Civilinė
byla Nr. 3K-3-163/2011
Teisminio
proceso Nr. 2-3530-829-2009
Procesinio sprendimo
kategorijos: 42.10; 44.5.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir
Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso
tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio
miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovui
UAB „Žiedų pasaulis“ dėl žemės nuomos mokesčio, delspinigių priteisimo; trečiasis
asmuo – Panevėžio apskrities viršininko administracija.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šalių ginčas kilo po to, kai atsakovas iki 2004 m. spalio 15 d. ieškovui
nesumokėjo valstybinės žemės sklypo Panevėžyje, Ramygalos g. 147B, nuomos mokesčio
(36 601,44 Lt), kurį deklaravo; ieškovas vėliau
paskirstė atsakovo mokėtas lėšas, laikydamasis CK 6.55 straipsnyje nustatyto
reikalavimo, kad grąžinama seniausia skola; dėl to susidarė atsakovo skola už žemės
nuomą 2006 m. (12 257,18 Lt) ir 2007 m. (7643 Lt), iš viso – 19 900,18 Lt,
ir 1216,39 Lt delspinigių, kuriuos ieškovas prašė priteisti. Atsakovas laikėsi pozicijos,
kad 2004 m. valstybinės žemės nuomos mokestis nustatytas šalių 2004 m. rugsėjo
6 d. sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje, yra nekintamas (16 370,07
Lt), apskaičiuotas, taikant 1,5 proc. žemės vertės tarifą, nepaisant to, jog
iki šios sutarties atsakovas buvo valstybinės žemės sklypo naudotojas;
pavėluotai sumokėjęs sutartyje nustatytą 2004 m. nuomos mokestį, jis neskolingas
ieškovui, kuris reikalavimą priteisti skolą grindžia ne sutartimi, bet jo
priimtais teisės aktais.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo
ir nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto savivaldybės
tarybos 2004 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 1-13-2 nustatyti žemės ir žemės
nuomos mokesčio už valstybinę žemę sumokėjimo terminai (juridiniams asmenims
kasmet iki spalio 15 d.), taip pat valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifai:
už ne žemės ūkio paskirties žemę, jeigu sudarytos žemės nuomos sutartys – 1,5
proc. žemės vertės, jeigu nesudaryta – 4 proc. 2004 m. rugsėjo 6 d. šalys sudarė
valstybinės žemės nuomos sutartį ir joje nustatė žemės nuomos mokestį metams –
16 370,07 Lt, apskaičiuotą, taikant 1,5 proc. žemės vertės tarifą, mokėtiną
kasmet iki spalio 15 d. Tačiau iki šios sutarties sudarymo atsakovas buvo
valstybinės žemės naudotojas; pagal Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2004
m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-16-5 patvirtintos Valstybinės žemės nuomos
mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos 24.2 papunktį ir 26 punktą asmenys,
įsigiję nekilnojamąjį turtą, moka valstybinės žemės nuomos mokestį kaip sklypo
naudotojai, o sudarę naują valstybinės žemės nuomos sutartį – nuo kito mėnesio
po nuomos sutarties sudarymo – kaip valstybinės žemės nuomininkai. Atsakovui
kaip sklypo naudotojui už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m.
rugsėjo 6 d. taikytas 4 proc. žemės vertės tarifas žemės nuomos mokesčiui
apskaičiuoti, o nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. pagal valstybinės žemės nuomos sutartį
– 1,5 proc. žemės vertės tarifas. Teismas vertino, kad šie teisės aktai, taip
pat sisteminė Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalies, Vyriausybės 2002 m.
lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“,
2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už
valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nuostatų analizė suponavo išvadą, jog žemės
nuomos mokestis yra metinis, apskaičiuojamas ir mokamas už visus metus, o savivaldybė
turi teisę nustatyti mokesčių dydžius; pirmiau nurodyti teisės aktai galiojo 2004 m., kai šalys buvo saistomos valstybinės žemės naudojimo ir nuomos santykių. Valstybinės žemės
sklypo nuomos sutartis teisėta, nenuginčyta, tokių reikalavimų nekeliama šioje
byloje, be to, ieškovo sprendimu 2004 m. nuomos mokesčio nesumažinta, mokėjimo
neatidėta. Dėl išdėstytų argumentų teismas pripažino pagrįstu ieškovo
reikalavimą atsakovui dėl nevisiško atsiskaitymo už žemės nuomą 2004 m. Ieškovas laikėsi CK 6.55 straipsnyje nustatytos įmokų paskirstymo, kai yra kelios skolos,
tvarkos, pirmiausia įskaitė seniausias skolas, todėl pagrįstai reikalauja
priteisti skolą ir netesybas už valstybinės žemės naudojimą ir nuomą 2006, 2007 m. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl žemės nuomos mokesčio netinkamo apskaičiavimo, kitų
asmenų vilkinimo priimti tam tikrus sprendimus ir atlikti veiksmus, jo vertinimu,
lėmusius skolos susidarymą.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. rugsėjo
21 d. nutartimi pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą, priteisė ieškovui iš atsakovo 600,13 Lt delspinigių, ieškinį dėl
kitos dalies atmetė. Kolegija akcentavo, kad, galiojant Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 19 d. sprendimu nustatytam žemės nuomos mokesčio tarifui, šalių 2004 m. rugsėjo 6 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis,
kurioje aiškiai nustatytas žemės nuomos mokestis.
Atsakovas 2004 m. nuomojo du valstybinės žemės sklypus, už kurių nuomą iš viso
turėjo sumokėti 16 701,26 Lt pagal mokesčių administratoriaus nustatytą
tvarką iki 2004 m. spalio 15 d., tačiau už 2004 m. mokėjo dalimis: 2004 m.
lapkričio 23 d. – 1000 Lt, 2005 m. sausio 4 d. – 10 000 Lt, 2005 m. vasario 9
d. – 5701,26 Lt. Laiku nesumokėjusiems valstybinės žemės nuomos mokesčio
mokėtojams už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,04 proc. delspinigiai nuo
mokesčio sumos (Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje
tvarkos 29 punktas). Dėl to atsakovas už laiku nesumokėtą 2004 m. žemės nuomos
mokestį privalo mokėti delspinigius, kurie sudaro 600,13 Lt ir teismas šią sumą
priteisė iš atsakovo, ieškovo reikalavimą dėl 19 900,18 Lt žemės nuomos
mokesčio ir dalies, t. y. 616,26 Lt, delspinigių (1216,39 – 600,13) atmetė. Teismas
nurodė, kad, nors atsakovas 2004 m. spalio 15 d. pateikė žemės nuomos mokesčio
deklaraciją, kurioje nurodyta, kad už apmokestinamą 2004 m. sausio 1 d. iki
2004 m. gruodžio 31 d. laikotarpį žemės nuomos mokestis yra 36 601,44 Lt, jis nesutiko
jų mokėti, daug kartų prašė jį perskaičiuoti, sumažinti, leisti mokėti 2004 m.
rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytąjį. Ieškovas netenkino
prašymų, tačiau, kolegijos vertinimu, atlikdamas savo funkcijas kaip mokesčių
administratorius ir įgyvendindamas Mokesčių administravimo įstatymo suteiktas
teises, jis neįformino veiksmų sprendimu (Mokesčių administravimo įstatymo 34
straipsnis), nereiškė teismui ieškinio dėl 2004 m. rugsėjo 6 d. valstybinės
žemės nuomos sutarties dalies (dėl žemės nuomos mokesčio dydžio) pripažinimo
negaliojančia, pasikeitus norminiams aktams dėl žemės nuomos mokesčių tarifų
(Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnis 17 punktas). Kolegija sprendė,
kad pirmosios instancijos teismas visiškai neištyrė faktinių bylos aplinkybių, todėl
nepagrįstai pripažino, jog atsakovas sumokėjo ne visą 2004 m. valstybinės žemės
nuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo tai, kad atsakovas mokėjo
2005– 2006 m. valstybinės žemės nuomos mokestį taip, kaip buvo nustatyta 2004
m. rugsėjo 6 d. sutartyje, t. y. 16 370,07 Lt, ir ieškovas nereiškė pretenzijų
dėl mokesčio dydžio. Tuo tarpu mokesčių mokėtojo sumokamos sumos įskaitomos
tokia tvarka, kaip mokėjimo nurodymuose nustato mokesčių mokėtojas. Jeigu
mokesčių mokėtojas konkrečiai nenurodo, už ką turi būti įskaityta sumokėta
suma, ji įskaitoma centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka
(Mokesčių administravimo įstatymo 84 straipsnis). Kadangi atsakovas, kaip žemės
nuomos mokesčio mokėtojas, yra sumokėjęs 2005-2009 m. žemės nuomos mokestį, tai
nėra teisinio pagrindo įskaitymams atlikti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) prašo panaikinti Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 21
d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos
17 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl taikytinų teisės normų. Ginčui dėl valstybinės žemės nuomos
mokesčio išnagrinėti apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė Mokesčių
administravimo įstatymo nuostatas; valstybinės žemės nuomos mokestis nepatenka
į šio įstatymo reguliuojamų mokesčių sąrašą. Šalių susiklostę civiliniai
teisiniai santykiai suponuoja, kad ginčui išnagrinėti taikytinos civilinės, bet
ne viešosios teisės normos. Bendriausi valstybinės žemės nuomos santykiai reglamentuojami
Žemės įstatymo; kai žemė išnuomojama ne aukciono būdu, dėl žemės nuomos
mokesčio sprendžiama pagal CK 6.552 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju dėl nuomos
mokesčio dydžio turi būti sprendžiama, taikant: 1) Vyriausybės 2002 m.
lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“; 2) 2003
m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės
žemės sklypų naudojimą“; 3) 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės
įvertinimo tvarkos“; 4) 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai
(veiklai)“.
1.2 Kasatorius vykdo funkcijas, nustatytas Vietos savivaldos įstatymo,
bet ne Mokesčių administravimo įstatymo normų; vadinasi, dėl byloje reikšmingų
aplinkybių, susijusių su kasatoriui nustatytų funkcijų įgyvendinimu žemės
nuomos mokesčio, perskaičiavimo, sumažinimo ar atidėjimo klausimais, turi būti
sprendžiama Vietos savivaldos įstatymo nuostatų kontekste. Priešingai nei
teigiama apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kasatorius svarstė atsakovo
prašymus atidėti valstybinės žemės nuomos mokesčio terminą, sumažinti žemės
nuomos mokestį ir šiuo klausimu priėmė Savivaldybės tarybos sprendimus. Dėl to pripažintina
nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad kasatoriaus veiksmai
vertintini Mokesčių administravimo įstatymo jam suteiktų teisių įgyvendinimo
kontekste ir kad šiuo atveju kasatorius neįvykdė šio įstatymo 34 straipsnyje
nustatytų reikalavimų.
1.3. Kasatorius nėra mokesčių administratorius,
todėl neturi pareigos administruoti Mokesčių administravimo įstatymo nustatytus
mokesčius. Įskaitydamas valstybinės žemės nuomininkų sumokėtas lėšas,
kasatorius vadovaujasi CK 6.55 straipsnio 2 dalies norma, bet ne Mokesčių
administravimo įstatymo 84 straipsniu, kaip nepagrįstai nurodė apeliacinės
instancijos teismas. Nuomininkų sumokėtų lėšų už valstybinės žemės nuomą
įskaitymas reglamentuotas taip pat Savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 30 d.
sprendimu Nr. 1-7-21 patvirtintame Valstybinės žemės nuomos mokesčio
administravimo Panevėžyje tvarkos apraše, kurio 22 punkte nustatyta, kad lėšos,
mokamos už žemės nuomą, įskaitomos eilės tvarka, pradedant anksčiausiai
atsiradusia prievole.
2. Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apeliacinės instancijos
teismas neištyrė ir neįvertino valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės
aktų, todėl nepagrįstai sprendė, kad kasatorius pagal Mokesčių administravimo
įstatymo 33 straipsnio 17 punktą turėjo ginčyti žemės nuomos sutartį, kiek tai
susiję su žemės nuomos mokesčiu. Valstybinės žemės nuomos mokestis mokamas už
naudojamą ir nuomojamą valstybinę žemę. Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2004 m.
vasario 19 d. sprendimu Nr. 1-13-2 „Dėl žemės ir žemės nuomos mokesčio už
valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, mokėjimo terminų ir žemės nuomos
mokesčio tarifų nustatymo, Savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 17 d. sprendimo Nr.
1-5-2 1, 2 punktų ir 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 40-10 1 punkto
pripažinimo netekusiais galios“ nustatė žemės nuomos mokesčio tarifus
valstybinės žemės nuomininkams ir naudotojams Panevėžyje ir 2004 m. balandžio
15 d. sprendimu patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje
tvarką, kurios 26 punkte nurodyta, kad iki žemės nuomos
sutarties sudarymo nekilnojamąjį turtą įsigijęs asmuo moka valstybinės žemės
nuomos mokestį kaip žemės sklypo naudotojas, sudaręs naują valstybinės žemės
nuomos sutartį nuo kito mėnesio po šios sutarties sudarymo – kaip valstybinės
žemės nuomininkas. Dėl to atsakovas kaip valstybinės žemės sklypo naudotojas iki
valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo turėjo mokėti žemės nuomos mokestį,
apskaičiuotą, taikant 4 proc. žemės vertės tarifą; nuo 2004 m. rugsėjo 6 d.
iki 2004 m. gruodžio 31 d. – kaip valstybinės žemės nuomininkas – taikant 1,5
proc. žemės vertės tarifą. Vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d.
nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
nuomos taisyklių 38 punktu, į šalių sutartį perkelta šio nutarimo nuostata, kad,
Savivaldybės tarybai pakeitus žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos
mokesčio tarifą, sumažinus žemės nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį arba
nuo jo atleidus, taip pat pakeitus žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus,
šios sutarties šalys privalo vadovautis Savivaldybės tarybos sprendimais be
atskiro sutarties pakeitimo.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo
kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti
nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ginčą
sprendė pagal šalių sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, kurioje
įtvirtintos ir Savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 19 d. sprendimo Nr.
1-13-2 nuostatos, taikytinos nuo kitų, bet ne einamųjų,
metų. Kasatorius neteisingai interpretuoja Mokesčių administravimo įstatymo
nuostatas; nuo 2003 m. sausio 1 d. valstybinės žemės nuomos mokesčio
administravimas yra perduotas savivaldybėms; dėl to jos privalo vadovautis šiuo
įstatymu, administruodamos valstybinės žemės nuomos mokesčių surinkimą, atlikti
savo funkcijas ir įgyvendinti šio įstatymo suteiktas teises; tai apima ir
sumokėtų mokesčių įskaitymą. Kasatorius neturėjo pareigos įskaityti mokesčius
kitokia, nei atsakovo (mokesčių mokėtojo) nustatyta, tvarka. Bylą nagrinėjęs
apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas pavėlavo
sumokėti 2004 m. nuomos mokestį, todėl jam pagrįstai skaičiuoti delspinigiai,
tačiau jis neskolingas nuomos mokesčio už 2005–2009 m. Atsakovo sumokėti mokesčiai
atitikdavo einamųjų mokestinių metų deklaracijų duomenis, t. y. jis mokėdavo
einamųjų metų žemės mokestį. Dėl to nebuvo teisinio pagrindo atlikti įskaitymus
už esą buvusias skolas. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių
dėl kasatoriaus reikalavimo pagrindu nurodyto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
2004 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 1-13-2 dalies, kuria nustatytas mokesčio
tarifas (2.3 ir 2.4 punktai), atitikties Konstitucijai; Konstitucinis Teismas
konstitucinės justicijos byloje Nr. 11/05 nurodė, kad tokie esminiai mokesčio
elementai, kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir
pareigos, mokesčių dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos
bei baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymo. Vadinasi, mokesčių
įgyvendinimo tvarka gali būti reglamentuota poįstatyminiuose teisės aktuose,
tačiau savivaldybės sprendimas, kuriame nustatyti abejonių keliantys ir nuo
mokesčių mokėtojų valios nepriklausantys skirtingi žemės mokesčio tarifai, negali
būti pripažįstamas ir vertinamas kaip teisės aktas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai
Dėl valstybinės žemės nuomos santykiams taikytinų teisės normų
Nuoma, kaip
ir žemės nuoma, yra privatinės teisės institutas, o nuomos santykiai yra
civiliniai teisiniai santykiai (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Šių santykių
civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra
valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Valstybė ir savivaldybės,
būdamos tam tikro turto savininkės (Konstitucijos 47 straipsnis), civiliniuose
teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kartu su kitais civilinių
teisinių santykių subjektais.
Civilinius
teisinius santykius reguliuoja ne viešoji, o privatinė teisė, taigi ir žemės
nuomos santykiams, nepriklausomai nuo juose dalyvaujančių subjektų, taikytinos
privatinės teisės, visų pirma Civilinio kodekso, normos. Žemės nuomos santykius
reglamentuoja CK šeštosios knygos XXIX skyrius. Nagrinėjamoje byloje aktualiu
valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio klausimu CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis
nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje
įtvirtinta nuostata, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos
mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Žemės
reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės
sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų
nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais
leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių
sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis
panaudai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. lapkričio 19 d.
nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio
vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ nustatė, kad žemės nuomos mokestis
skaičiuojamas nuo valstybinės žemės vertės, apskaičiuotos pagal Žemės
įvertinimo metodiką, patvirtintą Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr.
205 (1.5 punktas); išnuomojant valstybinę žemę ne aukciono būdu, nuomos
mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 1,5 proc. ir didesnis kaip 4
proc. žemės vertės (1.2 punktas); konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę,
išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato
savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba (1.4,
1.7 punktai); savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti
valstybinės žemės ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių žvejybai
nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti (1.9 punktas). Analogiškos nuostatos
išdėstytos ir 2003 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos
mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (2, 3, 4, 7, 8 punktai). Taigi
savivaldybėms valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo srityje suteikti
įgalinimai priimti norminius teisės aktus. Panevėžio miesto savivaldybės taryba
2004 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 1-13-2 patvirtino konkrečius žemės nuomos
mokesčių tarifus skirtingoms nuomininkų ar naudotojų kategorijoms ir jų sumokėjimo
terminus. Pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę, patenka į savivaldybių
biudžetus (Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 7 punktas); tai
lemia, kad savivaldybės yra valstybinės žemės nuomos mokestį administruojančios
institucijos. Dėl to Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2004 m. balandžio 15
d. sprendimu Nr. 1-16-5 patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio
administravimo Panevėžyje tvarką, kurioje nustatyta žemės nuomos mokesčio deklaravimo
ir mokėjimo tvarka, žemės nuomininkų pareigos, susijusios su šio mokesčio
sumokėjimu, savivaldybės atitinkamų institucijų ir padalinių funkcijos.
Apeliacinės
instancijos teismas be teisinio pagrindo ginčo teisiniams santykiams taikė
Mokesčių administravimo įstatymo normas. Pažymėtina, kad šio įstatymo 13
straipsnyje išvardyti mokesčiai, administruojami pagal šį įstatymą, mokesčių
sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Žemės nuomos
mokestis tarp mokesčių, administruojamų pagal šį įstatymą, nenurodytas. Dėl to
valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo, mokėjimo, šio mokesčio
sumažinimo ar atleidimo nuo jo, įmokų paskirstymo klausimai turi būti sprendžiami,
taikant prieš tai išvardytas teisės aktų bei Vietos savivaldos įstatymo normas.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad ieškovas dėl atsakovo prašymų perskaičiuoti
(sumažinti) žemės nuomos mokestį nepriėmė sprendimų, atitinkančių Mokesčių
administravimo įstatymo 34 straipsnio reikalavimus, nesinaudojo teise, nustatyta
šio įstatymo 33 straipsnio 17 punkte (pareikšti ieškinį teisme dėl sandorio ar
jo dalies pripažinimo negaliojančiu), nesilaikė šiame įstatyme nustatytos
mokamų sumų įskaitymo tvarkos (84 straipsnis), nepagrįsti. Pirmosios
instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo mokėtų valstybinės žemės nuomos
mokesčio sumų paskirstymo, pagrįstai taikė Civilinio kodekso 6.55 straipsnio
taisykles ir sprendė, kad grąžinta seniausia skola.
Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio
Byloje sprendžiamas ginčas, kokio dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį
2004 m. turi mokėti atsakovas už žemės sklypą, esantį Panevėžyje, Ramygalos g.
147B, kadastrinis Nr. 2701/0029:110. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama,
kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris
riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio
teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius
reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno rajono veislininkystė“ v. Kauno
apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-231/2009).
Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2004 m. vasario 19 d. sprendimu
Nr. 1-13-2 nustatė skirtingus tarifus asmenims, sudariusiems žemės nuomos
sutartį (1,5 proc. žemės vertės), ir asmenims, naudojantiems žemės sklypus be
tokių sutarčių (4 proc. žemės vertės). Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos
mokesčio tarifai nustatomi metams (Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo
Nr. 1798 1.2 punktas, 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 2
punktas). Pagal Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 15 d.
sprendimu Nr. 1-16-5 patvirtintos Valstybinės žemės nuomos mokesčio
administravimo Panevėžyje tvarkos 9 ir 24 punktus žemės nuomos mokestis taip
pat skaičiuojamas metams ir kiekvienais metais mokamas iki nustatytos datos –
atitinkamų metų spalio 15 d. Byloje nustatyta, kad atsakovas žemės sklypu naudojosi
visus 2004 metus, nuo jų pradžios, o žemės nuomos sutartį sudarė 2004 m.
rugsėjo 6 d. Sutartyje (10 punktas) nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio dydis
metams – 16 370,17 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokesčio dydis nurodytas
ne konkrečiai 2004 metams, o bet kuriems kalendoriniams, kol tęsis nuomos
santykiai. Minėta, kad nuo 2004 m. asmenims, sudariusiems nuomos sutartis ir asmenims,
naudojantiems žemę be tokių sutarčių, buvo nustatyti skirtingi mokesčio tarifai.
Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos 24.2 punkte
nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys nuomos mokestį už naudojamą
(jeigu nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis) arba išnuomotą
valstybinę žemę moka nuo kito mėnesio po nuomos sutarties sudarymo ar
nekilnojamojo turto įsigijimo. Tai reiškia, kad tokiais atvejais nuomos
sutartyje nurodytas metinis žemės nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas
proporcingai laikui, kurį žemės sklypas buvo nuomotas ar naudotas. Tvarkos 26
punkte nustatyta, kad asmuo, nekilnojamąjį turtą įsigijęs iš asmens, kuris yra
sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį, už laikotarpį, kol pats sudaro naują
valstybinės žemės nuomos sutartį, valstybinės žemės nuomos mokestį moka kaip
valstybinės žemės naudotojas. Tos pačios taisyklės taikytinos ir žemės sklypo
naudojimo santykiams pasikeitus į nuomos santykius: už laikotarpį, kol žemės
nuomos sutarties nebuvo sudaryta, taikytinas 4 proc. tarifas, nuo kito mėnesio
po sutarties sudarymo – 1,5 proc. tarifas. Kitoks šio valstybinės žemės nuomos
sutarties punkto aiškinimas paneigtų CK 6.552 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą
nuostatą, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio
dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata yra
imperatyvioji ir reiškia, kad nuomos mokesčių dydis nustatomas teisės aktų, t.
y. įstatymų ir poįstatyminių aktų. Toks reglamentavimas taip pat reiškia, kad
nuo teisės aktuose nustatytų nuomos mokesčių dydžio šalys negali nukrypti tarpusavio
susitarimais. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyto mokesčio dydžio
negalima suabsoliutinti ir dėl to, kad sutartyje yra Vyriausybės
1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 38 punkto (2003 m.
gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1649 redakcija) reikalavimus atitinkanti
sąlyga, jog, savivaldybės tarybai pakeitus žemės nuomos mokesčio tarifą,
sumažinus žemės nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį arba nuo jo atleidus,
taip pat pakeitus žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus, šios sutarties šalys
privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais.
Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad 2004 m. turėjo
būti mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis, nurodytas valstybinės žemės
nuomos sutartyje, netinkamai aiškino žemės nuomos santykius reglamentuojančius
teisės aktus ir sutarties nuostatas ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, todėl
šis sprendimas naikintinas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines bylos
aplinkybes, tinkamai teisiškai jas kvalifikavo, priėmė pagrįstą ir teisėtą
sprendimą, kuris paliktinas galioti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasatorius atleistas nuo žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Kasacinį
skundą patenkinus visiškai, 633 Lt žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo UAB
„Žiedų valdovas“ valstybei. Kasacinės instancijos teisme patirta 31,50 Lt
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88
straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2011 m. balandžio 8 d. pažyma), kurių atlyginimas, patenkinus kasacinį skundą,
priteistinas iš atsakovo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93 straipsniais, 359 straipsnio 1
dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a
:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija
(juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų
surenkamoji sąsk. (duomenys
neskelbtini), įmokos kodas 5660) iš atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „Žiedų pasaulis“, įmonės kodas (duomenys
neskelbtini), 633 (šešis šimtus trisdešimt tris) Lt žyminio mokesčio už
kasacinį skundą ir 31,50 (trisdešimt vieną litą 50 ct) Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama
ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Egidijus Baranauskas
Birutė Janavičiūtė
Gintaras Kryževičius