Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-18-942/2015
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00662-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija:
45.4.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. (D. B.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarimo ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarimu D. B. nubaustas pagal ATPK 123 straipsnio 2 dalį ir 126 straipsnio 5 dalį subendrinta 2000 Lt (579 Eur) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams už tai, kad 2014 m. vasario 22 d. 20.45 val. Šiauliuose, Statybininkų g. 23 A, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį BMW 730, kuris nebuvo įregistruotas valstybės nustatyta tvarka.
Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi D. B. apeliacinis skundas atmestas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas atnaujinti jo administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi šis prašymas patenkintas ir D. B. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. B. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl neteisingai taikė ATPK 126 straipsnio 5 dalį. Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti administracinėn atsakomybėn trauktino asmens apsvaigimo būseną. Apeliacinės instancijos teismas apsvaigimo būseną nustatė remdamasis klaidingai surašytu medicininės apžiūros aktu ir liudytojų (policijos pareigūnų) parodymais. Tai prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-444-644-11, N-62-3398-11, Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-129-360/2011, ATP-334-462/2011, ATP-664-462/2013, ATP-668-113/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-30-200/2013 ir kt.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punkte apsvaigimas apibrėžiamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika. Metodikos 2 punkte nustatyta, kad medicininė apžiūra susideda iš: a) bendros asmens būklės vertinimo; b) tiriamųjų medžiagų paėmimo; c) tiriamųjų medžiagų ištyrimo; d) išvados formulavimo. Remiantis metodikos 4 punktu, bendrą asmens būklės vertinimą atlieka gydytojai, tiriamųjų medžiagų paėmimą – slaugytojai arba klinikos laborantai, o tiriamųjų medžiagų ištyrimą – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai. Vadovaudamasis metodikos 6 punktu, gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį ir kt.), užpildo patvirtintos formos medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. Šias skiltis jis užpildo, gavęs atsakymą iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos (metodikos 11.1. punktas).
Pasak D. B., nagrinėjamu atveju Šiaulių ligoninės psichiatrijos klinikos gydytoja medicininę apžiūrą neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti atliko nesilaikydama metodikoje nustatytos tvarkos, nes, nesulaukusi tyrimo rezultatų iš toksikologijos laboratorijos (apskritai nenusiuntusi biologinės terpės bandinio (50 ml šlapimo) į toksikologijos laboratoriją), užpildė medicininės apžiūros akto skiltį „Išvada“. Pareiškėjo teigimu, nei gydytoja, nei kiti klinikos darbuotojai neturėjo teisės atlikti tyrimo ir pateikti išvadą apie jo apsvaigimą, nes metodikoje numatytas specialus subjektų, galinčių atlikti tokio pobūdžio tyrimus ir pateikti išvadas, ratas, į kurį Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinika nepatenka (vienintelė įstaiga Lietuvoje galinti tai daryti yra Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorija). Be to, Šiaulių ligoninės psichiatrijos klinikos gydytoja nustatė tariamą jo apsvaigimą, panaudojusi greitą tyrimo priemonę – testą, kuri pagal metodikos 10.4 punktą gali būti taikoma tik kaip pradinis metodas, o tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti metodikos 10.3 punkte nurodytus metodus. Pagal metodikos 6 punktą gydytojas atlieka bendrą asmens būklės įvertinimą (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį ir kt.), tačiau galutinę išvadą dėl apsvaigimo daro tik gavęs Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos tyrimo išvadą. Tik įvertinus narkotinių medžiagų koncentraciją organizme, daroma išvada, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Vien subjektyviai gydytojo akte užfiksuotos aplinkybės neįrodo apsvaigimo fakto.
Pareiškėjo manymu, jam buvo nustatytas ne apsvaigimo, bet vartojimo faktas, nes pagal testą buvo nustatytas tik kanabinoidų buvimas šlapime, o ne jų koncentracija, kuri ir turi esminės reikšmės nustatant apsvaigimo faktą. Pagal teismų praktiką kanapių pėdsakus šlapime po panaudojimo galima aptikti 2–3 dienas, o po ilgalaikio naudojimo net iki trijų mėnesių, tačiau pats kažkada pavartotų kanapių faktas negali būti prilyginamas asmens apsvaigimui nuo šios medžiagos (Vilniaus apygardos teismo 2013 m sausio 10 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-30-200/2013). Taigi tik nustačius ir įvertinus narkotinių medžiagų koncentraciją kraujyje, galima daryti išvadą apie asmens apsvaigimą, todėl teste parodytas teigiamas ėminio THC koncentracijos rezultatas neįrodo, kad pareiškėjas vairavo apsvaigęs. Kadangi apsvaigimo būsena gali būti nustatoma tik medicininiais tyrimais, ji negali būti nustatinėjama liudytojų parodymais, kaip tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Pareiškėjo manymu, teismo nustatyta aplinkybė, kad gydytojos surašytas medicininės apžiūros aktas neatitinka metodikos reikalavimų, yra pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, nes pagrindinis ir iš esmės vienintelis įrodymas byloje gautas neleistinomis priemonėmis, kitų objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad nurodytą dieną pareiškėjas transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nėra, todėl laikytina, kad jo kaltė padarius ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą neįrodyta.
Pareiškėjas teigia dvejus metus gyvenantis Nyderlandų Karalystėje (tai patvirtina Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pažyma), šioje šalyje vartojo marihuaną vasario 18 ar 20 dieną, o 2014 m. vasario 22 d. grįžus į Lietuvą ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Taigi nuo paskutinio marihuanos vartojimo iki pareigūnų sustabdymo buvo praėjusios mažiausiai dvi dienos, todėl negalima teigti, kad sustabdymo metu pareiškėjas buvo apsvaigęs, nes tą dieną jokių neleistinų medžiagų nevartojo. Tai, kad pareiškėjas vasario mėnesio pirmoje pusėje buvo Nyderlandų Karalystėje, patvirtina 2014 m. vasario 9 d. maisto prekių parduotuvės „Lidl“, esančios toje šalyje, čekis, o 2014 m. vasario 22 d. mokesčių už Lenkijos kelius čekiai patvirtina jo grįžimą į Lietuvą. Tačiau teismas ignoravo šiuos pareiškėjo nekaltumą patvirtinančius įrodymus.
Pasak pareiškėjo, teismo išvada, kad jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, padaryta remiantis medicininės apžiūros akte nustatytomis aplinkybėmis ir policijos pareigūnų parodymais, tačiau pastarųjų parodymai prieštarauja šio akto duomenims. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai teigė, kad jiems kėlė įtarimų pareiškėjo išsiplėtę vyzdžiai, paraudusios akys ir veidas, tačiau akte užfiksuota, kad pareiškėjo vyzdžiai buvo lygūs, simetriški, oda rausva, judesiai – tikslūs. Be to, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės skiriasi nuo jų parodymų teisme. Tačiau teismai šių prieštaravimų nevertino ir neatsižvelgė į D. B. aiškinimus, kad jis, prieš sustabdant policijos pareigūnams, nevinguriavo, o apvažiavo kelias transporto priemones. Be to, šiuo atveju turėjo būti įvertinta, kad jis yra rusas ir kad po pareigūnų sustabdymo buvo susijaudinęs, todėl jo kalba gydytojai galėjo pasirodyti kiek nerišli. Teismai į tai neatsižvelgė, taip pat neįvertino, kad po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo jis pakartotinai kreipėsi į Šiaulių ligoninės Psichiatrijos kliniką, norėdamas atlikti kraujo tyrimą, tačiau, pažeidžiant metodikos 3.2 punktą, buvo atsisakyta tai padaryti. Tada pareiškėjas paskambino Bendruoju pagalbos telefonu, norėdamas gauti patarimą, kaip reikia elgtis tokio pobūdžio situacijoje.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą kviesti į teismo posėdį gydytoją ir išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių medicininės apžiūros aktas buvo surašytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kokiomis aplinkybėmis remdamasi ji padarė išvadą, kad pareiškėjas yra apsvaigęs, kodėl, jam paprašius, atsisakė atlikti kraujo tyrimą. Taip pat nepagrįstai buvo atmestas prašymas išreikalauti iš Bendrojo pagalbos centro 2014 m. vasario 23 d., apie 00.30 val. jo telefoninio pokalbio garso įrašą.
D. B. manymu, pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtina buvus esminių proceso teisės pažeidimų, nes teismai nesilaikė ATPK 256 straipsnyje nustatyto reikalavimo savarankiškai rinkti įrodymus, taip pat įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias byloje surinkti įrodymai turi būti įvertinti nešališkai. Taip pat nagrinėjant bylą buvo pažeisti in dubio pro reo ir nekaltumo prezumpcijos principai, nes, nevertinus byloje esančių abejonių pareiškėjo naudai, įrodinėjimo našta buvo perkelta jam pačiam.
Atsiliepimu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Kęstutis Dičius prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. prašymą atmesti.
Atsiliepime teigiama, kad abiejų instancijų teismų sprendimai šioje byloje teisėti ir pagrįsti, priimti visapusiškai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus D. B. administracinio teisės pažeidimo bylą.
Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. prašymas netenkintinas.
Dėl ATPK 126 straipsnio 5 dalies taikymo
Pareiškėjas skundžia abiejų instancijų teismų sprendimus, nes jie klaidingai taikė galiojančias teisės normas dėl asmens apsvaigimo nustatymo bei padarė nepagrįstas išvadas, kad D. B. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
Pažymėtina, kad ATPK 126 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, draudžiančios vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo narkotikų – tai vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių poelgių. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kai kurių vaistų yra neleistinas, nes šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją; vairuotojas gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad D. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių psichiką veikiančių medžiagų (marihuanos). Pats kasatorius neginčija prieš kelias dienas iki įvykio buvęs Olandijoje ir vartojęs marihuaną. Tačiau Lietuvoje sustabdytas policijos pareigūnų patikrinimo metu jis teigė, kad apsvaigęs nebuvo. Pirmiausia pareiškėjas ginčija tai, kad jo apsvaigimo faktui patvirtinti buvo pažeistos medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikose nustatytos procedūros.
Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (2006 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 452). Pagal šių taisyklių 9 ir 9.1 punktus, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), policijos ar inspekcijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru. Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505) II skyriaus 2 punkte įtvirtinti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl vairuojančio sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ar užsimerkęs). Taip pat Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V–673 patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos VI skyrius reglamentuoja policijos patrulių veiklą vykdant eismo priežiūrą. Vykdydamas eismo priežiūrą policijos patrulis privalo nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nušalinus nuo vairavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena (instrukcijos 69.1 punktas). Kaip matyti iš šioje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų, policijos patrulis, kilus įtarimų dėl vairuotojo D. B. apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų, surašė pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Vairuotojas D. B. buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti jo medicininę apžiūrą. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų, medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios metodikos 11 punkte atskirai reglamentuojamas išvados formulavimas. Iš nuostatų išplaukia, kad išvados formulavimui reikalingos tam tikros sąlygos. Metodikos 11.1 punkte nustatyta, kad medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ gydytojas užpildo tik gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, vadinasi, nagrinėjamos bylos kontekste, tik atlikus kraujo tyrimą ir gavus jo rezultatus. Vertinant sistemiškai medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Metodikos punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų, sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas. Medicininės apžiūros tikslą reikėtų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, bet nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą), reiktų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo), apsvaigimo (neapsvaigimo). Pabrėžtina, kad medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2014).
Iš byloje esančio medicininės apžiūros akto Nr. 76 matyti, kad D. B. medicininė apžiūra buvo siejama su bendru asmens būklės įvertinimu, tiriamųjų medžiagų paėmimu (šlapimo), apsvaigimo nustatymu nuo psichiką veikiančių medžiagų pagal testą ir išvados dėl atlikto tyrimo pateikimu. Be to, šiame medicininės apžiūros akte yra įrašų apie asmens psichikos būklę (elgseną, nuotaiką, sąmoningumą, atmintį, dėmesį, mąstymą, kalbą, mimiką, gestikuliavimą), duomenys apie apsvaigimą nuo psichoaktyviosios medžiagos gauti atlikus D. B. šlapimo testavimą testeriu „MultiScreen“. Pagal medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 10.4 punktą greito tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas. Tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti šios metodikos 10.3 punkte nurodytus metodus, t. y. psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir (ar) šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Taigi teigiami rezultatai, gauti atliekant imuninę analizę, taip pat turi būti patvirtinti 10.3 punkte nurodytais metodais. Pažymėtina, kad tiriamųjų medžiagų ištyrimą atlieka Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos (dabar Valstybinė teismo medicinos tarnyba) teismo medicinos ekspertai. Nepaisant to, skiltyje „Išvada“ nurodyta, kad asmuo vartojęs marihuaną, apsvaigęs nuo psichoaktyviosios medžiagos (marihuanos). Taigi medicininės apžiūros akto išvada suformuluota negavus atsakymo iš toksikologijos laboratorijos dėl tiriamųjų medžiagų ištyrimo (metodikos 11.1–11.3 punktai). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad metodikoje nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos nebuvo laikomasi. Kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą bei teisės aktų prieštaringą reglamentavimą konstatuotina, jog šioje byloje medicininės apžiūros aktas surašytas nesilaikant teisės aktų keliamų reikalavimų, pažeidžiant išvados formulavimo taisykles.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Pagal ATPK 257 straipsnį, organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas normas, jų taikymą teismų praktikoje, pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. prašymą teisės taikymo aspektu patikrinusi bylos medžiagą ir teismų sprendimus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismai, pripažindami, kad D. B. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių psichiką veikiančių medžiagų, nepažeidė iš ATPK 256 straipsnio 1, 2 dalių, 257 straipsnio kylančių reikalavimų.
Visų pirma pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1–3 dalių, 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014).
Šioje konkrečioje administracinio teisės pažeidimo byloje asmens apsvaigimas nuo narkotinių psichiką veikiančių medžiagų buvo atliktas panaudojant greitąsias tyrimo priemones (testus). Toks patikrinimas greitos tyrimo priemonės (testo) būdu yra laikomas tik kaip pradinis metodas tyrimo rezultatams patvirtinti. Kita vertus, tokio patikrinimo duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas asmens apsvaigimo įrodymas. Šie duomenys turėtų būti vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnio reikalavimus. D. B. apsvaigimą vairavimo metu patvirtina ne tik jo šlapimo testo rezultatai, bet ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (pakankamai aukštas kraujospūdis; eisena – šiek tiek svyruoja į šonus, sujaudintas, pakilios nuotaikos, kalba šiek tiek nerišli), liudytojų policijos patrulių R. D. bei A. J. parodymai. Sustabdžius vairuotoją, policijos pareigūnai paprastai atlieka pirminį narkotikų vartojimo tikrinimą – analizuoja vairuotojo elgesį. Šiuo atveju jiems įtarimą sukėlė tai, kad D. B. vairuojamas automobilis manevravo, vinguriavo, vairuotojas nerišliai kalbėjo, jo akys bei veidas buvo paraudę, akių vyzdžiai išsiplėtę. Be to, ir pats D. B. neneigė vartojęs marichuaną Olandijoje, nes tai yra legalu, ir žinojo, kad marichuanos vartojimas žmogaus organizme išlieka iki mėnesio laiko. Kartu jis turėjo suprasti ir numatyti, kad Lietuvoje vairuodamas automobilį, neįregistruotą valstybės nustatyta tvarka, bet kada galėjo būti sustabdytas patikrinimui policijos pareigūnų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą yra absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat pažymėtina, kad ATPK 126 straipsnio 5 dalyje neįtvirtinta nuostata dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, kuri turėtų būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizme. Vadinasi, pagrindinis požymis, užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, yra asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 2 punkto 1 pastraipą apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tas faktas, kad vairuotojo organizme aptikta narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitokių svaigiųjų medžiagų, vertinant jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, turėtų būti laikomas lemiamu veiksniu konstatuojant vairuotojo apsvaigimo būseną.
Nustačius, kad, renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus ATPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės.
Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad abiejų instancijų teismai, priimdami sprendimus, esminio materialiosios teisės taikymo pažeidimo nepadarė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. procesinių teisių nepažeidė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. prašymą atnaujinti bylą.
Teisėjai Aldona Rakauskienės
Vladislovas Ranonis
Aurelijus Gutauskas