Administracinė byla Nr. AS-306-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00347-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas E. (A.) Č. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą su skundu (skunde nurodyta data – 2018 m. gruodžio 7 d.), kurio reikalavimus patikslino (patikslintame skunde nurodyta data – 2018 m. gruodžio 30 d.), prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTR-2)-18-NT-5222-20006 (toliau – ir Sprendimas), taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl tam tikrų Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. (A.) Č. skundą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kada jam buvo įteiktas Sprendimas, nepateikė jo gavimo datą patvirtinančių įrodymų, tačiau iš skundo turinio bei pateiktų dokumentų matyti, kad, 2018 m. gruodžio 7 d. rengdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pareiškėjas turėjo Sprendimą, kas patvirtina, jog jis, paduodamas skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (2019 m. vasario 14 d.), yra praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, atsisakyta priimti jo skundą.

III.

Pareiškėjas E. (A.) Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartį.

Pareiškėjas paaiškina, kad Tarnyba ne kartą yra atsisakiusi suteikti jam teisinę pagalbą, su Tarnybos raštais pareiškėjas būdavo supažindinamas tik pasirašytinai, be to, iš jo ne kartą buvo pavogti turimi dokumentai, be kita ko, dokumentai, susiję su nagrinėjamu ginču. Tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartys. Pareiškėjas į Tarnybos Kauno skyrių dėl teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi vykdydamas teismo nurodymą. Gautas Tarnybos Kauno skyriaus Sprendimas buvo apskųstas skundu, išsiųstu 2018 m. gruodžio 7 d., tai gali patvirtinti Kybartų pataisos namų administracija, todėl, pareiškėjo nuomone, terminas skundui paduoti nebuvo praleistas. Pareiškėjas teigia pašalinęs visus skundo trūkumus, nurodytus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartyje, tačiau, nepaisant to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė priimti jo skundą ir pasiūlė kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Skundas su priedais pareiškėjui buvo grąžintas 2019 m. vasario 8 d.

IV.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos
30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.,
13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. tarp jų, įskaitant) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 14 d. gavo pareiškėjo skundą, išsiųstą 2018 m. gruodžio 7 d. (žyma ant voko), kuriuo prašoma įpareigoti Tarnybą suteikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-10230-962, taip pat kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo tam tikrų nuostatų atitikties Konstitucijai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5937-764/2018 pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2019 m. sausio 7 d. pateikti skundą, kuriame būtų suformuluotas reikalavimas panaikinti Sprendimą, bei pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 31 d. teismui išsiuntė patikslintą skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 d. sausio 8 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas priskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų kompetencijai pagal atsakovo buveinės vietą, todėl atsisakė priimti jo skundą, išaiškino teisę su šiuo skundu kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Iš bylos Nr. I-1532-764/2019 elektroninėje kortelėje esančio 2019 m. vasario 1 d. lydraščio darytina išvada, jog skundas su priedais pareiškėjui buvo išsiųstas atgal ne anksčiau nei 2019 m. vasario 1 d. Pareiškėjas tvirtina, jog skundas su priedais jam buvo grąžintas 2019 m. vasario 8 d., tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų.

Pareiškėjas skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams išsiuntė
2019 m. vasario 14 d. (žyma ant voko, b. l. 9).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, priėjęs išvadą, kad byla nepriskirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Pastarąja nutartimi pareiškėjo skundo, teismui paduoto (išsiųsto) 2018 m. gruodžio 7 d., priėmimo klausimas buvo išspręstas galutinai. 2019 m. vasario 14 d. padavus skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, buvo ne pratęstas 2018 m. gruodžio 7 d. paduoto skundo priėmimo klausimo sprendimas, o pradėtas naujas skundo priėmimo procesas, nepaisant to, kad 2018 m. gruodžio 7 d. ir 2019 m. vasario 14 d. buvo paduotas tas pats skundas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas naują skundą dėl Sprendimo, priimto 2018 m. lapkričio 20 d., padavė 2019 m. vasario 14 d., sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pabrėžtina, kad priešingai nei, pavyzdžiui, praleisto ieškinio senaties termino atveju, teismas negali ex officio (liet. pagal pareigas, savo iniciatyva) spręsti praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistą terminą nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti, ar pareiškėjas įrodė egzistavus objektyvias ir nuo jo valios nepriklausiusias priežastis, sukliudžiusias laiku kreiptis į teismą, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam terminui atnaujinti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pareiškėjui išaiškino, kad skundžiama nutartis neužkerta jam kelio pakartotinai paduoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą teismui, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 str.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. (A.) Č. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Romanas Klišauskas

        Arūnas Sutkevičius

        Milda Vainienė