Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2ATP-6-114-2013
Teisminio proceso numeris 4-28-3-00956-2013-3
Teismo procesinio sprendimo kategorija 64.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas – Algimantas Smolskas, susipažinęs su Marijampolės rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-36-416-2013 pagal administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124¹ str. 2 d. traukiamo asmens – E. R. skundą dėl Marijampolės AVPK KPS 2013-05-29 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-2627399-13 pakeitimo,
n u s t a t ė:
Marijampolės rajono apylinkės teisme užvesta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-36-416-2013 pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – E. R. skundą dėl Marijampolės AVPK KPS 2013-05-29 nutarimo.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai: Raimundas Krušinys, Dainius Gudas, Audronė Šiupšinskaitė, Laimondas Noreika nutartimis nusišalino nuo E. R. skundo nagrinėjimo motyvuodami, kad E. R. yra advokato padėjėjas, dirbantis advokato A. B. kontoroje, todėl teisėjai jį pažįstantys kaip dažną teismo procesuose dalyvaujančių asmenų atstovą ir ši aplinkybė galinti sukelti abejonių teismo objektyvumu ir nešališkumu sprendžiant minėto asmens administracinės atsakomybės klausimą.
Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkė – Teresė Klimienė 2013-06-28 nutartimi nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą persiųsti Kauno apygardos teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl jos perdavimo kitam apylinkės teismui. Nutartyje nurodyta, jog aukščiau pavardintų Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjų nutartyse dėl nusišalinimo nuo E. R. skundo nagrinėjimo išdėstyti motyvai iš esmės yra susiję su visais Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjais, todėl siekiant išsklaidyti bet kokias dėl šio teismo nešališkumo galinčias kilti abejones, spręstinas klausimas dėl jos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos (apylinkės) teismui.
Byla pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – E. R. skundą dėl Marijampolės AVPK KPS 2013-05-29 nutarimo perduotina nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.
Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
Aplinkybė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjams su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu – E. R. pakankamai dažnai tenka bendrauti dalykiniais (procesiniais) klausimais, kadangi šis, būdamas advokato padėjėjas, neretai atstovauja teisme proceso dalyvius, objektyviam stebėtojui gali sukelti pagrįstų abejonių tuo, ar šio teismo teisėjai išliks iki galo objektyvūs ir nešališki spręsdami E. R. administracinės atsakomybės klausimą; ar (nors teisėjus sieja tik dalykinio pobūdžio bendravimas su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu) pats faktas, jog tai yra pažįstamas asmuo, nesudarys prielaidų byloje keliamus klausimus spręsti taip, kaip tai labiau atitinka E. R. interesus. Be to, reikia įvertinti ir objektyvią galimybę, kad profesinėje veikloje nuolatos susidurdamas su Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjais, E. R. galimai mėgintų paveikti teismo nuomonę jo administracinės atsakomybės klausimu, įtikinti teismą, kad administracinės atsakomybės taikymo klausimai būtų sprendžiami įmanomai jam palankesniu būdu.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normos, susijusios su administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesu, detaliai nereglamentuoja tvarkos, kuria sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimo iš teismo, kuriam byla teisminga, klausimas. Vadinasi, šiuo atveju yra naudotinasi įstatymo analogija (analogia legis) ir yra taikytinos teisės normos, reglamentuojančios giminingus (panašius) atvejus. Administracinis teisės pažeidimas laikytinas viešosios teisės pažeidimu kaip ir baudžiamasis nusižengimas ar nusikaltimas, todėl sprendžiant administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, klausimą pagal įstatymo analogiją (analogia legis) taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – LR BPK). Juo labiau, kad LR ATPK 249 str., reglamentuojančio administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką, 2 d. yra nustatyta, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. LR BPK 229 str., numatantis galimybę perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, nustato tai esant galima padaryti, kai tai reikalinga siekiant užtikrinti svarbius teisingumo interesus. Šiuo atveju svarbiu teisingumo interesu yra laikytinas siekis sukurti garantijas, kad nekiltų jokių abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo objektyvumo ir jo neutralumo bylos dalyko ir proceso dalyvių atžvilgiu. Remiantis LR BPK 229 str. 2 d. 1 p., tuo atveju, kai kyla klausimas dėl bylos perdavimo iš apylinkės teismo, kuriam ji yra teisminga pagal teritorinio teismingumo taisykles, į kitą tos pačios pakopos (apylinkės) teismą ir šie teismas priklauso vienai teisminei apygardai, spręsti šį klausimą yra kompetentingas apygardos teismo, kurio veiklos teritorijai priskirti apylinkių teismai, pirmininkas arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.
Sprendžiant klausimą, kuriam konkrečiam apylinkės teismui perduoti skundo nagrinėjimą, nutartina jo nagrinėjimą perduoti Alytaus rajono apylinkės teismui. Pirma, šio teismo veiklos teritorija ribojasi su Marijampolės rajono apylinkės teismo veiklos teritorija, todėl atvykimas į teismą proceso dalyviams nesukels nepatogumų ir nereikš didelių kelionės išlaidų. Antra, šis teismas yra įsikūręs kitame mieste, todėl neabejotina, kad su jame dirbančiais teisėjais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris yra Marijampolėje praktikuojančio advokato padėjėjas, dalykiniais klausimais bendrauja rečiau. Trečia, Alytaus rajono apylinkės teismas yra vienas iš didesnių Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priklausančių apylinkių teismų, jame dirba santykinai nemažas teisėjų skaičius, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 str. 2 d., pagal įstatymo analogiją taikydamas LR BK 229 str. 1 d., 2 d. 1 p., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas
n u t a r i a:
Marijampolės rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-36-416-2013 pagal administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d. traukiamo asmens – E. R. skundą dėl Marijampolės AVPK KPS 2013-05-29 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-2627399-13 pakeitimo perduoti nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.
Bylą su nutartimi pasiųsti Alytaus rajono apylinkės teismui.
Patvirtintas nutarties kopijas pasiųsti Marijampolės rajono apylinkės teismo ir proceso dalyvių žiniai.
Nutartis neskundžiama.
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Algimantas Smolskas