Civilinė byla Nr. e2-10361-1079/2018

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00636-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.6.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 19 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Genovaitei Eidukienei,

atsakovei L. S., atsakovės atstovui advokatui Valdui Falkauskui,

trečiajam asmeniui A. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei L. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnametei priteisimo; trečiasis asmuo A. V..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,        

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu prašė: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią L. S. dukros S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) nustatyti S. B. gyvenamąją vietą laikinos globėjos A. V. gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš L. S. išlaikymą jos nepilnametei dukrai S. B. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškinyje nurodė, jog atsakovė turi septynis vaikus: S. B., gimusią (duomenys neskelbtini), L. B., gimusį (duomenys neskelbtini), T. B., gimusį (duomenys neskelbtini), G. B., gimusį (duomenys neskelbtini), L. B., gimusį (duomenys neskelbtini), G. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir J. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Šeima nuo 2013 metų yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaiko teisių pažeidimo. 2016 m. liepos 25 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius gavo žodinę informaciją telefonu iš katalikiškosios organizacijos Caritas, kad jų organizuojamos stovyklos metu nepilnametė S. B. auklėtojai ir kitiems vaikams pasipasakojo, kad namuose, savo šeimoje, dažnai patiria smurtą nuo patėvio G. P.. Mergaitė nurodė nenorinti gyventi namuose dėl mamos nuolatinio girtavimo ir nesutarimų su patėviu. Ikiteisminio tyrimo byloje, dėl atsakovės sugyventinio smurto prieš S. B., S. B. buvo atlikta Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė. 2017 m. lapkričio 23 d. gautas Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos pranešimas, kad S. B. būtina suteikti stracionarinę kompleksinę (psichiatrinę, psichologinę, socialinę) pagalbą. Nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. S. B. gyvena pas laikinąją globėją A. V., jos gyvenamojoje vietoje.

Atsakovė L. S. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka tik iš dalies, sutinka, jog jai motinos valdžia būtų apribota tik laikinai. Nurodė, jog ieškinys yra visiškai nepagrįstas nes jame nėra pateikta jokių duomenų koks konkrečiai jos veiksmas ar elgesys sukėlė dukrai neigiamas pasekmes ar rodė visišką jos nesirūpinimą dukra. Teigė, jog ieškinyje yra nurodomas tik jos sugyventinio netinkamas elgesys S. B. atžvilgiu. Šiuo metu neprieštarauja, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta laikinos globėjos gyvenamojoje vietoje, nes tarp jų yra susiklostę šilti santykiai, dukra ten jaučiasi saugesnė. Teigė, jog jai taip pat yra būtinas psichologinės reabilitacijos laikotarpis, nes jaučiasi pažeista socialinės aplinkės į kurį buvo patekusi dėl netinkamo sugyventinio elgesio. Yra pasiryžusi pakeisti savo gyvenamąją aplinką, atgauti socialinius įgūdžius ir sudaryti tinkamas sąlygas vaikams augti namuose. Nurodė, jog visiškai nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš jos išlaikymą nepilnametei dukrai po 150 Eur per mėnesį, nes neturi jokio turto ir pajamų iš darbo santykių, be to augina dar šešis vaikus, kuriuos taip pat privalo išlaikyti, nes visi vaikai turi teisę į vienodą išlaikymą.  

Ieškovės atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdyje ieškinį palaikė, teigė atsakovė L. S. iš viso turi septynis vaikus. L. S. šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įtraukta nuo 2013 m. dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaiko teisių pažeidimo. Atsakovė buvo įpareigota gydytis priklausomybės ligas, kol gydėsi šeimoje situacija buvo pagerėjusi, vėliau vėl pradėjo blogėti. Tuo metu atsakovė turėjo sugyventinį G. P.. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariate du kartus buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus dėl G. P. priekabiavimo prie mažametės S. B.. 2016 m. vasarą gauta informacija, jog S. B. namuose patiria smurtą, nenori gyventi šeimoje dėl motinos girtavimo ir patėvio priekabiavimo. 2016 m. pabaigoje ieškovė išimties tvarka paprašė priimti tris atsakovės vaikus: S. B., T. B. ir L. B. mokytis į (duomenys neskelbtini) mokyklą ir apgyvendinti juos mokyklos bendrabutyje. 2017 m. vasario 1 d. ieškovė gavo Joniškio rajono švietimo centro raštą, kuriame aprašoma, kad atsakovės vaikams L., T. ir S, teikiamų konsultacijų metu, paaiškėjo, kad vaikai namuose patiria smurtą. Mušama ir vaikų mama. Vaikai labai susikaustę, užsidarę, grįžę iš po savaitgalio į mokyklos bendrabutį jie būna agresyvūs, keikiasi, mušasi, o S. B. netgi galvoja apie savižudybę, nes mato, kad kitos išeities nebėra. Po šios informacijos buvo kreiptasi į Šiaulių apylinkės prokuratūrą, ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio S. B. gyvena su globėja A. V., jos gyvenamojoje vietoje. Ikiteisminiame tyrime atlikus vaiko psichologinę-psichiatrinę ekspertizę buvo nustatyta, kad prieš vaiką buvo smurtaujama, mergaitė buvo žeminama mamos, palaikė sugyventinį, kuris smurtavo prieš mažametę. Šiuo metu atsakovė nededa jokių pastangų, kad susigrąžintų dukrą į šeimą, neteikia išlaikymo dukrai, nesirūpina, nesidomi dukra, jos pasiekimais. Tik kartą aplankė dukrą ligoninėje, gimtadienio proga padovanojo kuprinę. Psichologinė išvada patvirtina, kad S. nenori gyventi šeimoje, nes jai saugiau gyventi globėjos šeimoje. S. B. ne kartą yra išreiškusi savo nuomonę ir žodžiu ir raštu, kad nenori grįžti gyventi į namus dėl mamos girtavimo ir patėvio smurtavimo. Pagrindas apriboti motinos valdžią yra tai, jog vaikas patyrė šeimoje smurtą, nesirūpinimas vaiku, nevykdymas pareigos auklėti vaiką. Šiuo metu su atsakove gyvena šeši jos sūnus, socialinė darbuotoja prižiūri šeima. Šeimoje nėra išnykusi alkoholio vartojimo problema, socialinė darbuotoja nurodė, jog kai šeimoje yra pinigų jie išleidžiami alkoholiui. Atsakovė yra priešiškai nusiteikusi dukros atžvilgiu, sutinka, kad dukra gyventų pas globėją. Per tą laiką, kai S. yra nustatyta laikinoji globa mama nei karto nesikreipė dėl pagalbos dėl bendravimo su dukra. Buitis pas atsakovę nėra tvarkinga, namuose yra rūkoma. Šiuo metu atsakovė nemato jokių galimybių keistis, reali pagalba yra galima tik esant norui keistis. Teigė, jog atsakovei neatimama teisė kreiptis dėl motinos valdžios panaikinimo, kai situacija pasikeis.

Atsakovė L. S. teismo posėdžio metu parodė, jog su dukra bendraudavo telefonu ir internetu, po to bendravimas nutrūko, nes S. pasakė, kad daugiau su ja nebendraus. Namuose gali būti netvarkinga dėl to, kad augina šešis berniukus, kurie yra labai aktyvūs. Paskutinį kartą su S. bendravo maždaug prieš dvi savaites. S. parašė jai žinutę, kad nebenori bendrauti dėl to, kad ji yra girtuoklė, kad kalta dėl brolio ligos. Šiuo metu S. bendrauja tik su broliais. 2018 m. vasarą, kai S. gulėjo ligoninėje, lankė ją ligoninėje. S. nusprendė, kad jai geriau gyventi pas globėją, o rugsėjo mėnesį S. išreiškė nuomonę, kad nekenčia jos ir ji dėl visko kalta. Po vasaros su S. bendravo tik internetu ir telefonu. Pripažino, kad S. pas globėją labiau patinka gyvenimo sąlygos, ramybė, nes jos namuose yra šeši berniukai, dėl to ramybės nėra. Kaip šiuo metu galima pakeisti situaciją dėl jos bendravimo su S. nežino. Šiuo metu S. yra supykusi, todėl jeigu išeitų bendrauti su S. per brolius, gal būtų galimybė toliau bendrauti. Paskutinį kartą S. lankėsi namuose 2018 m. birželio mėnesio pabaigoje. Teigė šiuo metu gyvenanti iš socialinių pašalpų, niekur nedirba, nes mažiausiam vaikui dar nėra net dvejų metų. Šiuo metu su sugyventiniu jau negyvena apie metus, alkoholį geria nes yra sunku, pastovaus alkoholio vartojimo namuose nėra. S. iš karto buvo priešiškai nusiteikusi jos sugyventinio atžvilgiu, ji anksčiau negalėjo iškraustyti sugyventinio, tai padarė tik su policijos pagalba. Nesutarimai su S. buvo dėl pagalbos jai, nenorėdavo tvarkytis, padėti. S. nenorėdavo padėti, prižiūrėti brolių. Taip pat buvo dukros priekaištai dėl jos girtavimo. Šiuo metu neturi jokio plano kaip reikėtų susigrąžinti dukrą į šeimą. Lankytis pas gydytoją dėl priklausomybių ligų gydymosi galėtų pradėti nuo gruodžio mėnesį, kai jauniausias sūnus pradės lankyti darželį. Šiuo metu neturi galimybių lankytis pas gydytojus, nes prižiūri vaikus. Teigė, jog jai yra būtina reali psichologinė pagalba, kad būtų atkurtas ryšys su dukra. Norėtų dalyvauti psichologinėse programose, kad galėtų susigrąžinti dukrą į šeimą. S. grįžimas į šeimą priklausytų nuo tolimesnio jų bendravimo, kada būtų galimybė jai grįžti į šeimą nurodyti negalėjo, nes šiuo metu S. labai pyksta ant jos. Galimybių susirasti darbą artimiausiu metu nemato.

Atsakovės L. S. atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdyje parodė, jog ieškovė su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Sutinka, kad laikinai būtų apribota jos kaip motinos valdžia, sutinka teikti išlaikymą po 50 Eur kas mėnesį. Teigė, jog ieškinys yra formalus, nėra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovės nurodytas valdžios apribojimo pagrindas – nesirūpinimas vaiku ir jo neišlaikymas. Neaišku kuo pasireiškia nesirūpinimas vaiku, nes konkrečiai nėra nurodyta kada atsakovė nesirūpino, kaip nesirūpino ir kokias pasekmes tai sukėlė. Teigė, jog ieškinys CK 3.180 straipsnio prasme yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. L. S. šeimoje situacija yra sudėtinga, kuri tokia dėl pačios L. S. kaltės tiek ir dėl valdžios institucijų nerūpestingumo ir formalaus požiūrio į šeimos problemas. S. yra inkriminuojamas netinkamas jos sugyventinio elgesys, smurtas, nerūpestingumas ginant vaikų interesus prieš sugyventinį. Nėra duomenų, jog pati L. S. ką nors būtų blogo padariusi savo dukrai, gal dėl L. S. nesugebėjimo tinkamai ugdyti vaikus ir dėmesio jiems skyrimo, susidarė tokia situacija, kad atsakovė pradėjo vartoti alkoholį. Gali būti, kad atsakovė nesugebėjo nustatyti savo santykių su vaikais, o socialinės institucijos nepadėjo jai susitvarkyti su šiomis problemomis, tik fiksavo esamas problemas. Piniginės pagalbos šioje situacijoje nepakanka, o padėti realiais veiksmais L. S. padėti tvarkytis šeimoje niekas nepadėjo. L. S. suvokia, kad šiuo metu jos ir dukros santykių atnaujinti neįmanoma, tačiau L. S. dės visas pastangas, kad atnaujintų santykius su dukra. Riboti L. S. valdžią neterminuotai nėra pagrindo, nes byloje nėra duomenų, jog L. S. nesirūpina dukra. Prašymas priteisti po 150 Eur per mėnesį S. B. yra neadekvatus atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas ir kitiems vaikams skiriamas lėšas.

Trečiasis asmuo A. V. teismo posėdžio metu parodė, jog sprendimas turėtų būti toks, kad S. būtų geriau. Šiuo metu vaikas vis dar gyvena prisiminimais apie buvusius įvykius. Prisiminusi S. verkia, išgyvena. S. jos šeimoje gyvena nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, kartu gyvena sutuoktinis ir dar vienas globotinis, kuriam yra 17 metų. 2018 m. birželio mėnesio pabaigoje jos dukra, pas kurią S. tuo metu svečiavosi, nuvežė S. pas mamą. Nuvažiavo vakare apie 20 val. ir S. rado mamą girtą, tada ji pati iškvietė policiją. Sakė, nori, kad ir broliai būtų paimti iš mamos, kad jie nekentėtų. Didžiausi nesutarimai tarp S. ir jos mamos būdavo tai, jog mama gerdavo, o ji turėdavo prižiūrėti mažesnius brolius. Mažiausią brolį prižiūrėdavo ir naktimis, turėdavo pavalgydinti jį, nes mama būdavo neblaivi. Šiuo metu S. nemato jokių galimybių grįžti į namus, minėjo, kad jei būtų priversta grįžti, ką nors padarytų, kad atsidurtų globos namuose, ar pasidarytų ką nors sau. Po to kai gulėjo ligoninėje S. tapo ramesnė, nes prieš tai prisiminusi verkdavo. S. lankosi pas psichologę gimnazijoje, bendrauja su seneliais ir kitais giminaičiais. Lankėsi su S. jos mamos namuose, tačiau po tų apsilankymų S. visada nusivildavo, nes situacija nesikeisdavo, rasdavo nešvarius, prirūkytus namus. Teigė, jog mama nerodo jokios iniciatyvos, kad pasikeistų. Šiuo metu S. pyksta ant mamos, kad rado ją girtą ir dėl to, kad mama nenori mokėti išlaikymo. Nurodė, jog nepriklausomai nuo to kaip bus apribota motinos valdžia ji skatins S. bendrauti su mama.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė L. S. yra S. B., gimusios (duomenys neskelbtini) motina; nepilnametės S. B. tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini); 2017 m. kovo 20 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nustatyta laikinoji globa S. B.; 2017 m. rugpjūčio 9 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu S. B. laikinąja globėja paskirta A. V., nustatyta S. B. gyvenamoji vieta globėjos gyvenamojoje vietoje. 2016 m. rugsėjo 14 d. S. B. teikta vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija, kurios metu buvo nustatyta, kad mama pripažįsta, kad sugyventinis yra mušęs mergaitę, pakėlęs ant jos balsą; mergaitė nurodė, jog patėvis muša ją, prieš kelias dienas grasino, metė į ją kėdę; buvo rekomenduota ilgalaikė psichologinė pagalba mergaitei; psichologo konsultacija būklei blogėjant; dalyvavimas tėvams smurto prevencijos programoje; emociškai ir fiziškai saugi aplinka mergaitei; aiškios ir nuoseklios taisyklės namuose; paskatinimai už tinkamą elgesį; bendradarbiavimas su vaiko teisių apsaugos tarnyba. Iš S. B. 2017 m. kovo 14 d., 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2018 m. gegužės 28 d. rašytinių paaiškinimų matyti, jog Simona nenori gyventi su mama, nori gyventi aplinkoje kur yra tvarkinga, nevartojamas alkoholis, nerūkoma; nurodo norinti likti pas globėją iki 18 metų, nes ten yra laiminga, turi su kuo pasikalbėti, nori ramybės ir tvarkos. Iš 2017 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13771-17, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį; ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad G. P. 2016 m. vasarą, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, name, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu. tyčia paėmęs batus, sudavė jais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų mažametei podukrai S. B. į kojas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizini skausmą, be to, G. P. 2016 m., gruodžio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, žodinio konflikto metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kieki kartų, guminiu žaislu (gyvate), sudavė mažametei podukrai S. B., į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje; be to G. P. sistemingai, turėdamas vieningą tyčią įbauginti podukrą naudojant psichinę prievartą, laikotarpiu nuo 2013 m. pradžios, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2017 m. kovo mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ne mažiau trijų kartų, name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninių konfliktų metu, grasino mažametei podukrai S. B. „išmušti dantis“, „išlaužti rankas“, „iškasti iš po žemių“, „išvežti į internatą“, jai nepadės, nepadės, nei policija, nei vaikų teisės“, be to vertė S. B. stovint iškėlus rankas virš galvos laikyti kėdę, tokiais savo veiksmais sistemingai baugino S. B., naudodamas psichinę prievartą, dėl ko įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje. Teismų informacinės sistemos duomenimis 2016 m. spalio 18 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu G. P. buvo pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei S. B.; 2018 m. kovo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams su kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla, kurioje G. P. yra kaltinamas laikotarpyje 2013 m. pradžios iki 2017 m. kovo mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo mažametės podukros S. B. atžvilgiu konfliktų metu sistemingai naudodamas fizinį ir psichinį smurtą bei taikydamas netinkamas auklėjimo priemones, padarė mažametei podukrai S. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, sprendimas byloje nepriimtas nes paskelbta G. P. paieška. Iš 2018 m. sausio 9 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto 2.1 punkto matyti, jog mergaitė jau geba kontroliuoti savo elgesį, yra tvarkinga, atvykusi nemokėjo tausoti turimų daiktų, tapo atsakingesnė, noriai padeda atliekant buities darbus; 3. punkte nurodoma, jog Simona su globėja ir kitais šeimos nariais labai artima, norėtų bendrauti su mama, tačiau neigiami prisiminimai, emocijos, negatyvi namų aplinkta atstumia nuo namų ir mamos. Iš 2018 m. gegužės 28 d. Joniškio rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriuas vaiko globos (rūpybos) priežiūros akto matyti, jog S. B. noras gyventi saugioje, ramioje aplinkoje, pas globėjus, pas mamą grįžti nenori; 2.2. punkte nurodoma, jog mama su dukra nori tik bendrauti, supranta, kad su dukra nesutars; mama pripažįsta, kad padarė daug klaidų, netinkamai auklėjo ir rūpinosi dukra, neužstojo dukros nuo patėvio smurto, todėl yra didelis S. nepasitikėjimas mama ir neapykanta, mama nori, kad S. augų globėjų šeimoje; 4. punkte nurodoma, kad S. yra nusivylusi mama ir nesijaučia saugi, abejoja ar mama vėl nepradės vartoti alkoholio ar vėl negrįš sugyventinis, gyvendama globėjų šeimoje jaučiasi saugi, rami, džiaugiasi, kad gali pasikalbėti su globėja, kad niekas nesimuša ir negrasina. Iš 2018 m. spalio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo psichologės V. Š. pateiktos išvados matyti, kad S. B. kalbant apie mamą, jos aplinką dominuoja pyktis, jaučiamos nuoskaudos; kalbėdama apie mamą, jos žalingus įpročius, gyvenimo būdą mergina pradeda verkti; pastebimas poreikis būti saugiai, gyventi ramioje aplinkoje, turėti artimą ryšį, būti išklausytai; nuolatinis alkoholio vartojimas artimoje aplinkoje, seksualizuotas patėvio elgesys trikdo vaiko psichologinę gerovę, raidą; dėl šių priežasčių didėja tikimybė elgesio ir emocinėms problemų atsiradimui ateityje; iš vaiko pasakojimų kyla prielaida, jog mamos aplinka, gyvenimo būdas neatitinka mergaitės interesų, motina nėra fiziškai ir emociškai pajėgi patenkinti merginos poreikius; S. B. susitikimo metu kategoriškai išreiškia nenorą grįžti, kontaktuoti su mama, save tapatina su globėjų šeima, stiprų pyktį projektuoja kalbėdama apie mamą, jos aplinką; nurodė, kad ir ką darytų mama, nenorėtų pas ją grįžti, būtų jos valia išsižadėtų mamos; buvo pas mamą keturis kartus, po paskutinio karto daugiau nebenori jos matyti; pamatė ją girtą, miegančią, buvo baisu ir šlykštu; psichologei teigė su mama dabar visiškai nebendraujanti ir nenorinti bendrauti; ateityje įsivaizduoja save gyvenančią arba globos namuose, arba pas šituos globėjus; pas globėjus jaučiasi puikiai, saugi; globėjai rūpinasi, nebijo jų, jie negeria ir nemuša.

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme taip pat įtvirtintos nuostatos, jog tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo; jog vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką; minėto įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę.

Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.

Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovės (motinos) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti motinos valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

CK 3.180 straipsnio 5 dalis numato, kad tėvų valdžios apribojimas yra taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

Atsakovė viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nesutinka su neterminuotu motinos valdžios apribojimu dukros S. B. atžvilgiu, nors sutiko, kad šiuo metu ją su dukra sieja konfliktiški santykiai, jos nebendrauja ir jai geriau gyventi pas globėją. Nurodė, jog šiuo metu ji nemato galimybių susigrąžinti dukrą į šeimą, tačiau nori atnaujinti ryšius ir bendrauti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovės L. S. šeimoje netinkamas elgesys su S. B. prasidėjo jau 2013 metais, dėl atsakovės sugyventinio netinkamo elgesio ir smurto prieš S. B.. Teismas sutinka su atsakovės atstovo išsakytais teiginiais, jog byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, jog atsakovė tokiu netinkamu būdu elgėsi su savo dukra, tačiau nustatytos aplinkybės rodo, jog atsakovė, kaip mama, turėdama pareigą rūpintis, kad jos vaikui būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat rūpintis vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu vystymusi, šios savo pareigos nevykdė jau nuo 2013 metų, neužkirto kelio prieš dukrą naudojamam fiziniam ir psichologiniam smurtui. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2016 m. rugsėjo 14 d. atsakovė kartu su dukra lankydamasi pas psichologę patvirtino, jog jai žinoma apie sugyventinio naudojamą smurtą prieš dukrą, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų ėmusis kokių nors konkrečių priemonių užtikrinti dukros saugumą. Nuo 2016 metų pabaigos S. B. negyvena atsakovės šeimoje, pradžioje grįždavo savaitgaliais į namus, tačiau nesikeičiant situacijai šeimoje, nuo 2017 m. kovo 20 d. S. B. jau buvo nustatyta laikina globa, mažametė apgyvendinta globos namuose, o vėliau ir pas laikiną globėją A. V.. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė L. S. nesirūpino, jog S. B. šeimoje būtų sudaryta saugi gyvenamoji aplinka, taip pat nesirūpino ir dukros emocine būkle. Nors teismo posėdžio metu atsakovė teigė, jog šiuo metu šeimoje padėtis yra pasikeitusi, sugyventinis nebegyvena šeimoje, ji keičia savo gyvenimo būdą, nori susigrąžinti dukrą, tačiau iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų, nepilnametės apklausos pas psichologę matyti, jog šeimoje iš esmės situacija nesikeičia, atsakovė vis dar piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko jos santykiai su dukra nuo 2018 m. birželio mėnesio pabaigos dar pablogėjo. Šiuo metu S. B. visiškai atsisako bendrauti su mama, yra kategoriškai nusistačiusi prieš jos grąžinimą į atsakovės šeimą. 

Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog yra neaišku kuo pasireiškia nesirūpinimas vaiku, nes konkrečiai nėra nurodyta kada atsakovė nesirūpino, kaip nesirūpino ir kokias pasekmes tai sukėlė, teismo nuomone tiek šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai išsakyti teismo posėdžio metu, nepilnametės S. B. apklausa pas psichologę, byloje esantys kiti dokumentai, apibūdinantys nepilnametės psichinę ir emocinę būklę patvirtina, kad atsakovė jau nuo 2013 m. nesirūpino savo dukra, neužtikrino jai saugios ir ramios gyvenamosios aplinkos šeimoje, vaikas buvo priverstas gyventi aplinkoje kur piktnaudžiaujama alkoholiu, nesirūpinama buitimi, neužkirto kelio prieš dukrą naudojamam fiziniam ir psichologiniam smurtui, ir tokiais veiksmais nepilnametės S. B. psichologiniam, emociniam vystymui padarė didelę žalą. S. B. matydama tik deklaratyvius savo mamos teiginius, jog ši keičiasi, o realybėje susidurdama su visiškai nesikeičiančia situacija šeimoje ir buityje, nebepasitiki savo mama, jaučia didelę nuoskaudą ir nenorą bendrauti su mama. Toks atsakovės elgesys vengiant atlikti savo pareigą tinkami prižiūrėti, rūpintis, auklėti, sukurti dukrai saugią aplinką, trunkantis ne vienerius metus, vertintinas ir kaip darantis ypatingą žalą mergaitės vystymuisi (CK 3.180 straipsnis).

Teismas įvertinęs teismo posėdžio metu šalių ir trečiojo asmens išsakytą nuomonę, byloje esančius rašytinius įrodymus sprendžia, kad nėra pakankamai duomenų, jog padėtis atsakovės šeimoje gali pasikeisti, kad atsakovė yra motyvuota ir pajėgi pakeisti esamą situaciją, susigrąžinti dukros pasitikėjimą ja, sukurti dukrai saugią ir ramią aplinką šeimoje. Nors atsakovė nurodo, kad norėtų atnaujinti bendravimą su dukra, galėtų lankytis pas gydytoją dėl alkoholio vartojimo, lankytis pas psichologą, kad galėtų susigrąžinti dukrą į šeimą, tačiau iš jos pačios paaiškinimų teismo posėdžio matyti, kad šiuo metu ji tokių galimybių neturi.

Byloje nustatyta, kad S. B. gyvenant laikinos globėjos šeimoje, atsakovė su dukra bendravo tik periodiškai, nesidomi dukros pasiekimais mokykloje, neprisideda prie jos išlaikymo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių atsakovės motyvaciją ir gebėjimą atnaujinti ryšį su dukrai, tinkamai ja rūpintis, užtikrinti dukros teises ir teisėtus interesus, sukurti jai saugią aplinką, nėra ir jokių labiau tikėtinų duomenų, kad atsakovės elgesys iš esmės pasikeitė ar gali pasikeisti.

Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Šiuo metu S. B. noras ir svarbiausias interesas yra turėti tvarkingą, saugią ir ramią gyvenamąją aplinką, artimą ryšį su kartu gyvenančiais asmenimis, palaikymą ir emocinį stabilumą. Akcentuotina ir tai, jog S. B. yra išreiškusi stiprų priešiškumą motinos aplinkai bei kategorišką nuomonę dėl jos grįžimo į atsakovės šeimą ir gyvenimą joje.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad tik neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei L. S. nepilnametės S. B. atžvilgiu, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė ir užtikrina nepilnametės interesus.

Kaip minėta aukščiau tėvų valdžios apribojimas yra taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atstovo argumentus, jog atsakovė kitais vaikais rūpinasi tinkamai, o S. B. nesirūpina.

CPK 407 straipsnis numato, jog teismas priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Byloje nustatyta, jog šiuo metu nepilnametės S. B. laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta laikinosios globėjos A. V. gyvenamojoje vietoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje nepilnametė turi savo kambarį jai ten yra tinkamos sąlygos gyventi ir nepilnametė nori ten gyventi, todėl nustatytina nepilnametės S. B. gyvenamoji vieta laikinos globėjos A. V. gyvenamojoje vietoje.

Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės L. S. išlaikymą jos nepilnametei dukrai S. B. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo posėdžio metu paliko teismui diskrecijos teisę spręsti dėl išlaikymo dydžio nustatymo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Byloje nustatyta, jog atsakovė gyvena jai suteiktame socialiniame būste, augina ir išlaiko dar šešis mažamečius vaikus, šiuo metu niekur nedirba, nes augina vaiką iki dvejų metų, jos gaunamas pajamas sudaro tik mokama socialinė pašalpa ir išmokos vaikams. Atsakovė sutinka mokėti savo nepilnametei dukrai 50 Eur išlaikymą. Iš atsakovės pateiktos pažymos apie pajamas matyti, jog jai yra mokama 471,77 Eur socialinė pašalpa, kitas mokamas sumas sudaro išmokos vaikams. Iš pateiktos pažymos nėra aišku kokia socialinės pašalpos dalis yra skiriama tiesiogiai atsakovei. Atsakovė yra darbingo amžiaus, šiuo metu nedirbanti, tačiau turinti realias galimybes už kelių mėnesių, išleidusi jauniausią sūnų ugdymui į darželį, ieškotis darbo. Teismo vertinimu ieškinyje nurodyta išlaikymo suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra neadekvati, todėl atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėti, jos gaunamas pajamas, kitų išlaikytinių skaičių, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, kad būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, sprendžia, jog 70 Eur išlaikymo suma užtikrins bent minimalius nepilnametės S. B. poreikius, todėl iš atsakovės jos nepilnametei dukrai S. B. priteistina 70 Eur išlaikymo suma, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

CK 3.180 straipsnio 4 dalis numato, jog apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu. Išlieka teisė matyti su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

Atsakovė L. S. nori ir toliau matytis su dukra S. B., atnaujinti jų bendravimą. Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovės matymasis ir bendravimas su S. B. prieštarautų vaiko interesams, todėl neterminuotai apribojus atsakovei motinos valdžią jos dukros S. B. atžvilgiu jai paliekama teisė matytis su S. B..

Atsakovei išaiškintina, jog apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Atsakovei taip pat išaiškintina, jog tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas arba pakeičiamas laikinu tėvų valdžios apribojimu pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas

Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179-3.184 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282, 400-407 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti vaiko S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą jos laikinosios globėjos A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 70 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2018 m. liepos 12 d., iki S. B. pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išlaikymui skiriamų lėšų uzufrukto teise paskirti S. B. laikiną globėją A. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apribojus L. S. motinos valdžią vaiko S. B. atžvilgiu, jai paliekama teisė matytis ir bendrauti su vaiku S. B..

Išaiškinti atsakovei, jog apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas; tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas arba pakeičiamas laikinu tėvų valdžios apribojimu pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja        Sigita Rozgaitė