Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-06-03][nuasmeninta nutartis byloje][e2-497-516-2021].docx
Bylos nr.: e2-497-516/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Money Flow“ 303058086 atsakovas
Paysera LTD 10001367 Ieškovas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
Laikinosios apsaugos priemonės

?

Civilinė byla Nr. e2-497-516/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00145-2021-0

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3; 3.3.2.5

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. birželio 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Paysera LTD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo Paysera LTD prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1723-794/2021 pagal ieškovo Paysera LTD ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Money Flow“ dėl avansinių mokėjimų grąžinimo,

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas Paysera LTD ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Money Flow59 500,00 Eur sumokėtą avansą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą. Nurodė, kad ieškiniu prašoma priteisti suma yra didelė, o didelė ieškinio suma, pagal teismų praktiką, pati savaime sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo teigimu, atsakovės elgesys taip pat sudarė pagrindą abejoti jos sąžiningumu, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Ieškinio faktiniu pagrindu išdėstytos aplinkybės ir pridėti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai teismui teikė pagrindą daryti preliminarią išvadą, kad ieškovas tikėtinai pagrindė reiškiamą reikalavimą, tačiau antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga, teismo vertinimu, neįrodyta.

5.       Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė teisiškai reikšmingų faktinių duomenų ar aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui, t. y. teismas nenustatė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas turėtų reikšmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl konstatavo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju pažeistų proporcingumo principą.

6.       Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė turi sąskaitų ir užsienio bankuose, taip pat ruošiasi perkelti įmonės veiklą naujai įsteigtai įmonei – UAB „Oxon technologijos“, niekaip nepagrindė atsakovės nesąžiningumo, kadangi tokie juridinių asmenų veiksmai nėra reti ir draudžiami. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tik esant pagrįstoms prielaidoms dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, o deklaratyvūs ieškovo teiginiai dėl tokios grėsmės nesudarė pagrindo varžyti kito asmens teises. Ieškovui nepateikus pakankamai įrodymų, kurie galėtų liudyti apie tikėtiną atsakovės nesąžiningumą (apie turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, siekiant eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovo naudai priimtą teismo sprendimą), teismas darė išvadą, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė realios grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, kaip vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atme.

 

III.        Atskirojo skundo argumentai

 

7.       Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis yra veiksniai, galintys turėti įtakos galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas prašo priteisti iš atsakovės 59 500,00 Eur dydžio sumą, kuri net ir juridiniam asmeniui neabejotinai yra didelė, ypač atsižvelgus į tai, kad atsakovė jau ilgą laiką vengia įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus apeliantui. Pareiškėja pateikė Vilniaus apygardos teismui dokumentus (Creditinfo ataskaita – Ieškinio priedas Nr. 33), iš kurių matyti, kad atsakovė turi 26 432,44 Eur dydžio skolą Sodrai, o vidutinė įsiskolinimų trukmė yra net 249 dienos (pagal naujus duomenis  323 dienos, Atskirojo skundo priedas Nr. 1), taip pat atsakovės atžvilgiu yra įregistruoti trys turto areštai, pradėti net šeši skolų išieškojimo procesai, iškelta net 13 teisminių bylų, iš kurių 11 UAB ,,Money Flow” statusas yra kaip atsakovės. Tokios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis yra prasta ir ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ne tik gali, bet ir bus apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas. Teismas šių aplinkybių nevertino.

7.2.       Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad atsakovė sąmoningai stengiasi išvengti turimų prievolių įvykdymo, ir ne tik dėl prastos finansinės padėties, tačiau taip pat ir dėl propaguojamos nesąžiningo verslo vystymo praktikos. Atsakovės vengimas vykdyti savo prievoles yra pakankamas pagrindas konstatuoti pastarosios nesąžiningumą. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, taip pat neįvertino apelianto nurodytų aplinkybių, kad keletas atsakovės klientų nutraukė sutartinius santykius su atsakove, nes ji nėra pajėgi įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų.

7.3.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokios aplinkybės, kaip naujų sąskaitų atidarymas ir turėjimas užsienio bankuose, taip pat tai, jog atsakovė ruošiasi perkelti įmonės veiklą naujai įsteigtai įmonei – UAB „Oxon technologijos“, nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo. Skolų išieškojimas iš užsienio šalyse esančių banko sąskaitų yra sudėtingesnis ir dažnai neįmanomas procesas, todėl yra didelė rizika, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė visas savo turimas pinigines lėšas perves iš Lietuvos Respublikos bankuose turimų sąskaitų į užsienio bankuose esančias sąskaitas ir apeliantui galimai palankaus sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar pasidarys nebeįmanomas. Be to, vien naujosios įmonės pavadinimas – UAB „Oxon technologijos“ suponuoja, kad ši įmonė yra skirta Oxon sistemos plėtojimui ir pardavimui, t. y. dabartinės atsakovės įmonės vykdomos veiklos perkėlimui.

7.4.       Teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti tenkinti apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino, kad apeliantas  prašo pritaikyti areštą tik piniginėms lėšoms, esančioms atsakovės konkrečioje atsiskaitomojoje banko sąskaitoje, t. y. apeliantas neprašo Vilniaus apygardos teismo pritaikyti areštą jokiam kitam turtui, tame tarpe ir nekilnojamajam turtui, o prašomo pritaikyti arešto suma neviršija ieškinio reikalavimo sumos. Atsižvelgiant į tai, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeistų nei ekonomiškumo, nei proporcingumo principų. Vilniaus apygardos teismas, pasisakydamas proporcingumo principo klausimu, vertino išimtinai tik atsakovės teisėtus interesus.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

9.       Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus 2021 m. vasario 26 d. Creditinfo“ ataskaitas apie UAB „Money Flow ir UAB „Oxon technologies.

10.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11.       Įvertinęs tai, kad apelianto pateikti duomenys gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui netaikymo pagrįstumo, į tai, jog šis įrodymas buvo siųstas ir atsakovei, kuri turėjo galimybę, nors ja ir nepasinaudojo, pareikšti nuomonę atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo pateikti nauji įrodymai priimtini bei vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo

12.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika).

14.       Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Šios teismo išvados apeliantas neginčija, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka vertinantis teismas plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako, be to, 2021 m. kovo 15 d. sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino, kas taip pat patvirtina, kad ieškinys buvo preliminariai pagrįstas.  

15.       Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu, kurios, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė.

16.       Apelianto teigimu, tokios faktinės aplinkybės kaip didelės ieškinio suma (59 500,00 Eur),  atsakovės vengimas ilgą laiką įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus apeliantui, skolos kitiems asmenims, taip pat atsakovės atžvilgiu įregistruoti trys turto areštai, pradėti šeši skolų išieškojimo procesai, 13 teisminių bylų, leidžia daryti išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis yra prasta ir ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ne tik gali, bet ir bus apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas. Su tokiu apeliantės argumentu nėra pagrindo sutikti.

17.       Aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, apeliantui neįrodžius, ieškinio suma negali būti savarankiškas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

19.       Vadinasi, priešingai nei atskirajame skunde tvirtina apeliantas, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, turtinė padėtis ir jam pareikšto reikalavimo dydis, bet to asmens nesąžiningumas ir konkretūs jo atlikti / atliekami veiksmai, nukreipti į turto masės ar jo vertės sumažinimą. Taigi, nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Pažymėtina, kad „Creditinfo“ pateikiama informacija yra bendro pobūdžio duomenys apie atsakovės veiklą ir nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovė savo turtą realizuos arba kitaip suvaržys (apsunkins). Konstatuotina, kad apelianto atskirojo skundo argumentai apie didelę ieškiniu pareikštų reikalavimų sumą ir kartu sunkią atsakovės finansinę padėtį nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui neįrodyta. Apeliantės nesąžiningumo, kaip grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui, nepatvirtina ir apelianto nurodoma aplinkybė dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei vengimo atsiskaityti su apeliante ir kitais asmenimis. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Pažymėtina, kad skolininko neatsiskaitymas su kreditoriumi yra pagrindas kreditoriui kreiptis į teismą, o ne prielaida teismui automatiškai taikyti skolininko turto areštą.

20.       Apeliantas nurodo, kad yra didelė rizika, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė visas savo turimas pinigines lėšas perves iš Lietuvos Respublikos bankuose turimų sąskaitų į užsienio bankuose esančias sąskaitas ir apeliantui galimai palankaus sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar pasidarys nebeįmanomas. Be to, vien naujosios įmonės pavadinimas – UAB „Oxon technologijos“, suponuoja, kad ši įmonė yra skirta Oxon sistemos plėtojimui ir pardavimui, t. y. dabartinės atsakovės įmonės vykdomos veiklos perkėlimui. Su tokiu apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Vien ta aplinkybė, kad UAB Oxon technologijos vienintelis akcininkas ir direktorius yra tas pats asmuo kaip ir atsakovės, nesuponuoja išvados nei dėl ketinimo perkelti verslą, nei dėl lėšų pervedimo, juo labiau tai neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokie juridinių asmenų veiksmai nėra reti ir draudžiami.

21.       Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų apie bent tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiai šaliai, siekiančiai pradinėje šio ginčo nagrinėjimo stadijoje tokių griežtų ribojimų, kaip piniginių lėšų areštas, atsakovei nustatymo, teko įrodinėjimo pareiga konkrečiais duomenimis pagrįsti atsakovės atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti nesąžiningus veiksmus, tikslingai nukreiptus į būsimo teismo sprendimo įvykdymo išvengimą ar vykdymo apsunkinimą (CPK 12, 178 straipsniai). Vien apelianto subjektyvios nuomonės apie atsakovės nesąžiningumą šioje situacijoje nepakanka.

22.       Papildomai pastebėtina, kad nesant vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, šių priemonių taikymas apskritai negalimas, todėl ieškovo argumentai, kad skundžiama nutartimi pritaikytų priemonių taikymas nepažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principų, šiuo atveju plačiau neanalizuotini.

23.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, o atskirojo skundo motyvais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1  dalies 1 punktas).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

        Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėja                   Rasa Gudžiūnienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 180 str. Įrodymų ryšys su byla
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • e2-181-330/2019
  • e2-1339-370/2019
  • e2-676-585/2019
  • e2-611-464/2019
  • e2-995-370/2019
  • e2-215-236/2019
  • e2-90-464/2019
  • e2-673-943/2018
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės