Civilinė byla Nr. e2A-855-464/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00562-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.11; 3.4.3.5.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. R. ir A. R. netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Faulana“ vardu, atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, ,,BTA Insurance Company SE“ filialas Lietuvoje, uždaroji akcinė draudimo bendrovė ,,Colemont draudimo brokeris“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Faulana“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. R. ir A. R., bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Faulana“, kurios veikla Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu jau yra pripažinta pasibaigusia (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-153-392/2022; Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO), kreditoriai, kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo A. S. trečiojo asmens BUAB „Faulana“ naudai 64 567,66 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo tesime dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-153-392/2022, įsiteisėjusia 2011 m. balandžio 12 d., iškėlė UAB ,,Faulana“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,Avere“. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. kovo 12 d., atstatydino UAB ,,Avere“ iš bankroto administratorės pareigų ir naujuoju bankroto administratoriumi paskyrė atsakovą A. S., kuris 2019 m. vasario 1 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. kovo 28 d., taip pat buvo atstatydintas iš pareigų, o bendrovės bankroto administratore paskirta UAB ,,Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.
3. Ieškovų teigimu, atsakovas A. S. pažeidė galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytas savo, kaip bankroto administratoriaus, pareigas ir dėl to bendrovei bei jos kreditoriams buvo padaryta 64 567,66 Eur žala. Atsakovo netinkamas ir aplaidus elgesys, kuomet jis, pažeisdamas ĮBĮ 19 straipsnio 4 dalį, ne kreditorių susirinkimo sprendimo pagrindu, o vienasmeniškai nusprendė nutraukti darbo sutartis su darbuotojais, lėmė tai, kad darbuotojams buvo išmokėtos 7 451,45 Eur dydžio išeitinės išmokos. Jei darbo sutartys būtų buvusios nutrauktos kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu, išeitinių išmokų nebūtų reikėję mokėti. Atsakovas taip pat pažeidė ir ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį, kadangi be kreditorių pritarimo panaudojo didesnę, nei buvo nustatyta administravimui, pinigų sumą, t. y. viršijo patvirtintą administravimo lėšų sumą 51 671,39 Eur. Be to, vykdydamas savo pareigas atsakovas pažeidė ir ĮBĮ 23 straipsnį, kadangi be kreditorių sutikimo sudarė susitarimą su BUAB ,,Faulana“ skolininke, bankrutavusia akcine bendrove (toliau – BAB) banku Snoras, dėl jo mokėtinų palūkanų dydžio sumažinimo 5 444,82 Eur suma, tokiu savo elgesiu padarydamas bendrovei žalą. Iš viso prašė priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui BUAB ,,Faulana“ 64 567,66 Eur žalos atlyginimą (7 451,45 Eur + 51 671,39 Eur + 5 444,82 Eur) ir procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo A. S. trečiajam asmeniui BUAB ,,Faulana“ 64 567,66 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo ieškovei A. R. taip pat priteisė 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 1 194 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovai įrodė visas sąlygas atsakovo A. S. profesinei civilinei atsakomybei kilti.
6. Spręsdamas dėl 7 451,45 Eur žalos, susijusios su darbuotojams išmokėtomis išeitinėmis išmokomis, atlyginimo teismas nustatė, kad bankrutuojanti bendrovė su darbuotojomis V. L. ir M. A. 2012 m. sausio 2 d. sudarė darbo sutartis Nr. B1 ir Nr. B2, pagal kurias V. L. buvo priimta dirbti vyr. finansininke, o M. A. – turto valdytoja; su jomis buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys, t. y. iki bendrovė bus likviduota dėl bankroto, arba iki kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinti šias pareigas priėmimo. Darbo sutartys su šiomis darbuotojomis nutrauktos 2015 m. balandžio 1 d., joms išmokėtos 7 451,45 Eur dydžio išeitinės išmokos.
7. Teismas taip pat nustatė, kad po šių darbuotojų atleidimo nauji darbuotojai į jų vietas nebuvo priimti, todėl padarė išvadą, kad jų atleidimą faktiškai lėmė pačių pareigybių panaikinimas. Vadovaujantis ĮBĮ 19 straipsnio 4 dalimi atsakovas turėjo sušaukti kreditorių susirinkimą, kuris ir turėjo nuspręsti dėl pareigybių panaikinimo. Bendrovės kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą panaikinti šias pareigybes, nebūtų kilusi teisinė pareiga išmokėti išeitines išmokas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 126 straipsnio 1 dalį suėjus darbo sutarties terminui ir ją nutraukus, išeitinė išmoka nemokama. Teismo vertinimu, atsakovo aplaidus pareigų vykdymas lėmė, kad BUAB „Faulana“ buvo padaryta 7 451,45 Eur dydžio žala.
8. Pagrįstu teismas pripažino ir reikalavimą dėl 51 671,39 Eur žalos atlyginimo. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį bankroto administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą. Jeigu kreditorių susirinkimas šios ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų.
9. Teismas nustatė, kad atsakovas viršijo kreditorių susirinkimo patvirtiną administravimo išlaidų sąmatą 51 671,39 Eur suma, kurią sudaro: 29 934 Eur išlaidos turto priežiūrai ir administravimui, 175,45 Eur išlaidos buhalterinei apskaitai, 14 064,42 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms, 7 496,52 Eur išlaidos popieriui, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro paslaugoms, transportui ir kt.
10. Nors atsakovas nurodo, kad visos šios išlaidos buvo būtinos BUAB „Faulana“ bankroto procedūrų užtikrinimui, nes vyko teisminiai ginčai, jos yra susijusios su bendrovės bankroto byla ir jos kreditorių interesų gynimu, tačiau šie atsakovo argumentai, teismo vertinimu, yra nepagrįsti, nes kreditorių susirinkimas atsakovo nurodytų išlaidų, jo nuomone, reikalingų BUAB „Faulana“ procedūrų užtikrinimui, nepatvirtino. Kadangi atsakovas bendrovei priklausančias lėšas naudojo ne administravimo išlaidų sąmatos ribose ir nepagrindė konkrečių išlaidų būtinybės, kreditorių susirinkimui nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą patvirtinti tik dalį bendrovės patirtų administravimo išlaidų. Todėl viršytą patvirtintų administravimo išlaidų sumą, t. y. 51 671,39 Eur, teismas pripažino žala ir ją priteisė trečiajam asmeniui BUAB „Faulana“ iš atsakovo.
11. Spręsdamas dėl 5 444,82 Eur žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 23 straipsnį, reglamentuojantį kreditorių susirinkimo teises, kreditorių susirinkimas sprendžia esminius klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės veikla, t. y. administratoriaus veiklos kontrolės, bankrutuojančios įmonės ūkinės komercinės veiklos, įmonės likvidavimo, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymo, turto pardavimo kainos tvirtinimo ir kt. Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo teisės atsisakyti dalies reikalavimo BUAB ,,Faulana“ skolininkui BAB bankui Snoras dėl iš jo priteistų 6 proc. dydžio metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 5 d. iki sprendimo įvykdymo prieš tai negavęs tam bendrovės kreditorių susirinkimo pritarimo. Kadangi toks sutikimas nebuvo gautas, teismas patenkino ir šią ieškinio dalį bei priteisė iš atsakovo 5 444,82 Eur žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Ieškovai neturėjo teisės teikti netiesioginio ieškinio, kadangi jų kreditorinis reikalavimas BUAB ,,Faulana“ bankroto byloje buvo patvirtintas melagingų duomenų apie jiems mokėtinus dividendus pagrindu. Vėliau, kai ieškovų reikalavimas buvo patenkintas, jie įsigijo dar ir UAB ,,Intrum Lietuva“ reikalavimą, kuris būtų buvęs patenkintas, jei nebūtų išmokėti nepagrįsti dividendai ieškovams. Ieškovai viso bankroto proceso metu elgėsi nesąžiningai, vilkino bankroto procesą, pareikštu ieškiniu siekia atkeršyti bankroto administratoriui už jo inicijuotą tyčinio bankroto bylą ir kitus teisėtai atliktus veiksmus.
12.2. Darbuotojų priėmimas ir atleidimas nepateko į kreditorių susirinkimo reguliavimo sritį. Darbuotojos V. L. ir M. A. bankroto procese nedalyvavo, o dirbo ūkinėje–komercinėje veikloje. Kreditoriai tvirtina tik bankroto procese dalyvaujančių darbuotojų skaičių ir jų pareigybes bei nustato jiems atlyginimus, o ūkinės–komercinės veiklos vykdymas pavestas bankroto administratoriui. Su šiais darbuotojais darbo sutartis sudarė ankstesnė bankroto administratorė UAB ,,Avere“, jie, siekiant sumažinti bankroto bylos kaštus, buvo atleisti praėjus 19 dienų nuo atsakovo paskyrimo administratoriumi. Be to, ieškovai yra pareiškę ieškinį ankstesnei administratorei UAB ,,Avere“ dėl 44 700,24 Eur žalos, susijusios su šių darbuotojų įdarbinimu, atlyginimo ir toks ieškinys buvo patenkintas kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-225-910/2022. Taigi, darbuotojas atleidęs atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų.
12.3. Ieškovų nurodytą 7 451,45 Eur sumą sudaro ne tik išeitinės kompensacijos, bet ir darbuotojų atlyginimas už vasario ir kovo mėnesius, kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Vien išeitinės kompensacijos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sudarė 2 957,62 Eur. Kokia dalis sudarė išeitinę kompensaciją neįmanoma nustatyti, kadangi ieškovai nepateikė jokių šios žalos dydį pagrindžiančių dokumentų.
12.4. Kreditorių susirinkimo dėl darbuotojų atleidimo sušaukimo organizavimas būtų trukęs ne mažiau kaip 14 dienų, kreditorių susirinkimo protokolas įsigaliotų dar po 14 dienų, darbuotojams prieš l mėnesį turėtų būti įteikti pranešimai apie jų atleidimą. Kiekvieną mėnesį jiems būtų mokamas atlyginimas, o atleidimo dieną – ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, todėl sumos būtų 3 kartus didesnės, negu buvo atsakovo išmokėtos – vien išmokos be kompensacijų už nepanaudotas atostogas sudarytų 6 745,20 Eur. Tokiu atveju atsakovo pasiektas susitarimas dėl darbuotojų atleidimo buvo naudingas tiek bendrovei, tiek ir jos kreditoriams.
12.5. Ieškovų reikalavimas dėl 51 671,39 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi šios išlaidos patenka į kreditorių patvirtintas išlaidas administravimui, jos buvo būtinos. Visa patvirtinta administravimo išlaidų suma yra 90 511,75 Eur, visos išlaidos, kartu su ūkinės–komercinės veiklos išlaidomis, sudaro 86 783,04 Eur. Taigi, administravimo išlaidų suma nėra viršyta. Visi administravimo išlaidas patvirtinantys dokumentai, administravimo išlaidų sąmatą patvirtinantys kreditorių susirinkimo protokolai, teismo nutartys yra pateikti į bylą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių dokumentų netyrė ir nevertino.
12.6. Pasirašydamas 2018 m. birželio 5 d. susitarimą su BAB banku Snoras bankroto administratorius vykdė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 23 punktą. Tuo tarpu ĮBĮ 23 straipsnio 12 punktas nėra aktualus, kadangi nebuvo sudaroma bendrovės ir jos kreditorių taikos sutartis. Be to, susitarimo sudarymo metu bankas neturėjo prievolės mokėti 5 444,82 Eur palūkanas, jokių neteisėtų veiksmų atsakovas nėra atlikęs.
12.7. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pozicijos, kad žala galėjo būti priteista iš atsakovo draudiko.
13. Ieškovai M. R. ir A. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
13.1. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovai yra vieninteliai bendrovės kreditoriai, kurių bendra įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintų, bet nepatenkintų reikalavimų suma yra 635 819,82 Eur. Todėl aplinkybė, kad ieškovai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmenų, turinčių teisę reikšti netiesioginį ieškinį, kriterijus, yra įrodyta.
13.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad kreditorių susirinkimo sušaukimas ir jo priimtų sprendimų įsiteisėjimas būtų užtrukęs ne mažiau kaip 28 dienas. Pagal bendrovės kreditorių patvirtintą tvarką, apie šaukiamą susirinkimą kreditoriai įspėjami ne vėliau kaip 7 dienos iki jo, o priimti nutarimai įsigalioja ir turi būti vykdomi iš karto. Be to, priešingai nei nurodė atsakovas, esant sudarytai terminuotai darbo sutarčiai darbuotojai neturi būti iš anksto įspėti apie darbo sutarties nutraukimą.
13.3. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-226-781/2019, kuria galutinai buvo išspręstas ginčas dėl 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, buvo konstatuota, kad 5 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, kuriuo balsų dauguma nutarta patvirtinti 7 451,45 Eur dydžio vienkartines išlaidas – išeitinę išmoką atleistiems darbuotojams. Todėl atsakovo teiginiai, kad 7 451,45 Eur sumą sudarė ne tik išeitinė išmoka, bet ir darbo užmokestis bei kitos išmokos, susijusios su darbo teisiniais santykiais, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka byloje esančių įrodymų.
13.4. Administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime nereiškia, kad administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos už jas atsiskaityti. Administratorius turi pagrįsti administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo.
13.5. Tiek CK, tiek ĮBĮ teisės normos įtvirtina tam tikrus ribojimus, kai yra sprendžiamas klausimas dėl skolininko atleidimo nuo prievolės įvykdymo (turto nurašymo), todėl bendrovei sprendimo pagrindu įgijus turtą (reikalavimą į banką dėl sprendimo pagrindu kilusios prievolės įvykdymo), atsakovas, veikdamas bendrovės vardu, neturėjo teisės atsisakyti dalies šio turto (reikalavimo teisės) be kreditorių susirinkimo sprendimo. Bendrovės įgytas turtas buvo likvidus, jis negalėjo būti nurašytas, atsakovas negalėjo atleisti banko nuo dalies prievolės įvykdymo, nes toks atleidimas pažeidė bendrovės kreditorių teises ir jų teisę gauti reikalavimų patenkinimą didesne dalimi. Atsakovas, sudarydamas susitarimą, kuriuo bankas buvo atleistas nuo 5 444,82 Eur palūkanų sumokėjimo, padarė bendrovei bei jos kreditoriams žalą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl šalių procesinių prašymų ir rašytinių paaiškinimų (atsiliepimų)
14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. rugsėjo 19 d. gautas ieškovų M. R. ir A. R. prašymas pašalinti iš bylos trečiąjį asmenį BUAB ,,Faulana“, kurios naudai jie yra pareiškę netiesioginį ieškinį, ir žalos atlyginimą priteisti ne trečiojo asmens, o pačių ieškovų naudai. Šio savo prašymo pagrindu ieškovai nurodė jų su BUAB ,,Faulana“ 2022 m. liepos 27 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovams savo reikalavimo teises į apeliantą A. S. nagrinėjamoje civilinėje byloje.
15. Apeliantas A. S. 2022 m. lapkričio 14 d. pateiktame atsiliepime į ieškovų 2022 m. rugsėjo 19 d. prašymą nurodė, kad ieškovai neturėjo teisės teikti netiesioginio ieškinio. Iš kartu su šiuo atsiliepimu pateikiamo 2022 m. liepos 26 d. BUAB ,,Faulana“ kreditorių susirinkimo nutarimo matyti, kad ieškovų prašymu buvo inicijuota bendrovės likvidavimo procedūra ir yra patenkinti ieškovų bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. Apeliantas prašė priimti su atsiliepimu pateiktus įrodymus – 2022 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkimo protokolą ir jo priedą Nr. 3, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą dėl veiklos pabaigos, priimtą BUAB ,,Faulana“ bankroto byloje Nr. B2-153-392/2022.
16. Ieškovai 2022 m. lapkričio 17 d. pateikė atsiliepimą į apelianto 2022 m. lapkričio 14 d. atsiliepimą, kuriame nurodė nesutinkantys su apeliantu, kad jie neturi ir neturėjo teisės reikšti netiesioginio ieškinio BUAB ,,Faulana“ naudai. Ieškovų teigimu, ieškinio pateikimo metu jų kreditoriniai reikalavimai dar nebuvo patenkinti, o tai, kad ši situacija yra pasikeitusi, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Pažymėjo, kad jie yra ne tik kreditoriai, bet ir BUAB ,,Faulana“ vieninteliai akcininkai, kurie taip pat turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį.
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 312 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi tik reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Už šiuos reikalavimus paduodant apeliacinį skundą sumokamas žyminis mokestis kaip už reikalavimą pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti ir grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Akivaizdu, kad joks kitas, nei nustatytas įstatymo leidėjo valia, ieškinio (jo reikalavimų) modifikavimas ar tikslinimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas. Kitoks interpretavimas reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti aplinkybes bei teisiškai vertinti faktus, kurių nenagrinėjo ir nevertino bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, o tai neatitiktų apeliacijos paskirties ir jos esmės – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovai, pateikdami prašymą pašalinti iš bylos trečiąjį asmenį BUAB ,,Faulana“, atsisakydami reikalavimo ieškinyje nurodytas sumas priteisti kaip trečiojo asmens patirtos žalos atlyginimą ir suformulavę visiškai naują reikalavimą – žalos atlyginimą priteisti tiesiogiai jiems, iš esmė siekia to, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama kitų, nei buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, faktinių aplinkybių kontekste (buvo pareikštas netiesioginis ieškinys kitos asmens vardu). Kitaip tariant, ieškovai, be kita ko, siekia ir to, kad apeliacinės instancijos teisme nebūtų atliekama apelianto skundžiamos teismo sprendimo dalies, kuria buvo sprendžiama, ar jie turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį už BUAB ,,Faulana“, instancinė patikra. Kadangi toks ieškovų prašymas prieštarauja pirmiau aptartam proceso teisiniam reguliavimui, jis netenkinamas.
19. Dėl šios priežasties kol kas nėra aktualus ir trečiojo asmens BUAB ,,Faulana“, kurio naudai buvo pareikštas ieškinys, pašalinimo iš bylos klausimas. Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Be to, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl piniginių sumų priteisimo įsiteisėja, bet jau nėra šalies, kurios naudai turi būti vykdomas išieškojimas, jos teisių perėmėjas gali pasinaudoti CPK 596 straipsnyje numatytu teisių perėmimo vykdymo procese institutu.
20. Nagrinėjamu atveju tik įvertinus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo atsiras prielaidos vertinti, ar nagrinėjamoje apeliacine tvarka byloje yra galimas BUAB ,,Faulana“, kurios naudai pareikštas ieškinys, materialinių subjektinių teisių perėmimas.
21. Sprendžiant apelianto 2022 m. lapkričio 14 d. atsiliepimo priėmimo klausimą, būtina pažymėti, kad jame apeliantas ne tik nurodė savo nesutikimo su ieškovų prašymu argumentus, bet ir išdėstė naujas faktines aplinkybes, kurios, jo nuomone, papildomai pagrindžia jo apeliacinio skundo argumentaciją dėl ieškovų teisės reikšti netiesioginį ieškinį nebuvimo, taip pat pateikė naujus tokią savo poziciją pagrindžiančius įrodymus. Pagal CPK 323 straipsnio nuostatas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą naujais argumentais ar motyvais yra draudžiama. Todėl apelianto atsiliepimas toje dalyje, kurioje išdėstyti nauji nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu motyvai, nepriimamas, atitinkamai, nepriimamas ir ieškovų 2022 m. lapkričio 17 d. atsiliepimas, kuriame nurodyti nesutikimo su apelianto nauja ir papildyta pozicija argumentai.
22. Nepriėmus apelianto 2022 m. lapkričio 14 d. atsiliepimo, su juo pateiktų įrodymų priėmimo klausimas netenka aktualumo ir nėra sprendžiamas. Visgi atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylose teismų priimti atitinkami procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnis), o su jais konkrečius ginčus nagrinėjantys teismai gali susipažinti iš teismų informacinės sistemos savo pačių iniciatyva, t. y. be atskiro šalių prašymo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti
23. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas.
24. Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, 20 punktas).
25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginio ieškinio, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020, 28 punktas; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-11-313/2022, 21 punktas).
26. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, ieškovai pareiškė netiesioginį ieškinį apeliantui, buvusiam bankrutavusios bendrovės bankroto administratoriui, dėl 64 567,66 Eur žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl to, kad apeliantas be kreditorių susirinkimo pritarimo atleido darbuotojus ir atsisakė dalies debitoriaus skolos, viršijo kreditorių patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, apeliantas visų pirma kelia teismo išvados dėl ieškovų teisės teikti netiesioginį ieškinį (ne)pagrįstumo klausimą, savo abejones dėl būtent tokios pirmosios instancijos teismo pozicijos siedamas su pačių ieškovų neteisėtais veiksmais, lėmusiais tai, kad buvo patvirtinti jų kreditoriniai reikalavimai, kurie faktiškai nė neegzistavo. Kitaip tariant, apeliantas kvestionuoja pirmosios sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti – kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės – buvimą. Apeliantui kitų netiesioginio ieškinio pateikimo sąlygų nekvestionuojant, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, kadangi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, o byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).
27. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir trečiojo asmens BUAB ,,Faulana“ bankroto bylos procesinės informacijos bei jos duomenų, esančių Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartimi buvo patvirtinti bendrovės kreditorių reikalavimai, be kita ko, ir pirmos eiles A. R. 3 222,91 Eur (11 128,07 Lt) bei M. R. 3 110,52 Eur (10 740,02 Lt) reikalavimai, kurie bankroto proceso metu buvo patenkinti ir teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovai išbraukti iš pirmos eilės kreditorių sąrašo. Be to, 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo patvirtinti ieškovų trečios eilės kreditoriniai reikalavimai, kuriuos sudarė ieškovams, BUAB ,,Faulana“ akcininkams, neišmokėti dividendai, atitinkamai, A. R. – 280 717,68 Eur (969 262 Lt), o M. R. – 208 177,16 Eur (718 794,10 Lt).
28. Trečiojo asmens BUAB ,,Faulana“ bankroto proceso metu ieškovų kreditorinių reikalavimų dydis nuolat kito – ieškovai ne tik įsigijo (supirko) kitų kreditorių reikalavimu, bet ir perleido (dovanojo) juos vienas kitam. Iš bankroto bylos Nr. B2-153-392/2022 duomenų matyti, kad: teismo nutartimi, priimta 2014 m. rugsėjo 24 d., ieškovo M. R. trečios eilės reikalavimai buvo padidinti iki 464 320,86 Eur (1 591 691,90 Lt); teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovo trečios eilės kreditoriniai reikalavimai padidinti iki 746 295,66 Eur, o ieškovės A. R. sumažinti iki 3 093,05 Eur; teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovas M. R. įtrauktas į antros eilės kreditorių sąrašą ir patvirtintas jo 14 566,58 Eur reikalavimas; teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi dar kartą patikslinti ieškovų trečios eilės reikalavimai, patvirtinant ieškovės A. R. 635 607,40 Eur, o ieškovo M. R. – 291 221,16 Eur kreditorinius reikalavimus; teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi A. R. reikalavimas padidintas iki 655 607,40 Eur, o M. R. sumažintas iki 92 264,16 Eur; teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovas M. R. išbrauktas iš antros eilės kreditorių sąrašo, o jo trečios eilės reikalavimas sumažintas iki 212,42 Eur, atitinkamai, ieškovės A. R. – iki 635 819,82 Eur; teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovo M. R. trečios eilės kreditorinis reikalavimas padidintas iki 500 212,42 Eur, o A. R. sumažintas iki 135 607,40 Eur; teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi M. R. reikalavimas padidintas iki 634 319,82 Eur, o A. R. sumažintas iki 1 500 Eur.
29. Viena vertus, aptartos faktinės aplinkybės, kuomet ieškovai, patenkinus jų pareikštus reikalavimus arba jų dalį, perpirkdavo reikalavimus iš kitų BUAB ,,Faulana“ kreditorių, arba perleisdavo juos vienas kitam, o nuo 2019 m. gruodžio 17 d. jokių kitų kreditorių, išskyrus pačius ieškovus, bendrovė jau nebeturėjo, patvirtina tai, kad ieškovai visais būdais siekė dalyvauti bankroto procese ir vienasmeniškai priimti visus su jiems priklausančia bendrove susijusius sprendimus. Kita vertus, nurodytos faktinės aplinkybės taip pat leidžia įsitikinti, kad nagrinėjamo netiesioginio ieškinio pateikimo dieną, t. y. 2021 m. lapkričio 24 d., ieškovai turėjo neabejotiną reikalavimo teisę, kadangi tuo metu buvo patvirtintas 212,42 Eur ieškovo M. R. trečios eilės kreditorinis reikalavimas, o ieškovės A. R. – 635 819,82 Eur.
30. Tokie apeliacinio skundo argumentai, kad bankroto administratoriui buvo pateikti neteisingi duomenys apie ieškovams mokėtinus dividendus ir kad šių neteisingų duomenų pagrindu buvo patvirtinti nepagrįsti jų reikalavimai, nėra pagrįsti jokiais kitais faktiniais bylos duomenimis ar įrodymais.
31. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatys faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
32. Šiuo konkrečiu atveju apeliantas nagrinėjamoje byloje siekia paneigti kitoje byloje priimtais teismo procesiniais sprendimais nustatytas faktines aplinkybes dėl ieškovų kreditorinių reikalavimų bankrutavusiai bendrovei buvimo. Ir nors bankroto proceso dalyviai iki pat spendimo dėl įmonės likvidavimo ir išregistravimo iš registro dienos turi teisę teikti prašymus dėl patvirtintų kreditorinių reikalavimų patikslinimo, prašydami juos padidinti, sumažinti ir (ar) išbraukti, tokių duomenų, kad ieškovų reikalavimai netiesioginio ieškinio pateikimo momentu ir bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu būtų išbraukti, byloje nėra. Todėl vien deklaratyvių apelianto teiginių, kuriuos paneigia galiojančių ir vykdytinų teismo nutarčių turinys, aiškiai nepakanka padaryti išvadą, kad ieškovai netiesioginio ieškinio pateikimo metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės ar kad jų reikalavimas dėl neišmokėtų dividendų buvo nepagrįstai patenkintas.
33. Iš LITEKO duomenų taip pat matyti, kad apeliantas, kaip BUAB ,,Faulana“ bankroto administratorius, 2018 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu šios bylos ieškovams M. R. ir A. R., prašydamas priteisti iš M. R. nepagrįstai 2011 m. kovo 31 d. ir 2011 m. balandžio 25 d. jam išmokėtus 215 792,90 Eur dividendus, o iš A. R. – nepagrįstai 2011 m. gegužės 31 d. išmokėtus 85 182,46 Eur dividendus (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1097-565/2019). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 25 d., tokį ieškinį atmetė, konstatavęs, kad dividendai už ankstesnį laikotarpį ieškovams buvo išmokėti pagrįstai. Duomenų, kad ieškovų teisė į už vėlesnį laikotarpį mokėtinus dividendus būtų ginčijama ar nuginčyta, nėra. Priešingai, BUAB ,,Faulana“ bankroto byloje teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo patvirtinti ieškovų kreditoriniai reikalavimai, kurių pagrindu buvo jiems, kaip akcininkams, mokėtini dividendai.
34. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovų teisė BUAB ,,Faulana“ vardu pareikšti netiesioginį ieškinį apeliacinio skundo argumentais (t. y. kad netiesioginio ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo metu ieškovai neturėjo galiojančios reikalavimo teisės) nėra paneigta.
Dėl sąlygų įmonės bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei kilti
35. Bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ (čia ir toliau – ginčui aktuali įstatymo redakcija) 11 straipsnio 1 dalis). Bankroto administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto administratorius pirmiausia yra teismo paskirtas skolininko (bankrutuojančios įmonės) atstovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Bankroto administratorius visiškai pakeičia įmonės vadovą, nes jis atlieka vienasmeniam valdymo organui priskirtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018, 15 punktas). Skirtingai nuo įmonės kreditorių, bankroto procese siekiančių savo asmeninių turtinių interesų apsaugos, bankroto administratorius gina tiek kiekvieno iš įmonės kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus (būdamas vienintelis jos atstovas bankroto procese), siekdamas atitinkamų interesų pusiausvyros; jis taip pat turi pareigą užtikrinti bankroto procedūrų teisėtumą ir įmonės skolininkės turto apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020, 42 punktas).
36. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo; šiuos nuostolius turi atlyginti ir asmuo, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.
37. Pasisakydamas dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų ir jų įrodinėjimo naštos paskirstymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015). Bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis); kaltę (6.248 straipsnis) ir žalos (nuostolių) faktą bei jos dydį (CK 6.249 straipsnis). Visos šios sąlygos yra kumuliatyvios ir nesant bent vienos iš jos, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016, 12 punktas; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021, 23 punktas).
38. Kadangi bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei. Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020, 38 punktas).
39. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens BUAB ,,Faulana“ bankroto procesu ir jo metu apelianto, kaip bankroto administratoriaus, atliktais veiksmais, atleidžiant darbuotojus ir jiems išmokant atitinkamas išmokas, disponuojant administravimui skirtomis lėšomis, sudarant susitarimą su debitoriumi BAB banku Snoras, todėl nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja pirmiau aptartų sąlygų apelianto profesinei civilinei atsakomybei kilti visuma.
Dėl darbuotojų atleidimo ir jiems išmokėtų išmokų
40. ĮBĮ 11 straipsnis suteikia administratoriui plačias teises tvarkant visus bankrutuojančios įmonės ūkinius bei finansinius reikalus. Viena iš jų yra teisė priimti ir atleisti darbuotojus DK ir šio įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 11 punktas). Be to, bankroto administratorius privalo ginti visų kreditorių interesus, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas). Bankrutuojančiai įmonei teisė sudaryti terminuotas darbo sutartis yra nustatyta DK 109 straipsniu bei ĮBĮ 19 straipsnio 4 dalimi. Darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu, skaičių pagal pareigybes nustato kreditorių susirinkimas. Šių darbuotojų sąrašą sudaro administratorius (ĮBĮ 19 straipsnio 4 dalis).
41. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad susijusios su darbo santykiais išmokos įmonės darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, įeina į administravimo išlaidų sudėtį. Iki pirmojo kreditorių susirinkimo administravimo išlaidų sąmatą tvirtina teismas (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas), vėliau administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą, kurioje be kitos informacijos turi būti pateikta informacija apie bankroto proceso metu priimtus darbuotojus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punktas). Be to, pagal ĮBĮ 23 straipsnio 6 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo, o pagal to paties straipsnio 7 punktą ir nustatyti pagal pareigybes darbuotojų, kurie dirbs įmonės bankroto proceso metu, skaičių.
42. Taigi, teismui patvirtinus administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo, administratorius turi teisę priimti darbuotojus, kuriems yra būtina dalyvauti bankroto procese, po pirmojo kreditorių susirinkimo teisė priimti bei atleisti darbuotojus, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, yra suteikta kreditorių susirinkimui.
43. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB ,,Faulana“ tuometinė bankroto administratorė UAB ,,Avere“ 2021 m. sausio 2 d. su V. L. ir. M. A. sudarė dvi terminuotas darbo sutartis, pagal kurias jos iki įmonės likvidavimo arba iki kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinti pareigas buvo priimtos dirbti, atitinkamai, vyriausiąja finansininke ir turto valdytoja (el. b. 1 t., b. l. 40–41, 42–43). Vyriausiajai finansininkei nustatytas 637,17 Eur (2 200 Lt), turto valdytojai – 926,78 Eur (3 200 Lt) (nuo 2013 m. balandžio mėn. – 1 079,42 Eur) mėnesinis atlyginimas. Darbo sutartis su šiomis darbuotojomis apeliantas nutraukė 2015 m. balandžio 1 d. (el. b. 1 t., b. l. 66), t. y. praėjus 19 dienų nuo 2015 m. kovo 3 d. nutarties, kuria apeliantas buvo paskirtas BUAB ,,Faulana“ bankroto administratoriumi, įsiteisėjimo.
44. Ieškovų tvirtinimu, apeliantas, nesušaukęs kreditorių susirinkimo dėl vyriausiosios finansininkės ir turto valdytojos pareigų panaikinimo, vienasmeniškai priėmęs spendimą sudaryti su darbuotojomis susitarimą dėl darbo sutarčių nutraukimo ir išeitinių išmokų išmokėjimo, pažeidė ĮBĮ 19 straipsnio 4 dalies ir 23 straipsnio 7 punkto nuostatas. Ieškovų vertinimu, jei apeliantas būtų sušaukęs kreditorių susirinkimą ir šie būtų priėmę atitinkamus sprendimus dėl pareigybių panaikinimo, išeitinių išmokų, darbo sutartis nutraukus pasibaigus jų terminui, nebūtų reikėję mokėti.
45. Viena vertus, kaip buvo minėta, pagal galiojusį teisinį reguliavimą iš tiesų būtent bendrovės kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausė darbuotojų priėmimo ir atleidimo viso bankroto proceso metu klausimai. Apeliantas, nesušaukęs kreditorių susirinkimo, pažeidė ĮBĮ 19 straipsnio 4 dalį, tačiau, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo išvadai, kad šios teisės normos pažeidimas (neteisėti apelianto veiksmai) sukėlė bendrovei ir (ar) jos kreditoriams žalą bei kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys.
46. Visų pirma, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė apeliantas, iš byloje esančių duomenų – išlaidų suvestinės (el. b. 2 t., b. l. 93) – matyti, kad ieškovų įrodinėjamą 7 451,45 Eur žalą sudaro ne tik išeitinės išmokos, bet ir 2015 m. kovo 10 d. M. A. išmokėtas 809,56 Eur, o V. L. – 484,25 Eur darbo užmokestis, 853,65 Eur dydžio gyventojų pajamų mokestis, 2 311,49 Eur dydžio įmokos Sodrai. Apeliantas trečiojo asmens BUAB ,,Faulana“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo tik 2015 m. kovo 12 d. Vadinasi, 484,25 Eur ir 853,65 Eur darbo užmokesčio mokėjimai buvo atlikti apeliantui dar nepradėjus teikti bankroto administravimo paslaugų, todėl šios išlaidos nėra priežastiniu ryšiu susijusios su apelianto pareigos sušaukti kreditorių susirinkimą nevykdymu. Be to, ir į valstybės ir Sodros biudžetus sumokėti mokesčiai, susiję su darbo teisiniais santykiais, negali būti pripažinti žala, susijusia su apelianto neveikimu (nesušauktu kreditorių susirinkimu).
47. Likusią 2 992,50 Eur sumą (7 451,45 Eur – 809,56 Eur – 484,25 Eur – 853,65 Eur – 2 311,49 Eur) sudaro M. A. 2015 m. balandžio 2 d. sumokėti 2 101,96 Eur bei tą pačią dieną V. L. sumokėti 890,54 Eur. Kaip matyti iš ataskaitos, šios sumos susideda iš dviejų dalių – atlyginimo ir kompensacijos, kurių tiksliai nėra įvardijamos (išskirtos), todėl iš byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, kokią konkrečią dalį sudaro atlyginimas už kovo mėnesį, o kokią – išeitinės išmokos. Kaip teisingai nurodė apeliantas savo apeliaciniame skunde, patiems ieškovams, inicijavusiems ginčą dėl žalos atlyginimo, teko pareiga įrodyti ieškinio pagrindą, be kita ko, ir žalos faktą bei jos dydį.
48. Kaip minėta, apeliantas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. kovo 28 d., buvo atstatydintas iš bankroto administratoriaus pareigų. Bankroto byloje 2019 m. vasario 1 d. priimtoje nutartyje (el. b. .1 t., b. l. 15–18) nustatyta, kad per 15 kalendorinių dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos apeliantas privalo perduoti naujai paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Todėl darytina ir tokia išvada, kad apeliantas, priešingai nei ieškovai, dėl objektyvių priežasčių negali pateikti savo poziciją pagrindžiančių įrodymų.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta ir įrodyta, kokią dalį sudarė išeitinės išmokos, tai vis tiek nesudarytų pagrindo tas sumas pripažinti bendrovės patirta žala ir jas priteisti iš apelianto.
50. Stokoja pagrįstumo tokie ieškovų ieškinio argumentai, kad, sušaukus kreditorių susirinkimą, sprendimas dėl pareigybių panaikinimo būtų priimtas pirmojo susirinkimo metu ir darbuotojų atleidimo klausimas būtų buvęs išspręstas operatyviai. Pagal BUAB ,,Faulana“ bankroto bylos Nr. B2-153-392/2022 duomenis, 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo patvirtinta 13 kreditorių reikalavimai, kurių bendra reikalavimų suma – 4 955 448,96 Eur (17 110 174,16 Lt), o didžiąją jų dalį – 3 928 179,54 Eur (13 563 218,33 Lt) – sudarė įkeitimu užtikrinto BAB banko Snoras reikalavimas. Taigi, vien ieškovų balsų, kurie sudarė tik nedidelę dalį visų reikalavimų, nebūtų pakakę atitinkamam sprendimui priimti, o kitų tuo metu kreditoriais buvusių asmenų pozicija nėra žinoma.
51. Aptariamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė neapgrįstą išvadą, jog darbuotojai buvo atleisti todėl, kad nei turto prižiūrėtojo, nei vyriausiojo finansininko paslaugos buvo reikalingos. Priešingai, iš byloje esančių bankroto administratoriaus ataskaitų matyti, kad bendrovei priklausiusių 14 nekilnojamojo turto objektų, kuriuos nuomojant buvo generuojamos nuomos pajamos bankroto proceso metu, priežiūrai bei administravimu buvo pasitelktos kitos tokias paslaugas teikiančios įmonės, kurioms mokamas mažesnis nei atleistoms darbuotojoms atlyginimas.
52. Neabejotina, kad kreditoriai buvo suinteresuoti nenutrūkstamu pajamų iš turto nuomos gavimu, todėl ir spendimas dėl darbuotojų, kurios buvo atsakingos už tą turtą bei iš jo gaunamų pajamų apskaitymą, atleidimo, pirmiau nesuradus kas jas galėtų pakeisti, galėjo būti ir nepriimtas. Be to, neatmestina ir tokia galimybė, kad ir patys ieškovai, kaip BUAB ,,Faulana“ kreditoriai, kurie per visą dešimtmetį trukusį bankroto procesą skundė iš esmės visus kreditorių susirinkimų nutarimus, kurie buvo priimti ne pagal jų pasiūlymus, nebūtų pritarę apelianto pasiūlymui dėl darbuotojų atleidimo.
53. Kita vertus, ginčo dėl darbuotojų atleidimo kontekste aktuli dar ir tokia aplinkybė, kad tai ne pirmas teismuose nagrinėjamas ginčas dėl žalos, susijusios su minėtų darbuotojų įdarbinimu, atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-225-910/2022, dėl kurio yra paduotas ir šiuo metu dar neišnagrinėtas kasacinis skundas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė bylos Nr. e3K-3-346-XX/2022), pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą ir BUAB ,,Faulana“ ieškinį, pareikštą atsakovei UAB ,,Avere“, patenkino iš dalies, priteisdamas 44 700,24 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 551,02 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė. Toje civilinėje byloje reikalavimas buvo pareikštas buvusiai iki apelianto BAUB ,,Faulana“ bankroto administratorei UAB ,,Avere“ dėl žalos, patirtos be kreditorių žinios priėmus sprendimus tęsti ūkinę–komercinę veiklą ir įdarbinti darbuotojas M. A. bei V. L., atlyginimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ieškovai iš pradžių buvo įtraukti į tos bylos nagrinėjimą kaip tretieji asmenys ieškovės pusėje, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, tačiau vėliau jie buvo pašalinti iš bylos, o jų prašymai įtraukti į bylą bendarieškiais teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi buvo atmesti.
54. Taigi, ieškovų procesinis elgesys, kuomet jie vienoje byloje įrodinėjo, kad darbuotojos buvo pasamdytos nepagrįstai ir tai sukėlė bendrovei žalą, o kitoje byloje jau tvirtina priešingai, t. y. kad operatyvus naujo bankroto administratoriaus sprendimas nutraukti sutartis su darbuotojomis buvo nenaudingas ir net žalingas bendrovei bei jos kreditoriams, sudaro pagrindą labiau tikėtinai teisėjų kolegijos išvadai, kad ieškovai siekia kitokių nei deklaruoja procesinių tikslų. Pagal visuotinai pripažintą principą negalima to paties kartu ir teigti, ir neigti (allegans contraria non est audiendus). Todėl neatmestina ir tokia apelianto iškelta versija, kad ieškovų sprendimą keiptis į teismą su ieškiniu lėmė apelianto bankroto proceso metu priimtas spendimas kreiptis į teismą dėl BUAB ,,Faulana“ bankroto pripažinimo tyčiniu ar jo inicijuoti kiti teisminiai ginčai prieš ieškovus. Pažymėtina, kad pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu iš bankroto bylos atsiėmė po apelianto paskirta nauja bankroto administratorė UAB ,,Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.
55. Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas (bankroto administratorius), kuris praėjus 19 dienų nuo jo paskyrimo administruoti trečiojo asmens BUAB ,,Faulana“ bankrotą priėmė sprendimą nešaukti kreditorių susirinkimo ir terminuotas darbo sutartis su darbuotojoms nutraukti operatyviau, bendru sutarimu, išmokant joms išeitines išmokas, elgėsi kaip apdairus ir rūpestingas savo srities profesionalas, priimdamas maksimaliai naudingą bendrovei ir jos kreditoriams sprendimą, ir tokiu būdu užtikrino racionalų bendrovės lėšų panaudojimą. Apeliantas įrodė, kad toks jo sprendimas šiuo konkrečiu atveju buvo naudingas bendrovei, o ieškovai tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Todėl nėra ir apelianto kaltės kaip dar vienos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovams neįrodžius sąlygų visumos apelianto deliktinei civilinei atsakomybei šioje ginčo dalyje kilti, jų ieškinio dalies dėl 7 451,45 Eur žalos atlyginimo nebuvo pagrindo patenkinti.
Dėl administravimo išlaidų sąmatoje nurodytų sumų viršijimo
56. Apeliantas, nesutikdamas su ta teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo trečiojo asmens BUAB ,,Faulana“ naudai buvo priteistas 51 671,39 Eur žalos, patirtos viršijus patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, atlyginimas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina tiek visų šių išlaidų pagrįstumą, tiek ir jų būtinumą, o tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo šioje ginčo dalyje priėmimą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia apelianto pozicija.
57. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus. Jeigu planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą. Jeigu kreditorių susirinkimas šios ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl sąmatos viršijimo ataskaitos arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos tvirtinimo šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Jeigu kreditorių susirinkimas sąmatos viršijimo ataskaitos arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021, 28 punktas).
58. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad bankroto administratorius privalo veikti neviršydamas kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, o ją viršydamas veikia savo rizika, kad sąmatą viršijančios išlaidos jam nebus atlygintos. Jeigu sąmatos viršijimo ataskaita arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaita nepatvirtinama (kreditorių susirinkimo ar, kilus ginčui, teismo), išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020, 21–23 punktai). Taigi, ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo ar sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos tvirtinimo sietina su bankroto administratoriaus teise į atitinkamų išlaidų atlyginimą: išlaidos, neviršijančios patvirtintos sąmatos ribų, taip pat šią sąmatą viršijančios išlaidos, patvirtintos kreditorių susirinkimo ar teismo, privalo būti atlygintos iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų, tuo tarpu patvirtintą sąmatą viršijančios nepatvirtintos išlaidos dengiamos iš administratoriaus asmeninių lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020, 48 punktas).
59. Visgi pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra pasisakęs dar ir tokiu aspektu, jog nors pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį klausimas dėl sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos tvirtinimo, kilus ginčui, įprastai sprendžiamas bankroto bylą nagrinėjančio teismo, įstatymas nenustato, kad išimtinai tik bankroto bylą nagrinėjantis teismas galėtų spręsti dėl administratoriaus atliktų išlaidų ir prisiimtų įsipareigojimų būtinumo, pobūdžio, jų atitikties įmonės ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020, 50 punktas).
60. Iš BUAB ,,Faulana“ bankroto bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. sausio 11 d. BUAB „Faulana“ pirmasis pakartotinis kreditorių susirinkimas patvirtino 72 405 Eur plius PVM (250 000 Lt plius PVM) atlyginimą BUAB „Faulana“ administratoriui bei 14 481 Eur plius PVM (50 000 Lt plius PVM) administravimo išlaidų sąmatą, galiojančią nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos iki BUAB „Faulana“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, kitoms išlaidoms, susijusioms su BUAB „Faulana“ bankroto procedūrų vykdymu, padengti. BUAB „Faulana“ kreditoriai 2014 m. gegužės 27 protokolu Nr. 6 patvirtino administratorės UAB „Avere“ administratoriaus veiklos ataskaitą, kurioje UAB „Avere“ nurodė, kad visa 2012 m. sausio 11 d. patvirtinta sąmata panaudota. Akivaizdu, kad apeliantui tapus bendrovės administratoriumi disponavimas administravimo išlaidų sąmatoje nurodytomis lėšomis objektyviai buvo neįmanomas, kadangi jos visos jau buvo panaudotos ankstesnės bankroto administratorės UAB ,,Avere“.
61. Pagal nagrinėjamos bylos ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-1721-392/2021, kurioje buvo sprendžiamas apelianto skundas dėl BUAB ,,Faulana“ 2022 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, duomenis, nagrinėjamos bylos ieškovai, kurie tuo metu jau buvo ir vieninteliai bendrovės kreditoriai, 2021 m. sausio 8 d. pateikė pranešimą dėl BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkimo, kurio darbotvarkėje buvo numatyta du klausimai: 1) dėl atlyginimo buvusiam BUAB „Faulana“ administratoriui A. S. nustatymo; 2) dėl BUAB „Faulana“ patirtų administravimo išlaidų patvirtinimo už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 27 d. Ir nors apeliantas, be kita ko, prašė patvirtini 92 069,54 Eur administravimo išlaidas, patirtas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 27 d., tačiau 2021 m. sausio 26 d. vykęs bendrovės kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu vienbalsiai priėmė sprendimą patvirtinti 35 988 Eur administravimo išlaidas, o likusios dalies, t. y. 56 081,54 Eur, nepatvirtinti.
62. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priimta toje civilinėje byloje Nr. eB2-1721-392/2021, apelianto skundas buvo patenkintas iš dalies ir, be kita ko, pakeistas 2021 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 27 d. patirtas administravimo išlaidas padidinant 5 535,75 Eur suma. Taigi, patvirtina administravimo išlaidų suma sudarė iš viso 41 523,75 Eur. Teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad 29 935 Eur turto priežiūros ir administravimo paslaugos, 175,45 Eur buhalterinės apskaitos, 14 064,42 Eur teisinių paslaugų bei 7 496,52 Eur kitos išlaidos (patalpų nuoma, transporto, kanceliarinės ir kt. išlaidos) nebuvo būtinos, apie jų poreikį kreditoriai nebuvo informuoti.
63. Viena vertus, įsiteisėjusia teismo nutartimi yra pripažinta, kad 51 671,39 Eur išlaidų suma nebuvo būtina, apie šių išlaidų faktą ir būtinumą kreditoriai nebuvo informuoti, kreditorių susirinkimai nebuvo šaukiami. Vadinasi, apeliantas pažeidė savo kaip bankroto administratoriaus pareigas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad neteisėti apelianto veiksmai byloje yra įrodyti. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad yra nustatytos ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos (ieškovų įrodinėjamos žalos atsiradimas, priežastinis ryšys tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ir žalos, apelianto kaltė).
64. Kaip minėta, didžiąją dalį šios įrodinėjamos žalos, t. y. 29 935 Eur, sudaro teismo nepatvirtintos, bet faktiškai patirtos (dėl to ginčo byloje nėra) išlaidos turto priežiūrai ir administravimui. Jau anksčiau teisėjų kolegija nurodė, kad naujai paskirtam bankroto administratoriui (apeliantui) buvo perduota 14 nekilnojamojo turto objektų, iš kurių buvo gaunamos nuomos pajamos. Apeliantui vykdant bendrovės bankroto administratoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2019 m. kovo 28 d. buvo gauta 154 493,72 Eur nuomos pajamų (el. b. t. 2, b. l. 65), už parduotus du nekilnojamojo turto objektus gautos 200 000 Eur ir 553 900 Eur pajamos. Be to, kaip matyti iš BUAB ,,Faulana“ bankroto byloje 2022 m. rugsėjo 22 d. priimto sprendimo dėl įmonės pabaigos, visas bendrovės turtas yra realizuotas arba perduotas savininkams, iš sukauptų bankroto proceso metu lėšų apmokėtos visos be išimties bankroto administravimo išlaidos, išmokėtas atlyginimas administratoriams, visiškai padengti visų kreditorių finansiniai reikalavimai.
65. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo vertinamos nagrinėjant apelianto skundą dėl kreditorių 2021 m. sausio 26 d. susirinkimo nutarimų, nes jos nesudarė tos bylos nagrinėjimo dalyko, tačiau yra teisiškai reikšmingos sprendžiant deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimą, sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliantas, net ir negavęs kreditorių sutikimo, tokiu savo neveikimu žalos nei bendrovei, nei jos kreditoriams nepadarė. Priešingai, turto nuomos ir pardavimo pajamos neabejotinai prisidėjo prie to, kad visi bendrovės kreditorių reikalavimai galiausiai buvo patenkinti. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantas, sumokėdamas turto prižiūrėtojams bei buhalterinę apskaitą teikiantiems subjektams, atitinkamai, 29 935 Eur bei 175,45 Eur, padarė bendrovei ir (ar) jos kreditoriams žalą. Kitaip tariant, bankroto administratorius priėmė racionalų ir bendrovei bei jos kreditoriams naudingą sprendimą, todėl ir jo kaltės, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, taip pat nėra.
66. Nepatvirtintų 14 064,42 Eur teisinių paslaugų išlaidų didžiąją dalį –10 942,21 Eur – sudaro advokatų kontorai Sorainen ir partneriai sumokėtas užmokestis už teisinę pagalbą, suteiktą ruošiantis ir nagrinėjant bylą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš pirmosios bankroto administratorės UAB ,,Avere“ bei atstovavimą ikiteisminiame tyrime, pradėtame buvusio administratoriaus vadovo ir kito asmens atžvilgiu dėl BUAB ,,Faulana“ didelės vertės turto iššvaistymo (el. b. 2 t., b. l. 302, 311–313, 316–317, 340–342). Visų pirma pažymėtina tai, kad, kaip matyti iš LITEKO duomenų, byla dėl žalos atlyginimo priteisimo buvo pradėta nagrinėti 2018 m. kovo 19 d. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-3431-661/2018), sprendimas ieškinį atmesti priimtas 2018 m. gruodžio 11 d., kuris 2019 m. gruodžio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-670-798/2019). Iš naujo pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta 2021 m. vasario 18 d. sprendimu (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-354-912/2021), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi pakeistas iš dalies – iš atsakovės UAB ,,Avere“ priteistas 44 700,24 Eur žalos atlyginimas (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-225-910/2022). Taigi, šis procesas buvo naudingas tiek bendrovei, tiek ir jo kreditoriams, todėl ir išlaidos teisinei pagalbai apmokėti negali būti vertinamos kai žala (nauda bendrovei buvo gerokai didesnė).
67. Iš LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas bylą perdavus nagrinėti teismui, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-497/2021, be kita ko, iš dalies patenkino BUAB ,,Faulana“ civilinį ieškinį ir priteisė jai solidariai iš P. P. ir R. P. 154 208,18 Eur, iš R. P. – dar 2 255,25 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-1076/2022, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies, paliko nepakeistą. Taigi, ir šis procesas buvo naudingas bendrovei ir jos kreditoriams. Vertinant šią situaciją analogiškai, kaip ir pirmuoju aptartu atveju, žala bendrovei nepadaryta.
68. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad nagrinėjamos bylos ieškovai sistemingai teikė skundus dėl bankroto proceso metu priimtų procesinių sprendimų, t. y. ginčijo kreditorių susirinkimų nutarimus, nutartis, kuriomis buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai iki kol bankroto byloje susiklostė tokia procesinė situacija, kuomet apeliantas buvo atstatydintas iš bankroto administratoriaus pareigų, o ieškovai tapo vieninteliais bendrovės kreditoriais. Taigi, nėra jokios abejonės, kad ir pačių ieškovų elgesys, kuris nebuvo orientuotas į greitą bankroto procesą, prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų kaštų atsiradimo ir padidėjimo. Kitaip tariant, apelianto veiksmai, susiję su išlaidomis teisinei pagalbai apmokėti, visų pirma buvo nulemti pačių ieškovų pasirinkto procesinio elgesio modelio, jiems itin aktyviai naudojantis kreditoriams bankroto byloje numatytomis teisėmis. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo 14 064,42 Eur administravimo išlaidas laikyti bendrovės ir jos kreditorių patirta žala.
69. Kita apeliantui einant bankroto administratoriaus pareigas sumokėta, bet teismo nepatvirtina 7 496,52 Eur išlaidų suma taip pat nelaikytina žala, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su apelianto netinkamu veikimu. Apeliantas, kuriam gali būti taikoma profesinė civilinė atsakomybė, iš tiesų turi elgtis kaip atidus ir rūpestingas savo srities profesionalas. Visgi toks reikalavimas negali būti perteklinis. Kaip jau ne kartą buvo minėta, pačių ieškovų veiksmai buvo nukreipti prieš greitą ir sklandų bankroto procesą, todėl per 4 metus, per kuriuos apeliantas turėjo rūpintis bendrovės ūkinės–komercinės veiklos vykdymu, jos turto priežiūra, bankroto proceso administravimu, jo patirtos 7 496,52 Eur išlaidos, susijusio su papildomais procesinių dokumentų rengimo, siuntimo, logistikos kaštais, laikytinos iš esmės susijusiomis su poreikiu patenkinti bendrovės kreditorių interesus bei poreikius.
70. Teisėjų kolegija nagrinėjamo ginčo kontekste aktualia pripažįsta dar ir tokią aplinkybę, kad apeliantas, dar tebebūdamas BUAB ,,Faulana“ bankroto administratoriumi, ne kartą siekė jo administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, tačiau būtent ieškovų veiksmai nulėmė, kad tai nebuvo padaryta iki pat jo atstatydinimo iš pareigų. Įvertinusi visumą nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, padaręs išvadą dėl sąlygų jo civilinei atsakomybei kilti buvimo šioje ginčo dalyje.
Dėl susitarimo sumažinti debitoriaus skolą
71. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta ir apeliacinio skundo argumentus, kad nėra įrodytas visetas sąlygų apelianto deliktinei civilinei atsakomybei kilti dėl 5 444,82 Eur žalos, patirtos jam sudarius susitarimą su BAB banku Snoras dėl skolos padengimo, atlyginimo. Kitaip nei nuspendė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo išvadai, kad apeliantas be kreditorių susirinkimo pritarimo sudaręs susitarimą su debitoriumi pažeidė ĮBĮ 23 straipsnio 12 punktą (t. y. atliko neteisėtus veiksmus).
72. Šioje bylos dalyje ginčas kilo dėl 2018 m. birželio 5 d. BAB banko Snoras, atstovaujamo bankroto administratorės UAB ,,Valnetas“ ir BUAB ,,Faulana“, atstovaujamos apelianto, sudaryto susitarimo dėl skolos padengimo (el. b. 2 t., b. l. 108–109). Šiuo susitarimu jo šalys patvirtino, kad BAB bankas Snoras sumokėjo 100 000 Eur ir yra skolingas BUAB ,,Faulana“ 475 083,77 Eur, kurių dalį – 62 302,88 Eur – sudaro mokėtinos palūkanos (1 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad susitarime minima skola BUAB ,,Faulana“ buvo priteista Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-788-407/2017 (el. b. 1 t., b. l. 110–121), šiam teismui pripažinus pagrįsta netiesioginį ieškinį pareiškusių M. R. ir A. R. poziciją, kad tuometinė bankroto administratorė UAB ,,Avere“ atliko BAB bankui Snoras 512 780,89 Eur mokėjimą, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, be kita ko, ir pažeisdama ĮBĮ 34 ir 35 straipsniuose įtvirtintą kreditorių reikalavimo eilę bei tvarką. Lietuvos apeliacinis teismas BUAB ,,Faulana“ naudai iš bankrutavusio banko priteisė ne tik minėtą 512 780,89 Eur sumą, bet ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 512 780,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
73. Ieškovų vertinimu, sudarius 2018 m. birželio 5 d. susitarimą BUAB ,,Faulana“ ir jos kreditoriai neteko teisės į 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo susitarimo pasirašymo dienos (2018 m. birželio 5 d.) iki visiško skolos sumokėjimo, kuri pagal šį susitarimą turėjo būti sumokėta per 6 mėnesius vienodo dydžio dalimis, mokant po 79 180,63 Eur kas mėnesį iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 20 dienos, ir kurios, ieškovų skaičiavimais, sudaro 5 444,82 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantas, negavęs kreditorių pritarimo tokio susitarimo sudarymui, pažeidė ĮBĮ 23 straipsnio nuostatas.
74. Teisėjų kolegija, nesutikdama tiek su ieškovais, tiek ir su pirmosios instancijos teismu, atkreipia dėmesį į aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, kad ĮBĮ nuostatos, tame tarpe ir 23 straipsnio 12 punktas, dėl poreikio svarstyti taikos sutarties sudarymo klausimą kreditorių susirinkime ir reikalavimai, keliami taikos sutarties turiniui, taikytini tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo tarp bankrutuojančios įmonės ir įmonės kreditorių siekiant įmonei išvengti bankroto bylos iškėlimo, o iškeltos bylos atveju – jos nutraukimo, taikiai ieškant galimybių įmonei tęsti ūkinę veiklą, t. y. sprendžiant dėl konkrečiai įstatyme įvardyto taikos sutarties atvejo. Tuo atveju, kai taikos sutartis sudaroma sprendžiant kitokio teisinio ir faktinio pobūdžio ginčą tarp bankrutuojančios įmonės ir jos skolininko, tokio pobūdžio ginčui spręsti įstatyme nenustatyta privalomo derinimo su kreditorių susirinkimu poreikio. Bankroto administratorius, veikdamas kreditorių interesais, turėtų būti suinteresuotas taikos sutarties sąlygas derinti su kreditoriais, tačiau to jam neatlikus, tokie bankroto administratoriaus veiksmai nelaikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018, 14 punktas).
75. Nagrinėjamu atveju susitarimas buvo sudarytas tarp bankrutavusios įmonės (BUAB ,,Faulana“) ir jos skolininko (BAB banko Snoras) dėl teismo priteistos skolos sumokėjimo tvarkos bei terminų – teismo sprendimo operatyvesnio įvykdymo. Tam kreditorių susirinkimo sušaukimas nebuvo pagal įstatymą būtinas, todėl ir pagrindo spręsti, kad apeliantas, sudarydamas tokį susitarimą bankrutavusios bendrovės vardu, atliko neteisėtus veiksmus, nėra.
76. Dar daugiau, priešingai nei tvirtina ieškovai, šis susitarimas buvo naudingas tiek bankrutavusiai bendrovei (trečiajam asmeniui BUAB ,,Faulana“), tiek ir jos kreditoriams ir žalos jis sukelti negalėjo, ypač atsižvelgiant į skolininkės analogišką, kaip ir kreditorė, teisinį statusą (bankrutavęs ūkio subjektas), taip pat gana trumpą – 6 mėn. – atsiskaitymo terminą, lyginant jį su pakankami didele pačios skolos suma. Šiuo išdėstyto atsiskaitymo laikotarpiu negautos palūkanos, lyginant su pačios skolos dydžiu, taip pat nebuvo reikšmingos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, sudarydamas tokį susitarimą, elgėsi pagal apdairaus ir rūpestingo bendrovės vadovo standartus, priėmė toje susiklosčiusioje situacijoje naudingiausią bendrovei ir jos kreditoriams sprendimą, atitinkantį protingo verslo sprendimo standartą. Neatmestina ir tokia tikimybė, kad nesudarius šio susitarimo skolos išieškojimas iš kito bankrutavusio subjekto būtų užtrukęs žymiai ilgiau arba būtų atsiskaityta nepilnai, vadinasi, ir kreditorių reikalavimai nebūtų buvę patenkinti per įmanomai trumpiausią laiką.
77. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir 5 444,82 Eur žalos atlyginimas iš apelianto skundžiamu sprendimu yra priteistas nepagrįstai, nesant sąlygų visumos jo civilinei atsakomybei kilti taip pat ir šioje ginčo dalyje.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
78. Pripažinus neįrodytomis sąlygas apelianto deliktinei civilinei atsakomybei kilti, skundžiamas teismo spendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovų M. R. ir A. R. netiesioginis ieškinys, pareikštas trečiojo asmens BUAB ,,Faulana“ naudai, atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Tokią teisėjų kolegijos poziciją patvirtina dar ir toks pirmiau šiame sprendime aptartas faktas, kad jau yra priimtas teismo sprendimas dėl BUAB ,,Faulana“ veiklos pabaigos, o jame yra konstatuota, kad visi buvę kreditorių (M. R. ir A. R.) reikalavimai bankroto procese yra patenkinti. Vadinasi, ir tokio pobūdžio žala, kuri netiesioginiu ieškiniu buvo įrodinėta nagrinėjamoje byloje (bendrovės negalėjimas atsiskaityti su savo kreditoriais dėl apelianto veiksmų), neatsirado.
79. Be to, teisėjų kolegijai pripažinus, kad BUAB ,,Faulana“ neturi materialinio reikalavimo teisės į apeliantą A. S., nėra ir prielaidų (sąlygų) spręsti dėl materialinių subjektinių teisių perėmimo, kurio siekė ieškovai, prašydami pašalinti trečiąjį asmenį BUAB ,,Faulana“ iš bylos, o juos pripažinti ieškovais pagal reikalavimo perleidimo sutartį, priteisiant pirmosios instancijos teismo bendrovei priteistą sumą jiems patiems.
80. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
81. Ieškovų netiesioginį ieškinį atmetus kaip nepagrįstą, jų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Apeliantas įrodymų apie jo patirtas išlaidas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla (CPK 98 straipsnis).
82. Be to, šalys nėra pateikusios įrodymų ir apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, todėl ir jų atlyginimo klausimas taip pat nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovų M. R. ir A. R. netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Faulana“ vardu, atmesti.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Neringa Švedienė
Agnė Tikniūtė