoka ir tėvų pareigomis, apimančią prasmę. Keturių Europos Sąjungos vidaus rinkos laisvių – laisvo asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo funkcinis analogas laisvas teismų sprendimų judėjimas Sąjungoje yra paremtas teismo sprendimo teisinės galios išplėtimo teorija, postuluojančia, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti yra jo teisinės galios (vykdytinumo) išplėtimas iš kilmės valstybės jurisdikcijos ribų į pripažįstančiąją valstybę. Šiai bylai aktualaus Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste analogiška nuomonė dėl termino „teismo sprendimas“ prasmės yra suformuluota ir teisės doktrinoje. Oficialiajame Europos Bendrijų Žurnale paskelbtame 1998 m. gegužės 28 d. Konvencijos aiškinamajame rašte (toliau tekste – Aiškinamasis raštas) pateikiamas minėtos konvencijos 13 straipsnyje, kurio pagrindu vėliau buvo sukonstruotas Reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnio 4 punktas, įtvirtintos teisės normos prasmės išaiškinimas. Pagal Aiškinamąjį raštą, nepaisant 1998 m. gegužės 28 d. Konvencijos kūrimo metu kilusių diskusijų, ar terminas „teismo sprendimas“ apima ir negatyviojo pobūdžio teismo sprendimus, atsižvelgiant į šio teisės akto sukūrimo tikslą, terminas „teismo sprendimas“ šio teisės akto kontekste reiškia tik pozityviojo pobūdžio teismų sprendimus, susijusius su santuoka ir tėvų pareigomis. Aiškinamajame rašte pažymima, kad nors kai kurie pozityviojo pobūdžio teismo sprendimai, susiję su tėvų pareigomis, vienos iš šalių (šalies, kurios nenaudai priimtas toks teismo sprendimas) atžvilgiu sukelia negatyvaus pobūdžio teisines pasekmes, tokie teismo sprendimai patenka į minėto teisės akto taikymo sritį. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos manymu, kadangi Reglamento Nr. 2201/2003 pirmtakas Reglamentas Nr. 1347/2000 buvo kuriamas atsižvelgiantį į Aiškinamąjį raštą (Reglamento Nr. 2201/2003 3 konstatuojamoji dalis), jame suformuluotu teisės aiškinimu gali būti remiamasi ir nagrinėjant šioje byloje kilusį klausimą. Iš Reglamente Nr. 2201/2003 įtvirtintų teisės normų turinio ir Aiškinamojo rašto turinio teismas daro išvadą, kad terminas „teismo sprendimas“ Reglamento Nr. 2201/2003 tikslais ir prasme suponuoja tik pozityviojo pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su santuoka ir tėvų pareigomis.
Užsienio valstybės teismo sprendimais, susijusiais su tėvų pareigomis, dėl kurių šioje byloje yra kilęs klausimas, buvo atmestas T. M. prašymas dėl vaiko grąžinimo. Todėl šie teismo sprendimai laikytini negatyviojo pobūdžio teismo sprendimais, nesukeliančiais šalims naujų teisinių pasekmių. Dėl šios priežasties Nyderlandų Karalystės Hagos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. C/09/441330 ir Nyderlandų Karalystės Hagos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis byloje Nr. 200.130.156/01 negali būti užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo (nepripažinimo) objektai.
Reglamento Nr. 2201/2003 28 straipsnyje nustatyta, kad valstybėje narėje priimtas ir joje vykdytinas bei įteiktas teismo sprendimas dėl tėvų pareigų vaikui yra vykdomas kitoje valstybėje narėje tada, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo pripažintas joje vykdytinu. Remiantis ESTT praktika, teismo sprendimo vykdytinumas valstybėje narėje, kurioje jis priimtas, yra privaloma pozityvioji sąlyga, kad šis sprendimas būtų vykdomas valstybėje narėje, kurioje prašoma jį pripažinti (žr. mutatis mutandis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. balandžio 29 d. Sprendimas Coursier, C?267/97, Rink. p. I?2543). Lietuvos apeliacinio teismo manymu, ši taisyklė taikytina ir nagrinėjant bylas dėl užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo.
Nagrinėjamu atveju negatyviojo pobūdžio Nyderlandų Karalystės teismų sprendimai nėra vykdytini jų kilmės valstybėje. Ši aplinkybė sąlygoja teismo proceso dėl šių sprendimų pripažinimo (nepripažinimo) kitoje Europos Sąjungos valstybėje negalimumą ir dėl šios priežasties.
Bylinėjimasis negali būti savitikslis, nepriklausomai nuo to, kokia institucija nagrinėja ginčą ir nepriklausomai nuo teismo proceso pobūdžio. To reikalauja universalieji teisės principai – teisingumo, protingumo, ekonomiškumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-82/2013). Tas pats pasakytina ir apie teismo procesus, susijusius su užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimu (nepripažinimu). Užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas ar nepripažinimas per se nėra tikslas. Tai yra tik priemonė teisiniam tikslui pasiekti. Konkrečioje valstybėje pripažintas užsienio šalies teismo sprendimas jį pripažinusioje valstybėje įgyja tokią pat teisinę galią, kokią jis turi šį sprendimą priėmusioje valstybėje (žr. mutatis mutandis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1988 m. vasario 4 d. Sprendimas Hoffmann, 145/86, Rink. p. 645,; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1996 m. spalio 10 d. Sprendimas Hendrikman ir Feyen, C?78/95, Rink. p. I?4943), taigi, užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimu yra išplečiamas jo vykdytinumas. Kadangi užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas negali sukelti kitokio pobūdžio teisinių pasekmių, negu kilmės valstybėje, užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimas taip pat nereiškia, jog užsienio valstybės teismo sprendimas, atsisakius jį pripažinti, gali įgyti kitokio pobūdžio teisinę galią ir sukelti kitokias teisines pasekmes, nei jis turi jį priėmusioje valstybėje. Analogiška išvada suformuluota ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad res judicata galios principas taikomas tik toms faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios buvo realiai arba neišvengiamai išnagrinėtos teismo sprendime dėl kurio yra kilęs klausimas (žr. mutatis mutandis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 12 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją, C?462/05, Rink. p. I?4183).
Šiuo atveju Nyderlandų Karalystės teismo sprendimų, kuriais atsisakyta grąžinti nepilnametį vaiką, nepripažinimas Lietuvos Respublikoje, jei jis ir būtų galimas, dėl jau minėtos res judicata galios specifikos jokiu būdu nereikštų, kad Lietuvos Respublikos teisinės sistemos požiūriu egzistuotų pagrindas konstatuoti vaiko pagrobimą. Užsienio valstybės teismo sprendimo dėl atsisakymo grąžinti vaiką nepripažinimas taip pat nebūtų laikomas esminiu faktoriumi sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą (žr. mutatis mutandis 1980 m. spalio 25 d. Konvencijos „Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų“ 19 str.). Todėl konstatuotina, kad Nyderlandų Karalystės teismo sprendimų nepripažinimo procedūros inicijavimas Lietuvos apeliaciniame teisme yra savitikslis dalykas, kadangi juo nepagrindžiamas pareiškėjo materialusis teisinis interesas (CPK 5 str.).
Šios aplinkybės yra pagrindas civilinę bylą Nr. 2T-29/2014 dalyje dėl Nyderlandų Karalystės Hagos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties byloje Nr. C/09/441330 ir Nyderlandų Karalystės Hagos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties byloje Nr. 200.130.156/01 nepripažinimo Lietuvos Respublikoje nutraukti (CPK 293 str. 1 p.).
Dėl civilinės bylos Nr. 2T-29/2014 dalies sustabdymo
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-29/2014, patenkino pareiškėjo T. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atlikti bet kokius vykdymo veiksmus pagal Nyderlandų Karalystės Overjissel teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį byloje Nr. C/08/132370 T. M. turto atžvilgiu, kol įsiteisės Lietuvos apeliacinio teismo nutartis pagal pareiškėjo T. M. prašymą dėl atsisakymo vykdyti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės Overjissel teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį byloje Nr. C/08/132370. Kadangi civilinės bylos Nr. 2T-29/2014 dalies dėl atsisakymo vykdyti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės Overjissel teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį byloje Nr. C/08/132370 išnagrinėjimui Lietuvos apeliaciniame teisme gali turėti reikšmės Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-1267-881/2014 pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Nr. N2-5298-131/2013 dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, civilinės bylos Nr. 2T-29/2014 dalis dėl Nyderlandų Karalystės Overjissel teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties byloje Nr. C/08/132370 atsisakymo vykdyti Lietuvos Respublikoje yra sustabdytina iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-1267-881/2014 (CPK 163 str. 3 p., CPK 166 str. 1 d. 2 p.).
Dėl civilinių bylų sujungimo
Pareiškėjas 2014 m. vasario 7 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl civilinių bylų Nr. 2T-29/2014 ir 2T-45/2014 sujungimo.
Kadangi civilinės bylos Nr. 2T-29/2014 dalis dėl Nyderlandų Karalystės Hagos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties byloje Nr. C/09/441330 ir Nyderlandų Karalystės Hagos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties byloje Nr. 200.130.156/01 nepripažinimo Lietuvos Respublikoje nutraukiama, šioje civilinėje byloje lieka nagrinėtinas tik pareiškėjo T. M. prašymas atsisakyti vykdyti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Overjissel teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį byloje Nr. C/08/132370 dėl išlaikymo priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2T-45/2014 sprendžiamas užsienio valstybės teismo sprendimo, susijusio su šeimos priežiūros tvarka, nepripažinimo klausimas gali būti nagrinėjamas atskirai. Todėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinių bylų 2T-29/2014 ir 2T-45/2014 sujungimas nereikalingas (CPK 136 str.).
Dėl informavimo
Pareiškėjas T. M. Lietuvos apeliacinio teismo prašo informuoti Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Nyderlandų Karalystės centrinę įstaigą Landelijk Bureau Inning Onderhoudsbijdragen ir Nyderlandų Karalystės Overijssel teismą apie Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2T-29/2014 bei apie šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas taip pat prašo informuoti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismą apie Vilniaus apylinkės teismo bylą Nr. N2-5298-131/2013, nagrinėjamą apeliacine tvarka.
Apie teismo priimtus procesinius sprendimus informuojami dalyvaujantys byloje asmenys. Suinteresuotas asmuo Z. C. S. yra informuota apie Lietuvos apeliaciniame teisme inicijuotą teismo procesą dėl užsienio valstybės teismų sprendimų nepripažinimo (b.l. 133). Suinteresuotam asmeniui yra išsiųsta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (b.l. 140-144). Kiti pareiškėjo prašomi informuoti subjektai nėra civilinėje byloje Nr. 2T-29/2014 dalyvaujantys asmenys. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas neprivalo jų informuoti. Be to, atsižvelgiant į faktą, kad Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2T-29/2014 dalykas yra užsienio valstybių teismų sprendimų nepripažinimo Lietuvos Respublikoje klausimų išnagrinėjimas, o šiuose teismo procesuose priimtų teismo sprendimų poveikis yra teritorinio pobūdžio ir apsiriboja Lietuvos Respublikos teritorija, teismas sprendžia, kad Nyderlandų Karalystės subjektų informavimas apie šį teismo procesą nėra tikslingas. Pareiškėjo prašymas pranešti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismui apie Lietuvos Respublikoje inicijuotą pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santuokos nutraukimo bylą pareikštas teismui, neturinčiam jurisdikcijos jį nagrinėti. Civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013 nagrinėjami klausimai nepatenka į Lietuvos apeliacinio teismo kompetenciją, todėl Lietuvos apeliacinis teismas taip pat neturi kompetencijos minėtoje byloje atlikti procesinių veiksmų, įskaitant vidaus ar užsienio subjektų informavimą apie bylos nagrinėjimą. Todėl pareiškėjui rekomenduotina dėl užsienio valstybės subjektų informavimo kreiptis į aptariamą civilinę bylą pirmąja arba apeliacine instancija nagrinėjančius teismus.
Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą
Pareiškėjas T. M. 2014 m. vasario 3 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė patikslintą prašymą dėl Nyderlandų Karalystės Hagos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties byloje Nr. C/09/441330, Nyderlandų Karalystės Hagos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties byloje Nr. 200.130.156/01 nepripažinimo Lietuvos Respublikoje ir Nyderlandų Overjissel teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties byloje Nr. C/08/132370 atsisakymo vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos apeliacinis teismas, išanalizavęs pareiškėjo patikslinto prašymo turinį, konstatuoja, kad jis yra susijęs tik su civilinės bylos dalimi, kuria prašoma atsisakyti vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Overjissel teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį byloje Nr. C/08/132370. Todėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje nutartyje nesprendžia prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagrįstumo klausimo (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos 267 str.).
Dėl žodinio civilinės bylos nagrinėjimo
Pareiškėjas T. M. 2014 m. vasario 10 d. teismui pateikė prašymą skirti žodinį civilinės bylos pagal pareiškėjo prašymus nagrinėjimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos manymu, žodinio civilinės bylos nagrinėjimo skyrimas šioje byloje nėra būtinas, nes nagrinėjamų klausimų teisinis reglamentavimas teismui yra aiškus, byloje esančių duomenų visiškai pakanka teisingam ir visapusiškam teismo sprendimui priimti (CPK 153 str., 184 str.). Esant tokioms aplinkybėms, žodinio bylos nagrinėjimo paskyrimas ne tik neužtikrintų efektyvesnio civilinės bylos išnagrinėjimo, bet ir nebūtų ekonomiškas (CPK 7 str).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Sąjungos 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 2 straipsnio 4 punktu, 28 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 7, 136, 153 straipsniais, 163 straipsnio 3 punktu, 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 184, 267 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsniu,
n u t a r i a:
Civilinę bylą Nr. 2T-29/2014 dalyje dėl Nyderlandų Karalystės Hagos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties byloje Nr. C/09/441330 ir Nyderlandų Karalystės Hagos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties byloje Nr. 200.130.156/01 nepripažinimo Lietuvos Respublikoje nutraukti.
Civilinę bylą Nr. 2T-29/2014 dalyje pagal pareiškėjo T. M. prašymą dėl atsisakymo vykdyti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės Overjissel teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį byloje Nr. C/08/132370 sustabdyti iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-1267-881/2014.
Ši nutartis per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Teisėjai Artūras Driukas
Egidija Tamošiūnienė
Egidijus Žironas