Civilinė byla Nr. e2A-2313-562/2025
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01121-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Trans Service“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Trans Service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dovaina“ dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dovaina“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Trans Service“ dėl nuostolių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Trans Service“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Dovaina“ (toliau – ir atsakovė) 1 562 Eur skolą, 16,73 Eur palūkanas, 12,25 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove susiklostė krovinių vežimo organizavimo ir ekspedijavimo paslaugų teisiniai santykiai. Atsakovė iš ieškovės užsakė 1 500 kg svorio krovinio pervežimą mišriu (jūrų ir keliais) transportu iš (duomenys neskelbtini) (Lietuva) į Kartageną (Kolumbija). Užsakymas buvo įvykdytas ir ji atsakovei pateikė apmokėti dvi sąskaitas faktūras: 2024 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BTS 2024/0536 1 320 Eur sumai (sąskaita išrašyta už pervežimą jūrų ir sausumos transportu), kurios apmokėjimo terminas – 2024 m. birželio 8 d.; 2024 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BTS 2024/0697 242 Eur sumai (už su vežimu susijusią dokumentaciją), kurios apmokėjimo terminas – 2024 m. liepos 14 d. (sąskaitos pastaboje klaidingai nurodoma, kad PVM netaikomas – už tokią paslaugą PVM taikomas ir todėl apskaičiuotas).
3. Ieškovė pažymėjo, jog nei viena sąskaita nebuvo apmokėta jokia apimtimi. Bendra atsakovės skola sudaro 1 562 Eur. Ieškovė nurodė, kad ragino atsakovę susimokėti skolą, tačiau atsakovė niekaip nereagavo į tokius raginimus. Atsakovė nereiškė jokių pretenzijų ar prieštaravimų, tačiau neapmokėjo sąskaitų. Atsakovė nė karto jokia apimti nebuvo užsiminusi apie kokius nors krovinio gabenimo terminus, parodas ar kitokias aplinkybes. Taip pat nėra gavusi jokių paaiškinimų dėl ginčo sąskaitų neapmokėjimo motyvų.
4. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovė pripažįsta susitarimo dėl paslaugų suteikimo faktą, neginčija pateiktų sąskaitų fakto ir dydžio, pripažįsta faktą, kad krovinys buvo pristatytas (tik užsimena apie tariamą vėlavimą, nors jokių įrodymų, kurie pagrįstų tariamą vėlavimą ir dėl to neva patirtą žalą, nepateikia).
5. Ieškovės teigimu, atsakovė privalo sumokėti už suteiktas krovinių vežimo, ekspedijavimo paslaugas. Atsakovė nevykdė savo piniginių prievolių, kylančių iš šalių sutartinių santykių. Bendras atsakovės įsiskolinimas pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras sudaro 1 562 Eur.
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovė nurodė, kad užsiima maisto pramonės įrenginių gamyba, kuriais prekiauja visame pasaulyje. Atsakovė 2024 m. kovo 4 d. pateikė pasiūlymą Kolumbijos Respublikos įmonei „Industria Panificadora El Country S.A.S“ (toliau – ir klientas) įsigyti įrangą. Klientui nurodė, kad jam bus padaryta 5 397,19 Eur nuolaidą įrangai, jei klientas leis atsakovei su jo įsigyta įranga dalyvauti Bogotoje vykstančioje parodoje, kuri buvo organizuota TECHNO FOOD S.A.S ir vyko 2024 m. birželio 18–21 d. Taip pat nurodytame pasiūlyme buvo nurodyta, kad įranga klientą pasieks per 12 savaičių nuo pasiūlymo pateikimo, t. y. ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 29 d. Klientas sutiko su pasiūlymu – gautos įrangos neeksploatuoti / nenaudoti, bet ją pristatyti į parodą Bogotoje 2024 m. birželio 18–21 d. ir tik po parodos parsivežti įrangą pas save eksploatacijai.
8. Atsakovė pažymėjo, kad su klientu 2024 m. balandžio 5 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ji (atsakovė) klientui pardavė įrangą su nuolaida (5 397,19 Eur), o klientas įsipareigojo atsakovei ją leisti pristatyti pirmiau nurodytoje parodoje. Sudarius su klientu pirkimo–pardavimo sutartį, ji kreipėsi į ieškovę, su kuria 2024 m. balandžio 11 d. sutarė, kad ieškovė įrangą pristatys klientui iki TECHNO FOOD S.A.S organizuojamos parodos, kuri vyko 2024 m. birželio 18–21 d., tiksliai susitardami, kad įranga klientą pasieks iki 2024 m. gegužės 29 d. Ieškovė įrangą (krovinį) paėmė 2024 m. gegužės 3 d., 2024 m. gegužės 7 d. ieškovė atsiuntė sąskaitą už fumigaciją, kurią tą pačią dieną atsakovė apmokėjo.
9. Atsakovė nurodė, kad 2024 m. gegužės 9 d. iš ieškovės gavo sąskaitą už transporto paslaugas, nors krovinys dar buvo nepristatytas. Atsakovė 2024 m. birželio 5 d. gavo iš kliento informaciją, kad nėra originalių dokumentų. Ieškovė 2024 m. birželio 6 d. atsakovės buvo informuota, kad yra pamesti dokumentai ir prižadėjo viską nedelsiant sutvarkyti. Klientas 2024 m. birželio 13 d. informavo atsakovę, kad dar vis dokumentai negauti. Buvo vėl kreiptasi į ieškovę su prašymu atsiųsti sekimo numerį ir tik tuomet (po savaitės) gavo ieškovės atsakymą, kad reikia patvirtinti 200 Eur kainą, ką ji (atsakovė) skubiai patvirtino, nes įrangos be dokumentų laikymas terminale yra ribotas. Iš ieškovės 2024 m. birželio 14 d. gavo dokumentų siuntimo sekimo numerį ir sąskaitą už dokumentų išsiuntimą.
10. Atsakovė pabrėžė, kad dokumentai klientą pasiekė tik 2024 m. birželio 26 d. Tačiau 2024 m. liepos 2 d. atsakovė gavo reikalavimą iš ieškovės iki 2024 m. liepos 5 d. apmokėti išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2024 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BTS 2024/0536 ir 2024 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BTS 2024/0697.
11. Atsakovė nurodė, jog informavo ieškovę, kad nurodytų sąskaitų nepriima, kadangi dokumentai buvo pamesti dėl ieškovės vairuotojo kaltės, o išlaidos atsirado ne dėl atsakovės kaltės. Informavo ieškovę, kad reikš pretenziją dėl žalos. Atsakovė pažymėjo, kad klientas krovinį gavo tik 2024 m. liepos 2 d.
12. Atsakovė paaiškino, kad tarp šalių susiklostė kroviniu? vežimo organizavimo ir ekspedijavimo paslaugų teisiniai santykiai. Ji iš ieškovės užsakė krovinio pervežimo mišriu (jūrų ir keliais) transportu iš (duomenys neskelbtini) (Lietuva) į Kartageną (Kolumbija) paslaugą. Krovinys turėjo būti pagal jos ir ieškovės susitarimą pristatytas į Kartageną, kad ji (atsakovė) su kroviniu (įranga) galėtų dalyvauti Bogotoje vykstančioje parodoje, kuri vyko 2024 m. birželio 18–21 d. Krovinys iki nurodyto laiko nebuvo pristatytas į Bogotą, nes ieškovė pametė krovinį lydinčius dokumentus, dėl ko krovinio pristatymas truko daug ilgesnį laiko tarpą, nei jos ir ieškovės buvo sutarta (šalys sutarė, kad krovinys bus pristatytas iki 2024 m. gegužės 29 d.). Ieškovė nepristačiusi krovinio į sutartą vietą sutartu laiku, jau teikė sąskaitas, kurių atsakovė pagrįstai nemokėjo. Krovinį klientas gavo tik 2024 m. liepos 2 d.
13. Atsakovė teigė, kad dėl ieškovės laiku neįvykdyto įsipareigojimo – iki 2024 m. gegužės 29 d. pristatyti krovinį į šalių sutartą vietą – negalėjo dalyvauti parodoje. Už dalyvavimą parodoje ji privalėjo sumokėti 7 286 Eur mokestį jos organizatoriui, tačiau pastarosiomis dienomis iki atsiliepimo pateikimo pavyko atsakovei ir parodos organizatoriui pasiekti taikų susitarimą, kad atsakovė nuo mokesčio bus atleista, nes parodoje nedalyvavo dėl ieškovės kaltės. Tačiau atsakovė klientui, kuris su kroviniu (įsigyta įranga) turėjo dalyvauti parodoje, buvo padariusi 5 397,19 Eur nuolaidą ieškovės transportuojamai įrangai.
14. Atsakovė nurodė, kad dėl ieškovės laiku neįvykdytų prisiimtų įsipareigojimų patyrė 5 397,19 Eur žalą (klientui padaryta nuolaidos suma), todėl ji visiškai pagrįstai atsisakė atsiskaityti su ieškove pagal jos išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes iš tiesų ieškovė yra skolinga jai jos patirtos žalos atlyginimą. Teigė, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. pateikė ieškovei pretenziją „Dėl UAB „Baltic Trans Service“ išrašytų sąskaitų NR. BTS 2024/0536 IR BTS 2024/0697 bei žalos atlyginimo“. Ieškovė į pretenziją neatsakė.
15. Atsakovė pažymėjo, kad el. susirašinėjime tarp jos ir ieškovės nurodyta, jog ieškovė įsipareigojo jos krovinį pristatyti iki 2024 m. gegužės 29 d., kad ieškovės vairuotojas pametė krovinį lydinčius dokumentus, kad į jos prašymus, teikiamus dokumentus nebuvo reaguojama savaitėmis, dėl ko krovinio pristatymo laikas itin užsitęsė dėl ieškovės bendradarbiavimo stokos ir ji (atsakovė) dėl to patyrė žalą. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad el. susirašinėjimu ieškovę informavo, jog nepriims PVM sąskaitų.
16. Taip pat atsakovė nurodė, kad krovinys nebuvo perkrautas iš transporto priemonės, pervežimas vyko tarp skirtingų valstybių teritorijų, laiku nepristatytas dėl ieškovės vairuotojo pamestų dokumentų ir ieškovės nebendradarbiavimo, tad ir pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau – ir CMR) ieškovei kyla pareiga atlyginti patirtus nuostolius bei juo labiau nereikalauti apmokėti PVM sąskaitų faktūrų, nes ieškovė tinkamai neįvykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo iki 2024 m. gegužės 29 d. pristatyti krovinį į ginčo šalių sutartą vietą. Atsakovė nurodė, kad ji patyrė 5 397,19 Eur žalą dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovės reikalavimas atsiskaityti pagal tarp šalių susidariusius kroviniu? vežimo organizavimo ir ekspedijavimo paslaugų teisinius santykius yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovė netinkamai įvykdė savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir sukėlė jai žalą.
17. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 5 397,19 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsakovė iš esmės nurodė tapačias aplinkybes, kaip ir atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, kad nepakankamas bendradarbiavimas yra pagrindas ieškovės kaltei konstatuoti, kai tarp nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Ieškovės vairuotojui pametus dokumentus, lydinčius krovinį, ieškovė delsė bendradarbiauti su atsakove, jai teko raginti ieškovę, į el. pranešimus buvo atsakinėjama po savaičių, dėl ko akivaizdu, kodėl ir dėl kieno kaltės krovinys sutartu laiku nebuvo pristatytas į nurodytą vietą, dėl ko ji patyrė 5 397,19 Eur dydžio žalą, kurią jai turėtų atlyginti ieškovė.
19. Atsakovė pažymėjo, kad ginčo situacijoje egzistuoja visos reikiamos sąlygos – neteisėti veiksmai, nuostoliai bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių – tam, kad ieškovės atžvilgiu būtų taikoma civilinė atsakomybė. Atsakovė neturi pareigos įrodinėti ieškovės kaltės, kadangi ji atsako be kaltės. Ginčo situacijoje ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ieškovė nepristatė krovinio iki sutartos datos – 2024 m. gegužės 29 d., nebendradarbiavo, buvo itin pasyvi, itin ilgais laiko tarpais atsakinėjo į jos jai teikiamą informaciją, dokumentus, nuo kurių priklausė krovinio pristatymas laiku, t. y. netinkamai įvykdė savo pareigas pagal ginčo šalių susitarimus..
20. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Ieškovė nurodė, kad atsakovė klaidingai aiškina šalių pasiekto susitarimo turinį, dėl ko daro klaidingas prielaidas dėl ieškovės tariamai neteisėtų veiksmų. Susitarimo ir aplinkybių analizė rodo, kad byloje nėra jokių aplinkybių, rodančių ieškovės neteisėtus veiksmus. Ieškovė neįsipareigojo pristatyti ginčo krovinio iki konkretaus termino, todėl negali atsakyti už ginčo krovinio tariamai vėlyvą pristatymą. Be to, atsakovė niekada neinformavo ieškovės apie kokią nors parodą ar jos pagrindu pritaikytą nuolaidą ir dėl to ieškovė neprisiėmė jokių įsipareigojimų.
22. Ieškovė pabrėžė, jog remiantis atsakovės pasirinkta ir nurodyta Incoterms sąlyga (CIF), ieškovė neturėjo jokios pareigos rūpintis importo procedūromis Kolumbijoje reikalingais dokumentais, tarp jų ir EUR1 deklaracija, dėl ko negali atsakyti už šio dokumento nepristatymą ar pavėluotą pristatymą, net jeigu ir toks būtų nustatytas. Įrodymai vienareikšmiškai rodo tinkamo lygio ir adekvatų ieškovės bendradarbiavimą ir kooperavimąsi su atsakove.
23. Ieškovės teigimu, akivaizdžiai negalima nustatyti tiek faktinio, tiek ir teisinio priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų ieškovės veiksmų ir atsakovės nurodomos žalos, kaip ieškovės galimos civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko priešieškinis turi būti atmetamas. Atsakovės nurodoma nuolaida buvo jos laisva valia ir savarankišku pasirinkimu pritaikyta dar iki santykių su ieškove sukūrimu, kas rodo akivaizdų faktinio ir teisinio priežastinio ryšio trūkumą. Atsakovės nurodomo dokumento (EUR1 deklaracijos) galimo pristatymo vėlavimas yra, visų pirma, nulemtas pačios atsakovės darbuotojų klaidų (dokumento neišsiuntimas tiesiogiai gavėjui, net du kartus klaidingas gavėjo adreso nurodymas ieškovei; ne laiku pateikta informacija ir pan.).
24. Ieškovė nurodė, kad ji neturėjo jokios galimybės kontroliuoti dokumento (kurio siuntimo organizavimą apsiėmė daryti geranoriškai) siuntimo eigos ir greičio, o esamoje situacijoje įdėjo pakankamas ir nuoširdžias pastangas. Jos civilinė atsakomybė kilti negali ir dėl to, kad atsakovė neįrodė savo žalos. Atsakovės prašoma priteisti žala yra paremta sutartine nuolaida – atsakovės valia suderinta sandorio su gavėju dalimi, kas neatitinka žalai būdingų sąlygų. Atsakovė neįrodinėja negautų pajamų dėl galimybės dalyvauti parodoje nebuvimo, dėl ko nėra jokio žalos pagrindimo. Be to, ieškovės atsakomybė yra ribojama susitarimo nuostatų.
25. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė iš esmės savo teiginius dėl jos (ieškovės) neteisėtų veiksmų grindžia gana abstrakčiu tariamu nustatytos bendradarbiavimo pareigos pažeidimu, tačiau taip pat remiasi CMR ir jos nuostatų dėl krovinio pavėluoto pristatymo turiniu. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad jeigu net ir būtų nuspręsta taikyti CMR ginčo teisiniams santykiams, faktiškai atsakovės ieškinys turėtų būti atmetamas iš karto – CMR 23 straipsnis, nustatantis vežėjo kompensacijos galimybę ir sąlygas, labai aiškiai apibrėžia, kokio tipo žala gali būti atlyginama kompensacijos forma. Visų pirma, tai nustatoma pagal prarasto / sugadinto krovinio vertę, kas šiuo atveju nėra aktualu, kadangi ginčo krovinys atkeliavo sveikas ir nepažeistas. Toliau, pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį, galėtų būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami.
26. Ieškovė pabrėžė, kad CMR nenumato jokios kompensacijos už galimai pamestą dokumentą, o juo labiau už paties užsakovo savo prekių pirkėjui padarytą nuolaidą. Vis dėlto, ieškovės teigimu, CMR šioje byloje neturėtų būti taikoma, visų pirma, dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CMR taikymui yra svarbu, kad visas vežimas būtų vykdomas keliais. Jei vežimo metu vėliau yra naudojamos kitos transporto priemonės, tai CMR taikoma iki momento, kai krovinys perkeliamas iš kelių transporto priemonių į kitą transporto priemonę, ir taip baigiamas krovinio gabenimas keliais. Jei vėliau krovinys vėl perkeliamas į kelių transporto priemonę, tai CMR vėl taikoma šiai (tolesnei) vežimo atkarpai, jei vežimas yra tarptautinis, kaip tai suprantama pagal CMR. Antra, CMR ar koks nors kitas teisės aktas taisyklės iš esmės ginčui nėra aktualios dėl labai paprastos priežasties – ginčas byloje yra ne dėl krovinio sugadinimo ar praradimo, bet dėl dokumento, nesusijusio su vežimu (EUR1 deklaracija nėra vežimo, o labiau mokestinis dokumentas, kurio tiesioginiu persiuntimu gavėjui turėjo pasirūpinti pati atsakovė) pristatymo. Būtent tai ir suprasdama atsakovė (t. y. nerasdama ieškovės galimo teisės akto ar sutarties pažeidimo) remiasi gana abstrakčios bendradarbiavimo pareigos tariamu pažeidimu. Kokį susitarimą iš tiesų sudarė ieškovė ir atsakovė, kokios buvo šalių atsakomybės ir pagrindžia, kad ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir todėl nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.
27. Ieškovė iš esmės sutiko su atsakovės pozicija, kad susitarimas dėl krovinio vežimo buvo pasiektas, be kita ko, apsikeičiant elektroniniu susirašinėjimu. Atsakovė pateikė užklausą 2024 m. balandžio 10 d. dėl ginčo krovinio vežimo į Kartagenos uostą Kolumbijoje. Pažymėjo, kad užsakymas pateiktas ne iki Bogotos miesto (į kurį galų gale turėjo būti pristatomas ginčo krovinys ir kuriame, kaip nurodo atsakovė, vyko paroda), o tik iki Kartagenos miesto uosto. Toliau, po pristatymo iki uosto, atsakovė privalėjo rūpintis tolimesniu krovinio pervežimu, įskaitant ir visų importo procedūrų atlikimą (kam reikalingas EUR1 deklaracijos dokumentas) pati arba kartu su gavėju.
28. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė 2024 m. balandžio 11 d. patvirtino („tvirtinu užsakymą“) ieškovės komercinį pasiūlymą (t. y. vežimo kainą), šalims visiškai nesitarus dėl krovinio pristatymo termino. Iki tol ieškovė tik pateikė lentelę su laivų iš Roterdamo į Kartaginą vykimo galimais grafikais labai aiškiai nurodydama, kad tai yra „galimi grafikai“. Faktas, kad atsakovė patvirtino vežimą net nebandžiusi derėtis dėl pristatymo termino, o taip pat ir nenurodžiusi savo poreikio pristatyti krovinį iki tariamai vyksiančios parodos, iš karto parodo ieškovės neteisėtų veiksmų dėl krovinio pristatymo „ne laiku“ nebuvimą. Ieškovė ir atsakovė nesitarė dėl ginčo krovinio (o juo labiau dėl EUR1 deklaracijos) pristatymo termino: nėra jokio šalių aiškaus ir nedviprasmiško susitarimo užfiksuoto susirašinėjime, atskiroje sutartyje, krovinio vežimo važtaraščiuose ar pan.
29. Ieškovė nurodė, kad kai kuriuose vėlesniuose šalių susirašinėjimuose naudojami terminai ETD (angl. Estimated Time of Departure) ir ETA (angl. Estimated Time of Arrival) yra tik indikaciniai (dar orientacinio pobūdžio) terminai klientui, rodantys, kada krovinys išvyks, šiuo atveju iš uosto, ir, tikėtina, atvyks į paskirties uostą. Tokius atsargesnio pobūdžio terminus lemia aplinkybė, kad krovinių jūrų transportu, ypač kertant vandenyną (šiuo atveju Atlanto), vežimas nėra visiškai nuspėjamas procesas dėl oro sąlygų (vėjas, srovės, bangavimas, audros ir pan.), taip pat dėl techninių, geopolitinių ar biurokratinių kliūčių. Atsakovė akivaizdžiai bando sutapatinti ieškovės informavimą apie krovinio judėjimą (pvz., ETA informacijos atnaujinimą) jos tariamam įsipareigojimui dėl termino.
30. Ieškovė pabrėžė, kad šiuo atveju atsakovė išradinėja ieškovės įsipareigojimus, kurių ieškovė neturėjo. Dar vienas labai svarbus aspektas yra tas, kad nei viename iš susirašinėjimų (taip pat ir jokiu kitu būdu, jokia kita komunikacijos forma), ypač iki tariamai „pamesto“ EUR1 pasigedimo, atsakovė nebuvo informavusi ieškovės apie savo skubėjimą pristatyti krovinį iki tam tikros datos, juo labiau nebuvo pateikiama jokia informacija apie kokią nors parodą ar atsakovės pritaikytas nuolaidas gavėjui. Jeigu ir atsakovei buvo svarbi paroda ir spėjimas iki jos pristatyti krovinį, tai atsakovė tokia informacija ir savo ketinimais su ieškove nepasidalino.
31. Ieškovės teigimu, nėra jokių abejonių, kad jos ir atsakovės susitarimas neapima jokių įsipareigojimų dėl krovinio pristatymo terminų (įskaitant įsipareigojimus pristatyti krovinį iki parodos). Šalys tarėsi tik dėl krovinio nuvežimo iki Kartagenos uosto, o jo pristatymas nuo uosto iki Bogotos miesto su visų tam reikalingų importo procedūrų atlikimu buvo ne ieškovės įsipareigojimų apimtyje. Dar daugiau, nebuvo absoliučiai jokio šalių įsipareigojimo dėl krovinio pristatymo terminų. Ieškovė nurodo, kad ji neturėjo jokios atsakomybės dėl EUR1 deklaracijos parengimo.
32. Taip pat ieškovė nurodė, kad pateikdama pasiūlymą dėl vežimo kainos labai aiškiai nurodė vežimo iki Kartagenos sąlygą CIF (angl. Cost, Insurance, Freight). Šią sąlygą atsakovė patvirtino 2024 m. balandžio 11 el. laišku. Atsakovei sutikus su tokia sąlyga, ieškovė turėjo labai aiškiai apibrėžtą užduotį – pasirūpinti krovinio pervežimu iki Kartagenos uosto (įskaitant ir eksporto deklaracijos atlikimą). Krovinio likimas nuo jo iškrovimo Kartagenos uoste iki tolimesnio pristatymo Bogotoje iškrenta iš ieškovės įsipareigojimų ribų. Ginčo užsakyme aiškiai nurodyta, kad „EX1 pildote jūs“, kas reiškia, kad ieškovei, sutikus su užsakymu, EX1 užpildytų ieškovė. Tačiau EX1 yra eksporto deklaracija. Ieškovė neturėjo jokios pareigos rūpintis EUR1 deklaracijos rengimu ar jos siuntimu, kadangi tai yra su importo procedūra susijęs dokumentas, absoliučiai neaktualus organizuojant vežimą pagal Incoterms CIF sąlygą. Šiuo atveju šalys nesitarė dėl EUR1 rengimo ar gabenimo, todėl tai nebuvo ieškovės įsipareigojimas ir ji už atsakovę negali atsakyti.
33. Šiuo atveju įprasta praktika, kurią, ieškovės teigimu, be abejonės turėjo žinoti atsakovė, tai yra, kad, jeigu importo procedūrai reikės EUR1 dokumento, atsakovė turėtų tą dokumentą išsiųsti tiesiogiai pati prekių pirkėjui, šiuo atveju gavėjui. Toks atsakomybių pasiskirstymas yra akivaizdus ir iš paties atsakovės pateikto susirašinėjimo. Pavyzdžiui, gavėjo atstovas 2024 m. birželio 5 d. el. laiške, išreiškęs savo nusiminimą „blogu operacijos valdymu“ rašė, kad EUR1 originalas turi būti visuomet atsiunčiamas tiesiogiai klientui. Atsakovės darbuotoja A. P. pati pripažino savo klaidą, pažymėdama, kad įprastai ji siunčia visus dokumentus klientui, bet šį kartą buvo kitaip dėl jai pačiai neaiškių priežasčių. Atsakovė priešieškiniu visiškai nepagrįstai ir neteisėtai bando savo pačios pareigų neįvykdymą užkrauti ieškovei. Atitinkamai, aplinkybė, jog atsakovės darbuotoja ne tiesiogiai išsiuntė EUR1 deklaraciją gavėjui, o ją galimai perdavė vairuotojui (paprastai vairuotojai turi tik CMR važtaraščius), yra ne ieškovės neteisėtas veiksmas, o atsakovės aplaidumas.
34. Ieškovė pažymėjo, kad ji pristatė krovinį į paskirties vietą, krovinys buvo neapgadintas ir sveikas, nepaisant to, kad tai buvo konsoliduotas krovinys (krovinys gabenamas ne atskirai jam individualiai skirtame jūriniame konteineryje be kitų krovinių, o kartu su kitais kroviniais), kurio vežimas paprastai yra labiau komplikuotas ir keliantis daugiau iššūkių bei rizikos. Ieškovė ir atsakovė nesitarė dėl krovinio pristatymo termino. Todėl, ieškovės teigimu, ji negalėtų atsakyti už kokį nors vėlavimą pristatyti krovinį. Jokių neigiamų padarinių dėl krovinio pristatymo dienos atsakovė nėra patyrusi – iš priešieškinio akivaizdu, kad, nepaisant to, jog atsakovė kalba apie susitarimą dėl krovinio pristatymo termino, ji iš esmės dėl paties krovinio pristatymo neturi jokių pretenzijų.
35. Ieškovė pabrėžė, kad aptartuose veiksmuose ji neatliko nieko, kas galėtų būti kvalifikuojama, kaip neteisėti veiksmai. Ieškovė taip pat nedarė nieko, kas galėtų būti traktuojama, kaip jos bendradarbiavimo pareigos pažeidimas. Iš pateikiamo susirašinėjimo akivaizdu, kad ieškovės darbuotojai su atsakovės darbuotojais dėl krovinio vežimo bendravo nuolat ir rūpestingai, domėdavosi krovinio vežimo procesu itin aktyviai ir rūpestingai. Ieškovė 2024 m. balandžio 11 d. el. laiške informuoja būtent apie poreikį komunikuoti vykdant ginčo krovinio vežimą. Ieškovė nedelsiant informuodavo atsakovę, kai reikėjo tam tikros informacijos papildymo. Vykęs 2024 m. gegužės 6–7 d. susirašinėjimas rodo, kad ieškovė gana operatyviai siekė spręsti problemą su agento pareikalauto dokumento pildymu, nuolat klausė, ar atsakovės darbuotojai aišku, ar dokumentas užpildytas ir pan. Kai tik ieškovei prireikdavo kokios nors informacijos, ji iš karto jos pareikalaudavo atsakovės.
36. Ieškovės įsitikinimu, ir momentas susijęs su EUR1 deklaracijos paieška ir išsiuntimu taip pat rodo rūpestingą ir atidų ieškovės elgesį, o bet kokie atsakovės išvedžiojimai apie tariamai ieškovės neatsakinėjimą „savaitėmis“ yra švelniai tariant gerokai perdėti. Atsakovė 2024 m. birželio 6 d. nurodė, kad reikia išsiųsti EUR1 priedą nurodytu adresu (kaip vėliau paaiškėja, pačios atsakovės nurodytas adresas nėra teisingas). Tame pačiame priede matyti, kad kiti laiškai yra 2024 m. birželio 13 d. dienos, kuriuose suderinama išsiuntimo kaina ir kitos detalės, ir EUR1 nedelsiant, t. y. tą pačią dieną, kai yra suderinama jo siuntimo kaina ir kiti aspektai, yra išsiunčiamas (o kitą dieną jau pateiktas sekimo numeris). Ieškovės verslas nėra siuntų siuntimas. Ieškovė pati neturėjo savo žinioje nei EUR1 sertifikato, nei turėjo galimybę suderinti ankstesnį jo išsiuntimą. EUR1 sertifikatas buvo rastas ieškovės ir jos partnerių pastangomis Roterdamo uoste ir kaip galima greičiau išsiųstas.
37. Atsakovė bandė implikuoti, kad ieškovė neva nieko nedarė ištisas „savaites“. Priešingai, ieškovė siekė padėti atsakovei atgauti tik dėl pačios atsakovės aplaidumo su kitais krovinio dokumentais išsiųsto EUR1 (atsakovė turėjo šią deklaraciją siųsti tiesiogiai gavėjui, o ne paslapčia įdėti vairuotojui, galimai kartu su CMR važtaraščiais). Ieškovė nurodė, kad iš jos susirašinėjimu su savo partneriu Boxline UCL, ji tą pačią 2024 m. birželio 6 d. puolė teirautis dėl EUR1 dokumento paieškos, kas rodo neuždelstą ieškovės bendradarbiavimo pareigos vykdymą. Ieškovė 2024 m. birželio 7 d. nurodė ką tik iš atsakovės gautą adresą, kuriuo minėtas dokumentas turėtų būti siunčiamas į Kolumbiją – kaip vėliau paaiškės, atsakovė nurodė neteisingą adresą, už ką ieškovė nėra ir negali būti atsakinga. Nuo paties atsakovės pamesto dokumento pasigedimo iki jo pilno išsiuntimo, įskaitant visų būtinų klausimų suderinimą (adresas, kaina, apmokėjimas ir pan.), praėjo ne pilnos 5 darbo dienos, kas aptariamu atveju yra pakankamai trumpas laiko tarpas.
38. Ieškovės reakcija į susidariusią situaciją buvo neatidėliotina – t. y. buvo ieškoma dokumentų tą pačią dieną (2024 m. birželio 6 d.), tačiau už visų klausimų, kurie nepriklausė nuo ieškovės greičio ir valios, suderinimo greitį ieškovė atsakomybės prisiimti negali, kadangi šios aplinkybės nepriklausė nuo jos. Ieškovė absoliučiai negali atsakyti už EUR1 siuntimo greitį. Visą nurodytą laiką atsakovė ieškovei jokia forma nebuvo užsiminusi nei apie kokią nors parodą, nei apie savo padarytas nuolaidas gavėjui. Ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, krovinį (o taip pat ir EUR1) siunčiant. Ieškovė teigė, kad ji nepažeidė susitarimo ar taikytinų teisės aktų. Tuo tarpu atsakovės teiginys apie neva ieškovės pažeistą bendradarbiavimo pareigą yra paneigtas anksčiau nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovės teigimu, nėra jokių neteisėtų veiksmų, kaip ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko atsakovės priešieškinis turėtų būti atmetamas.
39. Taip pat ieškovė nurodė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio tarp kokių nors jos veiksmų ir atsakovės nurodytos žalos. Atsakovė nurodomą žalą grindžia padaryta nuolaida. Tokia nuolaida galėjo būti padaryta 2024 m. kovo 4 d. Tai yra data, kada realizavosi tai, ką atsakovė vadina savo žala. Atsakovė apskritai krovinio vežimo užsakymą patvirtino tik 2024 m. balandžio 11 d. Atsakovės nurodyta žala patirta dar iki kokio nors santykio su ieškove užmezgimo ir niekaip apskritai nėra susijusi su kokiais nors ieškovės veiksmais. Tai, ieškovės teigimu, lemia pagrindą aiškiai konstatuoti bet kokio faktinio priežastinio ryšio trūkumą. Galimas pavėluotas EUR1 sertifikato pristatymas yra susijęs ne su ieškovės kokiu nors neteisėtu veiksmu, bet su pačios atsakovės klaida ir aplaidumu.
40. Ieškovė pažymėjo, kad yra akivaizdus tiek faktinio, tiek ir teisinio priežastinio ryšio trūkumas. Atsakovė bent du kartus apmaudžiai klydo krovinio vežimo procese ieškovei perduodama adresą, įskaitant adresą dėl atsakovei taip svarbaus EUR1 siuntimo. Atsakovė 2024 m. birželio 6 d. laiške aiškiai nurodė ieškovei siųsti dokumentą tokiu adresu. Kaip vėliau, gavėjui jau laukiant EUR1 sertifikato, paaiškėjo, kad adresas nurodytas klaidingai, o tokia klaida pastebėta tik 2024 m. birželio 26 d., gavėjo darbuotojai parašius atsakovės darbuotojai A. P., kuri tuoj pat įvertino šios klaidos reikšmę. Gavėjo reakcija į tokią įvykių seką buvo gana konkreti ir iškalbinga atsakovės nenaudai. Ieškovė gali tik svarstyti, kiek laiko buvo užgaižta siunčiant EUR1 dėl aiškios atsakovės klaidos, nurodant neteisingą gavėjo adresą. Tačiau, labai tikėtina, kad tokia klaida (galimai neegzistuojančio adreso nurodymas) taip pat galėjo lemti ilgesnį, nei atsakovė norėjo, EUR1 sertifikato siuntimo laiką, už ką ieškovė negali būti niekaip atsakinga.
41. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad EUR1 sertifikato nepateikimas laiku neturėjo lemiamos įtakos ginčo krovinio paleidimui ir pristatymui į Bogotą. EUR1 lėmė mažesnio importo mokesčio taikymą, ką patvirtina pačios atsakovės pateiktas gavėjo laiškas. Jeigu atsakovei esminę reikšmę turėjo būtent paroda, į ją krovinys galėjo būti pristatytas. Tačiau tas nebuvo daroma ir dėl pačios atsakovės pasirinkimo. Ieškovė nurodė, jog akivaizdu, kad nėra priežastinio ryšio tarp jos veiksmų (net jeigu ir būtų neteisėti, ko atsakovė neįrodė) ir atsakovės nurodomos žalos, kadangi už atsakovės padarytą nuolaidą ieškovė nėra niekaip atsakinga. Nesant priežastinio ryšio, kaip vienos iš ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų, egzistuoja savarankiškas priešieškinio atmetimo pagrindas.
42. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės prašoma priteisti suteikta nuolaida (5 397,19 Eur) neatitinka nei vieno iš galimo žalos kriterijaus. Tai nėra nei turto netekimas, nei turėtos išlaidos. Tai yra savarankiškai, atsakovės valia ir rizika padarytas sprendimas atitinkamai nustatyti savo prekės kainą. Tai yra valios iš atsakovės pusės pareiškimas – kaina, už kurią ji sutinka parduoti savo įrangą gavėjui. Ieškovė šioje atsakovės valios suformavimo grandinėje nedalyvavo jokia apimtimi ir nedarė įtakos atsakovės sprendimui jokia forma. Atsakovės pateiktoje sutarties su gavėju kopijoje nėra niekur užsimenama apie kokią nors nuolaidą ir kokią nors sąlygą, kuri sietų nuolaidą su įvyksiančia paroda. Šalys taip pat neaptarė jokio scenarijaus, kas įvyksta su nuolaida, jeigu prekė negali būti rodoma parodoje. Byloje taip pat nėra jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad atsakovė apskritai būtų pardavusi įrangą už didesnę kainą (t. y. jeigu nebūtų galimybės demonstruoti šio įrengimo parodoje).
43. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovė bando įtikinti teismą, kad jos pasirinkimas sutikti su tokia prekių gavėjui pardavimo kaina, kokia ji buvo sulygta, yra neva per maža, ir už tai atsakinga yra ieškovė. Tokia žalos konstrukcija neturi jokio loginio ir teisinio pagrindo. Teoriniu lygmeniu būtų galima svarstyti, kad atsakovės negalėjimas demonstruoti įrangos parodoje, galėjo potencialiai lemti galimų pirkėjų susidomėjimo praradimą, tačiau tokio pobūdžio žala atitinka netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų kategoriją. Pažymėjo, kad negautų pajamų įrodinėjimas yra specifinis ir sudėtingas, o atsakovė turėtų įrodyti gana griežtų negautų pajamų (įskaitant pajamų neišvengiamumą) sąlygų egzistavimą, ko šiuo atveju net nebando daryti. Bet kuriuo atveju, būtų akivaizdu, kad ieškovė, kuri neturėjo jokios pareigos pristatyti krovinio, tuo labiau EUR1 sertifikato iki atitinkamos dienos, nebūtų kokiu nors priežastiniu ryšiu susijusi su tokio pobūdžio nuostoliais.
44. Ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė jokio platesnio paaiškinimo ar teismų praktikos išaiškinimo, kuris bent kažkiek pagrįstų atsakovės teoriją dėl jos prašomos priteisti žalos. Pati atsakovė savo sprendimu sutarė dėl kainos dar iki bet kokių santykių su ieškove užmezgimo ir iki momento, kada, atsakovės manymu, įvyko pažeidimas (2024 m. birželio mėn.). Atsakovės padėtis nuolaidos kontekste nesikeitė nuo jos tariamo pritaikymo dienos ir ieškovės tariamo pažeidimo padarymo momentas tokios atsakovės padėties nepakeitė – nuolaida jau buvo pritaikyta, o ieškovė už tokią nuolaidą jokios atsakomybės neprisiėmė ir negalėjo prisiimti. Todėl atsakovė siekia prisiteisti baudinę funkciją atliekančią sumą. Net jeigu atsakovė įrodytų žalos faktą ir dydį, paslaugų sąlygų 9.4 punktas numato ieškovės atsakomybės ribojimą ta suma, kurią klientas (atsakovę) sumokėjo bendrovei (ieškovei) už paslaugas pagal konkretų kliento pavedimą, kurį vykdant padaryta žala. Šiuo atveju, tokia suma būtų lygi ieškovės ieškinio reikalavimui dėl skolos priteisimo (t. y. 1 562 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
45. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 320 Eur skolą, 16,73 Eur palūkanas, 12,25 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 555,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovei iš ieškovės 524,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, o priešieškinį atmetė.
46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo tarp šalių, jog krovinys buvo pristatytas, kad krovinys nebuvo pažeistas, nėra. Byloje kilo ginčas dėl to, kad krovinys buvo pristatytas pažeidus pristatymo terminą, ko pasėkoje atsakovė atsisako atsiskaityti su ieškove už suteiktas vežimo organizavimo bei ekspedijavimo paslaugas.
47. Teismas, įvertinęs šalių susirašinėjimą, kuriuo šalys susitarė dėl krovinio vežimo, nustatė, kad nei ieškovė, nei atsakovė nenurodė konkretaus sutarties įvykdymo termino, t. y. byloje nėra objektyvių duomenų, kad šalys būtų apibrėžusios sutarties įvykdymo terminą. Pažymėjo, kad šalių susirašinėjimo, ieškovės darbuotojas elektroniniame laiške pateikė galimus vežimo grafikus iki Kartagenos. Teismas darė išvada, kad atsakovė, kuri savo prekes nuolat tiekia į užsienio valstybes, turėjo žinoti ir suprasti, kad yra pateikimai tik numatomi išvykimo bei pristatymo laikai. Šalių susirašinėjime nėra aptarta, nei kuris konkretus laikas pagal numatomus grafikus buvo atsakovės pasirinktas, nei pagal kurį pateikiamą grafiką ieškovė būtų prisiėmusi įsipareigojimą pristatyti krovinį, kas, teismo vertinimu, tik patvirtino, jog šalys dėl konkretaus krovinio pristatymo termino nebuvo susitarusios.
48. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nei viename iš elektroniniame laiške nurodyto lentelėje grafiko nefigūruoja atsakovės nurodoma data – 2024 m. gegužės 29 d. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė elektroniniuose laiškuose nenurodė, nei koks krovinys bus vežamas, nei kokiu tikslu, t. y. neužsimenama, kad bus vežama įranga, kuri bus pristatoma parodoje bei jokio atsakovės prašymo ar šalių susitarimo, kad ieškovė turės krovinį pristatyti ne tik į Kartegenos uostą, bet ir atsakovės klientui į Bagotą, kur, nurodo atsakovė, kad turėjo vykti paroda, nebuvo.
49. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog numatomi atvykimo grafikai keitėsi, todėl sutiko su ieškovės teiginiais, jog jūrų transporte tariamasi ir naudojami ne konkretūs terminai, o apsibrėžiama numatomais terminais atsižvelgiant į tokias aplinkybes, kad krovinių vežimas jūrų transportu yra nenuspėjamas procesas dėl oro sąlygų, techninių, geopolitinių bei kitokių kliūčių.
50. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nei elektroniniuose susirašinėjimuose, nei atskiroje sutartyje ar kt. dokumentuose aiškaus ir nedviprasmiško susitarimo dėl pristatymo termino neaptarė, darė išvadą, kad šalys 2024 m. balandžio 11 d., sudarydamos sutartį, aiškiai neapibrėžė sutarties įvykdymo termino, todėl, teismo vertinimu, buvo tariamasi krovinį pristatyti tik pagal numatomus išvykimo, atvykimo grafikus į uostą. Teismas pažymėjo, kad pati atsakovė viso susirašinėjimo metu nepateikė jokios informacijos, iki kada krovinys turi būti pristatytas į paskirties vietą. Be kita ko, nei viename iš daugkartinio šalių susirašinėjimo atsakovė nepateikė jokios informacijos, kad kroviniu pristatoma įranga tam tikru laiku turės būti demonstruojama parodoje ir kad jai svarbus pristatymo terminas iki numatomos parodos.
51. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys konkretaus termino kroviniui pristatyti nebuvo sutarusios, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė pažeidė savo sutartinę prievolę, praleisdama sutarties įvykdymo terminą.
52. Teismas nustatė, kad šalys jokio susitarimo, jog ieškovė prisiima įsipareigojimą perduoti atsakovės klientui EUR1 (importo dokumentas) deklaracijos dokumento originalą, nesudarė. Teismas pabrėžė, kad iš šalių 2024 m. balandžio 11 d. susirašinėjimo matyti, jog šalys tarėsi, kad ieškovė pildo EX1 (eksporto deklaracija), tačiau atsakovės darbuotoja 2024 m. gegužės 3 d. elektroniniu laišku persiuntė ieškovei ir EUR1 dokumentą. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės vairuotojas dokumentus paliko Roterdamo uoste, tačiau bylos duomenys, anot teismo, patvirtina, kad ieškovė, gavusi iš atsakovės informaciją, jog į Kartagenos uostą buvo pristatyti ne visi dokumentai, operatyviai reagavo į atsakovės informaciją. Taigi, vertindamas bylos duomenis, teismas darė išvadą, jog iš ieškovės pusės nebuvo jokio delsimo aiškinantis dokumento buvimo vietą. Apmokėjus dokumentų siuntimo išlaidas, dokumentai atsakovės klientui buvo išsiųsti 2024 m. birželio 13 d., kas taip pat teismo nelaikytina jokiu uždelsimu ar ieškovės neveikimu.
53. Teismo vertinimu, tai, kad dokumentų pristatymas į paskirties vietą užtruko, niekaip nepaneigia ieškovės atliktų operatyvių veiksmų, siekiant surasti ir išsiųsti prarastus dokumentus. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pačios atsakovės neatsakingas požiūris į dokumentų paruošimą prisidėjo prie to, kad jos klientas kartu su kroviniu negavo ir originalaus EUR1 dokumento. Teismas pažymėjo, kad atsakovės darbuotoja 2024 m. birželio 5 d. susirašinėjime su klientu pripažino, jog padarė klaidą, originalaus EUR1 dokumento neišsiuntusi tiesiogiai klientui ir kad ateityje tokios klaidos nepasikartos. Be to, kaip matyti iš atsakovės ir kliento 2024 m. birželio 26 d. elektroninio susirašinėjimo, atsakovė buvo nurodžiusi netikslų gavėjo adresą, po ko atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl siuntėjo kontaktų, siuntų numerių patikslinimo. Ieškovė 2024 m. birželio 27 d. suteikė atsakovei prašomą informaciją, kas vėl gi, teismo vertinimu, patvirtino, jog ieškovė operatyviai reagavo ir atsakinėjo į atsakovės paklausimus.
54. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovė pažeidė sutarties bendradarbiavimo pareigą.
55. Teismas, įvertinęs bylos duomenimis, nustatė, kad krovinys į Kartagenos uostą buvo pristatytas 2024 m. birželio 5 d., krovinys nebuvo pažeistas / sugadintas, todėl konstatavo, jog ieškovė įgijo teisę prašyti atlyginti už krovinio vežimo organizavimo ir ekspedijavimo paslaugas – 1 320 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.807 straipsnis, 6.808 straipsnis, 6.824 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
56. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nors ieškovė pagal sutartį nebuvo prisiėmusi įsipareigojimo dėl EUR1 dokumento, tačiau ieškovei kartu su kroviniu buvo perduotas ir EUR1 dokumentas, kuris buvo reikalingas išmuitinimo procedūroms. Šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga teismas nustatė, kad ieškovės vairuotojas dokumentus paliko Roterdamo uoste, t. y. dėl ieškovės darbuotojo neapdairių veiksmų ieškovei perduoti dokumentai nebuvo kartu su kroviniu pristatyti į paskirties vietą. Vertindamas tai, kad vėlesnis dokumentų pristatymas į paskirties vietą pasitelkiant kurjerio paslaugas iš esmės buvo nulemtas ieškovės vairuotojo neapdairių veiksmų, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 242 Eur už su vežimu susijusią dokumentaciją, atmestinas, kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
57. Nagrinėjamu atveju teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų, konstatavo, jog objektyvių duomenų, kad šalys būtų aiškiai apibrėžusios sutarties įvykdymo terminą, nėra bei padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pažeidė savo sutartinę prievolę praleisdama sutarties įvykdymo terminą. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė pažeidė sutarties bendradarbiavimo pareigą. Atsižvelgdamas į tokias byloje nustatytas ir konstatuotas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog šiuo atveju atsakovė neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
58. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad įvertinus tai, jog civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą, byloje nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – neteisėtų ieškovės veiksmų, civilinės atsakomybės taikymas negalimas, todėl yra pagrindas atmesti atsakovės priešieškinį, kaip nepagrįstą ir neįrodytą tiek CMR, tiek CK numatytais žalos atlyginimo pagrindais.
59. Teismas pažymėjo, kad ieškovės sutartiniai įsipareigojimai atsakovei neturėjo jokios įtakos atsakovės apsisprendimui padaryti / nepadaryti klientui nuolaidą. Be to, bylos duomenimis, ieškovė jokia forma nebuvo informuota apie atsakovės ir jos kliento susitarimus, dėl ko būtų galėjusi priimti sprendimą sudaryti ar ne su atsakove vežimo organizavimo ir ekspedijavimo paslaugų sutartį bei prisiimti atsakomybę už atsakovės sutartinius įsipareigojimus su klientu. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės atžvilgiu atsakovės suteikta nuolaida klientui neatitinka galimo žalos kriterijaus – turto netekimas, turėtos išlaidos, ir priežastiniam ryšiui dėl galimos žalos.
60. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jeigu pati atsakovė būtų tinkamai atlikusi prekės pristatymo organizacinius veiksmus, tai galimai sutartu laiku, būtų sudalyvavusi parodoje. Be to, net jau ir esant kroviniui Kartagenos uoste ir organizuojant EUR1 dokumento originalo siuntimą klientui, atsakovė vėlgi neteisingai nurodė kliento adresą, kuriuo turėjo būti siunčiami dokumentai, ir dėl to taip pat užtruko reikiamų dokumentų pristatymas klientui. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad pačios atsakovės neatsakingas elgesys galėjo nulemti dėl krovinio pristatymo termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
61. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas apeliantės reikalavimas priteisti iš atsakovės 242 Eur ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
63.1. Apeliantė siuntė EUR1 dokumentą iš Roterdamo į atsakovės nurodytą (kaip vėliau paaiškėjo ir ką pripažino pirmosios instancijos teismas – klaidingą) adresą. Byloje nėra ginčo, kad siunčiamas EUR1 dokumentas pasiekė krovinio gavėją ir taip papildomas susitarimas dėl EUR1 dokumento išsiuntimo buvo įvykdytas. Atitinkamai, kilo atsakovės pareigą apmokėti sąskaitą-faktūrą Nr. BTS 2024/0697 būtent įvykdyto papildomo susitarimo pagrindu.
63.2. Atsakovė turėjo galimybę neužsakyti šios papildomos paslaugos ir EUR1 siųsti savo inciatyva ar išduoti šio dokumento dublikatą ir siųsti tiesiogiai gavėjui, tačiau atsakovė savo valia, nenurodydama jokios apeliantės kaltės ar papildomų paslaugų užsakymo ryšio su neva apeliantės vairuotojo veiksmais, užsakė papildomas paslaugas.
63.3. Teismo pateikta išvada, kad papildoma paslauga yra nulemta vairuotojo neapdairių veiksmų, yra teisiškai netiksli ir nepagrįsta. Svarbiausia šiuo aspektu yra tai, kad teismas tokia išvada ignoruoja šalių pasiektą susitarimą dėl papildomos paslaugos (EUR1 siuntimo iš Roterdamo uosto į Kartageną) ir atsisako tokį susitarimą priverstinai įgyvendinti.
63.4. Atsakovė neprašė pripažinti papildomo susitarimo dėl EUR1 siuntimo negaliojančiu, teismas nenustatė, kad toks susitarimas prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti įpareigoti atsakovę įvykdyti prievolę natūra ir apmokėti sąskaitą. Tokiu būdu teismas pažeidė CK 6.189 straipsnio 1 dalį nuostatą ir priėmė neteisėtą sprendimą skundžiamoje dalyje.
63.5. Skundžiama sprendimo dalimi, teismas iš esmės atleido atsakovę nuo pareigos vykdyti prievolę natūrą ir apmokėti sąskaitą, nors atsakovė tokio reikalavimo ar alternatyvaus reikalavimo nereiškė. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas peržengė atsakovės formuojamų atsikirtimų / priešieškinio ribas ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį.
63.6. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį formuoja reikalavimą atmesti ieškinį, tačiau iš esmės jos visas atsiliepimas ir reikalavimas yra paremtas priešieškiniu ir jame formuojamu prašymu priteisti 5 397,19 Eur žalą iš apeliantės. Atsakovė nėra nurodžiusi jokių kitų savarankiškų apeliantės ieškinio atmetimo pagrindų. Atsakovės atsiliepime ir priešieškinyje nėra nurodyta jokių savarankiškų sąskaitos už papildomą paslaugą nepagrįstumo ar neteisėtumo pagrindų. Visa atsakovės pozicija yra grindžiama teiginiu dėl neva pavėluoto krovinio pristatymo ir nepakankamo apeliantės bendradarbiavimo.
63.7. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės reikalavimą dėl skolos pagal sąskaitą už papildomą paslaugą apmokėjimą, padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą ir priėjo nepagrįstos išvados, kad apeliantė kokia nors apimtimi yra atsakinga už EUR1 dokumento siuntimo poreikį ar dėl to yra kalta.
63.8. Teismas sprendimo skundžiamoje dalyje nenurodė jokio materialaus teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis, yra atmetamas apeliantės reikalavimas dėl skolos. Teismas, atmesdamas reikalavimą turėjo pareigą pagrįsti tokį savo sprendimą ir nurodyt konkretų pagrindą, kodėl atsisakė įpareigoti atsakovę įvykdyti prievolę natūrą ir apmokėti sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie materialiniai pagrindai (pvz. susitarimo negaliojimas, žala, kainos mažinimas ir pan.) lėmė sumos pagal realiai sudarytą ir įvykdytą susitarimą nepriteisimą. Todėl, tokia sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta.
63.9. Poreikis siųsti EUR1 dokumentą iš Roterdamo į Kartageną buvo nulemtas ne kokių nors „neapdairių veiksmų“, o fakto, kad pati atsakovė užsakė iš apeliantės tokią papildomą paslaugą. Užsakydama EUR1 dokumento pervežimą, atsakovė nenurodė jokių pretenzijų apeliantei dėl tokios paslaugos poreikio sąsajos su „neapdairiais vairuotojo veiksmais“.
63.10. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti skolos pagal sąskaitą dėl papildomos paslaugos prieštarauja teismo kitose sprendimo dalyse nustatytoms aplinkybėms, o tokio prieštaravimo teismas nemotyvavo. Teismo anksčiau nustatytos aplinkybės rodo, kad nebuvo jokių neteisėtų veiksmų ar apeliantės kaltės dėl EUR1 dokumento siuntimo. Priešingai – teismas nustatė, kad apeliantė operatyviai reagavo į atsakovės pagalbos prašymą ir tinkamai kooperavosi.
2. Atsakovė atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
64.1. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad vairuotojo pamesti dokumentai vėliau buvo pristatyti, nerodo apeliantę tinkamai bendradarbiavus su atsakove, tinkamai vykdžius susitarimą, todėl teismo sprendimas skundžiamojoje dalyje yra teisėtas, priimtas teismui visapusiškai išnagrinėjus visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus.
64.2. Atsakovė aiškiai atsiliepime ir priešieškinyje nurodė, kad su sąskaita nesutinka, taigi atsakovė tiek apsiliepimu, tiek priešieškiniu reiškė reikalavimą panaikinti sąskaitą dėl papildomos paslaugos, tad nurodyti apeliantės teiginiai dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo gali būti keliami tik apeliantei nesusipažinus su atsakovės teismui pateiktais procesiniais dokumentais, teismo posėdžio metu palaikytais argumentais.
64.3. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad teismas nenurodė materialaus teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis yra atmetamas apeliantės reikalavimas dėl skolos pagal sąskaitą, nes sprendimas priimtas remiantis šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, t. y. pagal vidinį teismo įsitikinimą paremtą byloje esančiais įrodymais.
64.4. Nesutiktina, su apeliantės argumentais, kad ji neturėjo rūpintis EUR1 dokumentu, nes jis buvo įduotas apeliantės vairuotojui, todėl konkliudentiniais veiksmais, t. y. jį priimdamas, apeliantės vairuotojas jį ir įsipareigojo pristatyti su kitais krovinį lydinčiais dokumentais, tačiau Roterdamo uoste jį pametė.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
62. Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
63. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
64. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas apeliantės reikalavimas priteisti iš atsakovės 242 Eur skolą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo
65. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tarp apeliantės ir atsakovės susiklostė krovinių vežimo organizavimo ir ekspedijavimo paslaugų teisiniai santykiai. Apeliantė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 320 Eur skolą už atsakovės užsakymu atlikto 1 500 kg svorio krovinio pervežimą mišriu (jūrų ir keliais) transportu iš (duomenys neskelbtini) (Lietuva) į Kartageną (Kolumbija). Bylos duomenimis, tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad krovinys buvo pristatytas pažeidus pristatymo terminą, dėl ko atsakovė atsisakė atsiskaityti su apeliante už suteiktas vežimo organizavimo bei ekspedijavimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, procesinius dokumentus bei šalių paaiškinimus, konstatavo, jog šalys konkretaus termino kroviniui pristatyti nebuvo sutarusios, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė pažeidė savo sutartinę prievolę, praleisdama sutarties įvykdymo terminą.
66. Atsakovė prašė priteisti iš atsakovės 242 Eur (sąskaitą-faktūrą Nr. BTS 2024/0697) už su vežimu susijusią dokumentaciją, t. y. išlaidas, susidariusias už kurjerio paslaugas, pristatant EUR1 dokumentą iš Nyderlandų į Kolumbiją. Pirmosios instancijos teismas šį apeliantės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad apeliantės vairuotojas dokumentus paliko Roterdamo uoste, t. y. dėl apeliantės darbuotojo neapdairių veiksmų jai perduoti dokumentai nebuvo kartu su kroviniu pristatyti į paskirties vietą. Apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko, teigdama, kad teismas neturėjo pagrindo atsisakyti įpareigoti atsakovę įvykdyti prievolę natūra ir apmokėti sąskaitą.
67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog šalys jokio susitarimo, kad ieškovė prisiima įsipareigojimą perduoti atsakovės klientui EUR1 deklaracijos dokumento originalą, nėra. Iš šalių 2024 m. balandžio 11 d. susirašinėjimo nustatyta, jog šalys tarėsi, kad ieškovė pildo EX1, tačiau atsakovės darbuotoja 2024 m. gegužės 3 d. elektroniniu laišku persiuntė ieškovei ir EUR1 dokumentą. Tarp šalių nėra ginčo, kad apeliantės darbuotojas (vairuotojas), kaip matyti iš bylos duomenų, dokumentus paliko Roterdamo uoste. Iš šalių pateikto susirašinėjimo taip pat nustatyta, kad apeliantė iš atsakovės gavusi informaciją, jog į Kartagenos uostą buvo pristatyti ne visi dokumentai, operatyviai reagavo į atsakovės informaciją.
68. Bylos duomenimis, atsakovė iš kliento informaciją, kad reikia EUR1 originalaus dokumento, elektroniniu laišku gavo 2024 m. birželio 5 d., todėl atsakovė kreipėsi į apeliantę. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad apeliantė tą pačią dieną, t. y. 2024 m. birželio 5 d. elektroniniu laišku kreipėsi į savo partnerį, prašydama patikrinti originalių dokumentų buvimo vietą. Į paklausimą tą pačią dieną apeliantei buvo atrašyta, jog tikrinama ir 2024 m. birželio 6 d. elektroniniu laišku atsakovė buvo informuota, jog dokumentas EUR1 liko Roterdamo uosto sandėlyje. Apeliantė 2024 m. birželio 7 d. informavo savo partnerį, jog laukia patikslinimo iš kliento (atsakovės) galutinio gavėjo adreso ir dar tą pačią dieną išsiuntė savo partneriui informaciją, kokiu adresu siųsti dokumentus.
69. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačios atsakovės neatsakingas požiūris į dokumentų paruošimą prisidėjo prie to, kad jos klientas kartu su kroviniu negavo ir originalaus EUR1 dokumento. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės darbuotoja 2024 m. birželio 5 d. susirašinėjime su klientu pripažino, jog padarė klaidą, originalaus EUR1 dokumento neišsiuntusi tiesiogiai klientui. Be to, pažymėtina, kad iš atsakovės ir kliento 2024 m. birželio 26 d. elektroninio susirašinėjimo matyti, jog atsakovė buvo nurodžiusi netikslų gavėjo adresą, vėliau atsakovė kreipėsi į apeliantę dėl siuntėjo kontaktų, siuntų numerių patikslinimo.
70. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, vertindamas tai, kad vėlesnis dokumentų pristatymas į paskirties vietą, pasitelkiant kurjerio paslaugas, iš esmės buvo nulemtas apeliantės vairuotojo neapdairių veiksmų, sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 242 Eur už su vežimu susijusią dokumentaciją yra nepagrįstas. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog poreikis siųsti EUR1 dokumentą iš Roterdamo į Kartageną buvo nulemtas ne vairuotojo neapdairių veiksmų, o fakto, kad pati atsakovė užsakė iš apeliantės tokią papildomą paslaugą.
71. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad 2024 m. birželio 13 d. apeliantės darbuotojas elektroniniu laišku pranešė atsakovei, kad EUR1 dokumento pristatymas kainuotų 200 Eur. Tą pačią dieną atsakovė apeliantei atrašė „tvirtinam, tegu kuo skubiau siunčia“. Taigi, atsakovė iš esmės išreiškė valią dėl papildomo dokumento siuntimo, žinojo paslaugos kainą ir jos neginčijo. Teismas daro išvadą, kad susitarimas dėl papildomas paslaugos tarp šalių buvo sudarytas.
72. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas (pacta sunt servanda) – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai nei tie lūkesčiai, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).
73. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, jog byloje nėra ginčo, kad siunčiamas EUR1 dokumentas pasiekė krovinio gavėją ir taip papildomas susitarimas dėl EUR1 dokumento išsiuntimo buvo įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad situacija, kai dokumento siuntimo išlaidos nėra priteisiamos, prieštarautų principui pacta sunt servanda (lot. sutarčių reikia laikytis). Taigi, teismo vertinimu, atsakovei kilo pareiga apmokėti dokumento siuntimo išlaidas būtent įvykdyto papildomo susitarimo pagrindu.
74. Pažymėtina, kad 2024 m. birželio 13 d. elektroniniame laiške apeliantės darbuotojas atsakovei nurodė, jog EUR1 dokumento pristatymo kaina yra 200 Eur. Tuo tarpu apeliantė prašo iš atsakovės priteisti 242 Eur pagal sąskaitą-faktūrą Nr. BTS 2024/0697 už su vežimu susijusią dokumentaciją. Teismo vertinimu, apeliantė, teikdama informaciją apie papildomą paslaugą, turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kad siūloma kaina yra nurodyta be PVM. Kadangi atsakovė elektroniniu laišku patvirtino EUR1 dokumento siuntimo kainą, sudarančią 200 Eur, sąskaitos-faktūros išrašymas 242 Eur sumai (t. y. 200 Eur + PVM) laikytinas nesąžiningu atsakovės atžvilgiu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atsakovės apeliantei priteistinos 200 Eur išlaidos, patirtos už kurjerio paslaugas, pristatant EUR1 dokumentą iš Nyderlandų į Kolumbiją.
Dėl bylos procesinės baigties
75. Apibendrinus išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ginčo aplinkybių dėl papildomų išlaidų, pristatant EUR1 dokumentą iš Nyderlandų į Kolumbiją. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą dalyje, kurioje apeliantės reikalavimas dėl 242 Eur pritesimo buvo atmestas, pakeisti ir šioje dalyje apeliantės reikalavimą tenkinti iš dalies, t. y. priteisti iš atsakovės 200 Eur už EUR1 dokumento pristatymą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
76. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kiti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
77. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
78. Tenkinant apelianto apeliacinį skundą, atsiranda pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teismas konstatuoja, kad apeliantės ieškinys tenkintas iš dalies – 97,33 proc.
79. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos apeliantui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
80. CPK 98 straipsnyje taip pat nurodoma, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
81. Apeliantė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 3 017,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 35 Eur žyminio mokesčio išlaidos, 2 982,65 Eur atstovavimo bei procesinių dokumentų rengimo išlaidos, o atsakovė – 3 425,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 122 Eur žyminio mokesčio išlaidos, 3 303,30 Eur atstovavimo bei procesinių dokumentų rengimo išlaidos.
82. Dėl nurodytų aplinkybių, įvertinus, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas 97,33 proc., pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos yra perskirstomos, iš atsakovės apeliantės naudai priteisiant 2 937,05 Eur (3 017,65 Eur x 97,33 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, o atsakovei iš apeliantės – 91,46 Eur (3 425,30 Eur x 2,67 proc.) sumą. Šios sumos teismo sprendimu įskaitomos ir apeliantei iš atsakovės priteistinas 2 845,59 Eur (2 937,05 Eur – 91,46 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
83. Apeliantė apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 978,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (23 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 955,90 Eur advokato teisinėms paslaugoms apmokėti). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 471,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Abiejų šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių nurodytų dydžių.
84. Iš dalies 82,64 proc. (200 Eur x 100 / 242 Eur) patenkinus apeliantės apeliacinį skundą, iš atsakovės apeliantei priteistina 808,96 Eur (978,90 Eur x 82,64 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma. Likusioje dalyje atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš apeliantės priteistinas 81,92 Eur (471,90 Eur x 17,36 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Šios sumos teismo sprendimu įskaitomos ir apeliantei iš atsakovės priteistinas 727,04 Eur (808,96 Eur – 81,92 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
85. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Trans Service“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Trans Service“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Trans Service“ (juridinio asmens kodas 305547065) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dovaina“ (juridinio asmens kodas 158859156) 1 520 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt eurų) skolą, 16,73 Eur (šešiolika eurų 73 ct) palūkanas, 12,25 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 536,73 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt šešių eurų 73 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Trans Service“ (juridinio asmens kodas 305547065) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dovaina“ (juridinio asmens kodas 158859156) 2 845,59 Eur (dviejų tūkstančio aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 59 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.“
Priteisti apeliantei uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Trans Service“ (juridinio asmens kodas 305547065) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dovaina“ (juridinio asmens kodas 158859156) 727,04 Eur (septynių šimtų dvidešimt septynių euro 04 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Šis Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėja Rosita Patackienė