Civilinė byla Nr. 2A-334/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1; 40.2; 41; 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Konstantino Gurino ir Gintaro
Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant
Vaidai Stepanavičiūtei,
dalyvaujant:
ieškovo atstovėms J. L., advokatei Ingai Daunoravičienei,
atsakovo
atstovams I. U., advokatui Gintarui Žičkui,
viešame teismo posėdyje
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės Šiaulių banko apeliacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys
patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1802-262/2009
pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dilmanas“
ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl sandorio pripažinimo
negaliojančiu ir 192 953,59 Lt
priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t
ė :
Ieškovo BUAB „Dilmanas“ bankroto administratoriaus įgaliotas
asmuo patikslintu ieškiniu atsakovui
AB Šiaulių bankui prašė 2006
m. kovo 14 d. reikalavimo
teisių perleidimo sutartį Nr. 2006/02, pasirašytą tarp UAB „Dilmanas“ ir AB
Šiaulių banko, pripažinti negaliojančia nuo nutarties iškelti UAB „Dilmanas“
bankroto bylą dienos, taip pat priteisti iš atsakovo 192 953,59 Lt bei
bylinėjimosi išlaidas.
Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad Vilniaus
apygardos teismas 2006
m. lapkričio 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB
„Dilmanas“. Atsakovas 2007
m. sausio 9 d. kreipėsi į BUAB „Dilmanas“ administratorių su
prašymu įtraukti jo 169 953,59 Lt dydžio
kreditorinį reikalavimą į BUAB „Dilmanas“ kreditorių sąrašą. Teismas 2007 m. vasario 8
d. nutartimi patvirtino atsakovo 169 953,59
Lt dydžio kreditorinį reikalavimą bei pažymėjo, kad
administratoriui perėmus įmonės dokumentus, kreditorių reikalavimai gali būti
tikslinami. Administratoriui vykdant bankroto bylos procedūras paaiškėjo, jog
atsakovas 2005-2006 metais buvo perėmęs iš UAB „Dilmanas“ reikalavimo teises į
62 debitorių negrąžintą 357 167,42 Lt
skolų sumą. 2007 m.
vasario 7 d. atsakovas pateikė įmonių, į kurių įsiskolinimus perėmė turėtas UAB
„Dilmanas“ reikalavimo teises, sąrašą. Sąraše taip pat nurodytas UAB „Dilmanas“
skolos atsakovui likutis – 147 184,20
Lt. Tačiau pagal atsakovo sąskaitos išrašą 2007 m. sausio 1 d.
– 2007 m.
sausio 30 d. laikotarpiu ieškovo skola atsakovui nutarties iškelti bankroto
bylą priėmimo dieną buvo 192 953,59 Lt,
o ne atsakovo nurodyta 169 953,59 Lt
suma. Atsakovas 2007
m. vasario 21 d. ir kovo 6 d. informavo administratorių, kad UAB
„Dilmanas“ įsiskolinimas dar sumažėjo, o 2008 m. kovo 4 d. raštu informavo, kad
atsisako savo kreditorinio reikalavimo, nes skoliniai BUAB „Dilmanas“
įsipareigojimai atsakovui yra visiškai įvykdyti. 2007 m. gruodžio 12
d. administratoriui gavus BUAB „Dilmanas“ veiklos dokumentus ir juos
patikrinus, paaiškėjo, kad 2006 m. kovo 14 d. tarp UAB „Dilmanas“ ir atsakovo buvo
sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2006/02 (toliau - Reikalavimo teisių perleidimo
sutartis). Pagal ją UAB „Dilmanas“ perleido atsakovui reikalavimo teises į
skolininko UAB „Servista ir Ko“ 250 000 Lt
skolą. Atsakovas 2006
m. kovo 17 d. pranešimu Nr. 1-256 skolininkui UAB „Servista ir
Ko“ dėl reikalavimo teisių perleidimo pažeidė Reikalavimo teisių perleidimo
sutarties 7 punktą, nes nurodė skolininkui įsiskolinimą pervesti ne į UAB
„Dilmanas“ banko sąskaitą, kaip buvo sutarta Reikalavimo teisių perleidimo
sutartyje, bet į atsakovo sąskaitą. Iš pateikto ieškovo kredito sąskaitos Nr. 1782221
išrašo už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. matyti, kad gautos
iš debitorių lėšos buvo iš atsakovo sąskaitos pervedamos į BUAB „Dilmanas“
kredito sąskaitą Nr. 1782221, esančią AB Šiaulių banko Vilniaus filiale, BUAB
„Dilmanas“ skolos AB Šiaulių bankui pagal 2003 m. vasario 12 d. Kreditavimo
sutartį Nr. IL-2003-003-03 (toliau –
Kreditavimo sutartis) įskaitymui. Atsakovas, gavęs BUAB „Dilmanas“ debitorių
mokėjimus, juos įskaitė kaip ieškovo skolos atsakovui dengimą. Tokiu būdu atsakovas,
vykdydamas tarpusavio reikalavimų įskaitymus, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytą kreditorinių reikalavimų patenkinimo
tvarką.
Vilniaus
apygardos teismas 2009
m. spalio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį
patenkino iš dalies – atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti Reikalavimo teisių
perleidimo sutartį, pasirašytą tarp UAB „Dilmanas“ ir AB Šiaulių banko, negaliojančia
nuo nutarties iškelti UAB „Dilmanas“ bankroto bylą dienos, priteisė iš atsakovo
AB Šiaulių banko 192 953,59 Lt
sumą ieškovo BUAB „Dilmanas“ naudai.
Sprendime
pažymėta, kad pagal 2006
m. kovo 14 d. tarp UAB „Dilmanas“ ir AB Šiaulių banko sudarytą
Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2006/02 UAB „Dilmanas“ perleido
atsakovui reikalavimo teises į skolininko UAB „Servista ir Ko“ 250 000 Lt skolą. Iš AB Šiaulių banko 2006 m. kovo 17 d.
pranešimo Nr.1-256 dėl reikalavimo teisių perleidimo, skirto skolininkui UAB
„Servista ir Ko“, matyti, kad atsakovas nurodė skolininkui įsiskolinimą
pervesti į jo sąskaitą AB Šiaulių banko Vilniaus filiale. Atsakovas
teisingai argumentuoja, jog ieškovas
nenurodė jokių Reikalavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimo pagrindų.
UAB „Dilmanas“ ir AB Šiaulių bankas galėjo sudaryti Reikalavimo teisių
perleidimo sutartį, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti šią sutartį negaliojančia nuo nutarties iškelti
UAB „Dilmanas“ bankroto bylą dienos atmestas.
Teismas
pažymėjo, kad iš BUAB „Dilmanas“ kredito sąskaitos Nr. 1782221 išrašo už
laikotarpį nuo 2007
m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., t. y. po bankroto bylos UAB
„Dilmanas“ iškėlimo, matyti, jog iš debitorių gautos lėšos buvo pervedamos iš
AB Šiaulių banko sąskaitos į BUAB „Dilmanas“ kredito sąskaitą Nr. 1782221,
esančią AB Šiaulių banko Vilniaus filiale, BUAB „Dilmanas“ skolos AB Šiaulių
bankui pagal 2003 m.
vasario 12 d. Kreditavimo sutartį Nr.IL-2003-003-03 padengimui. Teismas
nusprendė, jog po bankroto bylos UAB „Dilmanas“ iškėlimo buvo vykdomos BUAB
„Dilmanas“ finansinės prievolės kreditoriui AB Šiaulių bankui. Įsiteisėjus
teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines
prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Įsiteisėjus teismo
2006 m.
lapkričio 27 d. nutarčiai iškelti UAB „Dilmanas“ bankroto bylą, negalėjo būti
vykdomos BUAB „Dilmanas“ finansinės prievolės kreditoriui AB Šiaulių bankui,
t. y. AB Šiaulių bankas negalėjo pervestų į BUAB „Dilmanas“ kredito sąskaitą
lėšų įskaityti BUAB „Dilmanas“ skolos AB Šiaulių bankui pagal Kreditavimo
sutartį padengimui. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovo BUAB „Dilmanas“ naudai
iš atsakovo AB Šiaulių banko priteista 192 953,59
Lt suma, atsakovo AB Šiaulių banko nepagrįstai įskaityta BUAB
„Dilmanas“ skolos AB Šiaulių bankui pagal Kreditavimo sutartį padengimui.
Atsakovas AB
Šiaulių bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl
192 953,59 Lt sumos priteisimo ir dėl
šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą
atmesti. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas. Atsakovas nevykdė savavališko išieškojimo iš ieškovo po bankroto bylos šiam iškėlimo. Jis vykdė dar iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teises į jo išrašytas sąskaitas faktūras skolininkui UAB „Servista ir Ko“, iš viso į 250 000 Lt dydžio skolos sumą, o atsakovas įsipareigojo visas iš skolininko UAB „Servista ir Ko“ gautas lėšas nukreipti ieškovo skolos bankui pagal Kreditavimo sutartį dengimui.
2. Atsakovas neatliko ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų veiksmų, nes po Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymo UAB „Servista ir Ko“ tapo atsakovo debitoriumi ir gavusi pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą privalėjo įsipareigojimus vykdyti naujam kreditoriui – atsakovui, t.y. lėšas pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nurodytas sąskaitas faktūras pervesti į atsakovo 2006 m. kovo 17 d. pranešime Nr. 256 nurodytą atsakovui priklausančią sąskaitą. Atsakovas turėjo teisę reikalauti ir gauti lėšas iš UAB „Servista ir Ko“. Gautų lėšų suma iš debitoriaus UAB „Servista ir Ko“ atsakovas mažino ieškovo skolą.
3. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 3K-3-291, nes nagrinėjamos bylos ir šios bylos aplinkybės yra skirtingos.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti UAB „Dilmanas” bankroto bylą atsakovas negalėjo pervesti lėšų į BUAB „Dilmanas“ kredito sąskaitą, įskaitant skolos pagal Kreditavimo sutartį padengimui. Pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuri nebuvo pripažinta negaliojančia, atsakovas turėjo teisę gauti lėšas iš UAB „Servista ir Ko“ ir šių lėšų suma mažinti ieškovui UAB „Dilmanas“ suteikto ir negrąžinto kredito likutį. Atsakovas neatliko vienašališko užskaitymo, kurį draudžia įstatymai, o tik atsiskaitė su BUAB „Dilmanas“ už reikalavimo teisių perleidimą pagal sutarties, kuri buvo pasirašyta iki bankroto bylos iškėlimo, sąlygas. Atsakovas nepadarė žalos nei bankrutuojančiai įmonei, nei kitiems kreditoriams, nes galiojančios ir teisės reikalavimus atitinkančios sutarties pagrindu iš savo debitoriaus UAB „Servista ir Ko“ gautomis lėšomis dengė BUAB „Dilmanas“ negrąžinto atsakovui kredito likutį.
5. Teismas be pagrindo priteisė ieškovui iš atsakovo 192 953,59 Lt sumą, nes šią sumą pinigų po bankroto bylos UAB „Dilmanas“ iškėlimo atsakovas ne savavališkai nurašė nuo BUAB „Dilmanas“ ar išsiieškojo iš bankrutuojančios įmonės kitokiu būdu, o vadovaudamasis Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kuri nebuvo pripažinta negaliojančia, gavo iš savo debitoriaus UAB „Servista ir Ko“ ir šia suma sumažino BUAB „Dilmanas“ skolą.
6. Teismas neturėjo pagrindo priteisti atsakovui grąžinti minėtą sumą BUAB „Dilmanas“, nes ji jai nepriklausė.
Ieškovo BUAB „Dilmanas“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepimu į atsakovo AB Šiaulių banko apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimo dalį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes. Atsakovas neturėjo teisės atlikti įskaitymo ir ieškovui priklausančioje sąskaitoje esančia pinigų suma dengti savo kreditorinį reikalavimą. Nors šalys, sudarydamos Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, susitarė iš atsakovo už reikalavimo teisių perleidimą gautomis lėšomis dengti pagal Kreditavimo sutartį UAB „Dilmanas“ turimą skolą atsakovui, tačiau toks susitarimas negalėjo būti vykdomas po 2006 m. gruodžio 7 d. - įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dilmanas“. Atsakovo veiksmai, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra niekiniai ir negalioja. Tai lemia atsakovo pareigą grąžinti ieškovui lėšas, kurias jis buvo įskaitęs ir nusirašęs nuo ieškovo sąskaitos po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Atsakovo veiksmai, kai po bankroto bylos iškėlimo UAB „Dilmanas“ sąskaitoje esančios lėšos yra įskaitomos ir nurašomos atsakovo kreditoriniam reikalavimui padengti ar sumažinti, yra neteisėti, todėl nepagrįstai nurašyti pinigai, kurie teisėtai priklauso ieškovui, turi būti grąžinti, siekiant apsaugoti kitų bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus.
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje paduotas
atsakovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies,
kuria patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti 192 953,59 Lt, todėl teisėjų
kolegija analizuoja ir vertina šios sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl ieškovą ir
atsakovą siejusių sutartinių santykių pobūdžio
Ieškovą BUAB „Dilmanas“ ir atsakovą AB Šiaulių banką
siejo kreditavimo teisiniai santykiai pagal tarp jų sudarytą Kreditavimo
sutartį su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (b. l. 16-19 ir 21-22).
Susitarus dėl 1 000 000 Lt banko kreditinės linijos ieškovui suteikimo, kredito
gavėjui (ieškovui) buvo atidarytos penkios banko sąskaitos, įskaitant ir
kredito sąskaitą Nr. 1782221, skirtą suteikiamam kreditui ir grąžinamam
kreditui ar jo dalims apskaityti (Kreditavimo sutarties 1.8, 1.9, 1.10, 1.11,
1.14 p.). Teisinius santykius, susijusius su banko sąskaitų atidarymu ir jose
atliekamomis finansinėmis operacijomis reguliuoja CK šeštos knygos XLVI
skyriaus normos (CK 6.913 – 6.928 str.). Pažymėtina, kad šio skyriaus normos
taikomos ir bankų korespondentinėms bei kitokioms sąskaitoms, jeigu įstatymai
ar bankų veiklos teisės aktai nenustato ko kita. Byloje nepateikta duomenų, kad
ieškovui atidarytai pas atsakovą kredito sąskaitai neturėtų būti taikomas aukščiau
nurodyto CK skyriaus normų reguliavimas. Banko sąskaitos sutartimi bankas
įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko)
atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir
išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o
klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas (CK
6.913 str.1 d.). Suteikus ieškovui kreditinę liniją kredito davėjas (atsakovas)
atidarė kredito gavėjui specialią sąskaitą su kreditavimu susijusių finansinių
operacijų apskaitai. Kreditavimo operacijų apskaitos sudėtinės dalys yra
kredito (jo dalių) išdavimo apskaita ir kredito (jo dalių) grąžinimo apskaita.
Taigi, kredito gavėjui atidarytoje kredito sąskaitoje Nr. 1782221 buvo tvarkoma
tiek su kredito ar jo dalių suteikimu, tiek ir su kredito ar jo dalių grąžinimu
susijusių finansinių operacijų apskaita. Pagal Kreditavimo sutarties 2.1.4
punktą konkrečios kredito dalys buvo išduodamos mokėjimais pagal kredito gavėjo
pavedimus bankui: kai nereikėjo pinigų konvertavimo - tiesiogiai iš kredito
gavėjo kredito sąskaitos atliekant mokėjimus prekių ar paslaugų pardavėjui, o
kai reikėjo pinigų konvertavimo – pervedant konvertuotas kredito lėšas į
kredito gavėjo sąskaitą litais ir/ar sąskaitą valiuta, iš kurių buvo atliekami
mokėjimai prekių arba paslaugų pardavėjui. Ieškovui suteiktas kreditas turėjo
būti grąžinamas dalimis kredito grąžinimo grafike nustatytais terminais
nurašant nuo kredito gavėjo sąskaitos litais ir/ar sąskaitos valiuta grąžinimo
grafike nustatyto dydžio lėšas ir jas pervedant į kredito sąskaitą kredito
dengimui (Kreditavimo sutarties 2.1.6 p.). Prievolių pagal Kreditavimo sutartį
vykdymo metu kredito davėjas ir kredito gavėjas faktiškai ėmė taikyti dar ir
kitą kredito grąžinimo būdą, kuris pasireiškė tuo, kad kredito gavėjas
(ieškovas) kreditorines reikalavimo teises savo skolininkams perleisdavo
kredito davėjui (atsakovui), o kredito davėjas pagal įgytas reikalavimo teises
gaunamas lėšas pervesdavo iš savo sąskaitos į ieškovo kredito sąskaitą, tokiu
būdu apskaitydamas lėšas kaip ieškovo kredito dalies grąžinimą (kredito dengimą).
Taip ieškovo gautas kreditas buvo dengiamas ir iš ieškovo buvusio skolininko
UAB „Servista ir Ko“ gaunamomis lėšomis. Ieškovas ir atsakovas 2006 m. kovo 14
d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią naujasis
kreditorius AB Šiaulių bankas perėmė pradinio kreditoriaus UAB „Dilmanas“
reikalavimo teises į skolininko UAB „Servista ir Ko“ 250 000 Lt dydžio skolą
(b. l. 41). Pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygas naujasis
kreditorius AB Šiaulių bankas įsipareigojo už reikalavimo perleidimą sumokėti
pradiniam kreditoriui UAB „Dilmanas“ 250 000 Lt dalimis per 2 darbo dienas nuo
lėšų iš skolininko UAB „Servista ir Ko“ gavimo dienos, pervesdamas tas lėšas į
UAB „Dilmanas“ kredito sąskaitą Nr. 1782221 jo skolos bankui pagal Kreditavimo
sutartį užskaitymui (Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2 ir 3
punktai).
UAB „Dilmanas“ teismo 2006 m. lapkričio 27 d.
nutartimi buvo iškelta bankroto byla (b. l. 9-10). Bylos duomenys įgalina
daryti išvadą, kad nutartis dėl UAB „Dilmanas“ bankroto bylos iškėlimo
įsiteisėjo 2006 m. gruodžio 8 d. Nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo
momentu BUAB „Dilmanas“ skola atsakovui pagal Kreditavimo sutartį sudarė 181
353,59 Lt sumą (b. l. 49 antra pusė ir b. l. 74). Nuo 2006 m. gruodžio 8 d.
(nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Dilmanas“ įsiteisėjimo momento) iki 2008
m. kovo 3 d. beveik visą šią sumą atsakovas, vykdydamas savo finansines
prievoles Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, panaudojo ieškovo
kredito pagal Kreditavimo sutartį padengimui (užskaitymui), gautas iš
skolininko UAB „Servista ir Ko“ lėšas –
iš viso 170 200 Lt pervesdamas iš savo sąskaitos Nr. 1904559 į ieškovo kredito
sąskaitą Nr. 1782221 (b. l. 74-76). Dar 11 153,59 Lt suma buvo užskaityta
kredito dengimui išieškojus iš R. D. pagal 2007-08-29
vykdomąją bylą Nr. 0012/07/01894 (b. l. 75).
Įvertinus šalių ginčo pobūdį ir turinį, byloje būtina
nustatyti, ar įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Dilmanas“
iškėlimo, atsakovas turėjo teisę vykdyti finansines prievoles, atsiradusias iš
2006 m. kovo 14 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, t. y. mokėti
ieškovui BUAB „Dilmanas“ už reikalavimo teisių perleidimą, gautas lėšas
įskaitant ieškovo skolos pagal Kreditavimo sutartį grąžinimui (dengimui).
Nustačius aplinkybes dėl atsakovo teisių vykdyti finansines prievoles ieškovui
apimties po bankroto bylos šiam iškėlimo, vertintina, ar pagrįsta ir teisėta
yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog įsiteisėjus teismo 2006 m. lapkričio
27 d. nutarčiai iškelti UAB „Dilmanas“ bankroto bylą, negalėjo būti vykdomos
BUAB „Dilmanas“ finansinės prievolės kreditoriui AB Šiaulių bankui, t. y.
AB Šiaulių bankas negalėjo pervestų į BUAB „Dilmanas“ kredito sąskaitą lėšų
įskaityti UAB „Dilmanas“ skolos AB Šiaulių bankui pagal 2003 m. vasario 12 d. Kreditavimo
sutartį padengimui.
Dėl atsakovo atliktų prievolinių veiksmų,
galiojant draudžiančioms juos atlikti įstatymo nuostatoms
ĮBĮ 10
straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtinta imperatyvaus turinio norminė nuostata,
pagal kurią, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama
vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo,
įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą,
išieškoti skolas iš bankrutuojančios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka ir kt.
Bylose dėl bankroto teisinių santykių nuosekliai laikomasi Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluotos
taisyklės, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą,
tokiai įmonei taikomas draudimas vykdyti visas finansines prievoles, išieškoti
skolas iš šios įmonės turto, įskaityti tarpusavio reikalavimus ar kitaip
vykdyti šios įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo
13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-95/2001; 2004 m. rugsėjo 27 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2004, 2008 m. gegužės 8 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2008, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2008 ir kt.). Joks kreditorius neturi teisės gauti
finansinių reikalavimų patenkinimo kitokia, nei nustatyta ĮBĮ, reikalavimų
tenkinimo tvarka. Nurodytas finansinių prievolių vykdymo uždraudimas taip pat
reiškia ir tai, kad įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai,
iškėlus įmonei bankroto bylą, negali būti įskaitomi nuo nutarties iškelti
bankroto bylą įsiteisėjimo momento, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iš
prievolių įvykdymo būdų. Ne pagal numatytas bankroto procedūras negalimas bet
koks ir bet kurio kreditoriaus reikalavimų tenkinimas, pasireiškiantis ir
reikalavimų įskaitymu, užskaita, padengimu ir pan. Teismų praktikoje
išaiškinta, jog vieno iš kreditorių ir bankrutuojančios įmonės reikalavimų
įskaitymai negalimi nepriklausomai nuo to, ar reikalavimai atsirado iki
bankroto bylos iškėlimo, ar ją iškėlus. Toks draudimas yra taikomas todėl, kad
visas bankrutuojančios įmonės turtas (tiek faktiškai turimas bankroto bylos
iškėlimo metu, tiek įmonės naudai įgytas pagal prievoles, kurių vykdymo laikas
suėjo iškėlus bankroto bylą) tampa tokios įmonės kreditoriams dalytinu turtu
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-7-95/2001).
Nagrinėjamoje
byloje Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria
ieškovui UAB „Dilmanas“ iškelta bankroto byla, kaip jau minėta, įsiteisėjo 2006
m. gruodžio 8 d., todėl nuo tos dienos įsigaliojo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3
punkte nustatytas draudimas įmonei vykdyti finansines prievoles, o įmonės
kreditoriui ar kitam asmeniui – perimti bankrutuojančiai įmonei priklausantį
turtą ar lėšas kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ 14
straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad nuo to momento pasibaigė
atsakovo AB Šiaulių banko teisė pagal šalių sudarytos Kreditavimo sutarties 2.1.6
punkto nuostatas nurašyti nuo ieškovo sąskaitų lėšas ir jas pervesti į ieškovui
atidarytą kredito sąskaitą Nr. 1782221 skolos dengimo užskaitymui (įskaitymui).
Teisėjų kolegijos vertinimu, ĮBĮ nustatytas draudimas apima ir draudimą
pervesti lėšas į kredito gavėjui atidarytą kredito sąskaitą, jas apskaitant
kaip ieškovo skolos pagal Kreditavimo sutartį užskaitą (kreditorinio
įsiskolinimo ar jo dalies padengimą). Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad po
lėšų, kurias atsakovas Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu gavo iš
skolininko UAB „Servista ir Ko“, pervedimo į ieškovui atidarytą kredito
sąskaitą, tos lėšos tapo atsakovo sumokėtomis ieškovui lėšomis (jų dalimi)
pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygas ir tokios ieškovui
sumokėtos lėšos (jų dalis) buvo apskaitytos ieškovo kredito sąskaitoje kaip
atitinkama bankui grąžintino kredito dalis. Darydama tokią išvadą teisėjų
kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog teismas šioje byloje neturėjo
pagrindo priteisti ieškovui tas lėšas, nes esą tos lėšos ieškovui nepriklausė. Iš
skolininko UAB „Servista ir Ko“ pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį
gautos lėšos buvo pervedamos į ieškovo kredito sąskaitą, vadinasi, tomis
lėšomis atsakovas su ieškovu už reikalavimo teisės perleidimą atsiskaitinėjo
ieškovo kreditorinio įsiskolinimo padengimo (mažinimo) būdu. Iš skolininko UAB
„Servista ir Ko“ gautos lėšos, kurias bankas, atsiskaitydamas už reikalavimo
teisių perleidimą pervedė į ieškovo kredito sąskaitą, pagal Reikalavimo teisių
perleidimo sutarties sąlygas galėjo būti apskaitomos kaip banko atliekamas
klientui suteikto kredito grąžinamos dalies įskaitymas (CK 6.921 str.
nuostatos), bet tik iki to laiko, kol įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto
bylos UAB „Dilmanas“ iškėlimo, neįsigaliojo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte
nustatyti draudimai. Įsiteisėjus nutarčiai dėl UAB „Dilmanas“ bankroto bylos
iškėlimo, turėjo būti sustabdomas nebaigtų vykdyti prievolių pagal Reikalavimo
teisių perleidimo sutartį tolesnis vykdymas. Atsakovas turėjo sustabdyti savo
prievolių pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2 ir 3 punktus vykdymą
– gautomis iš skolininko lėšomis
atsiskaitymą su pradiniu kreditoriumi (ieškovu) už reikalavimo teisių
perleidimą, mokamų lėšų pervedimą į ieškovo kredito sąskaitą ir jų užskaitymą
(kaip nurodyta Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 3 punkte) ieškovo skolos
pagal Kreditavimo sutartį grąžinimui. Vertinant šias atsakovo atliktas
finansines operacijas, galima teigti, kad po ieškovo bankroto bylos iškėlimo
atsakovas vykdė ne tik savo finansinę prievolę ieškovui pagal Reikalavimo
teisių perleidimo sutartį (sumokėti už reikalavimo teisių perleidimą), bet kaip
ieškovo banko sąskaitų tvarkytojas įvykdė taip pat ir ieškovo finansines
prievoles pagal Kreditavimo sutartį, nes už reikalavimo teisių perleidimą ieškovui
sumokėtinas lėšas pervesdavo į šio kredito sąskaitą ir jas nurašydavo
užskaitydamas ieškovo skolos atsakovui pagal Kreditavimo sutartį dengimą
(mažinimą). Tokiu būdu atsakovas, pervesdamas lėšas į ieškovo kredito sąskaitą,
tokia operacija finansinėje apskaitoje atvaizduodavo savo mokėjimo prievolės,
numatytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2 punkte vykdymą, o į šią
kredito sąskaitą pervestas lėšas apskaitydavo grąžintinomis pagal Kreditavimo
sutartį lėšomis ir jas įskaitydavo į grąžinamo kredito dalis. Toks įskaitymas
(užskaitymas) yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų, šiuo atveju tai yra
ieškovo prievolės atsakovui įvykdymo būdas, kuris po bankroto bylos ieškovui
iškėlimo buvo draudžiamas. Tuo būdu atsakovas, atlikęs įstatymo draudžiamus
veiksmus, t. y. pažeidęs draudimą po ieškovo bankroto bylos iškėlimo vykdyti
iki to laiko neįvykdytas finansines prievoles, prisiėmė atitinkamų teisinių
pasekmių atsiradimo riziką ir yra atsakingas už jų atsiradimą. Tokia išvada
nepaneigiami atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas turėjo teisę
gauti lėšas iš savo skolininko UAB „Servista ir Ko“, tačiau po bankroto bylos
ieškovui iškėlimo jis nebegalėjo vykdyti mokėjimo prievolių ieškovui pagal Reikalavimo
teisių perleidimo sutarties 2 ir 3 punktuose numatytas sąlygas, t. y.
pervesdamas gautas lėšas į ieškovo kredito sąskaitą ir jomis mažindamas ieškovo
skolą, atsiradusią iš šio prievolių atsakovui pagal Kreditavimo sutartį.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas neatliko vienašališko
įskaitymo, kurį draudė ĮBĮ normos, nes po bankroto bylos ieškovui iškėlimo
atsakovas nebegalėjo atsiskaityti su bankrutuojančiu ieškovu už reikalavimo
teisių perleidimą pagal 2006 m. kovo 14 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje
numatytas sąlygas.
Remdamasi
išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos
teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, jog po bankroto bylos ieškovui
iškėlimo buvo toliau vykdomos jo kreditorinės finansinės prievolės atsakovui,
nors tokių prievolių vykdymą draudė imperatyviosios ĮBĮ normos. Pervestų į
ieškovo kredito sąskaitą lėšų atsakovas negalėjo įskaityti į ieškovui suteikto
kredito grąžintinas dalis, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas
spręsti dėl tų lėšų priteisimo ieškovui. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad
pirmosios instancijos teismas padarė klaidą dėl ieškovui priteistinos iš
atsakovo pinigų sumos (192 953,59 Lt). Teismo nutarties dėl bankroto bylos UAB
„Dilmanas“ iškėlimo įsiteisėjimo momentu, nuo kurio įsigaliojo ĮBĮ numatytas
finansinių prievolių vykdymo draudimas, ieškovo kreditorinio įsiskolinimo
atsakovui likutis sudarė 181 353,59 Lt. Tai matyti iš ieškovo kredito sąskaitos
Nr. 1782221 išrašo (bankinių operacijų fiksavimas laikotarpiu nuo 2006 m.
gruodžio 8 d. iki 2007 m. sausio 2 d. – b. l. 49 antra pusė ir b. l. 74). Iš
įrašų kredito sąskaitos Nr. 1782221 išraše taip pat matyti, kad ieškovo
kreditorinio įsiskolinimo visiškas padengimas fiksuojamas po 2008 m. kovo 3 d.
atliktos finansinės operacijos (b. l. 76). Po bankroto bylos ieškovui iškėlimo
atsakovo gautomis iš skolininko pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį UAB
„Servista ir Ko“ lėšomis fiksuojamas 170 200 Lt sumos ieškovo kreditinio
įsiskolinimo atsakovui padengimas (nutarties iškelti bankroto bylą ieškovui
įsiteisėjimo momentu fiksuoto ieškovo kreditorinio įsiskolinimo atsakovui
likučio nežymi dalis – 11 153,59 Lt pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. bankinę
operaciją buvo padengta iš R. D. išieškotomis lėšomis – b. l.
75). Sprendžiama, kad po teismo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą
įsiteisėjimo neteisėtai vykdant prievoles pagal Reikalavimo teisių perleidimo
sutartį nuo ieškovo kredito sąskaitos Nr. 1782221 buvo nurašyta skolos pagal
Kreditavimo sutartį dengimui 170 200 Lt suma, kuri ir priteistina iš atsakovo.
Ieškinio nagrinėjamoje byloje tenkinimo materialinį pagrindą sudaro tai, jog
esant šalių sutartiniams santykiams ir nuo tam tikro laiko pradėjus galioti
imperatyvioms draudžiančiosioms ĮBĮ nuostatoms, pašalinusioms atsakovui
tolimesnę galimybę nurašyti lėšas nuo ieškovo sąskaitos ir jas įskaityti į
grąžintino kredito masę, atsakovo veiksmai, kaip prieštaraujantys
imperatyviosioms ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto ir 14 straipsnio 1 dalies
1 punkto nuostatoms, yra niekiniai ir negalioja. Tai lemia atsakovo pareigą
grąžinti ieškovui lėšas, kurias jis po nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą
įsiteisėjimo pervedė į ieškovui atidarytą kredito sąskaitą ir jas įskaitė į
ieškovo finansinių prievolių pagal Kreditavimo sutartį vykdymą (CK 1.80
straipsnio 1-3 dalys, 6.145 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009).
Pirmosios
instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir padarė
teisingą teisinę išvadą dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo be
teisėto pagrindo įgytus pinigus pagrįstumo, tačiau suklydo dėl priteisiamos
pinigų sumos dydžio, todėl sprendimo dalis dėl pinigų priteisimo iš dalies
pakeičiama sumažinant priteistą sumą iki 170 200 Lt. Proporcingai priteistos
sumos sumažinimui yra pakeičiama iš atsakovo priteistų į valstybės biudžetą
bylinėjimosi išlaidų suma.
Vertinant
sumine išraiška, atsakovo apeliacinis skundas patenkinamas 11,8 proc. dydžiu.
Proporcingai šiam dydžiui atsakovui atlygintina 573,36 Lt žyminio mokesčio
išlaidų už apeliacinį skundą. Ieškovas pateikė mokėjimo dokumentus dėl 1 300 Lt
advokato teisinės pagalbos išlaidų, todėl proporcingai atmestai apeliacinio
skundo daliai (sumine išraiška – 88,2 proc. dydžio) ieškovui atlygintina 1
146,60 Lt turėtų išlaidų. Atlikus šalims atlygintinų bylinėjimosi išlaidų
tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 573,24 Lt advokato
teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.
4 d., 98 str. 1 ir 3 d.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus
apygardos teismo 2009
m. spalio 1 d. sprendimą. Sumažinti iš atsakovo AB Šiaulių bankas priteistą
ieškovui BUAB „Dilmanas“ pinigų sumą iki 170 200 Lt. Sumažinti iš atsakovo į
valstybės biudžetą priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 4 430 Lt. Likusią
sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui BUAB „Dilmanas“ iš atsakovo AB
Šiaulių bankas 573,24 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Teisėjai Audronė Jarackaitė
Konstantinas
Gurinas
Gintaras Pečiulis