Civilinė byla Nr. e2-178-1021/2022

Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-01017-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.8; 3.2.6.1.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 22 d.

Vilkaviškis 

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,

sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei,

dalyvaujant: ieškovui V. K., jo atstovei advokato padėjėjai S. I.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini).“ atstovui advokatui Ž. K.,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų atsakovės pusėje, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės ,,K.d.“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Ž. ir C.“ atstovams,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini).“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė ,,K.d.“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Ž. ir C.“.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.

I. V. K.(toliau – ieškovas) prašo ieškiniu ir jo patikslinimu iš atsakovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priteisti jo naudai 1583,82 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5% dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ( e. b. l. 1-5, 128-129 ).

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad UAB ,,K. D.“ veikia kaip administruojanti įmonė gyvenamojo daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini).. UAB ,,K. D.“ yra sudariusi sutartį dėl atnaujinimo - modernizavimo darbų daugiabučio namo su UAB ,,Ž. ir C.“. UAB ,,Ž. ir C.“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 20 d. yra sudariusios rangos sutartį Nr. 13-S0068-5. Rangos sutarties pagrindu įmonė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (subrangovas) atlieka daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., atnaujinimo - modernizavimo darbus. Ieškovo atstovę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ informavo, kad minėtoje rangos sutartyje yra numatyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turi pareigą atlyginti padarytą žalą tretiesiems asmenims, t. y. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ privalo atlyginti žalą padarytą ieškovui. Ieškovas 2021 m. kovo 26 d. adresu (duomenys neskelbtini) eidamas į savo namus patyrė kojos traumą dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas netinkamai atliko remonto darbus. Prie pagrindinio daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo buvo blogai sudėtos plytelės, ieškovas už jų užkliuvo ir patyrė minėtą kojos traumą. Būklei negerėjant, jis 2021 m. kovo 27 d. kreipėsi į VŠĮ ,,Vilkaviškio ligoninė“ skubios pagalbos skyrių, kuriame buvo nustatyta - RO - stebimas kubakaulio avulsinis lūžimas / čiurnos raiščių patempimas / galūnė įmobilizuota gipso longete. Minėtą įvykį matė ne tik tuo metu dirbę atsakovo įmonės darbuotojai, bet ir keli namo gyventojai. 2021 m. balandžio 6 d. kreipėsi į ortopedą - traumatologą, kuris patikslino diagnozę, ir paskyrė gydymą, t. y. tausojantis rėžimas ir elastinis bintavimas 3-4 savaitės, būklei negerėjant reabilitacinis gydymas. Dėl atsakovo įmonės saugos reikalavimų nesilaikymo ir to pasėkoje ieškovo patirtos traumos, ieškovas buvo nuo 2021-03-28 iki 2021-06-07 nedarbingas, o šiuo metu vis dar jaučią skausmą ir yra priverstas vis dar vartoti skausmą malšinančius medikamentus. Civilinė atsakomybė atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Ieškovas skaito, kad visos sąlygos tokiai atsakomybei atsirasti yra: 1) atsakovas turėjo pareigą atlikti kokybiškus statybos darbus, atliko juos nekokybiškai, tokiu būdu atsakovo veiksmai neteisėti; 2) dėl nekokybiškai atliktų atsakovo statybos remonto darbų ieškovas patyrė kojos traumą, tokiu būdu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos; 3) ieškovui padaryta akivaizdi turtinė ir neturtinė žala, nes kaip minėta, ieškovas patyrė kojos traumą, dėl ko kentė fizinį skausmą, negalėjo vaikščioti ir dirbti, jautė neigiamus išgyvenimus. Minėto įvykio metu ieškovas patyrė fizinį skausmą, čiurnos sumušimą, čiurnos raiščių patempimą, dėl kurio tapo daugiau nei tris mėnesius nedarbingas, taip pat patyrė emocinius išgyvenimus. Kurį laiką judėjo tik su ramentų pagalba, nes kojos nebuvo galima priminti. Po patirtos traumos jis jautėsi silpnai, negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, turėjo atsisakyti fizinio krūvio, ilgą laiką buvo nedarbingas, negalėjo vairuoti automobilio, dėl to buvo apribotos bendravimo ir judėjimo galimybės. Ieškovas pastoviai jautė ir iki šiol jaučia skausmus ir nepatogumą, iki šiol vartoja nuskausminamuosius vaistus, todėl negali gyventi savo įprasto ir pilnaverčio gyvenimo. Akivaizdu, jog šis įvykis ir po jo kilusios pasekmės ieškovui sukėlė neturtinę žalą, kurią jis  vertina 3000 eurų ir mano, ši suma yra teisinga, proporcinga padarytai veikai ir kilusioms pasekmėms. Ieškovas siuntė pretenziją atsakovui, ragindamas susitarti taikiai ir atlyginti žalą, tačiau turtinė ir neturtinė žala iki šiol nėra atlygintos, todėl jos priteistinos. Po bylos iškėlimo, įforminto CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo patirta turtinė žala yra 391,46 eurų (medikamentai 41.46 eurai, bylinėjimosi išlaidos 350.00 eurai), dėl sužalojimo netektų pajamų nuo 2021-03-28 iki 2021-06-07 1542,36 eurai. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovui 5% dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( e. b. l. 1-5 ).

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė į ieškinį atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. 13-S0068-5, kurios pagrindu atsakovas sutartyje nurodytomis sąlygomis įsipareigojo objekte „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)  atnaujinimo (modernizavimo) projektas“ atlikti visus cokolio (įskaitant nuogrindos įrengimą), fasado (įskaitant pandusų, įėjimo aikštelių, tambūrų ir balkonų vidaus šiltinimą ir apdailos juose įrengimą) bei stogo (įskaitant mūro darbus, įėjimo stogelių šiltinimą ir žaibosaugos įrengimą) šiltinimo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Atsakovas, siekdamas užtikrinti objekte saugų darbą, 2021-02-22 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. DS210222-1 „Dėl atsakingų asmenų skyrimo“ atsakingu paskyrė darbų vadovą J. B.. V. S. techninio reglamento STR 1.06.01:2016 23 punktu statybos darbų rangovas UAB “ (duomenys neskelbtini) ” statybos techninės priežiūros vadovu, atsakingu už saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą, tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus bei tai, ar nepažeidžiamos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, paskyrė MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją L. V.. Prieš pradedant darbus objekte, vadovaujantis STR 1.06.01:2016 reikalavimais, prie statybvietės buvo įrengtas stendas su informacija apie atnaujinamą (modernizuojamą) statinį, esantį (duomenys neskelbtini), nurodant informaciją apie statytoją, statybos pradžią ir pabaigą, pasamdytą rangovą, statinio statybos vadovą, jo kontaktinį telefono numerį, statinio statybos techninį prižiūrėtoją. 2021-03-01 objekte buvo pradėti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)  atnaujinimo (modernizavimo) darbai. 2021-03-05 subrangos sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindu, buvo atlikti renovuojamo daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), dujotiekio remonto darbai. Atliekant šiuos darbus, buvo išardyta grindinio betoninių plytelių danga, esanti prie (duomenys neskelbtini) laiptinių, atkasti dujotiekio įvado vamzdžiai, atlikti jų remonto darbai bei užpylus juos gruntu, įrengta laikina betoninių plytelių danga prie įėjimo į daugiabučio laiptines. Atlikus pagrindinius pastato renovacijos darbus, laikina grindinio danga prie įėjimo į laiptines buvo pakeista nuolatine - betono trinkelių danga. Detalios įvykio aplinkybės, kuriomis 2021-03-26 eidamas namo prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės galimai susižalojo ieškovas, atsakovui tapo žinomos 2021-04-26, t. y. po to, kai atsakovo atstovė pateikė pretenziją UAB „(duomenys neskelbtini)“ . Atsakovo nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų, kuriuos vertindamas teismas galėtų konstatuoti esant visas būtinąsias sąlygas civilinei atsakomybe kilti. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas 2021 m. kovo 26 d., patyrė traumą einamas namo (duomenys neskelbtini). Detalizuojant aplinkybes, kuriomis buvo patirta trauma, nurodoma, kad prie „įėjimo buvo blogai sudėtos plytelės, ieškovas už jų užkliuvo ir patyrė minėtą kojos traumą “ . Grįsdamas šias aplinkybes, ieškovas su ieškiniu pateikė 2021-03-27 medicininių dokumentų išrašą (ligos istorija Nr. P21-298) ir 2021-04-06 medicininių dokumentų išrašą (ligos istorija Nr. 21KP-6104). 2021-03-27 išrašo anamnezėje, kuri sudaroma iš paciento paaiškinimų, šiuo konkrečiu atveju iš ieškovo paaiškinimų, pastarasis nurodė, kad traumą patyrė „ eidamas netaisyklingai pastatė k. koją. Atsirado galūnės patinimas, skausmas“ 2021-04-06 medicininių dokumentų išraše iš ieškovo žodžių fiksuojant aplinkybes, kuriomis ieškovas patyrė traumą, nurodoma “trauma buityje 2021-03-26, pakrypo kairė pėda, skubi pagalba suteikta“. Vertinant medicinos darbuotojų pagal ieškovo žodžius medicininiuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad traumą ieškovas patyrė netaisyklingai pastatydamas kairę koją, kuriai pakrypus patyrė traumą. Tuo tarpu atsakovui pateiktose pretenzijose ir ieškinyje dėstant galimai patirto įvykio aplinkybes nurodoma, kad kojos traumą patyrė užkliuvęs už blogai sudėtų grindinio plytelių, tai yra medicinos įstaigoje ieškovas nurodė vieną patirtos traumos susidarymo mechanizmą, kitu atveju teismui ir atsakovui nurodė visiškai kitą. Visiškai neaišku, kokiomis aplinkybėmis ieškovas patyrė traumą ir kas kaltas dėl šio įvykio - pats ieškovas netaisyklingai pastatydamas koją, ar atsakovas dėl galimai blogai sudėtų plytelių, už kurių pastarasis galimai galėjo užkliūti. Iš pateikto ieškinio ir jo priedų, kuriais grindžiami reikalavimai, visiškai nėra aišku, kurioje vietoje ir kada ieškovas patyrė traumą, galėjusią jam sukelti turtinę ir neturtinę žalą. Su ieškiniu yra pateiktos foto nuotraukos, iš kurių nėra aišku, kada jos darytos, kur darytos ir kurioje vietoje iš atvaizduotų foto nuotraukose ieškovas galimai galėjo patirti traumą. Pateikiamuose atsiliepimuose į pretenziją atsakovas prašė ieškovą pažymėti konkrečią vietą, kurioje jis galėjo patirti traumą bei pateikti duomenis, kada šios foto nuotraukos buvo darytos. Ieškovas, nei atsakydamas į atsakovo prašymus ikiteisminio ginčo metu, nei pateikdamas šias nuotraukas kaip įrodymą, teismui nenurodė ir nepatikslino šių aplinkybių. Atsakovui apie ieškovo patirtą traumą ir detales, kuriomis galimai ši trauma buvo patirta, tapo žinoma iš ieškovo pateiktos pretenzijos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas į gydymo įstaigą kreipėsi tik 2021-03-27. Ieškovo teigimu, įvykį, vykusį 2021-03-26, kurio metu jis patyrė traumą, matė atsakovo darbuotojai, vykdę darbus objekte. Atsakovas kreipėsi į ieškovą prašydamas nurodyti, kokie darbuotojai galėjo matyti šį įvykį, apibūdinant juos. Atsakovas, siekdamas išsiaiškinti galimo įvykio aplinkybes, savo iniciatyva yra kreipęsis į bendrovės darbuotojus, atlikusius renovacijos darbus šiame objekte, tačiau nėra gavęs patvirtinimo, kad nors vienas iš darbus objekte (duomenys neskelbtini)  vykdžiusių darbuotojų būtų matęs šį įvykį. Ieškinyje nurodoma, kad „ieškovas 2021 m. kovo 27 d. kreipėsi į VšĮ Vilkaviškio ligoninės skubios pagalbos skyrių, kuriame buvo nustatyta - RO- stebėtina kubakaulio avulsinis lūžimas / čiurnos raiščių patempimas / galūnė įmobilizuota gipso longete.“ Ieškovas, siekdamas pagrįsti jo patirtos traumos pasekmes, pateikė su ieškiniu medicininių dokumentų išrašus: 2021-03-27 (ligos istorija Nr. P21-298) ir 2021-04-06 (ligos istorija Nr. 21KP-6104). 2021-04-06 medicininių dokumentų išraše užfiksuota, kad ieškovas 2021-04-06 12:52 val. atvyko į VšĮ ,,Vilkaviškio ligoninė“, kur jam buvo atlikti radiologiniai tyrimai (gydytoja radiologe D. B.) ir buvo konsultuotas gydytojo ortopedo traumatologo A. S.. Atlikus radiologinį čiurnos tyrimą, konstatuota, kad aiškių lūžio linijų nematyti. Nurodoma, jog „ Aiškių kaulinės struktūros prašviesėjimo linijų, antkaulio vientisumo pažeidimų nematyti. Kulnakaulyje matomos egzostozės.“ Atlikus radiologinį pėdos tyrimą, konstatuojama, kad aiškių lūžio linijų nematyti. Nurodoma, jog „ Aiškių kaulinės struktūros prašviesėjimo linijų, antkaulio vientisumo pažeidimų nematyti“. Gydytojo ortopedo diagnozė: „čiurnos raiščių patempimas, dalis nepatikslinama“. Tai yra, atlikus papildomą tyrimą, kaulo lūžių nenustatyta. Ieškovas su ieškiniu nepateikė daugiau jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų 2021-04-06 diagnozę - čiurnos raiščių patempimas. Netgi neturint specialių žinių, akivaizdu, kad kaulo lūžio gydymas trunka ilgiau nei savaitę laiko (2021-03-27 - 2021-04-06). Tai yra ieškovas visiškai nepagrįstai prašo teismo priteisti neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl kubakaulio avulsinio lūžimo. Atsakovas laikosi savo pozicijos, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriuos vertinant būtų galima daryti išvadą, kada ieškovas patyrė traumą, kur ši trauma buvo patirta, koks traumos pasekmėje kilusio sužalojimo susidarymo mechanizmas ir kokį sužalojimą iš viso ieškovas patyrė. Tačiau netgi darant prielaidą, kad ieškovas vis dėlto patyrė traumą ieškinyje aprašytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad tai lėmė ir pačio ieškovo didelis neatsargumas. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas 2020-11-16 subrangos sutarties pagrindu 2021-03-01 pradėjo gyvenamojo namo, esančio 022 m. balandžio 13 d., atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Laikotarpyje nuo 2021-03-05 iki 2021-03-12 subrangos sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir UAB „V.“ pagrindu buvo atlikti renovuojamo daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini) dujotiekio remonto darbai. Atliekant darbus buvo pakeista danga prie namo laiptinės, sudedant laikiną betoninių plytelių dangą prie įėjimo į laiptines. Betoninių plytelių danga prie (duomenys neskelbtini)  namo laiptinės buvo paklota 2021-03-12, ką patvirtina apmokėjimo už atliktus darbus sąskaita, tai yra betoninių plytelių danga prie namo laiptinės iki ieškovo nurodomos datos 2021-03-16 jis naudojosi nemažiau kaip dvi savaites. Ieškovui jau nuo 2021-03-01 buvo žinoma apie jo gyvenamojo namo atliekamus renovavimo - atnaujinimo darbus. Pažymėtina tai, kad laikantis STR 1.06.01:2016 reikalavimų aplink namą buvo įrengta statybvietė, pakabinti įspėjamieji ženklai, pastatytas stendas su informacija apie atliekamus darbus, pateikiant kontaktinių asmenų tel. numerius. Ieškovas ginčo įvykio metu buvo 37 metų amžiaus, t. y. sukaupęs pakankamą gyvenimišką patirtį. Šiuo atveju jis kaip bet kuris kitas protingas, apdairus ir atidus žmogus, atitinkamoje situacijoje galėjo ir turėjo suvokti visų savo veiksmų ir aplinkybių pavojingumo laipsnį, t. y. galėjo suprasti, kad atliekant daugiabučio, kuriame jis gyveno, renovavimo darbus, kyla tam tikrų nepatogumų tiek gyventojams, tiek vykdantiems darbus darbuotojams. Jam buvo žinoma apie dujotiekio įrangos remonto darbus prie įėjimo į laiptinę bei pakeistą betoninių plytelių dangą prie laiptinės, kuria jis kaip ir visi namo gyventojai naudojosi ne trumpiau kaip 2 savaites. Ieškovas, kaip ir bet kuris kitas (duomenys neskelbtini)  namo gyventojas, buvo įspėtas apie galinčius kilti pavojus atliekant remonto darbus. Daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), renovavimo darbai vyko neiškeldinant namo gyventojų iš jų gyvenamųjų būstų, ir šie darbai buvo atliekami gyventojų iniciatyva. Tai apsprendė visų namo gyventojų būtiną elgsenos pakitimą šioje situacijoje, o būtent įpareigojant būti atidesniems ir budresniems, gyvenant name renovacijos darbų vykdymo laiku ( statybvietėje). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, vykstant remonto darbams, besinaudodamas betoninių plytelių danga daugiau kaip dvi savaites, ieškovas nekėlė jokių pretenzijų dėl šios dangos kokybės. Ieškovui buvo žinomi rangovo atstovo kontaktiniai duomenys (tel. nr.), tačiau jis nesikreipė į rangovą, neinformavo apie galimai keliančią jo sveikatai grėsmę - betoninių plytelių dangą. Ir tik po to, kai galimai patyrė traumą, ieškovas išreiškė pretenziją dėl dangos kokybės. Pagal CK 6.297 straipsnį, jeigu nukentėjęs asmuo ar turintis teisę reikalauti žalos atlyginimo asmuo dėl savo kaltės prisidėjo prie žalos atsiradimo ar padidėjimo, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, žala aplamai gali būti neatlyginama. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 522/2009). Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis, didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis buvo informuotas apie tam tikrą riziką, dėl kurios buvo įspėtas, ar neabejotinai žinojo ją esant. Akivaizdu, kad šioje konkrečioje situacijoje, netgi darant prielaidą, kad ieškovas jo nurodytomis aplinkybėmis patyrė traumą, tai šios traumos kilimą sąlygojo būtent pačio ieškovo išskirtinio rūpestingumo nebuvimas ir didelis neatsargumas. Atsakovo nuomone, ir dėl šios aplinkybės, netgi pasitvirtinus aplinkybėms, susijusioms su traumos patyrimu, atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini),, buvo pastatytas 1987 m.. Nuo 1987 m. iki 2021-03-01 šis pasatas ir grindinio danga aplink namą ir prie įėjimo į laiptines nebuvo remontuota. Ieškovas naudojosi aplink namą išklotais betoninėmis plytelėmis takais, priėjimais prie laiptinės. Šios dangos kokybė iš esmės nesiskyrė nuo dangos, kuri buvo išklota remonto darbų metu. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 3000 Eurų neturtinės žalos. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio l dalis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-337/2006). Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 417-2013). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan.. Pirmiausia pažymėtina tai, kad visiškai nėra aišku, dėl kokios traumos (kubakaulio lūžis ar raiščių patempimas) sukeltos neturtinės žalos prašoma atlyginti. Tai yra neaiškus traumos metu patirtų sužalojimo mastas, kas iš esmės galėtų būti vienas iš vertinamųjų kriterijų sprendžiant apie žalos dydį. Ieškovas, grįsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tik deklaratyviai nurodo sumažėjusias bendravimo galimybes, silpnumą, negalėjimą gyventi pilnaverčio gyvenimo. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jo bendravimo galimybių sumažėjimą bei traumos pasekmėje apribotą galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą. Sprendžiant klausimą dėl ieškovo galimybės gyventi pilnavertį gyvenimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą patyrus traumą, būtina jo nurodytas aplinkybes vertinti visuotinai žinomos pasaulinės Covid -19 pandemijos kontekste. 2020-11-04 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Šis 2020-11-04 nutarimu paskelbtas karantinas. 2021-06-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 449 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios, karantinas Lietuvos Respublikoje atšauktas nuo 2021-07-01. Laikotarpiu nuo 2020-11-04 iki 2021-07-01 (karantino metu) visų Lietuvos Respublikos piliečių bendravimo, judėjimo, dalyvavimo visuomeninėje veikloje, viešuose renginiuose, darbo galimybės buvo apribotos. Tai yra asmenų, vykdančių Vyriausybės nutarimu priimtus ribojimus, gyvenimo kokybė akivaizdžiai pakito, apribojant jų pilnaverčio gyvenimo galimybes. Ieškovas nenurodė, kiek jo gyvenimo kokybę paveikė patirta trauma daugiau lyginant su apribojimais, kurie buvo taikyti visiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovo galimybė atlikti darbo funkciją buvo sąlygota būtent taikomų apribojimų, sietinų su karantino įvedimu. Ieškovas pateikė išrašą iš Sodros duomenų bazės „Informaciją apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2021-01-01 iki 2021-06-07“. Šiame dokumente užfiksuota, kad laikotarpyje nuo 2021-01-06 iki 2021-03-27 ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nurodant priežastį - „Epideminė situacija“ , tai yra ieškovą epideminė situacija buvo tiesiogiai palietusi. Ieškovas, grįsdamas neturtinį reikalavimą, taip pat nurodo, kad pastoviai jautė ir jaučia iki šiol skausmus ir nepatogumą, iki šiol vartoja nuskausminamuosius vaistus, todėl negali gyventi sau įprasto gyvenimo. Byloje yra pateiktas 2021-04-06 medicininių dokumentų išrašas (ligos istorija Nr. 21KP-6104), kuriame yra pateiktos gydymo rekomendacijos, nurodant „būklei negerėjant reabilitacinis gydimas“. Iš ieškinyje pateiktų aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškovo kojos būklė nepagerėjo nuo 2021-04-06 vykdytos apžiūros. Ieškovas nepateikė su ieškiniu jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis laikėsi nustatytų gydymo rekomendacijų ir kreipėsi į gydymo įstaigą dėl reabilitacinio gydymo. Nesant tokių įrodymų, galima pagrįstai teigti, kad dabartinę ieškovo būklę, jei tokia ji yra, sąlygojo jo pačio nerūpestingumas nevykdant gydytojų rekomendacijų. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. Ieškovo pareikštas reikalavimas reiškia prašymą taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246-6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė ieškinyje keliamų reikalavimų dėl neturtinės žalos.Ieškovas prašo priteisti patirtą turtinę žalą - 1933,82 Eurus. Detalizuojant turtinės žalos sudarymą, ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro: 350 eurų bylinėjimosi išlaidos; netektos pajamos dėl sužalojimo laikotarpyje nuo 2021-03-28 iki 2021-06-07 - 1542,36 Eurai; 41,46 Eurai - išleisti medikamentams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas kaip turtinę žalą prašo atlyginti išlaidas teisinei pagalbai už procesinių dokumentų surašymą - 350 Eur.. Tokio pobūdžio išlaidos negali būti priskiriamos žalai CK 6.249 straipsnio aspektu, nėra materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų, t. y. procesinio pobūdžio išlaidos ir atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka. Iš pateiktų kasos aparato kvitų dėl jų kokybės visiškai neaišku, kokios prekės buvo pirktos ir kiek jos yra susijusios su gydytojo rekomendacijose nurodytais medikamentais. Ieškiniu taip pat yra prašoma priteisti negautas pajams už laikotarpį nuo 2021-03-28 iki 2021-06-07 - 1542,36 Eurus. Ieškinyje nenurodoma, kas sudaro šias negautas pajamas, todėl dėl šio reikalavimo pagrįstumo atsakovas negali pasisakyti. Darant prielaidą, kad tai galėtų būti negautos pajamos, kildinamos darbo santykių pagrindu, ieškovas, siekdamas šio reikalavimo tenkinimo, privalėtų pateikti papildomus dokumentus, kurių pagrindu teismas galėtų vertinti šių reikalavimų pagrįstumą (e. b. l. 57-63 )

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB ,,Ž. ir C.“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame dėl ieškinio pagrįstumo savo pozicijos neišreiškė. Atsiliepime nurodė, kad neturi jokios informacijos, susijusios su ieškovo nurodytu įvykiu, kurio metu jis patyrė žalą, išskyrus informaciją, kurią ieškovas jau teismui pateikė su ieškinio 9 priedu, t. y. kad fasado ir cokolio atnaujinimo darbus objekte (duomenys neskelbtini),, subrangos sutarties pagrindu atliko atsakovas „(duomenys neskelbtini),“ UAB, ir atliekant šiuos darbus jis perdėliojo prie įėjimo esančias šaligatvio plyteles, ir tuo atveju, jeigu atsakovas savo netinkamai atliekamais darbais padarė žalos, jis yra įsipareigojęs ją atlyginti. Tretysis asmuo nematė įvykio ir negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės - 2021-03-26 ieškovo užkliuvimas būtent už blogai sudėtų šaligatvio plytelių šalia renovuojamo objekto įėjimo, apskritai egzistavo. Tačiau įvertinęs kartu su ieškiniu ieškovo pateiktus įrodymus, prašo teismo įvertinti šiuos aspektus: VšĮ ,,Vilkaviškio ligoninė“ gydytojo išrašo dalyje „Anamnezė“ nurodyta, kad ieškovas „eidamas netaisyklingai pastatė k. koją“, kas neatitinka ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad trauma įvyko užkliuvus už blogai sudėtų plytelių. Ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis traumą patyrė jo teigiamoje vietoje, ir nėra nurodęs jokių asmenų, kurie galėtų patvirtinti jo teigiamus faktus. Ieškovo į bylą pateikti vaistinės kvitai nėra pakankamai geros kokybės, kad būtų galima įvertinti, kas buvo perkama, ir ar tai susiję su Ieškovo teigiama patirta trauma. Ieškovo pateiktas turtinis reikalavimas netektų pajamų dydžio apimtyje yra niekaip nepagrįstas ir neaišku, kokiu būdu apskaičiuotas. Ieškovas gyvena šiame pačiame renovuojamame objekte, prie kurio, jo teigimu, jis patyrė traumą. Taigi jis negalėjo nežinoti, kad aplinkui vyksta statybos darbai ir aplinka dėl to yra besikeičianti, todėl turėjo elgtis kaip apdairus asmuo ir stebėti aplinką savo judėjimo trajektorijoje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas iki įvykio turėjo judamojo aparato arba regos sutrikimų, kurie jam sudarytų papildomų sunkumų judant. Ieškovo teigimu įvykis įvyko darbo metu, vadinasi šviesiuoju paros metu, kas netrukdė jam pamatyti šaligatvio dangos būklę. Nelygios, suskilusios, ištrupėjusios plytelės mieste, deja, vis dar labiau yra taisyklė nei netikėta išimtis, kas reiškia, kad atsakingas ir protingas asmuo eidamas paprastai stebi dangą, kuria vaikščioja. Darytina išvada, kad ieškovo neapdairus elgesys aplinkoje, kurioje jis pats gyvena ir žino apie vykstančius statybos darbus, yra vertintinas kaip atsakomybę mažinanti aplinkybė (CK 6.282 str. 1 d. ). Pagal ieškovo pateiktą Sodros informaciją apie asmeniui išmokėtas išmokas yra matoma, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio iki įvykio dienos 2021 m. kovo 26 d. dirbo nepilnas dvi savaites ir buvo nedarbingas, to priežastis – Epideminė situacija ir liga, trukusi nuo 2021-01-05 iki 2021-01-13. 2021-03-26 Ieškovui buvo paskirtas nedarbingumas dėl „Epideminės situacijos“.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini),“ manevrų operatoriumi, dirba pamaininį darbą, dėl to kasmėnesinis darbo užmokestis nėra fiksuotas. Laikotarpyje nuo 2020 m. spalio iki 2020 m. gruodžio mėnesio ieškovo gautas darbo užmokestis buvo 3215,92 Eur (734,35 + 1380,78 + 1100,78). Po patirtos traumos ieškovas turėjo nedarbingumą nuo 2021-03-28 iki 2021-06-07, t. y. du mėnesius ir dešimt dienų. Per minėtą nedarbingumo laikotarpį ieškovas gavo nedarbo išmokų - 2204,14 Eur (224,91 + 674,73 + 449,82 + 854,68). Ieškovas laiko, kad pagal pateiktus paskaičiavimus jo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis siekia 1071,97 Eur, o vidutinis darbo dienos užmokestis 53,59 Eur. Nedarbingumo laikotarpis buvo du mėnesiai ir dešimt dienų, iš jų 65 darbo dienos, kas sudaro 3483,35 Eur (53,59 Eur x 65 d. d.). Pagal pateiktus paskaičiavimus ieškovo negautos pajamos sudaro 1279,21 Eur (3483,35 - 2204,14). Ieškovas po traumos vartojo gydančio gydytojo rekomenduotus medikamentus ir medikamentinius lokaliai naudojamus tepalus: Dolmen, 25mg, plėvele dengtos tabletės - Dolmen yra vaistas skausmui malšinti, priklausantis vadinamųjų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) grupei; IBUPROFEN SIROMED, 400mg, plėvele dengtos tabletės - I. S. vartojamas suaugusiems ir paaugliams (12 - 18 metų) silpno ar vidutinio intensyvumo skausmui malšinti; Dolmen, 25mg, granulės geriamajam tirpalui - Dolmen vartojamas trumpalaikiam simptominiam lengvo ir vidutinio stiprumo ūminiam skausmui. Visi ieškovo vartoti vaistiniai preparatai yra nereceptiniai. Ieškovas naudojo gydančio gydytojo paskirtą lokaliai veikiantį tepalą, t. y. Fastum 25 mg/g gelis - Fastum yra vaistas, kurio sudėtyje yra ketoprofeno, priklausantis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) grupei. Fastum vartojamas nuo skausmo ir uždegimo dėl lėtinių uždegiminių sąnarių ligų, minkštųjų audinių sumušimo, ūminio raiščių ir raumenų patempimo. Minėto vaistinio preparato pirkimo fakto nėra prie byloje pateiktų įrodymų, nes ieškovas neišsaugojo pirkimo kvitų. Ieškovas 2022-01-05 parengiamojo teismo posėdžio nurodė aplinkybę, kad 2021-03-27 buvo savo močiutės L. Z. (mirusi 2021-03-24) laidotuvėse, pagrįsdami šią aplinkybę teikiame įrodymus, t.y. L. Z. mirties liudijimą bei dokumentus įrodančius L. Z. ir ieškovo giminystę. Taip pat 2022-01-05 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovui buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, kad 2021-03-28 jam turėjo būti darbo diena ir ieškovas turėjo eiti į darbą. Pateikti nustatyto grafiko negalintis, nes 2021-03-28 ieškovas pranešė darbdaviui, kad patyrė traumą ir jam yra paskirtas nedarbingumas bei sugipsuota koja. Ieškovui informavus darbdavį, kad ieškovas neatvyks į darbą, darbdavys ieškovą pakeitė kitu darbuotoju, dėl šios situacijos negalintys pateikti suplanuoto žiniaraščio, tačiau mano, kad aplinkybę, kad ieškovui 2021-03-28 būtų buvusi darbo diena patvirtina jau byloje pateikti kiti įrodymai, t. y. 2021-03-27 pasibaigęs nedarbingumas dėl epidemiologinės situacijos (e.b. l. 151-152, 159-161).

II.                      Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

I. V. K. teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės ieškinį palaikė visiškai, bei paaiškino, kad ieškinį skaitęs, jame nurodytus faktus tvirtinantis. G. K., (duomenys neskelbtini),. Eidamas į namus užkliuvęs už blogai sudėto grindinio, ir užsirietė kairė koja, palinko, apsivertė. Stipriai suskaudo, bet kai buvo jo močiutės laidotuvės, tai praėjo tuo momentu. Vakare nėjo bato nusiauti, pamatęs kokia koja. Kitą dieną išvažiavęs pas gydytojus, kad peršviestų koją, ir tą pačią dieną ją įdėjo į langetę. Buvo blogai sudėtos senų laikų grindinio plytelės. Ten buvo laikinos, nes kai pabaigė sudėjo trinkeles. Buvo atliekama viso namo renovacija, pradėta gal pusė metų iki įvykio. Prie namo nuimtos buvo senų laikų grindinio plytelės ir padėta fanera, kol darė apšildymą fasado. Jas nuėmė, kad reikėtų apkasti aplink namą. Buvo nuimtos plytelės prie pačios laiptinės. Kol buvo padėta OSB plokštė tai viskas buvo gerai. Paskui sudėjo senas grindinio plyteles nevienodame aukštyje, tai jis toje vietoje užsikabino, padėjo nevienodai koją. Koks skirtumas aukščio negalintis pateikti, reikia žiūrėti pagal nuotraukas. Per tas plyteles prieš įvykį ėjęs gal 1-2 savaites, viskas buvo gerai, tik tuo metu taip sutapo. Buvo iškabinta perspėjimai, kad reikia laikytis atsargumo, jis ir laikėsi. Jis supratęs, kad jos laikinai sudėtos, nes kitaip būtų gražiai sudėtos, čia tiesiog sumestos, ne vienodame aukštyje. Jis prieš tai eidamas matęs, kaip jos sudėtos. Jis vaikščiojimo, judėjimo problemų neturėjęs. Jis neužsikabinęs, o tiesiog sukrypo koja. Jis ėjęs, padėjęs ant tos briaunos kairę koją, ir ji sulinko į kairę žemyn, buvo didelis skausmas. Ar plytelė sujudėjo, nepamenantis, ar judėdavo nepamenantis. Buvo šviesu. Buvo laidotuvės, jis trumpam užvažiavęs į namus. Mirė močiutė, jo eisenai tai neturėjo įtakos. Prieš kelias dienas buvo mirusi, santykiai buvo vidutiniški, kažkiek pergyvenęs. Jau jie buvo susitaikę, nes ji jau kažkuris laikas gulėjo ligoninėje, mirties nebuvo netikėta. Vieni statybininkai matė įvykį, bet nežinantis kurie, be to jie nenorės liudyti ant savo įmonės. Kaimynė, kuri turėjo liudyti, išvažiavo į mokslus, o nuomone ji nenori būti apklausta, todėl nekviečiantis jos. Buvo kovo mėnesis, nebuvo slidu, plytelės švarios. Prie plytelių jokio įspėjančio užrašo elgtis atsargiai nebuvo. Ant įėjimo durų buvo bendras užrašas, Jis jau koją buvo išsisukęs, kai nuvažiavę į kapus į šermenis palydėti. Vakare grįžtant po gedulingų pietų, ta koja jau buvo baisi, vos ėjo batą nusiauti. V. K. jo žmona, kuri liudytoja, ji darė nuotraukas, matė jo koją. Ji padarė tas nuotraukas tą patį vakarą. Ji darė nuotraukas kaip įrodymą. Jis ruošėsi kreiptis į teismą, jeigu neis susitarti gražiuoju, čia jis pats taip sugalvojo, niekas nepatarė. Kitą dieną nuvažiavęs į Vilkaviškio ligoninę priimamąjį ir iš karto kojai uždėjo langetę peršvietus. Iš pradžių įtarė kulbikaulio lūžį. Po mėnesio nuvažiavus nuėmė gipsą, padarė nuotraukas, ir nustatė raiščių patempimą. Visą mėnesį vaikščiojęs su ramentais, negalėjęs priremti kojos. Dabar retkarčiais pradeda skaudėti dešinės kojos klubą, gal dėl to, kad tada labiau ant dešinės vaikščiojo. Anksčiau neturėjęs jokių traumų. Prieš traumą jis buvęs ant biuletenio su mergaite, kadangi nėjo į mokyklą dėl koronos. Jis turėjęs eiti kitą dieną po laidotuvių į darbą, Jam lyg buvo praėję koją laidotuvių metu, tai jis susiskambinęs su vadovu, ir sakęs, kad kitą dieną būsiąs darbe. Dėl kojos nedirbęs 2 mėnesius 10 ar daugiau dienų. Jam skaudėjo ir suko koją. Su ramentais vaikščiojęs 2 mėnesius, nors gipsą nuėmė po mėnesio. Dar jam ir dabar koją skauda ramybės būsenoje, kai keičiasi orai ypač, ir suka, ir spaudžia. Koją normaliai skaudėjo po įvykio tris mėnesius. Vartojęs nuskausminančius, nuo skausmo vaistus, geriau padeda negu tepalas. Vartojęs vaistus 4 mėnesius tikrai, ibuprofeną. Su vaikais jis negalėjęs užsiimti, buvo žmona. Sūnui 14, dukrai 8 m. Automobilio negalėjęs vairuoti, tik po 3 su virš mėnesių. Žmona teises turi. Žmona viskuo rūpinosi, pasidarė grafiką, kad iš namų daugiau dirbtų. Neturtinės žalos prašantis 3000 Eur. Jis dirbantis AB , (duomenys neskelbtini),“ vagonų operatoriumi, mašinisto padėjėju. Grafikas yra, bet būna jame trys-keturios laisvos dienos, bet ir jos būna užimtos, nes kažkas nors serga, mokymuose ir reikia už juos eiti dirbti. Įprastas grafikas – diena, naktis, diena laisva, po to visa para darbo, para laisva, įvairiai, po 12 val. ir po 24 val. Skirtingas atlyginimas mėnesiais yra todėl, kad jeigu einantis dirbti per laisvą dieną, moka dvigubai, kiek daugiau dirbantis, tiek daugiau uždirbantis. Jeigu eitų tik per darbo dienas, gautų 1100-1200 Eur, jei eina per poilsio dienas, jam mokasi daugiau. Po atostogų grįžęs dirbęs dvi savaites, gavęs tiek kiek per visą mėnesį, nes dirbęs per išeigines. Prieš ieškinio padavimą, jis bandęs tartis dėl žalos atlyginimo. J. Ž. ir ko siūlė 1000 Eurų, su kuo nesutikęs. Nežinantis, kokie aktai reglamentuoja plytelių sudėjimą. Įvykio metu buvo apsiavęs žemais bateliais pusiau sportiniais, buvo nešioti daug metų, bet ant kojos gerai laikėsi, kojai lankstytis niekas netrukdė. Negirdėjęs, kad toje vietoje dar kas būtų koją išsisukęs. Po įvykio jam atrodo, kad kitą dieną plyteles sudėjo gražiai. Jis paskutiniu metu sportu neužsiminėjo, prieš 2-3 metus mėgdavo bėgioti. Kad jis toje vietoje koją išsisuko, įrodymai yra nuotraukos. Kiek laiko nebuvo OSB plokštės negalintis patikslinti, be ją nuėmus buvo sudėtos tos plytelės, kurios sudėtos laikinai, nes baigus buvo sudėtos trinkelės. Nuotraukos tikrai buvo darytos tą patį vakarą. Kairė koja pakrypo į išorę. Pėdą uždėjęs ant plytelės krašto per patį plytelių tarpą. Padėjęs koją maždaug per vidurį ties antra plytele nuo laiptinės. Koja pakrypo į išorę, vidus pėdos pakilo, einant į laiptinę. Tiksliai nepamenantis to, galvojantis kad į vidų. Jie matavę skirtumą tarp plytelių aukščio, kiek buvo nepamenantis. Prieš tai niekas nekrypo. Užmynus plytelės kraštą, jo kojos vidinė dalis pakilo į viršų. Po traumos važiavęs į laidotuves, nes praėjo, galvojęs, kad truputį nikstelėjęs. Po to lyg jis vairavęs automobilį, važiavęs gal 5 min. atstumu. Karsto nenešęs. Grįžęs po 1-2 valandų po gedulingų pietų. Nuotraukos darytos tą pačią dieną kovo 26 d. Pripažįstantis, kad gipsas pagal medicininius dokumentus buvo nuimtas balandžio 6 d., po to vaikščiojęs tik su langete. Jam buvo rekomenduota gydytojo tepti koją, daryti masažus, procedūras. Jis turėjęs iš anksčiau tepalų ir juos naudojęs. Tabletes naudojęs pagal savo pasirinkimą, nes jam labai skaudėjo. Gydytojas jam nepatarė naudoti tabletes, nes jos kenkia skrandžiui, naudoti tepalus. Kadangi skaudėjo labai, naudojęs tabletes. Po balandžio 6 dienos jis ėjęs į masažus, pas chirurgą lankęsis, daręs ką jis nurodė. Jis buvo įšvykęs į Vilkaviškį, į reabilitaciją, jam padarė voneles ir masažus. Jis pats namie, ar žmona koją išmasažuodavęs, ir kaitindavęs vonelėje. Jis vartojęs pagal kvitą pirktą Dolmen. Jis daug tada išgėręs tų tablečių Dolmen, nepasakysiąs kiek, bet gerdavęs, kai jam skaudėdavo. Gėręs savo nuožiūra. Tuo metu šeimoje niekas nesirgo ir nevartojo tokių vaistų. Jam dažniau pasiūlo eiti papildomai dirbti. Kad jis būtų dirbęs 65 darbo dienas, būtų patvirtinęs jo darbo grafikas, jo nepateikęs, nes buvęs biuletenyje. Jis vadovavosi praeitais pradirbtais mėnesiais. Vaiko priežiūra buvo pasibaigus, kai jis ėjęs į laidotuves, dar anksčiau, tiksliai nepasakysiąs, nes jam paskambino tą pačią dieną ir pasakė, kad jam reiks dirbti Palemone. Sodra duomenys patirtina, kada užsibaigė jo biuletenis. Jis išėmęs iš darbovietės pažymas, koks jo atlyginimas buvo už paskutinius tris mėnesius, kiek dirbęs dienų tokių duomenų nepateikęs. Neturtinę žalą sudaro tai, kad jis negalėjęs eiti į darbą, parduotuvę, niekur. Neturtinės žalos dydį nustatęs iš galvos. Negalėjęs vairuoti. Nors buvo karantinas, jis vis tiek galėjęs viską daryti, buvo kovidas, vaikai negalėjo eiti į mokyklą. Pas jį kas norėjo galėjo ateiti. Jis dėl kojos negalėjo niekur išeiti. Jis galėjo dėl karantino išeiti kur norėjo. Jis dėl karantino galėjo eiti į parduotuvę. Jis negalėjęs vairuoti, važiuoti į parduotuvę, bet kur. Jis prieš įvykį nesportavęs, daugiau kaip 2 metai nebėgiojęs. Kuri savaitės diena per įvykį buvo nepamenantis. Kai jis parėjęs ir patyręs traumą, visi buvo namie, valandos negalinti pasakyti. Laiptinėje trys aukštai, gyvena 18 žmonių. Neturintis įrodymų, kad nurodytą traumą jis galėjo patirti jo nurodytomis aplinkybėmis, pas ekspertus, specialistus nesikreipęs. (2022 m. vasario 2 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 30 min. 44 sek.----1 val. 16 min. 40 sek.).

Ieškovė atstovė paaiškino, kad dėl tų 65 dienų, ji su ieškovu bandžiusi paskaičiuoti kiek per tą laiką būtų galėjęs jis dirbti, gavę 65 dienas. (2022 m. vasario 2 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 16 min. 50 sek.----1 val. 17 min. 25 sek.).

Atsakovės atstovas su ieškiniu visai nesutiko bei paaiškino, kad vienintelis dokumentas, kuris yra byloje ir kuriuo galima būtų remtis, yra pažyma iš darbovietės apie gautą darbo užmokestį spalio-gruodžio mėn., kitų duomenų apie negautas pajamas nėra. Įstatymas aiškiai apibrėžia kaip skaičiuojasi vidutinis darbo užmokestis. Nutarimas dėl LR Darbo kodekso įgyvendinimo 2017 m. birželio 21 d. ir vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašas. Ieškovas turėjo pateikti ne tik gautą darbo užmokestį, bet ir dirbtą dienų skaičių, iš kurio būtų padalintas per tris mėnesius gautas darbo užmokestis, būtų gautas vienos darbo dienos užmokestis. Tai būtų tas dydis, kuriuo būtų galima grįsti negautą darbo užmokestį. Vienintelis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Soacialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl metinių vidutinių mėnesio darbo dienų valandų skaičiaus 2020 m. patvirtinimo. Šiame dokumente aiškiai apibrėžta, kad esant 5 darbo dienų savaitei yra 21 darbo diena, esant 6 - 25 d., esant 5 darbo dienų savaitei darbo valandų skaičius 168 dienos. Remiantis šiuo dokumentu, ieškovas spalio -- gruodžio mėnesiais negalėjo dirbti daugiau kaip 63 dienas, kitų duomenų byloje nėra. Visiškai nėra svarbu kokia yra darbo sutartis. Ieškovas nepateikė darbo sutarties, kurioje būtų nurodyta, kad buvo kokia nors kita darbo laiko apskaita. Šiuo atveju vidutinis darbo užmokestis, kuris būtų skaičiuojamas ieškovui, sudaro 51,05 Eur. Kyla klausimas kiek negavo pajamų ieškovas. Atsakovas nemano, kad ieškovas galėjo dirbti 65 dienas, jei būtų darbdavys pasiūlęs galėjo dirbti ir 7 8 dienas, o kiek iš tikrųjų jis būtų dirbęs. Šituo atveju ieškovas turėjo pateikti sudarytą darbo grafiką, arba bent darbo sutartį, kurioje apibrėžta, kiek jis gali dirbti. Tačiau bet kokiu atveju ar yra darbo sutartis ar jos nėra, manantis, kad jo darbovietė įstatymų pažeidimų nedarytų, nes darbo kodeksas aiškiai apibrėžia, kiek darbuotojas gali dirbti. Šiuo atveju jeigu suskaičiuotų galimas dirbti darbo dienas, tai per laikotarpį nuo kovo 8 dienos iki birželio 7 d. yra išviso 50 darbo dienų. Tai patvirtina jo minėtas įsakymas, tik kitų metų, kuris nustato darbo dienų skaičių, šiuo atveju yra 50 darbo dienų. Tai skaičius, kuris galėtų būti reikalaujamas. Iš to skaičiaus reikėtų atimti gautą ir būtų 348,36 Eur negautos pajamos, kad tiek gavo mažiau, negu būtų uždirbęs. Su kuriomis, jeigu būtų byloje kiti įrodymaiu, patvirtinantys kad trauma buvo patirta ir ieškovas iš tikrųjų dėl atsakovo kaltės tai patyrė, tai jos atsakovas neginčytų. Tačiau jokių įrodymų ieškovas, kad būtų galima apskaičiuoti minėta skaičių, nepateikė. Visiškai nėra aktualu, kaip dirba atsakovas, ar jis dirba pamainomis, ar dienomis, sumins darbo laiko paskaitos skaičius per tą laikotarpį negali viršyti įstatymo nustatytos darbo valandų skaičiaus. Atsakovo pozicija, kad jeigu ieškovas ir galėjo patirti traumą, tai negauto darbo užmokesčio skirtumas yra 348,36 Eur. Ieškovas nurodė, kad ne pirmą dieną vaikščiojo ta vieta, diena šviesi, įspėjimai, žinojo, kad ten reikia būti atsargiam, ir ieškovas patyrė traumą. 37 m. žmogus, dirbantis, turintis gebėjimų, sportavęs anksčiau, toks elgesys žinant, kad įspėtas, elgtis, taip kaip jis elgiasi, kaip buvo, jo manymu yra didelis neatsargumas, ir tai yra viena iš sąlygų, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertinti pačio ieškovo veiksmus šiuo atveju. Ar pati trauma įvyko? Pateikė nuotraukas. Net jei vertinti, kad kovo 26 d. ir įvyko įvykis, vietoje, kuri atžymėta nuotraukose, nevertinant, kad jos padarytos po 5-6 dienų, reikia atkreipti dėmesį, kad ieškovas nenurodo šios traumos atsiradimo mechanizmo. Eidamas šaligatviu įeidamas į namą ieškovas pakrypo koja į išorę, pastačius ant nelygaus paviršiaus, natūralu, kad šiuo atveju koja pakryptų į vidų, pastačius ant nelygaus aukštesnio-žemesnio paviršiaus. Tai kelia abejonių, ar tai galėjo įvykti. Abejonės nemažino ir tai, kad ieškovas skirtinai nei teikia ieškinyje, užfiksuota gydymo įstaigos dokumentuose, nurodo visiškai skirtingą traumos mechanizmą. Vienu atveju jis pakrypsta koja, ką teigia ir teisme, nors tas pakrypimas sunkiai įtikėtinas į išorinę pusę, medicinos įstaigoje nurodo, kad užkliuvo. Šios abejonės nėra niekuo pašalintos, ir negrindžiama niekuo ta tiesa, kuri sakoma. Teismas vertina įrodymus, o ne tikėtina, kad sako tiesą. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių vieną ar kitą aplinkybę šitos traumos susidarymo mechanizmą. Nedarbingumas trunka du mėnesius ir keletą dienų, Ieškovas aiškina, kad jautė skausmus, nepatogumus, kuo toliau tuo blogiau, gerėjimas atėjo labai iš lėto, visą periodą jautė skausmus. Kokie veiksmai buvo ieškovo, kad tą sąlygojo. Jeigu buvo patirta trauma 26 d., buvo patirta toje vietoje, tai ieškovas patyręs traumą, tai pajutęs didelį skausmą tuo metu, to nepaisė, jis toliau dalyvavo laidotuvėse. Jo veiksmai dalyvaujant laidotuvėse be abejonės galėjo toliau sąlygoti traumos skausmų didėjimą, kas nulėmė galimai jo nedarbingumo trukmę, ką lėmė pačio ieškovo veiksmai, sąmoningai netausojant savo sveikatos. Jeigu būtų jam tikrai buvę blogai, būtų elgęsis kitaip. Ieškovo veiksmai ir nulėmė jo nedarbingumą du mėnesius. Tikėtina, kad ši trauma sutapo su tuo laikotarpiu, kai pasibaigė ieškovo nedarbingumas dėl vaiko. Vertinant patį traumos mechanizmą, tikėtina reikia pagrįsti įrodymais, ko byloje nėra. Kas gali paneigti tai, kad su vaiku jis dar būtų buvęs mėnesį ar du, ir tos traumos patyrimas būtų visiškai nesąlygoję jo turtinių netekčių dydžio, nes tas nedarbingumas būtų tęsęsis toliau. Pateikti ieškovo keli įrodymai nėra pagrindas tenkinti ieškinį visa apimtimi. Nesutinkantis, kad įvykio vietą taip buvo sudėtos plytelės kaip nuotraukose. Atsiliepime išdėstyta, kokie darbai buvo atlikti šioje vietoje. Tai nebuvo pamatų šiltinimas, buvo keičiamas dujų įvadas į šitą laiptinę, dėl ko buvo išardyta ir iškasta. Buvo plytelės sudėtos. Įspėjantys ženklai buvo sudėti, kadangi suklojus dujų vamzdžius, sutrombuoti iki galo nebuvo galima. Sudėtos plytelės galėjo pasėsti. Tą kovo 26 d. plytelės galėjo ir nebūti tiek pasėdusios. Po penkių dienų jos galėjo būti daugiau pasėdusios. Ant tvoros buvo įspėjami ženklai ,,Atsargiai“ ir ant laiptinės durų. Nuotraukose matoma tvora šalia, ir ant jos buvo įspėjami ženklai. Tą dieną tokio įdubimo nebuvo. Atsiliepime nurodytus faktus tvirtinantis. (2022 m. vasario 2 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 17 min. 30 sek.----1 val. 34 min. 42 sek.).

L. V. K. parodė, kad jos vyras dėl patirtos traumos kankinosi, jam skaudėjo. Ieškovas, jos vyras parėjo iš lauko, pasakė, kaip jis pasitempė koją. Ji pažiūrėjusi ir mačiusi, kad ji mėlynuoja. Ji sakiusi, kad jis turi važiuoti persišviesti tą koją. Sakę, kad jis niekur nevažiuos, kadangi rytoj į darbą. Mergaitė buvo karantine. Sakė, kad koją nikstelėjo eidamas lauke užmynęs ant plytelių. Ji nuėjusi su centimetru pamatavusi, aukštis neatitiko 5 cm. Kada vyras atėjo ir pasakė, kad koją nikstelėjo, valandos nepamenanti, tai buvo po laidotuvių antra dienos pusė, buvo vakare. Laidotuvės buvo 11-12 valandą kovo 26 d. vyro močiutės. Jos vyras sakė, kad jam praeis, nes jis toks yra, jis niekada gyvenime negers vaistų. Ji jo mamai nusiuntusi nuotraukas, kaip atrodo koja, kad jis nuvažiuotų pas gydytojus. Kai jis parvyko iš ligoninės, ji jį pamačiusi gipse, ir nuėjusi nufotografuoti tų plytelių. Ji nujusi nufotografavusi įvykio dieną. Ji berods 27 d. Nuotraukos tikrai darytos ne balandžio 1 d. Liudytoja parodė savo telefoną, kur per mesengerį 2021-03-27  20:00 val. siuntusi nuotraukas. Ji darė nuotraukas viena be ieškovo, nes jis nepaėjo. Ji tomis plytelėmis nėjusi, visą laiką buvo uždėta lenta, kada nuimta neatsimenanti, eidavusi kiekvieną dieną. Po to kai atsitiko greitai sugebėjo nuimti plyteles, padaryti stop ženklą, įėjimą per kitą pusę. Ji pirkusi vaistus vyrui, taip pat jo mama. K. R. vaistus vartojus ji pati. Kada vyras kreipėsi į darbų vykdytoją dėl įvykio neprisimenanti. Jokių įspėjančių ženklų nebuvo, atsirado po įvykio, net atitvėrė stop ženklu, buvo plytelės perdėtos. Nežinanti kitų nukentėjusių asmenų. (2022 m. vasario 2 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 36 min. 32 sek.----1 val. 51 min. 54 sek.).

Teismas

k o n s t a t u o j a

III.                      Dėl civilinės atsakomybės sampratos.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šios CK normos nustato, kad žalos atlyginimui yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita - abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).

IV.                      Dėl faktinių aplinkybių ir civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami, teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, tad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Ieškovas visame bylos procese įrodinėjo, kad jis traumą patyrė dėl atsakovės kaip juridinio asmens darbuotojų blogai sudėtų grindinio plytelių prie įėjimo į namo laiptinę, kurioje esančiame bute jis gyvena. Ieškovas turėjo patikimai įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę. Nenustačius bent vienos iš keturių civilinės atsakomybės sąlygų, šaliai nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Ieškovo pateiktu VŠĮ ,,Vilkaviškio ligoninė“ išrašu nustatyta, kad pas gydytoją jis atvyko 2021-03-27 16:30 val.. Jam nustatytas čiurnos raiščių patempimas, dalis nepatikslinta, bei kubakaulio lūžis. Pacientas skundėsi čiurnos skausmu, nurodė, kad buvo trauma buityje vakar (2021-03-26, eidamas netaisyklingai pastatę kairę koją, atsirado galūnės patinimas, skausmas, vartojo anelgetikus, galūnę šaldė, atvyko jau nusiskausminęs. Objektyviai jam nustatyta, kad koja patinusi ties maleolais, stebima poodinė hematoma, galūnės judesiai ne daug riboti, papacija visoje galūnėje neskausminga dėl vartotų vaistų jutimai nesutrikę. Stebimas kubakaulio avulsinis lūžis. Galūnė imobilizuota gipso longete. Būklė patenkinama. Rekomenduota: tolimesnė šeimos gydytojo priežiūra; galūnės ramybė, laikyti galūnę pakeltą; analgetikai NVNU esant poreikiui, šaldyti vietiškai 10-15 min. iki 8 kartų per dieną tris dienas; stebėti dėl gipso spaudimo reiškinių; planinė traumatologo konsultacija po 1 savaitės; laikantis režimo ir būklei blogėjant, kreiptis į P. I. nedarbingumas nuo 2021-03-28 iki 2021-03 -30, dėl tolesnio gydymo kreiptis pas šeimos gydytoją (e b. l. 14). Ieškovo pateiktu gydytojo ortapedo traumatologo išrašu nustatyta, kad pas jį ieškovas kreipėsi 2021-04-06 12:52 val. Jam nustatytas čiurnos raiščių patempimas, dalis nepatikslinta. Nurodė, kad skundžiasi kairės čiurnos skausmais, trauma buityje 2021-03-26, pakrypo kairė pėda, suteikta pagalba Vilkaviškio ligoninės SPS, imobilizuota gipsine longete, atvyko kontrolei. Objektyviai jam nustatyta, kad kairė čiurna patinusi, palpuojant skausminga ties lateraliniu ir medialiniu maleolu, judesiai per čiurnos sąnarį riboti dėl skausmo, neurovaskualinių sutrikimų kojoje nestebima. Atlikus čiurnos rengenogramą nustatyta, kad aiškių lūžio linijų nematyti; kairės čiurnos 2-jų kr. r-mose Nr.5722-3; aiškių kaulinės struktūros prašviesėjimo linijų, antkaulio vientisumo pažeidimų nematyti; kulnakaulyje matomos egzostozės. Atlikus pėdos rengenogramą nustatyta, kad aiškių lūžio linijų nematyti; kairės čiurnos 2-jų kr. r-mose Nr.5722-3; aiškių kaulinės struktūros prašviesėjimo linijų, antkaulio vientisumo pažeidimų nematyti. Būklė patenkinama. Rekomenduota: imobilizacija baigta; tausojantis režimas ir elastinis bintavimas 3-4 sav.. NVNU p.r.; tepalai lokaliai; būklei negerėjant reabilitacinis gydymas (e. b. l. 15). Teismo apklausta liudytoja ieškovo žmona V. K. teismui patvirtino, kad ieškovas patyrė kojos traumą, mačiusi sutinimus. Ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei ieškovės atstovas teismo posėdyje iš esmės ieškovo patirtos traumos kaip fakto buvimo neginčijo. Teismas įvertinęs pateiktus medicininius dokumentus, daro išvadą, kad ieškovas patikimai įrodė, kad jis patyrė kairės kojos traumą, t. y. pasitempė čiurną.

Nustačius, kad ieškovas patyrė kairės kojos traumą, būtina nustatyti kada, kokioje vietoje ir kokioms aplinkybėms esant jis tą traumą patyrė. Ieškovas teigė, kad jis traumą patyrė 2021 m. kovo 26 d. adresu (duomenys neskelbtini). ant blogai atsakovės darbuotojų sudėtų grindinio plytelių eidamas namo. Ieškovas savo teiginius, kad traumą patyrė jo nurodytoms aplinkybėmis, įrodinėjo savo paties paaiškinimu bei jo pateiktomis, jo žmonos V. K. darytomis įvykio vietos fotonuotraukomis. Prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais – fotonuotraukomis, nustatyta, kad prie laiptinės įėjimo yra sudėtos trimis ir puse eilėmis didelės seno modelio šaligatvinės plytelės. Įėjimas į laiptinę akivaizdžiai yra dešinėje pusėje, nes ten padėtos grotelės kojoms nusivalyti. Ties laiptinės durimis yra dvi eilės plytelių, jos sudėtos nelygiai, t. y. įdubę kairėje esančios plytelių eilės atžvilgiu, bei gaunasi aukščių skirtumas, koks tiksliai nėra galimybės įvertinti, nes nėra padėtas šalia matavimo vienetas, tačiau iš pažiūros tai sudaro kelis cm. Iš nuotraukos galima daryti išvadą, kad einant į laiptinę labai tikėtina užminti kaire koja ant antros ir trečios eilės plytelių susikirtimo, žiūrint iš dešinės, kur yra skirtingas plytelių aukštis (b. l. 8-10). Atsakovės pateikta fotonuotrauka nustatyta, kad prie namo iki remonto buvo sudėtos tos pačios plytelės, kurios nors taip pat sudėtos nelygiai, banguojančiai, tačiau akivaizdžių aukščio skirtumų, nelygumų, kaip ieškovo pateiktose fotonuotraukose nematyti (e. b. l. 5, 6). Atsakovė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas traumos patyrimo aplinkybes, į bylą nepateikė, tik teigė, kad tokių įrodymų nepateikė ir ieškovas.

Teismas, vertindamas ieškovo paaiškinimus dėl patirtos kojos traumos aplinkybių, atsižvelgia į jo skirtinguose procesiniuose dokumentuose nurodytas skirtingas įvykio aplinkybes, kaip pastebėjo atsakovo atstovas. Ieškinyje nurodoma, kad jis užkliuvo už plytelių. Ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu - 2021-04-23 pretenzija nustatyta, kad joje ieškovas nurodė, kad jis traumą patyrė eidamas į namus užkliuvęs už blogai sudėtų plytelių (e. b. l. 21-23), t. y. kaip ir ieškinyje. VŠĮ ,,Vilkaviškio ligoninė“ išraše nurodoma, kad ieškovas gydytojui nurodęs, kad buvo trauma buityje 2021-03-26, eidamas netaisyklingai pastatę kairę koją (e. b. l. 14). Gydytojo ortapedo traumatologo išraše nurodyta, kad ieškovas jam nurodė, jog trauma buityje 2021-03-26, pakrypo kairė pėda (e. b. l. 15). Bylą nagrinėjant teisme iš esmės, ieškovas teigė, kad eidamas į namus užkliuvęs už blogai sudėto grindinio, ir užsirietė kairė koja, palinko, apsivertė; sudėjo senas grindinio plyteles nevienodame aukštyje, tai jis toje vietoje užsikabino, padėjo nevienodai koją; jis neužsikabinęs, o tiesiog sukrypo koja, jis ėjęs, padėjęs ant tos briaunos kairę koją, ir ji sulinko į kairę žemyn, buvo didelis skausmas; kairė koja pakrypo į išorę, pėdą uždėjęs ant plytelės krašto per patį plytelių tarpą, padėjęs koją maždaug per vidurį ties antra plytele nuo laiptinės, koja pakrypo į išorę, vidus pėdos pakilo, einant į laiptinę, tiksliai nepamenantis to, galvojantis, kad į vidų. Teismas susipažinęs su ieškovo pateiktomis fotonuotraukomis (e. b. l. 8-11), daro išvadą, kad ieškovo nurodytoje vietoje - 2 plytelėje nuo laiptinės, akivaizdžiai matosi aukščių skirtumas, šis skirtumas yra minimalus, tikrai ne 4 cm, kuriuos nurodė liudytoja V. K.,  tačiau pakankamas, kad dedama koja pakryptų. Iš nuotraukų matyti, kad normaliai dedant koją (jos nevelkant per plyteles), ir einant į laiptinę, nėra jokios realios galimybės užkliūti už plytelės, pats ieškovas gydytojams nurodė, kad padėjo netaisyklingai koją, kad koja pakrypo, teisminio nagrinėjimo metu taip pat teigė, kad kojos pėda pakrypo dėl nevienodų aukščių, todėl ši ieškovo nurodyta traumos patyrimo versija (užkliuvimas už plytelių) atmestina kaip neįtikėtina. Labai tikėtina, kad ieškovas dėdamas koją, nežiūrėjo kur ją deda, to neprivalo daryti, todėl ir negali tiksliai nusakyti traumos susidarymo mechanizmo.  Atmetus šią versiją, svarstytina kita atsakovo pateikta traumos atsiradimo versija, kad koja pakrypo dėl nevienodo aukščio plytelių, pastatant koją per sujungimą. Ieškovui mediciniškai nustatytas čiurnos patempimas, kurios dalies nekonstatuota. Čiurnos patempimo trauma specialistų apibūdinama kaip dažna trauma, kurią galima patirti ir koją padėjus ant nelygaus paviršiaus (https://www.medcentras.lt/straipsniai/sporto-medicina-reabilitacija-kineziterapija/kineziterapeutas-apie-ciurnos-traumas-kodel-jas-gydant-svarbu-nepraleisti-reabilitacijos/). Šiuo atveju nustatyta, kad plytelės tikrai buvo sudėtos nelygiai, ir dėl to atsakinga yra atsakovė, kadangi atsakovės pateikta 2020 m. lapkričio 16 d. subrangos sutartimi Nr.13-S0068-5 nustatyta, kad UAB ,,Ž. ir C.“, esantis rangovu, ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, esanti subrangovu, sudarė sutartį dėl darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini). pagal kurią atsakovė turėjo atlikti visus cokolio (įskaitant nuogrindos įrengimą), fasado (įskaitant pandusų, įėjimo aikštelių, tambūrų ir balkonų vidaus šiltinimą ir apdailos juose įrengimą) ir stogo,  įskaitant mūro darbus, įėjimo stogelių šiltinimą ir žaibosaugos įrengimą) šiltinimo atnaujinimo (modernizavimo) darbus ( e. b. l. 68 - 76 ). Atsakovė pateikė UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)“,“ PVM sąskaitą – faktūrą 2021-03-12 VKA Nr.0017163 (e. b. l. 64) ir 2021-03-05 subrangos darbų sutartį Nr.21/11 (e. b. l. 77 -78), darbų sąmatą (e. b. l. 79) kaip rašytinius įrodymus, kad ieškovo nurodytoje vietoje buvo pakeisti dujų vamzdžiai, bei sudėtos plytelės buvo jau kovo 12 d., bei iš to buvo matyti, kad plytelių sudėjimas nebuvo UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)“,“ darbas pagal sutartį. Žala nustatyta neabejotinai, kadangi medicininiais dokumentais nustatyta, kad ieškovas patyrė traumą, dėl kurios patyrė turtinę žalą dėl medikamentų vartojimo bei negautų pajamų darbe, bei neturtinę žalą, dėl išgyvenimų patyrus traumą. Teismo vertinimu yra ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų bei ieškovo patirtos žalos, kadangi atsakovės darbuotojams sudėjus plyteles nelygiai, atsakovas padėjo nelygiai ant jų koją, ir jai sukrypus jis patyrė traumą. Teismas sutinka, kad šis ryšys gal labiau atsitiktinis, nes pats ieškovas ne kartą ten vaikščiojo, kiti asmenys taip pat, bet jis yra, kadangi tam tikromis aplinkybėmis jis padėjęs koją ant nelygaus paviršiaus traumą patyrė. Nors ieškovas turėjo pareigą elgtis atsargiai, tačiau sprendžiant pagal įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad jis galėjo ir nenumatyti, kad tokiomis aplinkybėmis padėjęs koją, patirs traumą, todėl ir negalėjo elgtis itin atsargiai, bet šiuo atveju jis traumą susidėjus tam tikroms aplinkybėms patyrė, bet tai tiesiogiai įtakojo sudėtų plytelių nelygus paviršius, t. y. neteisėti atsakovės veiksmais. Atsakovė, kaip juridinis asmuo, užsiimantis statybos darbais, kaip profesionalas turėjo užtikrinti, kad plytelės būtų sudėtos taip, kad niekam nekeltų nei mažiausios grėsmės. Šiuo atveju atsakovės atstovas nurodė, kad plytelės buvo sudėtos ant nesutrombuoto smėlio, dėl ko galėjo pasėsti, kas rodo, jog jos buvo sudėtos ant nestabilaus paviršiaus, galėjo einant judėti, kraipytis, nors ar taip buvo ieškovas negalėjo pasakyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.

V.                      Dėl turtinės žalos atlyginimo.

CK neapibrėžia konkrečiai kas yra turtinė žala, tačiau apibrėžia žalos sąvoką. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

 Ieškovas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą – jo turėtas išlaidas medikamentams (tiesioginius nuostolius), kurias sudaro 41,16 Eur.. Ieškovo pateiktais UAB ,,Eurovaistinė“ kvitais nustatyta, kad įsigyta Dolmen 25 mg tab. N10 už 3,30 Eur; tabletės N.24 už 3,89 Eur , jų pakanka iki 2021-05-01; Dolmen 25 mg granulės geriamajam tirpalui 10 pak už 3,46 Eur, pirkimo data turėtų būti 2021-04-20, tačiau neįskaitoma tiksliai. 2021-04-19 kvitu įsigyta Ibuprofenas 600 mg 40 tablečių 2 vnt po 4,24 Eur, su nuolaida sumokėta 7,64 Eur, pakanka iki 2021-05-28; Dolmen 25 mg tab N10, 2 vnt po 4,12 Eur, su nuolaida 6,18 Eur; Dolmen 25 mg 10 ml geriamasis tirpalas paketėlyje už 3,56 Eur su nuolaida, viso už 17,38 Eur (e. b. l. 94). Ieškovas taip pat pateikė UAB ,,Eurovaistinė“ 2021-04-01 kvito nuotrauką, pagal kurį įsigyta ibuprofen 400 mg, 20 tablečių už 1,99 Eur; Dolmen 25 mg 10 tab. už 3,30 Eur; Dolmen 25 mg 10 tab už 3,30 Eur; Rudotel 10 mg 50 tabl.už 4,84 Eur, pakanka iki 2021-04-25 (e. b. l. 97). Šie visi vaistai, išskyrus Rudotel, yra nereceptiniai, skirti gydyti skausmui, uždegimui, t. y. tinkami pagal atsakovui nustatytą sveikatos sutrikdymą, jų suma pagal kvitus atitinka prašomą priteisti turtinės žalos sumą, todėl įrodyta, kad tokia turtinė žala yra padaryta, ir iš atsakovės priteistina 41,16 Eur..turtinė žala.

Ieškovas taip pat prašo priteisti turtinę žalą, t. y. negautas pajamas -1279,21 Eur. Ieškovas teigia, kad dirba pamaininį darbą, dėl to kasmėnesinis darbo užmokestis nėra fiksuotas. Laikotarpyje nuo 2020 m. spalio iki 2020 m. gruodžio mėnesio ieškovo gautas darbo užmokestis buvo 3215,92 Eur (734,35 + 1380,78 + 1100,78). Po patirtos traumos ieškovas turėjo nedarbingumą nuo 2021-03-28 iki 2021-06-07, t. y. du mėnesius ir dešimt dienų. Per minėtą nedarbingumo laikotarpį ieškovas gavo nedarbo išmokų - 2204,14 Eur (224,91 + 674,73 + 449,82 + 854,68). Ieškovas laiko, kad pagal pateiktus paskaičiavimus jo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis siekia 1071,97 Eur, o vidutinis darbo dienos užmokestis 53,59 Eur. Nedarbingumo laikotarpis buvo du mėnesiai ir dešimt dienų, iš jų 65 darbo dienos, kas sudaro 3483,35 Eur (53,59 Eur x 65 d. d.). Pagal pateiktus paskaičiavimus ieškovo negautos pajamos sudaro 1279,21 Eur (3483,35 - 2204,14). Ieškovo pateiktu SODRA išrašu nustatyta, kad jam už laikotarpį nuo 2021-03-30 iki 2021-06-07 buvo išmokėtos ligos išmokos – 854,68 Eur, 449,82 Eur; 674,73 Eur; 224,91 Eur, iš viso 2204,14 Eur., kas atitinka ieškovo paskaičiavimą (e. b. l. 16-18).

Atsakovės atstovas su tokiu paskaičiavimu nesutiko, teigdamas, kad įstatymas aiškiai apibrėžia kaip skaičiuojasi vidutinis darbo užmokestis, t. y. nutarimas dėl LR Darbo kodekso įgyvendinimo 2017 m. birželio 21 d. ir vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašas. Ieškovas turėjo pateikti ne tik gautą darbo užmokestį, bet ir dirbtą dienų skaičių, iš kurio būtų padalintas per tris mėnesius gautas darbo užmokestis, būtų gautas vienos darbo dienos užmokestis. Tai būtų tas dydis, kuriuo būtų galima grįsti negautą darbo užmokestį. Vienintelis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl metinių vidutinių mėnesio darbo dienų valandų skaičiaus 2020 m. patvirtinimo. Šiame dokumente aiškiai apibrėžta, kad esant 5 darbo dienų savaitei yra 21 darbo diena, esant 6 - 25 d., esant 5 darbo dienų savaitei darbo valandų skaičius 168 dienos. Remiantis šiuo dokumentu, ieškovas spalio -- gruodžio mėnesiais negalėjo dirbti daugiau kaip 63 dienas, kitų duomenų byloje nėra. Visiškai nėra svarbu kokia yra darbo sutartis. Ieškovas nepateikė darbo sutarties, kurioje būtų nurodyta, kad buvo kokia nors kita darbo laiko apskaita. Šiuo atveju vidutinis darbo užmokestis, kuris būtų skaičiuojamas ieškovui, sudaro 51,05 Eur. Atsakovė nemano, kad ieškovas galėjo dirbti 65 dienas, jei būtų darbdavys pasiūlęs galėjo dirbti ir 7 - 8 dienas, o kiek iš tikrųjų jis būtų dirbęs. Šituo atveju ieškovas turėjo pateikti sudarytą darbo grafiką, arba bent darbo sutartį, kurioje apibrėžta, kiek jis gali dirbti. Tačiau bet kokiu atveju, ar yra darbo sutartis, ar jos nėra, manantis, kad jo darbovietė įstatymų pažeidimų nedarytų, nes darbo kodeksas aiškiai apibrėžia, kiek darbuotojas gali dirbti. Šiuo atveju jeigu suskaičiuotų galimas dirbti darbo dienas, tai per laikotarpį nuo kovo 8 dienos iki birželio 7 d. yra išviso 50 darbo dienų. Tai patvirtina jo minėtas įsakymas, tik kitų metų, kuris nustato darbo dienų skaičių, šiuo atveju yra 50 darbo dienų. Tai skaičius, kuris galėtų būti reikalaujamas. Iš to skaičiaus reikėtų atimti gautą ir būtų 348,36 Eur negautos pajamos, kad tiek gavo mažiau, negu būtų uždirbęs.

 Teismo vertinimu, negautos pajamos nustatomos, atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu „Dėl darbo kodekso įgyvendinimo“ Nr. 496 patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, pagal kurio 5.1 papunktį apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Aprašo 5.4 p. nurodyta, kad vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). 5.5 punkte nustatyta, kad vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius). 5.6 punkte nustatyta, kad vidutinis valandinis darbo užmokestis skaičiuojamas, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės. Ieškovas teigė, kad jo darbo diena yra skirtingos trukmės – t. y. 12, 24 valandos, todėl jo vidutinis atlyginimas turi būti skaičiuojamas pagal jo išdirbtas valandas.

Ieškovo pateikta pažyma dėl jam priskaičiuoto ir išmokėto atlyginimo nustatyta, kad jam išmokėta paskutinius tris mėnesius prieš jo nedarbingumą nuo 2021 m. sausio 1 d. dėl kitų priežasčių, nesusijusių su byla: spalio mėn. - 734,35 Eur; lapkričio mėn. -1380,79 Eur; gruodžio mėn. – 1100,78 Eur. (e. b. l. 30). Tokią pat pažymą 2021-10-15 Nr. SD-APC (Cargo) atsakovas pateikė pakartotinai (e. b. l. 95). Suskaičiavus gautą už paskutinius tris mėnesius atlyginimą, nustatyta, kad gauta iš viso atlyginimo 3215,92 Eur., kiek paskaičiavęs ir ieškovas. Ieškovas pasirinko metodą vidutinį darbo užmokestį skaičiuoti pagal dienas, nors pateiktoje pažymoje nėra nurodytas dirbtų dienų skaičius, o jis nurodytas valandomis, be to  kaip aukščiau teismas minėjo vidutinis atlyginimas tokiu aveju turėjo būti skaičiuojamas valandomis. Pagal pateiktą pažymą ieškovas 2020 m. spalio mėn. dirbo 164,75 val.; lapkričio mėn. -205,75 valandas, gruodžio mėn. -192 val., iš viso dirbo 562,25 val.. Atsižvelgiant į tai, paskaičiuotinas jo vidutinis valandinis atlyginimas 3215,92 Eur./ 562,25 Eur, kas lygu 5,7197 Eur/ val..

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr.A1-767 dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus 2020 metais patvirtinimo darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 21,1 darbo dienos, esant 6 darbo dienų savaitei 25,3 darbo dienos;  darbo valandų skaičius: esant penkių darbo dienų savaitei – 168,2 darbo valandos (2 018 darbo valandų : 12 mėnesių); esant šešių darbo dienų savaitei – 167,5 darbo valandos (2 010 darbo valandų : 12 mėnesių). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. A1-1274 dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus 2021 metais patvirtinimo darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 21 darbo dienos, esant 6 darbo dienų savaitei 25,2 darbo dienos; esant penkių darbo dienų savaitei – 167,4 darbo valandos (2009 darbo valandos : 12 mėnesių); esant šešių darbo dienų savaitei – 167 darbo valandos (2004 darbo valandos : 12 mėnesių).  Abiejų įsakymų 2 punkte nustatyta, kad jeigu įmonės, įstaigos ar organizacijos kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartyse arba darbo tvarkos taisyklėse nustatytas kitoks darbo laikas, nei nurodyta šio įsakymo 1 punkte, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičius nustato įmonė, įstaiga ar organizacija. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių dokumentų, kad pas juos įmonėje nustatytas kitoks darbo laikas, tačiau matyti, kad jis būdavo didesnis negu įstatymo leidžiamas. Teismas galimų teisės aktų pažeidimų 2020 m. dirbant ieškovui daugiau valandų negu leidžiama teisės aktais, neturėdamas jo darbo sutarties, nevertina, ir laiko, kad jo vidutinis darbo valandinis yra apskaičiuotas teisingai. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kiek jis valandų būtų dirbęs laikotarpiu už kurį prašo priteisti negautas pajamas, todėl jo negautas pajamas apskaičiuoja pagal byloje esančius ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ir teisės aktų nuostatas, nes sprendžia, kad nėra jokios kitos galimybės tiksliai apskaičiuoti jo negautas pajamas.  CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. A1-1274 dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus 2021 metais patvirtinimo nuostata, kad esant penkių darbo dienų savaitei – 167,4 darbo valandos (2009 darbo valandos : 12 mėnesių); esant šešių darbo dienų savaitei – 167 darbo valandos (2004 darbo valandos : 12 mėnesių), bei atsižvelgdamas į tai, kad ankstesni darbo duomenys rodo, jog ieškovas išdirbdavo dažniausiai daugiau valandų, negu nustatyta įsakymu, bet būdavo ir mažiau, skaičiuoja per mėnesį 167 darbo valandas, vertinant, kad ieškovas nedirbo 2021-03-28 iki 2021-06-07, t. y. du mėnesius ir dešimt dienų, kas sudaro 167+167+ (167/3) lygu 389,67 val. x 5,7197 Eur/ val., apskaičiuoja jo negautą atlyginimą, kuris lygus 2228,79 Eur. Iš šio 2228,79 Eur atlyginimo atėmus ieškovo gautas ligos išmokas 2204,14 Eur., gaunasi 24,65 Eur. negautų pajamų, kurios ieškovui priteistinos iš atsakovės.

VI.                      Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2015-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad vien pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2013-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005)

Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad ieškovas reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, atsiradusios dėl vienos iš svarbiausių asmens neturtinių vertybių – sveikatos – pažeidimo. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose, sprendžiant dėl neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio, be bendrųjų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kt.), atsižvelgiama į specifines aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, sveikatos sužalojimo būdas, ateityje galintys atsirasti įvairūs nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje, kitose srityse), taip pat kiti konkrečiu atveju reikšmingi faktoriai, kurie turi tiesioginę įtaką fizinių ar dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010; 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011; kt.).

Ieškovas savo neturtinę žalą vertina 3000 Eur.  CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą, t. y. yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad šiuo metu vis dar jaučia skausmą ir yra privertas vis dar vartoti skausmą malšinančius medikamentus, tačiau to neįrodė jokiais rašytiniais dokumentais, t. y. kad būtų kreipęsis į medikus, jam būtų išrašę ar rekomendavę vaistus, procedūras, gydymą ir t. t.. Sutiktina su ieškovu, kad jis kentė skausmą po traumos, negalėjo kurį laiką vaikščioti ir dirbti, negalėjo vairuoti automobilio. Nors atsakovas negalėjo vairuoti, bet kaip nurodė jo žmona buvo vairuojanti, todėl šeimos interesai dėl to nenukentėjo. Kad stipriai buvo apribotos jo bendravimo galimybės teismas nesutinka, kadangi kaip nurodė atsakovės atstovas tuo metu buvo karantinas ir bendravimas bei judėjimas buvo varžomas valstybės priimtais teisės aktais. Vertinant atsakovo sveikatos sutrikdymą, nenustatyta, kad būtų lūžę kaulai, ar trūkę čiurnos raiščiai, konstatuotas tik raiščių patempimas. Atsakovas tiesiogiai neįtakojo žalos atsiradimo, ji atsirado atsitiktinai ieškovui padėjus koją ant plytelių nelygaus paviršiaus taip, kad patyrė čiurnos traumą, t. y. tikimybė ieškovui patirti traumą dėl neteisėtų atsakovės veiksmų nors ir buvo, tačiau ji buvo labai mažai tikėtina, kas mažina atsakovės kaltės laipsnį. Be to atkreiptinas dėmesys, kad nėra jokios abejonės, kad didesnės žalos atsiradimą sąlygojo paties ieškovo veiksmai, jis teigdamas, kad jai kojai pakrypus, jis pajautė didelį skausmą, bet vėliau dar vyko į laidotuves kapinėse, į gedulingus pietus, tik vėliau sugrįžęs namo pastebėjo, kad koja yra patinusi, t. y. jis savo veiksmais neabejotinai pasunkino traumą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 500 Eur padarytos neturtinės žalos atlyginimas. Jis atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, užtikrina priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bei tinkamai kompensuoja ieškovo patirtus išgyvenimus.

VII.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje ieškovas pateikdamas ieškinį turėjo sumokėti 148 Eur žyminį mokestį, nuo kurio jis mokėjimo jis buvo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bet nuo jos nebuvo atleistas atsakovas.

Ieškovą byloje atstovavo advokato padėjėja S. I. (e. b. l. 32). Mokėjimo nurodymu nustatyta, kad 2021-04-02 ieškovas sumokėjo advokato padėjėjai S. I. 100 Eur (b. l. 33); mokėjimo nurodymu nustatyta, kad 2021-04-02 ieškovas sumokėjo advokato padėjėjai 250 Eur ( e. b. l. 34); mokėjimo nurodymu nustatyta, kad ieškovas sumokėjo advokato padėjėjai 200 Eur (e. b. l. 164); t. y. iš viso ieškovo atstovavimo išlaidos sudaro 550 Eur..

Atsakovę atstovavo advokatas Ž. K. ( e. b. l. 49). Atsakovės atstovo pateiktais rašytiniais dokumentais – 2021-10-12 mokėjimo nurodymu, PVM sąskaita – faktūra, prašymu nustatyta, kad atsakovė už procesinių dokumentų parengimą sumokėjo 544,50 Eur, už atstovavimą teisme parengiamajame teismo posėdyje ir teismo posėdyje po 151,25 Eur, iš viso 847 Eur. (e. b. l. 165---167).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis.).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 3000 Eur neturtinės žalos (teismas priteisė 500 Eur) ir  patikslinusi ieškinio reikalavimus turtinės 1320,67 Eur žalos (teismas priteisė 41,46 Eur ir 24,65 Eur), iš viso tenkino turtinius reikalavimus 566,11 Eur iš 4320,67 Eur, t. y. 13 proc., netenkintas 87 proc.. Atsižvelgiant į tai, valstybei priteistina iš atsakovės ieškovo mokėtino žyminio 148 Eur mokesčio dalis (13 proc.), kas sudaro 15 Eur (el. byla). Ieškovui iš atsakovės priteistina jo atstovavimo išlaidų dalis (13 proc.), kas sudaro 71,50 Eur.. Atsakovei iš ieškovo priteistina jo atstovavimo išlaidų dalis ( 87 proc.), kas sudaro 736,39 Eur.. Sudengus vienarūšius reikalavimus, iš ieškovo atsakovei priteistina 665,39 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nenustatė byloje jokio pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 5 dalimi, 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

I. V. K ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)“,“, įmonės kodas ,,(duomenys neskelbtini)“,, buveinės adresas ,,(duomenys neskelbtini)“,., ,,(duomenys neskelbtini)“,, turtinės žalos atlyginimą - 41,46 Eur už vaistus, bei 24,65 Eur negautų pajamų, iš viso 66,11 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 11 euro ct) bei 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 566,11 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 11 euro ct).

Priteisti iš atsakovės UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)“,“, įmonės kodas ,,(duomenys neskelbtini)“,, buveinės adresas ,,(duomenys neskelbtini)“,., , bylinėjimosi išlaidas valstybei: 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį, išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele" Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; L. B. AB (duomenys neskelbtini), LT12 2140 0300 0268 0220; UAB ,,Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, bei nurodant civilinės bylos numerį Nr. e2-178-1021/ 2022.

Priteisti atsakovei UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)“,“, įmonės kodas ,,(duomenys neskelbtini)“,, buveinės adresas ,,(duomenys neskelbtini)“,, iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 665,39 Eur  (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 39 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus vienarūšių piniginių reikalavimų užskaitymą nustatyti, kad ieškovas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)“,“, įmonės kodas ,,(duomenys neskelbtini)“,,  turi sumokėti 99,28 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 28 Euro ct).

Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti jo paskelbime nedalyvavusioms šalims ir jų atstovams, tretiesiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                                                       Jonas Abraitis