Civilinė byla Nr. e2-11224-996/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06314-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,
sekretoriaujant Onai Virmauskienei,
dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinės sąjungos atstovui advokatui Mantui Mikalopui,
atsakovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties atstovams advokatui Arnui Paliukėnui, GMPS vadovui Zdislavui Skvarciany,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinės sąjungos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos stočiai dėl baudos skyrimo.
Teismas
n u s t a t ė :
viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ieškovė, profesinė sąjunga) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–6) viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos stočiai (toliau – atsakovė, GMPS, įstaiga), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. DGKS-546 darbo byloje Nr. APS-131-26195 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria buvo netenkintas jos prašymas dėl baudos atsakovei skyrimo, ir prašydama skirti atsakovei 3 000 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 217 straipsnio 2 dalį, baudą išieškant jos naudai, bei priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad ji yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariai sudaro daugiau kaip 1/3 atsakovės darbuotojų, todėl, vadovaujantis DK 169 straipsnio 3 dalimi, darbo taryba įstaigoje nesudaryta, o profesinė sąjunga turi visus darbo tarybos įgaliojimus bei vykdo visas DK darbo tarybai priskirtas funkcijas, šalių tarpusavio teises ir pareigas apibrėžia ne tik DK bei kitų teisės aktų normos, bet ir 2019 m. vasario 18 d. pasirašyta kolektyvinė sutartis, kuria šalys, be viso kito, įsipareigojo tarpusavio santykius grįsti bendradarbiavimo principu, reiškiančiu, kad įstaiga ir profesinė sąjunga, užtikrindamos įstaigos darbuotojų interesus, remiasi geranoriškumu, sąžiningumu, tarpusavio pagarba ir kt. Nurodė, kad atsižvelgdama į teisės aktuose numatytas darbdavių pareigas, susijusias su informavimo bei konsultavimo procedūromis, atsakovė 2020 m. lapkričio 3 d. išsiuntė profesinės sąjungos pirmininkui elektroninį laišką, kuriuo informavo profesinę sąjungą apie siūlymą (grindžiamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje paskelbtu karantinu, taip pat Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsniu) 2020 m. spalio mėnesį 60 procentų padidinti darbo užmokesčio pastoviąją dalį įstaigos išvažiuojamųjų brigadų darbuotojams, įrangos ir vaistų komplektavimo darbuotojams, imantiems mėginius, taip pat laiške įvardytiems kitų padalinių darbuotojams, tuo pačiu elektroniniu laišku buvo paprašyta iki 2020 m. lapkričio 4 d. 14.00 val. pateikti savo nuomonę dėl svarstomo klausimo, įvertinęs gautą informaciją, profesinės sąjungos pirmininkas 2020 m. lapkričio 4 d. išsiuntė elektroninį laišką, kuriuo patvirtino, jog su pateiktu siūlymu sutinka, tačiau tik po šio šalių susirašinėjimo paaiškėjo, kad įstaiga 2020 m. lapkričio 5 d. priėmė du atskirus įsakymus, aktualius įstaigos darbuotojų ekonominei padėčiai – pirmas įsakymas buvo susijęs su darbo užmokesčio klausimu, t. y. minimą dieną buvo priimtas įstaigos direktoriaus įsakymas Nr. PĮ(2.1.)-348, kuriuo nuspręsta padidinti atitinkamiems atsakovės darbuotojams darbo užmokesčio pastoviąją dalį pagal tą siūlymą, su kuriuo profesinė sąjunga buvo supažindinta bei atsakovė gavo jos pritarimą, ir kitas įstaigos direktoriaus įsakymas Nr. PĮ(2.1.)-349 dėl priedų prie darbo užmokesčio už intensyvumą, dirbant ekstremaliomis darbo sąlygomis, skyrimo, apie kurio priėmimą (priėmimo svarstymą) profesinė sąjunga negavo absoliučiai jokios informacijos. Pažymėjo, kad atsižvelgdama į tai, jog antrojo įsakymo priėmimo atveju (skirtingai nei priimant pirmąjį įsakymą) įstaiga nesilaikė informavimo bei konsultavimo procedūrų, siekdama užtikrinti atstovaujamų įstaigos darbuotojų interesus (be viso kito, išsiaiškinti bei įsitikinti, kad priedą prie darbo užmokesčio gauna visi pavojingomis sąlygomis dirbantys darbuotojai), 2020 m. lapkričio 11 d. elektroniniu paštu paprašė įstaigos pateikti įsakymo Nr. PĮ(2.1.)-349 priedą, kuriame išdėstytas priedus prie darbo užmokesčio gausiančių darbuotojų sąrašas, tą pačią dieną elektroniniu paštu buvo atsiųstas įstaigos atsakymas, nurodant, jog prašomame pateikti įsakymo Nr. PĮ(2.1.)-349 priede yra išdėstyta tokia informacija, kaip darbuotojų pareigos, vardai, pavardės, skiriamo priedo prie darbo užmokesčio dydis, todėl įvardydama pastarąją informaciją asmens duomenimis bei remdamasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) nuostatomis, įstaiga prašytą įsakymo priedą atsisakė pateikti, reaguodama į pateiktą atsakymą, profesinė sąjunga 2020 m. lapkričio 12 d. išsiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriame labai aiškiai įvardijo duomenų gavimo/tvarkymo tikslą bei pagrindą, bet, nepaisant to, atsakovė nei prašytų dokumentų, nei jokio atsakymo į 2020 m. lapkričio 12 d. elektroninį laišką nepateikė, taigi, atsakovės veiksmuose įžvelgdama aiškų darbo teisės normų, reglamentuojančių informavimo bei konsultavimosi procedūras, pažeidimą, o taip pat, įvertinusi aplinkybę, jog toks neteisėtas ir profesinės sąjungos bei jos atstovaujamų darbuotojų interesus pažeidžiantis atsakovės elgesys pasireiškė jau nebe pirmą kartą (o darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančių organų pritaikytos sankcijos įstaigos nuo pastarojo elgesio neatgrasė), buvo priversta pareikšti prašymą dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje, Darbo ginčų komisija išnagrinėjusi prašymo pagrindu iškeltą darbo bylą sprendimu tik įpareigojo atsakovę pateikti reikalautą dokumentą, tačiau baudos už atliktus darbo teisės normų pažeidimus įstaigai neskyrė. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors Darbo ginčų komisijos sprendime nebuvo numatyta jokių įpareigojimų dėl profesinei sąjungai pateiktino dokumento (priedo) nuasmeninimo, vis dėlto, atsakovė ir toliau siekdama apsunkinti profesinės sąjungos veiklą, 2021 m. vasario 19 d. elektroniniu paštu išsiuntė profesinei sąjungai, būtent, nuasmenintus dokumentus. Ieškovės įsitikinimu, Darbo ginčų komisija visiškai nepagrįstai atsisakė atsakovei skirti DK 217 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą, todėl ji reiškia ieškinį būtent nesutikdama su šia Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria nebuvo patenkintas jos prašymas skirti atsakovei baudą. Pabrėžė, kad informavimo, kaip ir konsultavimo procedūra privalo būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir realiai, informavimas yra svarbi, t. y. ne deklaratyvi, bet praktinę reikšmę turinti darbuotojų (jų atstovų) teisė, todėl pastarosios teisės nesilaikymas, kuris de facto pasireiškė nagrinėjamo ginčo atveju, savo pobūdžiu laikytinas reikšmingu, o ne mažareikšmiu pažeidimu, kaip jį iš esmės įvertino Darbo ginčų komisija atsisakydama taikyti įstaigos atžvilgiu profesinės sąjungos prašytą sankciją. Pažymėjo, kad atsakovė jau ir anksčiau yra pažeidinėjusi darbo teisės normas – nesilaikiusi DK įtvirtintų informavimo ir konsultavimosi procedūrų, o sulaukusi teismo įpareigojimo pastarųjų procedūrų laikytis, savo elgesio nepakeitė, t. y. pakartotinai atliko Darbo ginčų komisijos sprendimu konstatuotą pažeidimą. Ieškovės vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-31203-996/2018, konstatuotas neteisėtas atsakovės elgesys savo pobūdžiu yra panašus į šiame ieškinyje aptartą įstaigos elgesį, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai/neveikimas, inter alia, pasireiškė informavimo pareigos nesilaikymu, šiuo teismo sprendimu atsakovei buvo paskirta 500 Eur bauda, tačiau tai atsakovės nuo tolimesnių/pakartotinų tokio paties pobūdžio neteisėtų veiksmų neatgrasė, todėl mano, kad analogiško dydžio baudos paskyrimas DK 217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems tikslams pasiekti nėra/nebūtų pakankamas, todėl esamo ginčo situacijoje egzistuoja pakankamas teisinis pagrindas skirti atsakovei maksimalaus, t. y. 3 000 Eur dydžio baudą.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Mantas Mikalopas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad Darbo ginčų komisija sprendime aiškiai konstatavo informavimo procedūros pažeidimą, atsakovė Darbo ginčų komisijos sprendimo neginčijo, taigi, informavimo procedūros pažeidimo faktas užfiksuotas Darbo ginčų komisijos sprendime ir jis nėra mažareikšmis, ieškovė dėl to patyrė neigiamas pasekmes, kadangi atsakovė su ieškove nebendradarbiauja ir ieškovės prašomą veiksmą padaro tik tada, kai ieškovė kreipiasi į Darbo ginčų komisiją, tokiu būdu ieškovė patiria išlaidas advokato paslaugoms, kurios Darbo ginčų komisijoje neatlyginamos, taip pat organizacines išlaidas; atsakovė nenorą bendradarbiauti su ieškove pridengia asmens duomenų apsauga, atsakovė galėjo iš karto ieškovei pateikti nuasmenintą priedą, tačiau to nedarė, be to, pačiame Darbo ginčų komisijos sprendime nėra teiginio, kad duomenys būtų pateikiami pagal BDAR.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 121–126).
Atsakovės vertinimu, ieškovė ieškinį pateikė siekdama pasipelnyti, o ne siekdama, kad bendradarbiavimas tarp jų būtų paremtas geranoriškumu. Paaiškino, kad priimdama 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. PĮ(2.1.)-349 „Dėl priedų už intensyvumą dirbant ekstremaliomis darbo sąlygomis karantino metu skyrimo“ ji neturėjo apie jį informuoti ir konsultuotis dėl jo su ieškove, kadangi šis įsakymas buvo priimtas vadovaujantis 2019 m. rugsėjo 19 d. GMPS direktoriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. VĮ(1.l)-78 patvirtintos GMPS darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos 15.3 punktu, kuriame numatyta, jog už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą gali būti mokamas iki 25 proc. darbo užmokesčio pastovios dalies priedas, būtent šis punktas buvo nurodytas kaip pagrindas įsakyme, o pati apmokėjimo tvarka buvo priimta suderinus su ieškove ir GMPS stebėtojų taryba, todėl, atsakovės vertinimu, negalima teigti, kad priedai buvo skirti nesuderinus su ieškove, nes būtent jų mokėjimo tvarka buvo suderinta ieškove, be to, tai, kad dėl įsakymo Nr. PĮ(2.1.)-349 priėmimo nereikėjo konsultuotis su ieškove pripažino ir Darbo ginčų komisija sprendime, o taip pat tai (šioje dalyje jos sprendimo neskųsdama) pripažino ir ieškovė. Nurodė, kad Darbo ginčų komisijai sprendime išaiškinus, jog ji nepagrįstai atsisakė išduoti ieškovei įsakymo priedą, ji (atsižvelgdama į GMPS duomenų apsaugos pareigūno 2021 m. vasario 19 d. išaiškinimą) savalaikiai (Darbo ginčų komisijos sprendime buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo sprendimo gavimo (sprendimas elektroniniu paštu buvo gautas 2021 m. vasario 9 d., t. y. termino pateikimui pabaiga buvo 2021 m. vasario 23 d.)), 2021 m. vasario 19 d. minėtą priedą pateikė ieškovei. Paaiškino, kad įsakymo Nr. PĮ(2.1.)-349 priedą atsisakė išduoti ne piktavališkai, o todėl, kad jame nurodyti darbuotojų vardai, pavardės, pareigos, jiems išmokėto priedo dydžiai ir visa ši informacija, remiantis BDAR 4 straipsnio 1 dalimi, apima įstaigos darbuotojų asmens duomenis, pasikonsultavus dėl asmens duomenų teikimo su duomenų apsaugos pareigūnu ir jam išaiškinus, įstaigai tapo aišku, kad ji gali pateikti duomenis tik esant visiems BDAR nurodytiems kriterijams, o šiuo atveju ieškovė nenurodė teisinio asmens duomenų gavimo pagrindo, todėl ji neturėjo teisės juos perduoti, be to, ne visi įsakymo Nr. PĮ(2.1.)-349 priede nurodyti darbuotojai priklauso ieškovei, kaip profesinei sąjungai, todėl jų duomenų ieškovė neturėtų tvarkyti be jų sutikimo, juolab, kad ir dalis darbuotojų nesutiko, kad jų duomenys būtų perduoti ieškovei (pagal įstaigos vadovo pavedimą 2020 m. gruodžio 22–23 dienomis buvo atlikta anoniminė dirbančiųjų dispečerinėje dviejų pamainų darbuotojų apklausa dėl jų asmens duomenų pateikimo ieškovei ir net 15 darbuotojų nesutiko, jog jų duomenys būtų teikiami). Teigė, kad 2020 m. lapkričio 11 d. paprašė ieškovės nurodyti duomenų tvarkymo tikslą ir teisinį pagrindą, 2020 m. lapkričio 12 d. atsakyme ieškovės atstovas nurodė, kad yra darbo tarybos pirmininkas ir atstovauja darbuotojus, todėl toks ir yra priedo gavimo tikslas, tačiau kokiu teisiniu pagrindu ieškovė prašė asmens duomenų, t. y. kuo remiantis ji turi tokią teisę, atsakyme nenurodė, taigi, ieškovei nenurodžius teisinio pagrindo gauti asmens duomenis, nebuvo galima įvertinti profesinės sąjungos prašymo pateikti asmens duomenis proporcingumo ir teisėtumo, todėl manė, jog neturi teisės jai pateikti įsakymo priedo kopijos, todėl ir nepateikė. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė per plačiai aiškina informavimo ir konsultavimo pareigą darbdaviui, t. y. jog kiekvienu atveju darbuotojui prieš skiriant priedą už padidėjusį krūvį, pavadavimą ar pan., darbdavys privalo informuoti ieškovę ir su ja dėl to konsultuotis, tai labai apsunkina darbdavio darbą ir užvilkina priimamų sprendimų priėmimą, todėl su profesine sąjunga darbdavys privalo tartis priimant naujas normas, nustatant naują darbo užmokesčio, jo priedų mokėjimo tvarką ir t. t., tačiau tokią tvarką pasitvirtinus ir priimant sprendimus pagal ją, profesinė sąjunga kiekvieną kartą neturi būti informuojama ir juo labiau su ja neprivaloma konsultuotis, tuo pačiu, pabrėžė, ji nuolat bendradarbiauja su ieškove, vykdo konsultacijas svarbiais, mokėjimo tvarkoje nenumatytais klausimais, kaip pavyzdžiui priimant 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. PĮ(2.1.)-348, kuris numatė darbuotojams 60 proc. darbo užmokesčio priedus, kadangi šiuo įsakymu buvo paskirti priedų dydžiai nenumatyti šalių suderintoje darbo apmokėjimo tvarkoje, o paskirti remiantis Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 449. Mano, kad šiuo atveju informavimo pažeidimas yra mažareikšmis, nesukėlęs jokių pasekmių ieškovei, kadangi patį pažeidimo padarymą įtakojo įstaigos netinkamas teisės aktų, susijusių su asmens duomenų teikimu, traktavimas, kurį lėmė duomenų apsaugos pareigūno išaiškinimas, jog įstaiga negali teikti įsakymo priedo, kuriame yra asmens duomenys, tačiau gavusi Darbo ginčo komisijos sprendimą, prašoma informacija buvo suteikta ieškovei, be to, atkreipė dėmesį ir į tai, jog pagal su ieškove suderintos darbo apmokėjimo tvarkos 15 punktą, ji kiekvieną mėnesį skiria 5–6 rūšių priedus pagal atskirus tai įtvirtinančius įstaigos vadovo įsakymus, kaip ir ginčo įsakymo atveju (ginčo įsakymas yra tik vienas iš daugelio galimų), nuo to momento, kai 2019 m. rugsėjo 19 d. įsigaliojo nauja darbo apmokėjimo tvarka, jokių nesusipratimų tarp šalių niekada nekilo, t. y. minėtoje darbo apmokėjimo tvarkoje šalys būtent ir susitarė kokia tvarka bus skiriami minėti priedai, nenustatant jokių papildomų reikalavimų kiekvieną kartą priimant minėtus įsakymus, įskaitant ir tai, jog nenustatė reikalavimo kiekvieno įsakymo priėmimo atveju vis iš naujo atlikti kokias nors papildomas procedūras, taigi, priešingas minėtų ir suderintų darbo apmokėjimo tvarkos nuostatų aiškinimas paneigtų paties susitarimo dėl darbo apmokėjimo tvarkos taikymo esmę ir tikslus. Teigė, kad ieškovės prašomos informacijos savalaikis nesuteikimas nesukėlė jai jokių pasekmių, nors ieškinyje ieškovė nurodė, kad neturėdama ginčo informacijos, neturėjo objektyvios galimybės nustatyti, ar priedą prie darbo užmokesčio už darbą ekstremaliomis sąlygomis gavo visi tokią teisę turintys darbuotojai, tačiau tik dalis darbuotojų priklauso ieškovei, kaip profesinei sąjungai, todėl ji negali ginti darbuotojų nepriklausančių profesinei sąjungai teisių, tuo atveju, jeigu ji siekia apginti profesinės sąjungos narių teises gaunant priedą, galėjo gauti visą informaciją apie jiems mokamus priedus iš pačių profesinės sąjungos narių, be to, net ir dabar nuo įsakymo priėmimo praėjo nedaug laiko ir gavusi visą informaciją ieškovė (jeigu mano, kad jos pažeistos) gali ginti darbuotojų teises. Atsakovės įsitikinimu, nepagrįstas yra ieškovės argumentas, jog būtina skirti maksimalią DK 217 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą, nes ji jau yra bausta už analogišką pažeidimą. Pastebėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-31203-996/2018 ji buvo nubausta 500 Eur bauda už konsultavimosi procedūrų pažeidimą priimant sprendimus dėl GMPS įrangos ir vaistų komplektavimo punkto darbo tvarkos ir tai visiškai kita situacija, be to, po teismo sprendimo buvo padarytos išvados ir dėl konsultavimosi pareigos šiuo metu nekyla jokių problemų, jau daugiau kaip trys metai visos įstaigos tvarkos derinamos su ieškove, taip pat sudaryta kolektyvinė sutartis, todėl nagrinėjamas atvejis visiškai kitoks, baudą skirti prašoma dėl neinformavimo, o ne dėl nesikonsultavimo, tačiau informacija laiku nebuvo suteikta dėl netinkamo teisės aktų aiškinimo, nenoro pažeisti teisės aktus, reglamentuojančius asmens duomenų apsaugą, ir pažeidimas jau ištaisytas, jis nebuvo grubus, nesukėlė neigiamų pasekmių, todėl pagrindo skirti baudą šiuo atveju nėra, nes tai būtų neproporcinga priemonė padarytam pažeidimui, o pats pažeidimo fakto pripažinimas būtų pakankama priemonė, kuri atgrasytų nuo informavimo teisės pažeidimo ateityje, ir net jeigu teismas nuspręstų, jog reikia skirti baudą, šiuo atveju tikrai nėra pagrindo skirti maksimalaus dydžio baudos, nes, kaip jau minėta, priimdama naujus įsakymus, kurie keičia darbuotojų ekonomines sąlygas, nuolat informuoja ir konsultuojasi su ieškove ir remiantis teismų praktika, skiriant baudą turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių elgesį, pažeidimo reikšmę ir pasekmes bei kitas svarbias aplinkybes, šiuo atveju ieškovė duomenų gavimo teisinio pagrindo nenurodė, taip pat nenurodė ir neginčija priimto įsakymo teisėtumo, juo nebloginama, o gerinama darbuotojų padėtis, todėl bauda galėtų būti tik simbolinė, o ne maksimali.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Arnas Paliukėnas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad Darbo ginčų komisija pripažino informavimo procedūros pažeidimą, to atsakovė neginčija, tačiau tas pažeidimas atsakovės padarytas tuo metu, kai ji konsultavosi su asmens duomenų pareigūnu ir darė taip, kaip jai pareigūno buvo nurodyta, manė, kad elgiasi teisingai, jos elgesys nebuvo piktybiškas; ieškovės atstovo 2020 m. lapkričio 12 d. laiško turinys buvo labai abstraktus, nenurodyta, kuo remiantis ieškovė turi teisę į darbuotojų asmens duomenis; ieškovė nepagrįstai vadovaujasi dar 2018 m. teismo atsakovei skirta 500 Eur bauda, be to, tai buvo bauda tiek už informavimo, tiek už konsultavimo procedūrų pažeidimą, o šiuo atveju nustatytas tik informavimo procedūros pažeidimas; Darbo ginčų komisija sprendime nurodė pateikti ieškovei priedą pagal BDAR, todėl buvo pateikti nuasmeninti duomenys.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas GMPS vadovas Zdislavas Skvarciany papildomai paaiškino, kad po 2018 m. teismo baudos už informavimo ir konsultavimo procedūrų pažeidimą skyrimą, su ieškove buvo suderinta apmokėjimo tvarka, taip pat pasirašyta kolektyvinė sutartis, ginčų nekilo, kad skiriant priedus įsakymai ieškovei neteikiami, kiekvieną mėnesį skiriami 4–5 skirtingi priedai, įsakymu Nr. PĮ(2.1.)-349 taip pat buvo skiriami priedai, todėl šio įsakymo teikti ieškovei nereikėjo, nors patį įsakymą pateikė, tik priedo neteikė, ieškovė neprašė pateikti nuasmenintą priedą, bendri nuasmeninti duomenys kas, kiek gauna, yra svetainėje, pagal tai galima susiskaičiuoti; prašė ieškovės nurodyti prašymo tikslą, bet gavęs jos 2020 m. lapkričio 12 d. laišką nežinojo, ką atsakyti.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl baudos skyrimo pagal DK 217 straipsnio 2 dalį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 3 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę, prašydama jos pateikti nuomonę dėl darbo užmokesčio pastoviosios dalies darbuotojams didinimo, į ką ieškovė atsakė 2020 m. lapkričio 4 d. elektroniniu laišku, išreikšdama savo sutikimą (el. b. apyrašo t. I, l. 41–42), GMPS direktorius 2020 m. lapkričio 5 d. priėmė įsakymą Nr. PĮ(2.1.)-348 „Dėl darbo užmokesčio padidinimo karantino metu“ (el. b. apyrašo t. I, l. 44) ir įsakymą Nr. PĮ(2.1.)-349 „Dėl priedų už intensyvumą dirbant ekstremaliomis darbo sąlygomis karantino metu skyrimo“ su priedu Nr. 1 (el. b. apyrašo t. I, l. 45), 2020 m. lapkričio 10 d. ieškovės prašymu atsakovė elektroniniu laišku pateikė ieškovei aukščiau nurodytų dviejų įsakymų kopijas (el. b. apyrašo t. I, l. 47), 2020 m. lapkričio 11 d. elektroniniu laišku ieškovės vadovas paprašė atsakovės pateikti GMPS direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. PĮ(2.1.)-349 „Dėl priedų už intensyvumą dirbant ekstremaliomis darbo sąlygomis karantino metu skyrimo“ priedą (el. b. apyrašo t. I, l. 47), į ką atsakovė 2020 m. lapkričio 11 d. elektroniniu laišku ieškovei atsakė atsisakydama jai pateikti prašomą priedą, tokį atsisakymą motyvuodama aplinkybe, kad priede yra darbuotojų asmens duomenys (pareigos, vardas, pavardė, priedo dydis), o ieškovė nenurodė duomenų tvarkymo tikslo, dėl kurio prašoma pateikti duomenis, ir teisinio pagrindo (el. b. apyrašo t. I, l. 46), 2020 m. lapkričio 12 d. ieškovė atsakovei elektroniniu laišku nurodė, kad ieškovės tikslas – atstovauti darbuotojų interesus, toks ir yra paklausimo dėl įsakymo priedo tikslas, teisinis pagrindas – tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė, o darbdavė privalo vykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras su darbo taryba, kartu ieškovė paprašė paaiškinti, kodėl atsakovė nevykdo konsultacijų dėl GMPS direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. PĮ(2.1.)-349 „Dėl priedų už intensyvumą dirbant ekstremaliomis darbo sąlygomis karantino metu skyrimo“ (el. b. apyrašo t. I, l. 46), ieškovė 2020 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su 2020 m. gruodžio 7 d. prašymu dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo (el. b. apyrašo t. I, l. 36–40), Darbo ginčų komisija sprendimu ieškovės prašymą patenkino iš dalies – nusprendė įpareigoti atsakovę tinkamai įvykdyti pažeistą informavimo procedūrą ir pateikti ieškovei GMPS direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. PĮ(2.1.)-349 „Dėl priedų už intenstyvumą dirbant ekstremaliomis darbo sąlygomis karantino metu skyrimo“ priedo Nr. 1 kopiją per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo gavimo, ieškovės prašymą dėl baudos atsakovei skyrimo atmetė (el. b. apyrašo t. I, l. 110–115), atsakovė 2021 m. vasario 19 d. lydraščiu Nr. DPSS(1.13)-5 „Dėl dokumentų pateikimo“ pateikė ieškovei aukščiau nurodyto įsakymo priedą su nuasmenintais darbuotojų duomenimis (el. b. apyrašo t. I, l. 15–17).
DK 203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso, kolektyvinių sutarčių, darbdavio ir darbo tarybos susitarimų ir kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojai per darbo tarybas turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais.
DK 204 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai, siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas. DK 204 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai ir atsako už šios informacijos teisingumą. DK 204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo tarybos, pateikusios rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtina jų pareigoms atlikti. Neatsižvelgiant į darbo tarybų narių buvimo vietą ir darbo santykių ar atstovavimo įgaliojimų pasibaigimą, jiems draudžiama žinoma tapusią informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti darbuotojams ar tretiesiems asmenims. Supažindinimą su valstybės, tarnybos paslaptimis ir atsakomybę už jų atskleidimą ar neteisėtą panaudojimą reglamentuoja specialūs įstatymai.
DK 206 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl šios informacijos.
DK 209 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba ar profesinė sąjunga per du mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat taikyti šiame kodekse ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytą atsakomybę.
DK 217 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai skirti iki 3 000 eurų baudą. Baudos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir atgrasyti nuo teisės pažeidimo ateityje.
Pažymėtina, kad informavimas yra sudėtinis teisės į konsultavimą elementas, tik tinkamai įvykdžius informavimo pareigą – informavus laiku, tokiu būdu bei pateikiant tokį informacijos turinį, kad būtų sudaryta galimybė informaciją gavusiems asmenims atlikti adekvatų tyrimą ir, jei reikia, pasiruošti konsultacijoms – gali vykti tinkamas, konstruktyvus konsultavimas. Tinkamas informavimas ir konsultavimas yra itin svarbus. Kiekvienos iš šių procedūrų pažeidimas negali būti laikomas tik formaliu pažeidimu, kadangi tinkamai nevykdant tiek informavimo, tiek konsultavimosi yra pažeidžiamas pats šio instituto tikslas. Informavimas yra teisingų, išsamių, pakankamų duomenų perdavimas raštu ir laiku darbuotojų atstovams, kad jie galėtų susipažinti su dalyko esme, jį išnagrinėti ir spręsti dėl konsultavimosi būtinumo; konsultavimasis yra apsikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbdavio ir darbuotojų atstovų užmezgimas, klausimų pateikimas ir motyvuotų atsakymų gavimas laiku.
Nagrinėjamu atveju GMPS direktorius 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. PĮ(2.1.)-349 „Dėl priedų už intensyvumą dirbant ekstremaliomis darbo sąlygomis karantino metu skyrimo“, vadovaudamasis su profesine sąjunga suderintos GMPS darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos 15.3 punktu, nurodė su spalio mėn. atlyginimu sumokėti 20 proc. priedą už intensyvumą, dirbant pavojingomis sąlygomis už faktiškai dirbtą laiką pagal pridedamą priedą (priedas Nr. 1) (el. b. apyrašo t. I, l. 45, 127–132), tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad dėl šio įsakymo priėmimo, priešingai nei dėl GMPS direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. PĮ(2.1.)-348 „Dėl darbo užmokesčio padidinimo karantino metu“ (el. b. apyrašo t. I, l. 41–44) priėmimo, atsakovė į ieškovę nesikreipė, todėl ieškovei nebuvo žinomas nei paties akto, nei jo priedo turinys. Ieškovei 2020 m. lapkričio 11 d. elektroniniu laišku paprašius atsakovės pateikti 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. PĮ(2.1.)-349 „Dėl priedų už intensyvumą dirbant ekstremaliomis darbo sąlygomis karantino metu skyrimo“ priedą, atsakovė atsisakė ieškovei jį pateikti, savo atsisakymą motyvuodama asmens duomenų apsauga ir ieškovės nenurodymu tokių duomenų tvarkymo tikslo ir teisinio pagrindo, į ką ieškovė 2020 m. lapkričio 12 d. elektroniniu laišku atsakovei atsakė, kad ieškovės tikslas – atstovauti darbuotojų interesus, toks ir yra paklausimo dėl įsakymo priedo tikslas, teisinis pagrindas – tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė, o darbdavė privalo vykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras su darbo taryba, kartu ieškovė paprašė paaiškinti, kodėl atsakovė nevykdo konsultacijų dėl GMPS direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. PĮ(2.1.)-349 „Dėl priedų už intensyvumą dirbant ekstremaliomis darbo sąlygomis karantino metu skyrimo“ (el. b. apyrašo t. I, l. 46–48), tačiau jokio atsakymo iš atsakovės ieškovė nebesulaukė, todėl buvo priversta kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo (el. b. apyrašo t. I, l. 36–40). Akivaizdu, kad ieškovė, būdama darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariai sudaro daugiau kaip 1/3 atsakovės darbuotojų, todėl pagal DK 169 straipsnio 3 dalį turėdama visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdydama visas darbo tarybai priskirtas funkcijas, siekdama užtikrinti įstaigos darbuotojų interesus, įsitikinti, kad visiems pavojingomis sąlygomis dirbantiems darbuotojams yra skirtas priedas, turėjo pagrįstą lūkestį įvertinti tokį įstaigos priimtą aktą, tačiau atsakovė šio įsakymo priedo ieškovei neteikė, į ieškovės 2020 m. lapkričio 12 d. raštą (el. b. apyrašo t. I, l. 46) iš viso neatsakė, papildomai nepasiteiravo, jei kažkoks teiginys ieškovės rašte jai buvo neaiškus, paprasčiausiai ignoravo ieškovės kreipimąsi, o juk būtent įsakymo Nr. PĮ(2.1.)-349 priedas ir parodytų ieškovei būtiną informaciją, reikalingą tinkamai atstovauti darbuotojų interesus, nes būtent jame nurodyta, kokiems darbuotojams, kokias pareigas einantiems, koks priedas skirtas, darbuotojų atstovei – profesinei sąjungai (šiuo atveju turinčiai visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdydamai visas darbo tarybai priskirtas funkcijas) privalo būti teikiami tokio pobūdžio duomenys, o reikalavimas jai nurodyti duomenų tvarkymo tikslą ir teisinį pagrindą yra nepagrįstas. Be to, jei darbdaviui tam tikri darbuotojai yra išreiškę nesutikimus jų duomenis perduoti profesinei sąjungai, tai tik tų darbuotojų asmens duomenys turėtų būti nuasmeninami teikiant profesinei sąjungai reikiamą dokumentą. Darbo ginčų komisija sprendimu konstatavo pažeistą informavimo procedūrą ir nusprendė įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei GMPS direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. PĮ(2.1.)-349 „Dėl priedų už intenstyvumą dirbant ekstremaliomis darbo sąlygomis karantino metu skyrimo“ priedo Nr. 1 kopiją per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo gavimo, ši Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis yra įsiteisėjusi (šalys jos neginčija). Teismo posėdžio metu patys atsakovės atstovai sutiko, kad atsakovė pažeidė informavimo procedūrą, tik tvirtino, kad tai atsakovė atliko nepiktybiškai, o vadovavosi asmens duomenų pareigūno išvadomis ir manė veikianti tinkamai.
Teismo vertinimu, atsakovė, neteikdama ieškovei pastarosios prašomo įsakymo Nr. PĮ(2.1.)-349 priedo ir galiausiai netgi neatsakydama ieškovei į jos 2020 m. lapkričio 12 d. paklausimą, sunkina profesinės sąjungos veiklą, kartu tokiu būdu pažeidžia bendradarbiavimo principą, šalių bendrą įsipareigojimą kolektyvine sutartimi (kuri skelbiama viešai) veikti geranoriškai, sąžiningai, pagarbiai.
Bylos medžiaga patvirtina, kad net ir vykdydama Darbo ginčų sprendimą dėl įpareigojimo pateikti aukščiau nurodyto įsakymo priedą ieškovei, atsakovė jį pateikė nuasmeninusi visą (el. b. apyrašo t. I, l. 15–17), nors Darbo ginčų komisija tokio nurodymo nebuvo davusi, o, kaip teismas jau išaiškino aukščiau, jei darbdaviui tam tikri darbuotojai yra išreiškę nesutikimus jų duomenis perduoti profesinei sąjungai, tai tik tų darbuotojų asmens duomenys turėtų būti nuasmeninami teikiant profesinei sąjungai reikiamą dokumentą, todėl teismas visiškai sutinka su ieškovės teiginiu, kad tokiu būdu atsakovė ir toliau sunkina profesinės sąjungos veiklą.
Kartu pastebėtina, kad atsakovė nurodė, jog tik dalis darbuotojų priklauso profesinei sąjungai ir profesinė sąjunga negali ginti jai nepriklausančių darbuotojų teisių, o siekdama apginti jai priklausančių darbuotojų teises visą informaciją apie jiems mokamus priedus galėjo gauti iš tų darbuotojų, tačiau teismas tokį atsakovės teiginį atmeta kaip visiškai nepagrįstą, kadangi, pirmiausia, profesinė sąjunga, siekdama apginti profesinės sąjungos narių teises, turi turėti visą priede esančią informaciją, kadangi tik lyginamuoju būdu galima įsitikinti, kad skiriant priedus visi darbuotojai buvo vertinami vienodai, todėl informacijos gavimas iš profesinės sąjungos narių nebūtų pakankamas. Be to, kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovė, būdama darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariai sudaro daugiau kaip 1/3 atsakovės darbuotojų, todėl pagal DK 169 straipsnio 3 dalį turėdama visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdydama visas darbo tarybai priskirtas funkcijas, siekia užtikrinti įstaigos visų darbuotojų interesus, įsitikinti, kad visiems pavojingomis sąlygomis dirbantiems darbuotojams yra skirtas priedas.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad teismas jau buvo skyręs už panašaus pobūdžio pažeidimą atsakovei 500 Eur baudą ieškovės naudai 2018 m. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m lapkričio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-31203-996/2018), tačiau atsakovė ir vėl pasielgė nepagarbiai ieškovės atžvilgiu, pažeidė bendradarbiavimo principą, iš esmės pažeidimą atliko pakartotinai, vadinasi, 2018 m. paskirtoji 500 Eur bauda neatgrasė jos nuo naujo teisės pažeidimo padarymo, kad ir po keleto metų, todėl nagrinėjamu atveju pagal visas aukščiau išdėstytas aplinkybes (pažeidimo pakartotinumą, bendradarbiavimo principo pažeidimą, demonstruojamą nepagarbą ieškovei, ieškovės veiklos sunkinimą neteikiant nei priedo, nei atsakant į paklausimą, paklausimo ignoravimą, galiausiai po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo pateikiant priedą su visais nuasmenintais duomenimis), teismo įsitikimu, pažeidimą vertinti kaip mažareikšmį pagrindo nėra, o atsakovei kaip proporcinga pažeidimo sunkumui bauda, padėsianti atgrasyti ją nuo teisės pažeidimo ateityje, yra 1 500 Eur (DK 209 straipsnio 1 dalis, 217 straipsnio 2 dalis).
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – teismas skiria atsakovei ieškovės naudai 1 500 Eur baudą, kita ieškinio dalis atmetama (sumažintas prašomos paskirti baudos dydis); teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje, kuria buvo nuspręsta atmesti ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo, netenka galios, Darbo ginčų komisijos sprendimas likusioje dalyje (kurioje konstatuotas informavimo procedūros pažeidimas ir atsakovė įpareigota pateikti ieškovei įsakymo Nr. PĮ(2.1.)-349 priedą) yra įsiteisėjęs.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 68 Eur žyminis mokestis (el. b. apyrašo t. I, l. 8) ir ją atstovavusiam advokatui Mantui Mikalopui sumokėtos jos patirtos 1 351,17 Eur advokato pagalbos išlaidos (el. b. apyrašo t. I, l. 7, 171–178). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš atsakovės 1 419,17 Eur (68 Eur + 1 351,17 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinės sąjungos ieškinį patenkinti iš dalies.
Skirti atsakovei viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos stočiai (į. k. 124369537) ieškovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinės sąjungos (į. k. 124466356) naudai 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. DGKS-546 darbo byloje Nr. APS-131-26195 dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinės sąjungos prašymas dėl baudos skyrimo, laikyti netekusiu galios, likusioje dalyje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. DGKS-546 darbo byloje Nr. APS-131-26195 yra įsiteisėjęs.
Priteisti ieškovei viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinei sąjungai (į. k. 124466356) iš atsakovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties (į. k. 124369537) 1 419,17 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniolikos eurų ir septyniolikos euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Stanislovaitienė