Administracinė byla Nr. AS-515-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00980-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų               2021 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Plungės rajono savivaldybės tarybos etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Plungės rajono savivaldybės merui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas Plungės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Plungės rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. TK-44 „Dėl Plungės rajono savivaldybės mero A. K. veiksmų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Plungės rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją atlikti išsamų tyrimą pagal 2021 m. balandžio 22 d. skundą                    Nr. A20-993 „Dėl Plungės rajono savivaldybės mero A. K. veiksmų“ bei priimti sprendimą ir jį su atlikto tyrimo išvada pateikti Plungės rajono savivaldybės administracijai.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatę, kad pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktas skundas nėra pasirašytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 7 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais būdais.  

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl per 3 kalendorines dienas, t. y. iki 2021 m. birželio 21 d. 24 val. turėjo pateikti teismui pasirašytą skundo originalą su tinkamai patvirtintais priedais, tačiau to iki nustatyto termino nepadarė, todėl teismas skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas Plungės rajono savivaldybės administracija pateikė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartį ir pareiškėjo skundą priimti bei jį išnagrinėti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir cituodamas ABTĮ 23 straipsnio 7 dalies ir Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodo, kad nagrinėjamu atveju skundas ir visi su juo susiję priedai buvo pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, t. y. dokumentai pirmosios instancijos teismui buvo išsiųsti elektroniniu paštu ADOC formatu, kuriame yra visi pasirašyto dokumento metaduomenys. Pareiškėjo įsitikinimu, dokumentas, pasirašytas saugiu elektroniniu parašu yra pripažįstamas originaliu dokumentu su originaliu parašu, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti pareiškėjo atžvilgiu taikoma įstatymo nuostata, įpareigojanti per 3 kalendorines dienas pateikti skundo originalą.

Apibendrindamas atskirojo skundo argumentus, pareiškėjas laikosi pozicijos, jog nors skundas buvo pateiktas ne per Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemį, tačiau elektroninėmis ryšių priemonėmis išsiųstas pareiškėjo dokumentas atitinka visus originaliam dokumentui keliamus reikalavimus, nes yra pasirašytas saugiu, kvalifikuotu elektroniniu parašu, pagal kurį skundą pasirašęs asmuo gali būti identifikuojamas, todėl pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, yra neteisėta ir nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktas skundas nėra pasirašytas pagal ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje ir Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde tvirtina, kad nors skundas ir nebuvo pateiktas per Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemį, tačiau elektroniniu paštu išsiųstas skundas atitinka visus originaliam dokumentui taikomus požymius, pagal kuriuos gali būti identifikuojamas skundą pasirašęs asmuo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui pateikė elektroniniu paštu, pasirašydamas jį elektroniniu parašu, t. y. skundas buvo pateiktas ne raštu, kuriame būtų originalus pareiškėjo parašas, ar naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu.

Pagal bendrąją taisyklę, skundai administraciniam teismui pateikiami raštu, pasirašyti jį teikiančio proceso dalyvio arba jo atstovo (ABTĮ 24 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys). Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

ABTĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Dėl procesinių dokumentų teikimo teismui būdo LVAT praktikoje yra pažymėta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Liteko VEP posistemiu (žr. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 p.), o procesinį dokumentą teismui pateikus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (įskaitant atvejus, kai toks dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu) arba faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas jo originalas (ABTĮ 23 str. 7 d.). Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP), adresu (duomenys neskelbtini) (Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 4 p.) (žr. pvz., LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinė byla Nr. AS-73-492/2021).

Kaip jau minėta, pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui pateikė elektroniniu paštu, o ne naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, o šio skundo originalą, kuriame būtų originalus pareiškėjo parašas, pirmosios instancijos teismui per ABTĮ nustatytą terminą nepateikė. Dėl šios priežasties, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pagal LVAT praktiką, nustačius, kad skundas yra paduotas elektroniniu paštu bei nėra pateiktas jo originalas, yra nustatomas terminas skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant asmenį pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu (žr., pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-514-552/2017; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-601-492/2020; kt.). 

Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis bei teismų praktika, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo ne tik įvertinti pareiškėjo skundo turinį ir nustatyti, ar pareiškėjas iš tikrųjų tinkamai pasirašė ir pateikė teismui skundą, bet ir ar nėra teisinio pagrindo sudaryti galimybę pareiškėjui pašalinti skundo trūkumą, t. y. pateikti teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai pasirašytą skundą. Kadangi pirmosios instancijos teismas, prieš atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nesudarė jam galimybių pašalinti skundžiamojoje nutartyje nurodyto trūkumo ir jo skundą atsisakė priimti iš esmės dėl formalios priežasties, spręstina, kad ši nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Taigi, pareiškėjo atskirasis skundas patenkinamas iš dalies – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Pažymėtina, kad skundo priėmimo klausimus sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesprendžia pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimo priimti nagrinėti jo skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Artūras Drigotas

                                        Rytis Krasauskas

                                        Ramutė Ruškytė