LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „BALTEMPUS“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. P. G., uždarosios akcinės bendrovės „Autoexpert LT“ ir uždarosios akcinės bendrovės „HILTI COMPLETE SYSTEMS“ ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BALTEMPUS“ dėl bankroto bylos iškėlimo; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „INKASO STATYBA“ ir uždaroji akcinė bendrovė „VIREMIDOS STATYBA“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos atsakovui UAB „BALTEMPUS“ iškėlimo. Ieškovas G. P. G. nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 20 973,32 Lt darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Ieškovo UAB „Autoexpert LT“ teigimu, atsakovas jam yra skolingas 4 632,93 Lt, ieškovo „HILTI COMPLETE SYSTEMS“ – 29 000 Lt, trečiojo asmens UAB „INKASO LIETUVA“ – 51 320,76 Lt, o trečiojo asmens UAB „VIREMIDOS STATYBA“ – 29 461,16 Lt. Visi šie asmenys prašė iškelti atsakovui bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nedengia kreditoriams susidariusio įsiskolinimo, taip pat laiku ir tinkamai nėra sumokėjęs darbo užmokesčio G. P. G. Nagrinėdamas 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovo balansą, teismas nurodė, kad atsakovo turtas sudaro 1 321 792 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas siekia 322 236 Lt, o trumpalaikis – 999 736 Lt. Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis yra 1 580 418 Lt, iš jo po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 105 463 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 474 955 Lt. 2011 m. birželio 30 d. balanso duomenimis atsakovo turtas ataskaitiniu laikotarpiu sudaro 706 701 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas siekia 249 145 Lt, o trumpalaikis turtas – 457 556 Lt. Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų po vienerių metų dydis yra 81 885 Lt, o per vienerius metus – 1 002 871 Lt. Teismo nuomone, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad pradelsti atsakovo įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, – atsakovas yra nemokus. Dėl šių priežasčių atsakovui keltina bankroto byla (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 str. 5 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „BALTEMPUS“ pašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti bankroto bylą, arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apelianto nuomone, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bankroto bylos iškėlimo aplinkybes ir pagrindus. Nebuvo tirti bankroto bylą prašiusių kelti asmenų reikalavimų pagrįstumai, nors pagal ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalį tai privalu daryti. Apeliantas pastebi, kad ieškovas G. P. G., piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, delsė kreiptis į teismą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, tuo siekdamas priskaičiuoti kuo didesnę sumą už uždelstą atsiskaitymą. Kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims apeliantas yra skolingas mažesnę sumą, nei jie nurodė, nes iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantas pagal savo galimybes iš dalies vykdė prievoles. Tinkamai ištyrus šias aplinkybes, apelianto manymu, sumažėtų ne tik reikalavimų dydis, bet ir kiltų abejonių šių asmenų sąžiningumu. Nurodytas aplinkybės galėjo būtų ištirtos, jei teismas būtų pasirinkęs atitinkamą pasirengimo bylai formą ir būdą (ĮBĮ 9 str. 2 d.). Apeliantas taip pat pažymi, kad nors teismas konstatavo jo nemokumą, tačiau nesvarstė, ar šiuo atveju negali būti taikomas ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą. Be to, teismas nepakankamai motyvuotai parinko bankroto administratorių, nepasiūlė atsakovui šiuo klausimu pateikti nuomonę, o tai taip pat sudaro pagrindą laikyti nutartį neteisėta ir nepagrįsta. 

G. P. G., UAB „INKASO LIETUVA“ ir UAB „VIREMIDOS STATYBA“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimuose iš esmės nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apelianto argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Akcentuojama, kad vien tik neatsiskaitymas su darbuotoju yra pakankamas pagrindas bankroto bylai iškelti. Apeliantas nepaneigė ir savo nemokumo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti apeliantui bankroto bylą pagrįstumo ir teisėtumo.

ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, nesugebančius organizuoti rentabilios veiklos. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, būtina išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UAB „Andovos paslaugos“, bylos Nr. 2-842/2008; 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. UAB „Sinekūra“, bylos Nr. 2-1031/2008).

Nagrinėjamu atveju sprendimą iškelti bankroto bylą pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė dviem savarankiškais pagrindais: apelianto nemokumu ir neatsiskaitymu su darbuotoju (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

Kolegijos vertinimu, nors apeliantas ir teigia, kad ieškovai, tame tarpe ir buvęs darbuotojas, elgiasi nesąžiningai, šių kreditorių reikalavimai yra mažesni, nei pastarieji nurodo, tačiau nepateikia jokių įrodymų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad įmonė yra nemoki, taip pat neatsiskaito su darbuotoju. Tai, kad apelianto finansinė padėtis yra kritiška, drastiškai sumažėjo darbuotojų skaičius, apeliantas nesugeba tinkamai atsiskaityti su byloje dalyvaujančiais kreditoriais, nurodyta ir jo paties procesiniuose dokumentuose (T. 1, b. l. 98-99, 186). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo suteikęs apeliantui laiko atnaujinti savo veiklą, derėtis su kreditoriais, tačiau jokių įrodymų apie teigiamus įmonės padėties pokyčius pateikta nebuvo (T. 2, b. l. 42-43).

Apeliantas, iš esmės pats prieštaraudamas savo argumentams dėl veiklos perspektyvų, skunde remiasi ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Šiame punkte įtvirtinta norma nustato, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Tačiau aptariama norma turi dvi išimtis. Pirma, ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikusiam asmeniui įmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą teismo nurodytą sumą, bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto tvarka. Antra, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 12 dalį bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka ir nereikalaujant iš pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikusio asmens įmokėti teismo nustatytos pinigų sumos, jei tokio asmens reikalavimas yra susijęs su darbo santykiais, žalos, patirtos dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga ar mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimu. Nagrinėjamu atveju vienas iš ieškovų yra buvęs darbuotojas, kurio reikalavimas yra susijęs su darbo santykiais, todėl ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymas nėra galimas.

Apeliantas savo skundą grindžia ir tuo, kad esą teismas nepakankamai motyvuotai parinko bankroto administratorių, nepasiūlė apeliantui pateikti savo nuomonę apie skirtiną administratorių, tačiau, net nenagrinėjant šių teiginių pagrįstumo, galima konstatuoti, kad jie nepaneigia nustatytų pagrindų bankroto bylai iškelti.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl nutartį palieka nepakeistą, o skundą atmeta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.