Civilinė byla Nr. e2S-1465-803/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06486-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paduotas civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aeromanage“ ieškinio atsakovams individualiai įmonei „Rinkodaros ir finansų valdymo centras“ ir V. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo grupė“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Aeromanage“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp individualios įmonės „Rinkodaros ir finansų valdymo centras“ ir V. D. 2019 m. balandžio 19 d. sudarytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.

2.       Ieškinyje suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovei V. D. nuosavybės teise priklausančias 250 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo grupė“ akcijų bei uždrausti atsakovei V. D. priimti sprendimus dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo grupė“ įstatinio kapitalo didinimo ir mažinimo, ilgalaikio turto perleidimo, įkeitimo ir hipotekos sandorių sudarymo, kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo bendrovės vardu, taip pat dėl dividendų akcininkams išmokėjimo.

3.       Teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo apie tai nepranešant atsakovui, byloje nenustačius tokios būtinybės (CPK 147 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą tekinti iš dalies – areštuoti atsakovei V. D. nuosavybės teise priklausančias 250 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo grupė“ akcijų bei uždrausti atsakovei V. D. priimti sprendimus dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo grupė“ įstatinio kapitalo didinimo ir mažinimo, ilgalaikio turto perleidimo, įkeitimo ir hipotekos sandorių sudarymo, dividendų akcininkams išmokėjimo.

5.       Teismas, pasisakydamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendė, jog yra tinkamai suformuluotas reikalavimas.

6.       Teismas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, įvertino tai, kad ieškovas turi tikslą nuginčyti bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir į šį turtą nukreipti išieškojimą. Tokiu atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, akcijos gali būti dar kartą perleistos sąžiningam trečiajam asmeniui ar / ir bendrovei gali būti priimti finansiškai nenaudingi sprendimai, dėl ko būsimas galimai ieškovui palankus teismo sprendimas taps formalus bei realiai nevykdytinas, o ieškinio tenkinimas netektų prasmės. Teismas vertino, kad pastarųjų aplinkybių visetas įrodo grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.

7.       Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą, įvertinus ieškiniu reiškiamus reikalavimus (dėl 250 vnt. bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia) teismas laikė per daug nutolusias savo esme nuo ieškiniu prašomų apginti ieškovo pažeistų teisių ieškovo prašomas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždraudimą atsakovei priimti sprendimus dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo bendrovės vardu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad dėl pastarųjų sandorių ginčijimo ieškovas turi reikšti atskirus ieškinius bei atitinkamai prašymus dėl tokių ieškinių įvykdymo užtikrinimo, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

8.       Atsakovė (apeliantė) V. D. pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11216-987/2024 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

9.       Atsakovė tvirtina, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas jau vien dėl to, jog negali būti taikytas actio Pauliana institutas byloje nesant trečiojo asmens nesąžiningumo, sudarant ginčijamą akcijų pirkimo – pardavimo sandorį. Konkrečiau – neegzistuojant vienai iš kumuliatyvių actio Pauliana instituto taikymo sąlygų.

10.       Ieškovo teiginiai apie atsakovės tariamą nesąžiningumą, sudarant ginčijimą sandorį, yra paremti tik pastarosios prielaidomis, išvedžiojimais, o tai nėra ir negali būti tinkama prielaida/sąlyga, vertinant ieškinio prima facie pagrįstumą toje dalyje,kurioje bent preliminariai galima vertinti, kad egzistuoja nurodytų actio Pauliana sąlygų visetas, kaip pagrindas pripažinti atsakovų sudarytą akcijų pirkimo – pardavimo sandorį negaliojančiu ab initio ir taikyti su tuo susijusius materialiuosius teisinius padarinius.

11.       Pasisakant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, atsakovė nurodo, kad byloje netenkinus ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nekyla jokia reali ir (ar) tikėtina grėsmė galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui.

12.       Grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymo realumui teismas grindžia tuo, kad atsakovei parduotos akcijos teoriškai gali būti dar kartą perleistos kitiems sąžiningiems tretiesiems asmenims. Nors, pažymėtina, kad realios ir pagrįstos grėsmės egzistavimui, kaip tokiai, patvirtinti nėra jokių realių ir (ar) objektyvių duomenų. Nuo UAB „Vėjo grupė“ akcijų įsigijimo (nuo 2019 m. balandžio 19 d.) atsakovė visą laiką buvo vienintelė jos savininkė ir jokių sandorių su akcijomis nebuvo sudaroma, tačiau, jeigu jau esą atsakovė arba su atsakovu, arba su S. V. būtų turėję nesąžiningų ketinimų, tai pastarosios būtų perleistos, bet taip nėra, o ir negalėjo būti, nes akcijos buvo įsigytos verslo vystymo tikslais.

13.       Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovės, kuri yra UAB „Vėjo grupė“ parduotų akcijų savininkė, nesąžiningumą ir (ar) pastarosios teisei priešingus veiksmus būnant šios įmonės akcininke. Teismo nemotyvuota ir teisiškai nepagrįsta nutartis, kuria iš esmės apribojama atsakovės teisė į nuosavybę (t. y. atsakovės turtinės teisės į UAB „Vėjo grupė“ akcijas, turtinės teisės gauti dividendus), pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą asmens nuosavybės teisės neliečiamumą, bet ir tarptautinius teisės aktus.

14.       Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Aeromanage“ pateikė atsiliepimą ir prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15.       Nurodo, kad V. D. neabejotinai žinojo apie S. V. kreditorius bei jo skolinius įsipareigojimus, tarp jų ir ieškovui, kadangi ieškovas (ankstesniu pavadinimu UAB „Grand Cru Airlines“) dalyvavo trečiuoju asmeniu sutuoktinių santuokos nutraukimo byloje, Nr. N2-2345-862/2015. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, ieškovas, kaip kreditorius, minėtoje byloje buvo nurodęs, jog „šalys nusprendė nutraukti santuoką kilus grėsmei, kad skola bus išieškota iš bendro turto“.

16.       Išieškojimas pagal ieškovo vekselį buvo pradėtas 2014 m. birželio 4 d. Nepraėjus trims mėnesiams, V. D.-V. ir S. V. pasirašė vedybinę sutartį. Teisme 2014 m. rugsėjo 25  d. buvo gautas šalių pareiškimas dėl santuokos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Vadinasi, nesąžiningi šalių ketinimai apsaugoti turtą nuo priverstinio išieškojimo susiformavo jau nuo 2014 metų. Ginčo sandorį su S. V. atsakovė sudarė neabejotinai žinodama, kad sandoris pažeis kontrahento kreditorių teises.

17.       Kad sutuoktinių bendravimas po ištuokos nenutrūko, patvirtina faktas, kad buvę sutuoktiniai iki šiol yra deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu. Kaip matyti iš 2024 m. gegužės 10 d. byloje gautų Lietuvos pašto pažymų (DOK-75237 bei DOK-75236), siuntos abiem asmenims buvo įteiktos tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu. Taip pat, būtent buvusiai žmonai 2019 metais skolininkas (skolininko individuali įmonė) perleido UAB „Vėjo grupė“ akcijas. Negana to, 2019 m. rugsėjo 19 d. perleidus akcijas, įmonei dar kurį laiką, iki 2019 m. liepos 10 d., vadovavo pats S. V.. Vėliau įmonei vadovavo V. D., o nuo 2021-10-15 iki 2023-06-14 šios įmonės vadove buvo paskirta E. D., kuri, tikėtina, yra artima V. D. giminaitė. Nuo 2023 m. birželio 14 d. įmonei vėl vadovauja V. D.. Taip pat, ieškovas ieškinyje pateikė informacijos apie su skolininku susijusių įmonių struktūrą, padedančią jam išvengti išieškojimų. Šioje struktūroje matyti sutampantys juridinių asmenų buveinių adresai, taip pat, susipažinus su atsakovės šioje byloje pateiktais dokumentais, paaiškėjo, jog atsakovei teisines paslaugas šioje byloje teikia ta pati advokatų kontora, kaip ir su skolininku susijusioms įmonėms.

18.       Ieškovė, siekdama paneigti atsakovės argumentus dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, atkreipia dėmesį į teismų praktiką: „Nepaisant to, kad šiuo metu apeliantas nurodo neturįs ketinimų perleisti akcijas ir nėra pagrindo abejoti jo sąžiningumu šiuo aspektu, neatmestina, kad proceso metu gali atsirasti paskatų perleisti akcijas nebūtinai tik dėl nesąžiningo apelianto elgesio, pavyzdžiui, dėl atsiradusių nenumatytų aplinkybių, susijusių su apelianto finansinės padėties suprastėjimu, gauto itin pelningo pasiūlymo ir pan. Teisminėje praktikoje jau pats restitucijos natūra reikalavimo pobūdis paprastai lemia restitucijos objekto perleidimo kitiems asmenims suvaržymą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju restitucijos objekto areštas savaime nelemia jo savininkui ypatingų nepatogumų, juo labiau kai jis deklaruoja neturįs ketinimų akcijas perleisti, įkeisti ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-178/2018).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų pateikimo

19.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

20.       Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus rašytinius įrodymus – įsiteisėjusį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-2345-862/2015; 2024 m. gegužės 16 d. UAB „Vėjo grupė“ Juridinių asmenų dalyvių išrašą; (duomenys neskelbtini) vedybų sutartį (notarinio registro Nr. 2-1889). Nors teikdama naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, ieškovė neprašo jų prijungti prie bylos, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas šiuo atveju buvo sprendžiamas atsakovei nepranešus, apeliacinės instancijos teismas naujai teikiamus įrodymus priima, apeliantė pagrindė jų sąsajumą su nagrinėjama byla.

21.       Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė pridėjo ir Nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją dėl buto (duomenys neskelbtini); Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo kopiją su istorija dėl UAB „Svajonės link“; Advokatų profesinės bendrijos „Martovičius ir Damušis“ interneto svetainės nuotraukos kopiją. Teikdama naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, ieškovė neprašo jų priimti, nepagrindė jų sąsajumo su nagrinėjama byla, taip pat nemotyvavo įrodymų pateikimo būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų nevertina.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

22.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

23.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

24.       Pagal prima facie doktriną skundo tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar skundas grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar skundo argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks skundo preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia skundo teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo pareiškėjo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo ir pan.

25.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl to, kad yra ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kad ieškovo ieškinys preliminariai yra nepagrįstas. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimą), taip pat įvardijo reikalavimo faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, jo manymu, pagrindžiančius dokumentus. Toks reikalavimas gali būti pareikštas, o jo pagrįstumo įvertinimo ir galimo patenkinimo arba nepatenkinimo klausimas yra sprendžiamas priimant galutinį teismo procesinį sprendimą, išnagrinėjus bylą iš esmės.

26.       Vertindamas, ar įrodyta antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinio sąrašo kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes ir byloje pareikštus reikalavimus.

27.       Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Aeromanage“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp individualios įmonės „Rinkodaros ir finansų valdymo centras“ ir V. D. 2019 m. balandžio 19 d. sudarytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas siekia nuginčyti bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir į šį turtą nukreipti išieškojimą. Vadinasi, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia preventyviai apsaugoti patį ginčo objektą.

28.       Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi praktikos, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, tokio pobūdžio bylose negali būti paneigiamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje ir ginčo objektu esančiu turtu, visgi yra tikimybė, kad atsakovas, net neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-464/2021; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-346-912/2022). Kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi siekti išlaikyti nepakitusią situaciją tam, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas netaptų neįmanomas ar itin neapsunktų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022). Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus tokio pobūdžio teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę būklę, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet taip pat ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokia laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti per didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

29.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė, turėdama galimybę nevaržomai disponuoti perleistomis akcijomis, gali atlikti realius disponavimo šiuo ginčo turtu veiksmus, taip apsunkinant teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju arba padarydama jo įvykdymą neįmanomu, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių (akcijų arešto) taikymo pagrindas ir sąlygos (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovei V. D. nuosavybės teise priklausančias 250 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo grupė“ akcijų pritaikė pagrįstai. 

30.       Išimtiniais atvejais ginčuose dėl konkretaus turto grąžinimo pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką teismas gali taikyti konservacinės paskirties, laikinai sureguliuojančias ginčą laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015, 2024 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-151-912/2024).

31.       CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, o šios dalies 13 punkte – kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali netekti prasmės, nes, keičiant įstatinį kapitalą, jos akcijų vertė gali sumažėti, todėl, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 13 punktais taikytinos konservacinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, kurioms taikyti nereikia įrodyti šalies, kuriai ši priemonė taikoma, nesąžiningumo.

32.       Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės grindžiamas ne atsakovės nesąžiningumu, tačiau poreikiu išlaikyti ginčo turto statusą bylos nagrinėjimo teisme metu, taip siekiant išvengti galimos teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, jei ginčo objekto statusas bylos nagrinėjimo metu būtų pakeistas. Taigi, vertinama, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai uždraudė atsakovei V. D. priimti sprendimus dėl UAB „Vėjo grupė“ įstatinio kapitalo didinimo ir mažinimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta kaip teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą uždrausti atsakovei sudaryti sandorius dėl ilgalaikio turto perleidimo, įkeitimo ir hipotekos sandorių sudarymo, dividendų akcininkams išmokėjimo, kadangi egzistuoja grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali netekti prasmės, kadangi perleidus bendrovės turtą jos akcijos prarastų savo realią vertę.

Dėl procesinės bylos baigties

33.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio kodekso antrame skirsnyje numatytas išimtis. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, remdamasis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų. Aplinkybių, dėl kurių reikėtų ginti viešąjį interesą ir peržengti skundo ribas, byloje nenustatyta (CPK 320 straipsnis).

35.       Apeliacinės instancijos teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina 8 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

36.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

n u t a r i a :

apeliantės V. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.