Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-491/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17152-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 1 d.  

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant prokurorei Loretai Liepienei,

nuteistajam V. B.,

gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį areštu 42 paroms. Pagal BK 641 straipsnį ši bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 28 parų arešto.  

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Bylos esmė

1.       V. B. buvo nuteistas už tai, kad 2018 metais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2018 m. liepos 20 d., (duomenys neskelbtini), J. B. ir R. R. sodyboje, radęs aparatą, tinkamą stipriems naminiams alkoholiniams gėrimams gaminti, jį pasiliko ir neteisėtai laikė iki 2020 m. gegužės 30 d. 21.10 val., kol šį aparatą policijos pareigūnai paėmė kratos metu.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo už nusikalstamą veiką pagal BK 201 straipsnio 1 dalį jam skirti laisvės apribojimą. Jis nurodo, kad šiuo metu dirba pavienius darbus, siekia įsidarbinti miško darbams, turi vaikų, iš kurių vienas yra neįgalus, taip pat jam reikalinga paruošti malkų atsargas žiemai.

3.       Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti.

I.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. nesutinka su jam už nusikalstamą veiką pagal BK 201 straipsnio 1 dalį paskirta bausme nurodydamas, kad ji yra per griežta, ir prašo jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Teisėjų kolegija su šiais skundo teiginiais neturi pagrindo sutikti.

6.       Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

7.       Pažymėtina ir tai, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8.       Už nusikalstamą veiką pagal BK 201 straipsnio 1 dalį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. B. už šią nusikalstamą veiką paskyrė arešto bausmę, kurios terminą nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas jos vidurkis – 42 paros, ir, vadovaudamasis BK 641 straipsniu, šią bausmę sumažino vienu trečdaliu iki 28 parų arešto bausmės. Teisėjų kolegija su tokia nuteistajam paskirta bausme sutinka.

9.       Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. B., bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertino ir kitus bausmės skyrimui reikšmingus bylos duomenis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad V. B. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vieną ją sunkinančią aplinkybę – kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, taip pat įvertino ir jį kaip asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis – jis nedirbo, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 8 kartus už įvairias nusikalstamas veikas (vagystes, sveikatos sutrikdymą, grasinimą nužudyti, transporto priemonės vairavimą neblaiviam). Svarbu paminėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis V. B. naują nusikalstamą veiką pagal BK 201 straipsnio 1 dalį padarė būdamas teistas, be kita ko, to paties teismo 2016 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu už analogišką nusikalstamą veiką. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais V. B. paskirtos valstybės poveikio priemonės (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, realus laisvės atėmimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) jo tinkamai neauklėjo ir nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, jog V. B. ne tik teistas, tačiau ir daug kartų baustas administracine tvarka, dauguma atvejų – transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės, ir kas itin svarbu – jis buvo baustas už neteisėtą brogos gaminimą ir laikymą, jos perdavimą nepilnamečiui. Taigi, būdamas teistas, atlikdamas bausmę ir puikiai suvokdamas teisės pažeidimų darymo pasekmes, V. B. pasirinko ir toliau veikti nusikalstamai – tai rodo negatyvų jo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias teisingo elgesio ir geros moralės normas.

10.       Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuteistajam skyrė griežtesnę sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio terminą nustatė mažesnį už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Ši bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, buvo pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu. Įvertinus anksčiau aptartą nuteistojo asmenybę, jo nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina aiškiai per griežta ar aiškiai neteisinga. Taigi, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

11.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį V. B. yra 48 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

12.       Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

13.       Kita vertus, pagal nuo 2020-07-15 galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. 

14.       Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

15.       Kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui nuteistojo teisės į gynybą užtikrinimas yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. B. apeliacinį skundą. 

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti 48 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro gynėjo advokato užmokestis.

Teisėjai        Valdas Petras Meidus  

Valdas Ciesiūnas 

Evaldas Vanagas