Civilinė byla Nr. e2A-930-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00102-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BELAM LT“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „FIMA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (11.7.)2-6790 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės, laimėtojo nustatymo bei sprendimo sudaryti pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu „BELAM LT“.
2. Nurodė, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą „Vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimas“ Nr. 439049, kurio objektas yra vidutinio greičio matavimo sistemų (toliau – VMGS) įrengimas. Atsakovė 2019 m. gruodžio 18 d. informavo apie sudarytą pasiūlymų eilę: 1) UAB „BELAM LT“, 2) UAB „FIMA“.
3. 2019 m. gruodžio 30 d. ir 2020 m. sausio 6 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenzijas, kuriomis prašė atmesti UAB „BELAM LT“ pasiūlymą. 2020 m. sausio 3 d. ir 2020 m. sausio 8 d. atsakovė informavo, kad ieškovės pretenzijos yra atmestos.
4. Ieškovės manymu trečiojo asmens UAB „BELAM LT“ pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų, kadangi trečiasis asmuo pasiūlė produktą, kuris neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų bei nėra įteisintas bent vienoje iš Europos Sąjungos arba Šengeno zonos valstybių.
5. Pagal pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 6.8.13 papunktį didžiausias vidutinio greičio matavimo sistemos (toliau – VGMS) ruožo ilgis turi būti neribojamas; pagal 6.1.3 papunktį siūlomos VGMS tipas turi būti įteisintas bent vienoje Europos Sąjungos arba Šengeno zonos valstybėje ir joje įtrauktas į valstybės matavimo priemonių registrą. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 6.8.13 ir 6.1.3 papunkčiuose nėra nurodyta, kad minėti reikalavimai turės būti įgyvendinti „iki įrengimo darbų pradžios“ (kaip yra nustatyta Techninės specifikacijos 6.8.1 papunktyje). Todėl darytina išvada, kad atitiktis Techninės specifikacijos 6.8.13 ir 6.1.3 papunkčių reikalavimams turi būti įrodyta dar tiekėjo pasiūlyme.
6. Atsakovė 2020 m. sausio 3 d. rašte nurodė, kad UAB „BELAM LT“ pasiūlymo faile „Kamera.pdf“ pateikė tokią informaciją: „Greičio matavimo ruožo ilgis: nuo 400 m“. Dėl to, ieškovės manymu, negalima daryti išvados, kad matavimo ruožo ilgis yra neribotas. Pagal formuojamą teismų praktiką UAB „BELAM LT“ pasiūlyme privalėjo aiškiai nurodyti konkrečią maksimalią greičio matavimo ruožo ilgio reikšmę (nurodant konkretų skaičių arba nurodant „neribota“, jeigu maksimalios ribos nėra). Tai reiškia, kad UAB „BELAM LT“ pasiūlyme nesant konkrečių duomenų, jog greičio matavimo ruožo ilgis yra neribotas, toks pasiūlymas laikytinas neatitinkančiu Techninės specifikacijos 6.8.13 papunkčio reikalavimo.
7. Pagal atsakovės pateiktus duomenis UAB „BELAM LT“ pasiūlyme nurodė, kad siūlomas produktas yra įteisintas Lietuvos Respublikoje ir įtrauktas į Lietuvos matavimo priemonių registrą numeriu 1-2566:2018. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos matavimo priemonių valstybės registre užfiksuotus duomenis minėto produkto „stebimo kelio ruožo ilgis (0,25... 100) km“. Taigi UAB „BELAM LT“ siūlomo produkto greičio matavimo ruožo ilgis yra ribotas (iki 100 km). Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „BELAM LT“ pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 6.8.13 papunkčio reikalavimo.
8. Pagal pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 6.1.3 papunktį siūlomos VGMS tipas turi būti įteisintas bent vienoje Europos Sąjungos arba Šengeno zonos valstybėje ir joje įtrauktas į valstybės matavimo priemonių registrą. Tai reiškia, kad tiekėjo siūlomas produktas privalo būti įtrauktas į valstybės matavimo priemonių registrą ir registre esantys produkto techniniai parametrai privalo atitikti pirkimo sąlygų reikalavimus. Šiuo atveju turėtų būti konstatuota, kad tiekėjo siūlomas produktas iki pasiūlymų pateikimo momento turėjo būti įtrauktas į Europos Sąjungos arba Šengeno zonos valstybės matavimo priemonių registrą. Nustačius, kad faktiškai į registrą įtrauktas produktas neatitinka pirkimo sąlygų, tiekėjo pasiūlymas turi būti atmestas.
9. UAB „BELAM LT“ pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 6.1.3 papunkčio reikalavimų, kadangi 1) pagal Lietuvos matavimo priemonių valstybės registro skelbiamus duomenis UAB „BELAM LT“ siūlomas produktas yra PASScam tipo, registro Nr. 1-2566:2018. Pagal registre užfiksuotus duomenis „stebimo kelio ruožo ilgis (0,25 ... 100) km“. Techninės specifikacijos 6.8.13 punkte reikalaujama, kad maksimalus ruožo ilgis būtų neribotas. UAB „BELAM LT“ kartu su pasiūlymu nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad yra įteisinusi ir į valstybės matavimo priemonių registrą įtraukusi siūlomos VGMS tipą, kurio maksimalus ruožo ilgis būtų neribotas. UAB „BELAM LT“ pasiūlyme nurodė prieštaringus duomenis apie savo siūlomą produktą. Viena vertus tiekėjas nurodė, kad siūlomo produkto minimalus stebimo kelio ruožo ilgis yra 0,4 km, tačiau kita vertus pagal matavimo priemonių registre užfiksuotus duomenis siūlomo produkto minimalus stebimo kelio ruožo ilgis yra 0,25 km. Tai reiškia, kad faktiškai UAB „BELAM LT“ pasiūlė produktą, kuris šiuo metu nėra įteisintas ir nėra įtrauktas į valstybės matavimo priemonių registrą.
10. Pagal pirkimo sąlygų 29.4 papunktį kartu su pasiūlymu reikalaujama pateikti siūlomos techninės įrangos (VGMS) gamintojų ar gamintojų atstovų išduotus galiojančius dokumentus, patvirtinančius, kad tiekėjas yra įgaliotas atlikti siūlomos techninės įrangos garantinį remontą. Pagal Techninės specifikacijos 7.7 papunktį rangovas turi garantuoti (užtikrinti) atsarginių komponentų (detalių) tiekimą ne trumpiau, kaip 10 metų, pateikdamas gamintojo garantą. Garantas reikalingas siūlomai VGMS įrangai (vaizdo fiksavimo įrenginiui (iams), ryšio įrenginiui, IR apšvietimui). UAB „BELAM LT“ minėtų sąlygų atitikimo įrodymui pateikė UAB „Clavis.lt“ (kurį tiekėjas laiko įrangos gamintoju) patvirtinimą, kuriame nurodyta: „Mes UAB „Clavis.lt” patvirtiname, kad UAB „BELAM LT“ yra oficialiai įgaliota parduoti, diegti ir atlikti pirminio lygio transporto priemonių vidutinio greičio matavimo sistemos PASScam techninės įrangos garantinį remontą. Techninės įrangos remontas bus atliekamas techninės įrangos gamintojos UAB „Clavis.lt“ įgaliotame remonto centre.“ Šis dokumentas neatitinka Pirkimo sąlygų 29.4 papunkčio reikalavimų, kadangi UAB „BELAM LT“ buvo suteikta teisė atlikti tik dalinį techninės įrangos remontą („pirminio lygio“). Be to, techninės įrangos remontą atliks remonto centras (t. y. ne UAB „BELAM LT“). Tai dar kartą patvirtina, kad tiekėjas UAB „BELAM LT“ kartu su pasiūlymu nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog tiekėjas yra įgaliotas atlikti siūlomos techninės įrangos garantinį remontą.
11. UAB „BELAM LT“ pasiūlyme taip ir nenurodė, kuris konkrečiai subjektas atliks pilną techninės įrangos garantinį laikotarpį, t. y. neišviešino remonto centro, ką privalėjo padaryti pagal pirkimo sąlygų 34 punktą, kuriame nustatyta, kad kai tiekėjas pageidauja remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis privalo perkančiajai organizacijai pasiūlyme įrodyti, jog vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovė visas esmines aplinkybes dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties 6.8.13 punkto reikalavimui išdėstė 2019 m. gruodžio 30 d. pretenzijoje, o 2020 m. sausio 6 d. pretenzija laikytina pakartotinė. Dėl to bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 102 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsniu, padarė išvadą, kad nors ieškovė pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, tačiau praleido ieškinio senaties terminą (ieškinys galėjo būti pareikštas iki 2020 m. sausio 13 d., o realiai pareikštas 2020 m. sausio 20 d.).
14. Įvertinęs 2020 m. sausio 6 d. pretenzijos turinį, padarė išvadą, kad ieškovė kitoje ieškinio dalyje tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo (ieškinį grindžiant pasiūlymo neatitikimu pirkimo sąlygų 29.4, 7.7 punktų reikalavimams) nebuvo pareikšta. Tačiau teismas atsižvelgęs į ginčo pobūdį, siekiant išsamiai išnagrinėti ginčą, sprendė, kad yra būtina pasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo visa pareikšto ieškinio apimtimi.
15. Spręsdamas dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties 6.8.13, 6.1.3, 29.4, 7.7 punktų reikalavimams, teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė matavimo priemonių 2018 m. balandžio 19 d. sertifikatą, kuris įrodo, jog siūlomos įrangos tipas „PASScam“ yra įteisintas, kaip reikalaujama pirkimo sąlygų 6.1.3 punkte. Tuo tarpu konkrečius įrangos techninius duomenis, tame tarpe reikalaujamus pirkimo sąlygų 6.8.13 punkte, trečiasis asmuo pagrindė gamintojo produkto techniniu aprašymu. Dėl išdėstyto bei atsižvelgęs į metrologinių matavimo priemonių sertifikavimo paskirtį, į tai, kad siūlomas įrangos tipas „PASScam“ atitinka sertifikate nurodytą įrangos tipą, teismas padarė išvadą, jog tam tikrų konkrečių techninių duomenų, nurodytų sertifikate ir pasiūlyme, neatitikimas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad trečiojo asmens siūloma įranga neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų.
16. Teismas konstatavo, kad kadangi 2019 m. gruodžio 16 d. pakeistas įrangos sertifikatas nebuvo vertinamas pirkimo procedūrų metu, todėl šis dokumentas neturi teisinės reikšmės šioje byloje sprendžiant dėl ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumo. Kita vertus, šis įrodymas, teismo vertinimu, papildomai paneigia ieškovės poziciją, kad trečiajam asmeniui 2018 m. balandžio 19 d. išduotas sertifikatas rodo, jog siūloma įranga neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų. Iš atnaujinto sertifikato, kuriame trečiojo asmens iniciatyva yra įrašyti duomenys, kad stebimo kelio ruožas yra ribojamas tik minimaliu ilgiu nuo 400 m, matyti, jog tas pats įrangos tipas (PASScam) įtrauktas į registrą tuo pačiu 2018 m. balandžio 9 d. LR Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-198, kuriuo buvo išduotas pirminis sertifikatas, pagrindu. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad 2018 m. balandžio 19 d. sertifikatas negalioja trečiojo asmens ginčo pirkime pasiūlytai įrangai.
17. Teismo vertinimu, trečiojo asmens pateikti duomenys apie greičio matavimo ruožo ilgį yra pakankamai aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, o ieškovės argumentai, kad trečiasis asmuo privalėjo aiškiai nurodyti „neribota“, jeigu maksimalios ribos nėra, yra nelogiški, nes toks nurodymas būtų perteklinis.
18. Trečiasis asmuo pagrįsdamas pasiūlymo atitiktį 29.4, 7.7 punktų reikalavimams, 2019 m. vasario 25 d. pateikė UAB „Clavis.lt“ (įrangos gamintojo) patvirtinimą, UAB „BELAM LT“ yra oficialiai įgaliota parduoti, diegti ir atlikti pirminio lygio transporto priemonių vidutinio greičio matavimo sistemos PASScam techninės įrangos garantinį remontą. Įvertinęs gamintojo patvirtinimo turinį, ieškovei nepateikus jokių duomenų, leidžiančių abejoti, kad trečiasis asmuo neturi teisės atlikti siūlomos įrangos garantinio aptarnavimo, kaip numato pirkimo sąlygos, teismas padarė išvadą, jog ieškovės teiginiai, kad trečiasis asmuo nėra įgaliotas atlikti įrangos aptarnavimo darbų, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl nepagrįsti.
19. Dėl išdėstyto teismas konstatavo, kad atsakovės ginčijamu sprendimu nebuvo pažeistos VPĮ imperatyvios teisės normos bei viešojo pirkimo principai, todėl ieškinio netenkino.
20. Ieškovės pateiktą atsakovei momentinę LITEKO ekrano kopiją su matoma dokumento būsena „išsiųsta“, esant galimybei sistemos vartotojui tokią būseną atšaukti, teismas nelaikė pakankamu įrodymu, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie teisme gautą ieškinį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvią VPĮ 104 straipsnio nuostatą. Kita vertus, teismo manymu, atsakovės rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad pasirašyta viešojo pirkimo sutartis nebuvo pradėta vykdyti, dėl ko tokios sutartis pripažinimas negaliojančia, kai ieškinys iš esmės yra atmestas, būtų formalus, neatitiktų bendrųjų civilinės teisės principų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
21. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „FIMA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
21.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus ir neatsižvelgė į akivaizdžią aplinkybę, kad trečiasis asmuo niekada taip ir neįrodė PASScam VGMS atitikimo techninės specifikacijos 6.8.13. punkto reikalavimui.
21.2. Atsakovė ieškovei pateikė tik pirmąją dalį trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų ir nurodė, kad neteikia dviejų trečiojo asmens konfidencialiais nurodytų failų: „Kamera.pdf“ ir „Psertifikatas.pdf“. Procesiniai prašymai išreikalauti šiuos dokumentus buvo atmesti. Byloje yra tik dalis šio sertifikato, o pagal teisės aktų reikalavimus jį sudaro neatskiriama dalis – priedas, kuriame ir buvo informacija apie tai, kad PASScam ruožo ilgis yra ribojamas 100 km matavimo atstumu. Kadangi į bylą nebuvo pateiktas priedas, kuris sudaro neatskiriamą sertifikato dalį, pirmosios instancijos teismas niekaip negalėjo įvertinti 2018 m. balandžio 19 d. PASScam matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato atitikimo techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimui.
21.3. Taigi, ieškovė buvo visiškai teisi, kad trečiojo asmens pasiūlyta PASScam VGMS buvo apribota 100 km stebimo kelio ruožo riba ir tai patvirtino Lietuvos matavimo priemonių valstybės registro duomenys. Trečiasis asmuo sąmoningai nepateikė 2018 m. balandžio 19 d. matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato priedo, kadangi jame būtent ir buvo nurodytas PASScam VGMS kelio atstumo matavimo apribojimas 100 km.
21.4. Trečiojo asmens pateikta PASScam VGMS techninių duomenų lentelė ir PASScam gamintojo UAB „Clavis.lt“ laisvos formos techninių duomenų lentelės išrašas negalėjo būti vertinami kaip patikimi įrodymai techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimui pagrįsti, kadangi dokumentai buvo parengti ir išduoti paties įrenginio gamintojo. Ieškovei pateikus informaciją, kad PASScam VGMS stebimo kelio ruožas yra apribotas iki 100 km, atsakovė privalėjo veikti aktyviai ir pašalinti abejones, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Be to, trečiasis asmuo turėjo pateikti PASScam VGMS matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatą ir jo neatskiriamą dalį – priedą. Sertifikato priedo trečiasis asmuo nepateikė kartu su pasiūlymu, taigi, net, jeigu ir dokumentas būtų buvęs pateiktas vėliau, techninės specifikacijos 6.8.13. punkto neatitinkantis pasiūlymas būtų pakeistas iš esmės.
21.5. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė atnaujintą PASScam VGMS tipo sertifikato išrašą, kuriame atsirado iki tol nebuvę techniniai duomenys dėl stebimo kelio ruožo nuo 400 m, turėjo padaryti išvadą, jog tokių duomenų konkursiniame pasiūlyme trečiasis asmuo nepateikė. Teismas turėjo patikrinti ieškovės nurodytą informaciją, kad Lietuvos matavimo priemonių valstybės registre nurodytas PASScam VGMS stebimo kelio ruožo ilgis yra apribotas ties 100 km ir tai prieštarauja techninės specifikacijos 6.8.13. punktui.
21.6. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje konstatuota, kad, jeigu tiekėjo iš pradžių pateikta techninė dokumentacija nepagrindžia atitikties techninės specifikacijos reikalavimų, vėliau tiekėjui negali būti leidžiama pateikti dokumentus, kurie netinkamą pasiūlymą darytų tinkamu. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad ši techninė informacija egzistavo ir anksčiau, t. y. reikalaujamus parametrus ieškovės siūlomas įrenginys atitinka ir, jei atitinkami dokumentai būtų buvę pateikti iš pradžių, pasiūlymas būtų neatmestas.
21.7. VGMS didžiausio ruožo ilgio neribojamas yra konkretus techninis siūlomos įrangos galimybių reikalavimas, kuris nurodomas matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato priede. Pastarajame apibūdinami techniniai įrangos duomenys ir kitos charakteristikos.
21.8. Atsakovės konkurso objektas niekada nebuvo dar nesukurtos VGMS įrangos įsigijimas, kurį ateityje būtų galima modifikuoti, atnaujinti ar kitaip keisti. Be to, techninėje specifikacijoje nėra jokių nuostatų, kurios leistų teigti, kad tiekėjas turėjo teisę pasiūlyti VGMS su apribotu ruožo ilgiu, o sudarius sutartį atlikti VGMS techninių galimybių modifikacijas.
21.9. Trečiasis asmuo pirmosios instancijos teismui pateikė 2020 m. sausio 30 d. advokatės Lauros Ziferman patvirtintą išrašą iš 2019 m. gruodžio 16 d. Matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato. Šiame išraše matyti, kad po pasiūlymo konkurse pateikimo, buvo pakeisti techniniai PASScam VGMS duomenys, kadangi trečiasis asmuo jau nurodė, jog stebimo kelio ruožo ilgis yra nuo 0,4 km. Trečiasis asmuo negali neigti, kad 2019 m. gruodžio 16 d. PASScam VGMS buvo išduotas naujas sertifikatas ir būtent pasikeitė stebimo kelio ruožo ilgis iš anksčiau buvusio „0,25 iki 100 km“ iki „nuo 0,4 km“.
21.10. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, tačiau atsakovės 2020 m. sausio 8 d. sprendime nėra nurodyta, kad antra pretenzija yra pakartotinė ar dalyje paliekama nenagrinėta. Priešingai, visiškai tiksliai ir aiškiai nurodyta, kad antra pretenzija yra išnagrinėta ir atmesta. Atmesti pretenziją galima tik įvertinus jos turinį ir argumentus, todėl apskritai net nebuvo pagrindo išvadai, kad atsakovė jos nenagrinėjo. Atsakovei nurodžius teiginį, kad antra pretenzija yra išnagrinėta ir paliekamas galioti ankstesnis sprendimas, ieškovė suprato, jog antros pretenzijos argumentai buvo įvertinti ir atmesti kaip nepagrįsti. Ne tik ieškovei, bet ir atsakovei, yra keliamas profesionalumo reikalavimas. Pačiai atsakovei sudarius prielaidas suvokti, kad antra pretenzija yra išnagrinėta, ieškovės atžvilgiu negalėjo būti taikomi skundžiamame sprendime išdėstyta ieškinio senaties skaičiavimo seka.
21.11. Dėl to, ieškovei reali galimybė pasinaudoti efektyvia pažeistų teisių gynyba atsirado būtent 2020 m. sausio 8 d., todėl ieškinio pareiškimas 2020 m. sausio 20 d. nepažeidė VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto 10 dienų termino. 2020 m. sausio 18 d. (10 – oji diena) buvo šeštadienis, todėl ieškovė pagrįstai ieškinį pareiškė kitą darbo dieną, t. y. 2020 m. sausio 20 d. (pirmadienį).
21.12. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nei pakartotinėje pretenzijoje, nei procesiniuose dokumentuose nepagrindė, jog antroje pretenzijoje vadovavosi naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių ankščiau nežinojo ir negalėjo žinoti. Ieškovei nebuvo leista susipažinti su jokiais PASScam VGMS techniniais duomenimis ir tik atsakovės 2020 m. sausio 3 d. sprendime buvo nurodyta, kad trečiojo asmens pasiūlyme pateikta techninė duomenų lentelė, kurioje nurodyta, kad VGMS greičio matavimo ruožo ilgis yra „nuo 400 m“. Ieškovė šią aplinkybę akcentavo dubliko 48 punkte ir nurodė, kad tai būtent buvo nauja techninė informacija.
21.13. Tuo atveju, jei ieškovės apeliacinis skundas būtų patenkintas, teismas turėtų ex oficio spręsti dėl 2020 m. vasario 21 d. konkurso sutarties Nr. S-32 pripažinimo negaliojančia ab initio. Nors konkurso sutartis yra sudaryta, tačiau ji net nebuvo pradėta vykdyti, kadangi tebegalioja pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
22. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
22.1. tiek matavimo priemonės tipo sertifikatas, tiek gamintojo produkto aprašymas yra ne pirkimo objektas, o kvalifikuotini kaip tiekėjų deklaruojamų ar siūlomų techninių produkto savybių įrodomosios priemonės (techniniai dokumentai) ir yra svarbūs tiek, kiek leidžia įsitikinti siūlomos prekės atitiktimi nustatytiems pirkimo dokumentų reikalavimams. Trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė matavimo priemonės tipo sertifikatą, kad įrodytų pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos 6.1.3 punkto reikalavimui, ir gamintojo produkto aprašymą, kad įrodytų pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimui. Taigi, trečiasis asmuo savo pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams pagrindė pateikdamas konkrečius dokumentus, atitinkančius kriterijus, nustatytus kasacinio teismo praktikoje, t. y. su konkrečiais duomenimis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, nurodyti duomenys tenkino techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.
22.2. Apeliantė kartu su pasiūlymu nepateikė jokio kito dokumento, įrodančio atitiktį techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimams, išskyrus apeliantės ir gamintojo deklaracijas, kuriose tiesiog nurodoma, kad apeliantės siūlomas gaminys atitinka techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimą. Palyginimui – trečiasis asmuo pateikė gamintojo gaminio aprašymą su konkrečiais duomenimis. Be to, iš viešai prieinamos informacijos apeliantės pasirinkto gamintojo tinklalapio, galima aiškiai matyti, kad apeliantės siūlomos VGMS deklaruojamas didžiausias ruožo ilgis yra aiškiai apribotas – iki 20 km. Apeliantė šiame viešajame pirkime apskritai nėra pateikusi matavimo priemonės tipo sertifikato.
22.3. Teikdama ieškinį, ieškovė nelaikė, kad gamintojo aprašymas pats savame nėra tinkamas įrodymas pasiūlymo atitikties techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimui. Tačiau teikdama apeliacinį skundą, ieškovė pakeitė savo iki tol buvusią poziciją. Atsakovės vertinimu, tokia apeliantės pasikeitusi pozicija, po to, kai jai tapo žinoma, kad ji viešojo pirkimo nelaimėjo, laikytina gynybine ir tuo pačiu nesąžininga.
22.4. Apeliantė teigdama, kad tik matavimo priemonės tipo sertifikatas gali pagrįsti tiekėjo pasiūlymo atitiktį techninių specifikacijų 6.8.13 punkto reikalavimams, ji akivaizdžiai neskiria matavimo priemonės tipo nuo matavimo priemonės – vienos iš galimų matavimo priemonės tipo modifikacijų. Matavimo priemonių registre yra įtrauktas ne produktas, o produkto tipas. Pati apeliantė dar dublike yra nurodžiusi, kad registre kaupiami šie registro objektus apibūdinantys duomenys: matavimo priemonės tipo žymuo (raidžių, skaitmenų, ženklų derinys, kuriuo žymimas matavimo priemonės tipas). Tiek dėl matavimo priemonės tipo, tiek dėl pačios matavimo priemonės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra suformavęs precedentų.
23. Trečiasis asmuo UAB „BELAM LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
23.1. apeliantė skunde nepateikia nei vieno argumento dėl savo nesutikimo su skundžiamu sprendimu dalyje, kurioje teismas sprendė, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitiko techninės specifikacijos 6.1.3 punkto reikalavimą dėl tipo įteisinimo bet vienoje Europos Sąjungos arba Šengeno zonos valstybėje ir jo įtraukimo į tos valstybės matavimo priemonių registrą ir pirkimo sąlygų 29.4, 7.7 punktų reikalavimus dėl techninės įrangos garantinio aptarnavimo. Tačiau formuodama apeliacinio skundo reikalavimus, apeliantė iš esmės ginčija pirmos instancijos teismo priimtą skundžiamą sprendimą visa apimtimi ir prašo, jį panaikinus, visa apimtimi tenkinti jos ieškinį.
23.2. Pirmos instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad apeliantė nesilaikė privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties techninės specifikacijos 6.1.3 punkto ir 6.8.13 punkto ir dėl to šioje dalyje apelianto ieškinys turi būti atmestas jam praleidus ieškinio senaties terminą. Apeliantė jau pateikdama pirmą pretenziją ir gavusi atsakovės atsakymą į ją turėjo visą jai reikalingą informaciją, kad įgyvendintų savo teisių bei teisėtų interesų gynybą kreipdamasi į teismą dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 6.8.13 punkte ir 6.1.3 punkte nustatytiems reikalavimams vertinimo.
23.3. Apeliantė supainiodama du visiškai atskirus ir savarankiškus techninės specifikacijos reikalavimus, bando įrodyti, kad trečiojo asmens siūloma VGMS neatitinka techninės specifikacijos reikalavimo dėl neriboto maksimalaus stebimo kelio ruožo ilgio, nes trečiojo asmens pasiūlytos VGMS tipas pasiūlymo pateikimo metu buvo įregistruotas nurodant ribotą stebimo kelio ruožo ilgį. Tuo tarpu paties VGMS gamintojo pateiktus trečiojo asmens siūlomos konkrečios VGMS techninius duomenis apeliantė ignoruoja.
23.4. Teisingai trečiojo asmens bei pirmos instancijos teismo interpretuojamą reguliavimą bei teisingai daromą atskirtį tarp matavimo priemonės tipo patvirtinimo ir konkrečios matavimo priemonės techninių parametrų patvirtina ir paties trečiojo asmens dar bylą nagrinėjant pirmos instancijos teismui pateiktas atnaujintas trečiojo asmens siūlomos VGMS tipo patvirtinimo sertifikatas. Atnaujintame trečiojo asmens siūlomos VGMS tipo patvirtinimo sertifikate to paties VGMS tipo kontekste buvo atnaujinti to tipo VGMS stebimo kelio ruožo duomenys: vietoje apriboto maksimalia riba stebimo kelio ruožo nurodant neapriboto maksimalia riba stebimo kelio ruožą „nuo 400 m”. Toks duomenų registre atnaujinimas ir atnaujinto sertifikato išdavimas neturėjo jokios įtakos VGMS tipo įteisinimui bei įtraukimo į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą faktui. PASScam tipas ir toliau laikomas patvirtintu ir įtrauktu į Valstybės matavimo priemonių registrą nuo pirminio jo įtraukimo 2018 m.
23.5. Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja trečiojo asmens pateiktus įrodymus, kaip tariamai nepakankamus, nurodydama, kad vienintelis tinkamas įrodymas galėjo ir turėjo būti tik siūlomos VGMS tipo patvirtinimo sertifikato priedas. Nei atsakovė pirkimo sąlygose, nei teisės aktai nenustato konkretaus dokumento, kuris yra tinkamas pagrįsti tiekėjo siūlomos VGMS atitiktį techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimui dėl siūlomos VGMS neriboto maksimalaus stebimo kelio ruožo. Trečiasis asmuo pateikė konkrečius ir objektyvius duomenis ir dokumentus, įrodančius, kad trečiojo asmens siūloma VGMS atitinka techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimą ir atitinkančius visus teismų praktikoje suformuotus reikalavimus tokiems įrodymams.
23.6. Apeliantė neteisingai nurodo, kad pirkimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. vasario 21 d. Pirkimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. sausio 21 d., t.y. dar iki pirmos instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, todėl atsakovė neturėjo pagrindo nekviesti trečiojo asmens sudaryti pirkimo sutarties ir ją pagrįstai sudarė iki byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
25. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. birželio 9 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė viešąjį pirkimą „Vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimas“. Konkurso objektas – pagal techninę specifikaciją suprojektuoti ir įrengti vidutinio greičio matavimo postus Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių tinkle.
26. 2019 m. gruodžio 18 d. atsakovė priėmė sprendimą, kuriuo trečiojo asmens UAB „BELAM LT“ pasiūlymą pripažino ekonomiškai naudingiausiu ir nusprendė su trečiuoju asmeniu sudaryti pirkimo sutartį. Ieškovės UAB „FIMA“ pasiūlymas liko antroje vietoje.
27. Ieškovė 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė pretenziją dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų, kurioje nurodė, kad: 1) trečiojo asmens pasiūlytos vidutinio greičio matavimo sistemos didžiausias stebimo kelio ruožo ilgis yra 100 km, o tai neatitinka pirkimo techninių specifikacijų 6.8.13 punkto reikalavimo „Didžiausias VGMS ruožo ilgis turi būti neribojamas“; 2) trečiasis asmuo galimai neįvertino VGMS programinės įrangos dalies, dėl ko negalės faktiškai įgyvendinti sutarties; 3) pasiūlyta automatinė numerių atpažinimo kamera galimai neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų.
28. 2020 m. sausio 3 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad jos pretenzija atmesta.
29. 2020 m. sausio 6 d. ieškovė pateikė pretenziją dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų, kurioje nurodė, kad: 1) dalį pirkimo objekto dalių atliks ne konkurso dalyvis, o kitas ūkio subjektas, taigi trečiasis asmuo remsis kito, pasiūlymo formoje nenurodyto ir neišviešinto ūkio subjekto pajėgumais; 2) trečiojo asmens pasiūlytos VGMS didžiausias stebimo kelio ruožo ilgis yra 100 km, o tai neatitinka pirkimo techninių specifikacijų 6.8.13 punkto reikalavimo „Didžiausias VGMS ruožo ilgis turi būti neribojamas‘‘ 3) UAB „Clavis.lt“ nėra techninės įrangos gamintojas. Nors gamintojo garantas dėl atsarginių komponentų ir dalių pasiekiamumo turi būti pateiktas tik sutarties vykdymo laikotarpiu, kilus pagrįstų abejonių ir siekiant užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją, perkančioji organizacija privalo įsitikinti, kad trečiasis asmuo nepateikė klaidinančios ar netgi melagingos informacijos kartu su pasiūlymu.
30. 2020 m. sausio 8 d. atsakovė raštu informavo ieškovę, kad jos pretenzija atmesta ir nurodė, jog: 1) ieškovės pretenzijos dalis dėl VGMS didžiausio stebimo kelio ruožo ilgio yra dėl tų pačių perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų, kurie atsakovės pateikti 2020 m. sausio 3 d. raštu ir atsakovė nekeičia minėtame rašte pateiktų sprendimų ir argumentų; 2) Lietuvos metrologijos inspekcijos 2018 m. balandžio 19 d. matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikate yra nurodyta, kad VGMS įrengimo techninių darbo projektų parengimas, statybos darbų pagal minėtus projektų atlikimas, išpildomosios dokumentacijos parengimas, įrangos paruošimo naudoti darbų ir paslaugų atlikimas. Viešojo pirkimo sutarties objektas neapima garantinio aptarnavimo. UAB „Clavis.lt“ patvirtinimas „Dėl PASScam garantinio remonto“, susijęs su pirkimo dokumentų 29.4 punktu, nesuteikia pagrindo abejoti tuo, kad trečiasis asmuo užtikrins pirkimo dokumentų reikalaujamą VGMS įrangos garantinį remontą.
31. 2020 m. sausio 21 d. atsakovė ir trečiasis asmuo pasirašė viešojo pirkimo sutartį.
32. Ieškovė pateikusi ieškinį tvirtino, kad trečiojo asmens pasiūlytas produktas neatitinka pirkime nustatytų techninės specifikacijos bei pirkimo dokumentuose nustatytų garantinio aptarnavimo reikalavimų: Techninės specifikacijos 6.8.13, 6.1.3 punktų, pirkimo sąlygų 29.4 ir 7.7 punktų.
33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė netinkamai pasinaudojo privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka ginčydama trečiojo asmens pasiūlymo atitikimą pirkimo techninės specifikacijos 6.1.3 punkte nustatytam reikalavimui, jog tiekėjo siūlomos VGMS tipas turi būti įteisintas bent vienoje Europos Sąjungos arba Šengeno zonos valstybėje ir joje įtrauktas į valstybės matavimo priemonių registrą, bei 6.8.13 punkto reikalavimui, kad siūlomos VGMS stebimo kelio ruožo ilgis būtų neribotas. Tačiau, siekdamas išsamiai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, pirmos instancijos teismas išanalizavo ir pasisakė dėl pareikšto ieškinio visa apimtimi.
34. Teismas konstatavo, kad: 1) trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė matavimo priemonių 2018 m. balandžio 19 d. sertifikatą, kuris įrodo, jog siūlomos įrangos tipas „PASScam“ yra įteisintas, kaip reikalaujama pirkimo sąlygų 6.1.3 punkto; 2) trečiasis asmuo pateikė gamintojo produkto techninį aprašymą, kuris pagrindžia, jo atitikimą pirkimo sąlygų 6.8.13 punktui; 3) trečiasis asmuo 2019 m. vasario 25 d. pateikė UAB „Clavis.lt“ (įrangos gamintojo) patvirtinimą, kuriame nurodyta, kad trečiasis asmuo turi teisę atlikti siūlomos įrangos garantinį aptarnavimą, kaip numato pirkimo sąlygų 29.4 ir 7.7 punktai. Atsižvelgdamas į tai, pirmos instancijos teismas pripažino teisėtu atsakovės priimtą sprendimą dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms ir sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą pirkimo sutartį negaliojančia.
35. Apeliantė apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais teiginiais: 1) trečiasis asmuo neįrodė siūlomos VGMS atitikties techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimui dėl jos neriboto stebimo kelio ruožo ilgio; 2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime sprendė, kad apeliantė netinkamai pasinaudojo išankstine ginčo ne teisme nagrinėjimo tvarka, praleido ieškinio senaties terminą ir vien dėl šios priežasties apeliantės ieškinys esminėje dalyje atmestas; 3) pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ab initio.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
36. Apeliantė pateikdama apeliacinį skundą prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies susijusios su trečiojo asmens pasiūlymo atitikimu techninės specifikacijos 6.1.3 punkto reikalavimui dėl tipo įteisinimo bent vienoje Europos Sąjungos arba Šengeno zonos valstybėje ir jo įtraukimo į tos valstybės matavimo priemonių registrą, taip pat dėl pirkimo sąlygų 29.4 ir 7.7 punktų reikalavimams dėl techninės įrangos garantinio aptarnavimo, nepagrįstumo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šioje dalyje skundžiamą sprendimą nelaiko apeliacijos dalyku, nevertina UAB „BELAM LT“ pasiūlymo atitikimo minėtiems reikalavimams ir dėl jų nepasisako.
37. Nagrinėjamų atveju apeliacijos ribas sudaro tik klausimas dėl trečiojo asmens UAB „BELAM LT“ atitikties techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimui dėl neriboto stebimo kelio ruožo ilgio.
Dėl privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos
38. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, teismine tvarka ginčyti atsakovės sprendimą dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties 6.8.13 punkto reikalavimui.
39. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė 2019 m. gruodžio 30 d. pretenziją grindė aplinkybėmis dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties 6.8.13 punkto reikalavimui. 2020 m. sausio 6 d. pretenziją ieškovė pateikė reaguodama į atsakovės 2020 m. sausio 3 d. atsisakymą tenkinti pretenziją, kurioje vėl nurodė aplinkybes dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties 6.8.13 punkto reikalavimui. Nurodė, kad šioje pretenzijoje ieškovė iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais bei aplinkybėmis, kurie buvo ir galėjo būti pareikšti ankstesnėje 2019 m. gruodžio 30 d. pretenzijoje. Taip pat, kad ieškovė visas esmines aplinkybes dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties 6.8.13 punkto reikalavimui išdėstė 2019 m. gruodžio 30 d. pretenzijoje, o 2020 m. sausio 6 d. pretenziją laikė pakartotinę. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė 2020 m. sausio 8 d. atsakyme į ieškovės 2020 m. sausio 6 d. pretenziją, šios pretenzijos dalyje nurodė, jog ji yra pateikta dėl tų pačių sprendimų ir atsakovė nekeičia 2020 m. sausio 3 d. rašte pateiktų sprendimų ir argumentų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad atsakovė šiame rašte nurodė, jog išnagrinėjo ieškovės 2020 m. sausio 6 d. pretenziją ir nutarė ją atmesti, yra tik išdėstymo netikslumas. Dėl to, konstatavo, kad nors ieškovė pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, tačiau praleido ieškinio senaties terminą, kadangi ieškinys dėl trečiojo asmens neatitikties 6.8.13 punkto reikalavimui galėjo būti pareikštas iki 2020 m. sausio 13 d., o realiai pareikštas 2020 m. sausio 20 d.
40. Tačiau, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į ginčo pobūdį, siekdamas išsamiai išnagrinėti ginčą, sprendė, kad yra būtina pasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo visa pareikšto ieškinio apimtimi.
41. Apeliantė nesutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis pažymi, kad atsakovei nurodžius teiginį, jog antra pretenzija yra išnagrinėta ir paliekamas galioti ankstesnis sprendimas, ieškovė suprato, kad antros pretenzijos argumentai buvo įvertinti ir atmesti kaip nepagrįsti. Dėl to, reali galimybė ieškovei pasinaudoti efektyvia pažeistų teisių gynyba atsirado būtent 2020 m. sausio 8 d., o ieškinio pareiškimas 2020 m. sausio 20 d. nepažeidė VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto 10 dienų termino.
42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą praleido 10 dienų terminą pateikti teismui ieškinį nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Ieškovė nurodo, kad ji antrą pretenziją pateikė sužinojusi naujus duomenis ir atsakovė ją visą išnagrinėjo, tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti ir jie laikytini nepagrįstais. Susipažinus su ieškovės atsakovei pateiktų pretenzijų turiniu, nustatyta, kad ieškovė antroje pretenzijoje nurodė ne naujus nesutikimo su skundžiamu atsakovės sprendimu argumentus, tačiau iš esmės atsakė į atsakovės atsakyme į ieškovės pirmą pretenziją pateiktą skundžiamo sprendimo motyvaciją. Kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė teikdama pirmą pretenziją turėjo visus duomenis, kurie buvo pakankami pretenzijai pareikšti, o pateikusi antrą pretenziją, kurioje vėl išdėstė argumentus dėl trečiojo asmens neatitikimo 6.8.13 punkto reikalavimui, iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurių anksčiau nežinojo ir negalėjo nežinoti. Tai, kad atsakovė kartu su 2020 m. sausio 3 d. atsakymu pateikė ieškovei ištrauką iš trečiojo asmens pasiūlymo dalies – failo „Kamera.pdf“, nesudaro pagrindo vertinti situacijos kitaip, nes byloje nenustatyta, kokią naują informaciją ji sužinojo iš šio dokumento, kurį sąlygojo būtinybę reikšti naują pretenziją dėl trečiojo asmens neatitikimo 6.8.13 punkto reikalavimui.
44. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, kad atsakovė išnagrinėjo jos antros pretenzijos dalį dėl trečiojo asmens atitikties techninės specifikacijos reikalavimui dėl neriboto maksimalaus siūlomos VGMS stebimo kelio ruožo (6.8.13 punktas), kadangi atsakovė 2020 m. sausio 8 d. atsakyme aiškiai nurodė, jog ši pretenzijos dalis yra dėl tų pačių perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų, kurie pateikti 2020 m. sausio 3 d. rašte ir atsakovė nekeičia minėtame rašte pateiktų sprendimų ir argumentų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog atsakovė 2020 m. sausio 8 d. rašte nurodė, kad išnagrinėjo ieškovės 2020 m. sausio 6 d. pretenziją ir nutarė ją atmesti, yra tik išdėstymo netikslumas, nes procesinio dokumento turinys patvirtina, jog atsakovė susipažinusi su ieškovės 2020 m. sausio 6 d. pretenzija, jos dalies dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties 6.8.13 punkto reikalavimui, laikė pretenziją pakartotinę ir jos iš naujo nenagrinėjo.
45. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nors ir laikė, kad šioje dalyje ieškovė netinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, tačiau vis tiek pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo visa apimtimi, teisėjų kolegija išsamiau šiuo klausimu nepasisako.
Dėl trečiojo asmens atitikties techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimui
46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė siekė įsigyti VGMS įrengimo darbus bei VGMS duomenų administravimo ir valdymo programinę įrangą, t. y. siekė įsigyti 50 VGMS ruožų, kurių preliminarias įrengimo vietas, pradžios ir pabaigos km bei ruožų ilgius ir kitus reikalavimus atsakovė nustatė techninėje specifikacijoje.
47. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninėje specifikacijoje gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams.
48. Kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-848-381/2018).
49. VPĮ 35 straipsnis reikalauja, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirktų tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Perkančioji organizacija privalo tiksliai laikytis savo pačios iš anksto paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimų, įskaitant pačios perkančiosios organizacijos nustatytas lygiavertiškumo įrodinėjimo sąlygas ir tvarką. Tuo atveju, kai reikalaujama pateikti konkrečius duomenis, jų nepateikimas turėtų būti vertinamas kaip pasiūlymo trūkumas, lemiantis jo atmetimą VPĮ prasme. Nurodytas perkančiajai organizacijai nustatytas pareigas pažeidžiantys veiksmai yra laikytini pamatinių lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimais (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-429-180/2017).
50. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ar trečiojo asmens pasiūlymas atitinka techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimą, nurodė, kad trečiasis asmuo siūlomos įrangos techninius duomenis, reikalaujamus minėto punkto, pagrindė gamintojo produkto techniniu aprašymu. Pažymėjo, kad trečiojo asmens pateikti duomenys patvirtina, jog greičio matavimo ruožo ilgis yra nuo 400 m, nesant duomenų apie ruožo maksimalaus ilgio apribojimus, kas sudaro pagrindą spręsti, kad maksimalaus ruožo ilgis nėra apribotas. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo papildomai pateikė 2019 m. gruodžio 16 d. naują įrangos sertifikatą ir nors jis nebuvo vertinamas pirkimo procedūrų metu, tačiau paneigia ieškovės poziciją ir patvirtina, jog stebimas kelio ruožas yra ribojamas tik minimaliu ilgiu nuo 400 m. Atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trečiojo asmens pateikti duomenys yra pakankamai aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl sprendė, jog trečiojo asmens siūloma įranga atitinka techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimą.
51. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, skunde tvirtina, kad trečiasis asmuo neįrodė siūlomos VGMS atitikties techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimui dėl jos neriboto stebimo kelio ruožo ilgio. Apeliantės teigimu, trečiasis asmuo privalėjo pateikti siūlomos VGMS tipo patvirtinimo sertifikato priedą, kuris yra neatskiriama sertifikato dalis, nes šis dokumentas yra privalomas, siekiant pagrįsti atitikimą techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimui. Tuo tarpu trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateikta siūlomos VGMS gamintojo deklaracija, t. y. gamintojo pateiktas gaminio aprašymas su visais trečiojo asmens siūlomos VGMS parametrais bei konkrečiai su parametru dėl neriboto stebimo kelio ruožo, yra nepakankamas įrodymas. Apeliantės teigimu, nei atsakovė, nei pirmos instancijos teismas VGMS gamintojo deklaracijos pagrindu negalėjo spręsti, kad trečiojo asmens siūlomos VGMS stebimo kelio ruožo ilgis yra neribotas. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas negalėjo vertinti bylos nagrinėjimo metu pateikto 2019 m. gruodžio 16 d. trečiojo asmens siūlomos VGMS tipo patvirtinimo atnaujinto sertifikato kaip papildomai pagrindžiančio trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, kadangi tokį sertifikatą, trečiasis asmuo pagrįsdamas savo siūlomos VGMS atitikimą techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimui turėjo pateikti kartu su pasiūlymu.
52. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog trečiojo asmens pateikti duomenys ir dokumentai buvo pakankami įsitikinti, kad trečiojo asmens siūloma VGMS atitinka techninės specifikacijos 6.8.13 punkte nustatytą reikalavimą dėl neriboto stebimo kelio ruožo ilgio, todėl pagrįstai pripažino trečiojo asmens atitikimą techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimui.
53. Visų pirma, pastebėtina tai, kad techninės specifikacijos 2.6 punkte nurodyta, jog visos pateiktos specifikacijos turi būti laikomos minimaliais reikalavimais, o techninės specifikacijos 6.1.4 punktas nustatė, jog dokumentus įrodančius atitiktį techninės specifikacijos reikalavimus (gamintojo deklaracija, gaminių katalogai, aprašymai ir pan. įrodantys atitiktį techninės specifikacijos 6.2, 6.3, 6.4, 6.5, 6.9.6, 6.9.7 punktams) reikia pateikti kartu su pasiūlymu, o vertinama bus tik ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Tuo tarpu techninės specifikacijos 6.8.1 punktas nustatė, kad tiekėjo siūloma VGMS iki įrengimo darbų pradžios turės būti įtraukta į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą.
54. Byloje nustatyta, kad atsakovė viešojo pirkimo metu 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu paaiškino pirkimo dokumentus. Šiame rašte atsakovė nurodė, kad tikrins ar ekonomiškiausiame pasiūlyme siūloma įranga tenkina techninės specifikacijos 6.2, 6.3, 6.5, 6.5, 6.9.6, 6.9.7 punktų reikalavimus, taip pat ar jame siūlomas VGMS tipas yra įteisintas bent vienoje Europos Sąjungos arba Šengeno zonos valstybėje ir joje įtrauktas į valstybės matavimo priemonių registrą. Atsakovė taip pat nurodė, kad kartu su minėtuose punktuose nustatytų reikalavimų atitikimą pagrindžiančiais dokumentais, kiekvienas pirkime dalyvaujantis asmuo savo pasiūlyme privalės pateikti užpildytą pridedamos formos atitikties lentelę, tuo tarpu atitikimo kitiems techninės specifikacijos punktams įrodymai turės būti pateikti sutarties vykdymo metu. Iš to darytina išvada, kad 6.8.13 punkte nustatytas reikalavimas nepatenka tarp 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateiktame paaiškinime išvardijamų punktų reikalavimų, kurių atitikčiai tiekėjų įranga tikrinama pirkimo metu, tačiau patenka į tą reikalavimų grupę, kurių atitikčiai tiekėjai įrodymus turi pateikti sutarties vykdymo metu.
55. Antra, pagal techninės specifikacijos 6.1.3 punktą, siūlomas VGMS tipas turi būti įteisintas bent vienoje Europos Sąjungos arba Šengeno zonos valstybėje ir joje įtrauktas į valstybės matavimo priemonių registrą. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo asmens pasiūlytos VGMS tipas PASScam yra nuo 2018 m. balandžio 9 d. įteisintas Lietuvoje bei nuo 2018 m. balandžio 19 d. įtrauktas į Lietuvos valstybės matavimo priemonių registrą. Šiuos faktus pagrindžia šie byloje esantys įrodymai – Ūkio ministro įsakymas dėl VGMS tipo PASScam patvirtinimo, Lietuvos metrologijos inspekcijos įsakymas dėl VGMS tipo PASScam įrašymo į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą ir sertifikato išdavimo bei Lietuvos metrologijos inspekcijos išduotas sertifikatas.
56. Techninės specifikacijos 6.8.13 punkte atsakovė nustatė reikalavimą dėl techninių siūlomos VGMS parametrų, t. y. dėl neriboto maksimalaus stebimo kelio ruožo. Apeliantė tvirtina, kad patikrinus Lietuvos matavimo priemonių valstybės registro duomenis PASScam VGMS stebimo kelio ruožo ilgis yra ribotas nuo 0,25 iki 100 km.
57. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo siekdamas pagrįsti atitikimą 6.8.13 punkto reikalavimui pateikė gamintojo produkto aprašymą. Iš šio aprašymo matyti, kad greičio matavimo ruožo ilgis yra apibrėžtas tik minimalia riba – nuo 400 m ir yra neapribotas maksimalia riba. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018 yra konstatavęs, kad tiekėjas turi nurodyti gamintoją, kaip pateikiamos techninės dokumentacijos informacijos šaltinį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad trečiasis asmuo pagrįstai grįsdamas savo atitikimą 6.8.13 punkto reikalavimui, pateikė VGMS PASScam tipo gamintojo aprašymą, kuriame aiškiai nurodyta, jog stebimo kelio ruožas yra neribojamas. Šiuo konkrečiu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad tam tikrų konkrečių techninių duomenų, nurodytų sertifikate ir pasiūlyme nesutapymas nesudaro pagrindo pripažinti, jog trečiojo asmens siūloma įranga neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų. Be to, teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad ar trečiojo asmens įdiegta VGMS faktiškai atliks nustatytus reikalavimus, įskaitant nurodytus tipo registracijoje bei pateiktuose gamintojo duomenyse, turės būti užtikrinama jau vykdant pirkimo sutartį, t. y. duomenys Lietuvos matavimo priemonių valstybės registre galės būti papildyti vėliau (techninės specifikacijos 6.8.1 punktas). Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad būtinybės atskirai nurodyti ilgio maksimalios ribos sąlygose nėra, todėl toks nurodymas būtų perteklinis.
58. Šiuo konkrečiu atveju pastebėtina ir tai, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad PASScam gamintojas UAB „Clavis.lt“ duomenų papildymą atliko dar pirkimo procedūrų vykdymo metu, t. y. kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl išduoto PASScam tipo sertifikato duomenų atnaujinimo. Atnaujinus duomenis yra tiesiogiai nurodyta, kad stebimo kelio ruožas yra ribojamas tik minimaliu ilgiu – nuo 400 m, ir neribojamas maksimalus ruožo ilgis. 2019 m. gruodžio 16 d. UAB „Clavis.lt‘ gavo Ūkio ministro įsakymą dėl PASScam sistemos sertifikato atnaujinimo ir išduotą Lietuvos metrologijos inspekcijos atnaujintą sertifikatą. Toks duomenų registre atnaujinimas ir atnaujinto sertifikato išdavimas neturėjo jokios įtakos VGMS tipo įteisinimui bei įtraukimo į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą faktui.
59. 2019 m. gruodžio 16 d. sertifikatas nebuvo vertinamas pirkimo procedūrų metu, tačiau jis, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka 6.8.13 punkto reikalavimus, o nustačius, jog duomenys registre galėjo būti pildomi ir vėliau, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis šiuo įrodymu bei jame esančiais duomenimis.
60. Apeliantė taip pat nurodo, kad trečiasis asmuo turėjo pateikti siūlomos VGMS tipo patvirtinimo sertifikato priedą, kuris yra neatskiriama sertifikato dalis, nes šis dokumentas, jos manymu, yra vienintelis privalomas ir galimas dokumentas atitikčiai techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimui pagrįsti.
61. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir pažymi, kad nei pirkimo sąlygos, nei teisės aktai nenustatė pareigos atitiktį techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimui dėl siūlomos VGMS neriboto maksimalaus stebimo kelio ruožo grįsti konkrečiais dokumentais. Pažymėtina, kad tiekėjai, įrodydami, jog jų siūlomos prekės atitinka perkančiosios organizacijos paskelbtos techninės specifikacijos reikalavimus, jos prašomi pateikia arba kompetentingos institucijos oficialų dokumentą (bandymo protokolą, sertifikatą, pažymą, liudijimą ir pan.), arba gamintojo techninius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-690/2018). Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas reikalavimas atitiktį techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimui grįsti tik konkrečiu dokumentu. Perkančiajai organizacijai taip pat nekilo būtinybė pirkime dalyvaujančių tiekėjų reikalauti pateikti turimų sertifikatų priedus, tikslu išsiaiškinti kažkokius duomenis, kadangi pakako duomenų, kuriuos tiekėjai pateikė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiasis asmuo neprivalėjo atitikimą techninės specifikacijos 6.8.13 punktui grįsti būtent VGMS tipo patvirtinimo sertifikato priedu.
62. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad byloje pirmosios instancijos teismas vertino tiek vienos šalies, tiek kitos šalies argumentus bei padarė teisingą išvadą, jog trečiojo asmens su pasiūlymu pateiktas siūlomos VGMS gamintojo išduotas techninis dokumentas, t. y. gaminio aprašymas, patvirtina, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka techninės specifikacijos 6.8.13 punkto reikalavimą dėl neriboto maksimalaus stebimo kelio ruožo. Įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą ar tai suabejoti gamintojo išduotu dokumentu, apeliantė nepateikė. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytai išvadai.
63. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, nėra pagrindo naikinti su pirkimo laimėtoju sudarytą pirkimo sutartį.
Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų
64. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo – išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus, pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į absoliučiai kiekvieną šalies argumentą. Teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją Nr. 18390/91). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
65. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, įvertino šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
66. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
67. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantei UAB „FIMA“ nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
68. Trečiasis asmuo UAB „BELAM LT“ pateikė prašymą priteisti jam 2 937,88 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą.
69. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 358,60 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 766,18 Eur (1 358,60 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens prašoma priteisti 2 937,88 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, be to, pažymėtina, kad teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atsižvelgia į bylos sudėtingumą, procesinio dokumento apimtį bei šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį bei apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžia, kad yra pagrindas iš apeliantės UAB „FIMA“ priteisti 1 766 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
70. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą neprašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“, juridinio asmens kodas 121289694, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „BELAM LT“, juridinio asmens kodas 110723520, 1 766 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Vilija Mikuckienė
Vytautas Zelianka