Administracinė byla Nr. AS-647-502/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01711-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas P. D. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti neteisėtu kalinimu ir kankinimu jo laikymą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos kamerų tipo patalpose nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. iki spalio 16 d. bei Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d., pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 66 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai, nustatę, kad P. D. skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo skundui keliamus reikalavimus, 2021 m. liepos 21 d. nutartimi jam nustatė terminą iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. detaliai nurodyti, dėl kokių Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo) jam buvo padaryta žala, nurodyti žalos padarymo faktą (-us) ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Teismas pažymėjo, kad pagrįsdamas valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, P. D. privalo aprašyti konkrečius įvykius, nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, kurios pagrįstų, jog valstybės institucijos ir jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko pareiškėjui buvo padaryta žalos. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skunde privalo nurodyti dėl kiekvienos iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų atsiradusios neturtinės žalos dydį, bei suformuluoti atitinkamus skundo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas pažymėjo, kad P. D. skunde žalos atsiradimo aplinkybes aprašė itin glaustai, jo pateikti duomenys apie žalos atsiradimo vietą, laiką bei aplinkybes yra nedetalizuoti ir visiškai neinformatyvūs, todėl skundo priėmimo metu negalima preliminariai nustatyti keliamo ginčo dėl žalos atlyginimo ribų, o gauto turinio skundas neleidžia iš Lietuvos valstybei atstovaujančių institucijų pareikalauti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio reikalavimus atitinkančio atsiliepimo ir bylai išnagrinėti reikalingų įrodymų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad gauto turinio skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nebus pašalinti, jo skundas bus laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi jam grąžinamas.
Pareiškėjas P. D. pirmosios instancijos teismui pateikė 2021 m. liepos 28 d. skundą, įvardytą skundo papildymu, kuriame nurodė, kad jo teismui pateiktame skunde yra aiškiai įvardytas atsakovas, t. y. Lietuvos valstybė, kuri ir privalo atlyginti jam padarytą žalą. Be to, skunde yra aiškiai nurodyta, dėl ko P. D. buvo padaryta žala, t. y. kad neteisėtai, nesant galiojančių įstatymų, jam buvo skirta 30 parų arešto kamerų tipo patalpose, neatsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę, iš jo buvo atimti čiužinys, pagalvė, antklodė ir patalynė, visi asmeniniai daiktai ir buvo uždrausta bendrauti su artimaisiais. P. D. akcentavo, kad teismui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai ir jų kopijos bei medicininiai išrašai.
Pareiškėjas pažymėjo, kad teismas jį įpareigojo nurodyti dėl kiekvienos iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiradusios neturtinės žalos dydį ir suformuluoti atitinkamus skundo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau byloje yra tik vienas atsakovas, o ne jų daugetas; žala buvo padaryta negaliojančiais skirtingų institucijų teisės aktais bei jų bendrais neteisėtais veiksmais, bendru neteisėtu neveikimu, kurie sudaro ydingą žmogaus teises pažeidžiančią visumą. Pareiškėjo nuomone, byloje nagrinėjamas reikalavimas atlyginti padarytą žalą negali būti išskaidytas į atskiras bylas nei pagal atskirus atsakovo atstovus, nei pagal atskiras jų veikas. P. D. pažymėjo, kad jo teismui pateiktas 2021 m. liepos 8 d. skundas yra nuoseklus ir aiškus, jame yra aiškiai nurodyti skundo pagrindas bei dalykas.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjo P. D. skundą laikė nepaduotu.
Teismas pažymėjo, kad paduotame skunde pareiškėjas prašė jam iš Lietuvos valstybės priteisti 66 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir Lietuvos valstybės atstovais nurodė Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, Šiaulių tardymo izoliatorių bei Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. P. D. paduotas skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų skundui keliamų reikalavimų, todėl teisėjos 2021 m. liepos 21 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. skundo trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje pareiškėjui buvo nurodyta detaliai įvardinti, dėl kokių konkrečių Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo) jis galbūt patyrė neturtinę žalą.
Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas nurodė, kad P. D. 2021 m. rugpjūčio 3 d. pateikė skundo papildymą, kuriame iš esmės tik kritikavo teisėjos 2021 m. liepos 21 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, teigė, kad jo pirminis skundas yra išdėstytas aiškiai, nuosekliai, teismui taip pat buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, tačiau patikslinto skundo, kuriame būtų išdėstytos teisėjos 2021 m. liepos 21 d. nutartyje nurodytos aplinkybės, per teismo nustatytą terminą nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą teismo 2021 m. liepos 21 d. (nurodyta data 2021 m. balandžio 26 d. laikytina rašymo apsirikimu) nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino ir skundo taip, kad jį būtų galima nagrinėti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nepatikslino.
III.
Pareiškėjas P. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą gražinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjas paaiškina, kad jo skundas buvo surašytas aiškiai ir nuosekliai, o jame išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti; P. D. skunde neįžvelgė jokių trūkumų ir apie tai informavo teismą. Nurodo, kad visa reikalinga informacija ir įrodymai, reikalingi pradėti nagrinėti bylą, teismui buvo pateikti.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas akcentuoja, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo išnagrinėjimas teisme apskritai nėra galimas.
P. D. pažymi, kad skundą teismo prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka, pasinaudojant vaizdo konferencijos įranga, veikiančia pataisos namuose, kad skundą nagrinėjant teisme, galėtų paaiškinti bei patikslinti kilusius neaiškumus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo P. D. skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.
Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-496-525/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas skundą pateikusiam asmeniui yra palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta bei pareiškėjo reikalavimas. Taigi, pareiškėjas skunde privalo nurodyti skundo pagrindą, t. y. reikalavimą atsakovui (jo atstovams), bei skundo dalyką – aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymai. Šios teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).
Įvertinus pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, yra akivaizdu, kad jis neatitiko pagrindinių skundui keliamų turinio reikalavimų: skunde nebuvo tinkamai nurodyti skundo dalykas ir pagrindas. Pažymėtina, kad teismo nustatyti skundo trūkumai yra esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis P. D. skundą priimti nagrinėti. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2021 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. skundo trūkumams pašalinti. Ši nutartis P. D. buvo tinkamai įteikta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nors ir reagavo į teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį, kurioje jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, išsamiai paaiškinant, kaip tai turėtų būti padaryta, tačiau teismo nurodytų skundo trūkumų jis nepašalino. Įvertinus P. D. skundo, pateikto šalinant trūkumus, turinį, yra akivaizdu, kad pateiktame dokumente jis konkrečiai ir aiškiai neišdėstė skundo pagrindo, kad būtų aiškios administracinio teismo nagrinėjimo ribos; nors pareiškėjas lakoniškai nurodė, kokius valstybės institucijų (jų darbuotojų) veiksmus jis laiko neteisėtais, tačiau nenurodė, kaip neturtinė žala jam konkrečiai pasireiškė bei nepaaiškino priežastinio ryšio tarp valstybės institucijų galbūt neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos. Iš pareiškėjo skundo taip pat nėra aišku, kokia konkrečia suma P. D. vertina konkrečios valstybės institucijos galbūt neteisėtais veiksmais jam padarytą žalą. Iš esmės patikslintame skunde pareiškėjas tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais skundo trūkumais ir teigia, kad jo skundas yra nuoseklus bei aiškus. Iš P. D. patikslinto skundo matyti, kad jis pateikė ne galutinį ir aiškų bei suprantamą patikslinto skundo variantą, o tik ginčijo nustatytų skundo trūkumų pagrįstumą ir pateikė papildomus skundo, kuriam buvo nustatyti trūkumai, paaiškinimus.
Per nustatytą terminą pareiškėjui teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi jo skundas pagrįstai buvo laikomas nepaduotu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi ne tik teisę kreiptis į teismą, bet ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus, P. D. sudarė galimybę pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta teise per nustatytą laiką juos pašalinti. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo P. D. atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė