Civilinė byla Nr. e2A-21-330/2019
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00118-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; 3.3.1.15.; 3.3.1.18.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Aivarui Giliui, atsakovės atstovei advokatei Anželikai Meškaitei, tretiesiems asmenims A. S. ir K. S.,
ekspertui Drąsučiui Liatukui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sodbeta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-637-372/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ausnė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sodbeta“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. S. ir A. S..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ausnė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Sodbeta“ 47 508,81 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad savo veiklai nuomojasi statinius iš A. S. ir K. S.. Atsakovei nuosavybės teise priklausantys, o ieškovės nuomojami statiniai yra adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. sausio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta elektros pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 05-14, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo tiekti elektros energiją ieškovės valdomiems statiniams, o ieškovė – už patiektą elektros energiją atsiskaityti. Ieškovė nuomojamuose statiniuose vykdo gamybą, kurios nenutrūkstamumui (įrengimų veikimui) yra būtinas stabilus ir nuolatinis elektros energijos tiekimas.
3. 2016 m. vasario 19 d. atsakovės atstovas pranešė, jog nuo 2016 m. vasario 22 d. bus atjungtas elektros energijos tiekimas į ieškovės patalpas. 2016 m. vasario 24 d. ieškovė Šiaulių apylinkės teismui pateikė prevencinį ieškinį su reikalavimu uždrausti atsakovei nutraukti elektros energijos tiekimą bei uždrausti nutraukti ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį Nr. 05-14 dėl elektros energijos tiekimo. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 26 d. skubos tvarka pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę tęsti elektros energijos tiekimą ieškovei. Nepaisydama šios nutarties, atsakovė 2016 m. vasario 27 d. nutraukė elektros energijos tiekimą ieškovei.
4. Ieškovė pažymėjo, jog teismas atsakovės vadovei skyrė 10 Eur baudą už kiekvieną teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo dieną. Vėliau antstolio iniciatyva tokia bauda už tolesnį teismo nutarties piktybišką nevykdymą buvo padidinta iki 50 Eur už kiekvieną nutarties nevykdymo dieną.
5. Ieškovės teigimu, dėl netikėto, staigaus ir neteisėto elektros energijos atjungimo ji buvo priversta kuo skubiau ieškoti alternatyvių elektros energijos tiekimo šaltinių, todėl buvo priversta nuomotis dyzelinį elektros generatorių ir taip užsitikrinti bent minimalių elektros energijos poreikių patenkinimą. Atsakovei ir toliau ignoruojant tiek sutartinius įsipareigojimus, tiek ir teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė 2016 m. rugpjūčio 26 d. prisijungė prie įrengtos požeminės elektros energijos tiekimo linijos ir sukūrė savarankišką elektros energijos tiekimo šaltinį ieškovės valdomiems statiniams.
6. Ieškovė nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė sutartinių įsipareigojimų tiekti elektros energiją nevykdymu ir neteisėtu sutarties nutraukimu, elektros energijos tiekimo nutraukimu bei Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atsakovė buvo įpareigota tęsti elektros energijos tiekimą ieškovei į jos valdomus statinius, nevykdymu.
7. Ieškovės patirtą žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos, susijusios su atsakovės neteisėtai nutrauktu elektros energijos tiekimu bei vėlesniu atsisakymu atnaujinti elektros energijos tiekimą. Ieškovei dar neįsivedus savarankiško elektros energijos tiekimo šaltinio, nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. teko nuomotis elektros generatorius iš UAB ,,Storent“ tam, kad bendrovės gamybinė veikla apskritai nebūtų nutraukta. Elektros generatorių nuomos faktą patvirtina kartu su ieškiniu pateikiamos PVM sąskaitos - faktūros. Ieškovė dėl generatorių nuomos patyrė iš viso 5950,94 Eur išlaidų. Tam, kad mobilus elektros generatorius galėtų tiekti elektros energiją ieškovės valdomiems statiniams, buvo būtina elektros generatorių pildyti kuru, kurio buvo nupirkta už 3931,04 Eur. Taip pat buvo samdomi elektrikai, kurie atliko elektros energijos generatorių pajungimo bei priežiūros darbus. Ieškovė dėl to papildomai patyrė 1 650,06 Eur išlaidų. Bendra suma, kurią ieškovei teko išleisti nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sudaro 11 532,06 Eur (5 950,94 Eur generatoriaus nuomos mokestis + 3 931,04 Eur kuras generatoriui + 1650,06 Eur išlaidos už elektrikų paslaugas).
8. Ieškovė aiškino, jog skirtumas tarp 2016 metais ieškovės patirtų išlaidų dėl elektros energijos tiekimo jos valdomiems statiniams (energijos tiekimo iš atsakovės nutraukimo laikotarpiu) bei 2015 metais patirtų tokių išlaidų (3 086,40 Eur) ir yra ta suma, kurią ieškovei dėl atsakovės neteisėtų veiksmų teko permokėti už elektros energiją, todėl tokia pinigų suma laikytina ieškovės patirtais nuostoliais. Ši suma sudaro 8 445,66 Eur (11 532,06 Eur – 3 086,40 Eur) ir turi būti priteista ieškovės naudai iš atsakovės kaip tiesioginių nuostolių atlyginimas.
9. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė 2016 m. vasario 29 d. bei 2016 m. kovo 1 ir 2 d. apskritai negalėjo vykdyti veiklos, kadangi dėl atjungtos elektros energijos neveikė dujų katilai, apšildantys patalpas. Dėl šios priežasties ieškovė patyrė 1 256,83 Eur nuostolių. Nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. kovo 11 d. negalėjo dirbti antros pamainos darbuotojai, todėl ieškovė patyrė dar 227,93 Eur nuostolių. Iš viso ieškovė patyrė 1484,76 Eur nuostolių dėl savo darbuotojams už priverstines prastovas išmokėto darbo užmokesčio.
10. Ieškovė 2015 m. kovo - rugpjūčio mėnesiais, turėdama pastovų ir stabilų elektros energijos tiekimą iš atsakovės, uždirbo 52 042,93 Eur grynojo pelno. 2016 m. kovo – rugpjūčio mėnesiais, kai ieškovė neteko stabilaus elektros tiekimo šaltinio ir buvo priversta naudotis generatorių sukurta elektros energija, ji uždirbo tik 14 464,54 Eur grynojo pelno. Atsižvelgus į tai, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė 37 578,39 Eur netiesioginių nuostolių (negauto pelno).
11. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareikštas ieškinys yra dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, kildinamų iš sutarties nevykdymo. Atsakovė nurodo, kad ji neatsakinga už žalą dėl ieškovės darbuotojų prastovų, nes neaišku, kokia veikla vykdoma ieškovės pastatuose.
12. Atsakovė pripažino, kad yra atsakinga už 30 dienų laikotarpiu po elektros tiekimo nutraukimo atsiradusią žalą dėl permokos už elektros energiją, tačiau tokia permoka turi būti tinkamai įrodyta.
13. Atsakovė nurodė, kad tiek elektros generatoriaus, tiek kuro išlaidos nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. kovo 27 d. turi būti tinkamai įrodytos. Reikia skaičiuoti ne išlaidas už tą patį laikotarpį, o realius 2016 m. elektros generatoriumi pagamintos energijos kiekius ir tokių kiekių skirtumą. Ieškinys turi būti pagrįstas būtent generatoriaus skaitiklio apskaita. Nuostoliai gali būti apskaičiuojami iš realiai pagamintos elektros energijos kainos atėmus dabartinę atsakovės tiektos elektros kainą.
14. Atsakovė teigė, kad ji pripažintų ieškovės nuostolius dėl prastovų, jeigu ieškovės patalpose, į kurias buvo tiekiama elektros energija, būtų vykdoma gamyba. Ieškovės valdomi pastatai yra administracinės paskirties, ieškovei 2016 metais buvo uždrausta gamybinė veikla jose. Atsakovė negali būti atsakinga už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį.
15. Atsakovės direktorė sumokėjo 7 430 Eur baudos ieškovei. Bauda buvo skirta teismo nutartimis už tai, kad nevykdomas elektros energijos tiekimas ieškovei. Atsakovė teigia, kad sumokėta bauda turi būti išskaičiuota iš ieškovės reikalaujamos žalos.
16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, kad dėl atsakovės kaltės turėjo nuostolių. Generatoriumi gamintos elektros teikimas buvo netolygus, dėl to teko mažiau gaminti čiužinių. Nutraukus elektros tiekimą žiemą, sušalo gamybos priemonės, todėl negalėjo dirbti darbuotojai.
17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. S. prašė ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį tenkindamas iš dalies priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Sodbeta“ 40 078,81 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2017 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 418,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
19. Teismas pažymėjo, kad atsakovė negalėjo nutraukti elektros tiekimo sutarties, todėl jos veiksmai ieškovės atžvilgiu buvo neteisėti. Atkreipė dėmesį, jog Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimu atsakovė buvo įpareigota atnaujinti elektros energijos tiekimą ieškovei ir uždrausta atsakovei nutraukti elektros energijos tiekimą ieškovei. Šį sprendimą apeliacine tvarka nagrinėjo Šiaulių apygardos teismas, jis buvo paliktas nepakeistas.
20. Teismas akcentavo, kad ieškovei žala atsirado iš neteisėto atsakovės veikimo – elektros energijos tiekimo nutraukimo, nors atsakovei teismo procesiniais sprendimais buvo uždrausta nutraukti elektros energijos tiekimą pagal šalių sudarytą sutartį. Atimdama ieškovei galimybę naudotis elektros energija, atsakovė žinojo, kad ieškovė yra gamybinę veiklą vykdanti įmonė, kuriai būtina ši energija. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsirado žalingi padariniai ieškovei.
21. Teismo vertinimu, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei atsirado nuostoliai, susiję su elektros generatorių nuoma, nes atsisakius tiekti elektros energiją ieškovei, energiją buvo galima gauti tik iš generatorių. Teismas pripažino, kad ieškovės patirtų išlaidų skirtumas tarp to, ką ieškovė sumokėjo už elektrą, ir ką būtų sumokėjusi už ją, jei atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, sudaro 8 445,66 Eur. Ši suma yra tiesioginiai ieškovės nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti atsakovė.
22. Teismas konstatavo, jog į tiesioginius ieškovės nuostolius turi būti įskaičiuotas darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis už priverstines pratovas. Darbuotojai neturėjo galimybės dirbti, kol ieškovė surado alternatyvų elektros energijos tiekimo įrenginį, todėl ieškovė patyrė 1 484,76 Eur tiesioginių nuostolių.
23. Teismas sprendė, kad ieškovės pelnas sumažėjo būtent dėl to, kad ji neteko stabilaus elektros energijos šaltinio ir buvo naudojama mažiau galinga generatorių sukurta elektros energija. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė negavo 37 578,39 Eur grynojo pelno.
24. Teismas pripažino, kad priteistinos žalos dydis mažinamas baudos, kurią sumokėjo atsakovė, suma. Byloje yra pateikti įrodymai, kad teismo nutartimis ieškovei buvo mokama bauda, kuri iš viso sudaro 7430 Eur sumą, todėl šia suma mažintini ieškovės reikalaujami priteisti nuostoliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
25. Atsakovė UAB „Sodbeta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
25.1. Teismas nenurodė motyvų dėl priežastinio ryšio tarp elektros energijos tiekimo nutraukimo ir ieškovės grynojo pelno sumažėjimo. Teismas nevertino ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nenurodė, kokiais įrodymais rėmėsi nustatydamas tą priežastinį ryšį. Ieškovės bendrasis pelnas 2016 metais yra 9 579,75 Eur didesnis lyginant su 2015 metais. Taip pat teismas nepasisakė, ar dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo galėjo atsirasti ar padidėti ieškovės reprezentacinės išlaidos, pakuočių atliekų tvarkymo, nuomojamo automobilio kuro ir kitos išlaidos. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp įmonės pelno sumažėjimo ir atsakovės veiksmų.
25.2. Teismas nepateikė argumentų, kodėl atsakovė turi atlyginti nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė pati darydama pažeidimus. Atsakovė įsipareigojo tiekti elektros energiją pastatui, kurio paskirtis yra administracinė, tačiau ieškovė šiame pastate vykdė gamybą. Remiantis tuo, jog ieškovė vykdė gamybą administraciniame pastate, teismas nepagrįstai priteisė darbo užmokestį, išmokėtą darbuotojams dėl priverstinių prastovų. Ieškovė darbo užmokesčio sąnaudas dėl priverstinių prastovų paskaičiavo visiems įmonės darbuotojams, nenurodant jų pareigybių ir funkcijų, todėl nėra galimybės nustatyti, kurie konkrečiai darbuotojai negalėjo atlikti savo darbo funkcijų dėl nutraukto elektros energijos tiekimo.
25.3. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei nuostolius dėl generatoriaus nuomos neišskaičiavus pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), kuris negali būti laikomas nuostoliais. Ieškovei nepagrįstai priteista 8 445,66 Eur suma, nes iš šios sumos turėjo būti išskaičiuotas 1 288,36 Eur dydžio PVM, todėl ieškovės patirtais nuostoliais galėtų būti pripažinta tik 7 157,30 Eur suma.
25.4. Atsakovė neginčija 7 157,30 Eur dydžio nuostolių pagrįstumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio ir jį sumažindamas atsakovės sumokėtos ieškovei 7 430 Eur baudos dydžiu, turėjo ieškinį atmesti, nes ieškovės patirti pagrįsti nuostoliai buvo atlyginti iki teismo sprendimo priėmimo.
26. Ieškovė UAB „Ausnė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Nesutiktina su atsakovės prašymu priimti ir pridėti prie bylos naujus įrodymus (auditorės ataskaitą). Atsakovė, turėdama visas galimybes ir pakankamai laiko, galėjo pateikti auditorės išvadą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl nėra pagrindo apeliaciniam teismui taikyti procesinę išimtį ir priimti naujus įrodymus, teikiamus tik apeliacinėje instancijoje.
26.2. Auditorė nepateikė išvadų, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės nuostolių.
26.3. Atsakovė, išskirdama atskirus padidėjusių ieškovės veiklos sąnaudų atvejus, nepasisako apie pajamas, kurios, net ir vadovaujantis jos pačios teikiama auditorės ataskaita, sumažėjo 44 198,3 Eur.
26.4. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas privalo kiekvieną šalių pateiktą įrodymą aptarti atskirai. Teismas turi pareigą ištirtų įrodymų visumos pagrindu padaryti išvadą, ar tam tikri faktai egzistuoja, ar ne.
26.5. Teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog elektros energijos atjungimas gamybine veikla užsiimančiai įmonei sutrikdo jos veiklą bei tuo pačiu sumažina gaunamas pajamas, kas sąlygoja aplinkybę, jog įmonė neuždirba tiek grynojo pelno, kiek galėtų uždirbti normaliomis gamybinėmis sąlygomis.
26.6. Atsakovė turėjo pareigą užtikrinti elektros energijos tiekimą nepriklausomai nuo ieškovės statiniuose vykdomos veiklos ir tų statinių paskirties. Sutartyje nebuvo jokios nuorodos į tai, kad atsakovė elektros energiją tieks tik administracinėms ieškovės reikmėms.
26.7. Dienomis, kuriomis dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo ieškovė negalėjo vykdyti jokios veiklos, buvo mokamos išmokos darbuotojams už prastovas, tad susidarė nuostoliai, susiję su darbo užmokesčio darbuotojams už prastovas sumokėjimu. Neturi reikšmės apeliantės argumentai, jog iš byloje esančių duomenų esą sunku nuspręsti, kurie konkrečiai darbuotojai negalėjo atlikti savo funkcijų.
26.8. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nekėlė reikalavimo priteistinų tiesioginių nuostolių atlyginimą sumažinti PVM suma. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnyje yra numatyta tik PVM mokėtojo teisė į PVM atskaitą, t. y. šio mokesčio mokėtojas pats pasirenka, ar naudotis šia teise ar nesinaudoti. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieškovė šia mokesčio atskaitos teise pasinaudojo, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovės naudai visus tiesioginius nuostolius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl byloje atliktos teismo ekspertizės išvadų vertinimo
28. Siekiant išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu iškilusius klausimus dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio, apeliacinės instancijos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskyrė ekspertizę ieškovės patirtų papildomų veiklos sąnaudų, pajamų ir pelno sumažėjimo dydžiams dėl atsakovės padarytų neteisėtų veiksmų nustatyti. Atlikti ekspertinį tyrimą buvo pavesta teismo ekspertui Drąsučiui Liatukui. Ekspertas pateikė ekspertizės aktą su atsakymais į teismo iškeltus klausimus. Savo išvadas ekspertas žodžiu paaiškino ir atsakė į klausimus apeliacinės instancijos teismo 2019 m. balandžio 24 d. posėdyje.
29. Ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad byloje yra ieškovės UAB „Ausnė“ pažyma apie priskaičiuotas darbo užmokesčio sąnaudas dėl darbuotojų prastovų, bet nėra dokumentų, fiksuojančių prastovos faktą (darbo laiko apskaitos žiniaraščių, direktoriaus įsakymų), dėl to ekspertas negalėjo nustatyti, ar pažymoje išvardintiems darbuotojams apskaičiuotas sumas galima priskirti darbo užmokesčio dėl prastovų sąnaudoms.
30. Matydamas, kad pagal byloje esančius duomenis negalės duoti išvados dėl tam tikrų bylai reikšmės turinčių aplinkybių (apskaičiuotinų veiklos sąnaudų dalies), ekspertas galėjo prašyti pateikti jam reikalingą papildomą medžiagą (dokumentus, informaciją), tačiau šia CPK 214 straipsnio 2 dalyje numatyta teise nesinaudojo, todėl ekspertizės išvada laikytina nepilna, atlikta neišnaudojant įstatyme numatytų galimybių surinkti visą reikalingą medžiagą, kurios pakaktų išsamiai ir visapusiškai atlikti tyrimus (skaičiavimus) bei pateikti objektyvias išvadas.
31. Remdamasis ieškovės pateiktose 2015 m. ir 2016 m. pajamų - sąnaudų ataskaitose fiksuotais duomenimis apie pajamas, ekspertas apskaičiavo ieškovės gautų pajamų sumažėjimo 2016 m. kovo - rugpjūčio mėnesiais dydį, lyginant su pajamomis, gautomis 2015 m. kovo - rugpjūčio mėnesiais (39 851,66 Eur).
32. Išanalizavęs ieškovės 2016 m. pajamų - sąnaudų ataskaitos duomenis, ekspertas nustatė, kad papildomos sąnaudos, susijusios su elektros energijos tiekimo nutraukimu, pateko į ieškovės 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos bendrųjų administracinių sąnaudų straipsnį. Ekspertizės akte nurodyta, kad be kitų galimų priežasčių (akte neįvardinta, dėl kokių) bendrųjų administracinių sąnaudų padidėjimui įtakos turėjo papildomos sąnaudos, susijusios su el. generatoriaus nuomos, kuro, elektrotechninių darbų išlaidomis. Ekspertizės akte nepaaiškinta, kodėl pelno sumažėjimas apskaičiuojamas eliminuojant bendrųjų administracinių sąnaudų įtaką (kurių dalį sudarė ir pirmiau nurodytos papildomos sąnaudos, susijusios su atsakovės įvykdytu neteisėtu elektros energijos tiekimo ieškovei nutraukimu), taip pat nepaaiškinta, kodėl apskaičiuojant pelno sumažėjimą (negautą pelną) taikomas bendrojo pelningumo sumažėjimo koeficientas. Teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje ekspertas nurodė, kad pelno sumažėjimas gali būti skaičiuojamas ir taikant grynojo pelningumo koeficientą. Tačiau atsakydamas į klausimą, kodėl šiuo atveju buvo taikomas bendrojo pelningumo koeficientas apskaičiuojant negautą pelną, ekspertas apsiribojo savo nuomonės išsakymu, jog skaičiavimo metodika taikant grynojo pelningumo koeficientą neatspindėtų reikalaujamo rezultato. Be kita ko, teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje ekspertas spėjo, kad panašus pelno sumažėjimo rezultatas būtų gautas apskaičiavimui taikant ir grynojo pelningumo modelį. Kodėl ekspertas naudojo būtent jo nurodytą pelno rodiklių apskaičiavimo metodą (koeficientą, modelį), liko neaišku, nes palyginamųjų skaičiavimų (taikant skirtingus skaičiavimo metodus) nebuvo pateikta, išsamiai neįvertinta, kodėl ekspertiniam tyrimui pasirinktas skaičiavimo būdas yra objektyviausiai atspindintis tikrąjį negauto pelno dydį.
33. Ekspertas ekspertizės akto tiriamosios dalies Lentelėje 2 išdėstė ieškovės pajamų sumažėjimą 2016 m. kovo - rugpjūčio mėnesiais (elektros tiekimo ieškovei nutraukimo laikotarpiu), fiksuodamas, kad tuo laikotarpiu ieškovės negautos pajamos sudarė 39 851,66 Eur. Šiai pajamų sumažėjimo sumai apskaičiuoti ekspertas rėmėsi ieškovės 2015 m. pajamų - sąnaudų ataskaitos duomenimis apie metinę ieškovės gautų pajamų (pajamų už visus 2015 metus) sumą, bet nesivadovavo pajamų suma, gauta tik per 2015 m. kovo - rugpjūčio mėnesių laikotarpį, nors būtent tokiu laikotarpiu ieškovė rėmėsi lygindama savo pajamų sumažėjimą 2016 m. kovo - rugpjūčio mėnesiais. Apskaičiuodamas negautą pelną (ekspertizės akto tiriamosios dalies Lentelė 3) ekspertas vėlgi vadovavosi ieškovės 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis dėl metinių (visų 2016 metų) pelningumo rodiklių, taikydamas bendrojo pelningumo koeficientą, nors ieškovė negautą pelną skaičiavo lygindama 2005 m. kovo - rugpjūčio ir 2016 m. kovo - rugpjūčio mėn. laikotarpių pajamingumo rodiklius. Ekspertizės akte apskritai nenurodyta, kodėl apskaičiuodamas pajamų sumažėjimo ir negauto pelno sumas ekspertas rėmėsi ieškovės visų (pilnų) ūkinių metų veiklos pelno apskaitos duomenimis, bet ne metų dalies laikotarpio, kurį, skaičiuodama negautą pelną, nurodė ieškovė, apskaitos duomenimis. Teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje ekspertas tik bendrais bruožais nurodė, kad ieškovės (įmonės) atlikti vidiniai skaičiavimai yra neteisingi, mažiau patikimi, todėl jais ekspertas nesivadovavo, kad patį „tiksliausią vaizdą duoda“ metiniai apskaitos rodikliai. Kokia tikrojo negauto pelno (tuo pačiu – ieškovės patirtų nuostolių) paklaida atsirastų skaičiuojant jį ne pagal metinius veiklos rezultatus, bet pagal ieškovės nurodytus palyginamųjų laikotarpių veiklos apskaitos rodiklius, ekspertas nepaaiškino.
34. Teismo posėdyje ekspertas ne kartą akcentavo, kad specifines ekspertinio tyrimo sąlygas sukėlė teismo užduotų ekspertui klausimų formuluotė pateikti išvadas pagal byloje esančius buhalterinės apskaitos dokumentus. Jau minėta, kad ekspertas pagal byloje esančius apskaitos dokumentus negalėjo apskaičiuoti visų galimų ieškovės veiklos sąnaudų, kas turėjo įtakos ekspertizės akto išsamumui ir visapusiškumui, nors eksperto teisė prašyti patikslinti arba papildyti klausimus, kuriais gautina eksperto išvada, arba prašyti papildomos medžiagos ekspertizei atlikti nebuvo apribota (CPK 214 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos). Be to, dėl šioje nutartyje pirmiau išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų, susijusių su ekspertizės akto tiriamosios dalies atsakant į antrą bei trečią ekspertui užduotus klausimus, turinio vertinimu, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog nebuvo įvykdytas įstatymo reikalavimas ekspertizės akte smulkiai aprašyti atliktus tyrimus, kurių pagrindu yra padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalies reikalavimas).
35. Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija nesivadovauja pateiktame ekspertizės akte išdėstytomis išvadomis bei jų įrodomosios reikšmės nevertina (CPK 185 straipsnis, 218 straipsnio nuostatos). Aplinkybes dėl ginčijamo ieškovės patirtų nuostolių dydžio teisėjų kolegija vertina pagal kitus byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus bei pagal apeliacinės instancijos teisme priimtus naujus įrodymus.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio
36. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014 m. sausio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta elektros pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 05-14, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo tiekti elektros energiją ieškovės valdomiems statiniams, o ieškovė – už patiektą elektros energiją atsiskaityti. Ieškovė nuomojamuose statiniuose vykdo gamybą, kurios nenutrūkstamumui (nuolatiniam įrengimų veikimui) užtikrinti yra būtinas stabilus ir pastovus elektros energijos tiekimas. 2016 m. vasario 19 d. atsakovės atstovas pranešė, jog nuo 2016 m. vasario 22 d. bus atjungtas elektros energijos tiekimas į ieškovės valdomas patalpas. Šiaulių apylinkės teismui ieškovė 2016 m. vasario 24 d. pateikė prevencinį ieškinį su reikalavimu uždrausti atsakovei nutraukti elektros energijos tiekimą bei uždrausti nutraukti ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį Nr. 05-14 dėl elektros energijos tiekimo. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 26 d. skubos tvarka pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę tęsti elektros energijos tiekimą ieškovei. Nepaisydama šios nutarties, atsakovė 2016 m. vasario 27 d. nutraukė elektros energijos tiekimą ieškovei.
37. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje apibrėžta neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Nesant nors vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinės atsakomybės taikymas negalimas.
38. Ieškovė įrodinėja, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė sutartinių įsipareigojimų tiekti elektros energiją nevykdymu ir neteisėtu sutarties bei elektros energijos tiekimo nutraukimu. Jau minėta, jog Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovė UAB „Sodbeta“ buvo įpareigota tęsti elektros energijos tiekimą į ieškovės valdomus statinius. Už šios nutarties bei antstolio patvarkymo nevykdymą atsakovės vadovei buvo skirtos baudos. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimu teismas patenkino UAB „Ausnė“ ieškinį ir įpareigojo atsakovę atnaujinti elektros energijos tiekimą ieškovei bei uždraudė atsakovei nutraukti elektros energijos tiekimą ieškovei. Šį sprendimą apeliacine tvarka nagrinėjo Šiaulių apygardos teismas, teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė negalėjo nutraukti elektros energijos tiekimo sutartį, todėl jos veiksmai yra neteisėti.
39. Nesutiktina su apeliantės teiginiu, jog teismas nepagrįstai nustatė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (elektros energijos tiekimo nutraukimo) ir ieškovės pajamų sumažėjimo buvimą, todėl esą neteisingai iš atsakovės priteisė ieškovės negautą grynąjį pelną (negautas pajamas), kaip žalos atlyginimą.
40. Teismų praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo (skolininko) neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas (lėšas) realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdinantys požymiai yra pagrįstas tikėtinumas pajamas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; apibūdinimas pajamų kaip sumos lėšų, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos; tai turėtų būti asmens gautinas grynasis pelnas. Nuostoliai, kurie suprantami kaip negautas grynasis pelnas, turi būti įrodomi; jie neturi būti aiškinami kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų; atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas; jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tuo, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis; pajamų dydį turi įrodyti ieškovė; šios pajamos turi būti realios, dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, 2017 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2017).
41. Nustatyta, kad ieškovė 2015 m. kovo - rugpjūčio mėnesių veiklos laikotarpiu, turėdama pastovų ir stabilų elektros energijos tiekimą iš atsakovės, uždirbo 52 042,93 Eur grynojo pelno. 2016 m. kovo - rugpjūčio mėnesių laikotarpiu, kai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė neteko stabilaus elektros tiekimo šaltinio ir buvo priversta naudotis elektros generatorių sukuriama elektros energija, uždirbo tik 14 464,54 Eur grynojo pelno. Dėl teisei priešingų atsakovės veiksmų ieškovė netiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro nurodytais veiklos laikotarpiais gauto grynojo pelno skirtumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės veiksmų bei ieškovei atsiradusių žalingų padarinių faktinis ir teisinis priežastinis ryšys yra nustatytas teisingai, kadangi žala ieškovei atsirado iš teismų procesiniais sprendimais pripažinto neteisėtu atsakovės veikimo – elektros energijos tiekimo pagal šalių sudarytą sutartį nutraukimo.
Dėl atlygintinos žalos dydžio
42. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės patirtų tiesioginių išlaidų, atsiradusių dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, sumą sudaro nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. elektros generatoriaus nuoma, kuri ieškovei kainavo 5 950,94 Eur, kuro generatoriui išlaidos už 3 931,04 Eur, elektrikų, kurie sugebėtų atliktų generatoriaus pajungimo ir priežiūros darbus, paslaugos už 1650,06 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., kuomet ieškovė pirko elektros energiją iš atsakovės, ji už gautą energiją sumokėjo 3 086,40 Eur (t. 1., b. l. 149), todėl pripažintina, jog ir per laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. iš atsakovės ieškovė būtų nupirkusi elektros energijos, kainavusios maždaug tokią pačią sumą (3 086,40 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šia suma – 3 086,40 Eur ieškovė pagrįstai mažino patirtas papildomas išlaidas, susijusias su alternatyvaus elektros energijos tiekimo šaltinio naudojimu.
43. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su 1 484,76 Eur tiesioginių nuostolių suma, kurią sudaro ieškovės darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis už prastovas. Apeliantės teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie detalizuotų patirtus šiuos nuostolius, patvirtintų, kurie darbuotojai ir kuriuo laikotarpiu dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo negalėjo atlikti konkrečių darbo funkcijų.
44. Ieškovė, įrodinėdama 1 484,76 Eur tiesioginių nuostolių faktą, pateikė 2016 m. rugsėjo 5 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad dėl darbuotojų priverstinių prastovų 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. kovo 1 ir 2 d., 2016 m. kovo 3-11 d. ieškovė patyrė darbo užmokesčio sąnaudų už 1 484,76 Eur (t. 1, b. l. 144).
45. Ieškovės teigimu, prastovos dėl nutraukto elektros tiekimo laikotarpiu visiems darbuotojams buvo mokamas įprastinis darbo užmokestis, tačiau byloje nėra duomenų, fiksuojančių prastovos faktą ir laiką (direktoriaus įsakymų, skelbiančių prastovą, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose būtų fiksuotas prastovos faktas ir trukmė konkretiems darbuotojams), taip pat nėra duomenų, kokių darbo funkcijų negalėjo atlikti atskiri darbuotojai 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. kovo 1–2 d. ar 2016 m. kovo 3–11 d. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog bendro pobūdžio pažyma apie prastovos metu mokėtą atlyginimą darbuotojams yra nepakankamas įrodymas sprendžiant klausimą dėl šios rūšies nuostolių priteisimo (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaidų (sąnaudų), siejamų su darbuotojų prastova, įskaičiavimo į atlygintinus nuostolius, atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
46. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovas patikslino, jog ieškovės negauto grynojo pelno – 37 578,39 Eur suma apima ir nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. elektros generatoriaus nuomos 5 950,94 Eur išlaidas, kuro generatoriui veikti 3 931,04 Eur dydžio išlaidas, elektrikų, atlikusių generatoriaus pajungimo ir priežiūros darbus, paslaugų 1 650,06 Eur išlaidos, todėl pripažino, kad ieškinio pareiškime be pagrindo prašė priteisti šių išlaidų atlyginimą papildomai (kartu) su negautų pajamų (negauto grynojo pelno) atlyginimu. Tas pats pasakytina ir dėl ieškovės skaičiuotų išlaidų (1 484,76 Eur), susijusių su darbo užmokesčio ieškovės darbuotojams mokėjimu prastovos metu, nes jos irgi turėjo būti įskaitomos į ieškovės veiklos sąnaudas, mažinančias pajamas.
47. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies norma, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad šalims nesutariant dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių (tiek tiesioginių, tiek netiesioginių) dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008, 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019). Taisyklė, jog tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, aiškintina taip, kad kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, jog suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009, 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).
49. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovė įrodė patirtos žalos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (elektros energijos tiekimo nutraukimo) dydį, kuris sudarytų 36 093,63 Eur negauto pelno (į šią sumą įskaičius ir ieškinyje nurodytas 11 532,06 Eur dydžio tiesiogines išlaidas dėl elektros generatorių naudojimo). Ši suma gaunama atmetant kaip neįrodytą ieškovės reikalavimą dėl 1484,76 Eur sumos įtraukimo į atlygintinas veiklos sąnaudas (nutarties 45 punktas). Negautų pajamų (negauto pelno) sumą būtina sumažinti 3 086,40 Eur suma, kurią ieškovei būtų reikėję sumokėti už elektros energijos tiekimą pagal pirkimo – pardavimo sutartį (nutarties 42 punktas). Tokiu būdu tikslinama, kad ieškovės nuostoliai dėl negautų pajamų sudaro 33 007,23 Eur. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog byloje nėra duomenų, įgalinančių daryti išvadą, jog ieškovės pajamos (grynasis pelnas) 2016 metais sumažėjo ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (elektros energijos tiekimo nutraukimo), bet dėl kitų su ieškovės veikla susijusių veiksnių.
50. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 7 430 Eur baudą, kuri buvo skirta už teismo draudimų nutraukti elektros tiekimą ieškovei nevykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovei atlygintinos žalos dydį pagrįstai mažino atsakovės sumokėtos baudos suma.
51. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovei priteistinos žalos dydis sudaro 25 577,23 Eur (36 093,63 Eur negauto grynojo pelno minus 3 086,40 Eur suma, kurią ieškovei būtų reikėję sumokėti už elektros energijos tiekimą pagal sutartį, minus 7 430 Eur atsakovės sumokėta bauda = 25 577,23 Eur).
Dėl bylos procesinės baigties
52. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl atlyginimo žalos, patirtos dėl sąnaudų, susijusių su darbuotojų prastova, taip pat nebuvo sumažintas netiesioginių nuostolių (negauto pelno) dydis ta suma, kurią ieškovė būtų turėjusi sumokėti atsakovei už elektros energijos tiekimą pagal sutartį. Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo, ką pripažino ir ieškovė, kartu su negautų pajamų (netiesioginių išlaidų) atlyginimu iš atsakovės dar priteisė ir kai kurias ieškinyje nurodytas ieškovės patirtas tiesiogines išlaidas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos buvimą. Apeliacinio proceso metu nustatyta, jog realus ieškovės UAB „Ausnė“ patirtos žalos dydis sudaro 25 577,23 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, sumažinant juo priteistos žalos atlyginimą iki šios 25 577,23 Eur sumos.
53. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas pirmosios instancijos teismo priteistą nuostolių atlyginimą, tuo pačiu išsprendžia byloje taikomų taikomų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo klausimą (CPK 150 straipsnis).
Dėl šalių bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo
54. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamos ir pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos.
55. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 879 Eur (1 950 Eur atstovavimo išlaidos + 929 Eur žyminis mokestis), atsakovė UAB „Sodbeta“ nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju ieškovės ieškinys tenkintinas 54 proc. (apeliaciniam teismui iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 555 Eur (2 879 Eur x 54 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
Dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
57. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė nurodė apeliacinės instancijos teisme patyrusi 5 616 Eur (1107 Eur žyminis mokestis + 1 000 Eur advokato išlaidos (600 Eur už apeliacinio skundo parengimą + 400 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose + 726 Eur už auditorės ataskaitos parengimą + 484 Eur už specialisto (auditorės) dalyvavimą teismo posėdyje + 2299 Eur už teismo ekspertizės atlikimą) dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo teismo posėdyje apklausti auditorę (kaip specialistę), atsakovės turėtos išlaidos – apmokėjimas už specialisto dalyvavimą teismo posėdyje nelaikytinos pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis. Tokiu būdu vertinamos 5 132 Eur dydžio atsakovės bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad nurodytos tiek ieškovės, tiek atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.
58. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Sodbeta“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – 36,64 procento, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1 880 Eur (5 132 Eur x 36,64 procento) bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei iš atsakovės priteistina 1 045 Eur (1 650 Eur x 63,36 procento) išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 835 Eur (1 880 Eur – 1 045 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
59. Atlikus ieškovei ir atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, įskaitymą, ieškovei iš atsakovės bendrai priteistina 720 Eur (1 555 Eur – 835 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:
„Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ (juridinio asmens kodas 145663442) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ausnė“ (juridinio asmens kodas 145466128) 25 577,23 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 23 centus) žalos atlyginimą ir 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ (juridinio asmens kodas 145663442) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ausnė“ (juridinio asmens kodas 145466128) 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 25 577,23 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2017 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“
Sumažinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ (juridinio asmens kodas 145663442) turtui ir/ar lėšoms taikomo arešto mastą iki 26 297 Eur sumos.
Teisėjai Artūras Driukas
Gintaras Pečiulis
Egidija Tamošiūnienė