Civilinė
byla Nr. 3K-3-415/2008 (S)
Procesinio
sprendimo kategorijos:
75.4.3;
75.8
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražinos Davidonienės
ir Birutės Janavičiūtės,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R. kasacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. ieškinį
atsakovui G. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,
neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko
gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo G. R.
priešieškinį ieškovei O. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio
kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos ir
bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo; tretieji asmenys –
AB bankas „Hansabankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos
ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. R.
prašė:
1. Nutraukti jos
ir atsakovo G. R. santuoką, sudarytą 1997 m. spalio 10 d.
Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje.
2. Pripažinti,
kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės.
3. Padalyti
santuokoje įgytą turtą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant:
3.1. prekybos
patalpas (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);
3.2. butą (duomenys
neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
3.3. UAB
„Vingruma“ 100 paprastųjų vardinių 200 Lt nominalios vertės akcijų;
3.4. UAB
„Skaičiavimo technikos centras“ 13 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės
akcijų;
3.5. UAB
„Sintegra“ 48 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas.
4. Po santuokos
nutraukimo palikti tokias pat sutuoktinių pavardes: O. R. ir G. R.
5. Mažametės
dukters J. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.
6. Priteisti dukteriai
iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 2750 Lt per mėnesį iki jos
pilnametystės.
7. Priteisti iš
atsakovo 33 800 Lt išlaikymo sumą dukteriai.
8. Priteisti iš atsakovo
50 000 Lt ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti.
9. Priteisti iš atsakovo
visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas
advokato pagalbai apmokėti, taip pat 2700 Lt ieškovės išlaidas už nekilnojamųjų
daiktų rinkos vertės nustatymo ataskaitas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo jai neištikimas, naudojo smurtą prieš
ją ir jos motiną Z. Ž., piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, įžeidinėjo
ją mažametės dukters akivaizdoje, pažeidė lojalumo pareigą, atleisdamas ieškovę
iš darbo, 2005 m. rugsėjo mėnesį paliko šeimą ir ja nesirūpino. Ieškovės
teigimu, dukters poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 5500 Lt, dėl to iš
atsakovo priteistina 2750 Lt, taip pat 33 800 Lt įsiskolinta išlaikymo
suma. Dalijant santuokoje įgytą turtą, ieškovė prašė nukrypti nuo sutuoktinių
lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kad santuoka iširo dėl atsakovo
kaltės ir kad po santuokos nutraukimo šalių nepilnametė duktė lieka gyventi su
motina. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius gyvenamąjį
namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovė prašė
priteisti atsakovui, nes jai šį turtą būtų sunku išlaikyti, namas nėra visiškai
įrengtas. Ieškovei, jos teigimu, turėtų būti priteistas butas (duomenys
neskelbtini). Ieškovė taip pat prašė priteisti jai prekybos patalpas (duomenys
neskelbtini), motyvuodama tuo, kad, jas nuomodama, ji gautų reguliarias
pajamas, reikalingas buto ir dukters išlaikymui, nes šiuo metu negali dirbti
pagal įgytą profesiją (nemoka lietuvių kalbos, studijas baigė ne Lietuvoje ir
jau kurį laiką negilino savo profesinių žinių), tuo tarpu atsakovas nuolatines
pajamas galėtų gauti iš jo įsteigtų bendrovių veiklos.
Atsakovas pareiškė
priešieškinį, kuriuo prašė:
1. Nutraukti jo
ir ieškovės santuoką, sudarytą 1997 m. spalio 10 d., dėl
ieškovės kaltės.
2. Dukters,
gimusios 2001 m. rugpjūčio 13 d., gyvenamąją vietą
nustatyti su ieškove.
3. Dukteriai
išlaikyti priteisti iš jo po 1300 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės.
4. Nustatyti
tokią atsakovo bendravimo su dukteria tvarką:
4.1. atsakovas
gali pasiimti ir išsivežti dukterį iš jos gyvenamosios vietos kas antrą
savaitgalį nuo penktadienio 17 val. ir parvežti į jos gyvenamąją vietą ne
vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 20 val. Jei buvimo su dukteria metu po
sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai atsakovas turi teisę
būti su dukteria ir šią nedarbo (poilsio) dieną, o parvežti dukterį į jos
gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.
4.2. atsakovas
gali pasiimti ir išsivežti dukterį iš jos gyvenamosios vietos pirmadienį tos
savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su juo, nuo 17 val. ir parvežti ją į jos
gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos dienos 21 val.;
4.3. atsakovas gali
pasiimti ir išsivežti dukterį trečiadienį tos savaitės, kurios savaitgalį duktė
bus su ieškove, nuo 17 val. ir parvežti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip
iki tos dienos 21 val.;
4.4. atsakovas turi
teisę pusę kasmetinių ir (ar) neapmokamų atostogų laiko praleisti su dukteria,
išsiveždamas ją iš jos gyvenamosios vietos, taip pat atostogų į užsienį.
5. Priteisti
atsakovui:
5.1. prekybos
patalpas (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);
5.2. butą (duomenys
neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
5.3. UAB
„Vingruma“ 400 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų;
5.4. UAB
„Skaičiavimo technikos centras“ 25 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios
vertės akcijas;
5.5. UAB
„Sintegra“ 95 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas.
6. Priteisti
ieškovei:
6.1. žemės
sklypą (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą (duomenys
neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
6.2. 1/2 dalį žemės
sklypo (duomenys neskelbtini, bendras plotas 2,0000 ha), esančio (duomenys
neskelbtini).
7. Priteisti
ieškovei iš atsakovo 1 114 250 Lt kompensaciją.
Atsakovas nurodė,
kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ilgainiui ši ėmė kelti konfliktus,
dėl kurių jų bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovo nuomone, dukteriai
išlaikyti per mėnesį reikalinga pinigų suma – 1700 Lt, iš kurių 1300 Lt prašė
priteisti iš jo. Atsakovas taip pat nurodė, kad santuokoje įgytas turtas turėtų
būti dalijamas lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos
nutraukimo su ieškove liktų gyventi šalių nepilnametė duktė, tai ieškovei
turėtų būti priteistas gyvenamasis namas su žemės sklypu (duomenys
neskelbtini), nes namas yra visiškai įrengtas ir pritaikytas dukteriai
tinkamai gyventi. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui,
nes jo baigtumas yra 46 proc. Kadangi taip padalijus ieškovei tektų mažesnės
vertės turto dalis nei atsakovui, tai jai iš atsakovo taip pat priteistina 1 114 250
Lt kompensacija.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir
nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis
apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį
ir priešieškinį tenkino iš dalies:
1. Nutraukė ieškovės
ir atsakovo santuoką, sudarytą 1997 m. spalio 10 d.
Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys
neskelbtini), dėl atsakovo kaltės ir priteisė ieškovei iš atsakovo 10 000
Lt neturtinės žalos atlyginimo.
2. Nusprendė po
santuokos nutraukimo palikti tokias pat sutuoktinių pavardes: O. R. ir G. R.
3. Šalių
nepilnametės dukters, gimusios 2001 m. rugpjūčio 13 d.,
gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Nustatė tokią atsakovo bendravimo su dukteria
tvarką:
3.1. atsakovas
gali pasiimti ir išsivežti dukterį iš jos gyvenamosios vietos kas antrą
savaitgalį nuo penktadienio 17 val. ir parvežti į jos gyvenamąją vietą ne
vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 20 val. Jei buvimo su dukteria metu po
sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai atsakovas turi teisę
būti su dukteria ir šią nedarbo (poilsio) dieną, o dukterį parvežti į jos
gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.;
3.2. atsakovas gali
pasiimti ir išsivežti dukterį iš jos gyvenamosios vietos pirmadienį tos
savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su juo, nuo 17 val. ir parvežti ją į jos
gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos dienos 21 val.;
3.3. atsakovas gali
pasiimti ir išsivežti dukterį trečiadienį tos savaitės, kurios savaitgalį duktė
bus su ieškove, nuo 17 val. ir parvežti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip
iki tos dienos 21 val.;
3.4. atsakovas
turi teisę pusę kasmetinių ir (ar) neapmokamų atostogų laiko praleisti su
dukteria, išsiveždamas ją iš jos gyvenamosios vietos, taip pat atostogų į
užsienį.
4. Dukteriai
išlaikyti iš atsakovo priteisė 1300 Lt, mokamų nuo 2006 m. lapkričio 3 d.
kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, ir 11 136
Lt išlaikymo įsiskolinimo. Nustatė, kad išlaikymui skirtas pinigines lėšas
uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė.
5. Priteisė
atsakovui:
5.1. prekybos
patalpas (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);
5.2. butą (duomenys
neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
5.3. UAB
„Vingruma“ 400 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų, kurių
bendra vertė – 40 000 Lt;
5.4. UAB
„Skaičiavimo technikos centras“ 25 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios
vertės akcijas, kurių bendra vertė – 2500 Lt;
5.5. UAB
„Sintegra“ 95 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas, kurių
bendra vertė – 9500 Lt.
6. Priteisė
ieškovei:
6.1. žemės sklypą
(duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini),
esančius (duomenys neskelbtini);
6.2. 1/2 dalį žemės
sklypo (duomenys neskelbtini, bendras sklypo plotas 2,0000 ha), esančio
(duomenys neskelbtini).
7. Pripažino
asmenine ieškovės skola 6279 Lt gyventojų pajamų mokesčio, mokamo nuolatinio
Lietuvos gyventojo, įmokos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
skolą ir 394,95 Lt delspinigių, iš viso 6673,95 Lt.
8. Pripažino
asmenine atsakovo skola skolinius įsipareigojimus pagal 2005 m. vasario 9 d.
UAB „Vingruma“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Vingruma“ rekonstrukcijos
išlaidoms apmokėti.
9. Priteisė
ieškovei iš atsakovo 1 114 250 Lt kompensaciją.
10. Priteisė ieškovei
iš atsakovo 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.
11. Priteisė valstybei
iš atsakovo 28 579 Lt žyminio mokesčio.
12. Priteistė
valstybei iš ieškovės 30 100 Lt žyminio mokesčio.
Teismas, nustatęs,
kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę, konstatavo, jog ši aplinkybė pagal CK
3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos
iširimo. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau
kaip metus ja visiškai nesirūpino, buvo jai neištikimas, teismas pripažino
neįrodytomis. Teismas sprendė, kad 10 000 Lt neturtinės žalos ieškovei
atlyginimas atitinka atsakovo padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir pasekmes,
šalių turtinę padėtį bei protingumo principą. Nustatydamas nepilnametės dukters
gyvenamąją vietą su ieškove, teismas atsižvelgė į tai, kad dėl to nėra šalių ginčo
ir tai atitinka vaiko interesus. Teismas nustatė tokią atsakovo bendravimo su
dukteria tvarką, kaip prašė atsakovas, nes ieškovė dėl šios tvarkos nepareiškė
prieštaravimų, o byloje neįrodyta, kad atsakovas netinkamai elgiasi su vaiku. Spręsdamas
dėl nepilnametei dukteriai iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas
nustatė, kad ieškovo mokamas išlaikymas gali būti gerokai didesnis negu būtina
minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, tačiau šalių duktė yra sveika ir neturi
ypatingų poreikių, kurie reikalautų didelių išlaidų. Nesant galimybės tiksliai
apskaičiuoti vaiko išlaikymo išlaidas, teismas, naudodamasis diskrecijos teise,
sprendė, kad 1300 Lt per mėnesį išlaikymo priteisimas iš tėvo bei gera vaiko
motinos turtinė padėtis leis užtikrinti šalių dukters poreikių patenkinimą
aukštesniu nei minimaliu lygiu. Teismas taip pat nustatė, kad šalių santuokoje
įgyto turto vertė yra didelė, ir sprendė, jog vaiko poreikiai galės būti
užtikrinti ir nepažeidžiant sutuoktinių lygių turto dalių principo. Ieškovė, prašydama
jai priteisti didesnę turto dalį, neįrodė konkrečių savo ar vaiko interesų,
kuriuos apsaugotų nukrypimas nuo lygių dalių principo. Teismas, priteisdamas
ieškovei gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini),
atsižvelgė į tai, kad name nepilnametei dukteriai sudarytos labai geros
gyvenimo sąlygos, o neįrengto ir bankui įkeisto buto, esančio (duomenys
neskelbtini), priteisimas ieškovei prieštarautų jos ir vaiko interesams,
nes yra galimybė, jog, negrąžinus kredito, patalpos gali būti parduotos.
Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais,
sprendė, kad šalims priklausantis komercinės paskirties turtas yra
reikalingesnis atsakovui kaip pragyvenimo ir išlaikymo vaikui bei kompensacijos
ieškovei mokėjimo šaltinis. Teismas priteisė UAB „Vingruma“, UAB „Skaičiavimo
technikos centras“ ir UAB „Sintegra“ akcijas atsakovui, atsižvelgdamas į tai, kad
šių bendrovių verslo plėtros ir kitus sprendimus priimdavo tik atsakovas,
ieškovė bendrovių valdymo veikloje nedalyvavo, taip pat į tai, kad, priteisus
ieškovei dalį įmonių akcijų, konfliktas gali persikelti į bendrovių valdymą.
Teismas priteisė ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),
nes nustatė, kad jis tinka poilsiui ir yra Valstybinės mokesčių inspekcijos areštuotas
užtikrinant ieškovės mokestines nepriemokas. Įvertinęs dalytino turto vertę
patvirtinančius įrodymus, teismas sprendė, kad priešieškinyje atsakovo nurodyta
piniginės kompensacijos ieškovei suma – 1 114 250 Lt – yra pagrįsta.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
2008 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą
atmetė ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d.
sprendimą paliko nepakeistą; ieškovei iš atsakovo priteistos 1 114 250
Lt kompensacijos įvykdymui užtikrinti atsakovui priteistam nekilnojamajam
turtui – prekybos patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini),– nustatė
priverstinę hipoteką ir priteisė iš atsakovo valstybei 30 000 Lt žyminio
mokesčio. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir
išvadomis dėl santuokos nutraukimo priežasčių, neturtinės žalos, susijusios su
santuokos nutraukimu, dydžio, taip pat vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo
su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Dėl
turtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimo iš kalto dėl
santuokos nutraukimo sutuoktinio teisėjų kolegija nurodė, kad šį klausimą teismas
gali spręsti tik esant kito sutuoktinio prašymui. Teisėjų kolegija nustatė, kad
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas,
įskaitant sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip
pat 2700 Lt už atliktas nekilnojamųjų daiktų rinkos vertės nustatymo
ataskaitas. Ieškovė šias išlaidas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų
paskirstymo būdu patenkinus ieškinio reikalavimus (CPK 93 straipsnio 1 dalis),
o ne kaip patirtą turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Ieškovės
reikalavimą atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, kurią
sudaro nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi
išlaidų atlyginimas, teisėjų kolegija įvertino kaip apeliaciniame skunde
iškeltą naują reikalavimą, kuris yra draudžiamas pagal CPK 312 straipsnį. Pirmosios
instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių
klausimą, kaip to buvo prašoma ieškinyje. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovės
pareiškimas dėl turtinės žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
nesuderinamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
kontrolės funkcija, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliktina nepakeista. Spręsdama santuokoje
įgyto turto padalijimo klausimą, teisėjų kolegija atmetė ieškovės argumentus
dėl būtinumo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, grindžiamus
šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymu su motina ir tuo, kad kaltu
dėl santuokos iširimo buvo pripažintas atsakovas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad
ieškovės nurodytos aplinkybės nėra savarankiškas
pagrindas, leidžiantis nukrypti nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį,
neįrodžius, jog tam tikri kaltojo sutuoktinio veiksmai sukėlė neigiamas
turtines pasekmes kitam sutuoktiniui arba turėjo įtakos bendro turto vertės
sumažėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. gegužės 2d. nutartis, priimta civilinėje
byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007; 2007 m. spalio 23 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. D. Z., bylos Nr. 3K-3-463/2007).
Ieškovė pasinaudojo teise reikalauti taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatytas
teisines pasekmes, pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teisėjų
kolegija taip pat pripažino teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo
sprendimo dalį dėl turto padalijimo būdo. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje
nėra ginčo dėl dalijamo turto vertės. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų
kolegijos vertinimu, tinkamai išsprendė buto, esančio (duomenys neskelbtini),
ir gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini),
padalijimo klausimą ir pagrįstai vadovavosi šalių nepilnametės dukters interesais,
nes įkeisto buto, kurio baigtumas yra 46 proc., kaip gyvenamosios patalpos,
priteisimas ieškovei prieštarautų jos ir kartu su ja liekančios gyventi dukters
interesams, o gyvenamasis namas pritaikytas nepilnamečio vaiko poreikiams ir
yra tinkamas ieškovei su dukteria gyventi. Ieškovės apeliacinio skundo
argumentą, kad buto priteisimą jai turėtų lemti gyvenamojo namo, kurio bendras
plotas 310,60 kv. m, priežiūrai reikalingos pernelyg didelės išlaidos, teisėjų
kolegija atmetė, motyvuodama tuo, jog buto bendras plotas – 350,39 kv. m
ir byloje nėra duomenų, kad jam išlaikyti būtų reikalingos mažesnės išlaidos. Teisėjų
kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais dėl UAB
„Vingruma“, UAB „Skaičiavimo technikos centras“ ir UAB „Sintegra“ akcijų
atsakovui priteisimo. Nesant ginčo, dalijamų akcijų vertė buvo nustatyta
remiantis nominalia šių akcijų verte. Teisėjų kolegija nurodė, kad,
atsižvelgiant į komplikuotus buvusių sutuoktinių tarpusavio santykius, nebuvo
galimybės padalyti jiems akcijas natūra lygiomis dalimis, nes akcijų suteikiamų
balsų daugumos išskaidymas komplikuotų įmonių valdymą. Be to, pirmosios
instancijos teismas, dalydamas akcijas, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad iki santuokos
nutraukimo šių įmonių steigimo ir veiklos klausimus spręsdavo atsakovas. Teisėjų
kolegija taip pat pripažino neįmanomu ir prekybos patalpų, esančių (duomenys
neskelbtini), padalijimą sutuoktiniams natūra, atsižvelgdama į tai, kad
dalijamo turto komercinė paskirtis lemtų tolesnius buvusių sutuoktinių
santykius. Šalys nesutaria dėl tolesnio prekybos patalpų naudojimo, nes ieškovė
ginčija 1998 m. spalio 6 d. panaudos sutartį, pagal kurią
patalpos naudojamos UAB „Vingruma“ veikloje, tuo tarpu atsakovas šių patalpų
perdavimą neatlygintinai naudotis UAB „Vingruma“ grindžia būtinybe šiai
bendrovei iš prekybos patalpų nuomos gaunamomis pajamomis padengti skolą AB
bankui „Hansabankas“ už suteiktą kreditą pagal 2005 m. sausio 25 d.
kredito sutartį Nr. 05-001060-IN. Teisėjų kolegija pripažino, kad
pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prekybos patalpų priteisimo vienam iš
sutuoktinių klausimą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikoje suformuotu konkretaus turto reikalingumo vienam iš sutuoktinių
kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje G. J. v. L. K. J., bylos Nr. 3K-3-461/2005). Teisėjų
kolegija konstatavo, kad įkeitimu apsunkintų patalpų priteisimas ieškovei
prieštarautų jos ir nepilnamečio vaiko interesams, be to, ieškovei atsirastų
prievolė kompensuoti atsakovui jo dalį pinigais. Ieškovė neįrodė, kad prekybos
patalpos jai yra būtinos kaip vienintelis pajamų (pragyvenimo) šaltinis. Teisėjų
kolegija iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad jos negalėjimas įsidarbinti pagal
profesiją yra laikinas, o teismo sprendimu iš atsakovo jai priteista piniginė
kompensacija ir išlaikymas dukteriai užtikrins pakankamą jos ir dukters
pragyvenimo lygį. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovė apeliaciniu
skundu iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio kaip turtinę žalą,
susijusią su santuokos nutraukimu, prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas
– tiek turėtas pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Konstatavusi,
kad pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas
turtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, forma prieštarautų CPK 312
straipsnio reikalavimams, teisėjų kolegija nurodė, kad reikalavimas priteisti
turtinės žalos atlyginimą nelaikytinas nauju reikalavimu CPK 312 straipsnio
prasme tiek, kiek tai susiję su apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi
išlaidų atlyginimu. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas buvo pripažintas kaltu
dėl santuokos nutraukimo, teisėjų kolegija priteisė iš jo valstybei 30 000
Lt žyminį mokestį, kurio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartimi.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į
kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovė prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. vasario 25 d. nutarties dalis dėl santuokoje įgyto
turto padalijimo ir turtinės bei neturtinės žalos, susijusios su santuokos
nutraukimu, atlyginimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo
pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1. Teismai netinkamai
taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos
teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje
A. K. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-226/2005,
2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje G. K.
v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007,
2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V.
v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007). CK 3.123 straipsnyje
nustatytas pavyzdinis aplinkybių, į kurias atsižvelgdamas teismas gali nukrypti
nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių
dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas.
Tai – nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar
turtinė padėtis ir kt. Teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis taip pat
pripažįstami atvejai, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų,
kai vienas sutuoktinis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą
valdė nesąžiningai, taip pat, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės.
Šios aplinkybės egistuoja ir nagrinėjamoje byloje, jas patvirtina byloje
esantys įrodymai, todėl teismams buvo pakankamas pagrindas taikyti CK 3.123
straipsnio 1 dalį ir nustatyti ieškovei ir atsakovui nelygias priteistino turto
dalis, priteisiant ieškovei didesnę turto dalį.
2. Teismai išsprendė
bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimą, tinkamai nenustatę dalytino turto
vertės, kaip to reikalaujama pagal CK 3.118, 3.119 straipsnius. Teisingas
bendro turto padalijimas įmanomas tik tuo atveju, jeigu nustatyta tikroji jo
rinkos vertė, kuri turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja
bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), tačiau to
nebuvo padaryta, tokių duomenų apie turto vertę byloje nėra, dėl to turtas buvo
padalytas netinkamai.
3. Pasirinkdami turto
padalijijmo būdą, teismai pažeidė CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatytus
reikalavimus, taip pat nukrypo nuo šios teisės normos taikymo praktikos (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. A.
v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004). Pagal nurodytos normos
reikalavimus turtas dalijamas natūra, ir tik išimtiniais atvejais sutuoktiniui
gali būti priteisiama kompensacija už kitam sutuoktiniui tenkančią didesnę
turto dalį. Teismai neatsižvelgė į tai, kad tiek sutuoktiniams priklausantys
nekilnojamieji daiktai, tiek vertybiniai popieriai yra dalūs objektai.
4. Teismai netinkamai
taikė CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl turtinės žalos, susijusios su
santuokos nutraukimu, atlyginimo. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas
sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio
atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Turtine žala šios
teisės normos prasme laikytinos ir sutuoktinio dėl santuokos nutraukimo
patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio
sumokėjimas už ieškinio padavimą, taip pat ji turėjo atstovavimo ir turto
vertės nustatymo išlaidų pirmosios instancijos teisme. Šis teismas konstatavo,
kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, taigi egzistavo pakankamas pagrindas,
remiantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, pirmiau nurodytas išlaidas priteisti iš
atsakovo kaip ieškovės patirtą turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas,
priteisdamas iš ieškovės žyminį mokestį valstybei ir nepriteisdamas jai iš
atsakovo atstovavimo išlaidų, netinkamai taikė CK 3.70 straipsnio 2 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas neištaisė šios klaidos.
5. Teismai, vertindami
neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino
ir taikė CPK 178 ir 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų
vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinės šių normų taikymo praktikos (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Lietuvos Respublikos knygų
prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos
Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių
inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002;
2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D.
v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004), be to, netinkamai taikydami
CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, neteisingai nustatė atlygintinos
neturtinės žalos dydį. Byloje esančių įrodymų, kurių teismai tinkamai
nevertino, visuma patvirtina, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė itin
didelius dvasinius išgyvenimus ir skausmą.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir pirmosios bei
apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime
nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Kasatorės
argumentas, kad teismai, spręsdami klausimą dėl bendro turto padalijimo,
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nepagrįstas. Teismai
teisingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė konkrečių savo ar vaiko interesų,
kuriuos apsaugotų nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Tokių aplinkybių nenustačius, CK 3.123 straipsnio nuostatos negali būti
taikomos. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove nėra pakankamas
pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismai pagrįstai nurodė, kad
didelė dalijamo turto vertė ir vaikui priteistas išlaikymas leidžia užtikrinti
vaiko poreikių patenkinimą nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių
dalių principo. Kasatorės teiginiai, kad teismai turėjo priteisti jai didesnę
dalį turto, atsižvelgdami į tai, jog atsakovas bendrą turtą valdė nesąžiningai,
taip pat į sunkią ieškovės turtinę padėtį, neatitinka tikrovės ir prieštarauja
byloje esantiems įrodymams. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, priešingai
nei teigia kasatorė, taip pat nėra savarankiškas pagrindas, savaime leidžiantis
nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktiniams priklausantį turtą.
2. Kasacinio skundo
argumentai dėl netinkamo turto vertės nustatymo yra neteisingi. Byla pradėta
dar 2006 metais, kreipimosi į teismą metu kiekvienos iš šalių pavedimu
dalytinas turtas buvo įvertintas, bylos nagrinėjimo metu šalys sutiko su
vertintojų išvadomis ir tai patvirtino teismui. Teismai konstatavo, kad nėra
šalių ginčo dėl turto vertės. Argumento dėl netinkamo turto įvertinimo kasatorė
nenurodė ir apeliaciniame skunde.
3. Teismai teisingai
parinko turto padalijimo būdą, atsižvelgdami į dalytino turto reikalingumą
kiekvienai iš šalių, dalijamų būstų baigtumą ir pritaikymą gyventi,
apsunkinimus prievolėmis, taip pat į šalių galimybes sumokėti kompensaciją už
tenkančią didesnę turto dalį ir kitas svarbias aplinkybes. Teismų sprendimas ir
nutartis užtikrina ne tik ieškovės, bet ir nepilnametės dukters interesus.
4. Teismai, spręsdami
dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo, nepažeidė įrodinėjimą
reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai nustatė ir įvertino visas
šiam klausimui nagrinėti reikšmingas bylos aplinkybes.
5. Reikalavimą
atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, ieškovė suformulavo
tik apeliaciniame skunde, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir
teisėtai sprendė tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, o apeliacinės
instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 312 straipsniu, šią pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl turto, kuris
yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo
Įstatymuose
nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų privalomai spręstinų
klausimų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą,
išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu,
patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai bendru susitarimu turto nepasidalijo, todėl
šiuo klausimu turėjo priimti sprendimą šalių santuokos nutraukimo bylą
nagrinėję teismai. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė,
padalijimo klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos III dalies VIII
skyriaus normos (CK 3.116-3.129 straipsniai). Kasaciniame skunde nurodoma, kad
bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė bendrosios jungtinės
sutuoktinių nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų nuostatas,
susijusias su dalytino turto dalių, vertės nustatymu ir kompensacijos
priteisimu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad šie kasaciniame
skunde iškelti klausimai yra kasacijos dalykas šioje byloje.
Nagrinėjamoje byloje
šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Nepilnametės dukters gyvenamoji
vieta nustatyta su motina (kasatore), o iš atsakovo dukteriai priteistas
išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį (1300 Lt). Įstatyme
įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys, dalijant šį turtą,
yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo turto lygių dalių principo
leidžiama nukrypti tik konkrečiai įstatyme įvardytais atvejais (CK 3.117
straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnis). Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto
lygių dalių principo galimybė, prašant priteisti kasatorei 2/3 dalis turto,
kasaciniame skunde iš esmės motyvuojama aplinkybėmis, kad santuoka iširo dėl
atsakovo kaltės ir kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su
kasatore. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės CK
3.123 straipsnyje neįvardytos kaip pagrindas nesilaikyti sutuoktinių bendro
turto lygių dalių principo. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog CK 3.123
straipsnio 1 dalyje pateiktas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali
pripažinti svarbiomis bei įgalinančiomis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto
lygių dalių principo ir kitas aplinkybes, tačiau, nukrypdamas nuo šio principo
„kitų svarbių aplinkybių“ pagrindu, teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas
pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba aplinkybių visumos kontekste
būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga.
Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, kai šalys turi tik vieną nepilnametį
vaiką, kurio išlaikymui iš atsakovo priteista pakankamai didelė kas mėnesį
mokama periodinė išmoka (1300 Lt), o dalijamas sutuoktinių bendras turtas yra
didelės vertės, pripažintina, kad nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių
dalių principo, padalijant turtą pagal kasatorės prašomas nustatyti kiekvienam
iš sutuoktinių tenkančias dalis (2/3 ir 1/3) akivaizdžiai neatitiktų įstatymo
tikslų bei šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos. Tokio nukrypimo
pagrindu negali būti pripažinta ir kita kasaciniame skunde iškelta aplinkybė –
atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo, juolab kad šios aplinkybės sukeliamos
teisinės pasekmės detaliai reglamentuojamos CK 3.70 straipsnyje, kuriame
nenustatyta galimybės sumažinti kaltam dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniui
tenkančią bendro turto dalį. Pažymėtina, kad kasatorės nurodyti Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuoti precedentai savo aplinkybėmis – ratio
decidendi – gerokai skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, todėl jie negali
būti pripažinti darančiais įtaką šioje byloje priimtų sprendimų rezultatams dalijamo
bendro turto dalių ieškovės pareikštų reikalavimų mastu nustatymo klausimu.
Šioje byloje
dalijamas turtas, kurį šalys įsigijo iki bylos iškėlimo dienos. Dalijamo bendro
turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės
sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir
taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto
padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas
labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir
teisingumo principų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B.
v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008;
2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B.
v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008;
2004 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A.
v. R. A., bylos Nr. 3K-3-1008/2004, ir kt.). Dalijant santuokoje
įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo
paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. Šios bylos atveju
ieškovei, liekančiai gyventi tik su nepilnamete dukteria, buvo priteistas
310,60 kv. m ploto gyvenamasis namas, tačiau racionalaus naudojimosi šiuo
namu galimybės bei šio turto nuolatiniai išlaikymo kaštai neįvertinti, nors
ieškovė tokius argumentus bylos nagrinėjimo metu kėlė (CPK 376 straipsnio 1, 3
dalys). Kitą didelės vertės turtą – prekybos patalpas, esančias miesto
urbanistiškai išplėtotoje ir prestižinėje vietoje (duomenys neskelbtini)
– nors ir dalų objektą, teismai priteisė atsakovui. Apie šių patalpų duodamą naudą,
o ne išlaikymo (eksploatavimo) išlaidas pažymėta net teismo sprendime, kai visų
šių patalpų natūra priteisimas motyvuotas kaip „reikalingesnis atsakovui kaip
pragyvenimo ir tuo pačiu išlaikymo vaikui ir kompensacijos ieškovei mokėjimo
šaltinis“. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad „atsakovas
<...> teismo sprendimu priteistos piniginės kompensacijos ieškovei
<...> išmokėjimą siejo su kompensacijos dydžio piniginių lėšų (kredito)
gavimu iš banko“. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodytų aplinkybių
kontekste pažymi, kad toks turto padalijimas, kai vienam sutuoktiniui
priteisiamas tik asmeniniam naudojimui skirtas bei didelių išlaikymo kaštų
reikalaujantis turtas, o kitam – dalus komercinės paskirties paklausus ir
stabiliai pajamas duodantis turtas, reiškia ne tik CK 3.127 straipsnio 3 dalies
reikalavimų, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5
straipsnio 4 dalis) nepaisymą.
Atkreiptinas dėmesys
į tai, kad įstatyme (CK 3.119 straipsnis) reikalaujama dalijamą bendrą turtą
įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių
nuosavybės pabaigoje. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios
instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos
kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo
sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus
teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismų
nurodyta aplinkybė, kad nėra šalių ginčo dėl turto vertės, nepaneigia būtinybės
laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų, juolab kad turtas nebuvo dalijamas
vien tik natūra, didelė jo dalis priteista kompensacijos pinigais forma.
Pažymėtina, kad, vienam iš sutuoktinių priteisus pakankamai svarią turto dalį
natūra, o kitam – piniginę kompensaciją, šiam gali tekti papildomai patirti ir
infliacijos padarinius. Konstatuotų pažeidimų visetas procesiniu aspektu reiškia
ir CPK 376 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų bylą nagrinėjančio teismo
veikloje neįgyvendinimą.
Dėl turtinės ir
neturtinės žalos, santuoką nutraukus dėl vieno sutuoktinio kaltės, atlyginimo
Įstatyme įtvirtinta
sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio
atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir
neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
Ši norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią
žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žalos
atsiradimas sąlygotas specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių,
nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti
šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę
įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios
atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK
6.245-6.250 straipsniai).
Nagrinėjamos bylos
atveju aktualus yra bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Visų pirma
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai aptarti ir detalizuotai
reglamentuoti CPK normų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas,
pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi
išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies,
tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų
dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėdamas bylą
dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir
visus kitus su santuoka susijusius klausimus, kaip antai: nepilnamečių vaikų
gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, sutuoktinio išlaikymo, sutuoktinių bendro
turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas pasidalytas notarine
tvarka (CK 3.62 straipsnio 3 dalis). Taigi santuokos nutraukimo byloje
pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį
klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra
išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami
žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus juridiškai reikšmingai aplinkybei,
t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos
nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja
teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti
turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Akivaizdu, kad nekalto dėl
santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su
santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių
kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas
priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto
sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu
nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui
dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Taigi ir bylinėjimosi
išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 3
dalių nuostatomis. Bylinėjimosi išlaidos nereiškia (nesudaro) savarankiško
ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko), todėl šalies prašymas dėl jų priteisimo
gali būti sprendžiamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.
Klausimai, susiję su
neturtinės žalos atlyginimu, nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės,
taip pat spręstini pagal bendrąsias žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės
normas. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį
reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo
teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, kad ši bylos dalis išnagrinėta pažeidžiant
įstatymų reikalavimus.
Kasacinis teismas
konstatuoja, kad reikalavimai dėl bendro turto padalijimo, turtinės žalos bei
bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išnagrinėti nesilaikant šioje nutartyje
išdėstytų reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl šių
reikalavimų naikintina ir atitinkama bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti
apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalis 5 punktas).
Pirmosios instancijos
teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl
santuokos nutraukimo, sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, šalių
nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo su ja tvarkos nustatymo,
išlaikymo ir jo įsiskolinimo dukteriai priteisimo kasacine tvarka neskųstos. Kasacinio
teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas.
Aptartos sprendimo (nutarties) dalys paliktinos nepakeistos. Nenustačius teismų
padarytų materialinės ar proceso teisės pažeidimų sprendžiant ieškinio
reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ši teismo sprendimo (nutarties)
dalis taip pat paliktina nepakeista.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutarties dalį,
kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d.
sprendimo dalis dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise
priklausančio turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat
priteistos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme, panaikinti ir šią bylos
dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d.
sprendimo dalį dėl šalių santuokos nutraukimo, pavardžių po santuokos
nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,
vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atitinkamą Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. vasario 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas
Jokūbauskas
Gražina
Davidonienė
Birutė
Janavičiūtė