Administracinė byla Nr. eI-2417-422/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-04083-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 19 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Henrikai Milevskei,
dalyvaujant pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atstovams
I. Z. ir R. L.,
atsakovės 33-osios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovui A. S. (A. S.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei 33- iajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą ir delspinigių priteisimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) teismui pateiktu patikslintu prašymu prašo priteisti iš atsakovės 33-osios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – ir Garažų bendrija, Bendrija, atsakovė) 2 473,36 Eur bendrą rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei delspinigių įsiskolinimą (2346,64 Eur rinkliavos ir 126,72 Eur delspinigių) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėja prašyme, patikslintuose prašymuose ir jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Nuostatai) pareiškėjai nustatyta tvarka pavesta administruoti rinkliavą Vilniaus miesto savivaldybėje. Nurodė, kad rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų. Tvirtino, kad rinkliavos mokėtojams, naudojantiems bendrus konteinerius, rinkliavos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į nekilnojamojo turto objekto (toliau – NTO) plotą, o naudojantiems individualius konteinerius, pagal plotą apskaičiuojama tik pastovioji rinkliavos dalis. Tuo tarpu kintamoji dalis apskaičiuojama už einamus metus taikant 390 kg. kvotą, kurią viršijus, kitais metais rinkliavos mokėtojams atliekamas perskaičiavimas ir už viršijantį atliekų kiekį priskaičiuojama papildomai mokėtina suma, o perdavus mažesnį atliekų kiekį, kitais metais mokėjimo pranešime taikoma kompensacija ir mokėtina suma mažinama taip, kaip tas reglamentuota Nuostatų 52.3. papunktyje. Tvirtino, kad visą rinkliavos dydžiui apskaičiuoti reikšmingą informaciją, t. y. apskaičiavimo dedamąsias dalis, pareiškėja nurodė rinkliavos pranešimuose, pagal kuriuos rinkliavos mokėtojas gali patikrinti reikalaujamos apmokėti rinkliavos pagrįstumą.
Pažymėjo, kad pagrindas rinkliavai skaičiuoti buvo atsakovės savanoriškai pateiktas prašymas VASA 2018 m. birželio 11 d., pasirašytas atsakovės atstovo bendrijos pirmininko A. S., įtraukti į Vietinės rinkliavos registro duomenų bazę nekilnojamojo turto objektą ir (ar) mokėtoją, kuriuo pareiškėja 33-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašė jos valdomą NTO – metalinius garažus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių bendras plotas apie 4 ha įtraukti į Vietinės rinkliavos registro duomenų bazę. Atsižvelgiant į šį prašymą, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 15 punktu, 2018 m. birželio 13 d. buvo priimtas sprendimas įtraukti į atliekų turėtojų registro informacinę sistemą mokėtoją 33-iąją laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją ir apmokestinti pagal aštuntą apmokestinamųjų nekilnojamojo turto objektų kategoriją garažų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pati pateikė prašymą įtraukti ją į Vietinės rinkliavos registro duomenų bazę, bei tai, kad atliekos buvo surenkamos ir tvarkomos (Bendrijai buvo priskirtas MKA konteineris Nr. 13-L-126184), atsakovė privalėjo mokėti vietinės rinkliavos mokestį ir delspinigius, kurie paskaičiuoti ne ilgiau kaip 180 dienų nuo Mokesčių administravimo įstatyme numatyto sumokėjimo termino.
Atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjos prašymu nesutiko. Atsiliepime ir papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėja neteisingai teigia apie tariamai siųstus priminimus už tariamas suteiktas paslaugas, nes išsivežusi Bendrijos konteinerį jokių paslaugų neteikė ir atitinkamai jokių mokėjimo dokumentų nebuvo išrašyta. Bendrijos pateiktame prašyme yra pažymėta, kad visus pranešimus siųstų elektroniniu paštu. Atsakovė tai vertina kaip dokumentų ir duomenų klastojimą. Teismui ir atsakovei nepateikiami įrodymai apie šių mokėjimo pranešimų išsiuntimą ir jų įteikimą atsakovei. Į elektroninį paštą Bendrija 2022 m. gegužės mėn. gavo pranešimą apie priskaičiuotus mokesčius už 2022 metus ir perskaičiuotus mokesčius atgaline data už nuo 2019 metų sausio mėn. neteiktas paslaugas.
Tvirtino, kad visus savo veiksmus pareiškėja fiksavo informacinėje sistemoje, kurios vaizdo kopijas pasidarė prisijungę iš karto, kai gavo 2022 m. gegužės 20 d. pranešimą. Bendrija neturi nekilnojamojo turto, todėl negali būti apmokestina valstybės žemė, nes tokio nekilnojamojo turto nėra Vilniaus miesto savivaldybės sąraše dėl rinkliavos mokėjimo.
Nurodė, kad atsakovės pozicija yra nedviprasmiškai išdėstyta 2017 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. A51-81583/17(2.14.2.12-MP8), kad Vilniaus mieste esantys metaliniai garažai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą priskiriami laikiniesiems statiniams.“ „ Laikinas statinys- statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Vadovaujantis šia nuostata laikini statiniai- metaliniai garažai nepriskirtini nei vienai statinių grupei, kuriems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai. Laikini metaliniai garažai nėra nekilnojamasis turtas. Žemės plotai, užstatyti metalinių garažų masyvais, laikytini kaip laisva (neužstatyta) žemė. Pabrėžė, kad laikini metaliniai garažai nėra priskirti įstatymu prie nekilnojamojo turto objektų, todėl vietinės rinkliavos prašomas priteisimas nepagrįstas.
Atsakovė dėl delspinigių priteisimo prašė taikyti senaties terminą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ buvo nuspręsta: 1) patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Rinkliavos nuostatai); 2) taikyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. (toliau – Rinkliava).
Rinkliavos nuostatų 3 punkte nustatyta, jog Rinkliava taikoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės <...> komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į nekilnojamojo turto rūšis <...>.“, o 6.6. punkte nurodoma, kad rinkliavos mokėtojas – Rinkliava apmokestinamo NTO savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą. Pagal Rinkliavos nuostatų 5 punktą, Rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą vykdo savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.
Pagal Rinkliavos nuostatų 8.7 papunktį, rinkliavos mokėtojais yra laikomi nekilnojamojo turto registre neįregistruotų ir neregistruotinų NTO – lauko kavinių, laikinų prekybos ir paslaugų teikimo vietų, kioskų, paviljonų ir kt. – valdytojai, viešųjų renginių organizatoriai, kuriems turi būti arba yra teikiama mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga – atsižvelgiant į jų prašymus, Savivaldybės administracijos bei Administratoriaus faktinių aplinkybių patikrinimo aktus.
Rinkliavos nuostatai nustato vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 39 punktas). Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasis Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.
Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste yra įregistruota 33-oji laikinųjų garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.
Byloje pateikta 2021 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija patvirtina, kad pareiškėja yra 0,4053 ha ploto sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomininkė. Registrų centro pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos.
Nustatyta, kad Garažų bendrija 2018 m. birželio 11 d. pateikė VASA prašymą, kuriuo prašė metalinius garažus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių bendras plotas apie 4 ha, įtraukti į Vietinės rinkliavos registro duomenų bazę. Atsižvelgiant į šį prašymą, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 15 punktu, 2018 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. SP-2018-10-00040 atsakovė įtraukta į Atliekų turėtojų registro informacinę sistemą ir apmokestinta pagal aštuntą apmokestinamųjų nekilnojamojo turto objektų kategoriją – garažų.
Pagal Rinkliavos nuostatų 1 priede nustatytas nekilnojamojo turto objektų kategorijas, garažai - pastatai ir patalpos naudojami transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių garažai, atviri ar uždari požeminiai garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir kiti panašios paskirties objektai, išskyrus garažus lengviesiems automobiliams, esančius namų valdoje).
Pažymėtina, kad ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. Dl-150 patvirtinto Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo 8 punktą įrašyti garažų paskirties pastatai, nurodant šiuos nekilnojamojo turto objektus: pastatai, naudojami transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių garažai, atviri ar uždari požeminiai garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir kiti panašios paskirties objektai, išskyrus garažus lengviesiems automobiliams, esančius namų valdoje). Sąraše nurodoma, kad nekilnojamojo turto objektai - pastatai ir inžineriniai statiniai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre, atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos.
Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, nepaisant to, jog nekilnojamojo turto objektas yra neregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei kaip atsakovė tvirtina, jog laikini statiniai - metaliniai garažai nepriskirtini nei vienai statinių grupei, kuriems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai, laikini metaliniai garažai nėra nekilnojamasis turtas, pareiškėjui kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-985-968/2021 ir kt.). Duomenų, jog atsakovė buvo atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo byloje nėra.
Taip pat teismas atmeta atsakovės argumentus, jog komunalinių atliekų Garažų bendrijoje nesusidarė. Bendrijai buvo priskirtas MKA konteineris Nr.13-L-126184. Pagal konteinerio aptarnavimo grafiką pateiktą iki 2021 m. vasario 18 d. matyti, jog konteineris nuolat buvo užpildytas atliekomis, tačiau net ir privažiuoti prie jo nebuvo galimybės dėl atliekų turėtojo kaltės. Aplinkybės, jog automobilis negalėjo pateikti iki konteinerio neneigia ir atsakovė.
Rinkliavos nuostatų 39 punkte įtvirtinta, kad rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų. Rinkliavos nuostatuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas iš esmės nurodo tai, jog rinkliavos mokėtojams, naudojantiems bendrus konteinerius, rinkliavos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į NTO plotą, o naudojantiems individualius konteinerius, pagal plotą apskaičiuojama tik pastovioji rinkliavos dalis. Tuo tarpu kintamoji dalis apskaičiuojama už einamus metus taikant 390 kg. kvotą, kurią viršijus, kitais metais Rinkliavos mokėtojams atliekamas perskaičiavimas ir už viršijantį atliekų kiekį priskaičiuojama papildomai mokėtina suma, o perdavus mažesnį atliekų kiekį, kitais metais mokėjimo pranešime taikoma kompensacija ir mokėtina suma mažinama taip, kaip tas reglamentuota Rinkliavos nuostatų 52.3. punktas.
Pažymėtina, kad LVAT savo naujausioje praktikoje yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių, tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz.: LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020, 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Be to, byloje ir nėra duomenų apie tai, kad Bendrija kreipėsi į pareiškėją dėl rinkliavos mokesčio lengvatos taikymo ar panašaus pobūdžio prašymais).
Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 64 punktu ir 65 punktu, mokėjimo pranešimai siunčiami Rinkliavos mokėtojams pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą apmokestinamo nekilnojamojo turto adresą. Jeigu Rinkliavos mokėtojas valdo ne gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, Mokėjimo pranešimas siunčiamas jo deklaruotos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, kai Rinkliavos mokėtojas yra fizinis asmuo, arba buveinės registracijos adresu, kai Rinkliavos mokėtojas yra juridinis asmuo. Tais atvejais, kai tam pačiam atliekų turėtojui priskaičiuota Rinkliava už daugiau negu vieną apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, jam siunčiamas vienas Mokėjimo pranešimas jo deklaruotos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, kai Rinkliavos mokėtojas yra fizinis asmuo, arba buveinės registracijos adresu, kai Rinkliavos mokėtojas yra juridinis asmuo.
Atsakovė akcentavo, jog ginčijamu laikotarpiu Bendrija mokėjimų pranešimų negavo, mokėjimų pranešimą gavo tik 2022 m. gegužės mėn., kuris buvo atsiųstas į atsakovės elektroninį paštą.
Nagrinėjant bylą teisme, pareiškėjos atstovai pripažino, jog ginčo laikotarpiu mokėjimo pranešimai buvo suformuoti atsakovės administruojamoje sistemoje, tačiau per klaidą neišsiųsti, išsiųstas tik 2022 m. gegužės 22 d. mokėjimo pranešimas. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė pareiškėjai neužkerta kelio reikalauti rinkliavos įsiskolinimo ir teismui ją priteisti, juolab, byloje nustačius rinkliavos įsiskolinimo faktinį ir teisinį pagrindus. Neatmestina pačios pareiškėjos pareiga domėtis rinkliavos mokesčiu ir jo apmokėjimu, nes Bendrija įtraukta Vietinės rinkliavos registro duomenų bazę 2018 m. jos pačios prašymu, už ankstesnį laikotarpį Bendrija yra atsiskaičiusi.
Atsakovė teismui pateikė 2023 m. vasario 25 d. pretenziją, fotonuotraukas. Tiek atsiliepime, tiek savo paaiškinimuose išreiškė nuomonę apie pareiškėjos galimai nusikalstamą veiklą.
Pirmiausiai pažymėtina, jog prašoma priteisti vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., todėl pateikiami nauji įrodymai nepatenka į ginčo laikotarpį. Taip pat pažymėtina, jog atsakovės kaltinimai pareiškėjos savavaliavimu bei kitomis galimomis neteisėtomis veikomis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl minėtų aplinkybių atsakovė turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012).
Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina 2022 m. gegužės mėn. 22 d. mokėjimo pranešimas, teismui pateikta mokesčio įsiskolinimo apskaičiavimo detalizacija. Atsakovė ginčo dėl mokesčio įsiskolinimo dydžio paskaičiavimo ginčo nekėlė, jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės paskaičiavimus nepateikė, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos reikalavimas iš atsakovės priteisti 2 346,64 Eur rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra pagrįstas ir tenkinamas.
Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovės 126,72 Eur delspinigių, nurodė, jog delspinigiai paskaičiuoti už 2019 m. sudaro 56,59 Eur (1048 Eur*0.03%*180 d.); delspinigiai paskaičiuoti už 2020 m. sudaro 70,13 Eur (1298,64 Eur*0.03%*180 d.).
Atsakovė dėl delspinigių priteisimo prašė taikyti senatį.
Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 83 punktu delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą, o jų dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį.
Pagal Nuostatų 59 punktą, administratorius suformuoja ir Rinkliavos mokėtojams iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. pateikia mokėjimo pranešimą už NTO, kuriems galima nustatyti tikslų plotą. Nuostatų 60 punkte nurodyta, jog Mokėjimo pranešime nurodyta Rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimus kas ketvirtį, kiekviena Rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo laikotarpiu mokėjimo pranešimai nebuvo išsiųsti, tačiau, kaip jau byloje konstatuota, pareiškėja pati turėjo pareigą domėtis rinkliavos atsiskaitymu ir už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31, už kurį mokėtina rinkliavos suma sudaro 1048 Eur, vėliausiai sumokėti iki 2019-12-31(iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos), o už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31, už kurį mokėtina rinkliavos suma sudaro 1298,64 Eur, sumokėti iki 2020-12-31(iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos). Tačiau atsakovė to neatliko.
Pagal Nuostatų 85 punktą delspinigiai skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti Rinkliavos sumokėjimo dieną įskaitytinai arba tą dieną, kai teisės aktų nustatyta tvarka mokestinė prievolė pasibaigia (pvz., priverstinai išieškoma mokestinė nepriemoka, fizinis asmuo mirė ir nėra galimybės padengti mokestinės nepriemokos iš mirusio asmens palikimo ir kt.).
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.
Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ginčo teisiniams santykiams yra taikomas MAĮ. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad bendroji MAĮ senatis kreiptis dėl rinkliavos įsiskolinimo nepasibaigusi (ABTĮ 68 str. 1d.), delspinigiai turi būti skaičiuojami kiekvieną dieną, tačiau ne ilgiau kaip 180 dienų, kaip ir yra paskaičiavusi pareiškėja, todėl nėra pagrindo nepriteisti delspinigių, kurių apskaičiavimo teisingumo atsakovė neginčija.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos reikalavimas iš atsakovės priteisti 2 346,64 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 126,72 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra pagrįstas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir jai iš atsakovės priteistina prašoma vietinės rinkliavos ir delspinigių suma.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, (juridinio asmens kodas 304195262) iš atsakovės 33-iosios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (juridinio asmens kodas 124745249) 2 346,64 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus, 64 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 126,72 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus, 72 ct) delspinigių.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Janina Vitunskienė