Civilinė byla Nr. e2A-703-933/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00566-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.4.5; 3.4.1.9

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Astos Radzevičienės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo biudžetinės įstaigos Bendrojo pagalbos centro apeliacinį skundą ir atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DEKBERA“ ieškinį atsakovams Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir biudžetinei įstaigai Bendrajam pagalbos centrui, dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė InnoForce ir AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, išvadą byloje teikianti institucija –  Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DEKBERA“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis pirkimo „Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos programinės įrangos priežiūros paslaugų viešasis pirkimas“ Nr. 660655 (toliau – ir Pirkimas) sąlygas: Specialiųjų sąlygų 1.22 punktą ir Specialiųjų sąlygų 4 lentelės 4.1.1 punktą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas arba perkančioji organizacija) 2023 m. kovo 24 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė Pirkimą, kurio objektas – biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos programinės įrangos priežiūros paslaugos. Nustačiusi Pirkimo sąlygų neaiškumą, dviprasmiškumą, ieškovė 2023 m. balandžio 19 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti, patikslinti Pirkimo sąlygas. Perkančioji organizacija 2023 m. balandžio 21 d. pateikė Pirkimo sąlygų paaiškinimą. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos aiškinimu, pateikė 2023 m. gegužės 2 d. pretenziją, kurią perkančioji organizacija 2023 m. gegužės 8 d. atmetė.

3.       Ieškovės vertinimu, Pirkimo sąlygos dirbtinai ir nepagrįstai riboja kompetentingų tiekėjų sąžiningą konkurenciją ir varžymąsi. Ankstesnė atsakovų vykdytų viešųjų pirkimų praktika patvirtina, kad atsakovai, vykdydami viešuosius pirkimus (įskaitant ir ginčo Pirkimą), prioritetą teikia UAB InnoForce ir su ja susijusioms bendrovėms. Ieškovės įsitikinimu, šiuo tikslu galimai ir buvo nustatyti neteisėti bei konkurenciją ribojantys Pirkimo sąlygų reikalavimai.

4.       Pirkimo Specialiųjų sąlygų 1.22 punkto reikalavimas nustato, kad tiekėjas turi būti įgaliotas „Siveillance Command“ programinės įrangos gamintojo atstovas (jei atstovas nėra gamintojas), autorizuotas aptarnauti ir prižiūrėti siūlomą programinę įrangą. Ieškovės vertinimu, nustatytas reikalavimas yra neaiškus, netikslus, dviprasmiškas, perteklinis, panaikinantis konkurenciją pirkime (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnis), nesisieja su Pirkimo sutartimi, todėl turėtų būti pripažintas neteisėtu (VPĮ 17, 47 straipsniai, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 15, 16 punktai).

5.       Pirma, iš Pirkimo Specialiųjų sąlygų 1.22 punkto turinio ir Pirkimo sąlygų struktūros bei naudojamų konstrukcijų nėra aišku, kokį reikalavimą perkančioji organizacija įtvirtino, t. y. ar tai kvalifikacijos reikalavimas, ar techninės specifikacijos reikalavimas Pirkimo objektui. Ieškovės įsitikinimu, aptariamas reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai, t. y. susijęs su tiekėjų techniniu / profesiniu pajėgumu įvykdyti Pirkimo sutartį (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis). Antra, programinės įrangos gamintojas („Siemens Operating Company „Smart Infrastructure“ (buvęs „Siemens Building Technologies“)) (toliau – ir ,,Siemens“) nuo 2020 m.  gruodžio 31 d. nutraukė programinės įrangos palaikymą (baigėsi programinės įrangos gyvavimo ciklas). Tai reiškia, kad nuo šios datos iš esmės nei vienas tiekėjas negalėjo ir šiuo metu negali įgyti teisės aptarnauti ir prižiūrėti šią, gamintojo jau nebepalaikomą, programinę įrangą. Trečia, reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes toks reikalavimas nesisieja su Pirkimo sutartimi. Ketvirta, reikalavimas iš esmės panaikina tiekėjų konkurenciją Pirkime (VPĮ 17, 47 straipsniai). Pirkimo objektą pasiūlyti gali vienintelė perkančiosios organizacijos proteguojama tiekėja – UAB InnoForce ir su ja susijusios bendrovės. Penkta, perkančioji organizacija neteisėtai ir nepagrįstai iš esmės tą patį reikalavimą nustato tiek tiekėjams, tiek ir jų pasitelktiems specialistams, tokiu būdu tik dar labiau apribodama tiekėjų konkurenciją Pirkime.

6.       Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 lentelės 4.1.1 punkte įtvirtinta, kad tiekėjas privalo užtikrinti perkančiosios organizacijos naudojamos „Siveillance Command“ programinės įrangos specialistą, kurio kvalifikacija ir teisė aptarnauti, prižiūrėti ir konfigūruoti perkančiosios organizacijos naudojamą „Siveillance Command“ programinę įrangą būtų patvirtinta gamintojo išduotu specialisto sertifikatu. Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 lentelės 4.1.1 punkto reikalavimu perkančioji organizacija neteisėtai ir nepagrįstai visus neigiamus savo neapdairumo padarinius perkelia išimtinai viešojo pirkimo dalyviams. Aptariamas reikalavimas iš esmės panaikina tiekėjų konkurenciją Pirkime (VPĮ 17, 47 straipsniai), nesisieja su Pirkimo sutartimi, todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

7.       Pirma, perkančioji organizacija neteisėtai ir nepagrįstai visus neigiamus savo neapdairumo padarinius perkelia išimtinai viešojo pirkimo dalyviams. Perkančiosios organizacijos teigimu, ji neturi „Siveillance Command“ programinės įrangos kodo. Būtent ši aplinkybė yra nurodoma kaip pagrindas ginčijamo tiekėjų kvalifikacijai keliamo reikalavimo nustatymui. Antra, aptariamas reikalavimas iš esmės panaikina tiekėjų konkurenciją Pirkime. Ieškovės įsitikinimu, šiuo atveju tiekėjo specialistų patirtis ir pajėgumas įvykdyti Pirkimo sutartį gali būti įvertinamas nebūtinai vien tik „Siveillance Command“ gamintojo, tačiau ir lygiaverčiu išduotu sertifikatu. Tuo labiau, kad perkančiosios organizacijos reikalaujami sertifikatai, ieškovės žiniomis, gamintojo apskritai nėra išduodami. Trečia, reikalavimas nėra susijęs su Pirkimo sutartimi ir jos vykdymu, nes programinės įrangos gamintojas nuo 2020 m. gruodžio 31 d. nutraukė programinės įrangos palaikymą (baigėsi įrangos gyvavimo ciklas). Ketvirta, perkančioji organizacija neteisėtai ir nepagrįstai Pirkimo sąlygose nenustatė, kad tiekėjai, siekdami pagrįsti savo atitiktį aptariamam kvalifikacijos reikalavimui, taip pat gali pateikti gamintojo sertifikatui lygiavertį dokumentą, nes tokie griežti reikalavimai apskritai nėra būtini.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

8.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino – pripažino neteisėtomis Pirkimo sąlygas, nurodytas Specialiųjų sąlygų 1.22 punkte ir Specialiųjų sąlygų 4 lentelės 4.1.1 punkte, priteisė ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis 17 769,15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismo vertinimu, Pirkimo Specialiųjų sąlygų 1.22 punkto reikalavimas, nors ir nurodomas kaip kitas pasiūlymo reikalavimas, nėra laikytinas reikalavimu siūlomam Pirkimo objektui. Reikalavimas tiekėjui būti įgaliotam programinės įrangos gamintojo atstovu vertintinas kaip reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai, t. y. konkrečiai yra susijęs su tiekėjo techniniu / profesiniu pajėgumu įvykdyti Pirkimo sutartį.

10.       Spręsdamas dėl Specialiųjų pirkimo sąlygų 1.22 punkte įtvirtinto reikalavimo teisėtumo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Auškčiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 padarytomis išvadomis, kuriomis pripažinta, jog „BPCIS programinės įrangos priežiūros paslaugų pirkimo“ sąlygos, apimtyje, kurioje įtvirtinta galimybė tiekėjams kvalifikaciją grįsti lygiaverte programine įranga, lygiaverčiais sertifikatais ir lygiaverte patirtimi, yra neteisėtos. Teismo vertinimu, aptariama nutartis priimta kitokių faktinių aplinkybių kontekste. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje pagrindinis šių sąlygų vertinimo aspektas buvo, ar atsakovai pagrįstai numatė reikalavimus dėl lygiavertės tiekėjų patirties tinkamumo, o nagrinėjamoje byloje ieškovė kvestionuoja Pirkimo reikalavimų teisėtumą tuo aspektu, jog šie reikalavimai nepagrįstai riboja sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Teismas nurodė, kad svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog nagrinėjamoje byloje Pirkimo sąlygų teisėtumas analizuojamas pasikeitus faktinei situacijai – „Siveillance Command“ programine įranga yra nebepalaikoma jos gamintojo.

11.       Teismas taip pat nurodė, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pasisakyta ir dėl kitos ankstesnio pirkimo sąlygų dalies (susijusios ne su lygiavertiškumu), remiantis tuo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė objektyviai neturėjo galimybės tapti minėtos programinės įrangos gamintojo įgaliota atstove ir ieškovė nepaneigė galimybės pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus, siekiant pagrįsti savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams. Nagrinėjamos bylos atveju pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė objektyviai neturi galimybės tapti programinės įrangos gamintojo įgaliota atstove, taip pat negali pasitelkti kitų ūkio subjektų, nes gamintojas nebepalaiko programinės įrangos. Nors BĮ Bendrasis pagalbos centras į bylą pateikė ,,Siemens“ pranešimą dėl išskirtinio programinės įrangos ,,Siveillance Command“ palaikymo pratęsimo 2023-2024 m., tačiau teismas pažymėjo, jog šis pranešimas buvo adresuotas ne atsakovams, o trečiajam asmeniui. Be to, nors BĮ Bendrasis pagalbos centras pateikė nuorodą į gamintojo ,,Siemens“ partnerystės formą, kurią užpildžius tiekėjai galima tapti partneriais, tačiau šioje formoje net nėra galimybės pasirinkti ,,Siveillance Command“ programinės įrangos, kaip produkto, kurio partneriu tiekėjas nori tapti. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad net jeigu ir egzistuotų galimybė tapti ,,Siemens“ programinės įrangos ,,Siveillance Command“ partneriu, ,,Siemens“ potencialiems partneriams kelia ne tik kvalifikacijos reikalavimus, tačiau ir reikalavimus, susijusius su verslo perspektyvomis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad tapimas ,,Siemens“ partneriu nepriklauso vien tik nuo objektyvios tiekėjo kvalifikacijos, turimų specialistų ir pan., priešingai, tai subjektyvus gamintojo vertinimas, kurio metu, be kita ko, vertinamos ir tokio partnerio verslo plėtros perspektyvos. Teismas nurodė, kad esant nebepalaikomai ,,Siveillance Command“ programinei įrangai, ieškovei nėra įmanoma pasitelkti ir kitą ūkio subjektą, kuris būtų įgaliotas gamintojo ,,Siemens“ atstovas.

12.       Teismo vertinimu, nagrinėjant klausimą dėl Specialiųjų sąlygų 1.22 punkto reikalavimo teisėtumo, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023, kurioje buvo įvertintas kito atsakovų vykdyto viešojo pirkimo sąlygų dėl BĮ Bendrasis pagalbos centras informacinės sistemos programinės įrangos įsigijimo teisėtumas. Minėtojo nutartyje kasacinis teismas pateikė bendrus išaiškinimus, kurie aktualūs visiems informacinių technologijų paslaugų viešiesiems pirkimams, nurodydamas, jog tiekėjo pasirinkimas pirkime negali priklausyti nuo trečiųjų asmenų (tokie kaip programinės įrangos gamintojai) atliekamo vertinimo pagal nepaskelbtus kriterijus. Perkančioji organizacija negali perkelti neigiamų pasekmių tiekėjams dėl to, kad programinės įrangos pirkimo metu ji neįsigijo šios programinės įrangos naudojimui ir palaikymui reikalingų instrumentų.

13.       Teismas nustatė, kad reikalavimai tapti gamintojo ,,Siemens“ partneriais, įrodant savo kompetenciją pagal ,,Siemens“ reikalavimus, nėra išviešinti Pirkimo dokumentuose. Tiekėjų atitikties nurodytam reikalavimui atsakovai nevertina, o perduoda vertinti trečiajam asmeniui –  programinės įrangos gamintojui ,,Siemens“. Tai, atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, sudaro pagrindą spręsti dėl tokios sąlygos neteisėtumo.

14.       Teismas, įvertinęs Licencinę sutartį, nenustatė, kad BĮ Bendrasis pagalbos centras savo nuožiūra neturi teisės spręsti, kaip taisyti programinės įrangos klaidas, nes Licencinė sutartis nenustato apribojimų ar draudimų dėl atsakovų galimybės pasitelkti savo pasirinktą techninio aptarnavimo paslaugas teikiantį subjektą. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad Pirkimo sąlygų reikalavimas, įpareigojantis tiekėjus būti gamintojo ,,Siemens“ atstovu, yra nepagrįstas, juolab nėra sąlygojamas Licencinės sutarties nuostatų. 

15.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 1.22 punkte nustatytas reikalavimas yra neaiškus, netikslus, dviprasmiškas, perteklinis bei panaikina konkurenciją Pirkime (VPĮ 17 straipsnis), taip pat nesisieja su pirkimo sutartimi, todėl teismas šią sąlygą pripažino neteisėta (VPĮ 17, 47 straipsniai, Metodikos 15, 16 punktai).

16.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Specialiųjų sąlygų 4 lentelės 4.1.1 punkto reikalavimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties išaiškinimais, pagal kuriuos tais atvejais, kai perkančioji organizacija turi galimybę užsitikrinti jai reikalingą prieigą / sąsajas ar pan., bet dėl kokių nors priežasčių (savo neapdairumo, siekio išvengti administracinės naštos ar dar kitų priežasčių) valstybės institucija šia galimybe nepasinaudojo, neigiami padariniai negali būti perkeliami potencialiems naujo viešojo pirkimo dalyviams; priešingas vertinimas reikštų neteisėtą pusiausvyrą tarp perkančiajai organizacijai ir viešojo pirkimo dalyviams tenkančios rizikos siekiant pirkimo rezultato. Pagal kasacinio teismo praktiką situacijos, kai perkančioji organizacija tiekėjui perkelia pernelyg didelę riziką, vertinamos kaip lygiateisiškumo principo pažeidimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju susiklostė panaši situacija, nes perkančioji organizacija, įsigydama ,,Siveillance Command“ programinę įrangą, neįsigijo ir neužtikrino jai reikalingo programinės įrangos kodo, todėl perkančiosios organizacijos veiksmų neigiamos pasekmės negali būti perkeliamos tiekėjams. Dėl šių priežasčių Pirkimo sąlygų 4 lentelės 4.1.1 punkto reikalavimas teismo taip pat įvertintas kaip neteisėtas.

17.       Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad prieiga prie programinės įrangos kodo negali būti atskleista programinės įrangos priežiūros paslaugų tiekėjui, nesančiam gamintojo ,,Siemens“ atstovu. Pirma, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 30 ir 31 straipsnyje yra įtvirtinti programinės įrangos kūrėjų teisių apribojimai, leidžiantys įrangos turėtojui (licenciatui) be gamintojo žinios atlikti kai kuriuos veiksmus (tarp  jų programą atgaminti ir adaptuoti, jei tai būtina, kad būtų galima naudotis ja pagal paskirtį, kuriai kompiuterių programa buvo įsigyta, įskaitant programos klaidų ištaisymą (ATGTĮ 30 straipsnio 1 dalie 1 punktas). Antra, prieigos prie programinės įrangos kodo suteikimas priežiūros ir palaikymo paslaugų teikėjui nebūtų laikomas licencijos perdavimu. Pagal Licencinės sutarties 2 punkto nuostatas laikytina, kad kodas yra viena iš šios programinės įrangos sudedamųjų dalių, kurią teisėtai kopijuojant reiktų atskleisti informaciją apie autorių teisių turėtoją.

18.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tiekėjo specialistų patirtis ir pajėgumas įvykdyti Pirkimo sutartį gali būti įvertinamas ne vien tik ,,Siveillance Command“ gamintojo, bet ir lygiaverčiu išduotu sertifikatu, nes programinės įrangos priežiūrą tiek teisės, tiek techniniu požiūriu gali vykdyti bet kuris panašios programinės įrangos priežiūros srityje patirtį turintis specialistas. BĮ Bendrasis pagalbos centras tiek pagal ATGTĮ, tiek pagal Licencinės sutarties nuostatas programinės įrangos palaikymo ir priežiūros paslaugas teikiantiems tiekėjams gali atskleisti programinį kodą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ,,Siveillance Command“ programinei įrangai gamintojas palaikymo neteikia, atsakovai turėjo gauti programinio kodo kopiją arba pereiti prie naujos programinės įrangos įsigijimo bei naudojimo, o tokių veiksmų neatlikus, neigiamos pasekmės negali būti perkeliamos tiekėjams.

19.       Teismas pripažino, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 lentelės 4.1.1 punkte nustatytas reikalavimas iš esmės panaikina tiekėjų konkurenciją Pirkime (VPĮ 17, 47 straipsniai), nesisieja su Pirkimo sutartimi, todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir panaikintas.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

20.       Atsakovas (apeliantas) BĮ Bendrasis pagalbos centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 išaiškinimais. Pirma, abejose bylose buvo nagrinėjami tokie patys ieškovės reikalavimai (kasacinio teismo byloje tokio paties pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad tiekėjas gali būti lygiavertės programinės įrangos gamintojo įgaliotas atstovas; tiekėjo specialistų kvalifikacija gali būti grindžiama lygiavertės programinės įrangos specialisto sertifikatu). Antra, kasacinis teismas vertino ne vieno konkretaus gamintojo, kurį pasiūlyme nurodė ieškovė, programinę įrangą, tačiau, ar yra galimybė bet kuriam kitam tiekėjui teikti perkamas priežiūros paslaugas neturint programinio kodo. Trečia, kasacinis teismas neprieštaravo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos išvadoms, kad programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ licencinės sąlygos patvirtina, jog atsakovai programinės įrangos programiniu kodu nedisponuoja, nes tai riboja Licencinės sutarties sąlygos. Ketvirta, kasacinis teismas nenustatė, kad ankstesnio pirkimo reikalavimai tiekėjui būti įgaliotu „Siveillance ELS Web“ programinės įrangos gamintojo atstovu bei užtikrinti, kad jo skiriami specialistai turėtų teisę prižiūrėti ir aptarnauti būtent „Siveillance ELS Web“ programinę įrangą bei, jog jų kvalifikacija būtų patvirtinta profesine patirtimi ir galiojančiu „Siveillance ELS Web“ programinės įrangos specialisto sertifikatu, būtų nepagrįsti ir neteisėti, pažeidžiantys viešųjų pirkimų principus. Penkta, ieškovės teiginiai dėl nebepalaikomos programinės įrangos savaime neįrodo, kad nagrinėjamoje byloje faktinė situacija yra pasikeitusi taip, jog ieškovė nebegali tapti gamintojo įgaliotu atstovu. 

20.2.                      Teismo išvados, kad Specialiųjų sąlygų 1.22 punkto reikalavimas yra kvalifikacijos reikalavimas, nepagrįstos įrodymais. Priešingai, 2023 m. liepos mėn. Viešųjų pirkimų tarnybos teikti paaiškinimai į civilinę bylą bei anksčiau tarnybos teiktos rekomendacijos perkančiajai organizacijai patvirtino priešingas aplinkybes – Specialiųjų sąlygų 1.22 punkto reikalavimas teisėtai ir pagrįstai perkančiosios organizacijos nelaikomas kvalifikacijos reikalavimu. Be to, Viešųjų pirkimų tarnybos išvada nagrinėjamoje byloje laikytina vienu iš rašytiniu įrodymu, kuriuo, nesant priimtas išvadas paneigiančių įrodymų, teismas privalo vadovautis. Teismas nenurodė, kodėl minėta išvada nesivadovavo.

20.3.                      Teismas neteisingai aiškino Licencinės sutarties nuostatas bei nepagrįstai programinio kodo perdavimą aiškino atsietai nuo licencijos perleidimo tretiesiems asmenims. Pirma, atsakovai naudojasi minėta programine įranga pagal licencijoje nustatytas sąlygas, tačiau negali daryti įtakos šios programinės įrangos gamintojų sprendimams dėl jos naudojimo, programinės įrangos kodų suteikimo ar pakeisti minėtos licencijos sąlygų. Atsakovai yra gamintojui nuosavybės teise priklausančios programinės įrangos naudotojai pagal pasirašytos Licencinės sutarties sąlygas. Antra, perkančiosios organizacijos įsigyjamos priežiūros paslaugos yra apibrėžiamos ne ATGTĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 30 straipsnyje, bet Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje. Paslaugos teikimas vykdomas Techninės specifikacijos nurodytiems informacinės sistemos posistemiams ir jų moduliams (įrangai), jei dėl programinės įrangos sutrikimų neįmanoma vykdyti bent vienos iš informacinės sistemos funkcijų. Ketvirta, priimant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 Licencinės sutarties sąlygos taip pat buvo žinomos. Penkta, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑10‑469/ 2023, nes joje buvo nagrinėjamas kitas atvejis – vykdomas naujos sistemos (programinės įrangos) kūrimas ir reikalavimas tiekėjui turėti prieigą prie trečiosios šalies valdomos sistemos (radijo ryšio tinklo) atvirųjų programavimo sąsajų (angl. Application Programming Interfaces, API) (toliau – API) suteikimo ar gavimo. Šios bylos atveju perkamos jau turimos uždaro kodo sistemos priežiūros paslaugos. API ir bet kurios programinės įrangos programinis kodas nėra tapatūs objektai.

20.4.                      Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), šalių rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) bei šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis). Pirma, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad programinės įrangos priežiūrai atlikti pakanka turėti programinį kodą. Vien tik kodo turėjimas negali užtikrinti efektyvios priežiūros. Priežiūrai atlikti be pradinio programinio kodo reikia turėti ir gamintojo atliekamus atnaujinimus, ir techninę dokumentaciją. Į civilinę bylą nebuvo pateikta duomenų, kuo remiantis teismas nustatė, kad programinės įrangos priežiūrą tiek teisės, tiek techniniu požiūriu gali vykdyti bet kuris panašios programinės įrangos priežiūros srityje patirtį turintis specialistas. BĮ Bendrojo pagalbos centro naudojama sistema yra specifinė ir ypatingos svarbos, svarbi užtikrinant viešojo intereso apsaugą ir negali būti priskiriama standartinėms informacinėms sistemoms, kurių neveikimas ar netinkamas veikimas tam tikrą laiką nesukeltų pavojaus asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui. Antra, teismas perkėlė įrodinėjimo naštą dėl programinės įrangos „Siveillance Command“ pratęsimo sąlygų atsakovams. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo aktyvi ir siekė Pirkimo sąlygų 4.1.1 punkte reikalaujamo specialistų sertifikato. Ieškovė siekia įtikinti, kad šios programinės įrangos palaikymas yra pasibaigęs, tačiau įrodymų, kad šiuo klausimu bendravo su gamintoju, siekė gauti gamintojo įgaliojimus teikti minėtos įrangos palaikymo paslaugas, neteikė. Trečia, teismas nepagrįstai nesivadovavo Viešųjų pirkimų tarnybos išvada.

21.       Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prisidėjo prie BĮ Bendrojo pagalbos centro apeliacinio skundo ir prašo jį tenkinti skunde nurodytais motyvais.

22.       Ieškovė UAB ,,DEKBERA“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

22.1.                      Teismas sprendime pagrįstai nusprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 išaiškinimais negali būti pagrįstas ginčijamų Pirkimo reikalavimų teisėtumas, kadangi byloje buvo keliami klausimai, kurie nepateko į ankstesnio ginčo ribas. Pirma, nors ankstesnio pirkimo sąlygos nustatė tiekėjams teisę remtis lygiaverte patirtimi, tiekėjų, kurie rėmėsi lygiaverte patirtimi, pasiūlymus atsakovai atmetė. Būtent dėl šios priežasties kasacinis teismas konstatavo, kad reikalavimai dėl galimybės remtis lygiaverte patirtimi yra klaidinantys tiekėjus. Šios bylos nagrinėjimo metu egzistuoja kitokios faktinės aplinkybės. Ieškovė objektyviai neturi galimybės tapti programinės įrangos gamintojo įgaliota atstove (tai, be kita ko, buvo nulemta ir pasikeitusios faktinės situacijos, kuomet „Siveillance Command“ programinė įranga yra nebepalaikoma gamintojo). Ieškovė taip pat negali pasitelkti kitų ūkio subjektų, o tai taip pat buvo nulemta aplinkybės dėl gamintojo nebepalaikomos programinės įrangos. Be to, kasacinis teismas nenagrinėjo aplinkybių dėl to, ar atsakovai pagrįstai, racionaliai įvykdė pačios programinės įrangos pirkimą, taip pat nevertino atsakovų pasirinkimo pirkti ne naują programinę įrangą, o tęsti turimos programinės įrangos aptarnavimą. Kasacinis teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 vertino kito atsakovų vykdyto viešojo pirkimo sąlygų dėl informacinės sistemos programinės įrangos įsigijimo teisėtumą. Šioje byloje buvo priimti informacinių technologijų paslaugų viešųjų pirkimų praktikai reikšmingi išaiškinimai: pirma, tiekėjo pasirinkimas pirkime negali priklausyti nuo trečiųjų asmenų (tokie kaip programinės įrangos gamintojai) atliekamo vertinimo pagal nepaskelbtus kriterijus; antra, perkančioji organizacija negali perkelti neigiamų pasekmių tiekėjams dėl to, kad programinės įrangos pirkimo metu ji neįsigijo šios programinės įrangos naudojimui ir palaikymui reikalingų instrumentų.

22.2.                      Teismas tinkamai kvalifikavo Pirkimo Specialiųjų sąlygų 1.22 punkto reikalavimą kaip kvalifikacijos reikalavimą, o Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pateikiama formali šios institucijos pozicija savaime teismo išvadų nepaneigia. Išvada teismui nėra privaloma ir negali būti vertinama kaip didesnės įrodomosios galios įrodymas. Išvadoje pateikiamas formalus situacijos vertinimas.

22.3.                      Teismas tinkamai aiškino Licencinės sutarties nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovai nėra apriboti pasirinkti programinės įrangos aptarnavimo paslaugas teikiantį asmenį, nepriklausomai nuo to, ar jis yra programinės įrangos gamintojo atstovas. Pirma, teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 pateiktais išaiškinimais, pagal kuriuos tiekėjų pasiūlymų vertinimas negali priklausyti nuo atitikties viešojo pirkimo dokumentuose nepaskelbtiems ir trečiojo asmens (programinės įrangos gamintojo) vertinamiems kriterijams. Išaiškinimai yra aktualūs nepriklausomai nuo to, ar vykdomas programinės įrangos įsigijimo pirkimas, ar programinės įrangos priežiūros paslaugų pirkimas. Antra, Licencinė sutartis nenustato apribojimų ar draudimų dėl atsakovų galimybės pasitelkti savo pasirinktą techninio aptarnavimo paslaugas teikiantį subjektą. Trečia, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovei nėra įmanoma itin paprastai tapti programinės įrangos gamintojo „Siemens“ partnere. Ketvirta, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad programinei įrangai esant nebepalaikomai, ieškovei nėra įmanoma ir pasitelkti kitą ūkio subjektą, kuris būtų įgaliotas gamintojo „Siemens“ atstovas.

22.4.                      Sprendime pagrįstai vadovautasi naujausia kasacinio teismo praktika, įvertintas intelektinės nuosavybės teisinis reguliavimas ir padaryta pagrįsta išvada, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 lentelės 4.1.1 punkto reikalavimu tiekėjams nepagrįstai perkeliamos neigiamos programinio kodo neįsigijimo pasekmės. Pirma, ATGTĮ 30-31 straipsnių kontekste pažeidimo dėl programinio kodo suteikimo paslaugų priežiūros tiekėjui, kuris nėra gamintojo atstovas, nebūtų. Pavyzdžiui, licenciatas gali atskleisti programinės įrangos kodą priežiūros paslaugų teikėjui, jei to reikia ir kodas bus naudojamas išimtinai programinės įrangos klaidų taisymui. Antra, Licencinės sutarties sąlygų aiškinimas teikia pagrindą išvadai, kad draudimo atskleisti programinį kodą priežiūros paslaugų teikėjui nėra, tačiau šis turi būti informuotas apie tai, kad kodas yra „Siemens“ komercinė paslaptis ir yra saugomas autorių teisių objektas. Trečia, teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią šių perkančiosios organizacijos veiksmų neigiamos pasekmės negali būti perkeliamos tiekėjams.

22.5.                      Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir visapusiškai įvertino bylos įrodymus, o BĮ Bendrasis pagalbos centras, nors ir turėdamas pareigą pagrįsti savo paties nustatytus reikalavimus, to bylos nagrinėjimo metu tinkamai nepadarė. Pirma, būtent perkančiajai organizacijai kyla įrodinėjimo pareiga pagrįsti nustatytų Pirkimo dokumentų reikalavimų teisėtumo aspektus. Antra, į bylą pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada buvo nenuosekli, nevisapusiška, formali bei dėl savo turinio kelia pagrįstų abejonių. Klausimas dėl Pirkimo sąlygos kvalifikavimo yra teisės klausimas ir priskiriamas teismo kompetencijai. Trečia, viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo aktyvi ir savo reikalavimus grindė įrodymais (pavyzdžiui, pateikė informacija apie gamintojo „Siemens“ tapimo partneriu formą). Atsakovai savo pozicijos tinkamai nepagrindė, nepaisant to, kad būtent jiems turėtų būti geriausiai žinomas ginčijamų Pirkimo sąlygų nustatymo pagrindas.

23.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB InnoForce pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodomi argumentai tapatūs apeliacinio skundo argumentams, todėl papildomai nekartojami.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

24.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25.       Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

26.       Atsakovas BĮ Bendrasis pagalbos centras kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą, kurį prašo priimti – programinės įrangos gamintojo ,,Siemens“ 2023 m. balandžio 18 d. UAB „Innoseven Technologies“ išduotą įgaliojimo formą dėl programinės įrangos palaikymo 2023‑2024 m. Nurodytas įrodymas teikiamas, siekiant paneigti skundžiamame sprendime padarytas išvadas, kad nuo 2020 m. gruodžio 31 d. gamintojas nutraukė programinės įrangos palaikymą ir nuo šios datos iš esmės nei vienas tiekėjas negalėjo ir šiuo metu negali įgyti teisės aptarnauti ir prižiūrėti gamintojo nebepalaikomą programinę įrangą.

27.       Ieškovė UAB ,,DEKBERA“ prašo naujo įrodymo nepriimti. Ieškovės įsitikinimu, naujas  įrodymas ne tik teikiamas pavėluotai, bet taip pat nepatvirtina aplinkybių, kurias atsakovas bando pagrįsti. Įgaliojimo forma patvirtina su trečiuoju asmeniu susijusios bendrovės teisę aptarnauti „Siemens“ programinę įrangą, tačiau neleidžia spręsti, jog tokią pat teisę turi ar gali įgyti kitas ūkio subjektas.

28.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237-684/2019 33 punktas).

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad naujai teikiamas įrodymas jau egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyviai egzistavusių kliūčių gauti bei pateikti rašytinį įrodymą į bylą tada, kai ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Tik paties atsakovo pasirinktas procesinis elgesys nulėmė tai, kad įrodymas nebuvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Toks neveikimas negali būti pripažįstamas pagrindu taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį. Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus procesinis sprendimas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, nėra pagrindo priimti apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateikto naujo įrodymo.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

30.       BĮ Bendrojo pagalbos centro įgaliota perkančioji organizacija – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 2023 m. kovo 24 d. CVP IS paskelbė tarptautinį atvirą konkursą „Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos programinės įrangos priežiūros paslaugų viešasis pirkimas“, pirkimo Nr. 660655. Pirkimo objektas – BĮ Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos BPCIS programinės įrangos ,,Siveillance Command“, įdiegtos ir eksploatuojamos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priežiūros paslaugos (Techninės specifikacijos 1 punktas).

31.       Pirkimo Specialiųjų sąlygų 1.22 punkte numatytas reikalavimas tiekėjui būti įgaliotu ,,Siveillance ELS Web“, programinės įrangos gamintojo atstovu (jei atstovas nėra gamintojas), autorizuotu aptarnauti ir prižiūrėti siūlomą programinę įrangą. Tiekėjas pateikia gamintojo išduoto dokumento, kuriame nurodoma, kad tiekėjas yra įgaliotas aptarnauti ir prižiūrėti siūlomą programinę įrangą, kopiją (su pasiūlymu pateikiama skaitmeninė dokumento kopija).

32.       Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 lentelės 4.1.1 punktas numato, kad tiekėjas privalo užtikrinti specialistų skyrimą, kurių kvalifikacija: perkančiosios organizacijos naudojamos „Siveillance Command“ programinės įrangos specialistas, kurio kvalifikacija ir teisė aptarnauti, prižiūrėti ir konfigūruoti perkančiosios organizacijos naudojamą „Siveillance Command“ programinę įrangą būtų patvirtinta gamintojo išduotu specialisto sertifikatu. Tiekėjas turi pateikti specialistų sąrašą (pasirašytą įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens bei patvirtintą antspaudu (pateikiama skaitmeninė dokumento kopija), su įsipareigojimu, kad siūlomas paslaugas teiks specialistai, atitinkantys keliamus kvalifikacijos reikalavimus. Pateikiama reikalaujamo sertifikato kopija (pateikiama skaitmeninė dokumento kopija).

33.       Ieškovė 2023 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą su prašymu paaiškinti (patikslinti Pirkimo) sąlygas, bei pateikė klausimus:

33.1.                      Kaip bus vertinamas Specialiųjų pirkimo sąlygų 1.22 punkto reikalavimas? 

33.2.                      Turint omenyje, kad šiuo metu objektyviai neegzistuoja galimybė įgyti teisę aptarnauti ir prižiūrėti nebepalaikomą „Siveillance ELS Web“ programinę įrangą, ar Pirkime gali dalyvauti tiekėjai, kurie yra lygiavertės programinės įrangos atstovai, turintys teisę aptarnauti lygiavertę programinę įrangą? 

33.3.                      Ar tiekėjai, siekdami pagrįsti savo atitiktį Specialiųjų pirkimo sąlygų 4 lenteles 4.1.1 punkto kvalifikacijos reikalavimui, gali pateikti gamintojo sertifikatui lygiavertį dokumentą? 

33.4.                      Ar „Siveillance Command“ programinės įrangos naudotojų patvirtinimas, kad tiekėjo partneriai aptarnauja, prižiūri ir konfigūruoja „Siveillance Command“ programinę įrangą, perkančiosios organizacijos vertinimu, galėtų būti vertinamas kaip dokumentas, lygiavertis Specialiųjų pirkimo sąlygų 4 lentelės 4.1.1 punkte nurodytam specialisto sertifikatui?

34.       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 2023 m. balandžio 21 d. pateikė atsakymą ieškovei, kuriame nurodė, kad BĮ Bendrojo pagalbos centro naudojamos programinės įrangos pavadinimas „Siveillance ELS Web“, keičiantis versijoms dėl gamintojo marketingo politikos, pasikeitė į „Siveillance Command“. Perkančioji organizacija, įvertinusi ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes, pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2023 m. gegužės 9 d. ir:

34.1.                      Patikslino Pirkimo Specialiųjų sąlygų 1.22 punktą ir išdėstė jį taip: „Tiekėjas turi būti įgaliotas „Siveillance Command“ programinės įrangos gamintojo atstovas (jei atstovas nėra gamintojas), autorizuotas aptarnauti ir prižiūrėti siūlomą programinę įrangą. Tiekėjas pateikia gamintojo išduoto dokumento, kuriame nurodoma, kad Tiekėjas yra įgaliotas aptarnauti ir prižiūrėti siūlomą programinę įrangą, kopiją (su pasiūlymu pateikiama skaitmeninė dokumento kopija)“;

34.2.                      Paaiškino, kad programinės įrangos gamintojas išimties tvarka yra pratęsęs BĮ Bendrojo pagalbos centro naudojamos programinės įrangos „Siveillance Command“ palaikymą. Atsižvelgiant į tai, kaip numatyta Pirkimo specialiųjų sąlygų 1.22 punkte, perkančioji organizacija vertins tiekėjo su pasiūlymu pateiktą gamintojo išduotą dokumentą, kuriame turi būti nurodyta, jog tiekėjas yra įgaliotas aptarnauti ir prižiūrėti „Siveillance Command“ įrangą;

34.3.                      Paaiškino, kad, atsižvelgiant į tai, jog perkamos jau turimos ir naudojamos programinės įrangos „Siveillance Command“, kurios programinio kodo BĮ Bendrasis pagalbos centras neturi ir kurios gamintojo palaikymas yra pratęstas, priežiūros paslaugos, kaip numatyta Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 lentelės 4.1.1 punkte, tiekėjas privalo užtikrinti perkančiosios organizacijos naudojamos „Siveillance Command“ programinės įrangos specialisto, kurio kvalifikacija ir teisė aptarnauti, prižiūrėti ir konfigūruoti perkančiosios organizacijos naudojamą „Siveillance Command“ programinę įrangą būtų patvirtinta gamintojo išduotu specialisto sertifikatu, skyrimą. 

35.       Ieškovė 2023 m. gegužės 2 d. pateikė pretenziją, kuria prašė: panaikinti Specialiųjų pirkimo sąlygų 1.22 punkto reikalavimą arba patikslinti jį, nurodant, jog tiekėjai gali pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jie yra lygiavertės programinės įrangos atstovai, turintys teisę ją aptarnauti; panaikinti Specialiųjų pirkimo sąlygų 4 lentelės 4.1.1 punkto reikalavimą arba patikslinti jį, nurodant, jog tiekėjai, siekdami pagrįsti savo atitiktį sąlygų 4 lentelės 4.1.1 punkto kvalifikacijos reikalavimui, gali pateikti gamintojo sertifikatui lygiavertį dokumentą; netenkinus tiekėjo nurodyto (-ų) prašymo (-ų), Pirkimo procedūras nutraukti.

36.       Perkančioji organizacija 2023 m. gegužės 8 d. pateikė atsakymą į  ieškovės pretenziją, kuriame nurodė, kad ieškovės reikalavimai pretenzijoje yra keliami praleidus pretenzijos pateikimo terminą – perkančiosios organizacijos iniciatyva atliktas redakcinio pobūdžio Pirkimo dokumentų patikslinimas nereiškia, jog ieškovei buvo atnaujintas pretenzijos pateikimo terminas. Ieškovė apie Pirkimo sąlygų turinį, kurį ginčija, sužinojo jas paskelbus 2023 m. kovo 26 d., o ne pateikus atsakymą į pretenziją. Dar 2022 m. lapkričio 18 d. buvo paskelbta Pirkimo rinkos konsultacija, tačiau ieškovė rinkos konsultacijoje nedalyvavo. Likus keliems mėnesiams iki Pirkimo paskelbimo ieškovė turėjo galimybę išsiaiškinti ir įsivertinti ją dominančius klausimus apie programinės įrangos „Siveillance Command“ palaikymą, tačiau, ignoruodama rinkos konsultacijos tikslus, vilkina Pirkimo procedūrų laiką.

37.       Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Pirkimo sąlygas: Specialiųjų sąlygų 1.22 punktą, motyvuodama tuo, kad jame nurodytas reikalavimas tiekėjui yra neaiškus, netikslus, dviprasmiškas, perteklinis, panaikina konkurenciją Pirkime, nesisieja su Pirkimo sutartimi; Specialiųjų sąlygų 4 lentelės 4.1.1 punktą, motyvuodama tuo, kad jame nurodytas reikalavimas iš esmės panaikina tiekėjų konkurenciją Pirkime, nesisieja su Pirkimo sutartimi.

38.       Pirmosios instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su ieškovės argumentais, ieškinį patenkino – pripažino neteisėtomis Pirkimo sąlygas, nurodytas Specialiųjų sąlygų 1.22 punkte ir Specialiųjų sąlygų 4 lentelės 4.1.1 punkte.

39.       Atsakovas BĮ Bendrasis pagalbos centras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstų išvadų dėl ieškiniu ginčijamų Pirkimo sąlygų neteisėtumo priėjo netinkamai įvertinęs bylos įrodymus, neteisingai išaiškinęs Licencinės sutarties nuostatas ir intelektinės nuosavybės teisinį reguliavimą, netinkamai pritaikęs ginčo situacijai aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prisidėjo prie BĮ Bendrojo pagalbos centro apeliacinio skundo.

Dėl Pirkimo Specialiųjų sąlygų 1.22 punkto reikalavimo kvalifikavimo ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvados įrodomosios reikšmės

40.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant perkančiosios organizacijos ir tiekėjo ginčą, svarbu tinkamai kvalifikuoti pirkimo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kaip jos įvardytos pirkimo dokumentuose, t. y. būtina atsižvelgti ne tik į pirkimo sąlygos formos (pvz., jos įtvirtinimo vietą ir būdą pirkimo dokumentuose), bet ir turinio aspektu. Tinkamas pirkimo dokumentų sąlygų kvalifikavimas lems tinkamą VPĮ nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo procedūroms, taikymą, taigi ir tinkamą ginčo sprendimą. Tinkamas pirkimo sąlygų turinio nustatymas – būtina sąlyga, siekiant įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai taikant šias sąlygas yra teisėti. Pirkimo sąlygų kvalifikavimas yra teisės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022).

41.       Ieškovė ieškinyje, be kita ko, kėlė klausimą dėl neaiškaus Pirkimo Specialiųjų sąlygų 1.22 punkto reikalavimo kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 1.22 punkto reikalavimas, nors ir nurodomas kaip kitas pasiūlymo reikalavimas, laikytinas reikalavimu tiekėjo kvalifikacijai, t. y. konkrečiai susijęs su tiekėjų techniniu / profesiniu pajėgumu įvykdyti Pirkimo sutartį.

42.       Atsakovas BĮ Bendrasis pagalbos centras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė byloje pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurioje patvirtintos priešingos aplinkybės – Pirkimo Specialiųjų sąlygų 1.22 punkto reikalavimas teisėtai ir pagrįstai perkančiosios organizacijos laikomas ne kvalifikacijos reikalavimu, o kitu Pirkimo dokumentų reikalavimu. Teismas nenurodė, kodėl minėta išvada nesivadovavo ir taip pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

43.       Pirkimo Specialiųjų sąlygų 1.22 punkto reikalavimas nurodytas Pirkimo Specialiųjų sąlygų lentelės skiltyje ,,Kiti pasiūlymo reikalavimai, nenurodyti Bendrosiose sąlygose“.

44.       Pirmosios instancijos teismui 2023 m. liepos 10 d. pateiktoje Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodoma, kad reikalavimas, jog tiekėjas būtų oficialus gamintojo atstovas, nėra ir negali būti priskiriamas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams, nes Metodikoje toks kvalifikacijos reikalavimas nėra apibrėžtas. Metodikos 6 punkte nustatyta, kad Pirkimo vykdytojas, vadovaudamasis šios Metodikos 7 punkte nustatytais principais, gali nustatyti kitokius kriterijus, tačiau negali reikalauti, jog tiekėjai pateiktų kitokius kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus nei nurodyta VPĮ 51 straipsnyje. 

45.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ūkio subjektų veiklos kontrolės institucijos rašto vertinimas, neatsižvelgiant į jo turinį, laikytinas pernelyg formaliu ir nevisapusišku, nes šis raštas suformuotas kaip preliminari nuomonė, o ne sprendimas dėl įstatymų pažeidimo; tokia raštu pateikta valstybės įstaigos pozicija – rašytinis įrodymas, byloje vertintinas kartu su kitais; aptariamas dokumentas, atsižvelgiant į jo turinį, nelaikytinas prima facie įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis), tačiau kaip bet kuris kitas rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis), svarbus sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis  civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Taigi, teismas neturi pareigos išimtinai vadovautis vien Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, o ją byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

46.       Reikalavimai tiekėjų kvalifikaciją nustatančioms pirkimo sąlygoms nustatyti VPĮ 47 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos principinės nuostatos, kuriomis grindžiamas tiekėjų kvalifikacijos kriterijų teisinis reglamentavimas ir kurias turi atitikti konkretaus viešojo pirkimo sąlygos: perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją.

47.       VPĮ 47 straipsnyje įtvirtinti atrankos kriterijai, kuriuos perkančiosios organizacijos gali taikyti ekonominės veiklos vykdytojams kaip dalyvavimo reikalavimus. Atrankos kriterijai gali būti susiję su: a) tinkamumu vykdyti profesinę veiklą; b) ekonomine ir finansine būkle; c) techniniais ir profesiniais pajėgumais. Perkančiosios organizacijos nustato tik tokius reikalavimus, kurie yra tinkami užtikrinti, kad kandidatas arba konkurso dalyvis naudojasi teisnumu bei veiksnumu, turi finansinį pajėgumą ir techninių bei profesinių pajėgumų įvykdyti paskirtiną sutartį. VPĮ 47 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad paslaugų pirkimo atveju perkančioji organizacija gali pareikalauti, jog tiekėjai turėtų specialų leidimą arba būtų tam tikrų organizacijų nariai, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje.

48.       Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis), kuri tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo ir atitikties jiems vertinimo srityje yra privalomas teisės aktas, pagal kurį, be kita ko, sprendžiama dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo. Vadovaujantis Metodikos 2.3 punktu kvalifikacijos reikalavimai – tai reikalavimai tiekėjui, nustatomi dėl teisės verstis veikla turėjimo, finansinio ir ekonominio pajėgumo, techninio ir profesinio pajėgumo.

49.       Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti pagal viešojo pirkimo sutartį įsipareigojimus; tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą; kvalifikacija turi būti įgyta iki pirkimo dokumentuose nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑264-378-2022).

50.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartą aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pagrįstai nustatė, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 1.22 punkte įtvirtintas reikalavimas laikytinas reikalavimu tiekėjų kvalifikacijai, nes juo siekiama įsitikinti tiekėjų pajėgumu ir pasirengimu tinkamai įvykdyti įsipareigojimus, ketinamus prisiimti pagal viešojo pirkimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K3-151-969/2021, kurioje buvo spręsta dėl ankstesnio pirkimo, kuriuo buvo siekiama įsigyti programinės įrangos priežiūros paslaugas, sąlygų teisėtumo, iš esmės tapatus Pirkimo reikalavimas (tiekėjas turi būti įgaliotas „Siveillance ELS Web“ arba lygiavertės programinės įrangos gamintojo atstovas (jei atstovas nėra gamintojas), įgaliotas aptarnauti ir prižiūrėti siūlomą programinę įrangą) buvo laikomas reikalavimu tiekėjo kvalifikacijai.

51.       Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė Viešųjų pirkimo tarnybose išvadoje pateikta pozicija bei nenurodė to priežasčių, savaime nelaikytina įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisyklių pažeidimu. Pagal pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką Pirkimo sąlygų kvalifikavimas yra teismo prerogatyva.

Dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo

52.       Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Minėti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą ir yra svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir jų vykdymui. Viešųjų pirkimų principų taikymas laiko (lot. rationae temporis) prasme apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ir viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu VPĮ nustatytu pagrindu. Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

53.       VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (liet. be kita ko), reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 32 punktas).

54.       Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

55.       VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.

56.       VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. Tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų (tikslą) – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. e3K-3-476-378/2017).

57.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Pirkimo Specialiųjų sąlygų 1.22 punkto ir Specialiųjų sąlygų 4 lentelės 4.1.1 punkto, kuriuose įtvirtinti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjui būti įgaliotu „Siveillance Command“ programinės įrangos gamintojo atstovu ir užtikrinti specialistą, kurio kvalifikacija ir teisė aptarnauti, prižiūrėti ir konfigūruoti perkančiosios organizacijos naudojamą „Siveillance Command“ programinę įrangą būtų patvirtinta gamintojo išduotu specialisto sertifikatu.

58.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Pirkimo sąlygas, nenustatė pagrindo vadovautis Lietuvos Auškčiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑151‑969/2021 padarytomis išvadomis, kuriomis ankstesnio pirkimo dėl programinės įrangos priežiūros paslaugų sąlygos, apimtyje, kurioje įtvirtinta galimybė tiekėjams ir tiekėjų specialistams kvalifikaciją grįsti lygiaverte programine įranga, lygiaverčiais sertifikatais ir lygiaverte patirtimi, pripažintos neteisėtomis, tačiau nustatyta, jog likusi sąlygų dalis nepažeidžia viešųjų pirkimų principų, nes aptariama nutartis priimta kitokių faktinių aplinkybių kontekste.

59.       Atsakovas BĮ Bendrasis pagalbos centras apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos Auškčiausiojo Teismo išaiškinimais dėl ankstesnio perkančiosios organizacijos organizuoto pirkimo sąlygų.

60.       Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑151-969/2021 (toliau – ir ankstesnė byla) išsprendė ginčą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento paskelbto viešojo pirkimo „BPCIS programinės įrangos priežiūros paslaugų pirkimas“, Nr. 463597, sąlygų teisėtumo, o konkrečiai dėl šių reikalavimų: 1) tiekėjas turi būti įgaliotas „Siveillance ELS Web“ arba lygiavertės programinės įrangos gamintojo atstovas (jei atstovas nėra gamintojas), įgaliotas aptarnauti ir prižiūrėti siūlomą programinę įrangą; 2) tiekėjas privalo užtikrinti specialistų skyrimą, kurių kvalifikacija patvirtinta profesine patirtimi bei galiojančiu „Siveillance ELS Web“ programinės įrangos specialisto sertifikatu arba lygiaverčiu dokumentu ir kurie turėtų teisę prižiūrėti ir aptarnauti „Siveillance ELS Web“ arba lygiavertę programinę įrangą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aptariamoje nutartyje konstatavo:

60.1.                      Iš atsakovų pozicijos, išdėstytos jų procesiniuose dokumentuose, matyti, kad Pirkimo sąlygų 14.1 ir 14.2 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai skirti tam, jog perkančioji organizacija įsitikintų, ar tiekėjas turi programinės įrangos kodą, kuris bus reikalingas perkamoms paslaugoms teikti (nutarties 40 punktas).

60.2.                      Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, be kita ko, nustatyta, kad ieškovė neturi nei gamintojo įgaliojimų, nei jo suteikiamos prieigos prie programinio kodo ir jeigu su ja būtų pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, privalėtų šalinti ir tuos programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ veikimo sutrikimus, kurių pašalinimui reikalingas programinio kodo, kurio prieigos ji neturi, keitimas. Ieškovė šios apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės neginčija. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad turėjimas teisės aptarnauti ir prižiūrėti kitą programinę įrangą, net jei ji pagal savo techninius parametrus ir funkcionalumus būtų lygiavertė „Siveillance ELS Web“, neužtikrins galimybės teikti visas perkamas programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ priežiūros paslaugas. Taigi, darytina išvada, kad galimybė tiekėjams kvalifikaciją grįsti lygiaverte programine įranga, nors ir įtvirtinta Pirkimo sąlygose, bet realiai yra neegzistuojanti (nutarties 40 punktas).

60.3.                      Pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai yra dviprasmiški ir klaidinantys tiekėjus. Nors šiuo atveju buvo perkamos „Siveillance ELS Web“ programinės įrangos priežiūros paslaugos, bet perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose aiškiai nurodė tiekėjo galimybę būti lygiavertės programinės įrangos atstovu, teikti lygiaverčius sertifikatus ir siūlyti specialistus, turinčius teisę prižiūrėti ir aptarnauti lygiavertę programinę įrangą. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tiekėjams grįsti kvalifikaciją lygiaverte programine įranga, lygiaverčiais sertifikatais iš esmės yra neįmanoma (nutarties 39 punktas).

60.4.                      Perkančioji organizacija šiuo atveju dirbtinai sukūrė įspūdį, jog skatina konkurenciją, įtvirtindama realiai nepritaikomas pirkimo sąlygas, ir tokiu būdu klaidino prieigos prie programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ kodo neturinčius tiekėjus sukeldama jiems nepagrįstus lūkesčius varžytis pirkime. Tokia ginčijamų Pirkimo sąlygų formuluotė, kai, siekiant paslaugas pirkti iš tiekėjo, turinčio prieigą prie „Siveillance ELS Web“ programinio kodo, suteikiama teisė kvalifikaciją grįsti lygiaverčių programinių įrangų sertifikatais, nesuteikiančiais teisės teikti „Siveillance ELS Web“ priežiūros paslaugas, klaidina tiekėjus, neleidžia jiems pagrįstai įsivertinti galimybių dalyvauti Pirkime (nutarties 41 punktas).

60.5.                      Ieškovė kasacinio skundo argumentais įrodė, kad, nustatydama Pirkimo sąlygų reikalavimus, kiek jie susiję su lygiavertiškumo įtvirtinimu, perkančioji organizacija pažeidė skaidrumo principą. Konstatavus ginčo Pirkimo sąlygų dviprasmiškumą ir klaidinantį pobūdį, jos laikytinos neteisėtomis. Tačiau, nėra pagrindo Pirkimo sąlygų 14.1 ir 14.2 punktus pripažinti neteisėtais visa apimtimi. Nors minėtų punktų dalys dėl lygiavertiškumo įtvirtinimo ir pripažintinos neteisėtomis, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo teigti, kad reikalavimai tiekėjui būti įgaliotu „Siveillance ELS Web“ programinės įrangos gamintojo atstovu (jei atstovas nėra gamintojas), įgaliotu aptarnauti ir prižiūrėti minėtą programinę įrangą, bei užtikrinti, kad jo skiriami specialistai turėtų teisę prižiūrėti ir aptarnauti būtent „Siveillance ELS Web“ programinę įrangą ir kad jų kvalifikacija būtų patvirtinta profesine patirtimi bei galiojančiu būtent „Siveillance ELS Web“ programinės įrangos specialisto sertifikatu, šiuo nagrinėjamu atveju būtų nepagrįsti ir neteisėti, pažeidžiantys viešųjų pirkimų principus (nutarties 42-43 punktai).

60.6.                      Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos dalykas nėra ankstesnio pirkimo, kuriuo buvo įsigyta „Siveillance ELS Web“ programinė įranga, kartu neįgyjant kodo, reikalingo priežiūros paslaugoms teikti, sąlygų teisėtumas, pagrįstumas ir racionalumas. Nagrinėjamos bylos dalykas taip pat nėra atsakovų sprendimo ginčo pirkimu įsigyti ne naują programinę įrangą, o esamos programinės įrangos priežiūros paslaugas, teisėtumas, pagrįstumas ir racionalumas. Todėl dėl pirmiau nurodytų klausimų kasacinis teismas neturi pagrindo pasisakyti ir vertina ginčo sąlygas atsižvelgiant į pirkimo paskelbimo metu buvusią situaciją (nutarties 44 punktas).

60.7.                      Kasacinis teismas kaip nepagrįstus vertino ieškovės argumentus, kad reikalavimas būti konkrečios programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ atstovu ir turėti sertifikuotų specialistų, nepagrįstai riboja konkurenciją. Kasacinis teismas pritarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadoms, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė objektyviai neturėjo galimybės tapti minėtos programinės įrangos gamintojo „Siemens“ įgaliota atstove ir turėti sertifikuotus specialistus, kad galėtų užtikrinti tinkamą programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ priežiūros paslaugų teikimą. Be to, ieškovė nepaneigė galimybės pasitelkti kitų ūkio subjektų, nebūtinai iš Lietuvos, pajėgumus, siekiant pagrįsti savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, nagrinėtos bylos kontekste konstatuota, kad esamoje situacijoje pirmiau minėti Pirkimo sąlygų 14.1 ir 14.2 punktuose keliami kvalifikacijos reikalavimai buvo reikalingi ir pagrįsti perkamų paslaugų pobūdžiu, t. y. tuo, jog atsakovai perka jau turimos ir naudojamos programinės įrangos, kurios programinio kodo jie neturi, priežiūros paslaugas, kurioms teikti yra būtinas prižiūrimos įrangos programinis kodas (nutarties 45 punktas).

60.8.                      Apibendrindamas kasacinis teismas padarė išvadą, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą neteisėtomis pripažinti tik tas Pirkimo sąlygų 14.1 ir 14.2 punktų dalis, kuriose įtvirtinta galimybė tiekėjams kvalifikaciją grįsti lygiaverte programine įranga, lygiaverčiais sertifikatais ir patirtimi (nutarties 46 punktas).

61.       Teisėjų kolegija pažymi, kad abejose bylose buvo sprendžiama dėl kvalifikacijos reikalavimų tiekėjui teisėtumo, vykdant pirkimą dėl to paties objekto – BĮ Bendrojo pagalbos centro naudojamos programinės įrangos priežiūros paslaugų. Pirmosios instancijos teismas įvardijo šiuos bylų skirtumus, į kuriuos atsižvelgęs nusprendė nesivadovauti kasacinio teismo išaiškinimais ankstesnėje byloje: nagrinėjamoje byloje, priešingai nei ankstesnėje byloje, nustatyta, kad Licencinės sutarties nuostatos ir ATGTĮ neriboja BĮ Bendrosios pagalbos centro dėl programinio kodo perdavimo tretiesiems asmenims; šioje byloje yra pagrindas taikyti naujausią kasacinio teismo praktiką, pagal kurią BĮ Bendrajam pagalbos centrui neįsigijus programos kodo kartu su programine įranga, neigiamos pasekmės negali būti perkeltos kitiems viešojo pirkimo dalyviams; nagrinėjamos bylos atveju pasikeitė faktinė situacija – programinės įrangos ciklas yra pasibaigęs ir ieškovė neturi objektyvios galimybės tapti ,,Siemens“ partnere ar pasitelkti kitą ūkio subjektą Pirkime; ankstesnėje byloje nebuvo vertinamas atsakovų sprendimas ginčo pirkimu įsigyti ne naują programinę įrangą, o esamos programinės įrangos priežiūros paslaugas, taip pat, ar atsakovai pagrįstai, racionaliai įvykdė pačios programinės įrangos pirkimą, o nagrinėjamoje byloje ieškovė Pirkimo sąlygų neteisėtumą grindžia, be kita ko, atsakovų netinkamai pasirinkta viešųjų pirkimų strategija; ankstesnėje byloje pirkimo sąlygos buvo vertintos lygiavertiškumo aspektu, o nagrinėjamoje byloje ieškovė jas ginčija, kaip ribojančias konkurenciją.

62.       Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir nagrinėjamos bylos duomenų nustatė, kad BĮ Bendrasis pagalbos centras Licencinės sutarties pagrindu iš programinės įrangos gamintojo ir savininko ,,Siemens“ įsigijo teisę naudotis programine įranga „Siveillance ELS WEB“ (vėliau pervadinta į „Siveillance Command“) pagal sutartyje nustatytas sąlygas. Dar 2016 m. ,,Siemens“ paskelbė apie programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ (dabartinis pavadinimas „Siveillance Command“) gyvavimo ciklo pabaigą (UAB ,,DEKBERA“ ieškinio (dokumento registracijos Nr. CBP-717) Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-3323-934/2020 (kuri buvo užbaigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021) priedas Nr. 21). Kartu su nurodytu procesiniu dokumentu pačios ieškovės pateiktoje eksperto Valterio Reifo (Walter Reif) išvadoje taip pat nurodyta, kad „Siemens“ 2016 m. paskelbė apie „Siveillance Command“ gyvavimo pabaigą ir sustabdė programinės įrangos kūrimą be perėjimo būdo prie kitų produktų, o be specialios sutarties atnaujinimai bus pateikiami iki 2021 m. (priedas Nr. 10). Ieškovė nurodo, kad programinės įrangos gyvavimo ciklas baigėsi 2020 m. gruodžio 30 d. Byloje pateiktas 2022 m. gruodžio 14 d. gamintojo ,,Siemens“ pranešimas trečiajam asmeniui UAB InnoForce, kuriame nurodyta, kad, atsižvelgus į BĮ Bendrojo pagalbos centro situaciją, gamintojas gali pratęsti minėtos programinės įrangos priežiūros ir palaikymo paslaugas po gyvavimo ciklo pabaigos iki 2024 m. (BĮ Bendrojo pagalbos centro nagrinėjamoje byloje pateikto atsiliepimo į ieškinį (dokumento registracijos Nr. DOK-21345) priedas Nr. 2). Nors minėtas pranešimas adresuotas trečiajam asmeniui, o ne BĮ Bendrajam pagalbos centrui, aptarto pranešimo turinys patvirtina, jog įrangos palaikymas pratęstas BĮ Bendrajam pagalbos centrui. Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad 2021 m. programinės įrangos gyvavimo ciklas jau buvo pasibaigęs, tačiau gamintojas pratęsė programinės įrangos palaikymą BĮ Bendrajam pagalbos centrui.

63.       Byloje nėra ginčo dėl atsakovės nurodomų aplinkybių, kad Pirkimo objektas yra specifinis ir pasižymi ypatinga svarba visuomenei; net laikinas sistemos neveikimas ar netinkamas veikimas gali sukelti riziką asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, kadangi Bendrasis pagalbos centras prarastų galimybę operatyviai nustatyti skambinančiojo buvimo vietą, naudotis skaitmeniniais žemėlapiais ir Lietuvos Respublikos adresų baze, registruoti įvykio informaciją ir įvykio vietą bei automatiškai perduoti užregistruotą informaciją policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos bei greitosios medicinos pagalbos sistemose. Bendrojo pagalbos centro Informacinių technologijų skyriaus vedėjo 2023 m. gegužės 24 d. pranešime viršininkui nurodoma, kad per 2022 m. buvo registruoti 42, o per 2023 m. keturis mėnesius 10 programinės įrangos sutrikimų, kuriems pašalinti buvo reikalingas programinio kodo keitimas.

64.       BĮ Bendrasis pagalbos centras bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad jis nedisponuoja programiniu kodu, kuris reikalingas programinės įrangos sutrikimams šalinti ir programinės įrangos priežiūros paslaugoms teikti. Dėl to ginčijamomis Pirkimo sąlygomis buvo siekiama įsitikinti, kad tiekėjas turi programinės įrangos kodą, kuris bus reikalingas perkamoms paslaugoms teikti. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tiek pagal ATGTĮ, tiek pagal Licencinės sutarties nuostatas BĮ Bendrasis pagalbos centras programinės įrangos palaikymo ir priežiūros paslaugas teikiantiems tiekėjams gali atskleisti programinį kodą; atsižvelgiant į naujausią kasacinio teismo praktiką, atsakovas turėjo arba gauti programinio kodo kopiją, arba pereiti prie naujos programinės įrangos įsigijimo bei naudojimo, o būtent tokių veiksmų neatlikus, neigiamos pasekmės negali būti perkeliamos tiekėjams.

65.       Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl programinio kodo atskleidimo tretiesiems asmenims turi būti sprendžiama ne pagal ATGTĮ, o pagal konkrečios Licencinės sutarties nuostatas. Licencinės sutarties 2 punkte numatyta, kad licencijuota programinė įranga ir visos teisės, įskaitant nuosavybės teises, priklauso „Siemens“, jos licencijos išdavėjams ar susijusioms įmonėms ir yra saugomos pagal tarptautines sutarčių nuostatas bei visus galiojančius nacionalinius įstatymus. Licencijuotos programinės įrangos struktūra, sandara ir kodas yra ,,Siemens“, jos licencijos išdavėjų ar susijusių bendrovių vertingos komercinės paslaptys ir konfidenciali informacija. Jūs turite atgaminti ir pridėti pranešimus dėl autorių teisių prie visų leidžiamų jūsų daromų licencijuotos programinės įrangos kopijų. Pagal Licencinės sutarties 4 punkto a papunktį draudžiama kopijuoti, platinti ar kurti licencijuotos programinės įrangos išvestinius kūrinius, išskyrus, be kita ko, vieną licencijuotos programinės įrangos kopiją, kuri bus archyvui skirta atsarginė originalo kopija; visos kitos licencijuotos programinės įrangos kopijos pažeidžia šią sutartį. Licencinės sutarties 3 punkte numatyta, kad ,,Siemens“ suteikia neišimtinę, neperleidžiamą licenciją naudoti licencijuotą programinę įrangą, nepažeidžiant joje nustatytų ribų. Licencinės sutarties 10 punkte numatyta, kad jei raštu nesusitarta kitaip, ,,Siemens“ neprivalo teikti techninės pagalbos.

66.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal aptartas Licencinės sutarties nuostatas BĮ Bendrasis pagalbos centras nedisponuoja programinės įrangos programiniu kodu ir negali jo atskleisti tretiesiems asmenims. Licencinės sutarties 2 punkte expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtina, kad programinis kodas yra gamintojo komercinė paslaptis ir konfidenciali informacija, (programinė įranga yra uždaro kodo). Tame pačiame Licencinės sutarties punkte numatyta, kad atsakovas turi atgaminti ir pridėti pranešimus dėl autorių teisių prie visų leidžiamų daromų licencijuotos programinės įrangos kopijų. Priešingai nei aiškino pirmosios instancijos teismas, šiuo punktu nurodoma pridėti pranešimą dėl autorių teisių prie leidžiamų programinės įrangos kopijų, o ne perleidžiant įrangos programinį kodą. Programinis kodas, nors ir yra programinės įrangos sudedamoji dalis, darant programinės įrangos kopiją nėra atskleidžiamas. Be to, pagal aptartą Licencinės sutarties 4 punkto a papunktį, leidžiama daryti tik vieną programinės įrangos kopiją, skirtą archyvui (atsarginė kopija).

67.       Aptartos Licencinės sutarties nuostatos buvo aiškios nagrinėjant ir ankstesnę bylą. Ankstesnėje byloje pateiktoje Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodoma, kad, tarnybai atliekant prevencinę pirkimo peržiūrą, perkančioji organizacija pateikė licencijos sertifikatą, kuris patvirtino, jog BĮ Bendrosios pagalbos centrui priklausanti sistema sukurta „Siveillance ELS WEB“ pagrindu, todėl jos priežiūrą gali atlikti tik sertifikuoti specialistai, o pati sistema privalo būti stabili ir veikti nepertraukiamai. Minėtos sistemos autorinės teisės priklauso vienam tiekėjui („Siemens“) ir tai yra „uždaro kodo“ sistema, t. y. perkančioji organizacija programinės įrangos kodu nedisponuoja. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2020 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1184-236/2020 (kuri buvo užbaigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021) 95-96 punktuose nurodė, kad programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ licencinės sąlygos patvirtina faktą, jog BĮ Bendrosios pagalbos centras programinės įrangos programiniu kodu nedisponuoja, nes tai riboja licencinės sąlygos. Teismas pažymėjo, kad ieškovei (UAB ,,DEKBERA“), kaip informacinių technologių rinkos profesionalei, turėtų būti žinoma ir suprantama, jog programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ kodas priklauso gamintojui „Siemens“, kuris tokį kodą ir prieigą prie jo gali suteikti tik įgaliotam atstovui ir sertifikuotam specialistui.

68.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Licencinės sutarties nuostatas, todėl priėjo nepagrįstos išvados, jog BĮ Bendrasis pagalbos centras programinės įrangos palaikymo ir priežiūros paslaugas teikiantiems tiekėjams gali atskleisti programinį kodą. Licencinės sutarties nuostatų analizė patvirtina, kad BĮ Bendrasis pagalbos centras programiniu įrangos kodu nedisponuoja ir negali perleisti jo tretiesiems asmenims.

69.       Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad neigiamos pasekmės tiekėjams dėl to, jog BĮ Bendrosios pagalbos centras neįsigijo programinės įrangos kodo, negali būti perkeliamos, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3-10-469/2023 pateiktais išaiškinimais. Minėtoje byloje buvo vertinamos kito Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento skelbto viešojo pirkimo „Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ Nr. 494812 sąlygos. Kasacinis teismas, be kita ko, nusprendė, kad pirkimo Techninės specifikacijos 199.6 punkto nuostata, jog tiekėjas yra atsakingas už prieigos prie gamintojos „Motorola Solutions“ DIMETRA radijo ryšio tinklo API gavimą ir naudojimą, yra neteisėta. Kasacinis teismas nurodė, kad šia pirkimo sąlyga perkančioji organizacija nustatė reikalavimą tiekėjui pateikti ne tik Pirkimo objektą (kuriamą informacinę sistemą), bet ir kitos, jau sukurtos ir jos valdomos programinės įrangos komponentą – API, kurio gavimo galimybė susieta su Pirkime nedalyvaujančio trečiojo asmens gamintojos „Motorola Solutions“ nustatytomis sąlygomis. Nutartyje nustatyta, kad pagal pradinio viešojo pirkimo sąlygas perkančioji organizacija turėjo galimybę užsitikrinti prieigos prie gamintojos „Motorola Solutions“ DIMETRA radijo ryšio tinklo API suteikimo tretiesiems asmenims galimybę; jeigu dėl kokių nors priežasčių (savo neapdairumo, siekio išvengti administracinės naštos ar dar kitų priežasčių) valstybės institucija šia galimybe nepasinaudojo, neigiami padariniai (papildomos išlaidos API prieigoms gauti (taigi ir išaugusi Pirkimo kaina), konkurencijos ribojimas) tokias prieigas suteikiant tik gamintojos „Motorola Solutions“ pasirinktiems subjektams, šiai neturint atsakomybės dėl atsisakymo suteikti prieigas, negali būti perkeliami potencialiems naujo viešojo pirkimo dalyviams.

70.       Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų tapačiose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento vertikalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis aukštesnės pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje tapačioje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019 35 punktas). Tačiau būtina pabrėžti ir tai, kad pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti tapačiose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

71.       Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje bylose priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

72.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-10-469/2023 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

72.1.                      Kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama dėl naujos sistemos (programinės įrangos) pirkimo, kuriame buvo numatytas reikalavimas tiekėjui turėti prieigą prie trečiosios šalies valdomos sistemos (radijo ryšio tinklo) API. Kasacinio teismo byloje nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2020 m. balandžio 28 d. rašte nurodoma, kad „Informatikos ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kaip Tinklo tvarkytojas, turi Tinklo API dokumentaciją, tačiau pagal licencijavimo sąlygas neturi teisės šios dokumentacijos platinti trečiosioms šalims“; tačiau tai patvirtinantis tiesioginis įrodymas – licencinė sutartis – į bylą pateiktas nebuvo (nutarties 50 punktas). Nors byloje tinkamai neištirta (nepaneigta ir nepatvirtinta) faktinė aplinkybė, ar 2006 m. viešajame pirkime „Skaitmeninio mobilaus radijo ryšio sistema ir jos įdiegimas visoje šalies teritorijoje“ valstybės per Vidaus reikalų ministerijos sistemos institucijas įsigytos gamintojos „Motorola Solutions“ DIMETRA radijo ryšio tinklo API yra atviro tipo, t. y. visiems laisvai prieinamos, tačiau bylos duomenys sudarė pakankamą pagrindą pripažinti, kad pagal pradinio viešojo pirkimo sąlygas perkančioji organizacija turėjo galimybę užsitikrinti prieigos prie gamintojos „Motorola Solutions“ DIMETRA radijo ryšio tinklo API suteikimo tretiesiems asmenims galimybę (nutarties 55 punktas).

72.2.                      Nagrinėjamos bylos atveju perkamos jau turimos uždaro kodo programinės įrangos priežiūros paslaugos. Byloje pateikta Licencinė sutartis, pagal kurią programinio kodo platinimas tretiesiems asmenims negalimas. Nors nagrinėjamos bylos atveju pirminio pirkimo, kuriuo įsigyta pati programinė įranga, sąlygos pirmosios instancijos teismo nevertintos ir byloje nėra duomenų apie pirminio pirkimo sąlygas, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktos Licencinės sutarties nuostatos patvirtina, kad galimybės įsigyti prieigą prie programinio kodo buvo ribotos – programinis kodas yra gamintojo ,,Siemens“ komercinė paslaptis ir konfidenciali informacija.

73.       Aptartų motyvų pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aptartam klausimui išspręsti rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 pateiktais išaiškinimais, nes kasacinio teismo ir nagrinėjamos bylų ratio decidenti nesutampa. Atitinkamai nepagrįsta laikoma pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai turėjo arba gauti programinio kodo kopiją, arba pereiti prie naujos programinės įrangos įsigijimo bei naudojimo.

74.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju programinės įrangos gyvavimo ciklas yra pasibaigęs, dėl to ieškovė neturi objektyvių galimybių tapti ,,Siemens“ įgaliota atstove.

75.       Kaip nurodyta šio sprendimo 62 punkte ,,Siemens“ ginčo programinės įrangos gamybą sustabdė dar 2016 m., o nuo 2021 m. nebeteikiami programinės įrangos atnaujinimai. Visgi, byloje nustatyta, kad programinės įrangos palaikymas BĮ Bendrajam pagalbos centrui pratęstas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė ankstesnėje byloje taip pat teikė argumentą, jog programinė įranga yra išimama iš apyvartos, greitu metu jos gamintojas „Siemens“ nebeteiks įrangos atnaujinimų, dėl to informacinių technologijų įmonės nėra suinteresuotos pirkti ir naudoti šią programinę įrangą (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3323-934/2020 2.4 punktą). Be to, ankstesnėje byloje Viešųjų pirkimų tarnybos pasitelktas ekspertas, įvertinęs Pirkimo objekto specifiką ir tam tikras faktines aplinkybes, nurodė, kad argumentas dėl produkto palaikymo pabaigos iš gamintojo pusės nesudaro pagrindo suteikti galimybę kompetencijos neturinčiam dalyviui dalyvauti pirkime. Perkančioji organizacija yra įsigijusi „Siveillance ELS Web“ (dabar „Siveillance Command“) sprendimą ir jį gali naudoti (prisiimdamas riziką) ir po gamintojo palaikymo programiniam produktui nutraukimo. Taip pat perkančioji organizacija gali įsivertinti riziką, kiek eksploatuoti įsigytą sprendimą po gamintojo palaikymo nutraukimo arba įsigyti kitą sprendimą. Tačiau praktika yra tokia, kad, jei programinis produktas veikia stabiliai, nėra poreikio jo keisti, nebent aptarnavimo sąnaudos yra didesnės nei naujo produkto įsigijimas. Taigi, nagrinėjant ankstesnę bylą aplinkybės dėl to, kad programinės įrangos gyvavimo ciklas greitu metu baigsis, buvo žinomos.

76.       Nors programinės įrangos gyvavimo ciklas baigėsi, tačiau, kaip minėta, BĮ Bendrajam pagalbos centrui buvo pratęstas programinės įrangos palaikymas, o trečiajam asmeniui UAB InnoForce programinės įrangos priežiūros paslaugų teikimo palaikymas. Aplinkybės, kad gamintojo partnerystės formoje, kurią užpildžius ūkio subjektai gali tapti ,,Siemens“ partneriais, nėra galimybės pasirinkti nei ,,Siveillance Command“, nei ,,Siveillance ELS Web v4.15“ produkto, o ,,Siemens“ internetinėje svetainėje nėra duomenų apie ,,Siemens“ partnerius, įgaliotus teikti ginčo programinės įrangos paslaugas, savaime nepatvirtina, kad ieškovė neturi objektyvios galimybės tapti gamintojo įgaliota atstove arba Pirkime pasitelkti kitus ūkio subjektus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ,,Siemens“ nustojus gaminti ginčo programinę įrangą, atitinkamai ,,Siemens“ internetinėje svetainėje nėra skelbiami duomenys apie galimybę tapti gamintojo partneriu, įgaliotu dirbti su ginčo programine įranga, ir apie tokius gamintojo partnerius. Visgi, BĮ Bendrojo pagalbos centro ir trečiojo asmens UAB InnoForce pavyzdžiai patvirtina, kad programinės įrangos palaikymas ir atitinkamai teisė aptarnauti bei prižiūrėti ginčo programinę įrangą gali būti pratęsti ir po programinės įrangos gyvavimo ciklo pabaigos. Ieškovė byloje nėra pateikusi duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė faktiškai kreipėsi į ,,Siemens“ dėl galimybės tapti įgaliota programinės įrangos atstove ir ,,Siemens“ būtų nurodžiusi, jog tokios galimybės nebėra; taip pat ieškovė nepateikė duomenų, kad būtų kreipusi į ,,Siemens“ su prašymu pateikti partnerių, įgaliotų teikti ginčo programinės įrangos aptarnavimo ir priežiūros paslaugas, sąrašą, kuriuos ieškovė galėtų pasitelkti Pirkime. Pažymėtina, kad Pirkimas yra tarptautinis, todėl ieškovė turi galimybę pasitelkti Pirkime ūkio subjektus nebūtinai iš Lietuvos.

77.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 pateiktais išaiškinimais, nusprendė, kad kvalifikacijos reikalavimas būti įgaliotu programinės įrangos atstovų nepagrįstas, nes ,,Siemens“ potencialiems partneriams kelia ne tik kvalifikacijos reikalavimus, tačiau ir reikalavimus, susijusius su verslo perspektyvomis, kurios priklauso nuo subjektyvaus ,,Siemens“ vertinimo.

78.       Aptariamoje kasacinio teismo byloje, sprendžiant dėl pirkimo Techninės specifikacijos 199.6 punkto nuostatos teisėtumo, kuri numatė, kad tiekėjas yra atsakingas už prieigos prie gamintojos „Motorola Solutions“ DIMETRA radijo ryšio tinklo API gavimą ir naudojimą, nustatyta, jog API gavimo galimybė susieta su Pirkime nedalyvaujančio trečiojo asmens gamintojos „Motorola Solutions“ nustatytomis sąlygomis. Gamintojos „Motorola Solutions“ keliamos sąlygos prieigai prie „Motorola Solutions“ DIMETRA radijo ryšio tinklo API gauti nėra ginčo Pirkimo sąlygų dalis – šios sąlygos nurodytos gamintojos „Motorola Solutions“ interneto svetainėje, tačiau nėra aiškios ir objektyvios ta prasme, kad prieigos suteikimas priklauso ne nuo atitikties objektyviems kriterijams ir formalių sąlygų įvykdymo, bet nuo subjektyvaus šios gamintojos vertinimo. Kaip konstatuota pirmiau, ieškovė kreipėsi į gamintoją „Motorola Solutions“ dėl DIMETRA radijo ryšio tinklo API sąsajų suteikimo, tačiau prieigos negavo, o atsisakymas suteikti prieigą šios gamintojos atstovo rašte ieškovei motyvuotas argumentu, kad „nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių bendrovės „Motorola Solutions“ verslo plėtros galimybių“. Kasacinis teismas toje byloje konstatavo, kad situacija, kai pasiūlymo tinkamumo vertinimas priklauso nuo atitikties Pirkimo dokumentuose nepaskelbtiems kriterijams, o atitiktį jiems vertina net ne perkančioji organizacija, bet trečiasis asmuo (šios bylos atveju – gamintoja „Motorola Solutions“), pažeidžiami viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai ir nepagrįstai ribojama tiekėjų konkurencija – galimų konkurso dalyvių ratas susiaurinamas iki turinčių gamintojos „Motorola Solutions“ atstovų statusą bei šios gamintojos sprendimus jau įdiegusių tiekėjų.

79.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamos situacijos atveju nesutampa civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 ir nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Kasacinio teismo byloje ieškovė kreipėsi į gamintoją „Motorola Solutions“ dėl DIMETRA radijo ryšio tinklo API sąsajų suteikimo, tačiau prieigos negavo, nes gamintoja nenustatė jokių bendrovės „Motorola Solutions“ verslo plėtros galimybių. Nagrinėjamos bylos atveju, nors ,,Siemens“ pateikiamoje formoje ir prašoma pateikti informaciją apie tai, ar potencialus partneris turi dedikuotą pardavimų komandą, ar turi pardavimų galimybių ir pan., byloje nėra duomenų, kad ieškovė apskritai būtų kreipusis į ,,Siemens“ dėl tapimo partnere ir (ar), jog ,,Siemens“ būtų atmetęs ieškovės prašymą dėl nepakankamų verslo perspektyvų buvimo. Be to, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į pirkimų, dėl kurių sąlygų teisėtumo spręsta kasacinio teismo ir sprendžiama šioje byloje, objektų skirtingumą. Kasacinio teismo byloje spręsta dėl naujos sistemos (programinės įrangos) pirkimo. Nagrinėjamu atveju perkamos jau turimos uždaro kodo sistemos priežiūros paslaugos. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos kontekste pirmiau aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 išaiškinimai neaktualūs.

80.       Aptarti motyvai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingus įrodymus ir esmines aplinkybes, netinkamai rėmėsi kasacinio teismo praktika, dėl to priėjo nepagrįstos išvados, jog ieškovė neturi objektyvių galimybių tapti ,,Siemens“ įgaliota atstove. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nors programinės įrangos gyvavimo ciklas yra pasibaigęs, bylos duomenys patvirtina, kad programinės įrangos palaikymas ir teisė teikti programinės įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugas gali būti pratęsti. Ieškovei nepateikus duomenų, kad ji faktiškai būtų kreipusis į gamintoją dėl tapimo partnere ir (ar) būtų prašiusi duomenų apie gamintojo sertifikuotus partnerius, nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovė objektyviai negali tapti gamintojo atstove (partnere) ar pasitelkti Pirkime kitus ūkio subjektus. Aptartos apeliacinės instancijos teismo išvados patvirtina, kad aplinkybė dėl nebepalaikomos programinės įrangos pagal į bylą teiktus įrodymus savaime nelemia to, jog ieškovė negali tapti gamintojo įgaliotu atstovu ir pasitelkti kitų ūkio subjektų Pirkime.

81.       Abejose bylose buvo keliamas klausimas dėl konkurencijos ribojimo nustatytais Pirkimo sąlygų reikalavimais. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nors pagrindiniai ieškovės argumentai ankstesnėje byloje buvo susiję su tuo, kad, nustatydama Pirkimo sąlygų reikalavimus, kiek jie susiję su lygiavertiškumo įtvirtinimu, perkančioji organizacija pažeidė skaidrumo principą, ieškovė taip pat laikėsi pozicijos, jog reikalavimai būti konkrečios programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ atstovu ir turėti sertifikuotų specialistų nepagrįstai riboja konkurenciją. Atitinkamai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertinto šiuos ieškovės argumentus ir juos atmetė, kaip nepagrįstus (žr. šio sprendimo 60.7 punktą).

82.       Ieškovei byloje nepateikus duomenų dėl sprendimo įsigyti ne naujos programinės įrangos, o jau naudojamos programinės įrangos priežiūros paslaugas neefektyvumo, neracionalumo ir (ar) nenaudingumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė kvestionavo atsakovių vykdytų viešųjų pirkimų strategiją, nesudaro pagrindo nesivadovauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties išaiškinimais. Pažymėtina, kad ankstesnių Pirkimų (ne)teisėtumo vertinimas nėra ir negali būti nagrinėjamos bylos dalykas.

83.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑151-969/2021 nustatytas aplinkybes ir nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčo atveju faktinė situacija pasikeitė taip, jog yra pagrindas nesivadovauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties išaiškinimais, t. y. reikalavimai tiekėjui būti įgaliotu programinės įrangos Siveillance ELS Web“ (dabar ,,Siveillance Command“) gamintojo atstovu (jei atstovas nėra gamintojas), įgaliotu aptarnauti ir prižiūrėti minėtą programinę įrangą, bei užtikrinti, jog jo skiriami specialistai turėtų teisę prižiūrėti ir aptarnauti būtent „Siveillance ELS Web“ (dabar ,,Siveillance Command“) programinę įrangą ir kad jų kvalifikacija būtų patvirtinta profesine patirtimi bei galiojančiu būtent „Siveillance ELS Web“ (dabar ,,Siveillance Command“) programinės įrangos specialisto sertifikatu, būtų nepagrįsti ir neteisėti, pažeidžiantys viešųjų pirkimų principus. Kaip ir ankstesnės byloje susiklosčiusios situacijos atveju, taip ir esamoje situacijoje aptarti kvalifikacijos reikalavimai reikalingi ir pagrįsti perkamų paslaugų pobūdžiu, t. y. tuo, kad atsakovai perka jau turimos ir naudojamos programinės įrangos, kurios programinio kodo jie neturi, priežiūros paslaugas, kurioms teikti yra būtinas prižiūrimos įrangos programinis kodas (žr. šio sprendimo 60.7 punktą).

84.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentą, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 lentelės 4.1.1 punkte įtvirtintas reikalavimas turėti kvalifikuotą specialistą yra perteklinis. Šiuo aspektu sutiktina su BĮ Bendrojo pagalbos centro pozicija, kad įmonė, nors ir būdama sertifikuota, be specialisto negalėtų suteikti reikalingos paslaugos, tačiau specialistas, nors ir sertifikuotas, be įmonės negalėtų pasiekti aktualios programinės įrangos dokumentacijos ir atnaujinimų, taip pat negalėtų gauti prieigos prie aktualių kompanijos mokymų.

85.       Nepagrįsta laikoma ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiekėjo specialistų patirtis bei pajėgumas įvykdyti Pirkimo sutartį gali būti įvertinamas ne vien tik ,,Siveillance Command“ gamintojo, bet ir lygiaverčiu išduotu sertifikatu, nes programinės įrangos priežiūrą tiek teisės, tiek techniniu požiūriu gali vykdyti bet kuris panašios programinės įrangos priežiūros srityje patirtį turintis specialistas. Šiame sprendime nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo nesivadovauti ankstesnėje byloje padarytomis išvadomis. Ankstesnėje byloje teismų nustatyta, kad turėjimas teisės aptarnauti ir prižiūrėti kitą programinę įrangą, net jei ji pagal savo techninius parametrus ir funkcionalumus būtų lygiavertė ginčo programinei įrangai, neužtikrins galimybės teikti visas perkamas programinės įrangos priežiūros paslaugas. Tiekėjams grįsti kvalifikaciją lygiaverte programine įranga, lygiaverčiais sertifikatais iš esmės yra neįmanoma (žr. šio sprendimo 60.2, 60.3 punktai). 

86.       Apibendrinant konstatuojama, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ginčijamos Pirkimo sąlygos yra aiškios, neriboja konkurencijos Pirkime, yra pagrįstos ir reikalingos dėl perkamo objekto pobūdžio bei specifikos.

Dėl bylos procesinės baigties

89.       Apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstytos aplinkybės leidžia sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino Licencinės sutarties nuostatas, netinkamai byloje taikė kasacinio teismo praktiką, todėl nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑151-969/2021 pateiktais išaiškinimais, susijusiais su ginčo sąlygų teisėtumo vertinimu. Klaidingai pripažinęs ginčo Pirkimo sąlygas neteisėtomis, teismas nepagrįstai tenkino ieškinį.

90.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo bei atsiliepimų į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie, vertinant aukščiau nurodytas ir nustatytas aplinkybes, nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

91.       Nurodytų motyvų pagrindu konstatavus, kad Pirkimo sąlygos teisėtos, apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys dėl Pirkimo sąlygų panaikinimo atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

92.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

93.       Atsižvelgiant į išnagrinėtos bylos rezultatą, ieškovės UAB ,,DEKBERA“ pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

94.       Byloje nėra duomenų apie atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

95.       Atsakovas BĮ Bendrasis pagalbos centras pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 6 248,02 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už civilinės bylos dokumentų analizę; prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti rengimą; atskirojo skundo dėl nutarties, kuria byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, parengimą; atsiliepimo į ieškinį parengimą; trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį ir ieškovės dubliko analizę bei tripliko parengimą. Atsakovas taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš ieškovės UAB ,,DEKBERA“ atsakovui BĮ Bendrajam pagalbos centrui priteisiamos 6 248,02 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

96.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB InnoForce pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 2 736,99 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, taip pat išlaidų apmokėjimo duomenis. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto rekomenduojamo išlaidų dydžio. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme palaikė atsakovų poziciją ir prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš ieškovės UAB ,,DEKBERA“ trečiajam asmeniu, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB InnoForce priteisiamos 2 736,99 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

97.       Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovas (apeliantas) BĮ Bendrasis pagalbos centras įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovas pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 855,63 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą bei šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančius duomenis. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto rekomenduojamo išlaidų dydžio. Atsakovas už apeliacinį skundą taip pat sumokėjo 3 278 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš ieškovės UAB ,,DEKBERA“ atsakovui BĮ Bendrojo pagalbos centrui priteisiamos 7 133,63 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

98.       Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

99.       Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovės UAB ,,DEKBERA“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

100.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB InnoForce pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 027,40 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančius duomenis. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto rekomenduojamo išlaidų dydžio. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą palaikė atsakovo BĮ Bendrojo pagalbos centro apeliacinio skundo poziciją ir prašė skundą tenkinti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš ieškovės UAB ,,DEKBERA“ trečiajam asmeniui UAB InnoForce priteisiamos 2 027,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.  

                

                Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

                

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DEKBERA“ ieškinį atsakovams Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos bei biudžetinei įstaigai Bendrajam pagalbos centrui dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė InnoForce ir AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DEKBERA“, juridinio asmens kodas 123502493, atsakovui biudžetinei įstaigai Bendrajam pagalbos centrui, juridinio asmens kodas 188787474, 6 248,02 Eur (šešis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DEKBERA“, juridinio asmens kodas 123502493, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei InnoForce, juridinio asmens kodas 302676496, 2 736,99 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DEKBERA“, juridinio asmens kodas 123502493, atsakovui biudžetinei įstaigai Bendrajam pagalbos centrui, juridinio asmens kodas 188787474, 7 133,63 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt tris eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DEKBERA“, juridinio asmens kodas 123502493, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei InnoForce, juridinio asmens kodas 302676496, 2 027,40 Eur (du tūkstančius dvidešimt septynis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                        Jadvyga Mardosevič

 

 

                                                                                Asta Radzevičienė

                                                                                

 

Irmantas Šulcas