Civilinė byla Nr. 3K-3-118-248/2016

                                                                                                                                                                                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02311-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.9; 2.5.20.1; 2.5.24

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Media House“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Media House“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „VIA Media“, uždaroji akcinė bendrovė „Trendmark“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paslaugų teikimo sutartis ir sutartinės atsakomybės taikymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 212 677,26 Eur (734 322,03 Lt) nuostolių, 2132,51 Eur (7363,13 Lt) skolą (komisinius), 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2006 m. balandžio 28 d. sudarytos sutarties (toliau – ir Sutartis) pagrindu teikė atsakovei paslaugas, susijusias su atsakovės prekių ženklų „Ežys“ bei „OmniSurfPort“ reklamavimu. Vykdydama Sutartį, ieškovė 2009 m. vasario 3 d. su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra sudarė Reklamos paslaugų teikimo sutartį, kuria UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo išnuomoti spaudos kioskų reklaminius plotus ir juos apipavidalinti pagal pateiktą maketą. 2009 m. gegužės 20 d. atsakovė ieškovei pranešė, kad atsisako reklamos plotų nuomos ir apipavidalinimo paslaugų, todėl neapmokės iš UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūros gautų sąskaitų. UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra nesutiko su vienašaliu Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimu ir toliau vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovei nesumokėjus už suteiktas paslaugas ilgiau kaip 3 mėnesius, UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra nuo 2009 m. spalio 1 d. nutraukė Reklamos paslaugų teikimo sutartį ir kreipėsi į teismą; šis priteisė iš ieškovės 26 509,63 Eur (490 875,00 Lt) skolos bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 2013 m. birželio 29 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl patirtų nuostolių atlyginimo bei komisinių už paslaugas sumokėjimo, tačiau atsakovė atsisakė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
4. Ieškovė teigė, kad ji, būdama santykių su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra šalis, veikė ne savo iniciatyva, bet kaip atsakovės tarpininkė, vykdanti atsakovės duotą pavedimą pagal sudarytą Sutartį. Atsakovė, nusprendusi atsisakyti UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūros teikiamų paslaugų, tokiais veiksmais prisiėmė riziką ir atsakomybę dėl Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė, sutartyje su AB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra nenustačiusi galimybės vienašališkai nutraukti Reklamos paslaugų teikimo sutartį, nors Sutartyje tokia galimybė buvo nurodyta, pati prisiėmė vienašališko sutarties nutraukimo riziką. Atsakovė, teisėtai pasinaudojusi galimybe nutraukti Sutartį vienašališkai, negali būti atsakinga už tokiu savo veiksmu sukeltas pasekmes ieškovei ir neprivalėjo mokėti už reklamą Sutartį nutraukus. Be to, Sutartyje nebuvo nustatytas nuostolių atlyginimas vienašališko Sutarties nutraukimo atveju.
7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
8. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškove, kad tarp šalių susiklostė komiso teisiniai santykiai, ir nurodė, jog šalių sudarytos Sutarties dalykas ir tikslas atitinka atlygintinų paslaugų sutarties dalyką; pažymėjo, jog komiso sutarties sudarymo atveju teisės ir pareigos pagal sutartį atsiranda komisionieriui, tačiau sutarties neįvykdymo rizika tenka komitentui. Nagrinėjamu atveju Sutarties 2.12 punkte buvo nustatyta, kad paslaugoms teikti ieškovė turi teisę pasitelkti subrangovus, tačiau už trečiųjų asmenų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą klientei (atsakovei) atsako agentūra (ieškovė). Todėl teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė, sudarydama sandorius su trečiaisiais asmenimis, veikė savo vardu ir savo rizika; byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė veikė savo, o ne atsakovės lėšomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė Sutarties dalį dėl lauko reklamos paslaugų užsakymo nutraukė tinkamai. Ir nors Sutarties 13.4.2 punkte buvo nustatytas 3 mėnesių įspėjimo vienašališkai nutraukti sutartį terminas, tačiau ieškovė sutiko su tokiu vienašališku Sutarties nutraukimu ir pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės neginčijo. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovės argumentu, jog atsakovė turi prisiimti atsakomybę dėl Reklamos paslaugų sutarties nutraukimo išlaidų; sprendė, kad būtent ieškovė nesielgė apdairiai ir protingai, nes, UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūrai nesutikus nutraukti su ja sutarties, ieškovė nereikalavo laikytis Sutartyje nustatyto 3 mėnesių įspėjimo termino ir sutiko su paslaugų atsisakymu, nebeteikė atsakovei sąskaitų apmokėti. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir ginčui spręsti taikė bendrąsias sutartis reglamentuojančias teisės nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė atlygintinų paslaugų teikimą bei komiso santykius reglamentuojančias teisės normas. Kasatorė Sutarties 2.1.3 punkte įsipareigojo atsakovės naudai sudaryti sandorius, bet ne teikti nematerialias paslaugas. Tokių paslaugų kaip ranga ir nuoma pirkimas iš UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūros, t. y. sandorio sudarymas atsakovės naudai, negali būti laikomas atlygintina paslauga. Ginčo santykiams turėjo būti taikomos komiso santykius reglamentuojančios teisės normos. Vertinimas, kad reklamos tarpininko vykdoma veikla ir su reklamos davėju sudaromos sutartys laikytinos komiso sutartimis, vyrauja ir užsienio valstybių, kuriose ši veikla labiau išplėtota, praktikoje. Sutarties ir Reklamos paslaugų teikimo sutarties sudarymas ir nutraukimas negali būti aiškinami atsietai. Be to, atsakovės kasatorei mokamų komisinių faktas ir dydis rodo, kad paslauga buvo atstovaujamojo pobūdžio.
2. Teismai Sutartį vertino formaliai, nenustatė tikrųjų šalių ketinimų, neatsižvelgė į kasatorės vykdomos veiklos specifiką, kitas reikšmingas aplinkybes, todėl pažeidė CK įtvirtintas ir teismų praktikoje išplėtotas sutarčių aiškinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė tik į vieną paslaugų teikimo sutartims būdingą sąlygą, tačiau nevertino kitų Sutarties nuostatų, patvirtinančių, kad sudaryta Sutartis yra mišri, joje dominuoja komiso sutarties bruožai. Reklamos tarpininkai sudaro sandorius su reklamos skleidėjais savo vardu, tačiau kliento lėšomis ir jo interesais.
3. Teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės netaikymo atsakovei, nenustatė visų būtinųjų CK 6.253 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad kasatorė, reikalaudama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus. Tačiau šio ginčo atveju atsakovė turi pareigą atlyginti kasatorės nuostolius pagal CK 6.246 straipsnio 3 dalį.
4. Teismas neteisingai nustatė teisės į ieškinį pradžios momentą ir netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, dėl to padarė klaidingą išvadą, kad kasatorė praleido ieškinio senaties terminą. Kadangi nustatyta teisė reikalauti tik patirtų išlaidų atlyginimo, kasatorė neturėjo teisės pareikšti ieškinį iki tol, kol faktiškai nepatyrė išlaidų. Apie savo teisių pažeidimą kasatorė sužinojo Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2012 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-240/2012 ir kasatorei atlyginus skolą bei išlaidas UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūrai.
5. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nevertino nei įrodymų viseto, nei kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės atskirai; vertindamas byloje esančius įrodymus dėl jų pasisakė išimtinai atsakovės naudai, nenurodydamas tokio vertinimo motyvų. Apeliacinės instancijos teismas vertino tik kasatorės veiksmus nutraukiant sutartį su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra, tačiau visiškai neįvertino atsakovės veiksmų ir elgesio inicijuojant Sutarties ir Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimą, todėl nepagrįstai sprendė, kad dėl patirtų nuostolių kalta kasatorė.
10. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Kasatorė klaidingai teigia, kad Reklamos paslaugų teikimo sutartį ji sudarė atsakovės pavedimu. Atsakovei nežinomos šios sutarties sąlygos, sutartis nebuvo derinta su atsakove. Taip pat atsakovė netvirtino reklamos paslaugų teikimo sąmatos, kurios pagrindu kasatorė galėjo susitarti su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra; nedavė jokio pagrindo tikėtis, kad bendradarbiavimas tęsis iki 2009 m. gruodžio 31 d. Reklamos paslaugų teikimo sutartis leido kasatorei skelbti jos pasirinktą reklamą, taigi kasatorė galėjo talpinti įvairių klientų reklamas. Kasatorė vartoja sąvoką „reklamos tarpininkas“, kuri nagrinėjamu atveju yra netiksli, nes kasatorė teikė atsakovei ir daug kitų savarankiškų paslaugų.
2. Kasatorė netiksliai aiškina atlygintinų paslaugų sutartį, nes šios sutarties negalima visiškai atsieti nuo rezultato ir teigti, kad tai tik nematerialaus pobūdžio paslaugų teikimas, nesukuriant jokio rezultato. Be to, santykių tarp šalių kvalifikavimas ir atsakomybė už atsiradusius nuostolius jau yra išspręsti įsiteisėjusia 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-240/2012.
3. Sudarydama Reklamos paslaugų teikimo sutartį ieškovė veikė savo vardu, lėšomis, rizika, nuožiūra bei savo naudai. Nurodymo davimas sudaryti komiso sutartį turi būti aiškus ir suprantamas abiem šalims, ypač komitentui, nes jis prisiima riziką pagal komiso sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovė nedavė ieškovei jokių nurodymų dėl sutarties su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra sudarymo. Ieškovės sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis UAB „Via Media“ ir UAB „Trendmark“ rodo, kad ieškovė su savo partneriais, tarp jų ir atsakove, dirbo kaip nepriklausoma paslaugų teikėja, o ne atstovė. Taigi, teismai Sutartį išaiškino tinkamai, tiek remdamiesi tarp šalių susiklosčiusiais faktiniais santykiais, šalių ketinimais, tiek vertindami jos turinį.
4. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai taikė civilinės atsakomybės sąlygas, nenustatė visų būtinųjų CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų. Byloje nebuvo sprendžiamas atleidimo nuo civilinės atsakomybės klausimas. Teismas nusprendė, kad civilinė atsakomybė atsakovei netaikytina. Be to, ginčas kilo ne dėl visos Sutarties nutraukimo, bet dėl užsakymo reklamuotis ant UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūrai priklausančių kioskų.
5. Kasatorė neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties pradžią, siedama ją su Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-240/2012 priėmimu. Ieškovė apie nuostolius žinojo 2009 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas.
6. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, todėl pagrįstai neaptarė kiekvieno įrodymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarties teisinio kvalifikavimo

11. Vienas pagrindinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Civilinių teisinių santykių įvairovė lemia ir tai, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju taikytinos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Taigi, šalys gali laisvai susitarti dėl bet kokių sutarčių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek nesureguliuota sutartimi.
12. Kai ginčo sprendimui taikomas įstatymo reguliavimas, taip pat sprendžiant, ar sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms atitinkamas sutartis reglamentuojančioms įstatymo nuostatoms, svarbu sutartį tinkamai kvalifikuoti. Sutarčių kvalifikavimas neatsiejamas nuo jų turinio aiškinimo, nes tik išsamiai nustačius sutarties šalių teises ir pareigas galima tiksliai identifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.
13. Nagrinėjamoje byloje teismai pripažino, kad šalių sudaryta Sutartis laikytina atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi. Kasatorės teigimu, sudaryta Sutartis yra mišri, turinti atlygintinų paslaugų ir komiso sutarčių požymių, kurioje dominuoja komiso teisiniai santykiai. Kasatorė taip pat teigia, kad jos veikla pagal Sutartį vertintina kaip reklamos tarpininkės.
14. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 16 dalimi, reklamos tarpininkas – reklamos paslaugų teikėjas, tarpininkaujantis užsakant reklamos skleidimo arba reklamos gamybos ir skleidimo paslaugas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Reklamos įstatymo požiūriu dėl kai kurių Sutartimi nustatytų paslaugų kasatorė atitinka reklamos tarpininkės statusą, tačiau CK normos atskirai reklamos tarpininko veiklos nereglamentuoja, todėl reklamos tarpininko veiklai, priklausomai nuo sudarytos sutarties turinio, taikytinos atitinkamas sutartis reglamentuojančios teisės normos.
15. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateiktas paslaugų sutarties apibrėžimas: paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
16. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo.
17. Pagal CK 6.780 straipsnio 1 dalį, komiso sutartimi viena šalis (komisionierius) įsipareigoja kitos šalies (komitento) pavedimu už atlyginimą sudaryti vieną ar kelis sandorius savo vardu, bet komitento lėšomis. Taigi komiso sutarties dalykas yra sandorių su trečiaisiais asmenimis sudarymas.
18. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Sutarties dalykas aiškiai įvardytas Sutarties 1.1 punkte, t. y. atsakovės prekių ženklų „Ežys“ bei „OmniSurfPort“ reklamavimo ir administravimo paslaugos. Sutarties 2.1 punkte išvardytos konkrečios paslaugos, dėl kurių teikimo susitarta; išvardytų paslaugų spektras gana platus, tačiau sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šios paslaugos yra nematerialaus pobūdžio ir atitinka CK įtvirtintą atlygintinų paslaugų sutarties dalyką.
19. Vien ta aplinkybė, kad iš Sutarties nuostatų matyti, jog kai kurioms paslaugoms suteikti bus reikalingos sutartys su trečiaisiais asmenimis, nesudaro pagrindo sutartį kvalifikuoti kaip komiso sutartį. Sutarties kvalifikavimo kaip komiso sutarties nelemia ir kasatorės teiginys, kad ją iš karto siejo dveji teisiniai santykiai – su klientu ir su trečiaisiais asmenims. Sutiktina su kasatore, kad šie santykiai būdingi komisionieriams, turintiems teisinius santykius su komitentams ir trečiaisiais asmenimis, tačiau tai nereiškia, kad tokie santykiai negali susiklostyti kitų sutarčių pagrindu.
20. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sutarties turinys neteikia pagrindo daryti išvadą, jog šalys sulygo dėl sandorių kasatorės vardu ir atsakovės lėšomis sudarymo, t. y. kad sudarė komiso sutartį. Be to, esant komiso sutarčiai, tokio pobūdžio nuostoliai, kokius patyrė kasatorė (tretiesiems asmenims sumokėtas atlyginimas), negalėtų atsirasti, nes sutartis būtų vykdoma, taigi ir su trečiaisiais asmenimis būtų atsiskaitoma komitento (atsakovės) lėšomis.
21. Kasatorės argumentas, kad kvalifikuodamas šalių teisinius santykius apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes rėmėsi išimtinai tik Sutarties 2.12 punktu, atmestinas, kadangi teismas aptarė ir kitas sutarties sąlygas, reikšmingas sutarties kvalifikavimui, aiškinosi tikruosius šalių ketinimus, vertino Sutarties tikslą ir nenukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių, išdėstytų CK 6.193 straipsnyje bei kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Advokatų profesinė bendrija „Černiauskas ir partneriai“ v. UAB „Kamesta“, bylos Nr. 3K-3-683-686/2015 ir joje nurodytą praktiką).
22. Vis dėlto pažymėtina, kad nors Sutartyje paslaugos, dėl kurių teikimo susitarta, išvardytos detaliai, tačiau jų teikimo būdai ir priemonės Sutartyje aptarti abstrakčiai. Iš Sutarties 2.3 punkto matyti, kad dėl konkrečių paslaugų, patenkančių į Sutarties 2.1 punktą, teikimo tariamasi atskirai. Šiame punkte nurodyta paslaugos užsakymo ir teikimo procedūra, pagal kurią atsakovė raštu teikia paslaugos užsakymą, ieškovė rengia sąmatą, kuri derinama ir pasirašoma abiejų šalių, ir tik pasirašyta sąmata tampa pagrindu pradėti teikti paslaugą. Iš Sutarties nuostatų galima spręsti, kad sąmatoje derinamos ne tik mokėtinos sumos, bet ir kitos paslaugų teikimo sąlygos: Sutarties 2.4 punkte nurodoma, kad sąmatoje turi būti ir reikalavimai dėl paslaugos kokybės, 5.1 punkte nustatyta, kad paslaugų atlikimo terminai gali būti nurodomi paslaugų suteikimo sąmatose arba, šalims tai aptarus atskirai, – sutarties prieduose.
23. Tai reiškia, kad, tariantis dėl konkrečios paslaugos teikimo, priklausomai nuo jos ypatumų, Sutarties sąlygos gali būti detalizuojamos, konkretizuojamos: susitariama dėl paslaugų apimties, teikimo trukmės, kainos, konkretaus paslaugos teikimo būdo, santykių su trečiaisiais asmenimis. Nustačius sąlygas, dėl kurių susitarta papildomai, gali keistis ir šalių sutartinių santykių, susiklostančių teikiant būtent tą paslaugą, kvalifikavimas.
24. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog savo esme atlygintinų paslaugų sutartis negali būti mišri, jeigu nėra sulygstama dėl kelių savarankiškų dalykų, kurių kiekvienas galėtų būti atskiros sutarties rūšies dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. UAB „Bleiras“, bylos Nr. 3K-3-257/2007).

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo klientui atsisakius paslaugos teikimo

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinų paslaugų sutartims, kaip ir kitoms, taikomi bendrieji sutarčių vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Šie principai taip pat apima ir šalių pastangas tam, kad viena iš šalių nepatirtų neproporcingų nuostolių dėl kitos šalies net ir teisėtų veiksmų.
26. CK 6.721 straipsnio 1 dalis nustato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti.
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ši teisė yra besąlygiška, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Teledema“ v. M. P., bylos Nr. 3K-3-476/2013; 2007 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-235/2007).
28. Tačiau naudodamasis šia teise ir nutraukdamas paslaugų sutartį klientas taip pat turi laikytis šalių bendradarbiavimo standarto ir kuo ekonomiškesnio kitai šaliai sutarties vykdymo, stengtis, kad paslaugų teikėjui dėl tokio nutraukimo tektų kuo mažesni nuostoliai.
29. Nutraukdamas paslaugų teikimo sutartį klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (CK 6.721 straipsnio 1 dalis).
30. Sprendžiant, kokios paslaugų teikėjo vykdant sutartį patirtos išlaidos laikytinos protingomis CK 6. 721 straipsnio 1 dalies prasme, atsižvelgtina į tai, kad CK 6.718 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta paslaugų teikėjo pareiga teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Šios įstatymo normos analizė leidžia teigti, kad paslaugų teikėjo pareigos ir funkcijos gali būti apibrėžtos ne tik sutartyje, bet gali atsirasti iš sutarties vykdymo metu kliento duodamų nurodymų. Įstatyme paslaugų teikėjui teisė atsisakyti vykdyti kliento nurodymus nustatyta tik tuo atveju, jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl kitų protingų išlaidų, padarytų paslaugų teikėjo iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento, atlyginimo aiškintinos taip, kad joms gali būti priskirtos ir tokios išlaidos, kurių paslaugos teikėjas iki pranešimo apie sutarties nutraukimą dar nepatyrė, bet kurias, vykdydamas sutartį bei veikdamas pagal kliento nurodymus, įsipareigojo padengti ir tokio įsipareigojimo atšaukti nebegali. Dėl to, sprendžiant paslaugų teikėjo nuostolių, patirtų dėl sutarties nutraukimo, atlyginimo klausimą, reikia nustatyti, ar išlaidos susijusios su sutarties vykdymu, ar jų dydis pateisinamas, ar jas mokėdamas (įsipareigodamas mokėti) paslaugų teikėjas laikėsi sutarties nuostatų ir kliento nurodymų.
32. Nagrinėjamu atveju kasatorė nuostolių patyrė dėl to, kad, atsakovei atsisakius lauko reklamos paslaugos, kasatorei nepavyko atsakovės pageidaujamu laiku nutraukti jos su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra sudarytos Reklamos paslaugų teikimo sutarties (vienašališko sutarties nutraukimo galimybė Reklamos paslaugų teikimo sutartyje nebuvo aptarta) ir teko mokėti už paslaugos teikimą. Taigi šiuo atveju svarbu, ar kasatorės sudarytos Reklamos paslaugų teikimo sutarties sąlygos atitiko Sutartimi jai suteiktas savarankiškumo ir diskrecijos ribas, ar nebuvo nukrypta nuo atsakovės nurodymų, kas buvo atsakingas už Reklamos paslaugų teikimo sutarties parengimą, jų sąlygų (taip pat ir dėl sutarties galiojimo termino bei sutarties nutraukimo) nustatymą, ar sutarčių projektai buvo derinami ir kt. Ginčo sprendimui taip pat svarbi aplinkybė, kaip buvo nustatoma konkrečios Sutartyje nurodytos paslaugos teikimo trukmė, ar ji buvo derinama su kasatorės sudaromuose sandoriuose sutartais paslaugos teikimo terminais, kuriam laikotarpiui atsakovės tvirtinamose sąmatose buvo numatomos lėšos paslaugoms teikti.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalies turinys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog šioje normoje sutarties nutraukimo tvarka yra išdėstyta išsamiai ir išbaigtai. Minėta įstatymo norma sutarties šalys nesuvaržytos sutartyje nusistatyti išsamią kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį tvarką bei papildomas nutraukimo tvarkos taisykles, atitinkančias protingumo principą ir nepaneigiančias CK 6.721 straipsnio 1 dalies esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Identia“ v. UAB „Verslo sindikato apskaita“, bylos Nr. 3K-3-304/2014). Dėl to būtina įvertinti, ar šalių buvo susitarta dėl paslaugų atsisakymo tvarkos ir galimų neigiamų padarinių pasiskirstymo. 
34. Kaip jau minėta, dėl konkrečios paslaugos teikimo turėjo būti tariamasi Sutarties 2.3 punkte nustatyta tvarka. Dėl to nagrinėjamu atveju būtina ne tik analizuoti Sutarties nuostatas, bet ir aiškintis, kaip ir dėl ko papildomai buvo susitarta Sutarties 2.3 punkte nustatyta tvarka prieš pradedant teikti konkrečią paslaugą.
35. Tuo atveju, jei Sutarties sąlygų (2.3, 5 punktai) nebuvo laikomasi ir prieš pradedant teikti šioje byloje aktualią lauko reklamos paslaugą bei sudarant jos teikimui reikalingą Reklamos paslaugų teikimo sutartį, paslaugos sąmata nebuvo patvirtinta, dėl nagrinėjamam ginčui aktualių aplinkybių spręstina pagal susiklosčiusią verslo praktiką, t. y. kaip šalys susitardavo dėl atskiros paslaugos teikimo bei jos terminų, kaip jos teikimas buvo nutraukiamas.
36. Pažymėtina, kad atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą dėstoma pozicija, jog kasatorė veikė visiškai savarankiškai, negaudama jokių atsakovės nurodymų, savo rizika, sutartį su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra sudarė ne atsakovės, bet savo naudai, išnuomotuose lauko reklamai plotuose galėjo skelbti bet kokią reklamą, prieštarauja ne tik faktinėms bylos aplinkybėms (su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra susitarta dėl konkrečios reklamos apie atsakovo produktus skelbimo, byloje pateiktas kasatorės ir atsakovės darbuotojų susirašinėjimas elektroniniais laiškais liudija, kad šalys bendravo atsisakydamos UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūros paslaugų, atsakovės 2009 m. rugpjūčio 31 d. rašte UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūrai dėl Reklamos paslaugų sutarties vykdymo užsimenama, kad ši sutartis buvo sudaryta pagal atsakovės nurodymus, atsakovė mokėjo už šią paslaugą ir kt.), Sutarties nuostatoms (2.6, 2.7, 2.11, 2.13 punktams, kuriuose kalbama apie kliento nurodymų privalomumą ir jo kontrolės teisę), bet ir verslo logikai. 
37. Apeliacinės instancijos teismo nurodyta Sutarties 2.12 punkte išdėstyta sąlyga, kad paslaugoms teikti ieškovė turi teisę pasitelkti subrangovus, tačiau už trečiųjų asmenų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą klientei (atsakovei) atsako agentūra (ieškovė), sprendžiant šį ginčą neaktuali, nes nuostoliai atsirado ne dėl trečiųjų asmenų netinkamo prievolių vykdymo. Kitas teismo argumentas, kad pati ieškovė buvo nepakankamai apdairi ir rūpestinga, nereiškė atsakovei pretenzijų iš karto po to, kai ši atsisakė paslaugos, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepakankamas pagrindas atmesti ieškinį, būtina nustatyti nutarties 32, 33 punktuose nurodytas ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
38. Nustačius, kad Reklamos paslaugų teikimo sutartis su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra sudaryta pagal atsakovės nurodymus ar esant jos pritarimui dėl sutarties sąlygų, spręstina dėl nuostolių, atsiradusių nepavykus nutraukti Reklamos paslaugų teikimo sutarties, atlyginimo kasatorei CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu ar jų pasidalijimo. Paminėtina, kad Sutartyje šalys įsipareigojo susilaikyti nuo veiksmų, kurie atneštų žalą kitai šaliai (4.1 punktas). 
39. Bylą nagrinėję teismai kitą ieškinio dalį (atlyginti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negautas pajamas, kitoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kt.) atmetė, nurodę, kad dėl šios dalies būtų galima spręsti tik tuo atveju, jei būtų tenkinta pirmoji ieškinio dalis. Kasaciniame skunde argumentai dėl teismo sprendimo (nutarties) dalies, kuria atmestas reikalavimas atlyginti kitus nuostolius, neteikiami, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų taip pat nepasisako.
40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai spręsdami dėl paslaugų teikėjo patirtų nuostolių nesiaiškino ir netyrė bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, prieš tai nurodytų šioje nutartyje. Neatskleidus ir neįvertinus šių aplinkybių, kyla abejonių dėl tinkamo civilinę atsakomybę reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina. Teismo procesiniam sprendimui priimti nepakanka byloje nurodytų aplinkybių, o kadangi kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis), byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl ieškinio senaties taikymo

41. Kasaciniame skunde taip pat teikiami argumentai dėl ieškinio senaties taikymo. Byloje kilęs ginčas dėl šio termino pradžios. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie pažeistą teisę momentas yra fakto klausimas, tačiau kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, o apskųstus sprendimus (nutartis) patikrina teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškinio senaties termino pradžios momentą turės nustatyti apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sužinojimo apie teisių pažeidimus, kuriais grindžiami skirtingi byloje reiškiami reikalavimai, momentas gali nesutapti. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apie ieškinio senaties termino pradžią (kasatorės sužinojimą apie pažeistas teises) spręstina būtent ginčo šalis siejančių santykių kontekste. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Kasacinis teismas patyrė 7,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. pažyma). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Janina Stripeikienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Donatas Šernas