Civilinė byla Nr. e2A-13-640/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04130-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.2.; 2.6.1.5.; 3.3.1.18.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Eglei Čeponienei,
dalyvaujant apelianto atstovei advokatei Irinai Lemežytei,
atsakovei J. K. ir jos atstovui advokatui Giriui Ivoškai,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. patikslintą ieškinį atsakovei J. K. dėl įsiskolinimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės J. K. 3 473 Eur skolą už suteiktas teisines paslaugas pagal 2007 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartį, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. vasario 23 d. ieškovas D. J. su atsakove J. K., J. H. (J. H.) ir M. Z. (M. Z.) sudarė teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovas turėjo suteikti teisines paslaugas siekiant palankaus teismo sprendimo dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. siekti, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą atsakovei J. K., J. H. ir M. Z. būtų atkurtos nuosavybės teisės į jų senelių A. H. (A. H.) ir A. H. iki nacionalizacijos valdytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį suskirstymą (duomenys neskelbtini)). Ieškovas įsipareigojo atstovauti klientų interesams teisme dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijoje. Teisinių paslaugų sutartyje nurodyta, kad klientai įsipareigoja sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas tik tuo atveju, jei bus priimtas palankus teismo sprendimas; teisinių paslaugų kaina – 20 proc. žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės natūra, rinkos vertės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu atnaujino įstatymo nustatytą terminą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. H. ir A. H. iki nacionalizacijos valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. H. žemes, kurias paveldėjo klientai pagal 2016 m. spalio 20 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimus. Atkūrus nuosavybės teises ir 2016 m. rugpjūčio 8 d. įregistravus atsakovės ir kitų klientų vardu nuosavybės teises į tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini), atsakovė už ieškovo suteiktas teisines paslaugas iki šiol neatsiskaitė. Atsižvelgdamas į tai, kad sutarta teisinių paslaugų kaina buvo didelė, ieškovas geranoriškai išskaidė atsakovei tenkančią mokėti paslaugų kainą nuo 2016 m. nustatytos vidutinės trijų žemės sklypų rinkos vertės į tris dalis už kiekvieną sklypą atskirai. Pažymėjo, kad atsakovė įgijo nuosavybės teisę į 0,825 ha dalį žemės sklypo, kurio 2016 m., valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) duomenimis, nustatyta vidutinė rinkos kaina – 52 400 Eur, dėl to pagal sutartį mokėtina teisinių paslaugų kainos dalis sudaro 3 473 Eur, todėl prašė ieškinį tenkinti.
3. Atsakovė J. K. atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškiniu iš dalies. Nurodė, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal 2018 m. atliktą nekilnojamojo turto ataskaitą buvo 28 300 Eur, todėl advokato atlyginimas už suteiktas teisines paslaugas (padedant atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą) turėtų būti 1 876,38 Eur, tačiau šiuo atveju advokatas nepagrįstai reikalauja gerokai didesnio atlyginimo (3 473 Eur), negu šalys buvo susitarusios.
4. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės 54 542,92 Eur atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas, 1 232,28 Eur kompensacines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovė pripažino savo pareigą sumokėti 20 proc. nuo žemės sklypų, kuriuos įgijo su ieškovo pagalba, vertės, tačiau nesutiko su nurodyta žemės sklypų verte, nuo kurios skaičiuojamas honoraras. Atsakovė pripažino, kad tikroji žemės sklypų vertė, nuo kurios turi būti skaičiuojamas honoraras ieškovui, nurodyta uždarosios akcinės bendrovės STIVVF (toliau – UAB STIVVF) turto vertintojo V. K. 2018 m. balandžio 7 d. atlikto minėtų sklypų turto vertinimo ataskaitoje. Taigi, atsižvelgdamas į pačios atsakovės poziciją, ieškovas prašo priteisti 54 542,92 Eur advokato atlyginimą (1 876,38 Eur už žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 36 106,67 Eur už žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 16 559,87 Eur už žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas nurodė, kad jis savo įsipareigojimus įvykdė ir pasiekė sutartą rezultatą. Pabrėžė, kad teisinės paslaugos atsakovei pagal sutartį buvo teikiamos 9-erius metus ir dėl ieškovo suteiktų teisinių paslaugų buvo pasiektas reikalautas rezultatas – atsakovė įgijo itin didelės vertės nekilnojamąjį turtą, todėl atsakovė turi atsiskaityti su ieškovu už suteiktas teisines paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-673-1101/2021 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 8 000 Eur atlyginimą pagal 2007 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartį, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (8 000 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 421,33 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad ginčo šalys 2007 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartimi susitarė dėl sėkmės mokesčio. Ginčo dėl to, ar 2007 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartyje numatytas rezultatas buvo pasiektas, nėra. Atsakovė įgijo nuosavybės teise žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovas už suteiktas teisines paslaugas prašo priteisti iš atsakovės bendrai 54 542,92 Eur dydžio atlygį, jis buvo apskaičiuotas remiantis 2018 m. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (20 proc. nuo atsakovei priklausančių žemės sklypų dalių rinkos vertės).
8. Teismas vertino, kad nors susitarimas dėl sėkmės mokesčio yra sutarties laisvės principo įgyvendinimas, tačiau sėkmės mokestis neturėtų būti neprotingai didelis. Vertinant atlyginimo už teisines paslaugas dydį, reikšmingas suderinamumas su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 50 straipsnio 3 dalyje nustatytais tinkamo atlyginimo už advokato teikiamas paslaugas kriterijais: nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat teismas vertino, kad šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad šalių sudaryta teisinių paslaugų sutartis laikytina vartojimo sutartimi.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas atstovavo atsakovei civilinėje byloje Nr. 2-4042-631/2007 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo Vilniaus miesto trečiosios apylinkės teisme. Vilniaus miesto trečiosios apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4042-631/2007 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovės senelis A. H. bendrosios nuosavybės teise valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (dabar (duomenys neskelbtini)), ir atnaujintas atsakovei terminas paduoti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui). Atsakovės atstovas taip pat dalyvavo minėtoje byloje nagrinėjant prašymus dėl proceso atnaujinimo; atnaujinus procesą, dalyvavo byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; taip pat atstovavo atsakovei administracinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl A. H. turėtos žemės kartografavimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pagal bylos duomenis, ieškovas, atstovaudamas atsakovei, taip pat teikė įvairius prašymus Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir NŽT.
10. Teismas, atsižvelgęs į ieškovo atliktų teisinių paslaugų kiekį ir pobūdį, įvertinęs, kad šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, sutartis sudaryta su advokato padėjėju, į tai, kad tokio dydžio atlygį pasiūlė advokatas, kai atsakovė neturėjo finansinių galimybių sumokėti už teisines paslaugas, iki bus atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, sprendė, kad 54 542,92 Eur dydžio atlyginimas už suteiktas paslaugas pagal 2007 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartį yra neprotingai didelis ir pažeidžia bendruosius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis). Šios išvados nekeičia faktas, kad atsakovė teismo posėdyje sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais, dėl to teismas priteisė ieškovui iš atsakovės bendrai 8 000 Eur atlyginimą.
11. Teismas, spręsdamas dėl 1 232,28 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo, vertino, kad vienas iš atsakovės argumentų, kodėl ji laiku neatsiskaitė su ieškovu, yra tas, kad jai nebuvo tiksliai žinoma mokėjimo už suteiktas paslaugas suma, ieškovo prašoma sumokėti suma nuolat kito. Teismas sprendė, kad šias atsakovės nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina bylos medžiaga. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti 3 473 Eur dydžio atlyginimą už atsakovei priklausančią žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, į bylą pateikė atsakovei 2019 m. spalio 22 d. išrašytą sąskaitą. Atsakovei pateikus atsiliepimą į pradinį ieškinį, ieškovas nurodė kitokį atsakovės mokėtiną atlygį pagal 2007 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pateikęs atsakovei sąskaitas už paslaugas, kuriose būtų nurodytas abiejų šalių suderintas užmokestis už suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, šiuo atveju kompensuojamųjų palūkanų priteisimas, kai pagal bylos duomenis ieškovė nevengė įvykdyti mokėjimo pareigos, neatitiktų šių palūkanų paskirties, todėl šis reikalavimas atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Prašo priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
13.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje teismo dalyje, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai, pažeidė esmines sprendimo priėmimą reglamentuojančias normas.
13.2. Teismas nenurodė teisės normos, kuria remiantis atsisakė priteisti šalių sutartimi sulygtą užmokestį už suteiktas paslaugas, taigi pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 1 dalies normą.
13.3. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, taip pat – Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta advokato teisė susitarti dėl užmokesčio, priklausančio nuo bylos baigties.
13.4. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos analogiškose bylose, kuriose teismai laiko protingu atlygiu gerokai didesnes sumas tiek pinigine, tiek procentine išraiška. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-313/2016 yra išaiškinęs, kad 251 209,85 Eur sėkmės mokestis už trejus metus trukusią vieną bylą nelaikytinas neprotingu. Šiuo atveju teisinės paslaugos buvo teikiamos devynerius metus, nagrinėjant net kelias civilines ir administracines bylas. Pats vartojimo santykių kvalifikavimas savaime nesuteikia pagrindo pakeisti sutarties sąlygas.
13.5. Teismas visiškai nemotyvavo savo išvadų, nors nurodoma teismų praktika, tačiau sprendime nurodytos išvados nepagrindžiamos bylos aplinkybėmis arba įrodymais, priešingai – teismas priėmė sprendimą, priešingą atsakovės pripažintoms aplinkybėms ir ieškinio reikalavimams.
13.6. Teismo padaryta išvada, kad ieškovui už suteiktas paslaugas turėtų būti sumokėta 8 000 Eur, t. y. tik 2,93 proc. nuo pasiekto rezultato, nepagrįstos. Iš skundžiamo sprendimo neaišku, kuo remdamasis teismas nutarė, kad šalių sutartas atlygis yra pernelyg didelis.
13.7. Bylą nagrinėjusi teisėja buvo akivaizdžiai šališka ir neužtikrino greito bei operatyvaus bylos nagrinėjimo, pažeidė pareigą siekti, kad šalys išspręstų ginčą taikiai.
13.8. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė aplinkybių, kodėl nesivadovavo pačios atsakovės pripažinta ieškinio dalimi. Nors ginčo dėl patikslintame ieškinyje nurodytos skolos už suteiktas paslaugas tarp šalių nėra. Atsakovė patvirtino, kad sutinka su pagrindine skola – 54 542,92 Eur; patvirtino, kad jos valia buvo susitarti dėl sėkmės mokesčio ir toks susitarimas atitiko jos valią.
13.9. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, būtų formuojama ydinga teismų praktika, kai asmuo, kreipęsis ir susitaręs dėl teisinių paslaugų teikimo, gavęs paslaugą, galėtų tiesiog vengti atsiskaityti ir laukti, kol bus inicijuota civilinė byla dėl skolos priteisimo, kurioje ši suma bus sumažinta net keletą kartų, t. y. kai sudaromos prielaidos nesąžiningiems asmenims piktnaudžiauti savo teisėmis ir nevykdyti sutartinių įsipareigojimų bei prisiimtų prievolių.
13.10. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui prašomų kompensacinių palūkanų. Pažymi, kad sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, jog atsakovė įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai turto vertintojas nustatys žemės sklypų rinkos vertę. Turto vertinimas atliktas 2018 m. rugsėjo 27 d. Tą pačią dieną ieškovas paprašė atsakovės atsiskaityti, dėl to atsakovė turi būti laikoma pažeidusia prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas nuo 2018 m. gruodžio 29 d. ir nuo šios dienos ieškovas turėjo teisę reikalauti įstatyme numatytų palūkanų. Priešingai, nei nurodė teismas, atsakovei buvo aiški suma, kurią ji turėjo sumokėti: atsakovei buvo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, ir atsakovė patvirtino, kad atlygis turi būti skaičiuojamas nuo vertinimo ataskaitos. Atsakovė neginčijo šios skolos, vadinasi, jai buvo aiški suma už suteiktas paslaugas.
14. Atsakovė J. K. atsiliepime į skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimą nepakeistą.
15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais:
15.1. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą, o teismo sprendimas priimtas atsižvelgus į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintu reglamentavimu ir nenukrypstant nuo aktualios teismų praktikos.
15.2. Teigia, kad atsakovė niekada nepripažino 54 542,92 Eur skolos, o duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme labai jaudinosi, buvo po ligos (2018 m. ištiko smegenų insultas) ir reabilitacijos. Teigia, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškovu, kadangi tarp jų kilo ginčas dėl honoraro dydžio. Atsakovės manymu, ieškovas, žinodamas, kad bylos dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nesudėtingos, nereikalauja daug darbo, pasiūlė sudaryti tokio turinio teisinių paslaugų sutartį ir pareikalavo į sutartį įrašyti honorarą. Ieškovas sutarties sudarymo metu neteikė atsakovei objektyvios informacijos, o atsakovė, neturėdama pasirinkimo, spaudžiama ieškovo ir kitų pretendentų į žemės atkūrimą, buvo priversta sutikti su tokiomis sąlygomis.
15.3. Atsakovės manymu, nors atsakovės prašymai teismuose buvo patenkinti, nustatytas honoraras yra neprotingo dydžio. Bendrai ieškovas iš visų klientų reikalavo sumokėti net 356 061 Eur dydžio sėkmės honorarą. Tokio dydžio honoraras pažeidžia bendruosius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
15.4. Pats ieškovas neturėjo pakankamai reikalingos kvalifikacijos prisiimtiems įsipareigojimams pagal teisinių paslaugų sutartį teikti, dėl to teisines paslaugas teikė ir advokatas P. B., todėl tokia sutartis turėtų būti vertinama kaip tarpininkavimo sutartis. Atsakovė pareiškia, kad ji mokėjo tiek ieškovui, tiek advokatui P. B. grynaisiais ir kad advokatai neišrašydavo jokių sąskaitų. Atsakovė buvo sumokėjusi 10 000 Lt, taip pat mokėjo žyminį mokestį, dėl to ieškovas elgiasi nesąžiningai ir iš esmės reikalauja dvigubai sumokėti už suteiktas paslaugas.
15.5. Teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisingai sumažino honorarą iki 8 000 Eur. Teismas sumažino honorarą iki protingos sumos ir nurodė, kad tokia suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
15.6. Nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti kompensacines palūkanas. Pažymi, kad apeliantas sąskaitas už teisines paslaugas išrašė tik 2019 m. spalio 22 d. Sąskaitos atsakovei buvo išsiųstos 2019 m. spalio 31 d. 2020 m. vasario 11 d. ieškovas pateikė ieškinį, jį 2020 m. gegužės 12 d. patikslino, dėl to tokie chaotiški ieškovo veiksmai diskredituoja jo pateikto ieškinio reikalavimą dėl palūkanų.
15.7. Nesutinka su ieškovo argumentais dėl šališko teismo, nes, tik priėmęs ieškovui nenaudingą sprendimą, teismas ieškovui tapo šališkas. Toks argumentas turi būti vertinamas kritiškai ir negali būti apeliacinio skundo argumentas, kadangi neatitinka profesionalumo reikalavimų, būtinų profesionaliam teisininkui – advokatui. Taip pat nepagrįsti argumentai dėl vilkinimo, kadangi teismas išnagrinėjo bylą per beveik 11 mėnesių ir nepaisydamas to, kad bylos eigoje ieškovas pats keitė ieškinio dalyką, o šalyje įvestas karantinas.
15.8. Pažymi, kad kiti klientai, J. H. ir M. Z., už ieškovo ir advokato P. B. paslaugas atsilygino jiems perleisdami nuosavybėn dalį savo žemės sklypo ir tai įformindami apsimestine pirkimo–pardavimo sutartimi. Taip pat advokatai, kaip PVM mokėtojai, turėjo išrašyti už teisines paslaugas ne sąskaitas, o PVM sąskaitas faktūras, tačiau tokių duomenų byloje nėra, dėl to, atsakovės manymu, ieškovas vengia prievolės sumokėti valstybei mokesčius. Tokie veiksmai rodo ieškovo ir advokato P. B. nesąžiningumą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo (toliau – skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. kovo 30 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimą: patikslintą ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovės 54 542,92 Eur atlyginimą pagal 2007 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartį, 1232,28 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 55 775,20 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3009,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
19. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 30 d. nutartį ir perdavė bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, iš esmės neatliko nesąžiningų sutarties sąlygų kontrolės, t. y. neatliko sutarties sąlygų vertinimo nesąžiningumo aspektu. Taip buvo pažeista CK 6.2284 straipsnio norma, įpareigojanti bylą nagrinėjantį teismą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Taip pat savo 2022 m. balandžio 27 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, jog vertindamas ginčo teisinių paslaugų sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės apsiribojo šalių (taigi ir atsakovės) patvirtinimu, kad sutarties sąlygos yra aiškios, ir konstatavo, kad nesąžiningų sąlygų nenustatyta, tačiau nesąžiningų sąlygų kontrolės iš esmės neatliko. Kasacinis teismas pažymėjo, jog turto vertinimas, jo objektyvumas ir skaidrumas nagrinėjamoje byloje turi esminę reikšmę, nes nuo turto, į kurį atsakovei atkurtos nuosavybės teisės, vertės priklauso atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškovu už jai suteiktas teisines paslaugas dydis. Taip pat kasacinis teismas nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas sąžiningumo aspektu iš esmės nevertino ir ginčo sutarties sąlygos, nustačiusios sėkmės mokesčio dydį – teisinių paslaugų apmokėjimo dydį, priklausantį nuo bylos baigties, jo atitikties sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.
20. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro šalių sudarytos teisinių paslaugų sutarties sąlygų vertinimas nesąžiningumo aspektu (nesąžiningų sąlygų kontrolė).
21. Apelianto atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nėra pagrindo šalių sutarties sąlygų vertinti kaip nesąžiningų, nes būtent atsakovė siūlė susitarti dėl sėkmės mokesčio ir sutiko su tokiu jo apskaičiavimu. Atsakovė turėjo galimybę pasirinkti bet kokį kitą atstovą, tačiau norėjo sudaryti sutartį būtent su ieškovu. Apelianto atstovė taip pat nurodė, jog nors sąlygą dėl turto vertintojo parinkimo pasiūlė ieškovas, tačiau tokią sąlygą vertinti kaip nesąžiningą nėra pagrindo, nes tuo atveju, jei nebūtų nurodyta, jog būtent ieškovas parenka vertintoją, atsakovė galėtų vengti iš viso atlikti turto vertinimą ir tada nebūtų galimybės apskaičiuoti ieškovo suteiktų paslaugų kainos. Be to, vertinant ilgą teisinių paslaugų sutarties vykdymo laiką, nustatytas paslaugų mokestis nėra per didelis ar nesąžiningas.
22. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas pasiūlė visas sutarties sąlygas, o ji nesuprasdama jų pasirašė sutartį. Nurodė, jog iš esmės nuosavybės teisių atkūrimo procese visus reikalingus veiksmus atliko pati ir ieškovo indėlis buvo labai menkas. Nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovui mokėtina suma. Nurodė, jog šiai dienai turtas, į kurį jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra parduotas už panašią ar net didesnę sumą, nei buvo įvertinta pagal vertinimo išvadą, kuri yra byloje. Atsakovės atstovas nurodė, jog šalių sutarties sąlygos dėl sėkmės mokesčio dydžio ir jo apskaičiavimo tvarkos turi būti pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis, nes ši sąlyga yra neaiški ir netinkamai suformuluota. Be to, sutarties sąlyga, jog turto vertintoją parenka ieškovas yra nesąžininga, nes būtent nuo vertinimo priklauso paslaugų kainos nustatymas ir tai ieškovas gali padaryti vienašališkai.
Byloje nustatytos aplinkybės
23. 2007 m. vasario 23 d. ieškovas D. J. (kaip advokato padėjėjas), atsakovė J. K., J. Z., J. H. ir M. Z. sudarė teisinių paslaugų sutartį. Sutartimi ieškovas įsipareigojo atstovauti klientų interesams teisme dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijoje atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus (toliau – sutartis, teisinių paslaugų sutartis). Preambulėje nurodyta, kad buvo siekiama, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, atkurti klientams nuosavybės teises į jų senelių A. H. ir A. H. iki nacionalizacijos valdytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad klientai įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas sutarties 2.2 punkte nurodytą kainą tik tuo atveju, jeigu bus priimtas palankus teismo sprendimas byloje dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
24. Kasacinis teismas nagrinėdamas bylą jau pasisakė, jog šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis bei advokato padėjėjas turi teisę sudaryti su klientu teisinių paslaugų sutartį, nurodytą Advokatūros įstatymo 48 straipsnyje, kurioje nustatomos ir teisinių paslaugų apmokėjimo sąlygos, įskaitant apmokėjimo dydį, jo nustatymo būdą, susitarimą dėl sėkmės mokesčio (susitarimą, pagal kurį užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties), kaip tai įtvirtinta Advokatūros įstatymo 50 straipsnyje. Todėl šiuo klausimu kolegija nepasisako. Tačiau nurodė, jog turi būti vertinama, ar šalių susitarimas dėl sėkmės mokesčio dydžio – teisinių paslaugų apmokėjimo dydžio, priklausančio nuo bylos baigties, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Taip pat sąžiningumo aspektu turi būti vertinama ir sutarties sąlyga dėl turto vertintojo parinkimo.
25. Šalių sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų kaina yra 20 procentų nuo žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės natūra, rinkos vertės.
26. Sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų, į kuriuos klientams bus atkurtos nuosavybės teisės, rinkos vertę nustatys nepriklausomas turto vertintojas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo apskrities viršininko sprendimo atkurti nuosavybės teises klientams į pretenduojamą žemės sklypą. Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad klientai įsipareigoja už suteiktas teisines paslaugas advokato padėjėjui sumokėti sutarties 2.2 punkte nurodytą kainą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai nepriklausomas turto vertintojas nustatys žemės sklypų rinkos vertę sutarties 2.3 ir 2.4 punktuose numatyta tvarka. Sutarties 2.4 punkte numatyta sąlyga, nepriklausomą turto vertintoją parinks ir jo paslaugas sumokės ieškovas.
27. Kaip jau minėta, 2007 m. vasario 23 d. sudarytas susitarimas tarp ieškovo advokato padėjėjo D. J. ir advokato P. B., kuriuo advokatas P. B. įsipareigojo prireikus rengti procesinius dokumentus bei atstovauti teisme ir kitose institucijose advokato padėjėjo D. J. klientams (tarp jų – atsakovei J. K.), o ieškovas, gavęs apmokėjimą iš klientų už atliktų darbų rezultatą, atsiskaitys su advokatu pagal atskirą susitarimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2007 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartyje numatytas rezultatas buvo pasiektas, t. y. atsakovė įgijo (buvo atkurta) nuosavybės teisę į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2018 m. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, kurią parengė UAB STIVVF (Specializuota turto ir verslo vertinimo firma), nustatyta šio nekilnojamojo turto (minėtų žemės sklypų) rinkos vertė (turto vertinimą atliko vertintojas V. K.). Vadovaudamasis šia rinkos verte, ieškovas apskaičiavo bendrą 54 542,92 Eur dydžio atlygį už suteiktas teisines paslaugas (20 proc. nuo atsakovei priklausančių žemės sklypų dalių rinkos vertės, bendra nustatyta žemės sklypų vertė – 878 300 Eur). 2019 m. spalio 24 d. ieškovas siuntė atsakovei elektroniniu paštu pretenziją dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, kartu pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas Nr. 59-2019 ir Nr. 60-2019, 2019 m. spalio 31 d. ieškovas pateikė atsakovei apmokėti dar vieną sąskaitą Nr. 58-2019 (suma – 3 473 Eur).
28. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog pagal šalių sudarytą teisinių paslaugų sutartį paslaugos buvo teikiamos ir sutartis tinkamai vykdoma iš ieškovo pusės. Tai patvirtina byloje pateikti duomenys: Vilniaus miesto trečiosios apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4042-631/2007, iš kurio matyti, kad ieškovas D. J. atstovavo atsakovei šioje byloje dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas tenkino atsakovės pareiškimą; ieškovo, atstovaujant atsakovei, rengtas 2009 m. balandžio 30 d. prašymas dėl kartografinių planų patvirtinimo ir prašymo pateikimo Vilniaus apskrities viršininkui; 2009 m. birželio 29 d. prašymas dėl potvarkio panaikinimo Vilniaus apskrities viršininko administracijai; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-560-331/2010, iš kurio matyti, kad ieškovas D. J. atstovavo atsakovei šioje byloje pagal pareiškėjų J. K. ir J. H. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, teismas patenkino skundą; 2013 m. liepos 9 d. ieškovo D. J. rengtas prašymas NŽT dėl teismo sprendimo vykdymo ir teisinės registracijos panaikinimo; Vilniaus miesto trečiosios apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2172-590/2010, iš kurios matyti, kad ieškovas D. J. atstovavo atsakovei šioje byloje dėl kitų asmenų pateikto prašymo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-4042-631/2007 procesą, prašymas buvo atmestas; Vilniaus miesto trečiosios apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-693-590/2011, iš kurio matyti, kad ieškovas D. J. atstovavo atsakovei šioje atnaujintoje byloje dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas panaikino Vilniaus miesto trečiosios apylinkės teismo 1999 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, atmetė prašymą dėl Vilniaus miesto trečiosios apylinkės teismo sprendimo panaikinimo; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1897-611/2011, kuria Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis palikta nepakeista; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-390-881/2012; 2013 m. balandžio 4 d. ieškovo D. J. rengtas prašymas NŽT dėl žemės (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), kartografijos; 2015 m. kovo 6 d. advokato P. B. rengtas prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui dėl kadastrinių matavimų bylų pateikimo ir įsakymo parengimo.
29. Be to, byloje yra pateiktas 2020 m. gruodžio 10 d. susitarimas tarp ieškovo ir atsakovės, kuriame šalys patvirtino, kad, ieškovui gavus iš atsakovės 59 000 Eur (54 542,92 Eur pagal sąskaitą, 2 457,08 Eur – palūkanos ir 2 000 Eur – advokato išlaidos), bus laikoma, kad atsakovė atsiskaitė pagal 2007 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 5-2007 už atkurtus nuosavybės teise tris žemės sklypus (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad pinigai bus pervesti tokiomis dalimis: 57 000 Eur susitarimo pasirašymo dieną ir 2 000 Eur per metus, t. y. iki 2020 m. gruodžio 10 d. Tokiu būdu matyti, jog atsakovė buvo pripažinusi tiek savo prievolę pagal sutartį, tiek jos dydį. Tačiau nepaisant minėtų veiksmų, atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nurodė, jog nors ir pasirašė susitarimą, tačiau su juo nesutiko.
Dėl teisinių paslaugų sutarties sąlygų vertinimo nesąžiningumo aspektu (nesąžiningų sąlygų kontrolės)
30. Atsakovė nurodo, jog susitarimas dėl sėkmės mokesčio dydžio yra nesąžiningas, nes šis susitarimas dėl mokesčio dydžio yra neaiškiai suformuluotas ir sudarant sutartį nebuvo realios galimybės jį numatyti.
31. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodęs, kad 54 542,92 Eur dydžio atlyginimas už suteiktas teisines paslaugas pagal šalių teisinių paslaugų sutartį yra neprotingai didelis ir pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, ir priteisęs 8 000 Eur atlyginimo, nepateikė ir nenurodė jokių motyvų, kodėl būtent toks atlygis (kuris beveik 7 kartus mažesnis nei susitartas, nenuginčytas ir atitiko šalių sutarties valią) turėtų būti laikomas teisingu ir protingu.
32. CK 6.2284 straipsnis nustato nesąžiningomis laikomų vartojimo sutarčių sąlygas. Minėtame straipsnyje nurodyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taip pat yra pateikiamas sąrašas sąlygų, kurioms esant preziumuojamas sutarties sąlygos nesąžiningumas, t. y. kai vartotojas įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
33. Sutarties laisvės principas leidžia susitarti dėl sėkmės mokesčio su advokatu sudaroma teisinių paslaugų sutartimi. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Advokato ir kliento fiduciariniai santykiai nulemia tai, kad advokato honoraras yra profesinės etikos klausimas. Susitarimams dėl advokato užmokesčio, kai šio užmokesčio dydis priklauso nuo bylos baigties (rezultato pasiekimo), keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir kitiems susitarimams dėl teisinės pagalbos, kai advokato atlygis apskaičiuojamas kitais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013). Viena vertus, susitarimas dėl sėkmės mokesčio yra sutarties laisvės principo įgyvendinimas, kita vertus, sėkmės mokestis neturėtų būti neprotingai didelis. Vertinant atlyginimo už teisines paslaugas dydį, reikšmingas suderinamumas pagal Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus tinkamo atlyginimo už advokato teikiamas paslaugas kriterijus: nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kai kyla šalių ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo vertybinius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016). Suteikęs teisinių paslaugų sutartyje sulygtas teisines paslaugas advokatas negali likti be teisingo atlyginimo, kurį apskaičiuojant reikšminga nustatyti, kiek konkrečias teisines paslaugas įsivertino šalys sutartyje ir kokia apimtimi tos paslaugos buvo suteiktos. Kai šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio už sėkmingą bylos rezultatą, nustatytina, ar buvo pasiektas rezultatas, kurio siekti šalys susitarė teisinių paslaugų sutartyje. Sprendžiant ginčą dėl to, ar teisinių paslaugų sutartyje sulygtą rezultatą pasiekė advokatas ir ar dėl to klientui atsirado prievolė mokėti sėkmės mokestį, esminę reikšmę turi sutarties sąlygų aiškinimas ir vertinimas, ar pasiektas rezultatas atitiko pagrįstus šalių lūkesčius pagal sutartyje apibrėžtą siekiamą tikslą.
34. Teisinių paslaugų sutartimi (1.1 punktas) ieškovas įsipareigojo atstovauti klientų (tame tarpe ir atsakovės) interesams teisme byloje dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei Vilniaus apskrities viršininko administracijoje atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus (preambulėje nurodyta – žemės sklypai (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, jog šalių sutarties tikslas nurodytas preambulėje kaip siekis remiantis Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, atkurti klientams nuosavybės teises į jų senelių A. H. ir A. H. iki nacionalizacijos valdytus minėtus žemės sklypus. Sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad klientai įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas sutarties 2.2 punkte nurodytą kainą tik tuo atveju, jeigu bus priimtas palankus teismo sprendimas byloje dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Be to, sutarties 1.3 punkte nurodyta palankaus teismo sprendimo sąvoka – teismas atnaujins terminą ir nustatys juridinę reikšmę turintį faktą, kurio pagrindu klientai galės pretenduoti į sutarties preambulėje nurodytą žemės sklypą. Sutarties 2.1 punktas nustatė, jog sutarties objektas yra paslaugų, nurodytų sutarties 1.1 punktas teikimas, t. y. sutartimi buvo susitarta ne tik atstovauti klientus teisme byloje dėl termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto, bet ir Vilniaus apskrities viršininko administracijoje atkuriant nuosavybės teises į sutartyje nurodytus žemės sklypus. Tokiu būdu visiškai tinkamas sutarties prievolių įvykdymas galėjo būti laikomas tik tada, kai pasiektas galutinis joje numatytas tikslas – nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimas.
35. Kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai, jog sutarties sąlyga, kad teisinių paslaugų kaina yra 20 procentų nuo žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės natūra, rinkos vertės, yra neaiški ir sudarant sutartį nebuvo realios galimybės su ja susipažinti, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
36. Sutartyje aiškinant jos sąlygų visetą, yra aiškiai įvardintas sutarties tikslas – nuosavybės teisių į nurodytus žemės sklypus atkūrimas. Ieškovas įsipareigojo atstovauti klientus ne tik byloje dėl termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bet ir Vilniaus apskrities viršininko administracijoje atkuriant nuosavybės teises į sutartyje nurodytus žemės sklypus. Tokiu būdu iš sutarties turinio yra aišku, jog pati sutartis laikoma įvykdyta tik tuomet, kai bus atkurtos nuosavybės teisės klientams į žemės sklypus. Tokiu būdu nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ji ketino sudaryti sutartį tik dėl jos atstovavimo teisme dėl termino atnaujinimo ir jai buvo neaiškus paslaugų kainos nustatymas. Be to, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog būtent pagal šalių sudarytą teisinių paslaugų sutartį, atsakovę ieškovas atstovavo ir teikiant prašymus valstybinėse institucijose dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taip pat ieškovas nurodė, jog atsakovės iniciatyva buvo susitarta dėl sėkmės mokesčio, nes nepasiekus sutartyje nurodyto tikslo ieškovas neturėtų teisės į atlyginimą ir atsakovei nekiltų pareiga sumokėti už ieškovo darbą. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, jog ji neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškovu už teisines paslaugas, sutiko dėl sutarties sąlygos sėkmės mokesčio, t. y. atsiskaityti su advokatu (advokato padėjėju) tik tuo atveju, jeigu bus pasiektas rezultatas, ir sumokėti jam 20 procentų nuo žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės natūra, rinkos vertės, ir tik vėliau pakeitė savo poziciją. Ieškovas prisiėmė riziką, kad, nepasiekus teigiamo rezultato, jis gali likti apskritai be atlygio už suteiktas teisines paslaugas. Nors atsakovė teismo posėdžio metu jau teigė, jog ieškovui buvo mokama už paslaugas sutarties vykdymo metu, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą ji nepateikė, todėl tokie jos teiginiai vertinami kritiškai. Tokiu būdu sėkmės mokesčio nustatymas nagrinėjamu atveju vertinamas kaip atsakovei palanki ir naudinga sąlyga, nes sumokėti už paslaugas jai prievolė kyla tik tuo atveju jei pasiekiamas galutinis rezultatas, t. y. nuosavybės teisių atkūrimas, o ne vien tik teismo sprendimo, kuriuo atnaujinimas terminas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, priėmimas. Tokiu būdu konstatuotina, jog mokesčio už teisnių paslaugų suteikimą apskaičiavimas ir susiejimas su žemės sklypų, į kuriuos turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, buvo šalių aiškiai sutarta ir aptarta sąlyga. Taip pat šalims susitarus dėl sutarties tikslo – nuosavybės į konkrečius žemės sklypus atkūrimo, atsakovei turėjo būti aišku ir žinoma, kokia bus galimai gautinų žemės sklypų vertė.
37. Vertinant ar šiuo konkrečiu atveju nustatytas sėkmės mokesčio dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo vertybinius kriterijus, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teisinių paslaugų teikimo sutartis buvo vykdoma gana ilgą laiką, t. y. nuo jos sudarymo iki sutartyje numatyto tikslo pasiekimo, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo, praėjo beveik devyneri metai (sutartis sudaryta 2007 m. vasario 23 d., o nuosavybės teisės atsakovei atkurtos 2016 m. gegužės 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimais). Atsakovė dėl paslaugų kokybės pretenzijų nereiškė. Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas iš esmės reikšmingų veiksmų atkūrimo procese neatliko, o viską ji padarė pati, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas atstovavo klientus pagal sutartį, taip pat ir atsakovę, ne tik teisme, nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, bet ir valstybinėse institucijose (Vilniaus apskrities viršininko administracijoje, Vilniaus miesto savivaldybėje), teikiant dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Ieškovas (kartu su advokatu P. B.) teikė atsakovei įvairias teisines paslaugas ir atliko daugybę teisinių veiksmų, atstovavo atsakovei tiek civilinėse, tiek administracinėse bylose, tiek valstybinėse institucijose. Pačios bylos, kuriose ieškovas teikė paslaugas, buvo sudėtingos, nes į šiuos žemės sklypus pretendavo ir kiti asmenys, vyko ne vienas bandymas atnaujinti procesą, taip pat buvo ginčų su valstybinėmis institucijomis dėl institucijų priimtų sprendimų teisėtumo ar neveikimo, o ieškovas (kartu su advokatu P. B.) pasiekė teigiamus rezultatus. Šioms teisinėms paslaugoms suteikti reikėjo specialių žinių, specializuotis nagrinėjant nuosavybės teisių į nacionalizuotą žemę atkūrimo bylas. Įvertintina tai, jog tiek bylinėjimasis teisme, tiek nuosavybės teisių atkūrimo procesas užtruko ir atitinkamai ieškovas turėjo įdėti daugiau darbo ir pastangų atstovaujant atsakovę, dėl kurių atsakovė gavo naudą – finansinės padėties žymų pagerėjimą dėl ieškovo suteiktų teisinių paslaugų. Atsakovei buvo atkurta nuosavybė į turtą, kurio vertė 878300 Eur. Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, jog pati atsakovė nebuvo nurodžiusi kitokio mokėtino dydžio už suteiktas paslaugas ieškovui. Todėl kolegija nurodo, jog įvertinus teiktų pagal sutartį teisinių paslaugų apimtį, jų teikimo laiką, bei į tai, jog šalių susitartas rezultatas buvo pasiektas, šalių susitartas sėkmės mokesčio dydis nėra neprotingai didelis ar nesąžiningas. Vien tai, jog 54 542,92 Eur atlygio suma gali būti didelė suma fiziniam asmeniui, savaime nesudaro pagrindo jos laikyti neprotinga ar neteisinga.
38. Kasacinis teismas taip pat nurodė, jog sąžiningumo aspektu turi būti įvertinta sutarties 2.4 punkte numatyta sąlyga, numatanti, jog nepriklausomą turto vertintoją parinks ir jo paslaugas sumokės ieškovas.
39. Šalių sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų kaina yra 20 procentų nuo žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės natūra, rinkos vertės. Sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų, į kuriuos klientams bus atkurtos nuosavybės teisės, rinkos vertę nustatys nepriklausomas turto vertintojas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo apskrities viršininko sprendimo atkurti nuosavybės teises klientams į pretenduojamą žemės sklypą. Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad klientai įsipareigoja už suteiktas teisines paslaugas advokato padėjėjui sumokėti sutarties 2.2 punkte nurodytą kainą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai nepriklausomas turto vertintojas nustatys žemės sklypų rinkos vertę sutarties 2.3 ir 2.4 punktuose numatyta tvarka. Sutarties 2.4 punkte numatyta sąlyga, nepriklausomą turto vertintoją parinks ir jo paslaugas sumokės ieškovas.
40. Kasacinis teismas pažymėjo, jog turto vertinimas, jo objektyvumas ir skaidrumas nagrinėjamoje byloje turi esminę reikšmę, nes nuo turto, į kurį atsakovei atkurtos nuosavybės teisės, vertės priklauso atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškovu už jai suteiktas teisines paslaugas dydis. Atsakovė nurodė, jog sąlyga, numatanti, kad turto vertintoją parinks vienašališkai ieškovas, yra nesąžininga ir turi būti pripažinta negaliojančia.
41. CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 12 punktas numato, jog nesąžiningomis taip pat laikomos sąlygos, kuomet verslininkui suteikiama teisė prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisė vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją.
42. Kolegija nurodo, jog tokios sąlygos sutartyje nurodymas iš esmės suponuoja galimybę ieškovui piktnaudžiauti, tačiau konkrečiu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamu ginčo atveju ši sąlyga negali būti laikoma nesąžininga. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, turto vertinimą atliko nepriklausomas turto vertintojas. Apie patį vertinimą ir turto vertintoją klientams ir pačiai atsakovei buvo žinoma. Apeliantas į bylą pateikė 2018 m. balandžio 3 d. turto vertinimo sutartį, kuri buvo sudaryta tarp UAB STIVVF (Specializuota turto ir verslo vertinimo firma) ir J. H. (t. y. vieno iš klientų ir atsakovės brolio) dėl žemės sklypų, į kuriuos atsakovei buvo atkurtos nuosavybės, turto vertinimo. Apelianto teigimu, būtent pagal šią sutartį buvo atliktas ir į bylą pateiktas 2018 metų žemės sklypų vertinimas. Nors atsakovė nesutiko ir nurodė, jog ši sutartis buvo sudaryta dėl visai kito vertinimo, teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus. Vertinant pateiktą turto vertės išvadą ir turto vertinimo sutartį yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog turto vertinimas, kuris pateiktas byloje, yra atliktas būtent pagal šią sutartį. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju turtas buvo įvertintas ne vienašališkai ieškovui pasirinkus turto vertintoją ir atsakovei nežinant, o būtent pačių klientų (tame tarpe ir atsakovės) užsakymu ir su atsakovės žinia. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje atsakovė neginčijo paties turto vertės nustatymo ir su turto verte sutiko bei įrodymų dėl kitokios turto vertės į bylą nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje pateikto nekilnojamo turto registro duomenų matyti, jog žemės sklypų, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės, vertė buvo nurodyta didesnė nei įvertinta turto vertinimo išvadoje, o ir pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog turtą pardavė didesne kaina nei buvo nurodyta turto vertintojo. Tokiu būdu konstatuoti sutarties sąlygos dėl turto vertintojo parinkimo nesąžiningumo šiuo atveju nėra pagrindo. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, jog pozicijos, kad šalys susitarė, jog atkurtų žemės sklypų rinkos vertę nustatys nepriklausomas turto vertintojas, atsakovė laikėsi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir patvirtino, jog sutinka su ieškovo reikalavimais atsiskaityti už teisines paslaugas pagal 2018 m. vertinimo ataskaitą. Tai atsakovė patvirtino ir šalių 2020 m. gruodžio 10 d. rašytiniame susitarime, kurio pirmosios instancijos teismas nevertino. Atsakovė šiame rašytiniame susitarime patvirtino, kad už jos naudai atkurtus nuosavybės teise tris žemės sklypus turi atsiskaityti su ieškovu pagal šalių teisinių paslaugų sutartį (54 542,92 Eur pagal sąskaitą, 2 457,08 Eur palūkanos, procesinės palūkanos ir 2 000 Eur advokato išlaidos), šalys susitarė, kada pinigai turėtų būti pervesti. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pakeitė savo poziciją, toks pozicijos pakeitimas laikytinas jos gynybine pozicija teisme ir vertintinas kaip sąlygotas išimtinai pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio, kuriuo teismas, nors atsakovė ir sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais, sumažino priteistiną sumą.
43. Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija konstatuoja, jog atlikus šalių sudarytos teisinių paslaugų sutarties sąlygų kontrolę nesąžiningumo aspektu, nesąžiningų sąlygų nėra nustatyta. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir vertino šalių sudarytą sutartį bei įrodymus byloje ir padarė neteisingą išvadą dėl mokesčio už suteiktas paslaugas priteisimo. Todėl apeliacinio skundo dalis tenkinama ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovui iš atsakovės 54 542,92 Eur skolą už suteiktas teisines paslaugas.
Dėl palūkanų priteisimo
44. Ieškovas prašė patikslintu ieškiniu taip pat priteisti 1 232,28 Eur kompensacines palūkanas, apskaičiuotas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį nuo pradelstų apmokėti sąskaitų, t. y. 1) 49,09 Eur palūkanų už neapmokėtą sąskaitą Nr. 58-2019, apskaičiuotų nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. gegužės 12 d.; 2) 811,16 Eur palūkanų už neapmokėtą sąskaitą Nr. 59-2019, apskaičiuotų nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 8 d.; 3) 372,03 Eur palūkanų už neapmokėtą sąskaitą Nr. 60-2019, apskaičiuotų nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė kompensacinių palūkanų, nurodydamas, kad atsakovei ilgą laiką nebuvo tiksliai žinoma mokėjimo suma ir byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų pateikęs atsakovei sąskaitas už paslaugas, kuriose būtų nurodytas abiejų šalių suderintas užmokestis. Kadangi atsakovė nevengė įvykdyti mokėjimo pareigos, reikalavimas atmestas.
45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 straipsnis) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).
46. Kompensuojamosios palūkanos reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pvz., CK 6.415, 6.446 straipsniai). Kompensuojamoji palūkanų funkcija atsiranda skolininkui pažeidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kompensuojamųjų palūkanų specifika lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas faktiškai nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
47. Nagrinėjamu atveju šalių sutarties 3.2 punkte buvo nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja už suteiktas teisines paslaugas ieškovui sumokėti 2.2 punkte nurodytą sumą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai nepriklausomas turto vertintojas nustatys žemės sklypo (sklypų) rinkos vertę 2.3 ir 2.4 punktuose numatyta tvarka. Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo šią sumą pervesti ieškovui į nurodytą sąskaitą banke. Turto vertinimas šiuo atveju atliktas 2018 m. rugsėjo 27 d. Teismo posėdyje, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė patvirtino, kad turto vertinimas jai buvo atsiųstas 2018 m. rugsėjo 27 d. ir pirmą kartą buvo prašoma atsiskaityti. Taigi atsakovė, kaip rūpestinga sutartinių santykių dalyvė, pagal sutarties sąlygas žinojo, kokio dydžio sėkmės mokestį ji turi mokėti, ir turėjo atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas per 3 mėnesius nuo turto vertintojo išvados apie nustatytą žemės sklypų vertę, t. y. iki 2018 m. gruodžio 29 d. pervesti atlygį, apskaičiuotą nuo žemės sklypų rinkos vertės, į ieškovo banko sąskaitą. Iki minėtos dienos atsakovei neatsiskaičius, ieškovas turėjo teisę reikalauti įstatyme numatytų kompensacinių palūkanų, o atsakovė laikytina šalimi, pažeidusia sutarties sąlygas. Ieškovei papildomai buvo pateiktos sąskaitos (sąskaitų išrašymas sutartyje nebuvo numatytas), kuriose nurodytos ieškovo banko sąskaitos ir mokėtinos sumos, šios sąskaitos atsakovei įteiktos 2019 m. spalio 24 d. elektroniniu paštu. Vienoje sąskaitoje (2019 m. spalio 22 d. Nr. 58-2019) buvo nurodyta didesnė suma (3 473 Eur), kuri bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patikslinta (1 876,38 Eur), tačiau kompensacinės palūkanos ieškinyje apskaičiuotos nuo patikslintos sumos (1 876,38 Eur), kuri pripažinta apskaičiuota teisingai pagal susidariusį atsakovės įsiskolinimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ši skundžiama teismo sprendimo dalis keistina, t. y. iš atsakovės ieškovui priteistina 1 232,28 Eur kompensacinių palūkanų dėl netinkamo sutarties vykdymo.
48. Atsižvelgiant į pakeistą sprendimo dalį, pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bendrą priteistą sumą padidinant iki 55 775,20 Eur (1 232,28+54 542,92).
49. Dėl kitų apeliacinio skundo ar atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas savo nuomonės nepareiškia, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
Dėl bylos procesinės baigties
50. Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir aiškino šalių sutarties sąlygas bei įrodymus byloje bei priteisdamas ieškovui atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas nepagrįstai ir nemotyvuotai jas sumažino bei netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias palūkanų priteisimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas padidinant ieškovui priteistinas sumas, t. y. tenkinant ieškinį visiškai, atitinkamai keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
52. Nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinis skundas patenkintas, ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti 100 proc. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, sudarė žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 1 255 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1 754,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Ginčo dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio nėra (tokį ieškovo pagrįstų bylinėjimosi išlaidų dydį nustatė ir pirmosios instancijos teismas), tačiau, pagal CPK normas, atliekamas šių bylinėjimosi išlaidų perskirstymas pagal pakeistas patenkinto ieškinio dalis. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 100 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų, ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos 3 009,05 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
53. Bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 942 Eur žyminio mokesčio išlaidų, susijusių su apeliaciniu skundu, ir 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokatės teisine pagalba. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (942 Eur) už faktiškai sumokėtą žyminį mokestį laikytinos pagrįstos, dėl to priteistinos.
54. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo advokatės pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) punktuose nustatyto dydžio. Rekomendacijų 2 punkte išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Atsižvelgdama į tai, kad byla nėra didelė, apeliacinėje instancijoje nėra keliama kompleksinių teisės klausimų, sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kliento advokatui mokėtiną sėkmės mokestį, aiškinimo ir taikymo, dėl sėkmės mokesčio Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra išnagrinėta bylų, praktika jose suformuota, šis teisės klausimas nėra naujas, o ieškovas pats yra advokatas (ilgą laiką buvo advokato padėjėjas), pats atstovavo atsakovei, taip pat advokatė, kuri rengė apeliacinį skundą, dalyvavo bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, teikė byloje tokią pačią teisinę poziciją pagrindžiančius procesinius dokumentus, taip pat į tai, kad, pateikiant sąskaitą už advokatės paslaugas surašant apeliacinį skundą ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, nepridėta advokatės teiktų teisinių paslaugų išklotinė, kuri galėtų pagrįsti advokatės darbo laiko sąnaudas, kolegija sprendžia, kad pakankama bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas atlyginimo, patirtų apeliacinėje instancijoje, ieškovui iš atsakovės suma yra 400 Eur. Bendrai ieškovui priteistina iš atsakovės 1 342 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
55. Bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme bei bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme apeliantas nepateikė įrodymų, jog patyrė bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Ieškovo D. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:
„Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 542,92 Eur (penkiasdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 92 ct) atlyginimą pagal 2007 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartį, 1 232,28 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt du eurus ir 28 ct) kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (55 775,20 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 009,05 Eur (tris tūkstančius devynis eurus ir 5 ct) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 342 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė