Civilinė byla Nr. e2A-692-407/2022

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.9.6.4, 3.2.4.4, 3.2.4.5, 2.6.39.2.5.1.3, 3.2.4.9.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, uždarajai akcinei bendrovei „KRS“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.                      Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autokausta“, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, UAB „KRS“, UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 166 912,57 Eur bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Nurodė, su UAB „Sinvest Fashion“ ir UAB „Verslo draugai“ buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartis, kuriomis buvo apdrausta šių įmonių įranga, atsargos, investicijos patalpose, esančiose adresu Kaune, Laisvės al. 45. Galiojant šioms draudimo sutartims, draudikas (ieškovė) gavo pranešimą apie naktį iš 2018 m. rugsėjo 4 d. į 2018 m. rugsėjo 5 d. per liūtį įvykusį patalpų užliejimą, dėl kurio nukentėjo įmonių turtas. Remdamasi gauta informacija, ieškovė pradėjo 3 žalos bylų administravimą: dėl sugadintų UAB „Sinvest Fashion“ prekių (atsargų), dėl UAB „Sinvest Fashion“ apgadintų patalpų, jose esančios įrangos, dėl UAB „Verslo draugai“ apgadintų patalpų, jose esančios įrangos. 2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros akte (dėl atsargų) užfiksuota, kad buvo užlietos atsargos (prekės), įvairūs drabužiai, aksesuarai, avalynė. Sugadinti stelažai, medinės lentynos, spintos, užlietos automobilių padangos, batų priežiūros priemonės, sugadinta grindų danga, skalbimo priežiūros priemonės, prekių pakavimo maišeliai. Kitame apžiūros akte (dėl turto) užfiksuota, kad užliejus rūsio patalpas iki lubų buvo užlietos ir katilinės patalpos, kuriose sugadintas šilumos mazgas su jame esančia visa įranga.

3.                      Įvykio priežasčių tyrimui pasitelkta įmonė UAB „Baltics Property“ parengė išankstinio tyrimo ataskaitą, kurioje nustatė, kad draudėjo pastatas yra šalia rekonstruojamo objekto, kuriame vykdomi rangos darbai – Laisvės alėjos (grindinio) dalies rekonstrukcija. Šiuos rangos darbus vykdo UAB „Autokausta“ ir akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno tiltai“. Ataskaitoje nurodyta, kad nuostolių atsiradimo priežastis – rangos darbai. Rekonstrukcijos proceso metu iškasus tranšėjas, buvo atidengtos pastato rūsio išorinės atitvaros. Vykdant atitvaros hidroizoliacijos įrengimą, tranšėjos buvo užlietos vandeniu. Dėl susisiekiančių indų efekto vanduo prasiskverbė per atitvaras ir užliejo patalpas. Pasekmė – grindų konstrukcijos deformacija patalpose ir slėginio vandens prasiskverbimas į rūsio patalpas.

4.                      Iš viso draudikas dėl įvykio išmokėjo 166 912,57 Eur draudimo išmoką, kuri priteistina ieškovei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies (subrogacija) pagrindu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.                      Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.                      Teismas nustatė, kad ieškovė apdraudė įmonėms UAB „Verslo draugai“ ir UAB „Sinvest Fashion“ priklausančias patalpas, esančias Kaune, Laisvės al. 45, bei UAB „Sinvest Fashion“ priklausančią įrangą, atsargas (prekes), esančias šiose patalpose. Ieškovė gavo 2018 m. rugsėjo 5 d. UAB „Verslo draugai“ ir 2018 m. rugsėjo 6 d. UAB „Sinvest Fashion“ pranešimus apie 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykį patalpose. UAB „Verslo draugai“ pranešime nurodoma, kad po liūties užlietos patalpos, nukentėjo nekilnojamasis turtas, įranga, vandens lygis buvo 1,8 m, reikalingas valymas. Byloje pateikta Hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie meteorologines sąlygas 2018 m. rugsėjo 5 d. naktį. Kauno stoties duomenimis, buvo fiksuota perkūnija ir stebėtas smarkus liūtinis lietus, per 4 val. prilijo 39,6 mm – tai pavojingi meteorologiniai reiškiniai.

7.                      Ieškovė pateikė UAB „Baltics property“ 2018 m. spalio 19 d. išankstinio tyrimo ataskaitą (toliau – ir ataskaita), kurioje nustatyta, kad rekonstruojamas objektas yra šalia draudėjo pastatų (ieškovės apdrausto turto Kaune, Laisvės al. 45). Ataskaitoje konstatuota, kad nuostolių atsiradimo priežastis – rangos darbai; rekonstrukcijos proceso metu iškasus tranšėjas atidengtos pastato rūsio išorinės atitvaros. Vykdant atitvaros hidroizoliacijos įrengimą, tranšėjos buvo užlietos vandeniu; dėl susisiekiančių indų efekto vanduo prasiskverbė per atitvaras ir užliejo patalpas. Pasekmės: grindų konstrukcijos deformacija patalpose; slėginio vandens prasiskverbimas į rūsio patalpas.

8.                      Ieškovė pateikė pretenziją ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kaip UAB „Autokausta“ civilinės atsakomybės draudikui, dėl 166 912,57 Eur sumos subrogacijos teise išmokėjimo, nurodydama, kad, remiantis turimais duomenimis, turtas aplietas dėl UAB „Autokausta“ vykdytų darbų. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu nutarė draudimo išmokos nemokėti, nenustačiusi UAB „Autokausta“ ir (ar) AB „Kauno tiltai“ civilinės atsakomybės sąlygų. Minėtame sprendime nurodyta, kad žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, jog pastato, esančio Kaune, Laisvės al. 45, pamatų hidroizoliacija polimerine mastika (plotas 150 m) bei pamatų užtaisymas ginčo ruože atliktas iki įvykio. Įvertinus sugadinto turto vietą patalpose, darytina išvada, kad labiausiai tikėtina turto užliejimo priežastis buvo AB „Kauno vandenys“ vykdyti buitinių nuotekų ir vandentiekio įvadų įrengimo darbai, per kuriuos vanduo į pusrūsius galėjo prasiskverbti per įvadų įrengimui pamatuose iškirstas angas.

9.                      Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi byloje paskyrė statybos ekspertizę. Byloje pateiktas 2021 m. balandžio 16 d. teismo ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad UAB „Autokausta“ atliekami Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbai neturėjo tiesioginės įtakos patalpų, esančių Kaune, Laisvės al. 45, užliejimui. Ekspertas nustatė, kad UAB „KRS“ atliko vandentiekio atšakų vartotojams iki sklypo ribos kasant tranšėjas įrengimo darbus, tarp kurių buvo ir T90 atšaka įvedama į rūsio patalpą R4-3. Taigi būtent 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo daromas įvadas, ardoma rūsio siena Laisvės alėjos pusėje. Ekspertas pateikė išvadą, kad, labiausiai tikėtina, jog į rūsio patalpas vanduo pateko per vandentiekio įvado vietą rūsio sienoje, patalpoje R4-3. Tokia išvada padaryta remiantis tuo, kad būtent 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo išardyta siena įvado įrengimui, o jokie kiti darbai, kurie būtų atvėrę angą sienoje kitur, atliekami nebuvo. Po įvykio fiksuotose nuotraukose matyti, kad rūsio patalpose buvo daugybė lapų ir smėlio, todėl, net jei siena ir nebuvo hidroizoliuota, per mūro „poras“ medžių lapai ir gruntas nebūtų patekę į patalpas. Į rūsio patalpas R4-1 ir R4-3, vanduo didelio slėgio veikiamas pateko prasifiltravęs per grindis. Vandens slėgis iš apačios buvo toks didelis, kad sulaužytas grindų betono pagrindas, ant žemės stovėjusios lentynos iškeltos į viršų, sulaužytos lubos. Per įvykį (naktį iš 2018 m. rugsėjo 4 d. į 2018 m. rugsėjo 5 d.) buvo atidengta pastato, esančio Kaune, Laisvės al. 45, rūsio išorinė siena. Tai patvirtina statybos darbų žurnalo Nr. 4 įrašai apie 2018 m. rugsėjo 5 d. atliktus hidroizoliacijos darbus. Tik patikrinus atliktus pamatų (mūro sienų) hidroizoliacijos darbus, 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo surašytas paslėptų darbų patikrinimo aktas Nr. 7 ir leista užpilti sienas gruntu. Per įvykį, naktį iš 2018 m. rugsėjo 4 d. į 2018 m. rugsėjo 5 d., pastato, esančio Kaune, Laisvės al. 45, rūsio išorinių sienų hidroizoliacijos darbai nebuvo baigti. Bet hidroizoliacija nebūtų apsaugojusi patalpų.

10.                      Atsakovė UAB „KRS“ pateikė 2021 m. rugpjūčio 21 d. ekspertinio tyrimo aktą (toliau – ir ekspertinio tyrimo aktas), kuriame ekspertas pateikė išvadą, kad pagal visą bylos medžiagą labiau tikėtina, jog UAB „KRS“ įrengtas vandentiekio įvadas naktį iš 2018 m. rugsėjo 4 d. į 2018 m. rugsėjo 5 d. per liūtį buvo užtaisytas, o vanduo į rūsio patalpas pateko per kitas vietas. Labiausiai tikėtinos lietaus vandens patekimo į rūsio patalpas priežastys – pro švieslangio angą, kuri buvo paveikta didelio vandens slėgio, ir ši anga iš išorės nebuvo hidroizoliuota; po grindimis esantis senas nebenaudojamo vidaus nuotekų tinklo vamzdynas, kuris galimai sprogo.

11.                      Teismas, analizuodamas teismo paskirtos ekspertizės išvadas, pažymėjo, kad nutartimi buvo suformuluotas klausimas, kokios buvo vandens patekimo į patalpas vietos. Teismo ekspertas nurodė, kad, labiausia tikėtina, jog į rūsio patalpas nuo R4-1 iki R4-8 vanduo pateko per vandentiekio įvado vietą rūsio sienoje, patalpoje Nr. R 4-3. Išvada padaryta remiantis tuo, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo išardyta siena įvado įvedimui, o jokie kiti darbai, kurie būtų atvėrę angą sienoje kitur, atliekami nebuvo. Teismas pažymėjo, kad aplinkybes dėl darbų atlikimo, kurie galėjo turėti įtakos vandens patekimui į rūsio patalpas, dienos ir poreikio iškirsti angą paneigia UAB „KRS“ statybos darbų žurnalo Nr. 1 įrašai, iš kurių matyti, kad UAB „KRS“ darbus atlikinėjo 2018 m. rugsėjo 3 d.–2018 m. rugsėjo 4 d., o įvado, kuriam reikalingas skylės padarymas pamatuose, įrengimas atliktas 2018 m. rugsėjo 3 d., tuo tarpu 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo vykdomi vandentiekio vamzdyno ir atšakų hidrauliniai bandymai. Teismo vertinimu, jeigu 2018 m. rugsėjo 4 d., t. y. dieną prieš liūtį, siena būtų išardyta įvado įrengimui, negalėjo būti atliekami vandentiekio vamzdyno ir atšakų hidrauliniai bandymai, kurie yra baigiamasis darbų etapas.

12.                      Nors nuotraukose prie vandentiekio įvado matoma užmūryta anga (teismo ekspertas nurodo, kad angos dydis 0,5 kv. m), tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog anga buvo atvira naktį iš 2018 m. rugsėjo 4 d. į 2018 m. rugsėjo 5 d. Pažymėtina tai, kad nuotraukose užfiksuota mėlyna sklendė, šalia kurios yra raudonų plytų mūras, yra nesusijusi su UAB „KRS“ vykdytais darbais. UAB „KRS“ į bylą pateikta 2018 m. rugsėjo 4 d. filmuota medžiaga patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. pamatuose angų nebuvo, vieta, kurioje vykdyti darbai, užkasta ir sutvarkyta. 2018 m. rugsėjo 4 d. vaizdo įrašo momentinėje nuotraukoje ties užrašu „R. P.“, kurioje buvo vedamas vandentiekio įvadas, pamatai visiškai užbetonuoti. Byloje nėra nuotraukų (kitų įrodymų), kuriuose užfiksuota, kad, pavyzdžiui, 2018 m. rugsėjo 4 d. anga sienoje buvo atvira, o po liūties 2018 m. rugsėjo 5 d. ar vėliau užtaisyta. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Š. Ž., atsakydamas dėl angos, kuri reikalinga vamzdžiui pravesti, dydžio, pasisakė, kad anga daroma tik tokio dydžio, kad pralįstų vamzdis, o galimas tarpas yra ne didesnis kaip 2 centimetrai. Liudytojas Š. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad, siekiant pravesti vamzdį, buvo išgręžta 32 mm skylė, vėliau praplatinta perforatoriumi tiek, kad tilptų vamzdis. Prieš atliekant hidraulinius bandymus, vamzdis būna užbetonuotas ir užkastas, tik užbetonavus ir užkasus kviečiamas techninis prižiūrėtojas ir atliekami bandymai, daromas praplovimas.

13.                      Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad mažai tikėtina, jog per tokio dydžio angą, kuri reikalinga vamzdžiui pravesti, galėtų būti suneštas didelis kiekis purvo ir medžių lapų. Taigi teismo eksperto tikėtina išvada dėl vandens patekimo per vandentiekio įvado vietą rūsio sienoje paneigta 2018 m. rugsėjo 4 d. filmuota medžiaga, liudytojo paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais. Teismas kritiškai vertino liudytojo V. Š. paaiškinimus, kad jis dieną prieš liūtį matė atidengtus pamatus ir duobę prie sienos, kadangi liudytojo paaiškinimai buvo nenuoseklūs, teikiant paaiškinimus pasisakyta palankiai išimtinai ieškovei, tačiau užduodant klausimus dėl tuo pačiu laikotarpiu buvusių įvykių liudytojas pasisakė jų neatsimenąs dėl amžiaus arba savo nuomonę keitė.

14.                      Teismo ekspertas, atsakydamas į 2 klausimą dėl vandens patekimo vietos į rūsio patalpas, pažymėtas R4-1 ir R4-3, nurodo, kad į rūsio patalpas R4-1 ir R4-3 vanduo didelio slėgio veikiamas pateko prasifiltravęs per grindis, o vandens slėgis iš apačios buvo toks didelis, kad buvo sulaužytas grindų betono pagrindas, ant žemės stovėjusios lentynos, iškeltos į viršų, sulaužė lubas. Taigi teismo ekspertas, nors ir nurodė, kad vanduo pateko prasifiltravęs per grindis, tačiau dėl vandens patekimo mechanizmo ir priežasčių nepasisakė (teismo ekspertizės 3 klausimas). Vertinant teismo eksperto išvadą dėl vandens prasifiltravimo per grindis, ji yra prieštaringa, kadangi pats teismo ekspertas nurodo ir tai patvirtinta rašytiniais įrodymais (fotonuotraukomis), kad grindys buvo sulaužytos, t. y. iš apačios buvo smūgis. Akcentuotina, kad smūgis į grindis iš apačios buvo tokio stiprumo, o vandens kiekis buvo toks didelis, kad pakėlė sulaužytų grindų dalis, o jos sulaužė lubas, pakėlė rekuperatorių. Teismo nuomone, jeigu grindys buvo sulaužytos, nelieka galimybės vandeniui prasifiltruoti, nes jau buvo susidariusi atvira anga vandeniui patekti.

15.                      Be to, jau kitą dieną po draudžiamojo įvykio atvykę patalpų savininkas V. Š. ir liudytojas S. N. (atvyko 2018 m. rugsėjo 5 d. ryte apie 9 val.) vandens nerado, jis buvo susigėręs, buvo tik vandens žymenys ant sienų, tai leidžia daryti išvadą, kad vanduo, pralaužęs grindis, staigiai subėgo į patalpas, o po to, taip pat greitai, turėdamas atvirą erdvę grindyse, susigėrė. Tai, kad vanduo nesusigėrė į sienas, patvirtina liudytojų paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad rūsio patalpų sienos buvo sausos, tinkas dėl susikaupusios drėgmės neiškeltas.

16.                      Teismas pažymėjo, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia teismui nesutikti su ieškovės pateiktoje žalos administravimo byloje pateiktomis specialistų R. M. ir A. S. išvadomis 2018 m. spalio 19 d. išankstinio tyrimo ataskaitoje. Pirmiausia akcentuotinas išankstinio tyrimo ataskaitos nemotyvuotumas, kadangi specialistai vertino dvi aplinkybes, t. y. patį faktą, kad UAB „Autokausta“ vykdė Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus, ir apžiūros vietoje gautus V. Š. paaiškinimus. Teismas pažymėjo, kad išankstinio tyrimo ataskaita buvo parengta praėjus mėnesiui po draudžiamojo įvykio, taigi specialistai negalėjo, praėjus pakankamai ilgam laikui ir iš esmės pasikeitus situacijai, įvertinti statybvietės. Be to, specialistai nevertino, dėl kieno darbų (ar UAB „Autokausta“, ar UAB „KRS“) buvo iškasta tranšėja, nesiaiškino dėl rekonstruojamos dangos konstrukcijos gylio. Be argumentavimo ir vertinimo specialistai padarė išvadą, kad UAB „Autokausta“ vykdyti darbai turėjo tiesioginės įtakos vandens prasiskverbimui į patalpas. Nors pagal į bylą pateiktą statybos darbų žurnalą Nr. 4 ir paslėptų darbų patikrinimo aktą Nr. 7 UAB „Autokausta“ rūsio išorinių sienų hidroizoliacijos darbus baigė 2018 m. rugsėjo 5 d. (po liūties nakties), tačiau specialistai nevertino rūsio sienų hidroizoliacijos darbų nepabaigimo tiesioginės įtakos nuotolių atsiradimui. Specialistai nevertino tokių aplinkybių, kaip į rūsio patalpas galėjo patekti lapai, itin didelis dumblo kiekis. Nors pasisakė, kad grindinys nukreipia vandenį link vandens surinkimo šulinių, tačiau neanalizavo aplinkybių, kur yra lietaus vandens surinkimo šuliniai, kaip vanduo galėtų patekti į patalpas, jeigu nenubėgo į vandens surinkimo šulinius, t. y. nevertino lietaus vandens patekimo į patalpas mechanizmo.

17.                      Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, padarė išvadą, kad byloje nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškinį atmetė.

III.                       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18.                      Ieškovė ADB „ Gjensidige“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                        Visi išvadas teikę ekspertai – Darius Kalibatas ir UAB „Baltics Property“ specialistai – buvo kompetentingi vertinti užliejimo priežastį, tai patvirtina į bylą pateiktas eksperto A. S. statybos mokslo magistro diplomas bei eksperto R. M. kvalifikacijos atestatas apie ekspertui suteiktą teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. UAB „Autokausta“ pateiktame į bylą vaizdo įraše, kuris, kaip teigia UAB „Autokausta“, buvo darytas 2018 m. rugsėjo 4 d., matyti, kad ties pastatu buvo tokia situacija kaip pavaizduota specialistų – ties pastatais grindinys nukastas, prie pat sienų matyti, kad grunto yra nukasta dar daugiau, ties bromu yra didžiulė duobė. Taigi faktinę situaciją specialistai įvertino bei nustatė teisingai. Todėl jų pateiktos išvados laikytinos pagrįstomis.

18.2.                        Teismas, priešingai nei teismo ekspertas ekspertizės akte, sprendė, kad UAB „KRS“ vykdyti darbai 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo baigti, tokią išvadą darė remdamasis įrašais statybos darbų žurnale, į bylą pateikta UAB „Autokausta“ filmuota medžiaga bei liudytojo Š. Ž. parodymais. Ieškovė su tokia teismo išvada nesutinka. Statybos darbų žurnale nėra jokio įrašo apie UAB „KRS“ vykdytų darbų pabaigą. Byloje esančiame Vandentiekio inžinerinių tinklų ir nuotekų inžinerinių tinklų Laisvės al., Kauno m. sav., rekonstravimo projekto 2.2.2.3 papunktyje numatyta, kad: „[b]andymo metu apžiūrimi vamzdynai ir sandūros. Jei nepastebima vandens nutekėjimų ar kitų defektų, jis laikomas tinkamu eksploatuoti“. Taigi hidraulinių bandymų atlikimo metu sumontuotas įvadas turėjo būti matomas, tranšėja negalėjo būti užkasta, todėl hidraulinių bandymų atlikimo data negali būti vertinama kaip darbų pabaigos data. Be to, liudytojas Š. Ž. atsakydamas į klausimą, kada darbai buvo baigti, nurodė, kad savaitę anksčiau nei buvo padarytas įrašas, darbų žurnalas yra pildomas vieną kartą per savaitę. Taigi, jei įrašai statybos darbų žurnale yra atliekami praėjus savaitei nuo darbų atlikimo, tikėtina, kad šių įrašų datos nėra tikslios. Aplinkybės, kad statybos darbų žurnalą į bylą buvo delsiama pateikti, be to, iš pradžių jis buvo pateiktas be lapų apie aktualų ginčo įvykiui laikotarpį, taip pat verčia abejoti statybos žurnale įrašytų datų tikslumu.

18.3.                        Vaizdo įrašas nepatvirtina, kad UAB „KRS“ vykdyti darbai 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo baigti. Kaip buvo parodyta 2021 m. birželio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu, vaizdo įrašo modifikavimo laikas yra 2018 m. rugsėjo 4 d. 11 val. 28 min. Jei šis laikas sutampa su vaizdo įrašo padarymo laiku, akivaizdu, kad iki darbo dienos pabaigos buvo likęs daugiau nei pusdienis. Taigi vaizdo įrašas greičiau atspindi ne tai, kad darbai buvo baigti, o tai, jog jie filmavimo metu nebuvo pradėti. Liudytojas Š. Ž., atsakydamas į klausimą, kiek laiko užtrunka duobę, reikalingą įvado įrengimui, iškasti, nurodė 3–4 val. Taigi 2018 m. rugsėjo 4 d. įvado įrengimo darbai galėjo būti tik pradėti. Būtent tokią išvadą leidžia daryti ir liudytojo V. Š. paaiškinimai, kuris teismo posėdyje kelis kartus nurodė, kad iš vakaro matė iškastas gilias duobes prie pamato. Pažymėtina, kad liudytojas nėra šios bylos dalyvis, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl jo paaiškinimai turėtų būti vertinami kaip patikimi ir objektyvūs. Tai, kad liudytojo parodymai pagrindžia vienos šalies reikalavimus ar atsikirtimus, neparodo nei liudytojo šališkumo, nei sudaro pagrindą abejoti jo duodamų parodymų objektyvumu. Taip pat negali būti pagrindas kritiškai vertinti liudytojo parodymus aplinkybė, kad jis tam tikrų faktų neprisimena, ypač kai nuo įvykio yra praėję daugiau nei trys metai.

18.4.                        Ekspertas E. L. 2021 m. rugpjūčio 20 d. ekspertinio tyrimo akte taip pat pateikė tik tikėtiną išvadą, kad, pagal visą bylos medžiagą, labiau tikėtina, jog UAB „KRS“ įrengtas vandentiekio įvadas naktį iš 2018 m. rugsėjo 4 d. į 2018 m. rugsėjo 5 d. vykusios liūties metu buvo užtaisytas, nes vanduo į rūsio patalpas pateko per kitas vietas. Tačiau ekspertas kitų vandens patekimo į patalpas vietų nenustatė, o tik iškėlė versijas, kurių netikrino. Todėl tokia tikėtina eksperto išvada šių aplinkybių kontekste tampa visiškai nepagrįsta.

18.5.                        Teismas sprendė, kad įvado įrengimui sienoje nebuvo padaryta 0,5 kv. m dydžio anga. Su tokia pozicija ieškovė nesutinka. Patalpos gyvai, o ne tik iš nuotraukų, buvo apžiūrėtos teismo eksperto, kuris yra kompetentingas įvertinti tiek tai, kokio dydžio angą sienoje reikėjo padaryti darbams atlikti, tiek tai, kokia anga pagal išorinius požymius buvo padaryta. Ties įvado vieta matyti naujai užmūryta siena, teismo ekspertas sprendė, kad angos dydis sienoje galėjo būti apie 0,5 kv. m ploto, šį naujai užmūrytos sienos plotą pažymėjo ir UAB „KRS“ nurodydamas įvado įrengimo vietą. Todėl ginčo atveju turėtų būti kritiškai vertinami šalies, tiesiogiai suinteresuotos bylos baigtimi ir jos darbuotojų parodymai, o ne teismo eksperto nustatytos aplinkybės, pagrįstos apžiūrų rezultatais.

18.6.                        Byloje nėra nuotraukų, kuriose būtų užfiksuota atvira anga sienoje. Tačiau draudėjai rangovų atliekamų darbų nekontroliavo, jų eigos nefiksavo ir neturėjo pareigos tą daryti. Kaip nurodė liudytojas V. Š., po užliejimo į patalpas ėjo ir statybininkai, taigi, tikėtina, jog dar iki nuotraukų darymo anga sienoje buvo sutvarkyta. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui bei UAB „Autokausta“ adresuotame pranešime taip pat pažymima, kad konkrečią vandens patekimo į patalpas vietą buvo sudėtinga nustatyti, nes iškart po liūties statybininkai padarė naują pamato hidroizoliaciją ir kiaurymes užsandarino.

18.7.                        Teismo ekspertas Darius Kalibatas kaip ir UAB „Baltics Property“ specialistai sprendė, kad vanduo pateko būtent pro grindis. Taigi visi specialistai priėjo prie išvados, kad grindys buvo veikiamos stipraus vandens slėgio iš apačios. Tai, kad tam tikrose vietose grindys buvo sulaužytos, nereiškia, kad vanduo turi tekėti tik per atviras angas ir negali filtruotis likusioje grindų dalyje. Kadangi tiek teismo ekspertas, tiek UAB „Baltics Property“ specialistai iš esmės nustatė analogišką šių patalpų užliejimo priežastį, tokios išvados atmetimas, nesant priešingų ekspertų išvadų, negali būti laikomas pagrįstu. Eksperto E. L. UAB „KRS“ užsakymu parengtas ekspertinio tyrimo aktas negali būti laikomas paneigiančiu teismo eksperto ar UAB „Baltics Property“ ekspertų išvadas, kadangi ekspertas E. L. tik iškėlė teorinio pobūdžio versijas, tačiau jų netikrino. Ekspertas nevertino šių versijų realumo, atsižvelgiant į patalpų savininkų nurodytas aplinkybes. Be to, eksperto E. L. atliktame tyrime nėra duomenų, kurie paneigtų UAB „Baltics Property“ nustatytą vandens patekimo į patalpas, kuriose buvo saugomos prekių atsargos, mechanizmą.

18.8.                        Būtent patalpose, kuriose buvo įrengiamas vandentiekio įvadas, buvo fiksuoti sunešti liepų lapai bei didelis kiekis grunto. Šios aplinkybės parodo, kad patalpų, kuriose buvo laikomos prekės, bei patalpų, kuriose buvo sumontuota įranga, užliejimo mechanizmas iš dalies skiriasi, tą nustatė ir ekspertas Darius Kalibatas. Todėl, net jei byloje ir būtų sprendžiama, kad nėra aišku, kaip vanduo pateko į patalpas su šildymo, vėdinimo bei kitais įrenginiais, tai jokia apimtimi nepaneigia nustatytos vandens patekimo į patalpas, kuriose buvo sandėliuojamos prekės, priežasties bei mechanizmo.

18.9.                        Liūties metu rūsio sienos buvo atviros ir nehidroizoliuotos, todėl vanduo galėjo patekti į rūsio patalpas. Paaiškinime UAB „Autokausta“ teigia, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. atlikti lietaus kanalizacijos horizontalaus lietvamzdžio su vertikaliu lietvamzdžiu sujungimo darbai. Su paaiškinimu prideda statybos darbų žurnalo Nr. 5 įrašus ir paslėptų darbų patikrinimo aktą Nr. 5. Kadangi liūtis buvo naktį iš 2018 m. rugsėjo 4 d. į 2018 m. rugsėjo 5 d., todėl lietaus kanalizacijos horizontalaus lietvamzdžio su vertikaliu lietvamzdžiu sujungimo darbai atlikti po liūties. Tai reiškia, kad liūties metu naktį lietaus vandens surinkimo sistema galėjo tinkamai nefunkcionuoti, vanduo surenkamas nuo stogo galėjo būti leidžiamas tiesiai prie rūsio sienų, į tranšėją.

18.10.                      Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, po kokiomis konkrečiomis patalpomis yra nebenaudojami vamzdynai, ar jie iš tiesų yra tose vietose, kur buvo iškeltos grindys, koks jų diametras, kaip jie išsidėstę, kaip jie susijungę, ar yra susijungę su lietaus nuotekų sistemomis ir pan. Priešingai, byloje yra liudytojų paaiškinimai, kurie leidžia šią versiją atmesti kaip nepagrįstą.

18.11.                      Ieškovė neginčija teismo teisės nesutikti su teismo eksperto išvadomis ar jas vertinti kaip nepagrįstas (nors, šiuo atveju, ieškovės įsitikinimu, tai buvo daroma nepagrįstai), tačiau teismas negali spręsti techninio pobūdžio klausimų, į kuriuos atsakyti yra reikalingos specialios žinios. Pažymėtina, kad byloje buvo prašoma skirti papildomą ekspertizę, tačiau teismas tokį prašymą atmetė, taip pažeisdamas CPK 219 straipsnį.

18.12.                      Teismo posėdžio metu apklausiami draudėjų atstovai patvirtino, kad patalpos iki ginčo įvykio niekada nebuvo užlietos. Po 2018 m. rugsėjo 4 d. naktį įvykusios liūties naujų užliejimų taip pat nebuvo. Nors po ginčo įvykio patalpos nebuvo suremontuotos, jokie vamzdynai nebuvo keičiami, tačiau patalpos iki šiol yra sausos, nedrėksta. Jei patalpų užliejimo priežastis iš tiesų būtų buvusi sprogę po patalpomis einantys seni, nebenaudojami vidaus nuotekų tinklo vamzdynai, patalpos nuolat drėktų, užliejimai kartotųsi, tačiau liudytojai tokias aplinkybes paneigė. Taigi teismas darydamas išvadą dėl patalpų užliejimo priežasties turėjo aiškintis, kodėl minėti vamzdynai užsipildė vandeniu (jei išties užsipildė). Šioje vietoje reikšminga yra aplinkybė, kad rekonstruojant Laisvės alėją senoji lietaus nuotekų sistema buvo panaikinta, o naujosios montavimo darbai nebuvo baigti, ji nefunkcionavo. Teismo ekspertas Darius Kalibatas pažymėjo, kad liūties metu naktį lietaus vandens surinkimo sistema galėjo tinkamai nefunkcionuoti.

18.13.                      Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, kurioje ginčas buvo kilęs dėl tos pačios liūties metu užlietų kitų patalpų (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-418-936/2022), draudiko ieškinį tenkino visiškai, konstatuodamas, kad dėl užliejimo yra atsakingas šalia pastato statybos darbus vykdęs rangovas, taip pat pažymėjo, kad rangovas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo užtikrinti, jog atliekant darbus būtų išvengta lietaus metu susikaupusio vandens nutekėjimo į greta esančias patalpas, tačiau nei byloje esantys duomenys, nei pats rangovas ar atsakovė minėtų argumentų nepaneigė, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo imamasi pakankamų priemonių padarytai žalai išvengti.

18.14.                      Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ginčo patalpos 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties metu nebūtų užlietos, jeigu rangovas, vykdydamas statybos darbus, t. y. išardydamas Laisvės alėjos dalies palei pastatą grindinį, atidengdamas apdrausto pastato rūsio išorines sienas, būtų ėmęsis ir atitinkamų apsaugos priemonių gruntinio ir paviršinio vandens surinkimui, drenažui statybos aikštelėje taip, kad nebūtų daroma žala aplinkiniams objektams. Taigi ir šią bylą nagrinėjantis teismas turėjo vertinti, ar, vykdant Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus, buvo užtikrintas efektyvus lietaus nuotekų surinkimas iš statybos aikštelės, kokios priemonės buvo naudojamos, ar jos buvo pakankamos ir pan. Aplinkybė, kad patalpų užliejimas buvo vienkartinis atvejis, nutikęs tada, kada ir buvo panaikinta lietaus nuotekų vandens surinkimo sistema greta patalpų, o naujoji nebuvo funkcionuojanti, patvirtina, kad net ir vamzdynų sprogimo atveju atsakomybė dėl užliejimo tenka būtent rangovui, šalia pastato vykdžiusiam Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus.

18.15.                      Šioje byloje ieškovė turėjo pareigą įrodyti jos nurodomas vandens patekimo į patalpas priežastis, tačiau ne pareigą paneigti atsakovų keliamas teorijas, kadangi pareigą jas įrodyti, įskaitant ir versiją, kuria nusprendė vadovautis teismas, kad patalpos buvo užlietos dėl seno, nebenaudojamo vidaus nuotekų tinklo vamzdyno sprogimo, turėjo tokiomis versijomis besiremiantys atsakovai. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie vamzdynų po patalpomis buvimą, jų išsidėstymą, tariamai įvykusį sprogimą. Tuo tarpu draudiko poziciją dėl patalpų užliejimo priežasčių patvirtina UAB „Baltics Property“ ataskaita, teismo ekspertizės aktas, nuotraukos, apžiūrų aktai, liudytojų parodymai ir kiti kartu su ieškovės procesiniais dokumentais pateikti įrodymai, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškinį tenkinti.

18.16.                      Draudikas laikosi pozicijos, kad kiekvieno iš atsakovų veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo ir be jų žala tokia apimtimi, kokia buvo padaryta, nebūtų kilusi. Jeigu UAB „Autokausta“ nebūtų vykdžiusi Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbų, išardžiusi grindinio, UAB „KRS“ vandentiekio įvado įrengimo darbų nebūtų galėjusi vykdyti, kadangi šiai įmonei darbams atlikti buvo reikalinga atkasti pamato dalį dar didesniame gylyje, nei tai buvo padariusi UAB „Autokausta“ įmonė. Jei UAB „KRS“ įvado įrengimo vieta liūties metu būtų buvusi sutvarkyta, kilusi žala būtų mažesnė. Be to, jei UAB „Autokausta“ būtų apsaugojusi statybvietę ir užtikrinusi reikiamas priemones lietaus vandeniui surinkti, tikėtina, kad toks kiekis vandens kaip šio ginčo atveju, į patalpas ne tik per grindis, bet ir per atvirą angą sienoje, nebūtų patekęs. Taigi šių abiejų rangovų veiksmai prisidėjo prie tokio dydžio žalos, kokia buvo padaryta ginčo atveju, kilimo. UAB „Autokausta“ turėjo pareigą užtikrinti nuolatinį ir saugų gruntinio ir paviršinio vandens drenažą iš visos statybos aikštelės.

19.                      Atsakovė UAB „KRS“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

19.1.                        UAB „KRS“ atsakomybė pagal ieškinį negalima. UAB „KRS“ atsakovu byloje patrauktas tik 2021 m. gegužės 11 d. patikslintu ieškiniu, po į bylą pateikto eksperto D. Kalibato 2021 m. balandžio 16 d. teismo ekspertizės akto, ir tai yra vienintelis įrodymas, kuriuo buvo grindžiami ieškovės reikalavimai UAB „KRS“. Tačiau šis ekspertizės aktas UAB „KRS“ atsakomybės neįrodo, turi daugybę trūkumų ir, galiausiai, teismo posėdžio metu ir pats ekspertas savo išvadas paneigė.

19.2.                        Iš byloje esančio statybos darbų žurnalo matyti, kad UAB „KRS“ darbus prie pastato baigė 2018 m. rugsėjo 4 d., t. y. iki įvykusios liūties, ir po liūties, 2018 m. rugsėjo 5 d., prie pastato jau nebedirbo, jokių pretenzijų dėl kokių nors netinkamai atliktų darbų ar dėl skylių sienoje niekada nesulaukė ir jokių skylių niekada neužtaisinėjo. Atitinkamai, statybininkai, kurie po liūties padarė naują pamato hidroizoliaciją ir užsandarino kokias nors savo darbų kiaurymes, tegalėjo būti UAB „Autokausta“ ir (ar) kitų įmonių darbuotojai arba patys patalpų savininkai, supratę, kad žala kilo dėl jų pačių kaltės (pvz., dėl netvirto ir (ar) nesandaraus švieslangio).

19.3.                        2018 m. rugsėjo 3 d. atlikus įvado įrengimo darbus, pastato, esančio Kaune, Laisvės al. 45, rūsio sienoje jokių angų ar kiaurymių palikta nebuvo ir siena buvo pilnai užtaisyta pagal visus reikalavimus. Įrodymai, patvirtinantys, kad naktį iš 2018 m. rugsėjo 4 d. į 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykusios liūties metu UAB „KRS“ nebuvo palikusi skylės sienoje, yra šie: 1) statybos darbų žurnalai (statybos darbų žurnaluose užfiksuota, kad įvadas buvo įrengtas ir visi su tuo susiję statybos darbai užbaigti likus mažiausiai dviem dienoms iki liūties ir net hidrauliniai bandymai buvo atlikti bei techninės priežiūros patvirtinti likus mažiausiai vienai dienai iki liūties); liudytojas Š. Ž. (statybos darbuotojas) teismo posėdyje paaiškino, kad prieš atliekant hidraulinius bandymus vamzdis būna užbetonuotas ir užkastas, tik užbetonavus ir užkasus kviečiamas techninis prižiūrėtojas ir atliekami bandymai, daromas praplovimas; 2) nuotraukos, darytos iš karto po įvykio (ant baltų vamzdžių dar matyti purvas ir lapai), iš kurių matosi, kad UAB „KRS“ įrengto įvado vieta iš vidaus yra tvarkinga, nėra jokios skylės, toje vietoje nėra jokių sąnašų, o pastato išorėje ties įvado įrengimo vieta nėra jokios išgraužtos duobės, kurios gylis, jei vanduo būtų tekėjęs šioje vietoje, turėjo siekti du metrus; 3) atsakovės UAB „Autokausta“ pateiktas, dieną prieš liūtį darytas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matosi, kad prieš pat liūtį, liūties išvakarėse, UAB „KRS“ įrengto vandentiekio įvado įrengimo vietoje nėra jokios duobės (vandentiekiui įrengti ji turėjo būti dviejų metrų gylio), o tai reiškia, kad įvadas jau buvo baigtas įrengti ir užkastas. Tikslią vietą, kurioje UAB „KRS“ įrengė įvadą, šiame vaizdo įraše patvirtina kvalifikuoto geodezininko atlikti matavimai, pateikti į bylą; 4) nei viename iš tokių dokumentų nėra paminėta, nei vienoje nuotraukoje nėra matoma ir nei vienas asmuo nenurodė matęs jokios UAB „KRS“ tariamai neužtaisytos ertmės; priešingai, visose nuotraukose, kuriose užfiksuotas UAB „KRS“ įrengtas įvadas, yra matoma, kad jo įvedimo anga yra visiškai užtaisyta, be kokių kiaurymių.

19.4.                        Ekspertas D. Kalibatas savo išvados, kad vanduo į patalpas tikėtinai pateko pro UAB „KRS“ įrengto įvado vietoje paliktą skylę, realumą ir pagrįstumą paneigė ir teismo posėdžio metu. Jis be kita ko nurodė, kad vandens tekėjimo vietoje turėjo susidaryti didžiausias sąnašų kiekis, o po įvykio darytos nuotraukos patvirtina, kad didžiausias sąnašų kiekis buvo visai kitame patalpos gale, nei UAB „KRS“ įrengto įvado vieta – didžiausias sąnašų kiekis buvo prie vėdinimo (rekuperacijos) įrenginio. Ekspertas nurodė, kad, jei vanduo būtų tekėjęs iš lauko, pro UAB „KRS“ įrengto įvado vietoje paliktą skylę, pastato išorėje vanduo būtų išgraužęs apie dviejų metrų gylio duobę (tokiame gylyje, žiūrint iš pastato išorės, buvo UAB „KRS“ įrengtas įvadas), tačiau po įvykio darytose pastato išorės nuotraukose nieko panašaus nematyti. Eksperto D. Kalibato išvados turi daugybę trūkumų, todėl teismas pagrįstai jomis nesirėmė.

19.5.                        Remiantis ieškovės argumentais, laikytina, kad ieškovė mano buvus ne vieną patalpų užliejimo priežastį, skirtingų patalpų atžvilgiu pasireiškus skirtingoms priežastims. Tokiu atveju tenka konstatuoti, kad ieškovė dar ir dėl šios priežasties neteisingai suformulavo ir grindė savo reikalavimus: esant skirtingoms priežastims, ieškovė turėjo įrodinėti, dėl kokios konkrečios priežasties buvo užlieta konkreti patalpa ir kuris atsakovas už tai atsakingas, ar bent jau įrodyti, kad vanduo patalpas tikrai užliejo visais atitinkamais būdais, tačiau to ieškovė nepadarė.

19.6.                        Ieškovė nurodo, kad statybos žurnale įrašytų datų tikslumu verčia abejoti delsimas pateikti šį žurnalą (su bylai aktualiais lapais) į bylą. Statybos darbų žurnalą į bylą buvo įpareigota pateikti UAB „Kauno vandenys“ (ne UAB „KRS“), todėl UAB „KRS“ negali tiksliau pakomentuoti jo pateikimo į bylą aplinkybių (galima tik spėti, kad uždelsimas kilo dėl paprasčiausių organizacinių, administracinių priežasčių). Bet kokiu atveju, vien tik delsimas pateikti tokį dokumentą į bylą negali būti pagrindas nesivadovauti jame esančiais įrašais, kai jiems paneigti daugiau nėra jokių duomenų.

19.7.                        Ieškovė cituoja Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-418-936/2022. Pažymėtina, kad šioje byloje užliejimo priežastimi pripažinta priežastis, kurią, kaip tikėtiną, pateikė ir šioje nagrinėjamoje byloje 2021 m. rugpjūčio 20 d. ekspertinio tyrimo aktą surašęs ekspertas E. L. (atkasus švieslangius, tokiose duobėse kaupėsi ir, nesant užsandarinimo ar hidroizoliavimo, prasiskverbė vanduo). Be to, tai atitinka ir žiniasklaidoje aprašytus kitus per tą pačią liūtį įvykusius užliejimo atvejus, kur nurodoma, kad, atliekant Laisvės alėjos atnaujinimo darbus, buvo atkasti pamatai, atveriant po žeme buvusius švieslangius, kurių neužsandarinus per liūtis užlieti rūsiai. Tokiais viešai aprašytais atvejais, panašiai, kaip ir šios bylos atveju, taip pat buvo išvartyti rūsiuose buvę daiktai, vanduo pakilęs net daugiau nei metrą, į rūsių patalpas patekęs su dumblu. Visgi kiekvienas pastatas (kuris Laisvės alėjoje, labai tikėtina, yra itin senos statybos) turi savitumų, galinčių turėti įtakos užliejimui, esant tokiam neįprastam kritulių kiekiui. Pavyzdžiui, ieškovės nurodytoje byloje taip pat buvo analizuotas fasade rasto paslėpto lietvamzdžio, kurio jungimas į esamą mišrią nuotekų trasą buvo toje patalpų dalyje, kur galimai skverbėsi vanduo, klausimas, o šioje nagrinėjamoje byloje iškilo po grindimis esančio vamzdyno klausimas.

19.8.                        UAB „KRS“ veiksmais nėra padaryta žalos, todėl jokia UAB „KRS“ atsakomybė – nei solidari, nei dalinė, nei individuali – negalima. Skirtingose rūsio patalpose buvo skirtingos užliejimo priežastys; atitinkamai, už skirtingose patalpose patirtą žalą atsakingi skirtingi asmenys. Net ir tuo teoriniu atveju, jei UAB „KRS“ būtų palikusi neužtaisytą įvado įvedimo vietą ir per ją į patalpas būtų patekę kažkiek vandens (o tai iš tiesų nėra įvykę), tai, įvertinus įvado vietą, rūsio patalpų išsidėstymą, aplinkybę, kad patalpose, kuriose buvo laikomos prekės (atsargos), buvo patirta didžiausia žala ir už tai išmokėta virš 86 proc. ieškovės reikalaujamos sumos, tačiau tose patalpose vanduo pateko iš apačios, iškėlus grindus, taigi UAB „KRS“ galėtų būti laikomas atsakinga tik už žalą, patirtą patalpose, kuriose buvo laikoma įranga, už kurią išmokėta mažiau nei 14 proc. ieškovės reikalaujamos sumos.

20.                      Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pažymima, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teismo išvadų nepaneigia. Atsakovė pažymėjo, kad Laisvės alėjos savininkė ir valdytoja yra Kauno miesto savivaldybė, o ne Kauno miesto savivaldybės administracija. Tai yra savarankiški juridiniai asmenys, atliekantys skirtingas funkcijas. Kita vertus, rangovui UAB „Autokausta“ buvo perduota Laisvės alėjos valdymo teisė, o rangos sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo perduota pareiga užtikrinti viso statinio bei su jo rekonstrukcija susijusių darbų saugumą bei numatyta atsakomybė už trūkumus. Taigi atsakovė negalėjo prisidėti prie žalos atsiradimo.

21.                      Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

21.1.                        UAB „Baltics Property“ ataskaitą sudarę specialistai neturėjo užduoties nustatyti ginčo įvykio priežastį, nerinko šiai aplinkybei nustatyti reikalingų ir reikšmingų duomenų. A. S. ir R. M. paliudijo, kad ieškovės UAB „Baltics Property“ suformuota užduotis apsiribojo faktinių aplinkybių nustatymu. Užsakydama ataskaitą ieškovė UAB „Baltics Property“ nenurodė tirti įvykio priežasčių, atitinkamai, į įvykio vietą daugiau nei po mėnesio laiko nuvykę specialistai „inspektavo lokaciją“, t. y. apklausė patalpų savininkus, apžiūrėjo pastatą iš išorės, tačiau nevertino nei buitinių nuotekų tinklų galimos įtakos užliejimui, neturėjo duomenų apie statybų aikštelėje įvykio dieną atliktus darbus, tranšėjų buvimą (nebuvimą), net nebuvo patekę į ieškovės apdraustas patalpas ir kt. Taigi teismas teisingai ir pagrįstai pasisakė, kad iš ataskaitoje nurodytų duomenų, pačių liudytojų paaiškinimų, nėra aišku, kaip vanduo, į ginčo patalpas patekęs pro pastato pamatus, galėjo į patalpas sunešti didžiulį kiekį purvo, lapų.

21.2.                        Teismas sprendė nesivadovauti ir teismo paskirto eksperto Dariaus Kalibato pateiktomis išvadomis. Nors atsakovė sutinka su eksperto Dariaus Kalibato daroma išvada, kad ieškovės apdraustų patalpų užliejimui įtakos neturėjo UAB „Autokausta“ atlikti rekonstrukcijos darbai, tačiau ekspertas nesiėmė visų reikalingų priemonių patalpų užliejimo priežasčiai nustatyti. Netikrino inžinerinių tinklų išsidėstymo pastate, tinkamai netyrė vandentiekio įvado įrengimo aplinkybių, neįvertino galimybės vandeniui į patalpas pateikti pro jose įrengtą langą ir kt. Ekspertas Darius Kalibatas ekspertizės akte vertino ir pasisakė tik dėl dalies galimų vandens patekimo į patalpas mechanizmų. Tačiau atsakydamas į klausimus teismo posėdžio metu ekspertas negalėjo paaiškinti, kodėl pasirinko vertinti tik kelias vandens patekimo į patalpas versijas, ekspertas nurodė nežinantis nei apie užlietose patalpose įrengtų inžinerinių tinklų egzistavimą, išsidėstymą patalpose, taip pat ekspertui nebuvo žinoma ir apie patalpose įrengtą langą, pro kurį vanduo taip pat galėjo užlieti patalpas. Eksperto Dariaus Kalibato išvada niekaip nepaaiškina ir neatsako į klausimą, kaip į patalpas galėjo pateikti toks didelis kiekis vandens.

21.3.                        Būtent ieškovė, tinkamai neištyrusi draudžiamojo įvykio priežasčių, remdamasi prielaidomis, kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo subrogacijos tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, nei teismas, nei atsakovais byloje patraukti asmenys neturėjo įrodinėti ar nustatinėti ginčo įvykio priežasties. Tokią pareigą dar iki kreipdamasi į teismą turėjo būtent pati ieškovė.

21.4.                        Jeigu nagrinėjamoje byloje apeliantė būtų įrodžiusi, kad vanduo į ginčo patalpas pateko tiek pro UAB „Autokausta“ atkastą pastato pamatą, tiek pro UAB „KRS“ pastato pamate įrengtą angą, taip pat byloje būtų duomenys, kad Kauno miesto savivaldybė buvo statybų aikštelės valdytoja, būtų įrodyti UAB „Kauno vandenys“ neteisėti veiksmai. Tačiau ieškovė byloje dar turėjo įrodyti, kiek šių asmenų veiksmai prisidėjo prie žalos. Tačiau apeliantė, nusimesdama įrodinėjimo pareigą, apsiribojo nurodydama, jog kiekvienas iš atsakovų prisidėjo prie žalos kilimo iš esmės. Apeliantė, neįrodžiusi byloje nei vieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų, negali reikalauti ir solidariosios atsakovų atsakomybės.

22.                      Atsakovė UAB „Autokausta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

22.1.                        Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad į rūsio patalpas buvo patekęs ne tik vanduo, tačiau ir gausus kiekis dumblo bei medžių lapų. Šios medžiagos negalėjo patekti per nehidroizoliuotą pastato sieną. Ekspertas nurodė, kad, nors išorinės hidroizoliacijos darbai įvykio naktį nebuvo baigti, tačiau hidroizoliacija patalpų nebūtų apsaugojusi. Be to, dumblas ir medžių labai į patalpas galėjo patekti tik per angą.

22.2.                        Išaiškinimai ir išvados, padarytos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje netaikytinos sprendžiant šį šalių ginčą, kadangi iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

22.3.                        UAB „Autokausta“ vykdė darbus vadovaudamasi techniniu projektu ir jame nurodytais reikalavimais, nuo kurių negalėjo nukrypti. Atsakovės atliekamus darbus prižiūrėjo užsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos paskirtas techninis prižiūrėtojas. Visi darbai buvo atlikti be trūkumų, neatitikimų teisės aktams ir normatyviniams statybos dokumentams nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

22.4.                        UAB „Autokausta“ visu Laisvės alėjos perimetru rekonstravo dangą ir, nors grindinio danga buvo išardyta, tačiau rekonstrukcijos gylis sudarė apie 50 cm. Dėl nehidroizoliuotų rūsio sienų toks vandens kiekis negalėjo prasifiltruoti į patalpas, o, juo labiau, su dumblu, purvu ir lapais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

23.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl papildomos ekspertizės skyrimo

25.                      Ieškovė apeliaciniame skunde pateikė prašymą skirti papildomą teismo ekspertizę. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį prašymą atmetė.

26.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi papildomą ekspertizę atsisakė skirti pagrįstai. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Tačiau tai savaime nereiškia, kad teismas, priimadamas sprendimą ekspertizės išvadomis nesiremti, yra įpareigotas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 219 straipsnyje yra įtvirtinta teismo diskrecijos teisė nuspręsti, ar būtina skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Taigi CPK nenumato pareigos teismui skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės.

27.                      Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017 31 punktą).

28.                      Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė keletą kartų pasinaudojo galimybe tikslinti ieškinį, tačiau, paskutinį kartą ieškinį patikslinusi 2021 m. gegužės 11 d., daugiau ieškinio faktinio pagrindo nekeitė ir laikėsi pozicijos, kad vanduo į patalpas pateko prasifiltravęs pro rūsio grindis, rėmėsi eksperto D. Kalibato ekspertizės aktu ir UAB „Baltics Property“ ataskaita. Remiantis CPK įtvirtintu dispozityvumo principu, būtent ieškovei teko pareiga įrodyti faktinį ieškinio pagrindą – tiek vandens patekimo į patalpas priežastis, tiek atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas.

29.                      UAB „Autokausta“ video įrašą, kurio, pasak ieškovės, ekspertas negalėjo įvertinti, pateikė 2021 m. birželio 7 d., klausimas dėl vamzdynų po ginčo patalpomis buvimo buvo iškeltas dar 2021 m. rugsėjo 1 d., ekspertas Darius Kalibatas teismo posėdyje buvo apklaustas 2021 m. spalio 20 d. Taigi civilinėje byloje ieškovė jau turėjo pakankamai duomenų, kad galėtų įvertinti, ar yra reikalinga teikti prašymą dėl papildomos ekspertizės, todėl atmestini ieškovės argumentai, kad dėl papildomos ekspertizės ji galėjo apsispręsti (apsisprendė) tik po liudytojų apklausos, vykusios paskutinių teismo posėdžių – 2022 m. sausio 20 d. ir 2022 m. sausio 24 d. – metu, kai byla buvo baigta nagrinėti iš esmės.

30.                      Ieškovė savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis privalėjo rūpintis viso teismo proceso metu, ji neprarado galimybės savo iniciatyva teikti įrodymus (specialistų išvadas, nuomones ir kt.) nustatant vandens patekimo į patalpas mechanizmą, tačiau to nedarė. Teisėjų kolegija laiko esant reikšminga ir tai, kad teismas 2022 m. sausio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu teiravosi ieškovės nuomonės dėl papildomos ekspertizės atlikimo ir įspėjo ieškovę dėl tinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, be kita ko, ieškovės pareiga elgtis taip, kad procesas vyktų ekonomiškai ir operatyviai.

31.                      Teisėjų kolegija pritaria Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad papildoma ekspertizė gali būti skiriama tik tuomet, kai byloje esanti ekspertizė yra neaiški. Tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovė netiesiogiai kelia naują vandens patekimo į patalpas versiją (vamzdyno sprogimas), todėl ieškovės prašymas skirti papildomą ekspertizę neatitinka CPK nustatytų papildomos ekspertizės skyrimo pagrindų. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovė, įrodinėdama ieškinio pagrindą, šiomis aplinkybėmis nesirėmė.

32.                      Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, teikdama prašymą skirti papildomą ekspertizę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nenurodė, kokie klausimai turėtų būti užduodami ekspertui, kokios bylai reikšmingos aplinkybės turėtų būti įrodytos. Pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą bei jų vertinimas, vyksta būtent pirmosios instancijos teisme. Sutiktina su UAB „KRS“ su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovei buvo suteiktos visos galimybės įrodinėti ir pasinaudoti visomis pageidaujamomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovė nepagrindė papildomos ekspertizės skyrimo būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovė faktinio ieškinio pagrindo nekeitė, net ir apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, kad teismas nesirėmė eksperto Dariaus Kalibato ekspertize ir ieškovės pateikta UAB „Baltics Property“ ataskaita nepagrįstai, taigi iš esmės įrodinėjo ieškinio pagrindą byloje esančiais duomenimis.

Dėl nagrinėjamo ginčo esmės

33.                      Ieškovė su UAB „Sinvest Fashion“ ir UAB „Verslo draugai“ buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartis. Ieškovė gavo pranešimus apie įvykį – užlietas patalpas ir šio įvykio metu apgadintą turtą. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjoms išmokėjo draudimo išmokas. Ieškovės teigimu, už padarytą žalą yra atsakingi atsakovai.

34.                      CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018; 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019 ir kt.). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Taigi ieškovė, siekdama pagrįsti ieškinį, turi įrodyti atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas.

35.                      Nustatyta, kad žala kilo į patalpas patekus dideliam kiekiui vandens. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiuo nagrinėjamu atveju dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų įmanoma spręsti tik tuomet, kai yra aiškus vandens patekimo į patalpas mechanizmas. Tik nustačius, kaip ir iš kokios vietos vanduo skverbėsi į patalpas, atsiranda faktinis pagrindas spręsti dėl atsakovų veiksmų – ar atsakovai yra atsakingi už vandens patekimą į patalpas, ar buvo įvykdyti visi normatyviniai reikalavimai, ar nebuvo pažeista bendroji rūpestingumo pareiga. Atitinkamai, tuomet yra teisinis pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

36.                      Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018 34 punktą).

37.                      Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė, įrodinėdama savo reikalavimą ir žalos susidarymo priežastis, patikslinusi ieškinį (DOK-18221), rėmėsi eksperto Dariaus Kalibato atliktu ekspertiniu tyrimu, kuris buvo paskirtas teismo, bei žalos tyrimo metu sudaryta UAB „Baltics Property“ ataskaita. Ieškovė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti jos nurodomas vandens patekimo į patalpas priežastis. Taip pat pritartina UAB „KRS“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad teismas neturėjo vertinti visų įmanomų užliejimo versijų. Būtent ieškovė bylos nagrinėjimo metu turėjo surinkti ir pateikti ieškinyje iškeltos hipotezės apie patalpų užliejimo priežastis patvirtinančius specialiomis žiniomis grįstus duomenis. Atsakovams šiuo atveju kilo pareiga tik atsikirsti į ieškovės reikalavimus, paneigti ieškovės įrodymus ir argumentus, tačiau nekilo pareiga įrodyti, kokiu būdu vanduo pateko į patalpas (CPK 178 straipsnis).

38.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Baltics Property“ ataskaita ir teismo eksperto išvadomis nesirėmė nepagrįstai. Ieškovė laiko, kad UAB „Baltics Property“ ataskaitoje aiškiai pavaizduotas vandens patekimo į patalpas mechanizmas. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti.

39.                      Iš byloje esančios UAB „Baltics Property“ ataskaitos matyti, kad ataskaita parengta remiantis šiais duomenimis: 2018 m. spalio 2 d. darytomis nuotraukomis, draudiko (ieškovės) trumpu situacijos pristatymu, 2018 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto savivaldybės adminsitracijos raštu bei 2018 m. rugsėjo 11 d. nekinojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu. Be to, kaip pagrįstai nurodoma UAB „KRS“ atsiliepime į apeliacinį skundą, specialistai neturėjo užduoties nustatyti ginčo įvykio priežastį, ieškovės UAB „Baltics Property“ suformuota užduotis apsiribojo faktinių aplinkybių nustatymu.

40.                      Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį tai, kad ataskaita buvo parengta remiantis labai ribotais duomenimis, nebuvo tirti jokie konkretūs statybos darbai, kurie tuo metu buvo atliekami Laisvės alėjoje, ir jų poveikis vandens patekimui į patalpas, nebuvo analizuoti statybos darbų žurnalai, inžinerinių tinklų duomenys, o remtasi išimtinai tik draudiko perduotomis nuotraukomis. Nors draudiko tyrimui pateiktame 2018 m. rugsėjo 6–12 d. darbų atlikimo akte buvo nurodyta, kad iš apdraustų patalpų buvo išvežtas dumblas, tam skirta 44,9 val., tačiau ataskaitoje niekaip nepasisakyta, kaip dumblas pateko į apdraustas patalpas. Be to, pateiktose nuotraukose aiškiai matyti, kad patalpose su dumblu yra pasklidę medžių lapai, tačiau jų patekimo į apdraustas patalpas mechanizmas taip pat nebuvo nustatytas. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad specialistai nesiaiškino ir kitų reikšmingų aplinkybių – kokio gylio grioviai buvo atkasti rekonstruojant dangą, ar jie buvo atkasti įvykio metu, iš esmės be jokios argumentacijos padarytos išvados, kad UAB „Autokausta“ vykdyti darbai turėjo tiesioginės įtakos vandens prasiskverbimui į patalpas. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas abejoti UAB „Baltics Property“ ataskaitos pagrįstumu ir išsamumu.

41.                      Ataskaitoje pavaizduota įvykio schema, kuria taip pat remiamasi apeliaciniame skunde. Remiantis šios schemos duomenimis, vanduo pateko iš statybvietės per gruntą, prasiskverbė pro rūsio sieną (pamatus), išorinėje sienoje (rūsio grindyse) sudarė spaudimą ir prasiskverbė pro išorines atitvaras. Teisėjų kolegija laiko esant labiau tikėtina aplinkybę, kad dumblas ir lapai negalėjo patekti per rūsio sienas ir grindis, iš esmės tokią išvadą padarė ir teismo ekspertas Darius Kalibatas – net jeigu siena ir nebuvo hidroizoliuota, per mūro poras medžių lapai ir gruntas nebūtų patekę į patalpas. Jeigu vanduo būtų prasiskverbęs tiesiog per pastato pamatus, o ne per angą, rūsyje vanduo būtų be sąnašų. Taigi UAB „Baltics Property“ atsakaitoje pavaizduotas vandens patekimo į patalpas mechanizmas turi esminių trūkumų ir juo nėra pagrindo remtis nagrinėjamoje civilinėje byloje, o ieškovė apeliaciniame skunde šių argumentų nepaneigė. Priešingai, apeliaciniame skunde patvirtino, kad specialistai neturėjo užtuoties nustatyti, kaip į rūsio patalpas galėjo patekti lapai, itin didelis dumblo kiekis. Tačiau, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, šios aplinkybės yra vienos iš esminių aiškinantis vandens patekimo į patalpas mechanizmą.

42.                      Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais konstatuotas ir teismo eksperto Dariaus Kalibato atliktos ekspertizės duomenų nepakankamumas ir neišsamumas. Ekspertas, atsakydamas į klausimą, kokios buvo vandens patekimo į patalpas vietos, nurodė, kad, labiausiai tikėtina, jog vanduo pateko per įvado vietą rūsio sienoje. Ekspertas nuotraukoje pažymėjo rodyklę į raudonų plytų sieną ties mėlyna sklende ir nurodė, kad angos dydis galėjo būti apie 0,5 kv. m ploto (2 t., b. l. 33). Tačiau atsakovė UAB „KRS“ atsiliepime į patikslintą ieškinį aiškiai nurodė, kad UAB „KRS“ vedė juodą įvadą (PE63, juodos spalvos polietileno vamzdis), kuris matomas šalia mėlynos sklendės, teismo posėdžio metu liudytojai paaiškino, kad buvo padarytas tik 2 cm tarpas, kuris buvo praplatintas iki 32 mm, kad tilptų vamzdis. Iš nuotraukos matyti, kad skiriasi raudonų plytų mūro ir aplink juodą įvadą esančio betono spalva, taigi galima daryti pagrįstą išvadą, kad mėlynos sklendės ir juodo įvado įrengimo darbai buvo atliekami ne tuo pačiu metu. Taigi ekspertas neteisingai nurodė UAB „KRS“ atliktų darbų vietą, atitinkamai, padarė nepagrįstas prielaidas ir išvadas dėl galimai buvusios angos dydžio.

43.                      Be to, UAB „KRS“ atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai pažymėjo, kad, jeigu vanduo būtų skverbęsis pro neužtaisytą įvado vietą, vandens tekėjimo vietoje turėjo susidaryti didžiausias sąnašų kiekis, tačiau po įvykio darytos nuotraukos patvirtina, jog didžiausias sąnašų kiekis buvo visai kitame patalpos gale, prie vėdinimo (rekuperacijos) įrenginio. Ekspertas nurodė, kad, jei vanduo būtų tekėjęs iš lauko, pro UAB „KRS“ įrengto įvado vietoje paliktą skylę, pastato išorėje vanduo būtų išgraužęs apie dviejų metrų gylio duobę (tokiame gylyje, žiūrint iš pastato išorės, buvo UAB „KRS“ įrengtas įvadas), tačiau to po įvykio darytose pastato išorės nuotraukose nematyti.

44.                      Pritartina UAB „KRS“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad iš nuotraukų, padarytų iš karto po įvykio, matyti, jog jokios angos nėra, įvado vieta yra tvarkinga ir užbetonuota. 2018 m. rugsėjo 4 d. vaizdo įraše (DOK-22086), kurį pateikė UAB „Autokausta“, matyti, kad šalia pastato nebėra atkastų griovių. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad šis vaizdo įrašas gali įrodyti tik tai, jog darbai apskritai dar buvo nepradėti. Pirma, vaizdo įraše matyti, kad pamatas jau yra hidroizoliuotas, taigi darbai jau buvo baigiami ir viršutinėje pastato pamato dalyje. Antra, iš statybos žurnalo matyti, kad UAB „KRS“ 2018 m. rugsėjo 3 d. pradėjo vandentiekio atšakų įrengimo darbus, o 2018 m. rugsėjo 4 d. vyko vandentiekio vamzdyno atšakų hidrauliniai bandymai. Kadangi darbai buvo pradėti rugsėjo 3 d., hidraulinių bandymų metu tranšėja turėjo būti užkasta, o rugsėjo 4 d. vaizdo įraše nematyti, kad pamato siena būtų atvira, vadinasi, rugsėjo 4 d. apie 11 val. UAB „KRS“ vandentiekio darbus ginčui aktualioje vietoje jau buvo iš esmės pabaigusi ir užtaisiusi angas. Trečia, byloje nėra jokių duomenų, kad asmenys, apžiūrėję ginčo patalpas iš karto po įvykio, buvo pastebėję kokias nors angas sienoje.

45.                      Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojo V. Š. paaiškinimai, kad jis iš vakaro matė iškastas gilias duobes prie pamato, negali paneigti rašytinių įrodymų ir vaizdo medžiagos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad faktiniai duomenys pamatomi, pastebimi, kokiu nors būdu sužinomi, įsimenami, saugomi ir fizinio asmens atgaminami. Tačiau jie gali būti ir subjektyviai pateikiami (pavyzdžiui, nutylint dalį aplinkybių, akcentuojant tam tikrus jų aspektus ar kitaip neobjektyviai perduodant žinias) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi teismas, spręsdamas dėl liudytojų parodymų ir šalių paaiškinimų patikimumo, juos sistemiškai turi vertinti su kitais byloje esančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė V. Š. paaiškinimais iš esmės dėl jų nenuoseklumo, o ieškovė apeliaciniame skunde šių teismo argumentų nepaneigė. Kita vertus, nėra ginčo dėl to, kad visa Laisvės alėja buvo rekonstruojama, atkasinėjami pamatai, o 2018 m. rugsėjo 4 d. vaizdo įrašo pabaigoje taip pat matyti grioviai, todėl V. Š. galėjo matyti iškastas gilias duobes, tačiau tai anksčiau nurodytų aplinkybių kontekste neįrodo ir nepaneigia fakto, kad ginčui aktualiu metu UAB „KRS“ vandentiekio darbus buvo baigusi ir užtaisiusi angas.

46.                      Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad UAB „KRS“ statybų žurnale nėra pažymėta apie darbų pabaigą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, statybų žurnale pažymėta, jog 2018 m. rugpjūčio 22 d. ne ginčui aktualioje vietoje taip pat buvo vykdomi vandentiekio vamzdyno hidrauliniai bandymai, tačiau nėra atskiro pažymėjimo apie angų užtaisymo darbus, o rugpjūčio 23 d. įraše nurodyta, kad vėl pradedami kiti vandentiekio ataškų vartotojams įrengimo darbai kasant tranšėjas. Taigi vien formalaus pažymėjimo nebuvimas, kad įvado vieta buvo užtaisyta ir užkasta, nesudaro prielaidos teigti, jog tokie darbai faktiškai nebuvo atlikti. Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pakankamai duomenų, kad ginčui aktualiu metu UAB „KRS“ įvado vietą buvo užtaisiusi ir darbus ginčo vietoje buvo baigusi. Nors apeliantė kelia abejones dėl datų statybų žurnale tikslumo, kadangi liudytojas paaiškino, jog statybų žurnalas faktiškai pildomas kartą per savaitę, tačiau bet kuriuo atveju UAB „KRS“ statybos darbai ginčo patalpose buvo atlikti iki liūties ir iki žalos atsiradimo. Kitokių duomenų byloje nėra.

47.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad specialistai – tiek atlikę tyrimą ir surašę ataskaitą, tiek teismo ekspertas – nustatė, jog grindys buvo veikiamos stipraus vandens slėgio iš apačios. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumetams, kad abejose išvadose konstatuotas vandens patekimas į patalpas pro grindis, visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, lieka neaiškus vandens patekimo į patalpas mechanizmas. UAB „Baltics Property“ atsakaitoje pavaizduota, kad lietaus vanduo skverbėsi pro gruntą žemyn ir, patekęs po pastato rūsio grindimis, pradėjo spausti jas iš pastato išorės, todėl grindys tam tikrose vietose buvo sulaužytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiai ataskaitos išvadai trūksta pagrindimo: neaišku, kodėl vanduo nesiskverbė toliau gilyn, o sudarė spaudimą ir kilo į viršų (pastebėtina, kad buvo nustatyta, jog vanduo patalpose buvo pakilęs į daugiau nei 1 metro aukštį, tačiau po paros jo nebeliko, vadinasi, jis susigėrė į žemiau grindyse esančias ertmes); skaičiavimais nepagrįsta, kad spaudimas (tokiame dideliame plote, taip, kaip parodyta ataskaitoje) galėjo būti toks didelis, jog galėjo prasiskverbti pro grindis arba padaryti fizinį poveikį grindims (lieka taip pat neaišku, kodėl grindys iš apačios buvo sulaužytos būtent toje konkrečioje vietoje). Į šiuos klausimus taip pat nėra atsakyta ir ekspertizės akte. Ekspertas, atsakydamas į klausimą, kaip vanduo pateko į rūsio patalpas R‘4-1 ir R‘4-3, vartoja tokias formuluotes „didelio slėgio veikiamas“, „slėgis buvo toks didelis“, vandens patekimo į patalpas priežasčių analizei skirta vos viena pastraipa (2 t., b. l. 33), nėra nustatyta, kokia tai buvo grindų danga ir kokio fizinio poveikio reikėjo joms deformuoti bei pakelti stelažus ir įlenkti lubas; ar toks poveikis galėjo būti dėl prasifiltravusio pro gruntą lietaus. Taigi šių specialistų išvados vertintinos kaip nepakankamai argumentuotos ir todėl nepatikimos.

48.                      UAB „KRS“ į bylą pateikė ekspertinio tyrimo aktą (DOK-31729, 3 t., b. l. 27–48), iškėlė prielaidą, kad po ginčo objektu yra senas nebenaudojamas vidaus nuotekų tinklo vamzdynas, kuris galimai sprogo, ir pažymėjo, kad tikslinga būtų atidengti grindis ir išsiaiškinti senų, nebenaudojamų vamzdynų lokaciją, jų būklę ir jų sąryšį su lietaus nuotekų tinklais. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad po patalpų grindimis yra nenaudojamas senas vidaus nuotekų tinklo vamzdynas, susisiekiantis su lietaus nuotekų sistemomis, tai patvirtino UAB „Kauno vandenys“ atstovas teismo posėdyje. Ieškovė apeliaciniame skunde šių aplinkybių neginčija, nepateikė įrodymų (pavyzdžiui, inžinerinių planų), kad vamzdynų po ginčo patalpomis nėra.

49.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas iš specialistų, kurių išvadomis rėmėsi ieškovė, netikrino ir neanalizavo, kaip deformavosi rūsio grindys, o apsiribojo tik frazėmis „didelis slėgis“, specialistai nesidomėjo, ar po pastatu yra vamzdynas ir tyrė tik bylos medžiagą, kuri vėliau buvo dar ne kartą papildyta. Prielaida, kad vanduo į patalpas galėjo patekti dėl sprogimo vamzdynuose, buvo iškelta 2021 m. rugsėjo 1 d., kai į bylą buvo pateiktas ekspertinio tyrimo aktas, o sprendimas civilinėje byloje priimtas tik 2022 m. vasario 14 d. Nors ieškovė keletą kartų pasinaudojo galimybe tikslinti ieškinį, tačiau, paskutinį kartą ieškinį patikslinusi 2021 m. gegužės 11 d., daugiau ieškinio faktinio pagrindo nekeitė ir laikėsi pozicijos, kad vanduo į patalpas pateko prasifiltravęs pro rūsio grindis. Kaip jau buvo minėta, nei teismas, nei atsakovai, nėra įpareigoti patys savo iniciatyva nustatinėti vandens patekimo į patalpas priežasties. Remiantis rungimosi principu, būtent ieškovė privalo įrodyti savo argumentų teisingumą, o ieškovė aplinkybėmis, kad grindys buvo deformuotos dėl po pastatu esančių vamzdynų, nurodydama ieškinio faktinį pagrindą nesirėmė. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo aiškintis ir analizuoti, kodėl vamzdynai užsipildė vandeniu ir ar tai buvo patalpų užliejimo priežastis.

50.                      Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentams, kad kiekvienos nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi, kiekvienas pastatas turi savitumų, galinčių turėti įtakos užliejimui, esant tokiam neįprastam kritulių kiekiui, todėl šioje civilinėje byloje nėra teisinio ir faktinio pagrindo remtis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-418-936/2022. Nors šioje civilinėje byloje taip pat buvo spręstas klausimas dėl išmokėtų draudimo sumų priteisimo, o faktinės aplinkybės susijusios su Kaune, Laisvės alėjoje vykdytais darbais ir šalių patirtais nuostoliais po 2018 m. rugsėjo 5 d. vykusios liūties, tačiau ginčas vyko dėl kitame pastate turtui kilusios žalos. Minėtoje civilinėje byloje buvo nustatyta, kad rangovas atidengė ginčo pastato švieslangius, pro kuriuos pateko didelis vandens kiekis, o rangovas neužtikrino tinkamo vandens surinkimo mechanizmo, nesielgė rūpestingai ir apdairiai, palikdamas atkastas ir neizoliuotas ertmes. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė neįrodė vandens patekimo mechanizmo į patalpas.

51.                      Teisėjų kolegija pasisakė dėl visų esminių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

52.                      Apibendrinama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog vanduo pateko į patalpas prasifiltrafęs pro rūsio grindis, neįrodė, jog eksperto Dariaus Kalibato ir UAB „Baltics Property“ ataskaitoje padarytos išvados dėl vandens patekimo į ginčo patalpas mechanizmo, yra išsamios, patikimos ir teisingos bei yra pagrindas jomis vadovautis. Neįrodžius, koks buvo vandens į patalpas mechanizmas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrįstai ieškinį atmetė, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

54.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).

55.                      Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė UAB „KRS“ pateikė prašymą priteisti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2 420 Eur dydžio pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus – mokėjimo nurodymą. Maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 183,09 Eur (1,3  1 679,30 Eur, Rekomendacijų 8.11 papunktis). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nustatyto atlyginimo dydžio. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki Rekomendacijose nustatytos sumos.

56.                      Kiti atsakovai bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ (juridinio asmens kodas 133630961) naudai 2 183,09 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 9 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                 Marius Bajoras

                Rasa Gudžiūnienė

Vigintas Višinskis