Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-07-17][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1582-173-2015].docx
Bylos nr.: e2S-1582-173/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Ūkio banko lizingas" 234995490 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Asmenys
Fiziniai asmenys:
Kitos specifinės fizinių asmenų civilinės teisės, jų įgyvendinimas ir gynimas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena

Civilinė byla Nr. e2S-1582-173/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04869-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

140.2.; 122.4.

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015m. liepos 14 d.

Kaunas

 

              Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-9463-877/2015 pagal pareiškėjo S. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys V. G., UAB „Ūkio banko lizingas“.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

                             I. Ginčo esmė

 

              Pareiškėjas S. G. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašė iškelti S. G. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Inlegis“.

              Nurodė, kad 2007-04-12 pareiškėjo mano žmona, V. G. (kredito gavėjas), ir AB SEB bankas (kredito davėjas) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo suteiktas 280.000,00 Lt dydžio kreditas. 2008 m. balandžio 18 d. sutartis buvo pakeista numatant, kad kredito gavėjas taip pat yra ir pareiškėjas S. G.. Piniginės lėšos buvo reikalingos apmokėjimui už statybines medžiagas ir už namo, kuriame buvo įsikūrusi pareiškėjo šeima, rekonstrukcijos darbus. Kreditą nusprendė pasiimti, nes tuo metu AB SEB banko filiale

dirbo jo žmona ir buvo atsiradusi galimybė kreditą pasiimti lengvatinėmis sąlygomis. 2009 metais V. G., buvo atleista iš darbo. AB SEB bankas vadovaudamasis sutarties 9.1 p. vienašališkai nustatė didesnes palūkanas, dėl ko kas mėnesį mokėtina suma išaugo beveik dvigubai. Kadangi tuo metu nei pareiškėjas, nei jo žmona neturėjo darbo ir negalėjo tinkamai vykdyti savo prisiimtų finansinių įsipareigojimų, 2012 m. AB SEB bankas nutraukė kredito sutartį. Bankas pardėjo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. 2009 m., mirus tėvui, pagal turto apyrašą, priėmė tėvo palikimą, kurį sudarė nekilnojamasis turtas. Šis nekilnojamasis turtas taip pat buvo užstatytas AB SEB bankui. Per krizę nekilnojamojo turto kainos krito, parduoti paveldėtą turtą už tą pačią paskolos kainą tapo nerealu. Kad sumažinti įsiskolinimą AB SEB bankui, buvo parduoti įkeisti paveldi žemės sklypai ir nebaigtas statyti namas. Visos gautos lėšos panaudotos atsiskaitymui su AB SEB banku. Atsiskaityti su kreditoriais neturi galimybės, nes susidarę įsiskolinimai yra ženkliai didesni už turimas pajams, kurių nepakanka net minimaliems šeimos poreikiams tenkinti.

              Nurodo, jog nuo 2015-02-25 buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi. Apie darbo santykius nėra informuota VSDFV, nes nėra įdarbintas ir neatlieka vadovo funkcijų, tačiau nuo balandžio mėnesio žadama įforminti darbo santykius bei pradėti dirbti. Planuojamas gauti darbo užmokesti yra 434,43 EUR, kurio dalis, atsižvelgiant į pragyvenimui reikalingą ir teismo bei kreditorių paskirtą piniginių lėšų sumą, bus skirta atsiskaitymui su kreditoriais.

              Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“ nurodė, kad neprieštarauja bankroto bylos iškėlimui.

              Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo V. G. nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

              Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo S. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsisakė iškelti S. G. fizinio asmens bankroto bylą. Valstybei iš pareiškėjo priteisė 13 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

              Teismas nustatė, kad bendra pareiškėjo nurodoma pradelstų jo kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro 258487,63 Eur. Pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus, niekur nedirba pastaruosius ketverius metus. Byloje nėra duomenų, kad, pasibaigus pasaulinei ekonominei krizei, pareiškėjas būtų ėmęs verstis senąja veikla, t.y. kondicionierių montavimu, ieškoti kito darbo ar veiklos, iš kurių gautų pajamų ir bent dalinai, periodiškai atsiskaitytų su kreditoriais. Nors pareiškėjas nurodo, kad buvo išvykęs uždarbiauti į Norvegiją, tačiau teismui nepateikė įrodymų nei apie darbo santykius, nei apie gautas pajamas užsienyje, nei apie tai, kiek užsienyje gautų lėšų buvo panaudota atsiskaityti su kreditoriais (CPK 178 str.). Pareiškėjas nurodo, kad serga nepagydoma kraujo liga (policitemija), gydytojai jam uždraudė dirbti fizinį darbą, tačiau į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis negali dirbti dėl sveikatos problemų ar kitų aplinkybių, dėl ko negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo, gauti pajamų.

Pareiškėjas su sutuoktine augina tris nepilnamečius vaikus, gyvena erdviame nuosavame name, 162,70 kv. m. bendro ploto, šeimos poreikių tenkinimui kas mėnesį išleidžia apie 350 Eur, dar paramą maistu 150-200 Eur sumai pareiškėjo šeimai suteikia sutuoktinių artimi giminaičiai, tačiau įvertinus pareiškėjo teiginius, jog jis atlieka ir neoficialius darbus, montuodamas kondicionavimo sistemas, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas dirbtinai mažina ir nurodo netikras savo pajamas.

              Byloje esanti VSDFV pažyma apie pareiškėjo įdarbinimą patvirtina, kad 2015-04-23 dienai VSDFV neturi duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitokius darbo santykius. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinis statusas neįregistruotas, įstatinio kapitalo dydis – 10000 Lt, registre nėra jokių duomenų apie bendrovės finansinę veiklą, bendrovės pajamas, išlaidas, pelną, turimą turtą ir įsipareigojimus, t.y. iš esamų duomenų negalima įvertinti bendrovės vykdomą komercinę ūkinę veiklą, taigi, yra pagrindas teigti, kad bendrovė nevykdo aktyvios komercinės ūkinės veiklos ir jos nevykdys pareiškėjui tapus direktoriumi. Pareiškėjo teiginius apie planuojamą bendrovės veiklą montuojant kondicionavimo sistemas bei planuojamą gauti 450 Eur darbo užmokestį dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose teismas vertino kaip deklaratyvius.

              Nurodė, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių ir pagrįstų planų ir veiklos perspektyvų, iš kur jis planuoja gauti pajamų, kad galėtų pragyventi pats su šeima, atsiskaitinėti su kreditoriais bei mokėti atlyginimą administratorei. Be to, pareiškėjas nenurodė argumentų ir motyvų, kaip jis planuoja atkurti savo mokumą.

              Teismas sprendė, kad ilgalaikis pareiškėjo neveikimas, neturėjimas objektyvių, įrodymais pagrįstų planų mokėjimui atkurti laikytinas nesąžiningu jo elgesiu kreditorių atžvilgiu, padariusiu reikšmingą įtaką pareiškėjo nemokumui, galimybėms atsiskaityti su kreditoriais. Teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/ neketina gauti daugiau pajamų, nes jis negalėtų vykdyti FABĮ nustatytos bankroto procedūros. Toks fizinio asmens neveikimas faktiškai reiškia, kad jis neplanuoja atsiskaityti su kreditoriais, atkurti mokumą, o tik siekia skolų nurašymo.

 

III.  Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

 

              Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-04-30 nutartį ir priimti naują sprendimą-iškelti apeliantui S. G. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Inlegis“.

              Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1) teismas neteisingai interpretavo bylos nagrinėjimo metu apelianto žodžius apie apelianto pastaruoju metu gautas pajamas. Apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, kad siekdamas atsiskaityti su kreditoriais, stengiasi įsidarbinti ir gauti pajamų, buvo išvykęs į Norvegiją, draugui sumontavo kondicionavimo įrangą. Teismas iš pateiktos informacijos padarė klaidingą išvadą, kad apeliantas uždarbiavo Norvegijoje ir už sumontuotą draugui kondicionavimo įrangą gavo neoficialių pajamų, kad apeliantas atlieka neoficialius darbus, tokiu būdu dirbtinai mažina ir nurodo netikras savo pajamas. Apeliantas neteigė gavęs neoficialių pajamų. Draugas už sumontuotą kondicionavimo įrangą jam nemokėjo, o Norvegijoje įsidarbinti ir gauti pajamų apeliantui nepavyko.

              2) Apeliantas nesutinka ir su atsisakymo iškelti bankroto bylą motyvu, kad „viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ yra pareiga dirbti, pajamų gavimas ir gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais“. FABĮ nuostatų negalima aiškinti taip, kad asmeniui, kuris bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjimo metu negauna pajamų (yra bedarbis), negali būti keliama bankroto byla. Siekiant priimti sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją kelti visų pirma turi būti atsakyta į klausimus, ar siekiantis bankrutuoti asmuo yra sąžiningas ir ar tokiu būdu bus užtikrintas kreditorių reikalavimų tenkinimas ir užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra.

              3) Byloje nėra duomenų, kad apeliantas yra nesąžiningas ir yra bent viena iš FABĮ 5 str. 8 d. numatytų sąlygų. Apeliantas siekia įsidarbinti ir nurodė, kad artimiausiu metu turi būti įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skundo surašymo metu paaiškėjo planuojama įdarbinimo data – 2015-05-08), kad sugeba montuoti kondicionierius ir pasibaigus šildymo sezonui jo sezoninės paslaugos bus paklausios ir jis gaus pajamų atsiskaitymams su kreditoriais. Be to, apeliantas turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra apie 126000 Eur, o tai sudaro beveik pusę visos apelianto skolos kreditoriams. Pardavus šį turtą, iš gautų lėšų bus tenkinami kreditoriniai reikalavimai. Tai reiškia, kad iškėlus apeliantui bankroto bylą ir realizavus apelianto turimą turtą, bus pasiekti FABĮ numatyti tikslai.

              4) Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, kad jos bus nurašytos. Apelianto skolos kreditoriams susidarė dar iki įsigaliojant FABĮ, todėl prisiimdamas skolinius įsipareigojimus apeliantas neturėjo net teorinės galimybės tikėtis skolų nurašymo.

              5) Apeliantas būdamas mokus pasirašė paskolos sutartį su AB SEB banku ir už gautas lėšas pastatė namą. Ne tik šios, bet ir kitos apelianto pasiskolintos lėšos iš esmės buvo naudojamos namo statybai, naudojamos taupiai ir atsakingai. Apeliantas, atsižvelgęs į tuo metu rinkoje buvusias nekilnojamojo turto kainas, sprendė, kad netgi tokiu atveju, jeigu ateityje ir nebesugebėtų laiku įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų, pardavęs namą iš gautų lėšų atsiskaitytų su kreditoriais ir dar liktų pinigų butui įsigyti. Tai, kad apeliantas imdamas paskolą nenumatė artėjančios pasaulinės krizės, kurios metu jis neteko darbo, o nekilnojamojo turto kaina ženkliai sumažėjo, jis negali būti laikomas nesąžiningu ir sąmoningai leidusiu susidaryti skoloms.

              6) Teismas neįvertino, kad byloje nėra kreditorių, prieštaraujančių, kad apeliantui būtų iškelta bankroto byla. Atsiliepimą į pareiškimą pateikė vienintelis kreditorius/trečiasis asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“.

              7) Byloje nebuvo konstatuota, kad apeliantas su pareiškimu iškelti bankroto bylą pateikdamas informaciją buvo nesąžiningas, pavyzdžiui, bandė suklaidinti teismą ir pateikė tikrovę neatitinkančią informaciją, taip pat nekonstatuota ir kad apeliantas tapo nemokus elgdamasis nesąžiningai.

              8) FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu.

              9) Apeliantas nesiekė sąmoningai pabloginti savo finansinės padėties, būdamas nemokus nepadidino savo nemokumo, todėl pripažinti apeliantą nesąžiningu nėra pagrindo.

              10) Apeliantas bylos nagrinėjimo metu pateikė informaciją, kad jis serga kraujo liga (policitemija), gydytojai jam uždraudė dirbti fizinį darbą, tačiau teismas šios informacijos netikrino, nebuvo aktyvus byloje, nepareikalavo pateikti papildomų įrodymų ir nors akivaizdžiai matydamas, kad byloje nepakanka duomenų, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo), konstatavo, jog apeliantas, būdamas darbingo amžiaus, niekur nedirba pastaruosius ketverius metus, todėl yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu.

11) Faktą, kad apeliantas nedirba, teismas pripažino aplinkybe, patvirtinančia apelianto nesąžiningumą. Tačiau tokiai išvadai nustatyti reikia detaliau išanalizuoti neįsidarbinimo priežastis, įvertinti, ar pareiškėjas vengė (nedėjo pakankamų pastangų) dirbti, ar tokią būklę lėmė kitos, nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Vien tai, kad apeliantas nepradėjo dirbti, neįvertinus, kokie veiksniai tai nulėmė, taip pat nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, neteikia pagrindo jo laikyti nesąžiningu. Ir priešingai, netgi tokiu atveju, jeigu apeliantas ir dirbtų, teismas turėtų įvertinti kokią įtaką pareiškėjo darbo užmokestis daro jo mokumui ir galimybėms atsiskaityti su kreditoriais.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. G. nurodo, kad sutinka su atskiruoju skundu.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

 

              Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau–FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.).

Teismų praktikoje nustatyta, jog sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo turimą turtą, elgesį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, sprendė, jog pareiškėjo veiksmai laikytini nesąžiningais, o neveikimas –padariusiu reikšmingą įtaką pareiškėjo nemokumui.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas būdamas darbingo amžiaus pastaruosius ketverius metus niekur nedirba, nėra duomenų, kad jis ieškojo darbo ar veiklos, iš kurių gautų pajamų bent dalinai atsiskaitytų su kreditoriais. Ši pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta. Byloje nepateikti duomenys, kad pareiškėjas ieškojosi darbo ar jo nerasdamas kreipėsi į darbo biržą. T.y. nustatyta, kad pareiškėjas nedėjo pakankamai pastangų, kad atsiskaityti su kreditoriais. O viena iš galimybių mažinti savo įsipareigojimus yra darbinių pajamų gavimas. Be to, nors pareiškėjas ir teigia kad serga, bet nepateikta duomenų, kad dėl savo ligos iš viso negali dirbti. Todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog faktą, kad apeliantas nedirba, teismas pripažino aplinkybe, patvirtinančia pareiškėjo nemokumą.

Pažymėtina, kad remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo, turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo. Todėl atskirojo skundo argumentai, jog imdamas paskolą (paimta 2007-2008 metais) nenumatė artėjančios krizės, paskolos apėmimo aplinkybės, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes kaip jau buvo nurodyta, teismas vertino pareiškėjo veiksmus, siekiant suamžinti įsipareigojimus kreditoriams.

Šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, numatyta ir CPK 178 straipsnyje. Todėl pareiškėjas teigdamas, kad serga, gydytojai uždraudė dirbti fizinį darbą, dėjo pakankamas pastangas atsiskaityti su kreditoriais, turėjo pateikti šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad nors teismas tokiose bylose ir privalo būti aktyvus, tačiau tai nepakeičia CPK 178 straipsnyje šalims nustatytos pareigos.

Atskirajame skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis turi būti įdarbintas artimiausiu metu, tačiau jis byloje nepateikė rašytinių įrodymų apie numatytą gauti darbo užmokestį, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad pareiškėjo numatomos gauti pajamos nebus pakankamos, jog per protingą laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais.

Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

 

n u t a r i a:

 

atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

       

         Teisėjas                                                                         Leonas Jachimavičius                                                                                                 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • 3K-3-269-219/2015
  • CPK
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės