Civilinė byla Nr. e2-112-544/2023

 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00103-2022-9 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.5; 2.4.2.3.; 2.6.8.4.; 2.6.11.6.; 3.2.6.1

 (S)

                                                                     

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 5 d.

Panevėžys

 

             Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant ieškovams G. G., L. G., jų atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui, atsakovės atstovams direktoriui A. T., advokatei Ingai Radinienei,  

          viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1033-544/2023 pagal ieškovų G. G., L. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Modera plius“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu ir

 

n u s t a t ė:

 

1.       Ieškovai  L. G. ir G. G. (toliau – ir Ieškovai), vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93, 6.309 straipsniais, ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Modera plius“ (toliau – ir Atsakovė) prašė patvirtinti sutarties sudarymą dėl žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) su pastatu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo ir įpareigoti Ieškovus solidariai sumokėti Atsakovei likusią nesumokėtą sumą - 144 226 Eur.

2.       Ieškovai paaiškino, kad 2021 m. balandžio 16 d. su Atsakove pasirašė preliminarią sutartį, pagal kurią Atsakovė įsipareigojo jiems parduoti Atsakovei nuosavybės teise priklausantį sutartyje nurodytą turtą, o Ieškovai įsipareigojo jį nupirkti. Šalys susitarė sudaryti pagrindinę notariškai patvirtinamą turto pirkimo - pardavimo sutartį  iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. už 174 000 Eur kainą, kuri galėjo būti pakeista šalių susitarimu. 2021 m. balandžio 16 d. ir 23 d. Ieškovai sumokėjo Atsakovei 10 000 Eur. Prie preliminarios sutarties suderintame priede buvo detalizuoti Ieškovų pageidavimai dėl statomo gyvenamojo namo.

3.       Nurodė, kad po preliminarios sutarties sudarymo iš Atsakovės darbuotojo gavo statomo namo raktus, kad galėtų įrenginėti namą, po to derino grindų įrengimą, parinko dažus, plytelių spalvas, užsisakė baldus, kuriuos sumontavo, integravo į namo vidų, mokėjo mokesčius. Apie tai, jog jie įsirenginėja namą, Atsakovei buvo žinoma ir ji su tuo sutiko, nes jos atstovai į namą įleido baldų montuotojus, 2021 m. gruodžio 18 d. Atsakovės darbuotojai ir pats direktorius A. T. atlikinėjo nuotekų valymo įrengimo darbus ir matė, kad Ieškovai name gyvena, Atsakovė teikdavo prašymą nurašyti elektros skaitiklių rodmenis ir kitus mokesčius.  

4.       Tačiau vėliau Atsakovė ėmė kelti nepagrįstas pretenzijas dėl sutartų darbų statybos ir vidaus darbų ir jų kainos, todėl sutarė pakeisti 2021 m. balandžio 16 d. preliminarią sutartį ir pasirašė antrą 2021 m. gruodžio 9 d. preliminarią sutartį, pagal kurią turto pardavimo kainą padidino nuo 174 000 Eur iki 177 000 Eur, o pagrindinės sutarties sudarymo terminą pratęsė iki 2021 m. gruodžio 30 d. Prie šios sutarties taip pat buvo pasirašytas priedas, kuriame dar kartą buvo detalizuoti Ieškovų pageidavimai dėl statomo gyvenamojo namo, suderinti su Atsakove.

5.       Paaiškino, kad su Atsakovės sutikimu į baigiamą statyti gyvenamąjį namą įsikėlė 2021 m. gruodžio 18 d., jame gyveno, perduotą valdyti namą valdė kaip savo ieškinio pareiškimo ir bylos nagrinėjimo metu iki Atsakovė išjungė elektros tiekimą. Atsakovė, vilkindama užbaigti namo statybos darbus, vėl ėmė kelti nepagrįstas pretenzijas dėl turto pardavimo kainos, 2022 m. sausio 25 d. pateikė pretenziją siekdama vienašališkai pakeisti antros preliminarios sutarties sąlygas. Kadangi Atsakovės siekis vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas netenkino, atsisakė pasirašyti preliminarios sutarties pakeitimą ir apie tai informavo Atsakovę 2022 m. vasario 1 d. atsakyme į pretenziją.

6.       Nurodė, kad Atsakovei toliau nevykdant sutarties pateikė 2022 m. gegužės 2 d. pretenziją reikalaudami pilnai įvykdyti antrą preliminarią sutartį, pagal kurią iki 2021 m. gruodžio 30 d. tarp šalių turėjo būti sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis pagal preliminarios sutarties sąlygas. Atsakovė atsiuntė pranešimą, jog nutraukią antrąją preliminarią sutartį ir paragino išsikelti iš gyvenamojo namo. Turto pirkimas buvo jų galutinis tikslas, o iki 2021 m. gruodžio 30 d. jie negalėjo įsigyti turto ne todėl, kad nenorėjo, o todėl kad Atsakovė nebendradarbiavo, nevykdė preliminarios sutarties įsipareigojimų, ėmė kelti kainą ir keisti sąlygas, turtas nebuvo priduotas, jo baigtumas neįregistruotas, nebuvo atlikti visų darbai, numatyti preliminarios sutarties priede.

7.       Mano, kad šalis tebesieja sutartiniai teisiniai santykiai, nes 2021 m. gruodžio 18 d. preliminarios sutarties Nr. 2 2.2 punkte numatyta, jog pareiga sudaryti pagrindinę sutartį nesibaigia, jei abi šalys raštu nesutaria nutraukti sutarties. Ieškovai nėra nutraukę sutarties su Atsakove, nes laukė likusių darbų atlikimo. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl Atsakovės kaltės ir nesąžiningo elgesio bei vengimo sudaryti notarinę pirkimo-pradavimo sutartį. Kadangi turto pirkimo-pardavimas faktiškai jau yra įvykęs pagal preliminariąją sutartį, kurioje buvo susitarta dėl visų esminių pirkimo-pardavimo sąlygų, vertina, kad sutartis turi būti kvalifikuojama ne preliminariąja, bet pagrindine pirkimo - pardavimo sutartimi ir sprendžiama dėl Ieškovų pažeistų teisių gynimo pripažįstant sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies, 6.309 straipsnio 1 dalies pagrindais bei vadovaujantis  CK 6.327, 6.333, 6.350-6.370 straipsnių nuostatomis, nes ginčo teisiniame santykyje yra vartotojai, silpnesnė sutarties šalis.

8.       Dėl už siekiamą įgyti nekilnojamąjį turtą mokėtinos kainos Ieškovai nurodė, kad 2021 m. gruodžio 9 d. antrojoje preliminarioje sutartyje sutarta turto pirkimo – pardavimo kaina buvo 177 000 Eur. Kadangi pagal į bylą pateiktų specialistų išvadas Atsakovės name neatliktų visų sutartų darbų vertė 22 774 Eur, avansu sumokėta 10 000 Eur, todėl šia suma sumažina sutartą turto pirkimo - pardavimo kaina ir prašo nustatyti, jog ji yra 144 226 Eur.

 

9.       Atsakovė UAB „Modera plius“ su Ieškovų ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

10.       Nurodė, kad Ieškovai teisingai nurodo aplinkybes apie tarp šalių sudarytų dviejų preliminarių sutarčių sudarymo faktą ir sąlygas. Tačiau iki 2021 m. gruodžio 30 d. pagrindinė turto pirkimo- pardavimo sutartis pagal antrosios 2021 m. gruodžio 9 d. preliminarios sutarties sąlygas nebuvo sudaryta, todėl sutarties šalims pareiga sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė CK 6.165 straipsnio pagrindu. Atsakovė  2022 m. sausio 25 d. informavo Ieškovus apie tai, kad pagrindinė sutartis dėl Atsakovų nebendradarbiavimo nebuvo sudaryta, pasiūlė susitarti dėl naujų preliminarios sutarties sąlygų, tačiau naujas susitarimas dėl preliminarios sutarties sudarymo nebuvo pasiektas.

11.       Paaiškino, kad šalių pasirašyta 2021 m. gruodžio 9 d. preliminari sutartis Nr. 2 buvo organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Joje šalys nesusitarė, jog Ieškovai gali naudotis ir valdyti Atsakovei priklausantį turtą, daryti jam ūkinį poveikį, bet aiškiai apibrėžė, kad nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentas nurodomas pagrindinėje turto pirkimo-pardavimo sutartyje. Šalys minėtoje sutartyje sutarė, kad Ieškovai moka ne pirkimo-pardavimo sutarties kainos dalį, tačiau 10 000  Eur, kurie pagrindinės sutarties sudarymo atveju yra įskaitomi į bendrą pirkėjų mokėtiną pirkimo-pardavimo kainą. Todėl šalių sudaryta sutartis nebuvo susitarimas dėl konkrečių veiksmų atlikimo, tačiau iš jos kilo šalių prievolė aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Nesudarius pagrindinės sutarties, jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

12.       Atsakovės įsitikinimu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl Ieškovų netinkamų veiksmų, nebendradarbiavimo, 2021 m. balandžio 16 d. preliminarios sutarties priedo Nr. 1 bei 2021 m. gruodžio 9 d. preliminarios sutarties priedo Nr. 2 sąlygų nesilaikymo. 2021 m. balandžio 16 d. preliminarios sutarties sudarymo metu gyvenamasis namas buvo nebaigtas statyti ir neįrengtas, nes buvo be fasado apdailos, vidaus patalpose nebuvo lubų, sienų apdailos, grindų dangos, durų, palangių ir kt. Atsakovė savo lėšomis ir darbu įsipareigojo atliko gyvenamojo namo statybos bei vidaus apdailos darbus pagal preliminarios sutarties priedą Nr. 1. Ieškovai į gyvenamojo namo vidaus įrengimo darbus neinvestavo savo lėšų ir darbo, visas gyvenamojo namo įrengimas buvo atliekamas Atsakovės lėšomis. Ieškovai tik aptarto priedo Nr. 1 ribose galėjo išsirinkti siūlomų medžiagų spalvą, faktūrą, ir pan. Ieškovai ilgai rinkosi  ir išsirinko ženkliai brangesnes medžiagas, nei numatyta priede Nr. 1, grindų medžiagas pakeitė į ženkliai brangesnes, vietoje įtempiamų lubų pageidavo gipso kartono lubų, rinkosi ženkliai brangesnes vonios grindų plyteles, pageidavo nišų užuolaidoms įrengimo, vandens filtro įrengimo, apsaugos sistemos pakeitimo, papildomos automatinės elektromagnetinės relės apšvietimui, ženkliai brangesnių durų ir pan., dėl ko darbai pabrango 7 825 Eur, tačiau dėl jų pageidavimų įgyvendinimo padidėjusios realio kainos Ieškovai Atsakovei sumokėti nesutiko, pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl statybos rangos darbų trūkumų. Taigi Atsakovė negalėjo turto parduoti nesuderinus su Ieškovais visų būsimos pagrindinės sutarties sudarymo sąlygų, tame tarpe ir dėl įgyvendintų Ieškovų pageidavimų įrengiant turtą padidėjusios kainos.

13.       Atsakovės nuomone, šalys nėra sudariusios rangos sutarties, Atsakovė nėra rangovė, Ieškovai nėra užsakovai, todėl, jei Ieškovų netekino parduodamo namo daikto būklė, kokybė, konstrukcija, panaudotos medžiagos, kaina, jie  turėjo pasitraukti iš preliminarios sutarties, faktiškai ir įvyko pasibaigus preliminarios sutarties terminui. Todėl iki 2021 m. gruodžio 30 d. šalims nesudarius pagrindinės sutarties laiko, jog ikisutartiniai santykiai tarp šalių baigėsi. Nustačius, kad šalys preliminaria sutartimi siekė tik susitarti dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti ja natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą.

14.       Paaiškino, kad Atsakovė preliminaria sutartimi įsipareigojo parduoti daiktą, tačiau jokiu pagrindu neperdavė Ieškovams turto valdyti. Preliminarios sutarties sudarymo metu Atsakovė turėjo statybos leidimą, projektą, tačiau statinys dar nebuvo baigtas statyti. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog šalys pasirašė tik organizacinio pobūdžio preliminarų susitarimą dėl būsimo statinio pirkimo-pardavimo, kuris negali būti kvalifikuojamas kaip pirkimo-pardavimo sutartis. Nebaigtas statyti turtas Ieškovams negalėjo būti perduotas valdyti Ieškovams. Ieškovai savavališkai, be Atsakovės leidimo ir žinios apsigyveno name, jį savavališkai neteisėtai užvaldė, dėl ko Atsakovė juos įspėjo ir pareikalavo išsikelti. Ieškovams gera valia neišsikėlus iš namo, Atsakovė kreipėsi į teismą dėl Ieškovų iškeldinimo.

15.       Nurodė, kad nesutinka su Ieškovų tvirtinimu, jog sudarius sutartį abipusiu šalių susitarimu iš Atsakovės jie teisėtai gavo raktus, kad galėtų įrenginėti namą, užsakinėti baldus ir juos montuoti. Jokių gyvenamojo namo įrengimo darbų Ieškovai neatliko, nes gyvenamasis namas buvo Atsakovės  nuosavybė, kuri ir atliko visus statybos rangos ir vidaus patalpų įrengimo darbus. Atsakovės direktorius A. T. niekada nėra davęs Ieškovams gyvenamojo namo raktų ir niekada nėra leidęs be atsakingų darbuotojų žinios patekti Ieškovams į gyvenamąjį namą ir jame apsigyventi. Ieškovai piktnaudžiavo teise, pasinaudojo tuo, kad UAB „Modera plius“ buvęs darbuotojas D. Š. jiems davė raktus tikslu sutartu laiku apžiūrėti patalpas ir grąžinti raktus, o šiems jų negrąžinus bei pasikeitus durų užraktą savavališkai užvaldė svetimą turtą, kurio neketino ir neketina pirkti pagal preliminarios sutarties sąlygas. Į Atsakovės eilę raginimų išsikelti 2021 m. gruodžio, 2022 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais Ieškovai nereagavo, todėl buvo imtasi priemonių bei Panevėžio apylinkės teisme iškelta civilinės byla dėl atsakovų iškeldinimo.

16.       Vertina, kad baigiantis preliminarios sutarties Nr. 2 terminui Ieškovų savavališkas įsikėlimas į Atsakovei priklausantį namą neturint tam teisėto pagrindo, nesumokėjus daikto kainos,  neteisėtas naudojimasis namu negali būti teisėtas pagrindas pripažinti Ieškovams perduotą teisėtą valdymą į Atsakovei priklausantį turtą. Ieškovų neteisėti veiksmai, nepaklusimas teisėtiems reikalavimas pasišalinti, išsikelti iš gyvenamojo namo tęsėsi tam tikrą laiką, Ieškovai naudojasi svetimu turtu, kuris prarado naujo daikto savybes, nemokėjo mokesčių. Ieškovai tik 2022 m. balandžio mėnesį pirmą kartą apmokėjo už suvartotą elektros energiją. Ieškovai nekvietė Atsakovės pas notarą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, dėl jų neteisėto ir savavališko įsikėlimo į gyvenamąjį namą, nebendradarbiavimo nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, gyvenamasis namas dėl to nėra baigtas statyti, įrengtas ir yra nepriduotas, negalėjo būti apdraustas. Ieškovams nesutikus su preliminarios sutarties sąlygomis, jie neturi pareigos šios sutarties sudaryti. Mano, kad šių neteisėtų Ieškovų veiksmų savavališkai užimant Atsakovės turtą pasekoje konstatuoti ir pripažinti, kad buvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nėra pagrindo. Iš neteisėtų, nesąžiningų, prieštaraujančių gerai moralei Ieškovų veiksmų negali kilti teisėto sandorio pasekmės.

17.       Pažymėjo, kad Ieškovai ieškiniu vienašališkai sumažina preliminarioje sutartyje Nr. 2 numatytą kainą ir prašo teismo pripažinti sudarytą prikimo-pardavimo sutartį mažesne Atsakovei siurprizine kaina, kas, Atsakovės vertinimu, atspindi Ieškovų nesąžiningumą sutartiniuose santykiuose. Ieškovai įmokėjo simbolinę 10 000 Eur įmoką Atsakovei, tačiau pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta, todėl nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Todėl toks reikalavimas patvirtina, kad Ieškovai pažeidė preliminarią sutartį, nes reikalauja pripažinti sudarytą sutartį su kaina, kuri neatitinka nei šalių preliminariose sutartyse nurodytos,  nei turto rinkos kainos. Nurodė, kad abejoja, ar Ieškovai iš viso turi galimybę sumokėti net ir 144 226 Eur kainą, kadangi teismui pateikė duomenis apie itin mažas pajamas ir nepateikė įrodymų, kad turi  galimybės sumokėti turto rinkos kainą.

 

18.       Ieškinys atmetamas.

19.       Byloje kilo ginčas dėl Ieškovų ir Atsakovės 2021 m. gruodžio 9 d. sudarytos preliminarios sutrties Nr. 2 su priedu teisinio kvalifikavimo, t. y. ar sutarties šalis siejantys teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip preliminarūs pirkimo – pardavimo ar kaip pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties teisiniai santykiai ir ar byloje nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas CK 1.93 straipsnio 4 dalyje, CK 6.309 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais pripažinti šalių sudarytą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2 pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi.

20.       Byloje surinktų įrodymų visumos (šalių paaiškinimų, liudytojų V. K., D. K., L. K., K. Z., V. S., D. Š., A. Ž. parodymų, rašytinių įrodymų, ieškovų parengtos filmuotos medžiagos) pagrindu nustatytos šios ginčo išsprendimui teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės.

21.       Bylos duomenys rodo, kad pagal 2022 m. gegužės 5 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos duomenis nuo 2019 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Modera plius“, sklype buvo formuojamas pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kuriam 2019 m. gruodžio 13 d. išduotas leidimas vykdyti statybos darbus, 2022 m. balandžio 15 d. įregistruota deklaracija apie gyvenamojo namo, uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini), namo statytojas UAB „Modera plius“.

22.       Ieškovai 2021 m. balandžio 16 d. su Atsakove sudarė Atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), 158,58 kv. m. ploto preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį (1.1 punktas), kurioje nurodė, kad sąvoka „Turtas“ reiškia „gyvenamas namas, kurio adresas (duomenys neskelbtini) 158,58 kv.m.“ (3.1 punktas), bendra turto pardavimo kaina – 174 000 Eur (3.3 punktas). Iš sąskaitos Swedbank, AB nustatyta, kad Ieškovas, vykdydamas sutarties 5.1 punktą, 2021 m. balandžio 16 d. ir 23 d. sumokėjo Atsakovei 10 000 Eur pradinį įnašą. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2021 m. rugpjūčio 1 d., pagrindinės sutarties sudarymo laikas šalių susitarimu nebuvo pratęstas, todėl vadovaujantis sutarties 2.2 punktu pareiga sudaryti sutartį šalims pasibaigė. Sutarties 7.2 punktas numatė, kad Šalys gali pasirašyti naujos redakcijos sutartį.

23.       Pagal šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, 2021 m. balandžio 16 d. susirašinėjimo tarp Ieškovų duomenis Ieškovams Atsakovės darbuotojas D. Š. statomo namo raktą perdavė 2021 m. balandžio mėnesį.

24.       Šalys 2021 m. gruodžio 9 d. pasirašė  naujos redakcijos preliminarią ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2, pagal kurios:

24.1.                       1.1, 3.1, 4.1 punktus Atsakovė (pardavėja) įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais parduoti Ieškovams (pirkėjams) jai nuosavybės teise priklausantį niekaip nesuvaržytą turtą – 158.58 kv.m. ploto gyvenamą namą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), o pirkėjai įsipareigojo jį nupirkti; turto perleidimui šalys susitarė sudaryti kitą, pagrindinę notariškai tvirtinamą pirkimo – pardavimo sutartį;

24.2.                       2.1 punktą šalys susitarė, kad pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2021 m. gruodžio 30 d.;

24.3.                       3.3 punktą šalys nustatė, kad bendra turto pirkimo – pardavimo kaina yra 177 000 Eur, kuri gali būti pakeista tik abiem šalims raštu dėl to sutarus;

24.4.                       3.4 punktą šalys nustatė, kad nuosvybės teisės perėjimo pirkėjams momentas bus nurodomas pagrindinėje turto pirkimo – pardavimo sutartyje;

24.5.                      4.4, 4.5 punktus Ieškovai (pirkėjai) pareiškė, kad jie turtą apžiūrėjo, susipažino su jo įsigijimo sąlygomis, yra finansiškai pajėgūs sumokėti sutartyje numatytą kainą ir kad jų ketinimai įsigyti turtą rimti;

24.6.                       5.1 punktą Ieškovai įsipareigojo sumokėti Atsakovei 10 000 Eur, kurie pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atveju įskaitomi į bendrą Turto kainą;

24.7.                       6.4 punktą pardavėjas (Atsakovė) prisiimė visą atsakomybę už perkamo turto stogą ir jo konstrukciją bei atsitikus įvykiui įsipareigojo pašalinti padarinius ir atlyginti visą sugadintą turtą (pvz., automobilis);

24.8.                       7.4 punktą šalys nustatė, kad sutartis sudaryta su priedu, kuris yra neatsiejama sutarties dalis.

25.       2021 m. gruodžio 9 d. šalys prie preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2 sudarė priedą, kuriame nurodyta kokius įrengimus, įrangą, apdailos medžiagas namo įrengimui pasirinko Ieškovai katilinėje, vonioje, kambariuose, virtuvėje, lauke, terasoje, taip pat nurodyta, kad šalims susitarus medžiagų kaina gali būti didesnė, bet pirkėjai turi sumokėti skirtumą nuo nurodytų pirminių kainų ir kad šalys sutarties 3.3 punktu padidino turto pirkimo-pardavimo kainą, nes buvo dėtos grindys 22 Eur/kv. ir montuotos ne įtempiamos, o gipso lubos.

26.       Iš 2021 m. gruodžio 15 d. elektroninio susirašinėjimo tarp Ieškovų ir Atsakovės direktoriaus A. T. nustatyta, kad tarp šalių kilo nesutarimai dėl ketinamo pirkti/parduoti turto kainos, nes Ieškovai nesutiko Atsakovei primokėti 1 000 Eur.

27.       Nustatyta, kad į Atsakovės baigiamą statyti gyvenamąjį namą Ieškovai įsikėlė gyventi nuo 2021 m. gruodžio 18 d. Ieškovai nurodo, kad jie į gyvenamąjį namą įsikėlė su Atsakovės  direktoriaus sutikimu ir leidimu, įsikėlę į namą gerino namo ir aplinkos būklę, juos tvarkė, prižiūrėjo, įrenginėjo, mokėjo mokesčius, užsakė baldus.

28.       2021 m. gruodžio 18 d. Atsakovės direktorius A. T. Ieškovams elektroniniame laiške nurodė, kad „Darbus atliksim kaip galėdami greičiau <...> dėl gyvenimo nesu Jums davęs nei žodinio nei raštiško sutikimo, todėl ir noriu susitikti“.

29.       2022 m. sausio 25 d. Atsakovė, remdamasi tuo, kad dėl Ieškovų inicijuotų namo įrengimo pakeitimų 7 825 Eur išaugo statybos kaina ir darbai užtruko ilgiau, nei buvo numatyta, pateikė Ieškovams pretenziją, siūlydama pakeisti 2021 m. gruodžio 9 d. preliminarios sutarties Nr. 2: 2.1 punktą, nustatant pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo terminą iki 2022 m. gegužės 1 d.; 3.3 punktą, numatant, kad bendra Ginčo turto kaina yra 181 825 Eur; papildyti sutartį 5.3 punktu, nustatant, kad Ieškovai papildomai sumoka 17 000 Eur avansą iki 2022 m. vasario 5 d.; 2.2, 5.3, 6.5 punktus laikyti negaliojančiais.  Ieškovams nesutikus su siūlomais pakeitimais, Atsakovė pareikalavo, kad Ieškovai iki 2022 m. vasario 28 d. išskikraustytų iš Atsakovei nuosavybės teise priklausančio namo.

30.       Ieškovai 2022 m. vasario 1 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad nesutinka su Atsakovės pasiūlymu, atsisakė pasirašyti 2021 m. gruodžio 9 d. preliminarios sutarties Nr. 2 pakeitimą bei nurodė, kad,  Atsakovei atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, taikys sutarties 6.2 punktą.

31.       2022 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku Atsakovė nurodė Ieškovams, kad sutartis su jais nutraukta, prašė išsikelti iš nebaigto statyti gyvenamojo namo.

32.       2022 m. gegužės 3 d. Ieškovai pateikė pretenziją Atsakovei, kuria pareikalavo, kad Atsakovė pilnai įvykdytų 2021 m. gruodžio 9 d. preliminarią sutartį Nr. 2 ir sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį pagal joje numatytas sąlygas.

33.       Pagal 2022 m. spalio 10 d. Ieškovams išduotos Luminor Bank pažymos duomenis, remiantis Ieškovų pateikta informacija ir pagal preliminarius paskaičiavimus, kai būsto pirkimo kaina 177 000 Eur, bankas nurodė svarstysiantis 150 450 Eur kredito suteikimą, kai bus padengtas 1 500 Eur lizingo likutis, Ieškovams pateikus turto vertinimą, asmens dokumentus, darbo sutartis, sąskaitų išrašai ir jų likučius, duomenys apie sumokėtą avansą, preliminarią pirkimo sutartį ir įvertinus Ieškovų finansines galimybes sutarties sudarymo metu.

34.       2022 m. gruodžio 1-2 d. šalių susirašinėjimas rodo, kad Atsakovė nurodė Ieškovams, kad nebaigtame statyti gyvenamajame name išjungtas elektros tiekimas ir kad prašo, jog Ieškovai per 3 dienas išsineštų asmeninius daiktus bei pasirašytų turto perdavimo priėmimo aktą, fiksuojant faktinę situaciją, o Ieškovai atsakė, jog tarp šalių esant teisminiams ginčams Atsakovės siekis trukdyti naudoti turtu ir juos iškeldinti yra neteisėtas bei prašė nutraukti neteisėtus veiksmus.

35.       Atsakovė 2022 m. gruodžio 5 d. elektroniniu laišku pakartotinai pareikalavo, kad Ieškovai iki 2022 m. gruodžio 28 d. išsikraustytų iš Atsakovei priklausančio namo, į kurį įsikėlė savališkai, su priklausančiais daiktais, perduotų namo raktus ir dalyvautų surašant perdavimo priėmimo aktą.

36.       2022 m. rugsėjo 27 d. Ieškovų užsakymu eksperto S. S. parengtoje konsultacinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti gyvenamajame name ir sklype neatliktų darbų ir nekokybiškai atliktų statybos darbų apimtys, kuriomis vadovaujantis MB „Statybos ekspertizių centras“ naudodamas programą „Sistela“ parengė minėtų darbų sąmatas pagal 2022 m. balandžio mėnesio įsigaliojusias vidutines rinkos kainas: neatliktų statybos darbų vertė darbus atliekant rangos būdu – 25 825 Eur su PVM, nekokybiškaai atliktų statybos darbų ištaisymo vertė darbus atliekant ranos būsu – 16 446,16 Eur su PVM.

37.       Atsakovės užsakymu buvo parengta lokalinė sąmata, kurioje nurodyta, kad pagal 2021 m. gruodžio mėnesio kainas gyvenamo namo statybos darbų, medžiagų, sklypo paruošimo darbų kaina yra 231 890,69 Eur.

38.       Iš 2023 m. vasario 28 d. antstolio S. R. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 1 duomenų nustatyta, kad buvo fiksuota faktinė namo aplinka, būklė, kokie yra baldai, įranga, įrengimai, apdaila namo patalpose, automobilių pastogėje.

39.       2023 m. kovo 13 d. ESO pažymos duomenys rodo, kad elektros tiekimas į ginčo namą buvo atjungtas 2023 m. kovo 7 d. pagal teismo nutartį, ką konstatavo ir antstolis S. R. 2023 m. kovo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Mokėjimo dokumentai rodo, kad Ieškovai 2022 m. balandžio 27 d. sumokėjo už elektros energiją, suvartotą 2022 m. sausio -  balandžio mėnesiais ir vėleniais mėnesiais už ją mokėjo kas mėnesį.

40.       2023 m. kovo 13 d. raštu Atsakovė nurodė, kad žino, jos Ieškovai 2023 m. kovo 7 d. išsikėlė iš savavališkai užimto namo, todėl, siekiant užtikrinti visų ginčo šalių teisėtus interesus, prašė ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 15 d. iš namo pasiimti visus jiems priklausančius daiktus, jei tokie dar yra likę, bei perduoti namo raktus Atsakovės direktoriui A. T..

 

41.       Minėta, kad Ieškovai prašė tenkinti ieškinį vadovaujantis CK 1.93, 6.309 straipsnių nuostatomis. Abi šios teisės normos reglamentuoja pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties šalių santykius.

42.       Teismo vertinimu, pagal Ieškovų suformuluotą bylos nagrinėjimo pagrindą ir dalyką, įvertinus įrodymų visumą, esant teismo sprendimo 20-40 punktuose nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis CK 6.193 - 6.195 straipsniuose, šalių sutartiniai teisiniai santykiai pagal 2021 m. gruodžio 9 d. preliminarią sutartį Nr. 2 su priedu turi būti kvalifikuojami kaip ikisutartiniai preliminarūs pirkimo-pardavimo, o ne pagrindiniais pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, todėl tenkinti ieškinį nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

43.       Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). CK 1.93 straipsnyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (3 dalis). Jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia (4 dalis). 

44.       CK 6.309 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas - pardavimas (1 dalis). Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (2 dalis). Kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (3 dalis).

45.       Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, pripažindamas pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalyje ar CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu, pirmiausiai turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Be to, CK 1.93 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą siejama su tuo, kad viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį. Taigi turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri jį vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-421/2021). Nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012).

46.       Taigi tam, kad teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, 6.309 straipsnio 3 dalimi patvirtintų nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, jog buvo susitarta dėl konkretaus nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, kad tas turtas buvo perduotas pirkėjui valdyti, kad viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį (sumokėjo turto kainą ir/ar jos dalį), o kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal aukščiau nurodytus teisinius pagrindus.

47.       Byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 9 d. preliminari sutartis Nr. 2, kurią Ieškovai prašo pripažinti pagrindine turto pirkimo – pardavimo sutartimi, buvo rašytinis dvišalis sandoris, sudarytas tarp Ieškovų ir Atsakovės. Tačiau aukščiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui vertinti, kad šalis siejo tik ikisutartiniai turto pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, kurie baigėsi šalims nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties (CK 6.165 straipsnis). Pažymima, kad, jeigu šalių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009).

48.       2021 m. gruodžio 9 d. preliminarios sutarties Nr. 2 pavadinimas ir turinys vertinant lingvistine prasme patvirtina buvus tik šalių susitarimą dėl pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje: sutartis pavadinta preliminaria; joje įtvirtintas aiškus Atsakovės rimtas ketinimas įsipareigojimas turtą parduoti, Ieškovų – turtą nupirkti tik ateityje iki 2021 m. gruodžio 30 d. sudarant kitą pagrindinę notarine tvarka tvirtinamą sutartį (1.1, 1.2, 2.1 punktai); tiesiogiai įtvirtinta, kad sutartis yra ikisutartiniuose santykiuose pasiektų susitarimų ir įsipareigojimų įforminimas (1.2 punktas); aptartos būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminės sutarties sąlygos (1.1, 3.1., 3.3. 4.2 punktai); nuosavybės teisės perėjimo ieškovams momentas turėjo būti nustatytas pagrindinėje sutartyje (3.4 punktas); šalys susitarė, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo neturi būti turto naudojimo ir disponavimo apribojimų (4.1 punktas); šalys susitarė dėl netesybų tam atvejui, jei pagrindė sutartis nustatytu terminu nebus sudaryta (6 dalis); buvo numatyta sutarties nutraukimo prieš terminą galimybė (7.1 punktas). Šios sąlygos pagal savo prasmę ir turinį būdingos preliminariems teisiniams santykiams. Nors iš šalių paaiškinimų, jų susirašinėjimo, liudytojų parodymų galima spręsti, kad pasibaigus preliminarioje sutartyje numatytam terminui šalys derino pozicijas ir veiksmus dar bandydamos sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau ji sudaryta nebuvo, o vėliau Atsakovė nurodė Ieškovams, kad preliminarią sutartį laiko nutrūkusia ir kreipėsi į teismą dėl ieškovų iškeldinimo iš namo.

49.       CK 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariąją sutartį, 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra konstatuota, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021).

50.       Teismo įsitikinimu, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą nėra pakankamai objektyvių duomenų pagrįsti išvadai, kad pagal 2021 m. gruodžio 9 d. šalių sudarytą preliminarią sutartį Nr. 2 buvo Atsakovės įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimiems pirkėjams Ieškovams valdyti (CK 6.309 straipsnio 1 dalis), kad Ieškovai visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį sumokėdami dalį turto kainos, o Atsakovė vengia vykdyti įsipareigojimus ir sudaryti notariškai patvirtintą pirkimo pardavimo sutartį CK 1.93 straipsnio 4 dalies kontekste. 

51.       Pažymėtina, kad, nors daikto perdavimas pirkėjui  paprastai yra pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties požymis, tačiau šios bylos kontekste nėra pagrindo vertinti, kad namo raktų perdavimas Ieškovams 2021 m. balandžio mėnesį ir jų apsigyvenimas name 2021 m. gruodžio mėnesį gali būti kvalifikuojami kaip teisėtas daikto perdavimas būsimam pirkėjui su įsipareigojimu jį parduoti, o ne kaip šalių susitarimas atlikti veiksmus, būdingus preliminariam susitarimui (CK 6.305 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-382/2006).

52.       Pirmiausia, preliminarios sutarties Nr. 2 sąlygose nenumatyta, kad Atsakovė būsimiems pirkėjams Ieškovams namą perduoda valdyti ar kad Ieškovai turi teisę name apsigyventi, juo naudotis ir/ar valdyti. Ieškovai nurodo, kad jiems Atsakovės darbuotojas D. Š. perdavė namo raktus, tačiau tai negali būti laikoma daikto perdavimu Ieškovams, nes preliminarios sutarties 3.4 punkte šalys buvo sutarusios, kad nuosavybės teisės, kurios sudėtinė dalis yra ir turto valdymas (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), perėjimo Ieškovams (pirkėjams) momentas bus nurodytas pagrindinėje turto prikimo – pardavimo sutartyje, o 6.4 punkte šalys nustatė, kad Atsakovė prisiėmė visą atsakomybę už perkamo turto stogą, jo konstrukciją, o atsitikus įvykiui įsipareigojo pašalinti padarinius, kas patvirtina, kad nei turto valdymas, nei naudojimas perleistas nebuvo.

53.       Be to, nustatyta, kad raktus nuo namo Ieškovams davė Atsakovės darbuotojas liudytojas D. Š., kuris buvo vadybininkas ir neturėjo Atsakovės direktoriaus A. T. įgaliojimo perduoti Ieškovams teisėtai valdyti jų ketinamą įsigyti turtą. Šalių pasirašytas nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktas sudarytas nebuvo, nors to reikalavo CK 6.393 straipsnio 4 dalis, 6.398 straipsnis. Raktai nuo namo buvo perduoti 2021 m. balandžio mėnesį, Ieškovai į namą įsikėlė 2021 m. gruodžio mėnesį praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui.

54.       Atsakovės leidimas Ieškovams pasirinkti tam tikras apdailos medžias ar įrengimus, teismo vertinimu, reiškia, kad šalys bendradarbiavo, su turtu Ieškovams buvo leista susipažinti, jį apžiūrėti tikslu įsitikinti ir įvertinti, ar jis jiems tinka ir/ar jį įrengti taip, kad jis ateityje taptų tinkamu būsimos pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties objektu. Šiuo atveju, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, šalių elgesį ikisutartiniuose santykiuose ir įvertinus šalių valią preliminarios sutarties Nr. 2 ir jos priedo sudarymo metu, vien raktų nuo ginčo namo perdavimas su tikslu pasirinkti tam tikras turto įrengimo sąlygas, sutartyje nesant susitarimo Ieškovams turtą perduoti ir leisti jame gyventi, nesudaro pagrindo preliminarią sutartį vertintini kaip pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymą.

55.       Pažymėtina, kad 2021 m. balandžio 16 d. preliminarios sutarties sudarymo metu ir kada Ieškovams buvo duoti namo raktai, gyvenamasis namas buvo nebaigtas statyti ir neįrengtas, Atsakovė pagal preliminarias sutartis įsipareigojo atlikti namo vidaus apdailos darbus pagal Ieškovų pasirinkimą, todėl nebaigtas statyti namas, kuris nebuvo baigtas formuoti kaip nekilnojamojo turto objektas, Ieškovams negalėjo būti perduotas valdyti pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalies nuostatas.

56.       Bylos duomenys rodo, kad Atsakovės direktorius A. T. nėra patvirtinęs ir sutikęs su tuo, kad Ieškovai iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo valdytų namą kaip savo turtą ir jame apsigyventų. Šios išvados nekeičia Ieškovų užfiksuotas faktas, kad Atsakovės direktorius  ir kiti darbuotojai matė Ieškovus name atliekančius tam tikrus darbus, nes, esant Ieškovų rimtiems ketinimams įsigyti turtą (sutarties 1.2 punktas), pagal bylos duomenis Atsakovė neprieštaravo, kad Ieškovai turėtų namo raktus su tikslu pasirinkti baigiamo statyti vidaus apdailos medžiagas, įrangą, jiems priimtiną namo įrengimo dizainą ir pan.

57.       Nors Ieškovai nurodo, kad Atsakovė (pardavėja) netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2 priedą, nes dalį darbų atliko nekokybiškai, o dalies darbų visai neatliko (36 sprendimo punktas), taip pat iki 2021 m. gruodžio 30 d. neužbaigė namo statybos, jo neįregistravo registre kaip baigto statinio, tačiau tokie Atsakovės (pardavėjos) veiksmai, teismo vertinimu, nėra vengimas sudaryti notariškai patvirtintą pirkimo pardavimo sutartį CK 1.93 straipsnio 4 dalies kontekste ir gali būti vertinami tik kaip netinkamas preliminarios sutarties sąlygų vykdymas, dėl kurio šalys negalėjo sudaryti pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties. Nors ginčo namas aktualiu laikotarpiu ir buvo nebaigtas statyti statinys, tačiau jis buvo registruotas viešajame registre ir galėjo būti nuosavybės teisės bei civilinės apyvartos objektus, todėl, jei šalys būtų sutarę dėl kitų sąlygų, nebūtų buvę kliūčių sudaryti atitinkamą sutartį dėl nekilnojamojo turto perleidimo.

58.       Pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kieno kaltės tarp šalių nebuvo sudaryta turto pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, reikšmingos sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą (CK 6.165 straipsnio 4 dalis), tačiau toks reikalavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir dėl to plačiau sprendime nepasisakoma (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

59.       Nustatant, ar ieškovai visiškai ar/ir iš dalies įvykdė preliminarią sutartį, pažymėtina, kad pagal 2021 m. balandžio 16 d. preliminarios sutarties 5.1 punktą 2021 m. balandžio 16 d. ir 23 d.  Ieškovai sumokėjo Atsakovei 10 000 Eur pradinį įnašą, tačiau pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nustatytu terminu sudaryta nebuvo. 2021 m. gruodžio 9 d. preliminariosios sutarties Nr. 2 5.1 punktu šalys susitarė, kad Ieškovai įsipareigoja sumokėti Atsakovei 10 000 Eur (šalys neginčijo, kad 2021 m. balandžio 16 d. ir 23 d. Ieškovų atsakovei sumokėti 10 000 Eur yra tinkamas šio punkto įvykdymas), kurie tik pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atveju bus įskaitomi į bendrą Turto kainą.

60.       Nors kainos ir/ar jos dalies sumokėjimas paprastai yra pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties požymis, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad mažos turto kainos dalies (10 000 Eur pradinės įmokos) sumokėjimas gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindinės sutarties sudarymas. Minėtos pinigų sumos sumokėjimas Atsakovei pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes buvo daugiau susietas su tuo, kad Atsakovė atliktų parengiamuosius darbus pagal Ieškovų pageidavimą, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti, numatytus preliminarios sutarties priede Nr. 2 (Ieškovai pageidavo keisti grindų, lubų medžiagas, vonios plyteles, pageidavo nišų įrengimo, apsaugos sistemos keitimo, kitokio apšvietimo, durų ir kt.). Veiksmai, būdingi pagrindinės sutarties turiniui, nebūtinai reiškia tik pagrindinės sutarties sudarymą. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-382/2006). Taigi avansinis mokėjimas šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste nepaneigia fakto, kad tarp šalių buvo susiklostę tik ikisutartiniai turto pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai.

61.       Esminės pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, dėl kurių būtina susitarti, yra sutarties dalykas (CK 6.396 straipsnis) ir nekilnojamojo daikto kaina (CK 6.397 straipsnis). CK 6.306 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį.

62.       Nors pagal šalių paaiškinimų ir kitų įrodymų turinį galima spręsti, jog ir Atsakovės statomas namas, ir žemės sklypas buvo ketinami parduoti Ieškovams kartu pagal vieną pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau, teismo vertinimu, tenkinti ieškinio reikalavimą šiuo atveju nėra pagrindo ir dėl to, kad 2021 m. gruodžio 9 d. preliminarioje sutartyje šalys nurodė, jog Turtas, dėl kurio pardavimo už 177 000 Eur susitariama, yra „gyvenamas namas, kurio adresas (duomenys neskelbtini) Plotas 158.58 kv. m.“ (1.1, 3.1, 3.3 punktai). Pagal ieškinyje išdėstytą faktinį ir teisinį pagrindą būtent pagal šios preliminarios sutarties sąlygas Ieškovai prašo pripažinti buvus sudarytą pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau minėtoje preliminarioje sutartyje nėra nei vienos sąlygos, pagal kurias šalys būtų susitarę dėl minėtu adresu esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo, nenurodyti sklypą apibudinantys duomenys ir kokia sutarta sklypo kaina ar jos dalis sutarties 3.3 punkte nurodytoje kainoje. Tai reiškia, kad nėra šalių sudaryto preliminaraus susitarimo dėl minėto žemės sklypo pardavimo sąlygų, todėl teismas, net ir esant nustatytoms kitoms reikšmingoms sąlygoms, teismo sprendimu negalėtų pripažinti, kad buvo sudaryta pagrindinė namo ir žemės sklypo pagrindė pirkimo – pardavimo sutartis, kaip kad prašo Ieškovai, nes tai reikštų, kad teismas pats nustato esmines pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, dėl kurių šalys raštu nebuvo susitarę.

63.       Teismo nuomone, Ieškovų reikalavimas nepagrįstas ir dėl to, kad ieškiniu prašoma pripažinti, jog pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties kaina yra 144 226 Eur, nors šalys preliminarioje sutartyje, pagal kurios sąlygas prašoma pripažinti buvus sudarytą pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, buvo nustatę, kad turto pardavimo kaina bus 177 000 Eur. Bylos duomenys rodo, kad šalys nepasiekė susitarimo preliminarioje sutartyje Nr. 2 nurodytą turto kainą sumažinti iki 144 226 Eur, vadinasi, ji Ieškovų nustatyta vienasmeniškai. Be to, tarp šalių kilo ginčai ir buvo reiškiamos pretenzijos dėl realios turto vertės, dėl neatliktų ir netinkamai atliktų darbų apimties ir vertės, o tai patvirtina, kad šalims nepavyko galutinai suderinti siekiamo pirkti/parduoti turto pagrindinės sutarties sudarymo sąlygų ir ji iki 2021 m. gruodžio 30 d. ir vėliau sudaryta nebuvo, todėl ikisutartiniai santykiai tarp šalių pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

64.       Kiti šalių išdėstyti argumentai, teismo vertinimu, neturi esminės teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl dėl jų išsamiau nepasisakoma.

65.       Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, argumentais ir motyvais, teismas sprendžia, kad teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti ieškinį nenustatytas, todėl jis atmetamas.

66.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turtėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas.  CPK 98 straipsnyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

67.       Kadangi ieškinys atmetamas, Ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

68.       Atsakovė šioje byloje už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme turėjo 1 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios lygiomis dalimis priteisiamos iš Ieškovų Atsakovei, nes yra pagrįstos laiku pateiktais įrodymais ir mažesnės nei rekomenduojamas maksimalus dydis (65 sprendimo punktas).

 

             Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

             ieškinį  atmesti.

             Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Modera plius“ (juridinio asmens kodas 305019908) iš ieškovės G. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovo L. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

 

Teisėja                                                                              Ramunė Čeknienė