Baudžiamoji byla Nr. 1-844-237/2018

         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61134-2017-8

   Procesinio sprendimo kategorija

(S)

   1.2.4.6.2.1;2.12.1.4.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 17 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, išnagrinėjo baudžiamojoje byloje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą, kuriame M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseiniai, Lietuva, pilietybė Lietuvos, nevedęs, dirbantis „A." automechanikas,  gyv. vieta (duomenys neskelbtini),  deklaruota gyv. ten pat, teistas: 1. 2012-11-30 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d., paskirta  5 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val., iki 6 val.; 2. 2013-12-30 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d., 8 p., ir 284 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 5 d., 2 p., paskirta galutinė  bausmė 1m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą atidėti 1 m. Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d., 5 p., 87 str., 1 d., 2 p., 3 d., 4 p., įpareigojant tęsti mokslą, nesilankyti klube, nebendrauti su G. B., G. Š.; 3. 2014-05-29 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. paskirta 1 m.,3 mėn., laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9d.   subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2013-12-30 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirti - 1  m.6 mėn., laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str.1 d., 2d. 6,7,9p., bausmės vykdymą atidėti 2 m.,  įpareigoti  4 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. , jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,  nebendrauti su G. B., G. Š., N. K. ir M. V.. 2016-06-21 išbrautas iš probuojamų asmenų sąrašo, atlikęs bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą.

Teismas

n u s t a t ė :

M. B. 2017 m. lapkričio 23 d. apie 01:00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,49 prom.), žodinio konflikto metu, virtuvėje tyčia vieną kartą koja spyrė stovinčiam šeimos nariui - tėvui J. B. į pilvą, sukėlė nukentėjusiajam J. B. fizinį skausmą.

M. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2017 m. lapkričio 23 d. būdamas neblaivus, parėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose pasiėmęs cigaretę, nuėjo parūkyti į virtuvę. Tuomet atėjo tėvas J. B. ir pradėjo jam priekaištauti, kad  rūko. Kilo žodinis konfliktas. Tuomet tėvas jam čiupo už megztinio, tėvas jį apsikabino. Jam buvo nemalonu,  fizinio skausmo nesukėlė. Jis norėjo, kad tėvas atsikabintų, todėl iš kojos vieną kartą įspyrė į pilvą. Tėvas susirietė, pabuvo apie 2 minutes susirietęs. Po to, nuėjo tėvas pas jo seserį S. N., kuri gyvena šalia. Jis tada nuėjo į lovą atsigulti. Už kokių 10 minučių atvažiavo policija ir jį sulaikė. Supranta, kad tėvui sukėlė fizinį skausmą. Pripažįsta, kad jam įspyrė vieną kartą į pilvą. Gailisi, tėvo atsiprašė, jis jam atleido, jie susitaikė. Su tėvu dabar sutaria gerai. Sutinka gydytis nuo alkoholizmo ir dalyvauti smurtinio elgesio programoje ir laisvės apribojimo bausme. Pažada, kad daugiau taip nepasikartos ir nesmurtaus. Jis padarydamas nusikaltimą gyveno kartu su tėvu J. B. (b. l. 123-124).

Nukentėjusysis J. B. parodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. naktį jis miegojo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 00.30 val., parėjo, neblaivus, sūnus M. B., pradėjo šūkauti, triukšmauti.  Jis atsikėlė ir nuėjo į virtuvę, pasakė M., kad eitų miegoti. M. jam atsakė, kad neaiškintų ir nenurodinėtų, kilo žodinis  konfliktas, apsistumdė. M. vieną kartą koja  įspyrė jam į pilvą, skaudėjo sukėlė fizinį skausmą. Jis prieš sūnų jokių aktyvių veiksmų neatliko. M. toliau namuose triukšmavo, namuose buvo močiutė A. B.. Jis nuėjau pas dukros S. N. ir paskambino į policiją. Visą įvykį puikiai atsimena. Tarp jo ir sūnaus kyla konfliktai tada, kai sūnus būna girtas. Šis smurtas prieš jį pirmas. Jis sūnui atleidžia, kadangi pirmą kartą smurtavo. Jis į medikus nesikreipė ir nesikreips. Pretenzijų neturi, žala jam nepadaryta. Jis nenori, kad sūnui būtų iškeldintas iš namų. Jis nori, kad sūnus gyventų su juo ir galėtų su juo bendrauti. Sūnus yra registruotas psichikos sveikatos centre ir geria vaistus. Turi III grupės neįgalumą. Sūnus jo atsiprašė, jie susitaikė ir jis  atleido (b. l. 25-26, 39).

Liudytoja A. B. parodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. naktį, tikslaus laiko nepasakys, gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Virtuvėje išgirdo triukšmą. Atėjusi į virtuvę pamatė anūką M. su tėvu J. konfliktuojant. Ji pasakė, kad nustotų triukšmauti. Ji nežino ar anūkas buvo išgėręs, bei jos sūnus J. Ji nematė, kaip anūkas spyrė tėvui. Ji tik pasakė, kad nustotų kelti triukšmą ir nuėjo vėl į savo kambarį. Dėl ko ginčijosi anūkas su tėvu pasakyti negali, nes nežino. Žino, kad vėliau atvyko policijos pareigūnai, bet ji iš savo kambario nėjo. A. M. gyvena kartu ja ir tėvu Jonu (b. l. 43-44). 

Liudytojas K. R. parodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu E. S. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), M. B. 22 metų konfliktuoja su pranešėju- tėvu. GMP atsisakė, nepilnamečių nėra.  Nuvykus į įvykio vietą rado M. B., kuris buvo neblaivus, elgėsi agresyviai. J. B. rado namuose, kuris paaiškino, kad sūnui papriekaištavo, kad nerūkytų virtuvėje ir eitų į lauką. Tada sūnus puolė prie tėvo ir vieną kartą įspyrė į pilvą.  M. B. paaiškino, jog tėvą pastūmė, tačiau, kad smurtavo  nesakė. Taip pat M. nieko nesakė, kad gynėsi nuo tėvo. M. B. namuose elgėsi agresyviai, pasakė, kad tėvas neaiškins, kad jis negali parūkyti namuose. Jiems aiškinantis aplinkybes M. B. norėjo arčiau prieiti prie tėvo nusiteikęs agresyviai, tačiau jie jam neleido. Jam nekilo jokių abejonių dėl smurto fakto, nes M. B. elgėsi agresyviai prieš juos ir jo tėvą. Vartojo necenzūrinius žodžius. Jie sulaikė M. B. ir uždarė į areštinę (b. l. 48-49).

Liudytoja S. N. parodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. ji namuose, adresu (duomenys neskelbtini), miegojo. Apie 01.00 val., pas ją į namus atėjo tėtis J. B., kuris buvo išgėręs ir pasakė, kad jos brolis  M. namuose triukšmauja, neleidžia miegoti. Tėtis pasakė, kad virtuvėje M. koja jam įspyrė į pilvą. Jai tėtis nerodė pilvo ir ji nematė paraudimo, tačiau jis jai sakė, kad spyrė į pilvą jos brolis. Iš jos telefono tėtis paskambino į pagalbos centrą ir išsikvietė policiją. Ji kartu su tėčiu nuėjo į jo namus. M. elgėsi agresyviai, keikėsi. Ji pasakė M., kad apsiramintų ir eitų miegoti, kitu atveju atvažiuos pareigūnai ir jį išsiveš. M. jos neklausė, ją iškoneveikė necenzūriniais žodžiais. Atvažiavus policijai girdėjo, kaip tėtis aiškino pareigūnams įvykio aplinkybes. Ji tikrai patikėjo, kad prieš tėtį smurtavo  brolis, nes jis buvo agresyvus tiek jos, tiek tėčio atžvilgiu, jis taip elgiasi ne pirmą kartą, todėl net nekilo jokių abejonių, kad prieš tėtį smurtavo jos brolis. M. parėjęs namo neblaivus,  kelia triukšmą,  barška, neleidžia kitiems miegoti. Ne pirmą kartą kabinėjasi prie tėvo  be priežasties. M. yra nustatyta šizofrenija. Šiai dienai jis 5 mėnesius negeria vaistų, nes neva jam nereikia. Jam išrašo vaistus, nusiperka ir juos išmeta. Kol M. vartojo vaistus, viskas  buvo gerai (b. l. 55-56).

Liudytojas E. S. parodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. vakare dirbo kartu su Šiaulių AVPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėju K. R.. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) M. B. konfliktuoja su tėvu. Nuvykę nurodytu adresu juos pasitiko M. B. sesuo. Jis su kolega užėjo į namus, virtuvėje rado nukentėjusįjį J. B., o kitame kambaryje rado gulintį M. B.. Jis pasiliko kalbėtis su M. B., o kolega su nukentėjusiuoju nuėjo į kitą kambarį. J. M. sakė, kad susinervavo ir pastūmė koja tėvą. M. sakė, kad tėvas neleido parūkyti. Bendraujant su M. šis  elgėsi agresyviai ir kuo toliau, tuo labiau agresija didėjo. Sprendimus dėl smurto fakto priėmė kolega K. R. ir jis daugiau bendravo su nukentėjusiuoju. Po to, sulaikė M. B. ir uždarė į areštinę. Jis ant J. B. smurto požymių nematė, nes su juo nebendravo (b. l. 62-63).

Be pačio kaltinamojo prisipažinimo, nuketėjusiojo, liudytojų parodymo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga.

Iš 2017 m. lapkričio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis, kad įvykio vieta -(duomenys neskelbtini), esančiame name.  (b. l. 10-12). 2018 m. kovo 6 d. apžiūros protokolu, kur apžiūrėta iš BPC Klaipėdos skyrius  gauta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija ir užfiksuotas pranešimas, kad neblaivus vaikas -M. B. parėjo ir puola prieš jį, kelia triukšmą (b. l. 18, 19). 2017 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame  pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), J. B. nurodė, kad sūnus spyrė į pilvą, sukėlė fizinį skausmą. 2017 m. lapkričio 23 d. 01.15 val., M. B. nustatyta 1,49 promilės (b. l. 7, 8).

Įrodyta, kad M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš artimą savo šeimos narį – tėvą J. B., tai yra, vieną kartą koja spyrė  į pilvą, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokurorė siūlo M. B. už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val., iki 6 val., gydytis nuo alkoholizmo, vadovaujantis BK 48 str., 7 d., 67 str., 2 d., 9 p., 72(2) str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę 6 mėnesius dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamasis M. B. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su paskirta bausme ir jos dydžiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso  420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Vadovaujantis BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val., iki 6 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 23 d. 01.30 val. iki 2017 m. lapkričio 24 d. 11.25 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Iki bausmės vykdymo pradžios M. B. palikti galioti kardomąją priemonę -  rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, ją panaikinti.

Kompaktinį diską su įrašu, saugomą byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.             

Teisėja                                                                                                                                     Danutė Kregždienė